fbpx

Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU), bendradarbiaudamas su Civilinės aviacijos asociacija (CAVIA) ir Tarptautine oro transporto asociacija (IATA), rengia atvirą vebinarą ir panelinę diskusiją „Aviacijos industrijos atsigavimas: kaip sekasi Lietuvai?“. 

Moderatorius – Artūras Stankevičius, Civilinės aviacijos asociacijos (CAVIA) prezidentas.

Vebinaras vyks nuotoliniu būdu birželio 4 dieną 10 val. „Zoom” platformoje. Renginio kalba – anglų.

Vebinaro-panelinės diskusijos metu pranešėjai pasidalys gerąja praktika ir savo įžvalgomis:

  • kaip oro uostai prisitaikė prie pasikeitusių sąlygų karantino metu ir po jo;
  • komunikacijos ir bendradarbiavimo tarp suintersuotų šalių svarba kriziniu laikotarpiu;
  • prognozės Lietuvai lyginat ją su kitomis Europos šalimis;
  • ką galėtume daryti geriau grįžę prie 2009-2010 metų keleivių srautų.

 

Vebinaro pranešėjai

Programa:

10:00–10:05 
Įžanginis žodis
Artūras Stankevičius, CAVIA prezidentas

10:05–10:20
„Saugaus aviacijos atsigavimo gairės”
Ioannis Mavroeidis, Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) Šiaurės ir Baltijos šalių aviacijos industrijos analitikas.

10:20–10:35
„Saugaus aviacijos atsigavimo gairės”
Catrin Mattsson
, Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) Šiaurės ir Baltijos šalių vadovė.

10:35 – 10:50
„Tvarus aviacijos industrijos atsigavimas“
Doc. dr. Anil Padhra
 – KSU Aviacijos vadybos bakalauro studijų programos Tarptautinės aviacijos ir Aviacijos finansų modulių vizituojantis dėstytojas.

10:50–11:05
Pakilome atsigavimui, bet jis nebus staigus: COVID-19 įtaka orlaivių parkams ir pajėgumams
Simonas Bartkus, CMO (angl. Chief marketing officer), „ch-aviation“.

11:05–11:20
Dialogo su pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis svarba sėkmingam atsigavimui
Arijandas Šliupas, Lietuvos oro uostų valdybos pirmininkas.

11:20–11:50
Panelinė diskusija
Moderatorius – Artūras Stankevičius, CAVIA prezidentas

 

Registracija vykdoma čia iki birželio 3 dienos 21.00 val.

Dalyvavimas nemokamas, tačiau registracija būtina.

Šią savaitę Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) ir Civilinės aviacijos asociacija (CAVIA) pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria siekiama skatinti aukštojo mokslo ir aviacijos profesionalų tarpusavio bendradarbiavimą, gerinti aviacijos vadybos specialistų rengimo kokybę.

Abi organizacijos sutarė bendradarbiauti tobulinant aviacijos vadybos studijų programos studentų rengimą, dalinantis gerosios praktikos patirtimi, vykdant bendrą ekspertinę tiriamąją veiklą, perkeliant praktinę patirtį į studijų procesą, kuriant pažangias abipusio mokslinio ir praktinio bendradarbiavimo formas, organizuojant konferencijas, seminarus, kursus ir kitus renginius aviacijos vadybos, aviacijos paslaugų plėtros, orlaivių techninio aptarnavimo tematikomis.

„Šiandien, kai aviacijos industrija patiria svarbius pokyčius, Aviacijos vadybos studentams yra itin svarbu pamatyti iš vidaus, kaip aviacijos profesionalai sprendžia kylančias problemas ir iššūkius. Bendradarbiavimas su stipria aviacijos profesionalų asociacija sudaro puikias galimybes studentams tobulėti įgyjant praktinės patirties ir žinių, o aviacininkams prisidėti prie geresnio ateities kolegų paruošimo, dalintis patirtimi. Toks industrijos dalyvių bendradarbiavimas taip pat gali paskatinti naujų idėjų ir sprendimų įgyvendinimą aviacijai atsigaunant po pandemijos sukeltų apribojimų taip prisidedant prie šalies gerovės, nes aviacija yra svarbi valstybės socialinio ir ekonominio gyvenimo dalis“, – sako KSU Aviacijos vadybos programos vadovas doc. dr. Konstantinos Kalligiannis.

Civilinės aviacijos asociacijos prezidentas Artūras Stankevičius teigia: „Labai džiaugiamės nauja partneryste su Kazimiero Simonavičiaus universitetu. Bendradarbiavimo sutartis, galima sakyti, yra simbolinė šiuo visai aviacijos industrijai sunkiu metu, parodanti kad tik vienijantis ir dirbant kartu galima pasiekti norimus rezultatus. Tikiu, kad bendra veikla bei informacijos apie aviaciją sklaida paskatins jaunų žmonių susidomėjimą šia industrija ir sukurs pridėtinės vertės visam Lietuvos aviacijos sektoriui“.

Kazimiero Simonavičiaus universitetas yra vienintelis universitetas Lietuvoje, vykdantis Aviacijos vadybos bakalauro studijas. Jau 7-us metus KSU rengia aukštos kvalifikacijos aviacijos vadybos specialistus. Programos dėstytojų komandos branduolį sudaro patyrę ir pripažinti aviacijos profesionalai iš viso pasaulio. Aviacijos vadybos studijos vykdomos tiek įprasta nuolatine, tiek nuolatine – nuotoline (ang. online) studijų  formomis.

Civilinės aviacijos asociacija (CAVIA) šiuo metu vienija 11 juridinių asmenų, susijusių su privačia aviacijos veikla bei verslu: oro linijų bendroves „Get Jet“, „DAT“, „Global Airways“ ir „Charter Jets“, orlaivių ir keleivių aptarvavimo bendroves „Litcargus“ ir „Orlaivių aptarnavimo agentūra“, veikiančią Palangos oro uoste, lėktuvų techninio aptarnavimo organiazaciją KAMS, kuri rūpinasi išskirtinai tik Ryanair lėktuvais, maisto tiekimo į orlaivius įmonę „Gloabal Travel Supply“, sraigtasparnių pilotų mokymų organizaciją „Aircraft Support and Training Europe“, didžiausią Duty Free/Travel Value koncepto parduotuvių operatorę Lietuvos oro uostuose „Travel Retail Vilnius“ bei mokymų ir konsultavimo įmonę „Dialogus“. CAVIA siekia organizuoti ir skatinti oro transporto sektoriaus bendradarbiavimą bei savitarpio paramą  valstybinėse ir tarptautinėse organizacijose.

Gegužės 25 dieną 18 val. kviečiame dalyvauti atviroje nuotolinėje konsultacijoje apie Organizacinių inovacijų ir vadybos magistro studijų programą.

Konsultacijos metu studijų programos vadovė, Kazimiero Simonavičiaus universiteto Verslo mokyklos direktorė Deimantė Žilinskienė pristatys studijų programą, jos ypatumus, papasakos, kaip organizuojamos studijos ir atsakys į visus Jums rūpimus klausimus apie Organizacinių inovacijų studijų programą ir studijas KSU.

Registracija privaloma. Registruotis galite čia.

Vladislav Kezun

Vladislav Kežun

Vladislav Kežun yra vienas iš KSU Aviacijos vadybos nuotolinių bakalauro studijų programos studentų, gyvenantis saulėtajame Bankoke, kur pastaruosius kelerius metus dirba „FL Technics“ – orlaivių ir jų komponentų techninės priežiūros įmonės pardavimų skyriuje. Vladislav pasakoja apie karjerą aviacijoje ir šio sektoriaus ypatumus.

Kaip nusprendėte pradėti savo karjerą aviacijos sektoriuje?  Kuo šis darbas yra įdomus ir kaip atsidūrėte Bankoke?

Prieš pradėdamas dirbti aviacijos sektoriuje, kurį laiką dirbau pardavimų srityje su pramonininkais. Tačiau labai greitai supratau, jog Lietuvoje pramonės industrija nėra didelė ir perspektyvų mažai. Žiūrinėjau skirtingus sektorius ir visai atsitiktinai pamačiau darbo skelbimą, skelbiantį, kad aviacijos įmonė ieško darbuotojų. Pokalbis vyko Lietuvos oro uoste. Gerai pamenu, kad jo metu išgirdau įdomią mintį: „Jeigu jau patekai į aviaciją, mažai tikėtina, kad iš jos išeisi“. Panašu, kad žodžiai buvo lemtingi.

Šiandien jau skaičiuoju ketvirtus metus, kai dirbu „FL Technics“ orlaivių ir jų komponentų techninės priežiūros įmonėje. Mūsų rinka yra labai didelė: Artimieji Rytai, Afrika, Europa ir šiuo metu Azija, todėl jau kelerius metus gyvenu ir dirbu viename iš įmonės padalinių, įsikūrusiame Bankoke.

Kaip atrodo Jūsų darbo diena?

Jeigu diena prasideda biure, tuomet atėjęs ryte pirmiausiai praleidžiu kelias valandas skaitydamas ir atsakinėdamas elektroninius laiškus, pabaigiu pradėtus susitikimus ir ruošiuosi naujiems.

Mano darbe monotonijos nėra, tenka daug laiko praleisti skrendant į susitikimus su klientais. Mano atsakomybė yra vystyti Azijos rinką ir, žinoma, padaryti kuo daugiau ir kuo sėkmingesnių pardavimo sandorių.

Pardavinėjate orlaivio dalis, kad įsivaizduotumėme, apie kokias sumas kalbame ir kas yra Jūsų pirkėjai? Kokiomis aplinkybėmis pirkėjui gali prireikti, pvz., orlaivio variklio?

Sumos išties įspūdingos – kalbame apie milijoninius sandorius. Pagrindiniai klientai yra įvairių šalių avialinijų kompanijos. Orlaivio varikliai – viena iš brangiausių orlaivio dalių. Kalbant apie paklausą, ji atsiranda tada, kai susidėvi senas variklis. Lėktuvai yra pagaminti taip, jog tarnautų ilgai (pvz., Amerikos lėktuvų eksploatavimo laikotarpis yra apie 30 metų), tačiau variklio galiojimo laikas yra pakankamai cikliškas, panašiai kaip ir automobilio variklio stovį nusako pravažiuota rida. Todėl po tam tikro laiko variklius reikia keisti arba remontuoti.

Darbas įdomus, sekasi gerai, tad kas paskatino ir kodėl nusprendėte pradėti studijuoti Aviacijos vadybą nuotoliu būdu?

Teko studijuoti verslo vadybą kitoje aukštojoje mokykloje, tačiau studijos nepateisino mano lūkesčių. Mokiausi daug skirtingų disciplinų, tačiau nieko konkretaus. Dirbant su klasikiniais pardavimais, tokių žinių galbūt ir pakanka, tačiau mano atveju pasirinkta aviacijos sritis yra labai specifinė ir tokių bendrinių žinių neužtenka.

„FL Technics“ įmonė labai daug dėmesio skiria personalo ugdymui: per pirmuosius darbo metus turėjau daugiau nei 10 skirtingų mokymų. Tai buvo aviacinio pobūdžio mokymai, po kurių supratau, kokio dydžio yra ši industrija ir kiek vietos joje yra augti. Tai tikriausiai ir turėjo didžiausią įtaką mano sprendimui studijuoti Aviacijos vadybą ir įgyti bakalauro laipsnį būtent šioje nišinėje srityje.

Kaip šiandien vertinate tokį savo pasirinkimą? Kaip sekasi suderinti darbą su studijomis?

Darbą su studijomis suderinti sekasi puikiai, mane gelbsti 5 valandų laiko skirtumas. Po darbo spėju išklausyti visas paskaitas. Šiose studijose labai vertinu dėstytojų supratingumą. Jie – ne tik teoretikai, bet ir praktikai – ekspertai, kurie patys dirba aviacijoje ir supranta rinkos dydį, svarbą, mastą. Tokia studijų forma yra labai patogi dirbančiam žmogui, pavyzdžiui, jeigu turiu susitikimą su klientu Kinijoje, negaliu jo praleisti, tad namų darbus galiu pristatyti keliomis dienomis vėliau, o jeigu negaliu paskaitose sudalyvauti nuotoliniu būdu „gyvai“, bet kada galiu peržiūrėti iškart įkeltą paskaitos įrašą.  Toks supratingumas, patogumas ir individualus dėmesys yra be galo vertingas.

Kam rekomenduotumėte rinktis nuotolines Aviacijos vadybos studijas?

Tai labai specifinė sritis, todėl nuotolines Aviacijos vadybos studijas rekomenduoju tiems, kurie jau dirba šiame sektoriuje ir turi pagrindines reikalingas žinias, kurios leidžia geriau suprasti dėstomus dalykus ir terminologiją. Taip pat ir studijuojantiems yra geriau, kai grupę sudaro studentai, turintys panašų žinių bagažą, tada visi galime kalbėti ta pačia aviacijos kalba ir taip pat auginti savo pažinčių tinklą, dalintis skirtingomis patirtimis, nes grupės draugai dirba skirtingose aviacijos kompanijose visame pasaulyje.

Daugiau apie nuotolines Aviacijos vadybos studijas galite sužinoti čia.

Kviečiame gegužės 14 dieną 14 val. dalyvauti Kazimiero Simonavičiaus universiteto Verslo mokyklos dėstytojo dr. Javed Imran atviroje nuotolinėje paskaitoje „Tarpkultūrinės komunikacijos iššūkis karantino metu“. Paskaitos trukmė – 45 min.

Dėl karantino, laisvo judėjimo apribojimų ir valstybių sienų uždarymo mums įprastas gyvenimas sustojo. Skirtingos priemonės, kurias taiko valstybės siekdamos įveikti didžiulį koronaviruso pandemijos iššūkį, ir susidūrimas su ekonominėmis bei socialinėmis rizikomis plačiai atskleidžia kiekvienos tautos išskirtinį charakterį ir kultūrinę aplinką. Šis staigus pokytis ir „slowbalization“ procesas gali neigiamai paveikti mus tiesiogiai ir netiesiogiai asmeniniame bei profesiniame lygmenyje. Kad įveiktume dabartinį ir pokarantininį iššūkį, greita ir efektyvi tarpkultūrinė komunikacija yra neišvengiama.

Paskaitoje sužinosite:

  • Kas yra kultūrinės taksonomijos?
  • Kodėl mes visi negalime tiesiog sutarti?
  • Kaip matysime kultūrą po koronaviruso pandemijos?
  • Kaip įveikti mūsų kultūrinius skirtumus?

Paskaita skirta:

  • Studentams ir profesionalams, dirbantiems daugiakultūrėje aplinkoje
  • Studentams ir profesionalams, išsikraustantiems ar jau gyvenantiems užsienyje
  • Kiekvienam, norinčiam suprasti kitas kultūras ir kodėl jų atstovai elgiasi kitaip nei mes

Dr. Javed Imran (KSU nuotr.)

Dr. Javed Imran Kazimiero Simonavičiaus universiteto Verslo mokykloje dėsto Tarpkultūrinę komunikaciją bei koordinuoja KSU tarptautines programas. Jis turi didesnę nei 10 metų patirtį tarpkultūrinės komunikacijos, tarptautinio bendradarbiavimo, tarpkultūrinių derybų ir tarptautinės plėtros srityse. Jis dėstė keliuose pripažintuose universitetuose Azijoje ir Europoje, daugiausiai pabrėžiant įvairovės, dialogo ir plėtros sąsajas bei skatinant pasaulinį tarpusavio supratimą.

Dr. Javed Imran taip pat konsultavo institucijų lyderius ir komandas, suinteresuotas internacionalizcijos  politikos bei strategijos vystymu ar peržiūrėjimu, įvairiose programose.

 

Dalyvavimas nemokamas, tačiau registracija būtina. Registruotis galite čia.

Nuo praėjusių metų rugsėjo Kazimiero Simonavičiaus universitete Aviacijos vadybos studijos vykdomos ne tik įprasta nuolatine studijų forma, tačiau ir nuotoliniu būdu. Nuotolinės studijos (angl. Online Studies) – tai studijų forma, leidžianti studentui studijuoti per atstumą – paskaitos, konsultacijos ir atsiskaitymai vyksta internetu.

Kazimiero Simonavičiaus universitetas yra vienintelis universitetas Lietuvoje, vykdantis Aviacijos vadybos studijas tiek įprastu, tiek nuotoliniu būdu. Siūloma nuotolinė studijų forma yra pritaikyta dirbantiems žmonėms – studentai gali mokytis tada, kada jiems patogu, ir toje pasaulio vietoje, kurioje yra.

Darbas aviacijos srityje reikalauja specifinių žinių apie industriją, net jei darbuotojas dirba administracijoje, o ne orlaivio įguloje ar orlaivių techninio aptarnavimo centre. Dalis darbuotojų dirbti pradeda neišmanydami sektoriaus ypatumų, todėl turi gilinti savo žinias ne tik dirbdami, bet ir studijuodami.

Norinčius geriau suprasti, ką reiškia studijuoti nuotoliniu būdu, kviečiame gegužės 5 dieną 18 val. dalyvauti KSU Aviacijos vadybos dėstytojo doc. dr. Anil Padhra atviroje paskaitoje „Aviacija ir COVID-19: kelias į atsigavimą“ (ang. Aviation and COVID-19: The Path to Recovery).

Daugiau informacijos ir registracija: https://bit.ly/2Sl1xm9

Daugiau informacijos apie Aviacijos vadybos nuotolines studijas: https://bit.ly/2YkwriE

Jonny Andersen

Šią savaitę prie Kazimiero Simonavičiaus universiteto Verslo mokyklos Aviacijos vadybos studijų programos dėstytojų komandos prisijungė naujas vizituojantis dėstytojas – Jonny Andersen, dėstysiantis Antžeminių paslaugų vadybą (angl. Ground Services Management).

Jonny Andersen yra patyręs aviacijos vadovas, turintis 25 metus siekiančią pasaulinę patirtį ir kompetenciją valdant pokyčius, vadovaujant oro uostų ir antžeminėms operacijoms, vykdant verslo pertvarkas ir infrastruktūros projektus.

Jis ėjo generalinio direktoriaus pareigas Kenijos oro uostų administracijoje, kurioje dirba 2 000 darbuotojų, vykdančių 18 valstybinių Kenijos aerodromų veiklą ir plėtrą. Prieš pradėdamas dirbti Kenijos oro uostų administracijoje Nairobyje, Kenijoje, jis dirbo Nacionalinių oro uostų direktoriumi Avinor mieste Norvegijoje, kur buvo atsakingas už šešių Norvegijos oro uostų valdymą. Savo karjeroje jis taip pat ėjo antžeminių operacijų vyr. viceprezidento pareigas „AirBaltic“, Latvijoje.

Jis taip pat yra Ženevos universiteto kviestinis lektorius, dėsto oro uostų strategiją Tarptautinės oro transporto asociacijos (ang. IATA – International Air Transport Association) klientams visame pasaulyje bei konsultuoja „Airbus“ įvairiais su oro uostais susijusiais klausimais.

Ekspertinės sritys:

  • Strateginis planavimas ir analizė
  • Verslo pertvarka
  • Infrastruktūros plėtra
  • Oro uostų privatizavimas
  • Oro uostų ir antžeminių operacijų valdymas
  • Pokyčių valdymas
  • Lyderystė ir mentorystė

Jonny Andersen yra „AirportWorks“, nepriklausomos patariamosios praktikos oro uostų operatoriams, privatiems ir viešiesiems oro uostų savininkams, taip pat instituciniams investuotojams ir regioninės plėtros bankams, įkūrėjas. Per savo pasaulinės industrijos ekspertų tinklą „AirportWorks“ teikia patarimus oro uostų privatizavimo, tvaraus oro uostų sistemų optimizavimo, infrastruktūros plėtros ir oro uostų strategijų planavimo srityse.

Jonny yra įgijęs magistro laipsnį Kranfildo universitete (ang. Cranfield University) Jungtinėje Karalystėje. Jis yra „Modalis Infrastructure Partners Inc.“ bendradarbis Kanadoje, o nuo 2016 m. – Karališkosios aeronautikos draugijos narys (Fellow of the Royal Aeronautical Society).

„Džiaugiamės, kad Kazimiero Simonavičiaus universiteto Aviacijos vadybos studijų programos dėstytojų komanda sparčiai auga ir didžiuojamės, kad jos gretas pildo puikūs ir gerai žinomi aviacijos ekspertai, praktikai bei dėstytojai iš viso pasaulio. Tai leidžia užtikrinti studijų programoje dėstomų modulių išskirtinę kokybę, tarptautiškumą, o kartu ir parodo, kad ši studijų programa savo kokybe bei dėstytojų-profesionalų komanda nė kiek nenusileidžia kitoms žymioms aviacijos studijų programoms Europoje“, – teigia KSU Verslo mokyklos direktorė Deimantė Žilinskienė.

Gegužės 5 dieną 18 val. vyks nuotolinė Kazimiero Simonavičiaus universiteto Verslo mokyklos dėstytojo doc. dr. Anil Padhra paskaita „Aviacija ir COVID-19: kelias į atsigavimą“ (ang. Aviation and COVID-19: The path to recovery).

Paskaita skirta aviacijos profesionalams, Kazimiero Simonavičiaus universiteto partneriams, dėstytojams, studentams, absolventams ir visiems, kurie domisi aviacija.

Paskaitos trukmė – 45 min.

 

Doc. dr. Anil Padhra – KSU Aviacijos vadybos bakalauro studijų programos Tarptautinės aviacijos ir Aviacijos finansų modulių vizituojantis dėstytojas, Vakarų Londono universiteto (ang. University of West London) Aviacijos programos vadovas. Jis taip pat yra Karališkosios aeronautikos draugijos narys, Aukštojo mokslo akademijos bendradarbis.

Doc. dr. Padhra yra dirbęs įvairiuose Jungtinės Karalystės universitetuose kaip vyriausias lektorius aviacijos srityje. Taip pat yra įgijęs patirties kuriant ir rengiant aviacijos kursus: vadovams, komercinių oro linijų pilotams ir skrydžių vadovams. Prieš pradėdamas dirbti aukštojo mokslo srityje, doc. dr. Anil Padhra dirbo operacijų skyriuose: NATS (oro eismo valdymas), „easyJet“ oro linijose (operacijų tyrimai) ir „British Airways“ (oro uostų ir orlaivių priežiūra).

Lektorius yra įgijęs aviacijos ir kosmoso inžinerijos bakalaurą Liverpulio universitete, magistro laipsnį Londono „Imperial“ aukštojoje mokykloje ir meteorologijos daktaro laipsnį Readingo universitete (ang. University of Reading).

Registracija vykdoma čia iki gegužės 4 dienos

 

Taip pat primename, jog yra prasidėjęs tiesioginis priėmimas į Aviacijos vadybos nuotolinę bakalauro studijų programą.
Daugiau informacijos: https://bit.ly/2Sbh9ZJ

Indrė Radavičienė

Nuo šių metų į Rinkodaros ir reklamavimo studijų programą integruotas naujas studijų dalykas – Elgsenos kainodara. Šį modulį dėsto rinkodaros ekspertė Indrė Radavičienė. 

Jau daugiau nei 15 metų Indrė Radavičienė dirba rinkodaros srityje. Per šiuos metus sukaupė daug patirties, kaip kryptingai valdyti rinkodarą organizacijoje, kaip susitelkti į vartotojo lūkesčius ir poreikius, kokias rinkodaros, kainodaros, komunikacijos priemones ir kanalus naudoti įvairiose verslo situacijose, kokie rinkodaros, kainodaros sprendimai leidžia sukurti tikrąją vertę klientui.

Rinkodaros, kainodaros patirties I. Radavičienė toliau semiasi įgyvendindama įvairių verslo sektorių rinkodaros projektus: nuo kultūros iki logistikos. Savo patirtimi dalinasi su Kazimiero Simonavičiaus universiteto, Vilniaus universiteto ir kitais Lietuvos bei užsienio universitetų studentais. Skaitė paskaitas daugiau nei 30 užsienio universitetų, dalyvavo daugiau nei 10 tarptautinių rinkodaros projektų. Šiuo metu I. Radavičienė rengia elgsenos kainodaros srities disertaciją, kurios gynimas yra numatytas artimiausiu metu.

„Tiesa yra ta, kad vartotojai neperka prekės tik dėl kainos. Jie perka dėl daugelio veiksnių: jiems patinka prekės ženklas. Jie nori išbandyti tą prekę ar paslaugą, kurią rekomendavo draugas socialiniuose tinkluose. Jie nenori mokėti nei per daug, nei per mažai. Galbūt jie rinktųsi kitą prekę, bet čia, šioje vietoje, kurioje jie yra dabar, ji nepasiekiama.

Vartotojų elgsenos ir rinkodaros/kainodaros ryšiu domiuosi  jau daugiau nei 10 metų. Labiausiai patinka kurti tokius kainodaros modelius, kurie yra sąžiningi vartotojui ir leidžia įmonei generuoti pelną. Doktorantūros studijos, verslo konsultaciniai projektai, stažuotės ir darbas garsiausiose pasaulio kainodaros konsultacijų kompanijose suformavo ir toliau formuoja patirtį, kuria noriu su jumis pasidalinti ir įkvėpti „prisijaukinti“ kainodarą“, – sako dėstytoja Indrė Radavičienė.

Elgsenos kainodaros studijų dalyko metu:

  • Sužinosite, kokie pagrindiniai kainodaros instrumentai ir metodai naudojami kuriant vertę vartotojui;
  • Suprasite, kaip padidinti vertę vartotojui formuojant pardavimo pasiūlymą;
  • Paanalizuosite kainos nustatymo, keitimo praktines situacijas, kurios leis priimti geriausius sprendimus jūsų versle.
  • Susipažinsime, kaip komunikuojama pasiūlymo vertė vartotojui.

 

Augustė Bajorūnaitė (KSU nuotr.)

 

Augustė Bajorūnaitė jau daugiau nei ketverius metus raižo Jungtinių Arabų Emyratų dangų. Orlaivio palydovės darbas nubloškia į pačias įdomiausias ir netikėčiausias pasaulio vietas. Nuo rugsėjo mėnesio Augustės dienotvarkėje atsirado ir dar viena nauja kryptis – tai Vilnius, Kazimiero Simonavičiaus universitetas, kuriame pradėjo mokytis Aviacijos vadybą nuotoline forma.

Kaip nutiko, jog pasirinkote svajonių profesija vadinamą stiuardesės darbą?

Niekada negalvojau apie stiuardesės darbą kaip apie svajonių profesiją. Dirbau nekilnojamojo turto sektoriuje ir studijavau. Kartą naršydama socialiniame tinkle „Facebook“ pastebėjau skelbimą, jog renkama nauja įgulos komanda Jungtinių Arabų Emyratų avialinijoms. Maniau, pabandysiu. Nekėliau sau didelių lūkesčių, buvau atsipalaidavusi. Galbūt dėl to gana lengvai praėjau visus atrankos etapus ir jau kitą savaitę išvykau į Dubajų. Viskas įvyko labai greitai. Taip prasidėjo mano, kaip orlaivio palydovės, karjera.

Kaip atrodo Jūsų darbo diena?

Visos dienos yra skirtingos. Diena ir naktis neturi jokios reikšmės šiame darbe. Vieną ryte keliuosi Australijoje, kitą rytą – jau Dubajuje. Jeigu turime vidinį trumpą skrydį, nuskrendame ir grįžtame namo, jei tarptautinį – turime 2 laisvas dienas kitame mieste. Tiek laiko pakanka apžiūrėti naują miestą, tačiau miego trūkumas ir vadinamasis Jet lag (liet. laiko juostų pakeitimo sindromas) kartais pakoreguoja planus.

Taip pat visada turime būti pasiruošusios, prieš kiekvieną skrydį tikrinama, ar tvarkinga apranga, šukuosena, ar saikingas makiažas. Per naktį iš blondinių negalime virsti brunetėmis, tad eksperimentus su išvaizda tenka pamiršti.

Gal norėtumėte pasidalyti įdomiu nutikimu, kuris įvyko darbo metu ir apie kurį keleiviai niekada nesužinojo?

Mano praktikoje dar nėra pasitaikę rimtų kritinių nutikimų. Buvo keletas atvejų, kai skridome į Tanzaniją ir atsidūrėme prie pat besisukančio viesulo. Turėjome apsukti kelis ratus, kol pasikeitė oro sąlygos ir galėjome leistis.

Dirbant su skirtingų kultūrų keleiviais, pasitaiko ir juokingų situacijų. Jeigu skrendame iš Maskvos, tenka prižiūrėti vartojamo alkoholio kiekį. Vienas alkoholio padauginęs keleivis buvo taip saldžiai įmigęs, jog prikelti pavyko tik sušukus Rusijos kariuomenės komandas.

Įdomiausia yra stebėti keleivius, skrendančius į Meką atlikti Chadžą (piligriminė musulmonų kelionė, kuri vyksta gruodžio 8-12 dienomis). Likus tam tikram atstumui iki Mekos, įgulos kapitonas praneša tai keleiviams. Žmonės ima praustis ir velkasi religinius drabužius. Nuo tos akimirkos, skrydžių palydovai negali keleivių liesti. Pačios taip pat persirengiame oficialia apranga ir taip išreiškiame pagarbą.

Jūsų darbas įdomus ir tuo pačiu rizikingas, gal tai turėjo įtakos pagalvoti apie ateities perspektyvas aviacijoje, tačiau keičiant profesinę kryptį? Kas paskatino pasirinkti nuotolines aviacijos vadybos studijas?

Darbas tikrai įdomus ir įtraukiantis, tačiau visą gyvenimą būtų per sunku dirbti tokiu įtemptu režimu. Todėl pradėjau galvoti, ką norėčiau veikti ateityje. Supratau, kad tikrai noriu likti aviacijoje. Pradėjau mąstyti apie studijas, tačiau dirbant tokį darbą yra labai sunku dirbti ir studijuoti nuolatine forma. Domėjausi, kaip galėčiau tai suderinti, ir visai atsitiktinai atradau nuotolines Aviacijos vadybos studijas.

Augustė Bajorūnaitė (KSU nuotr.)

Kaip šiandien vertinate tokį savo pasirinkimą, ar darbas ir studijos suderinamos?

Labai džiaugiuosi šiomis studijomis. Pirmiausia todėl, jog labai lengva suderinti darbą ir mokslus: paskaitos įrašomos, todėl prisijungti ir klausyti gali bet kurią dieną ir valandą. Dėstytojai yra ne tik akademikai, bet ir praktikai, o tai labai svarbu, nes aviacija yra labai specifinė sritis. Bendrakursiai iš viso pasaulio. Neseniai skridau į Bankoką, kur susitikau su ten gyvenančiu ir „FL Technics“ dirbančiu bendrakursiu, o vėliau jau susitikome ir paskaitose Vilniuje. Trečias svarbus veiksnys buvo kaina. Lyginat su mano svarstytais Azijos ir Europos universitetais, šio universiteto pasiūlyta studijų kaina buvo pati geriausia.

Kam rekomenduotumėte studijuoti Aviacijos vadybą nuotoline forma?

Pirmiausia rekomenduoju tiems, kurie jau dirba aviacijos sektoriuje, nes žymiai lengviau yra suprasti visus procesus, kurie vyksta aviacijoje, kai turi bent minimalių žinių. Ir, žinoma, nuotolinės formos studijas rekomenduoju tik tiems, kurie turi stiprią valią, nes paskaitų metu šalia nebus nei dėstytojų, nei bendrakursių, pats turi būti savarankiškas ir atsakingas.

 

Daugiau apie nuotolines Aviacijos vadybos studijas galite sužinoti čia.

Dr. Rūta Klimašauskienė

„Kartais vadovai bijo darbuotojams prisipažinti, kad jie nežino, kas laukia ateityje, tačiau naujausi neuromokslo tyrimai patvirtina, kad kai nežinomybės laipsnis didelis, jis stipriai demotyvuoja žmones“, – sako Kazimiero Simonavičiaus universiteto dėstytoja, personalo ir grupės santykių specialistė dr. Rūta Klimašauskienė. Ji pasakoja, ką daryti, kad darbuotojai išlaikytų motyvaciją, vadovai sustiprintų autoritetą ir kaip karantino laikotarpiu užtikrinti sklandų visos organizacijos darbą.

Kaip užtikrinti sklandų darbą, kai visa organizacija dirba nuotoliniu būdu?

Vienas iš esminių dalykų yra susitarimai: pirmiausia tarpusavio susitarimai tarp kolegų, taip pat tarp vadovų ir darbuotojų. Svarbu, kad vadovai paprastai ir aiškiai iškomunikuotų, kokio rezultato iš darbuotojo tikisi. Rekomenduojama kiek įmanoma dažnai, pavyzdžiui kiekvieną rytą susitarti dėl tos dienos užduoties turinio, o vakare susisiekti ir aptarti, kaip sekėsi. Tai vienas svarbiausių dalykų, kai kalbame darbinių užduočių skyrimą, kontrolę ir atlikimo lygmenį.

Kalbant apie kolegų tarpusavio darbą organizacijoje, svarbu susitarti dėl darbo valandų, kuomet visi darbuotojai turi būti pasiekiami ryšio priemonėmis. To nepadarius, gali nutikti taip, jog darbuotojas rašys tuo metu, kai visi kiti nebedirba, o negaudamas atsakymo, negalės tęsti savo veiklos. Akivaizdu, kad tuomet, kai negalime nueiti į greta esantį kolegos kabinetą ir trumpai pasiteirauti bei žodžiu aptarti aktualių dalykų, ženkliai padidėja bendravimas elektroniniu paštu arba telefonu. Kad neapkrautume vieni kitų informacija, susitarkime, kaip komunikuojame: kaip sprendžiame einamuosius dalykus, kam ir kokiais klausimais adresuojame laiškus, bendrausime el. paštu, telefonu ar vaizdo ryšio priemonėmis. Tai pagrindiniai susitarimai, kurie gali padėti.

Kaip darbdaviui motyvuoti darbuotojus šiuo sudėtingu laikotarpiu?

Darbdaviai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad darbuotojai šiuo laikotarpiu gali patirti daug įvairių emocijų ir didelę įtampą, kurią kelia karantinas, nežinomybė dėl ateities, nauja, nepažinta situacija. Nereikėtų to ignoruoti.

Valstybinio lygio sprendimų, tokių kaip karantino atšaukimas, mes, kaip vadovai, negalime lemti. Tačiau galime maksimaliai teikti informaciją savo darbuotojams apie tai, kaip dirbsime, kokie mūsų planai, kaip organizacijos ateitį mato vadovas ir kokių veiksmų ketina imtis. Dalinimasis ateities planais gali bent jau šioje srityje sumažinti darbuotojų nežinomybę. Kartais vadovai bijo darbuotojams prisipažinti, kad jie nežino, kas laukia ateityje, tačiau naujausi neuromokslo tyrimai patvirtina, kad kai nežinomybės laipsnis didelis, jis stipriai demotyvuoja žmones. Todėl daugeliu atvejų vadovui yra žymiai geriau pripažinti, kad šiuo metu jis dar neturi visos informacijos. Tai veikia darbuotojus pastiprinančiai, lyginant su tais atvejais, kai vadovas nuslepia dalį informacijos, nieko nesako arba, dar blogiau, – meluoja, kad viskas yra gerai, nors akivaizdu, kad taip nėra: juk darbuotojai mato, kas vyksta jų įmonėje ir su kituose versluose. Todėl geriau pasakyti, kad šiuo metu ne viską žinote, ir sakyti tai atvirai, dažniau dalintis atsinaujinusia informacija arba pasikeitusiais planais, negu atkakliai  tylėti ir menkinti savo kaip vadovo autoritetą.

Kokių naujų galimybių atveria nuotolinio darbo laikotarpis?

Darbas iš namų nemažai daliai įmonių nėra naujiena. Jei žiūrėtume platesniame kontekste, tai gali būti šiokia tokia naujiena dabartiniu laikotarpiu, nes namuose greičiausiai esame ne vieni: yra vaikai, sutuoktiniai ar kiti šeimos nariai, prie kurių turime derintis. Tai tikrai sudėtinga dėl skirtingų poreikių, tvarkaraščių, galiausiai, dėl priežiūros, jei turime nepilnamečių vaikų.

Kokias galimybes atveria nuotolinis darbas? Daug darbdavių džiaugiasi didesniu darbuotojų susitelkimu, kai kuriais atvejais – išaugusiu produktyvumu. Nors gali būti, kad savo įmonėje pajusite ir atvirkščią situaciją: jeigu nuotolinis darbas nebuvo jums įprasta praktika, pavyzdžiui, kad penktadieniais kai kurie darbuotojai galėdavo dirbti namuose, tai dabar, kol darbuotojai išmoks planuoti savo darbotvarkes ir suderinti jas su namiškiais bei kitais dalykais, produktyvumas gali būti kritęs.

Rekomenduočiau atkreipti dėmesį į tai, ką tokios kritinės, nežinomos ir neapibrėžtos situacijos duoda įmonei: tai iš tiesų labai gera proga peržiūrėti jūsų tarpusavio santykius ir padidinti komandos sutelktumą. Tai, kaip mes elgiamės kritinėse situacijose ir jei mums pavyksta sėkmingai jas įveikti, ženkliai padidina komandos sutelktumą. O tai lemia ir padidėjusį kūrybiškumą, inovatyvumą ir efektyvumą. Tai neabejotinai duoda įmonei naujus produktus ir paslaugas, kurias gali įtraukti į savo paslaugų ar produktų sąrašą ir taip padidinti pajamas.

Kartais darbdaviui tenka priimti sunkius ir nepopuliarius sprendimus. Kaip nemalonias žinias pranešti kolektyvui?

Pirmiausia reikėtų sau pripažinti, kad nemalonios žinios pranešimas nebus malonus nė vienai pusei: nei tai, kuri praneša, nei tai, kuri žinią girdi. Kažin, ar įmanoma rasti būdą, kaip pranešti nemalonią žinią maloniai. Geriausia kiek įmanoma sąžiningai ir atvirai komunikuoti situaciją ir per tai įgyti darbuotojų pasitikėjimą. Svarbu nepamiršti, kad galite susidurti su įvairiausiomis darbuotojų emocijomis, nes jie turi atlaikyti dvigubą smūgį: aplinkos situacija (turiu galvoje patį karantiną) yra sudėtinga ir nežinoma, ir dar darbdavys praneša apie atleidimą. Darbuotojui tokią situaciją priimti yra labai sunku.

Sušvelninti darbuotojų patiriamą stresą gali padėti elementarus žmogiškumas, atjautos parodymas ir įsijautimas į kito situaciją. Pačiam darbdaviui tai taip pat nėra lengvas sprendimas, nes tikrai nė vienas vadovas neatleidinėja žmonių su džiaugsmu. Dažnam vadovui, kuriančiam ir vystančiam įmonę, dedančiam visas pastangas, kad įmonė gyvuotų, suvokimas, kad dėl išorinių priežasčių reikia ją mažinti, yra sunkus.

Kokios įtakos dirbantiesiems gali turėti ilgas saviizoliacijos laikotarpis? Kaip galėtume padėti sau ir vieni kitiems?

Pirmiausia, kiek įmanoma daugiau bendraukite vieni su kitais: telefonu, žinutėmis, vaizdo konferencijomis. Būdami izoliacijoje labai stipriai apribojame socialinius ryšius, o socialiniai ryšiai ir priklausymas tam tikroms visuomenės grupėms žmonėms yra gyvybiškai svarbūs. Neuromokslininkai pripažįsta, kad tarpusavio ryšiai yra toks pats pirminis žmogaus poreikis kaip ir alkis.  Taigi, bendraukite, maksimaliai bendraukite.

Mokslininkai, tyrinėjantys pandemijos metu taikomų saviizoliacijos ir karantino poveikį žmonių psichikos sveikatai, pastebi didėjantį vienišumo jausmą. Ir tai susiję ne su kartu gyvenančių asmenų skaičiumi, bet su tuo, jog prarandame platesnio tiesioginio socialinio kontakto galimybę, galimybę apsikabinti, pasimatyti, leisti laiką kartu ir pan. Ilgainiui tai neišvengiamai lems mūsų savijautą.

Nebijokite atvirai pasidalinti, kuo šiuo metu gyvenate, galbūt su kokiais vidiniais, emociniais sunkumais susiduriate. Organizacijų vadovams siūlyčiau susirinkimo pradžioje išdrįsti kiekvieno darbuotojo paprašyti, kad trumpai pasidalintų, kuo gyvena. Dažniausiai tokie pasidalinimai suartina žmones, atskleidžia, kad kiekvienas išgyvena labai panašius dalykus: ir pyktis gali kilti, ir kaltės jausmas, ir nepasitenkinimas, ir liūdesys. Dalinimasis patvirtina, kad visa tai išgyventi yra normalu.

Lekt. Diogenis Papiomytis

Balandžio 20 dieną 17 val. vyks nuotolinė Kazimiero Simonavičiaus universiteto Verslo mokyklos dėstytojo Diogenis Papiomytis paskaita „Aviacijos industrija po COVID-19“ (ang. The state of the aviation industry post COVID-19). Paskaita skirta aviacijos profesionalams, Kazimiero Simonavičiaus universiteto partneriams, dėstytojams, studentams ir absolventams. Paskaitos trukmė – 45 min.

Diogenis Papiomytis – KSU Aviacijos vadybos bakalauro studijų programos Tarptautinės aviacijos modulio vizituojantis dėstytojas, „IATA Consulting“ vyr. vadybininkas. Dėstytojas taip pat yra aviacijos industrijos tyrimų ir strateginių konsultavimo projektų ekspertas, konsultuojantis klientus iš oro linijų, oro uostų, orlaivių gamybos ir aviacijos antrinės rinkos segmentų. Lektorius turi komercinės aviacijos tyrimų ir konsultavimo patirties pasaulinėje aviacijos konsultavimo kompanijoje „Frost & Sullivan“. D. Papiomytis anksčiau dirbo korporatyvinės strategijos vadovu „Etihad Airways” ir Aviacijos studijų dėstytoju Naujajame Bakingamšyro universitete Jungtinėje Karalystėje. Lektorius yra įgijęs šiuolaikinių kalbų ir tarptautinio verslo bakalauro (Hons), Kranfildo universiteto oro transporto vadybos magistro ir Londono Sičio universiteto Cass Verslo mokyklos verslo administravimo magistro išsilavinimą.