| Universitetas |
| Universitetas |
Kazimiero Simonavičiaus universitetas dalyvaus lapkričio 4-5 dienomis „Litexpo“ parodų ir kongresų centre vyksiančioje parodoje „Išmani Lietuva 2016“. Inovatyvių sprendimų paroda – tai interaktyvus renginys, jungiantis verslą, turinį ir pramogas. Parodos lankytojai bus kviečiami gyvai išbandyti išmanius produktus ir paslaugas, patirti, atrasti bei įsigyti. Paroda siekiama interaktyviai ir gyvai pristatyti verslui ir visuomenei išmaniąsias technologijas, produktus bei paslaugas, naudojamas Lietuvoje, mokyti ir šviesti visuomenę apie išmanių produktų svarbą ir naudą kasdieniniame gyvenime, skatinti jų naudojimą bei kurti Lietuvos kaip pažangios ir išmanios šalies įvaizdį.
KSU stende parodos lankytojų lauks virtuali realybė, padėsianti geriau pažinti aviacijos sektoriaus ypatumus. Lankytojams bus pristatomos Aviacijos vadybos ir Interneto inžinerijos bei kitos KSU studijų programos, taip pat ir organizuojami mokymai. Stende vyks fotosesija, žaidimai bei bus galimybė gauti 30proc. nuolaidą KSU mokymams.
Parodos metu veiksiančiame „Karjeros mieste“ išmanūs Lietuvos studentai susitiks su geidžiamiausiais darbdaviais. Organizatoriai neabejoja – čia prasidės ne vieno Lietuvos studento sėkmės istorija.
Parodos metu taip pat vyks net 3 skirtingos konferencijos:
Laikas: lapkričio 4 d. (penktadienis) – nuo 9.00 iki 18.00 val.
lapkričio 5 d. (šeštadienis) – nuo 10.00 iki 18.00 val.
Vieta: Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO, 5 parodų salė
Daugiau informacijos apie renginį: http://www.litexpo.lt/lt/event/150/show
Nuotraukoje iš kairės: Prof. dr hab. Monika Jaworska-Witkowska, Kujawy ir Pomorze universiteto Bydgoščiuje Socialinių mokslų fakulteto dekanė, Iwona Waszkiewicz , Bydgoščiaus mero pavaduotoja, KSU rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis, prof. dr hab. Lech Witkowski.
Spalio 27-28 dienomis Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis dalyvavo tarptautinėje tarpdalykinėje konferencijoje „Vienas pasaulis – daug kultūrų“ (angl. One World – Many Cultures), kuri vyko Lenkijoje, Bydgoščiuje. 7-tą kartą vykusią konferenciją organizuoja Kujawy ir Pomorze universitetas Bydgoščiuje.
Pirmąją konferencijos dieną KSU rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis skaitė pranešimą „Privataus universiteto vadyba ir etika besikeičiančioje Europoje“ (angl. Management and Ethics of Private University in a Changing Europe).
KSU kartu su Kujawy ir Pomorze universitetu Bydgoščiuje, Kirgizijos nacionaliniu universitetu ir Rumunijos Vokiškuoju Sibiu universitetu yra pasirašęs keturšalio bendradarbiavimo sutartį, skirtą dalintis didaktine patirtimi, bendradarbiauti verslo, kultūros ir sporto srityse, gerinti studijų kokybę ir efektyvumą, stiprinti universitetų konkurencingumą ir užtikrinti mokslo, verslo ir inovacijų sąveiką.
Kastė Mašidlauskaitė
Šįkart rubrikoje „KSU veidai“ pristatome interviu su Kaste Mašidlauskaite – Universiteto fotografe, Kūrybinių ir kultūrinių industrijų antrakurse. Smagus pokalbis su Kaste sukasi apie fotografiją, kaip ji pati sako – jos mėgstamiausią užsiėmimą ir mylimiausią darbą.
Iš kur esi kilusi? Kur prabėgo tavo vaikystė?
Mano visa vaikystė prabėgo ten, kur ir dabar gyvenu – Trakų Vokėje. Tai Vilniaus miestas ir tikrai ne Trakai! Daug kam kyla klausimai, kiek laiko važiuoju, ar neatsibosta, ar nesinori gyventi arčiau ir panašiai, tačiau niekur nežadu kraustytis. Per daug miela mano širdžiai aplinka čia.
Turi puikų, retą vardą. Kokia jo istorija?
Dažnas klausimas… Iš tikrųjų tai mama norėjo duoti man ir sesei ilgus, gražius vardus – Konstancija ir Elžbieta. Abu jie močiučių garbei, bet, ačiū savo genialiajam tėčiui, kuris mūsų vardus sutrumpino! Tikrai nenorėčiau būti dabar Konstancija arba Koste, nes jų savininkes įsivaizduoju kaip visai kitokius žmones nei aš, o vardas Kastė, manau, atspindi mano charakterį.
Papasakok apie savo studijas KSU.
Esu antrame kurse, mokausi viena šauniausių dalykų – Kūrybines ir kultūrines industrijas. Aš niekada negaliu tiksliai įvardinti, ką mokausi, kai prašo papasakoti. Bet, manau, svarbiausia mano pačios supratimas. Paskaitose ir darbuose po jų (savarankiško mokymosi metu) įgavau tiek daug žinių, kurios tiesiog motyvuoja mane eiti pirmyn ir imtis visko, kiek tik galiu! Norisi, kad paroje būtų daugiau laiko, kad tik suspėčiau visur su visais norimais darbais. Šiose studijose atradau daug dalykų, kurie mane sudomino tiek kaip menininkę, tiek kaip studentę, kuri svajoja apie kuo įvairesnes darbo galimybes. Iš tikrųjų, apie KSU ir studijas galėčiau kalbėti ir kalbėti – esu didelė Universiteto gerbėja, nes man patinka tai, ką mokausi, be galo myliu ir branginu savo grupiokus, draugus, kuriuos suradau čia ir labai vertinu tą paprastą ir nuoširdų ryšį su administracija bei dėstytojais.
Kaip tapai Universiteto fotografe?
Viskas įvyko gana paprastai. Atsinešiau fotoaparatą į fotosesiją, kai turėjau pozuoti pati. Galiausiai tąkart studentus fotografavau aš. Vėliau prireikė dėstytojo doc. dr. E. Skerstono nuotraukų, dar vėliau – kitų dėstytojų ir studentų. Po visko atsidūriau Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovės kabinete ir gavau šį išsvajotą pasiūlymą. Viskas paprasta (juokiasi).
Kaip atradai fotografiją?
Mano tėtis – menininkas, galima sakyti, visomis prasmėmis, mama nėra menininkė, bet prijaučianti šiai sričiai. Nuo pat mažumės augau namuose, kur viskas susiję su menais, dar ir dabar draugai mano namus pavadina galerija (juokiasi). Pati lankiau daug įvairių būrelių, kurie vystė mano požiūrį į įvairius darbelius, kol galiausiai gavau galimybę naudotis mūsų šeimos fotoaparatu – tuo laiku namie buvo skaitmeninis fotoaparatas, kitaip – „muilinė“. Viskas prasidėjo nuo fotosesijų su draugėmis prie baltų paklodžių. Vėliau gavau gerą kamerą, atsirado supratimas apie fokusavimą ir kokybę, pradėjau fotografuoti smulkmenas, paukščius, akis, lūpas – viską, kur gerą fokusą pagaudavau. Na, o vėliau mano svajonė išsipildė – gavau veidrodinį fotoaparatą.
Papasakok apie įdomiausią savo fotosesiją. Kuo ji buvo buvo įdomi? Kodėl įsiminė?
Visas fotosesijas aš myliu savaip. Tačiau įdomiausia buvo dirbti su nuogu žmogumi. Jei neklystu, tai buvo kažkurį pavasarį. Tikrai nebuvo dar labai šilta, nes ėjom su striukėmis į mišką. Ta fotosesija man labai įsiminė, nes buvo smagu dirbti, apvaikščiojome visą mišką, net nepraeinamas vietas, o sukurtais darbais aš ir dabar labai labai didžiuojuosi – jie parodo tą fotografijos pusę, kurią labiausiai vertinu. Tie darbai priverčia pamąstyti apie patį save, prigimtį ir parodo neatsiejamą ryšį su gamta. Niekur nesimato jo veido, jokio vulgarumo nėra, tiesiog nuogas vaikinas sėdi ant apsamanojusio kelmo, medyje ar duobėje. Tai tikrai vienos mano mėgstamiausių nuotraukų.
K. Mašidlauskaitės nuotr.
Kaip randi savo modelius? Ar žmonės noriai „leidžiasi“ fotografuojami?
Modelius labai lengva rasti internetu, užtenka tik paskelbti savo Facebook paskyroje. Yra labai daug norinčių. Sunkiau būna pačiai išsirinkti, nes kai įsivaizduoju nuotrauką, žinau, kokio žmogaus joje reikia ir negaliu imti bet ko, nes rezultatas gausis ne toks, kokio norisi.
Kurie fotografai tavo mėgstamiausi?
Oi, neišskiriu aš pačių mėgstamiausių fotografų, tiesiog mėgstu paganyti akis į gražius ir kokybiškus darbus arba originalias idėjas. Lietuvoje mes turime labai labai šaunių fotografų, seku labai daug puslapių. Bet dažniausiai tai būna meninių, mistiškų fotografijų puslapiai.
Ką labiausiai mėgsti fotografuoti?
Žmones! Jie yra mano įkvėpimo šaltinis. Kiekvienas su savo šarmu ir žavesiu, kiekvienas su savo spindinčiomis arba tamsiomis ir paslaptingomis akimis, įdomiais bruožais.
Kaip apibūdintum savo fotografijos braižą?
Negaliu savęs įsprausti į rėmus, nes dažniausiai išeinu už jų ribų. Galiu tik pasakyti, ką labiau mėgstu fotografuoti ir ką reikia fotografuoti. Pati esu linkusi į meninę ir mistinę fotografiją. Mėgstu palikti vietos apmąstymams, nes pati visada giliai kapstausi.
Fotografavimas tau pomėgis ar darbas?
Fotografija yra mano mėgstamiausias užsiėmimas ir mylimiausias darbas (šypsosi).
Kaip jautiesi dalyvaudama kitų žmonių svarbiausiuose gyvenimo įvykiuose ir juos įamžinti nuotraukose? Ar ne keista likti už kadro?
Prieš dalyvaudama tokiuose įvykiuose dažniausiai labai labai jaudinuosi, bet kai tik atsistoju fotografuoti, atsipalaiduoju, mano fantazija įsijungia, tada pradedu bėgioti ir visiems griežtai aiškinti, kaip sustoti, ką daryti. Dažniausiai jaučiuosi dėkinga žmonėms ir pasauliui, nes jei jie pasirenka mane įamžinti jų akimirkas, tai reiškia, kad pasitiki manimi ir mano skoniu. Už kadro likti nėra keista, toks tas mano darbas. Aš ir pati nesu didelė mėgėja pozuoti, nelabai moku.
K. Mašidlauskaitės nuotr.
Ar jau esi padariusi geriausią nuotrauką? Na, kaip žvejai savo gyvenimo žuvį bando pagauti…
Aš labai myliu visus savo darbus, iš kiekvienos srities galiu išskirti po vieną geriausią, tačiau tos vienintelės neturiu. Gal viena iš geriausių mano nuotraukų yra vaikino duobėje arba ant kelmo. Tik, po poros metų pažiūrėjusi į tas nuotraukas, atrandu vietų, kurias dar norėtųsi tobulinti. Taip ir atsiranda naujų idėjų dar vienai geriausiai nuotraukai.
Esi aktyvi, nebijai iššūkių, mėgsti bendrauti. Kokį smagiausią nuotykį esi patyrusi?
Sunkiausias klausimas pabaigai (juokiasi). Negaliu išskirti vieno tokio įvykio, nes visi jie yra kuo nors man ypatingi. Šiuo metu į galvą ateina vienas, kai prieš porą metų su tėčiu dviese išvažiavome dienai prie jūros. Pasidarėme ekskursiją po Žemaitiją, po tėčio gimtinę, aplankėm draugus, gimines, visą kelią klausėmės ir dainavom Cindy Lauper dainas, vairavau tėčio mašiną kaime (nors dar neturėjau teisių). Vienu žodžiu, smagiai leidom laiką dviese, diskutuodami apie viską. Dažniausiai smagiausi mano nuotykiai įvyksta netikėtai. Kartą išvažiavom su draugėmis pasivažinėti po Aukštadvario apylinkes, radome vietą fotosesijai ir pamatėme tikrą didelę lūšį. Visą dieną visiems apie tai pasakojau ir gailėjausi, kad nespėjau jos nufotografuoti. Tie įvykiai skamba gana paprastai, bet kiek per ir po tokių įvykių emocijų bei minčių būna mano galvoje, kad jūs žinotumėt!
Vaiva Poškaitė – Tomaševič, asmeninio archyvo nuotr.
Šiais mokslo metais KSU startavo nauja rubrika „KSU veidai“, kuri padės geriau pažinti Universiteto bendruomenės narius, atrasti esamus ir būsimus kolegas. Šįkart kalbiname Vaivą Poškaitę – Tomaševič, Kazimiero Simonavičiaus universiteto tarptautinių ryšių koordinatorę. Su Vaiva kalbamės apie laisvalaikį, muziką ir, žinoma, darbą.
Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?
Laisvalaikio praleidimą suvokiu dviem būdais: būtinasis ir malonusis. Būtinojo laisvalaikio metu dažniausiai tvarkausi, ir tiek čia tos kalbos. O malonusis laisvalaikis man – kūryba. Sakau „kūryba“ bendrąja prasme, turėdama galvoje ne tik muziką, dailę ar kitas meno rūšis, bet ir paprastus, žemiškus dalykus – juk ir naujo recepto išmėginimas tam tikra prasme yra kūryba. Kiekviena praleista minutė, kuri nesusijusi su kūryba, mano galva, yra tuščiai iššvaistyta. Žinoma, daug kas priklauso nuo nuotaikos, turimo laiko, net nuo oro: su gera draugų kompanija esame pamėgę „atrasti“ Lietuvos kampelius, dažnai einu į gyvo garso koncertus. „Griebiu“ visas naujoves, ką tik pasiūlo pramogų pasaulis. Pačios maloniausios sritys, kur tikrai galiu atsipalaiduoti – muzika ir kelionės.
Koks jūsų ir muzikos santykis?
Kadangi turiu vyresnę sesę, kuri uoliai lankė muzikos mokyklą, tad nuo pat mažumės, gal kokių 3-4 metukų jau turėdavau priverstiniu būdu jai akomponuojant dainuoti duetus ir visaip kaip pritarti. Beje, kaip ir visi jaunesni pusbroliai ir pusseserės. Todėl vieną gražią dieną, būdama 5-erių, bežaisdama smėlio dėžėje nusprendžiau, kad gana man čia užsiiminėti vaikiškais reikalais ir savarankiškai nupėdinau į muzikos mokyklą. Skaityti mokėjau, todėl susiradau duris su užrašu „direktorė“ ir pasibeldusi pasakiau, kad štai, prašom, aš čia tokia atėjau ir galite pradėti džiaugtis, nes dabar pas jus mokysiuosi. Direktorė suimprovizavo egzaminą, tuomet pasakė, kad susisieks su mano mama dėl priėmimo. Tais metais buvau dar per maža, bet vėliau sėkmingai baigiau smuiko specialybę. Studijų metais dainavau LEU chore „Ave vita“, vėliau su grupe. Beje, ištekėjau irgi už muzikanto. O ir abu seneliai mano muzikantai – vienas gražiausiai traukė dainas visoje apylinkėje, kitas sukūręs šeimyninį dūdų orkestrą, kur ir mano tėtis su broliais nuo vaikystės triūbas pūtė. Tad turiu tą muzikos geną, tik, deja, gyvenimas privertė mažiau dainuoti, daugiau dirbti… Bet muzika visada yra šalia manęs.
Kada išvysime jūsų muzikinį pasirodymą KSU?
Laikausi nuostatos, kad ką darai, turi padaryti gerai, iš širdies, įdėjus pastangų ir darbo. Kad dainuočiau gerai – reikia repetuoti, lavinti balsą, o tam nėra laiko. O dainuoti bet kaip – ne man.
Ar mėgstate keliauti?
Kaip tik vakar vienam žmogui pasakiau – kartais man būtinai reikia pabėgti nuo rutinos, kasdienybės, nuo lietuviškos aplinkos. Tai nereiškia, kad nemyliu savo šalies, atvirkščiai – labai myliu lietuvių kalbą, kultūrą, esu tikra patriotė (ne veltui studijavau lietuvių filologiją), bet mane rutina žudo. Keliu sparnus kur nors toliau bent kartą į tris mėnesius. Šiemet aplankiau automobiliu Slovakiją, Lenkiją, neseniai trumpam nudūmiau į Latviją, vasarą skridau į Islandiją. Taupant laiką dažniau skraidau, bet labai mėgstu keliauti automobiliu, nes tada esu visiškai laisva savo pasirinkimuose. Europoje dar yra likusios kelios šalys, kurių nesu aplankiusi. Jos laukia savo eilės.
Koks jūsų darbas KSU‘?
O taip, dabar skaitykit atidžiau visi studentai, kurie norite išvykti studijuoti pagal mainų programas: esu tas asmuo, į kurį reikia kreiptis! Tačiau mainų programos nėra mano vienintelė darbo sritis. Sakyčiau, aš esu tie varteliai, pro kuriuos KSU draugauja su viso pasaulio Universitetais ir kitais partneriais.
Kas jums labiausiai patinka jūsų darbe?
Labiausiai – žmonės. Teko dirbti daug įmonių, ir tikrai susibendrauju lengvai, bet čia yra pirmoji įmonė, kur nuo pirmos dienos jaučiuosi sava tarp savų.
Trumpai papasakokite, kokias tarptautines galimybes turi KSU studentai?
Jei trumpai – šiais laikais aktyviems, atsakingiems, pažangiems studentams pasaulis yra po kojomis. Tik spėkit pasinaudoti visomis siūlomomis galimybėmis, kurių yra labai daug! Jei konkrečiai – lengviausias būdas pažinti pasaulį yra per mainų programas, pavyzdžiui, Erasmus+, bet yra ir kitokių programų. Galite studijuoti užsienio universitete iki 12 mėn., galite išvykti atlikti praktiką užsienyje. Kaip tik spalio 11 d. KSU puslapyje planuoju paskelbti kvietimą pagal Erasmus+ programą išvykti pavasario semestrui.
Ar dažnai pasitaiko nesusipratimų su tarptautiniais studentais dėl kultūrinių skirtumų?
Nuolatos. Juk visi mes skirtingi! Bet juk dėl to ir įdomu gyventi, ar ne? Visi nesusipratimai kol kas yra tik tokie, iš kurių kartu visi smagiai pasijuokiame.
Į kokias šalis dažniausiai vyksta KSU studentai? Iš kurių šalių dažniausiai parsiveža teigiamus atsiliepimus?
Na, kadangi gyvename gana šalto klimato zonoje, dažniausiai studentai važiuoja ten, kur bestudijuodami dar gali ir pasimėgauti saule – Italija, Ispanija, Turkija. Šiemet esame pasirašę sutartį ir gavę finansavimą su nauja šalimi – Bosnija ir Hercegovina, tad kviečiu visus apsvarstyti galimybę pažinti ir šią šalį.
Rugsėjo 29-30 d. Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis drauge su projekto dėstytoju Andriumi Bagdonu dalyvavo projekto EUCA – INVEST tarptautinėje metinėje konferencijoje Gruzijoje, Valstybiniame Ilia universitete.
Pirmąją projekto parnerių susitikimo dieną dalyviai klausėsi pranešimų apie Gruzijos antreprenerystės ir inovacijų situaciją, kūrybiškumo ir verslumo laboratorijos (angl. CreaLabs) koncepciją ir dalyvavo diskusijoje „Antreprenerystė stiprinimas geresnei ateičiai – Institucinė perspektyva“ (angl. Strenghtening of Entrepreneurship for Better Future – Institutional Perspective). Antrąją susitikimo dieną projekto partneriai dalyvavo praktiniuose seminaruose, aptarė organizacinius klausimus.
Susitikimo metu taip pat buvo pasirašyta Kazimiero Simonavičiaus universiteto ir Valstybinio Ilia universiteto tarptautinio bendradarbiavimo sutartis.
Kiek anksčiau, rugpjūčio 22-26 dienomis, Vilniuje, Kazimiero Simonavičiaus universitete, vyko intensyvūs 5 dienų trukmės mokymai, skirti projekte EUCA – INVEST dalyvaujančių universitetų atstovams. Jų metu dalyviai mokėsi, kaip skatinti aktyvų mokymąsi ir ugdyti antreprenerystės įgūdžius, susipažino su naujais mokymo metodais.
Šį rugsėjį, atlikus Kazimiero Simonavičiaus universiteto vidinį ir išorinį auditus, buvo atnaujintas studijų kokybės valdymo standartas. Anksčiau galiojusį ISO 9001:2008 standartą pakeitė ISO 9001:2015 standartas.
Kiek anksčiau, 2013 m., Universitetas įgyvendino projektą „Kazimiero Simonavičiaus universiteto studijų efektyvumo tobulinimas” ir įdiegė studijų kokybės valdymo standartą ISO 9001:2008. Projektas buvo finansuojamas iš ES fondų 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2-ojo prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonės „Studijų sistemos efektyvumo didinimas“.
Vienas svarbiausių Kazimiero Simonavičiaus universiteto tikslų – pasiūlyti aukščiausios kokybės, tarptautinius standartus ir globalios darbo rinkos poreikius atitinkančias studijų programas, kurios taptų tikru karjeros šuoliu Lietuvos jaunimui. Būtent todėl Universitetas didelį dėmesį skiria kokybės užtikrinimui.
Rugsėjo 27 d. įvyko Kazimiero Simonavičiaus universiteto Senato posėdis, kuris pažymėjo Senato trejų metų kadencijos pabaigą. Universitetas dėkoja Senato Pirmininkui Romualdui Ginevičiui už atsakingą vadovavimą, Senato nariams – už atliktus darbus ir įgyvendintas idėjas.
Atsižvelgiant į pasibaigusį kadencijos terminą bei pasikeitusį Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymą, Universitetas pradeda ruoštis naujo Senato rinkimams.
Paskutiniame Senato posėdyje 70-ties metų jubiliejaus proga taip pat buvo pasveikintas jo Pirmininkas Romualdas Ginevičius. Kazimiero Simonavičiaus universiteto bendruomenė nuoširdžiai dėkoja Senato Pirmininkui už bendrą darbą, bendrų tikslų siekimą, įkvėpimą ir idėjas bei linki sėkmės darbuose ir asmeniniame gyvenime.
Kasmet, paskutinį rugsėjo penktadienį, Tyrėjų naktis primena: „Nebūtina gimti Einšteinu, kad kasdien atrastum ką nors naujo!”. Šiemet renginys vyks rugsėjo 30 dieną ir visus mokslo entuziastus kvies į daugiau nei 300 nemokamų ir nepakartojamų renginių įvairiuose Lietuvos miestuose.
Kazimiero Simonavičiaus universitetas šiai ypatingai mokslo nakčiai parengė 3 renginių programą, kviesiančią leistis į netradicinę mokslo pažinimo kelionę:
18:00 Paskaita: Ar tik Agatos Kristi romanuose nusikaltimo tyrimas pateikia staigmenų?
Baudžiamosios teisės ekspertas lekt. Vilius Paulauskas pasakos apie netikėčiausius posūkius ir baigtis nusikaltimų tyrimuose, garsiausias bylas, nustebinusias tyrimo metu išaiškėjusiais faktais, taip pat palies įvairius aspektus, susijusius su nusikaltimų tyrimais.
Domiesi baudžiamąja teise? Įdomu, kaip tyrėjai išsiaiškina, kas ir kaip įvykdė nusikaltimą? Išvydęs reportažą apie atskleistą nusikaltimą, nejučia „prilimpi“ prie televizoriaus ekrano? Bandai suvokti ir įvertinti nusikaltimų motyvus? Labiausiai mėgsti detektyvinius serialus, tokius kaip „CSI“, „Šerlokas“ ir kt.? Žinai, ką rašė Agata Kristi? Ši paskaita kaip tik tau!
19:00 Paskaita: Ar aš / Ar tu / Ar kitas yra Don Žuanas?
Kultūros studijų lauke jau kelis metus besidarbuojanti lekt. Kristina Stankevičiūtė savo pranešimu kelia provokacinių klausimų virtinę. Don Žuanas ar donžuanas? Dramos personažas, elgesio modelis, sąmoningas pasirinkimas ar laikinas sutrikimas? Kokia jų istorija? Pranešėja aptars kaip kinta požiūris į moterų suvedžiotojus vakarietiškoje kultūroje XXI – ajame amžiuje. Teorinis žvilgsnis kreipiamas į istoriją, teoriją ir kritiką.
Domiesi sociologija? Tau įdomūs visuomenėje vykstantys procesai? Bandai suvokti, kas skatina žmones laužyti nusistovėjusias visuomenės normas? Girdėjai Don Žuano istoriją? Laikai save moterų numylėtiniu? O galbūt pažįsti tokį, kurį nedvejodamas apibūdintum: „Mergišius!“ ? Ši paskaita skirta tau!
20:00 Diskusija: Muzika iki ir po postmodernizmo
Diskusijoje apie šiuolaikinę muziką bus svarstoma dabartinės muzikos padėtis ir galimi jos ateities scenarijai, plėtojami aktualūs klausimai, susiję su muzikos žanrų įvairove, muzikos tarpdalykiškumu, vartojimu, buvusiomis ir esamomis madomis. Taip pat keliamas klausimas, koks yra muzikos kompozitoriaus statusas ir kokia jo vertė šiuolaikinių menų aplinkoje.
Diskusiją moderuoja meno kritikas doc. dr. Remigijus Venckus.
Dalyvauja kompozitorė lekt. Nerija Čepaitė, muzikologė lekt. Jolanta Sukovienė ir kino muzikos kūrėjas doc. dr. Titas Petrikis.
Muzika tau daugiau nei tik laisvalaikio praleidimo būdas? Tave domina muzikos kūrimo procesas ir jo subtilybės? Neabejoji, kad muzika yra menas? Tave nuolat lydi muzikos garsai? Jauti, kad šiuolaikinė muzika yra ypatinga ir norėtum daugiau apie tai sužinoti? Diskusija apie muziką iki ir po postmodernizmo – kaip tik tau!
Visi KSU „Tyrėjų nakties“ renginiai vyks kavos ir arbatos namuose „Skonis ir kvapas“ (Trakų g. 8, Vilnius).
Išsamią „Tyrėjų nakties“ programą rasite čia: https://goo.gl/BvKYdK
Rugsėjo 26-30 dienomis Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus lankysis Estijos dailės akademijoje. Vizitas žymi Kazimiero Simonavičiaus universiteto ir Estijos dailės akademijos bendradarbiavimo pradžią.
Rugsėjo 28 d. direktorius susitiks su Talino dailės akademijos vyriausiuoju mokslo darbuotoju prof. dr. Raivo Kelomees. Susitikime bus aptartas dvišalis bendradarbiavimas rengiant kūrybinių industrijų specialistus, kurie galėtų darbuotis tarptautiniu lygiu. Ateityje taip pat planuojami darbuotojų manai, stažuotės.
Anot doc. dr. R. Venckaus, prof. dr. Raivo Kelomees yra vienas žymiausių šiuolaikinio medijų meno Estijoje tyrėjų, jis taip pat užsiima videomeno praktika, yra kviečiamas į daugelį pasaulio universitetų dėstytojauti ir pristatyti savo kūrybą. Tikimės, kad ateityje prof. dr. R. Kelomees taip pat aplankys ir Kazimiero Simonavičiaus universitetą, pasidalins savo gerąją patirtimi, įgyta ugdant šiuolakinio medijų meno specialistus.
KSU buria aktyvius, kūrybingus ir įdomius žmones, savo srities profesionalus ir siekiančius tokiais tapti. Tad šiuos mokslo metus pradedame nauja rubrika – „KSU veidai“, kuri padės geriau pažinti Universiteto bendruomenės narius, atrasti esamus ir būsimus kolegas. Pirmuoju interviu pristatome žmogų, kuriam naujieji mokslo metai žymi naują gyvenimo etapą – pirmakursę Emiliją Jankeliūnaitę.
Trumpai prisistatyki.
Emilija Jankeliūnaitė, (asmeninio archyvo nuotr.)
Esu Emilija, studijuoju Mados industriją, gimiau ir augau Vilniuje. Esu draugiškas, bet kartais juodai užsispyręs žmogus. Turiu savo nuomonę ir jei man kas nepatinka, deja, bet teks išgirsti apie tai (šypsosi).
Ką mėgsti veikti laisvalaikiu?
Laisvą laiką dažniausiai leidžiu namie su šeima ar draugais. Manau, kad geriausias laiko praleidimas – gera knyga su karštos kavos puodeliu.
Rugsėjis jau eina į pabaigą. Kaip prabėgo tavo pirmosios savaitės Universitete?
Tokios pirmosios savaitės Universitete tikrai nesitikėjau! Visi žmonės labai faini, šilti, norintys padėti ir suteikti kuo daugiau informacijos bet kokiais rūpimais klausimais, be jokių intrigų (bent kol kas!), labai maloni, draugiška atmosfera.
Kas paliko didžiausią įspūdį?
Kol kas didžiausią įspūdį paliko neeilinė Rugsėjo 1-osios šventė ir, kaip jau minėjau, nerealūs žmonės. Šventės metu buvo lengviau susipažinti su grupiokais, kuratoriais, susižinoti kas mūsų laukia studijoms prasidėjus. Žaidimai, muzika, mini koncertėlis ir geras maistas padėjo rasti bendrą kalbą ir nuteikė optimistiškai laukti studijų.
Kodėl nusprendei pasirinkti studijas Kazimiero Simonavičiaus universitete?
Studijas KSU pasirinkau dėl mano norus puikiai atitinkančios studijų programos, be kurios greičiausiai būtų tekę važiuoti mokytis į svečias šalis, ko tikrai nenorėčiau.
Kaip manai, kokie bus tavo studijų metai?
Manau kad mano studijų metai KSU bus praturtinti gerų rezultatų, draugiškų pokalbių ir puikių paskaitų, padėsiančių iki galo suvokti ką noriu veikti ateityje. Studijų metais save norėčiau realizuoti renginių organizavimo ir mados industrijos užkulisių srityse, įgyti naujų kvalifikacijų ir žinių.
Kaip įsivaizduoji savo ateitį po studijų?
Ateityje esu tikra, kad dirbsiu mados srityje. 100 proc. dar nežinau ką, kur ir kaip, bet tam čia ir esu – pasisemti žinių apie mados industriją ir atrasti save ir savo ateitį.
Lekt. Mindaugas Voldemaras
„TOC Sales and Marketing” vadovas Mindaugas Voldemaras apie savo sugrįžimą į universitetą – šįkart ne studijuoti, o dalintis įgyta patirtimi ir žiniomis.
Kai besibaigiant vasarai sulaukiau kvietimo skaityti paskaitų Kazimiero Simonavičiaus universitete, pirmas dalykas, ką padariau – pasigooglinau, kas čia per universitetas. Dabar, likus kelioms dienoms iki pirmosios (iš 12) paskaitos-seminaro, studentai googlina mane, šviežią dėstytuvą.
Pirmosios paskaitos metu ketinu išsakyti savo dėstytojavimo motyvus, ir štai ką pasakysiu.
1. Universitetas man davė absoliučią laisvę ir sutiko su visomis sąlygomis. Sutapo interesai parengti praktinį studijų modulį, perteikiant studentams tokius ir tik tokius įgūdžius ir žinias, ką naudoja mano iš vidaus matytos firmos.
Mano komandai teko dirbti su keletu įmonių, kurios daugiau nei pusę produkcijos eksportavo neturėdamos websaito užsienio kalba. Mes matėm pardavėjus su plytos sunkumo ano amžiaus laptopais, darančiais gėdą savo firmai eksporto susitikimuose. Mes organizavome eksporto susitikimus pardavėjams, kurie į Suomiją važiuodavo automobiliu, jame vaikinai (normalios orientacijos, btw) ir nakvodavo, o langus užsidangstydavo rankšluosčiais, mat pasitaikė baltosios naktys. Ir, deja, man neteko sutikti nė vienos firmos, kuri savo darbe naudotų Conjoint analizę ar paklausos elastingumo skaičiavimus.
2. Užuot įsijungęs į chorą verslininkų, dejuojančių, kad universitetai neparuošia tinkamų specialistų, gavau progą imti ir paruošti tokių specialistų. Keletą (paruoštų pardavimų valdymo specialistų, ne studentų) mielai įdarbinsime pas save (šiuo metu ieškome 7 papildomų žmonių darbui Vilniuje ir Klaipėdoje).
Gal čia sutapimas, tačiau mano team’o kelyje pasitaiko įmonės arba su silpnais pardavimų vadovais, arba be jų išvis. Gerų pardavimo vadovų yra labai nedaug, tai nykstanti rūšis. Vieną-kitą, dar neišnykusį, atgabensiu į universiteto auditoriją tiesiai iš Pardavimo Vadovų Raudonosios Knygos.
3. Noriu skleisti TOC žinią išnaudojant tą įdirbį ir rezultatus, ką pasiekėm su klientais pastaraisiais metais. Todėl kursą padarėm atvirą. Jums nebūtina tapti studentu, kad sudalyvautumėte kurse: pakanka įsigyti bilietą (taikomos nuolaidos nuo kiekio – čia jau privataus universiteto biznis). Suprantu, kad toje pačioje auditorijoje turėsiu ir mažai patyrusį studentą, ir pernelyg daug mačiusį įmonės savininką, bet su šiuo iššūkiu susidorosiu.
4. Guest Stars! Net jei mano sapalionės (viso 12 penktadienių) pasirodytų nei į tvorą, nei į mietą, kiekvieną paskaitą-seminarą išgelbės svečias. Iš kviestųjų pasisharinti su studentais know-how nepavyko suderinti laiko su vieninteliu pranešėju (tiksliau, pranešėja). Visi, ką matote sąraše, sutiko paknopstom. Netikiu, kad čia atsitiktinumas ar kad tik mane supa tokie geranoriški žmonės – manau, verslo žmonės eitų į studentus, bile tik juos kas kviestų! Ir, beje, verslininkai tai ne tik Ilja Laurs, Robertas Dargis.
Įtariu, kad daug pasiekę vadovai, savininkai gyvena su grąžos jausmu, pasirengę grįžti į universitetą. Net jei tą universitetą reikia pasigooglinti.
Taigi special thanks eina (abėcėlės tvarka) Aidui Šetikui iš „Rifo“, mano nuotoliniam Mokytojui, nepabijojusiam savo fabriko paversti TOC poligonu, kuriame teorija arba virsta pinigais, arba vadovėliai yra perrašomi. „Rifas“ yra pavyzdinė įmonė ne tik Lietuvos mastu, bet pasaulio mastu (čia taip ne aš nusprendžiau, bet jo klientai japonai, neradę geriau organizuoto tiekėjo šioj ašarų planetoj). Aido pasirodymas universitete suplanuotas 2016-11-11.
Su Dainium Grebliku („Ventmatika“) susipažinom pagal standartinį verslo romanuose nuvalkiotą scenarijų. Atvažiuoju į jo fabriką Šiauliuose, sėdi jiedu su savininku užu stalelio, ant white-boardo nupieštas pardavimų piltuvėlis ir kiek kuriame žingsnyje ko yra. „Va, sako, nusipiešėm, o ką daryti toliau – nežinome. Tai ir pasikvietėm“. Dainius, būdamas fizikas (ar tai chemikas) beigi programuotojas, turi genialų loginį mąstymą, todėl, suprantama, užsikrėtė TOC, ir gatavas pasipasakoti, kokių stebuklų pridarė vystydamas šiaulietišką verslą. Dainiaus pranešimas jau šį penktadienį, 2016-09-16.
Apie Liną Šiautkulį (BPN LT, UAB) jūs, ko gero, žinote daugiau už mane. Šimtą kartų kalbėjo Logine, Passworde, Username, Account, Subscribe, Browser, Best Internet ir kituose internetų sambūriuose, ir visur būdavo išrenkamas geriausiu spykeriu. Liną pakviečiau, kad papasakotų, kaip daromas media planavimo biznis internetuose ir ant žemės. Media agentūros taškosi raudonuosiuose vandenynuose, čia augti gali tik skandindamas kitą. Linas jūsų dėmesiui suplanuotas 2016-10-07.
Firma, masiniu būdu gaminanti puikų maistą. Pats mačiau, kaip „Mantingos“ menedžmentas skanauja savo produktus, ir valgiau kartu su jais. Jie žiauriai myli tai, ką gamina, nuo bandelių iki sriubų vairuotojams. Mantas Agentas, vienas iš verslą valdančios šeimos narių, rūpinasi produkcijos pardavimais eksporto rinkose, ir jo komandai labai gerai sekasi. Turiu įtarimą, kad į paskaitą Mantas neatvyks tuščiomis. Neprisivalgykite per pietus 2016-12-02.
Mantas Katinas („Investuok Lietuvoje“) yra Lietuvos pardavėjas Nr. 1. Jei jam pavyksta parduoti Lietuvą, čia padaugėja darbo vietų. Savo valdiškoje kontoroje jie užkūrę tokį pardavimų konvejerį, kad kai Mantas šnekės, atsisėsiu tarp studentų, išsitrauksiu sąsiuvinį ir konspektuosiu. Tai vyks 2016-09-30.
Mano bendravardis Mindaugas Rutkauskas („Litexpo“) akmens amžiuje dirbo „Verslo žiniose“, prekiavo katalogais, konferencijomis ir knygomis. Kadangi Goldratto knygomis jie neprekiavo, vieną (gerai pamenu, „Kritinę grandinę“) jam padovanojau. Dabar gi „Litexpo“ antros salės pastato rekonstrukcija valdoma pagal CCPM (statybininkai lenkia grafiką, suprise, surprise), o kiekvienas stendas nuo užklausos iki sumontavimo valdomas Kanbanais. Anksčiau turėdavę krūvas viršvalandžių, dabar net per pasiruošimą didžiausioms parodoms („Resta“, Knygų mugė) darbininkai vakarus ir naktis leidžia šeimose. Absoliuti dauguma „Litexpo“ pardavimų padaromi telefonu, tad apie telefoninius pardavimus Mindaugas pasakos 2016-11-18.
Su „Artilux NMF“ pirmą kartą susidūriau prieš kokius 8-9 metus, kai Reikjaviko parduotuvėj nusipirkom silikoninių formelių šaldyti ledukams. Grįžę pamatėm, kad ant formelių užrašyta Made in Lithuania. Rimantas Damanskis, šios firmos vadovas, turi itin jautrią verslo uoslę, pridėkite procesinį mąstymą, ir nebesistebėkite „Artilux“ augimo tempais. Retai, nepelnytai retai viešumoj šnekantis Rimantas universiteto auditorijoje pasirodys 2016-11-25.
Yra viena prekė, kurios pasigedę, jūs keiksitės trimis aukštais. Ant Roberto Krutikovo („Grigeo Grigiškės“) pečių, ko gero, žinomiausias Lietuvos fabrikas, su nesiliaujančiomis milijoninėmis investicijomis ir aukštais biržos maklerių lūkesčiais. Pats kadaise buvęs superpardavėjas, Robertas žino, kaip valdyti šimtamilijoninį fabriką, kai apribojimas šokinėja nuo gamybos pajėgumų į rinką ir atgal. Kad šiandien pasižadėjęs važiuoti į universitetą, sekretorė Robertui primins 2016-10-21.
Robertas Žudys (TEO LT) iš „Rifo“ atsineštą eksporto patirtį išnaudoja valdydamas komandą, kuri užsieniuose pardavinėja IT sprendimus. Kas pažįsta Robertą, žino, kad jis nenusiramins, kol nepadarys dar vienos sėkmės istorijos. Tokie pranešėjai studentams yra įkvėpimo ir padrąsinimo šaltinis. Robertas grįžta į universitetą 2016-10-28.
Ar žinote, kaip parduoti lėktuvą? Tadas Goberis („AviaAM Leasing“) jums papasakos, kad nupirkti lėktuvą kur kas sunkiau, nei jį parduoti. Nežinau, ar jis papasakos istoriją apie Kinijos komunistų partijai priklausiusio lėktuvo sandorį, nes gal ta istorija konfidenciali. Į paskaitą Tadas atskris iš Kinijos, kur jie įsteigė įmonę, katra užsibrėžusi valdyti lėktuvų parką, vertą 900 mln. USD. Manau, kad Tado pranešimas bus mažiausiai praktiškas, mat prekyba lėktuvais yra toks pat kosmosas, kaip pats kosmosas. Taigi anšlagas numatytas 2016-12-09.
Tadas Pečiukevičius („Venipak“) yra žmogus, kurį samdyčiau pardavimų direktoriumi bet kuriame versle, jei tik įpirkčiau. Kai tenka spręsti, ką turėtų daryti ir ko neturėtų daryti pardavimų direktorius, prieš akis įsivaizduoju Tadą ir man visada lengva verbalizuoti reikalavimus svajonių pardavimų direktoriui. Kada Tadas išstos, datos dar neturime. Stay tuned.
Tomas Parnarauskas yra „Nod Baltic“, UAB ir dar kelių verslų savininkas. Man teko iš labai arti stebėti, kaip Tomui pavyko sistematizuoti savo verslą, iš amatininko tapti verslo valdytoju. Pranešimas ypač pravers dienos šviesos nematantiems darboholikams, norintiems ištrūkti iš užburto rato be kardiochirurgų įsikišimo. Kaip susistyguoti smulkų verslą Tomas dalinsis 2016-09-23.
Iki pasimatymo!
Šiuolaikinis universitetas yra daugiau nei vieta, kur dėstytojai ateina dalintis žiniomis ir patirtimi, o studentai tas žinias ir patirtį perimti. Tai erdvė, kurioje susitinka asmenybės: savo sričių profesionalai, jaunieji talentai, būsimi kolegos. Erdvė, kurioje gimsta idėjos ir projektai. Čia realizuojami skirtingi gabumai, asmeninės savybės, patirtis. Tam, kad universitetas būtų atviras ne tik idėjoms, bet ir asmenybėms, būtina bendrauti. Siekdamas glaudesnio studentų, dėstytojų ir administracijos darbuotojų bendravimo, Kazimiero Simonavičiaus universitetas kasmet organizuoja kitokią Rugsėjo 1-osios šventę – neformalią, jaukią, smagią. Šiemet šventė prasidėjo Universitete, o vėliau tęsėsi Vingio parke, kur vyko KSU piknikas. Kviečiame pasižiūrėti trumpą vaizdo įrašą apie šventę: