Kazimiero Simonavičiaus universitetas 2017 m. vasario 22 d. kviečia į Duomenų ekonomikos dirbtuves ir seminarą „Towards Data Economy Excellence Centre and Big Data Lab“, kuriam vadovaus Prof. Dr. Jari Kaivo-oja.

Duomenų ekonomikos ir didžiųjų duomenų vaidmuo yra naujas visuotinis iššūkis visoms šiuolaikinio gyvenimo sritims, verslui ir valdymui. Duomenų ekonomika pratęsia, modernizuoja ir pakeičia informacijos vadybos ir žinių ekonomikos modelius bei paradigmas, prisitaikydama juos šiuolaikinio verslo ir valdymo sumanumo logikai. Didžiųjų duomenų panaudojimas esmingai keičia planavimą, prognozavimą ir ateities įžvalgų metodologijas.

Didžiųjų duomenų studijos, tyrimai ir praktinis panaudojimas yra vienas iš svarbiausių Kazimiero Simonavičiaus universiteto prioritetų. Šiam tikslui yra suformuota tarptautinių ekspertų grupė ir plečiamas tarptautinio bendradarbiavimo tinklas.

Renginys yra skirtas apžvelgti naujausias duomenų ekonomikos ir didžiųjų duomenų metodų, tyrimo ir panaudojimo tendencijas, suformuoti kompetencijos centro ir virtualios tarptautinės laboratorijos steigimo ir veiklos principus bei aptarti projektines ir verslines bendradarbiavimo galimybes ir formas.

Pranešimus skaitys ir diskusijas moderuos:

Prof. Dr. Jari Kaivo-Oja (University of Turku, Research Director of Finland Future Research Centre)

Prof. Dr. Dr. Steffen Roth (La Rochelle Business School)

Dr. Levan Bzhalava (Business School of Caucasus University, Tbilisi, Georgia)

Prof. Dr. Arūnas Augustinaitis (Kazimieras Simonavičius University)

Lasse Härkönen (Founder, CEO, Future Winners Oy, Finland)

Adomas Svirskas (IT Strategist and Big Data Expert at Kazimieras Simonavičius University, National Software and Services Technology Platform, H2020 Programme Expert, European Commission)

Darius Verbyla (Director of Business School of Kazimieras Simonavičius University)

Renginio programą ir registraciją rasite čia: https://goo.gl/1osf2A

Kazimiero Simonavičiaus universiteto absolventai

Šiandien, sausio 26 dieną, Vilniaus rotušėje buvo įteikti bakalauro ir magistro diplomai Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) absolventams: 17-ajai Teisės magistro bei  2-ajai Tarptautinės verslo teisės bakalauro, 1-ajai Antreprenerystės ir vadybos bakalauro, 13-ajai Verslo vadybos bakalauro, 2-ajai Kūrybinių ir kultūrinių industrijų bakalauro, 1-ajai Mados industrijos bakalauro, 1-ajai Pramogų ir turizmo industrijų bakalauro, 1-ajai Politikos komunikacijos ir žurnalistikos bakalauro laidai.

Absolventus sveikino KSU Rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis, Teisės fakulteto dekanė dr. Aida Kišūnaitė, Verslo mokyklos doc. dr. Austė Kiškienė, Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus, žodį tarė Kūrybinių ir kultūrinių industrijų absolventė, Studentų atstovybės narė Olesia Kazoit.

2017 m. sausio 26 d. 13.00 val. vyks Kazimiero Simonavičiaus universiteto diplomų teikimo ceremonija Antreprenerystės ir vadybos, Kūrybinių ir kultūrinių industrijų, Mados industrijos, Politikos komunikacijos ir žurnalistikos, Pramogų ir turizmo industrijų, Tarptautinės verslo teisės, Verslo vadybos bakalauro bei Teisės magistro studijų programų absolventams. Ceremonija vyks Vilniaus rotušėje (Didžioji g. 31, Vilnius).

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Pasipuošti mantijomis (mantijų nuomos punktas bus Vilniaus Rotušėje, II a. prie Didžiosios salės) galėsite atvykę Jūsų studijų programai nurodytu laiku:

10.15 val. – 11.00 val. KKI, ANV, VV

11.00 val. – 11.45 val. PKŽ, PTI

11.45 val. – 12.30 val. MI, TVT, T

2017 m. sausio 13 d. Kazimiero Simonavičiaus universitete (Dariaus ir Girėno g. 21, Vilnius) vyks viešas Verslo mokyklos studentų bakalauro baigiamų darbų gynimas. Darbus gins Antreprenerystės (verslumo) ir vadybos bei Verslo vadybos bakalauro studijų programų studentai.

Baigiamųjų darbų gynimo grafikas ir komisija:

ANTREPRENERYSTĖ (VERSLUMAS) IR VADYBA bei VERSLO VADYBA, 2017 m. sausio 9 d. (penktadienis), nuo 9 val. Dariaus ir Girėno g. 21, Vilnius. Auditorija 214.

Komisijos nariai:

Lekt. Andrius Bagdonas – komisijos pirmininkas

prof. dr. Arūnas Augustinaitis

doc. dr. Indrė Lapinskaitė

lekt. Indrė Radavičienė

lekt. Darius Verbyla

Komisijos sekretorė – Aistė Jarumbavičienė

Greta Juozapavičiūtė

Gruodžio pradžioje Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU) lankėsi Greta Juozapavičiūtė – Vilniaus Vytauto Didžiojo (VDG) gimnazijos abiturientė. Greta svajoja studijuoti Aviacijos vadybą, todėl visą savaitę praleido KSU kartu su studentais lankydama paskaitas. Tai karjeros ugdymui skirto VDG projekto „Savaitė aukštojoje mokykloje“ dalis. Savaitė, praleista universitete studijuojant svajonių studijų programą, leidžia abiturientams pasitikrinti savo motyvaciją studijuoti tam tikrą programą tam tikrame universitete, sužinoti daugiau ne tik apie studijų organizavimą ir universitetą, bet ir karjeros galimybes konkrečiame sektoriuje. Su Greta kalbamės apie aviaciją ir jos savaitę KSU.

Trumpai prisistatyki, papasakok, kaip atsidūrei KSU?

Esu Greta. Man 18 metų. Mokausi Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Šiuo metu mokykloje vyksta projektas, kurio metu visi abiturientai savaitę mokosi pasirinktame universitete. Aš pasirinkau KSU, nes domiuosi aviacija ir būtent aviacijos vadybos studijų programa, apie kurią sužinojau iš studijų parodos, vasarį vykusios „Litexpo“. Kadangi aviacija mane traukia jau seniai, ši programa mane labai sudomino. Norėjau daugiau apie ją sužinoti, pamatyti, kaip vyksta studijos.

Kokį įspūdi paliko ši studijų savaitė Universitete?

Labai gerą įspūdį. Labai patiko. Sutikti žmonės labai draugiški, įdomios paskaitos. Man patiko, kad paskaitos vyksta ne tik Kazimiero Simonavičiaus universitete, bet ir BAA Training (Aviacijos vadybos studijų programa įgyvendinama bendradarbiaujant su aviacinių mokymų centru BAA Training. Pirmuosius studijų metus KSU studentai mokosi drauge su BAA Training studentais, red past.).

Ką galvojai apie aviacijos vadybą prieš atvykdama į KSU? Kaip pasikeitė tavo nuomonė?

Prieš atvykdama žinojau, kad aviacijos sektorius karjeros atžvilgiu yra perspektyvus, bet tiksliai nežinojau, ką galėčiau veikti baigusi Aviacijos vadybos studijų programą, kokį darbą galėčiau dirbti, ką būtent studijuočiau įstojusi. Dabar visa tai žinau, pamačiau, kaip vyksta studijos. Daugiausiai žinių įgijau bendrai apie aviacijos sektorių, daug sužinojau apie aviaciją Lietuvoje. Net neįsivaizdavau, kad šis sektorius mūsų šalyje taip gerai išplėtotas. Tikrai nežinojau. Labai nustebau, kad šioje srityje daug pasiekta.

Kaip tave priėmė bendrakursiai?

Gerai, labai draugiški, noriai bendrauja, visiems labai įdomu, ką aš čia veikiu. Tiek KSU studentai, tiek būsimi pilotai, besimokantys vykdyti komercinius skrydžius, buvo man labai draugiški.

Ko mokeisi šią savaitę?

Pirmadienį dalyvavau paskaitose apie meteorologiją, kuri aviacijos sektoriui labai aktuali, antradienį  –  paskaitose apie orlaivius ir jų prietaisus, penktadienį – tarpkultūrinės komunikacijos paskaitose. Buvo labai įdomu, nes labai daug žmonių iš užsienio pristatinėjo savo šalis. Taip pat dalyvavau paskaitoje apie karjeros galimybes aviacijos sektoriuje bei ekskursijoje BAA Training.

Ar toliau sieksi savo svajonės gilintis į aviacijos sektorių?

Taip, stengsiuosi!

Ką pirmiausiai papasakosi savo bendraklasiams grįžusi?

Kad tikrai noriu čia studijuoti. Kad labai labai patiko. Labai įdomūs žmonės, kad visi gerai sutaria.

Kviečiame moksleivius apsilankyti Universitete

„Open Day – every day!“ – sako Kazimiero Simonavičiaus universitetas ir kviečia moksleivius apsilankyti Universitete bet kurią dieną visus metus! Susitikimo metu moksleivis turi galimybę individualiai pasikonsultuoti jam rūpimais klausimais: dėl studijų programų, karjeros galimybių, bendros tvarkos Universitete, studentų gyvenimo ir kt. Jei ir Tu, kaip Greta, norėtum apsilankyti KSU, pirmiausiai dėl vizito reikėtų kreiptis el. paštu priemimas@ksu.lt. Koordinatorius susisieks su Tavimi ir suderins tikslesnį laiką bei susitikimo darbotvarkę. Apsilankyti Universitete vienam nedrąsu? Pasikviesk draugą ar net visą klasę!

Lietuvoje 78 proc. gyventojų norėtų turėti savo verslą, kai tuo metu Latvijoje ir Estijoje šis skaičius siekia 49 proc., rodo septintus metus atliekamas pasaulinis verslumo tyrimas AGER 2016 (angl. Amway Global Entrepreneurship report), rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nors lietuviai nori verslo, aktyviai jo link nežengia, nes situacija šalyje nėra palanki, teigia Kazimierio Simonavičiaus universiteto docentė, verslumo ekspertė dr. Austė Kiškienė.

AGER 2016 tyrimo duomenimis, lietuviai pozityviausiai iš Baltijos valstybių vertina verslumo ateitį šalyje – 43 proc. respondentų mano, kad per penkerius metus dirbančiųjų sau skaičius šalyje didės. Tai didesnis rezultatas negu Europos Sąjungos (35 proc.) ar pasaulio (39 proc.) vidurkiai. Latvijoje ir Estijoje šie skaičiai taip pat mažesni – atitinkamai 33 ir 36 proc.

Šiuos teigiamus skaičius papildo ir verslumo indekso AESI (angl. Amway Entrepreneurial Spirit Index) rodmenys, kur Lietuva užima aukštas pozicijas: ji kartu su Slovėnija dalinasi pirmąja-antrąja vietomis Europos Sąjungoje ir devintąja-dešimtąja pasaulyje. Tačiau dr. A.Kiškienė teigia, kad vien tik pozityvaus vertinimo ir teigiamų prognozių – neužtenka.

„AESI indeksas yra skaičiuojamas pagal tris skirtingus matmenis: žmogaus norą tapti verslininku, turimas galimybes pradėti verslą ir žmogaus atsparumą socialiniam spaudimui. Lietuvoje aukštą AESI indeksą lemia pirmasis rodiklis – noras tapti verslininku (78 proc.). Tačiau savo turimas galimybes teigiamai vertina tik 42 proc. respondentų. Toks didelis skirtumas rodo, kad mes esame labiau noro, o ne realių veiksmų valstybė. Vien požiūrio neužtenka, nes jis nedaro nieko – nei skatina ekonomikos vystymąsi, nei sukuria darbo vietas. Čia ir yra didžiausia mūsų šalies problema – žmonės nori, bet neturi pakankamai galimybių pradėti verslą“, – sako dr. A. Kiškienė.

Baimės ieškoti klientų neturi

Šiemet į AGER 2016 tyrimą pirmą kartą įtrauktas klausimas, kaip respondentai jaustųsi, jeigu patys turėtų ieškoti ir pritraukti klientų dirbant sau. Šiuo klausimu lietuviai savimi neabejoja – net 75 proc. respondentų savimi pasitiki ir jaustųsi patogiai ieškodami naujų klientų. Pagal šį rezultatą Lietuva su Kolumbija dalinasi ketvirta-penkta vietomis pasaulyje.

„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad lietuvių mentalitetas ir naujų klientų paieška – sunkiai suderinami dalykai. Mes niekada negarsėjome kaip ekstravertų tauta, žinanti kaip parduoti prekes ir bendrauti su klientais. Manau, kad tokį rezultatą lemia jaunimo atsakymai, nes šiandien jie visai kitaip supranta klientų paiešką.

Pavyzdžiui, jeigu prieš 15 metų būtume uždavę tokį klausimą, žmonės asocijuotų klientų paiešką su tiesioginiais pardavimais. Labai retai kuris žmogus tikrai nori tokį darbą dirbti: skambinti nepažįstamiems žmonėms, prieiti gatvėje, siūlyti savo prekes ar paslaugas. Bet dabar mes suvokiame klientų paiešką kitaip – į ją įtraukiami socialiniai tinklai, masinės žiniasklaidos priemonės, reklama, bendruomenės. Tokiu atveju ta veikla tampa visai kitokia, ji tampa norima, siejama su kūrybingu, inovatyviu darbu“, – komentuoja dr. A. Kiškienė.

Lietuvoje – nepakanka sąlygų verslui KSU atstovė pabrėžia, kad Lietuvai didžiausia kliūtis, kuri užkerta kelią naujam verslui, – nesukuriama tinkama mokestinė aplinka ir per didelis biurokratinis aparatas. Anot docentės, lietuviai užstrigę pirmojoje verslo kūrimo stadijoje, iš kurios toliau niekur nejudama.

„Pagrindinės problemos yra susijusios su parama verslui: kaip žmonės gali prieiti prie finansų, kaip jie gali gauti finansavimą savo idėjai įgyvendinti dar ankstyvoje stadijoje. Taip pat su kokiais mokesčiais jie susiduria verslo pradžioje: juk šiandien dažna situacija, kada jaunas žmogus pradeda verslą ir suvokia, kad praktiškai dar nieko neuždirbus jau reikia mokėti mokesčius, atsiranda begalės administracinių kliūčių, daugybė ataskaitų ir priežiūros institucijų. Tokiais atvejais vien pozityvumo nebeužtenka. Jeigu turimas žmonių potencialas ir noras nebus išnaudotas sukuriant geresnes sąlygas, žmonės paprasčiausiai emigruos ir savo verslus kurs ten, kur jiems patogiau“, – sako KSU docentė.

Lietuva versliausia iš kaimynių

Nors tiek latviai (84 proc.), tiek estai (91 proc.) vertina verslumą panašiai teigiamai kiek lietuviai (82 proc.), jų paklausus apie realų norą ir galimybes kurti verslą – rezultatai išsiskiria. AESI verslumo indekso duomenimis, vertinant šimtabalėje sistemoje latviai (47) ir estai (44) užima žemesnes pozicijas nei lietuviai (59).

„Jeigu valstybėje yra didesni atlyginimai, mažesnis nedarbas, verslumas yra mažiau norimas. Vokietijoje, Austrijoje ar kitose gerovės valstybėse žmonės turi stabilius darbus, poreikis verslumui yra gerokai mažesnis. Verslas yra didelė atsakomybė, jis reikalauja daug įsitraukimo, todėl tikrai ne kiekvienas jo nori, kai jų šalyse ir taip garantuotas geras atlyginimas, puiki socialinė sistema ir kitos garantijos. Manau, kad būtent dėl šios priežasties, pavyzdžiui, Estijoje verslumo rodikliai nėra tokie aukšti kaip Lietuvoje“, – tendenciją komentuoja dr. A. Kiškienė.

AGER 2016 duomenimis, labiausiai savo verslą pradėti nori apklaustieji Meksikoje (93%), Indijoje (92%) ir Vietname (91%). Mažiausią norą išreiškė respondentai Lenkijoje (27%), Kroatijoje (27%), Vokietijoje (31%) ir Austrijoje (31%).

„Trečiojo pasaulio šalyse, kuriose ekonomika auga ypatingai sparčiai, verslumas yra grįstas poreikiu išgyventi. Ten socialinė sistema beveik neegzistuoja, sveikatos apsauga neprieinama, todėl verslumas tampa vieninteliu keliu užsidirbti pačiam. Kai mes kalbame apie Europą, mes dažnai kalbame apie kitokį verslumą, apie inovacijomis ir idėjomis grįstą verslumą. Manau, kad verslumas Lietuvoje vis labiau yra grįstas inovacijomis, o ne poreikiu išgyventi“, – teigia dr. A. Kiškienė.

2016 m. pasaulinį AGER verslumo tyrimą atliko viena pirmaujančių tiesioginės prekybos įmonių pasaulyje „Amway“ kartu su Prof. Dr. Isabell M. Welpe, Vadybos mokyklos prie TUM (Miunchenas, Vokietija) Strategijos ir organizavimo katedros pirmininke. Tyrimas vykdytas nuo balandžio iki birželio, jo metu apklausta beveik 51 000 respondentų iš 45 pasaulio šalių, tarp kurių trečius metus patenka ir Lietuva.

Kazimiero Simonavičiaus universitetas dalyvaus lapkričio 4-5 dienomis „Litexpo“ parodų ir kongresų centre vyksiančioje parodoje „Išmani Lietuva 2016“. Inovatyvių sprendimų paroda – tai interaktyvus renginys, jungiantis verslą, turinį ir pramogas. Parodos lankytojai bus kviečiami gyvai išbandyti išmanius produktus ir paslaugas, patirti, atrasti bei įsigyti. Paroda siekiama interaktyviai ir gyvai pristatyti verslui ir visuomenei išmaniąsias technologijas, produktus bei paslaugas, naudojamas Lietuvoje, mokyti ir šviesti visuomenę apie išmanių produktų svarbą ir naudą kasdieniniame gyvenime, skatinti jų naudojimą bei kurti Lietuvos kaip pažangios ir išmanios šalies įvaizdį.

KSU stende parodos lankytojų lauks virtuali realybė, padėsianti geriau pažinti aviacijos sektoriaus ypatumus. Lankytojams bus pristatomos Aviacijos vadybos ir Interneto inžinerijos bei kitos KSU studijų programos, taip pat ir organizuojami mokymai. Stende vyks fotosesija, žaidimai bei bus galimybė gauti 30proc. nuolaidą KSU mokymams.

Parodos metu veiksiančiame „Karjeros mieste“ išmanūs Lietuvos studentai susitiks su geidžiamiausiais darbdaviais. Organizatoriai neabejoja – čia prasidės ne vieno Lietuvos studento sėkmės istorija.

Parodos metu taip pat vyks net 3 skirtingos konferencijos:

• „50 kelių į sėkmę“ – išmanią Lietuvą kuria žmonės. Didžiausi Lietuvos talentai, pasiekę įspūdingų rezultatų įvairiose srityse (teatre, sporte, kine, muzikoje, medicinoje, aviacijoje, karo tarnyboje ir kt.) dalinsis savo sėkmės istorijomis.
• „Verslo alchemija“ – įmonių vadovų ir mokslo atstovų susitikimo vieta.
• „Ateities komandos DNR“  – skirtingų padalinių vadovai – savo sričių lyderiai – dalinsis patirtimi su savo srities (finansų, pardavimų, rinkodaros, personalo, IT ir kt.) profesionalais.

Laikas: lapkričio 4 d. (penktadienis)  – nuo 9.00 iki 18.00 val.

lapkričio 5 d. (šeštadienis) –   nuo 10.00 iki 18.00 val.

Vieta: Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO, 5 parodų salė

Daugiau informacijos apie renginį: http://www.litexpo.lt/lt/event/150/show

Lekt. Mindaugas Voldemaras

„TOC Sales and Marketing” vadovas Mindaugas Voldemaras apie savo sugrįžimą į universitetą – šįkart ne studijuoti, o dalintis įgyta patirtimi ir žiniomis.

Kai besibaigiant vasarai sulaukiau kvietimo skaityti paskaitų Kazimiero Simonavičiaus universitete, pirmas dalykas, ką padariau – pasigooglinau, kas čia per universitetas. Dabar, likus kelioms dienoms iki pirmosios (iš 12) paskaitos-seminaro, studentai googlina mane, šviežią dėstytuvą.

Pirmosios paskaitos metu ketinu išsakyti savo dėstytojavimo motyvus, ir štai ką pasakysiu.

1. Universitetas man davė absoliučią laisvę ir sutiko su visomis sąlygomis. Sutapo interesai parengti praktinį studijų modulį, perteikiant studentams tokius ir tik tokius įgūdžius ir žinias, ką naudoja mano iš vidaus matytos firmos.

Mano komandai teko dirbti su keletu įmonių, kurios daugiau nei pusę produkcijos eksportavo neturėdamos websaito užsienio kalba. Mes matėm pardavėjus su plytos sunkumo ano amžiaus laptopais, darančiais gėdą savo firmai eksporto susitikimuose. Mes organizavome eksporto susitikimus pardavėjams, kurie į Suomiją važiuodavo automobiliu, jame vaikinai (normalios orientacijos, btw) ir nakvodavo, o langus užsidangstydavo rankšluosčiais, mat pasitaikė baltosios naktys. Ir, deja, man neteko sutikti nė vienos firmos, kuri savo darbe naudotų Conjoint analizę ar paklausos elastingumo skaičiavimus.

2. Užuot įsijungęs į chorą verslininkų, dejuojančių, kad universitetai neparuošia tinkamų specialistų, gavau progą imti ir paruošti tokių specialistų. Keletą (paruoštų pardavimų valdymo specialistų, ne studentų) mielai įdarbinsime pas save (šiuo metu ieškome 7 papildomų žmonių darbui Vilniuje ir Klaipėdoje).

Gal čia sutapimas, tačiau mano team’o kelyje pasitaiko įmonės arba su silpnais pardavimų vadovais, arba be jų išvis. Gerų pardavimo vadovų yra labai nedaug, tai nykstanti rūšis. Vieną-kitą, dar neišnykusį, atgabensiu į universiteto auditoriją tiesiai iš Pardavimo Vadovų Raudonosios Knygos.

3. Noriu skleisti TOC žinią išnaudojant tą įdirbį ir rezultatus, ką pasiekėm su klientais pastaraisiais metais. Todėl kursą padarėm atvirą. Jums nebūtina tapti studentu, kad sudalyvautumėte kurse: pakanka įsigyti bilietą (taikomos nuolaidos nuo kiekio – čia jau privataus universiteto biznis). Suprantu, kad toje pačioje auditorijoje turėsiu ir mažai patyrusį studentą, ir pernelyg daug mačiusį įmonės savininką, bet su šiuo iššūkiu susidorosiu.

4. Guest Stars! Net jei mano sapalionės (viso 12 penktadienių) pasirodytų nei į tvorą, nei į mietą, kiekvieną paskaitą-seminarą išgelbės svečias. Iš kviestųjų pasisharinti su studentais know-how nepavyko suderinti laiko su vieninteliu pranešėju (tiksliau, pranešėja). Visi, ką matote sąraše, sutiko paknopstom. Netikiu, kad čia atsitiktinumas ar kad tik mane supa tokie geranoriški žmonės – manau, verslo žmonės eitų į studentus, bile tik juos kas kviestų! Ir, beje, verslininkai tai ne tik Ilja Laurs, Robertas Dargis.

Įtariu, kad daug pasiekę vadovai, savininkai gyvena su grąžos jausmu, pasirengę grįžti į universitetą. Net jei tą universitetą reikia pasigooglinti.

Taigi special thanks eina (abėcėlės tvarka) Aidui Šetikui iš „Rifo“, mano nuotoliniam Mokytojui, nepabijojusiam savo fabriko paversti TOC poligonu, kuriame teorija arba virsta pinigais, arba vadovėliai yra perrašomi. „Rifas“ yra pavyzdinė įmonė ne tik Lietuvos mastu, bet pasaulio mastu (čia taip ne aš nusprendžiau, bet jo klientai japonai, neradę geriau organizuoto tiekėjo šioj ašarų planetoj). Aido pasirodymas universitete suplanuotas 2016-11-11.

Su Dainium Grebliku („Ventmatika“) susipažinom pagal standartinį verslo romanuose nuvalkiotą scenarijų. Atvažiuoju į jo fabriką Šiauliuose, sėdi jiedu su savininku užu stalelio, ant white-boardo nupieštas pardavimų piltuvėlis ir kiek kuriame žingsnyje ko yra. „Va, sako, nusipiešėm, o ką daryti toliau – nežinome. Tai ir pasikvietėm“. Dainius, būdamas fizikas (ar tai chemikas) beigi programuotojas, turi genialų loginį mąstymą, todėl, suprantama, užsikrėtė TOC, ir gatavas pasipasakoti, kokių stebuklų pridarė vystydamas šiaulietišką verslą. Dainiaus pranešimas jau šį penktadienį, 2016-09-16.

Apie Liną Šiautkulį (BPN LT, UAB) jūs, ko gero, žinote daugiau už mane. Šimtą kartų kalbėjo Logine, Passworde, Username, Account, Subscribe, Browser, Best Internet ir kituose internetų sambūriuose, ir visur būdavo išrenkamas geriausiu spykeriu. Liną pakviečiau, kad papasakotų, kaip daromas media planavimo biznis internetuose ir ant žemės. Media agentūros taškosi raudonuosiuose vandenynuose, čia augti gali tik skandindamas kitą. Linas jūsų dėmesiui suplanuotas 2016-10-07.

Firma, masiniu būdu gaminanti puikų maistą. Pats mačiau, kaip „Mantingos“ menedžmentas skanauja savo produktus, ir valgiau kartu su jais. Jie žiauriai myli tai, ką gamina, nuo bandelių iki sriubų vairuotojams. Mantas Agentas, vienas iš verslą valdančios šeimos narių, rūpinasi produkcijos pardavimais eksporto rinkose, ir jo komandai labai gerai sekasi. Turiu įtarimą, kad į paskaitą Mantas neatvyks tuščiomis. Neprisivalgykite per pietus 2016-12-02.

Mantas Katinas („Investuok Lietuvoje“) yra Lietuvos pardavėjas Nr. 1. Jei jam pavyksta parduoti Lietuvą, čia padaugėja darbo vietų. Savo valdiškoje kontoroje jie užkūrę tokį pardavimų konvejerį, kad kai Mantas šnekės, atsisėsiu tarp studentų, išsitrauksiu sąsiuvinį ir konspektuosiu. Tai vyks 2016-09-30.

Mano bendravardis Mindaugas Rutkauskas („Litexpo“) akmens amžiuje dirbo „Verslo žiniose“, prekiavo katalogais, konferencijomis ir knygomis. Kadangi Goldratto knygomis jie neprekiavo, vieną (gerai pamenu, „Kritinę grandinę“) jam padovanojau. Dabar gi „Litexpo“ antros salės pastato rekonstrukcija valdoma pagal CCPM (statybininkai lenkia grafiką, suprise, surprise), o kiekvienas stendas nuo užklausos iki sumontavimo valdomas Kanbanais. Anksčiau turėdavę krūvas viršvalandžių, dabar net per pasiruošimą didžiausioms parodoms („Resta“, Knygų mugė) darbininkai vakarus ir naktis leidžia šeimose. Absoliuti dauguma „Litexpo“ pardavimų padaromi telefonu, tad apie telefoninius pardavimus Mindaugas pasakos 2016-11-18.

Su „Artilux NMF“ pirmą kartą susidūriau prieš kokius 8-9 metus, kai Reikjaviko parduotuvėj nusipirkom silikoninių formelių šaldyti ledukams. Grįžę pamatėm, kad ant formelių užrašyta Made in Lithuania. Rimantas Damanskis, šios firmos vadovas, turi itin jautrią verslo uoslę, pridėkite procesinį mąstymą, ir nebesistebėkite „Artilux“ augimo tempais. Retai, nepelnytai retai viešumoj šnekantis Rimantas universiteto auditorijoje pasirodys 2016-11-25.

Yra viena prekė, kurios pasigedę, jūs keiksitės trimis aukštais. Ant Roberto Krutikovo („Grigeo Grigiškės“) pečių, ko gero, žinomiausias Lietuvos fabrikas, su nesiliaujančiomis milijoninėmis investicijomis ir aukštais biržos maklerių lūkesčiais. Pats kadaise buvęs superpardavėjas, Robertas žino, kaip valdyti šimtamilijoninį fabriką, kai apribojimas šokinėja nuo gamybos pajėgumų į rinką ir atgal. Kad šiandien pasižadėjęs važiuoti į universitetą, sekretorė Robertui primins 2016-10-21.

Robertas Žudys (TEO LT) iš „Rifo“ atsineštą eksporto patirtį išnaudoja valdydamas komandą, kuri užsieniuose pardavinėja IT sprendimus. Kas pažįsta Robertą, žino, kad jis nenusiramins, kol nepadarys dar vienos sėkmės istorijos. Tokie pranešėjai studentams yra įkvėpimo ir padrąsinimo šaltinis. Robertas grįžta į universitetą 2016-10-28.

Ar žinote, kaip parduoti lėktuvą? Tadas Goberis („AviaAM Leasing“) jums papasakos, kad nupirkti lėktuvą kur kas sunkiau, nei jį parduoti. Nežinau, ar jis papasakos istoriją apie Kinijos komunistų partijai priklausiusio lėktuvo sandorį, nes gal ta istorija konfidenciali. Į paskaitą Tadas atskris iš Kinijos, kur jie įsteigė įmonę, katra užsibrėžusi valdyti lėktuvų parką, vertą 900 mln. USD. Manau, kad Tado pranešimas bus mažiausiai praktiškas, mat prekyba lėktuvais yra toks pat kosmosas, kaip pats kosmosas. Taigi anšlagas numatytas 2016-12-09.

Tadas Pečiukevičius („Venipak“) yra žmogus, kurį samdyčiau pardavimų direktoriumi bet kuriame versle, jei tik įpirkčiau. Kai tenka spręsti, ką turėtų daryti ir ko neturėtų daryti pardavimų direktorius, prieš akis įsivaizduoju Tadą ir man visada lengva verbalizuoti reikalavimus svajonių pardavimų direktoriui. Kada Tadas išstos, datos dar neturime. Stay tuned.

Tomas Parnarauskas yra „Nod Baltic“, UAB ir dar kelių verslų savininkas. Man teko iš labai arti stebėti, kaip Tomui pavyko sistematizuoti savo verslą, iš amatininko tapti verslo valdytoju. Pranešimas ypač pravers dienos šviesos nematantiems darboholikams, norintiems ištrūkti iš užburto rato be kardiochirurgų įsikišimo. Kaip susistyguoti smulkų verslą Tomas dalinsis 2016-09-23.

Iki pasimatymo!

Nuo 2016 vasario 12 d. Kazimiero Simonavičiaus universitetas dalyvauja nacionaliniame verslo konsultantų tinkle. 2 patyrę ir pripažinti savo srities ekspertai teikia verslo konsultacijas, t. y. reikalingą informaciją ir patarimus smulkiojo ir vidutinio verslo vadovams ar atstovams, naudojant gerąją verslo praktiką, atsižvelgiant į konsultacijos gavėjo poreikius ir lūkesčius.

Verslo konsultacijos teikiamos šiomis temomis:

• Verslo planavimas
• Rinkodara
• Įmonės strategija
• Rinkodara, įmonės įvaizdžio formavimas
• Įmonės finansų valdymas
• Investicijos ir finansavimo šaltiniai
• Produkto, paslaugos tobulinimas
• Pardavimas
• Pardavimas ir derybos

Konsultacijos teikiamos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Utenoje, Plungėje, Šilutėje, Ukmergėje ir Marijampolėje.

Verslo konsultacijos finansuojamos ES lėšomis pagal priemonę „Verslo konsultantas LT“. Parama skiriama mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms.

Paramos intensyvumas:

• vykdančioms veiklą iki 1 m. – iki 100 %;
• vykdančioms veiklą nuo 1 m. iki 3 m.– iki 85 %;
• vykdančioms veiklą nuo 3 iki 5 metų  – iki 50 %

Daugiau informacijos tel. +37061278493 arba el. paštu ksu@ksu.lt.

2016 m. pavasario semestrą Mados industrijos, Rinkodaros ir reklamavimo, Antreprenerystės ir vadybos studentai lankė studijų dalyko „Audiovizualinės technologijos, menas ir marketingas“ paskaitas bei seminarus.

Užsiėmimų metu buvo taikomas eksperimentinis filmų kūrimo metodas, kurį doc. dr. R. Venckus jau daugiau nei 5 metus taiko ir tobulina savo videomeno ir filmų kūrimo paskaitų metu. Šį studijų dalyką lankantys studentai verčiami sužadinti savuosius kūrybingumo receptorius. Jie provokuojami atsisakyti stereotipų ir išankstinių nuostatų apie filmo kūrybos procesą, taip pat klaidingų iliuzijų apie jo rezultatus, realizaciją viešumoje ir platinimą medijų kanalais. Paskaitų metu studentai, net visiškai neturintys išankstinių idėjų, yra skatinami jas kurti.

„Prisipažinsiu, man įdomiausia dirbti su tais kurie mano, jog neturi, ką papasakoti, – pasakoja doc. dr. R. Venckus, –  Galiausiai, net nepastebėję savo žingsnelių, jie pradeda planuoti filmo siužetą ir jo filmavimo bei montavimo procesus. Neabejotinai studentams nerimą sukelia mano provokacijos, reikalaujančios permąstyti visus įmanomus pasakojimų variantus, kuriuos siūlo populiarioji audiovizualinė kultūra. Vėliau planuojami keli siužetai, išskiriami galimi netikėti jų posūkiai. Tik tada planuojamas, atliekamas ir tobulinamas kūrinys. Džiaugiuosi, matydamas, kad studentams, kurie pirmą kartą metodiškai kūrė videofilmą, pavyko” – sako doc. dr. Remigijus Venckus.

Atsižvelgiant į tai, kad studentai aktyviai ir noriai domisi medijų menu, planuojama Universitete organizuoti ir daugiau pasirenkamų bei privalomų disciplinų, susijusių su medijų meno praktikomis.

Emilija Buklerevičiūtė „Kas jei mes“ (What if we…) 00:02:10, 2016 m.

Rinkodara ir reklamavimas, 2 kursas

Kūrinyje pasakojama apie neapgalvotus sprendimus, kurie gali negrįžtamai pakeisti gyvenimo kraštovaizdį. Tai pasakojimas apie žmonių tarpusavio bendravimą, apie santykių ir ryšių nutraukimą. Tai klausimas, ar verta pasiduoti emocijoms ir priimti greitus, lengvabūdiškus sprendimus. „Kas jei mes?” verčia susimastyti, kas nutiktų jei suvaldytume savo emocijas ir priimtume sprendimą jomis nebesivadovaudami.

Ivona Grincėvič, Julija Artiuškina „Rutina“ („Routine“) 00:03:08, 2016 m.

Mados industrija, 3 kursas

Šiais laikais pastebimas gana aktyvus ir agresyvus jauno žmogaus kultas. Jis sklinda viešoje erdvėje populiariojoje muzikoje, kine, sporte ir net maisto vartotojų aplinkoje. Atrodo, kad pagarbos nusipelno jaunas, atletiškas ir energijos kupinas kūnas, kuris niekada nesiilsi ir nuolatos galinėjasi su laiku. Filmas „Rutina“ pasakoja apie priešingą, dažnai nematomą kasdienybę, kurią praleidžia lėtoje laiko tėkmėje mūsų seneliai ir močiutės.

Karolina Malyševa, Andrė Mikuckytė „Atsiminimai“ („Memories“) 00:02:10, 2016 m.

Mados industrija, 3 kursas

Kūrinyje apmąstoma trokštamo gyvenimo ir karčios realybės paralelė, kur labiausiai aktuali asmenybės harmonija. Skubant ir įsitraukiant į rutinos sūkurį gyvenimas ne retai panašėja į blankių atsiminimų rinkinį, neturinį jokios išliekamosios reikšmės. Dabarties žmogus nebemoka akimirkai sustoti ir į savo gyvenimą pažvelgti atsiribojus nuo greičio. Greitėjantis laikas yra vienas svarbiausių veiksnių kiekvieno asmens kasdienybėje. Juk jau nebesuprantama, kaip atsitraukus nuo rutiniško ir slegiančio laiko tėkmės galime mėgautis kiekviena kasdienybės minute.

Birželio 11 d., šeštadienį, įvyko pirmasis Kazimiero Simonavičiaus universiteto absolventų susitikimas. Trakų rajone įsikūrusioje sodyboje susirinkę KSU absolventai noriai dalijosi patirtimi, studijų prisiminimais ir ateities planais. Sveikinimo žodį tarė Universiteto rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis, Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Ryšardas Burda, Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius dr. Remigijus Venckus.

Absolventų susitikimo metu įsteigtas Alumni klubas, kurio prezidentu tapo Olegas Beriozovas. Tikimasi, jog Klubas kasmet suburs vis daugiau KSU absolventų ir taps aktyvia Universiteto bendruomenės dalimi.

Nuoširdžiai dėkojame šventėje koncertavusioms Diletai Meškaitei-Kisielienei ir Margaritai Petrušinai.

Iki kitų susitikimų alumni renginiuose!

2016 m. birželio 23 d. 13.00 val. vyks Kazimiero Simonavičiaus universiteto diplomų teikimo ceremonija Teisės ir Integruotos kūrybos komunikacijos magistro studijų programų absolventams. Ceremonija vyks Pirklių klube (Gedimino pro. 35, Vilnius).

Džiaugiamės šiais metais išleisdami 16-ąją Teisės magistro ir 1 –ąją Integruotos kūrybos komunikacijos magistro laidas. Maloniai kviečiame dalyvauti!

Pasipuošti mantijomis (mantijų nuomos punktas bus Pirklių rūmuose III a.) galėsite atvykę  nuo 12.00 iki 12.30 val.