Šiandien, 2017 metų rugsėjo 25 dieną, 13 valandą LR Seime vyks Kazimiero Simonavičiaus universiteto organizuojama konferencija „Socialinės inovacijos ir regionų plėtra“. Konferencijoje pristatomi tarptautinio socialinių inovacijų tyrimo rezultatai.

Tyrimo rezultatai: nauji vystymosi scenarijai Lietuvai

LR Seimo Spaudos konferencijų salėje apie socialinių inovacijų reikšmę su mokslininkais ir ekspertais diskutuos valstybės institucijų ir vietos savivaldos atstovai, politikos formuotojai ir vykdytojai, žurnalistai. Juos dalyvauti tarptautinio tyrimų projekto „Socialinės inovacijos kaip socialinių pokyčių veiksnys“ rezultatų aptarime pakvietė Kazimiero Simonavičiaus universitetas.

Galutiniai mokslinio tyrimo rezultatai bus pristatyti Briuselyje vyksiančioje projekto konferencijoje šių metų spalį, tačiau Lietuvoje šio tyrimo įžvalgas norima pritaikyti jau dabar. Kaip stabdyti regionų tuštėjimą? Kaip didinti inovatyvaus verslo potencialą, socialinio kapitalo kokybę ir regionų konkurencingumą? Šiuos klausimus konferencijos dalyviai atsakys analizuodami šalies gebėjimus kurti pokyčius regionuose, pristatydami šiuolaikinius regionų vystymosi modelius bei socialinių inovacijų kuriamas galimybes.

Socialines inovacijas kurs regioniniai verslai

Vienas iš konferencijos organizatorių ir pranešėjų Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorius, profesorius daktaras Arūnas Augustinaitis teigia, kad visuomenės inovacinį potencialą kuria šiuolaikiškas, pažangias idėjas integruojantis regionų formavimas ir valdymas. Pasak A. Augustinaičio: „Ypač daug dėmesio reikėtų skirti sumanios specializacijos programų įgyvendinimui. Socialinės inovacijos regionų valdyme sudaro puikias sąlygas gerinti visuomenės gyvenimo kokybę.“

Pastaruoju metu dėl plataus masto socialinių inovacijų poreikio Lietuvos regionuose sutaria politikos formuotojai, praktikai ir mokslo bendruomenė. Tačiau žinių, kaip socialinės inovacijos turėtų veikti praktikoje, Lietuvoje labai trūksta. Pasak konferencijoje pranešimą skaitysiančio Lietuvoje jau kelis kartus viešėjusio Leveno Katalikiškojo universiteto profesoriaus daktaro Steveno Dhondto, vieną svarbiausių Rytų Pabaltijo problemų – regionų tuštėjimą gali padėti išspręsti tik vietos iniciatyvos. „Naujosiose Europos Sąjungos narėse, skirtingai, nei senosiose – tarp novatorių ir politikos formuotojų tvyro nepasitikėjimas. Šis nepasitikėjimas mažina socialinių inovacijų efektyvumą, ir jį įveikti gali tik vietinę aplinką gerai pažįstantys verslininkai,” – teigia profesorius.

Antroje konferencijos dalyje bendrai diskusijai susitiks mokslininkai ir politikos įgyvendintojai. Atsižvelgdami į strategines Lietuvos sumanios specializacijos nuostatas, jie kurs Lietuvai tinkamas socialinių inovacijų vystymo gaires. Jų įgyvendinimas, pasak konferencijos organizatorių, užtikrins Lietuvos regionų konkurencingumą ir kritiško visuomenės kūrybingumo augimą.

Konferencija „Socialinės inovacijos ir regionų plėtra“ yra ketverių metų trukmės Europos Sąjungos 7-osios Bendrosios Programos tarptautinio mokslinių tyrimų projekto „Socialinės inovacijos kaip socialinių pokyčių veiksnys“ (SI-DRIVE, Social Innovation – Driving Force of Social Change) dalis. Tyrimą Lietuvoje vykdo Kazimiero Simonavičiaus universitetas. Konferenciją globoja LR Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, diskutuoti kartu su Kazimiero Simonavičiaus universitetu kviečia LR Kultūros ir Vidaus reikalų ministerijos.

Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) duomenimis, per artimiausius 20 metų aviacijos mastai pasaulyje išaugs dvigubai, per metus oro transportą rinksis 7,2 milijardų keliautojų, o tai atitinkamai reikš augantį darbuotojų poreikį visiems šios rinkos segmentams. Jau dabar aviacijos sektoriuje trūksta ne tik techninio personalo, tačiau ir administracijos darbuotojų, kurie išmanytų rinkos specifikas ir turėtų stiprių vadybinių įgūdžių.

Kazimiero Simonavičiaus universitetas, bendradarbiaudamas su didžiausia aviacijos paslaugų įmonių grupe Rytų Europoje „Avia Solutions Group“, siekia patenkinti egzistuojančius darbo rinkos poreikius ir siūlo tikslinę 50 proc. nuolaidą Aviacijos vadybos studijoms. Šiuo pasiūlymu siekiama pritraukti gabius studentus, norinčius užsitikrinti išskirtines karjeros galimybes aviacijos sektoriuje. Partnerystės dėka, KSU studentams suteikiamos garantuotos karjeros galimybės, o partneriui parengiami reikalingi kvalifikuoti darbuotojai, kurių šiuo metu aviacijos sektoriuje trūksta.

Į tikslinę 50 proc. nuolaidą, gali pretenduoti tik sėkmingai bendroje KSU ir „Avia Solutions Group“ komisijos organizuojamoje atrankoje pasirodę stojantieji. Vienas iš atrankos kriterijų yra akademinis pasirengimas. Į 50 proc. nuolaidą studijoms pretenduojančio asmens konkursinis balas turėtų būti ne mažesnis nei 4. Atrankos metu organizuojamas pokalbis su priėmimo komisija. Nuolaidos kodas – #ASG4talents. Nepamirškite jo pildydami atrankos dokumentus!

Mokytis verslo konkrečioje rinkoje, pasak KSU Aviacijos vadybos programos vadovo Dr. Konstantino Kalligiannio, yra viena perspektyviausių verslo ateities tendencijų. Žinoti srities specifikas, tačiau kartu išmanyti ir verslo ar vadybos disciplinas ilgainiui, pasak Dr. K. Kalligiannio taps vienu efektyviausių ir saugiausių būdų įsitvirtinti darbo rinkoje.  „Aviacijos vadyba suteikia studentams holistinį požiūrį į rinką, jos problemas ir tendencijas. Programa orientuota į specifinių įgūdžių, reikalingų industrijai, ugdymą, ji parengta bendradarbiaujant su tokiais rinkos grandais kaip „Avia Solutions Group“, todėl yra aktuali šių dienų poreikiams ir orientuota į praktiką. Būtent tokių studentų labiausiai ir reikia darbdaviams“, – teigia Dr. Konstantinas Kalligiannis.

„Jei kas nors visuomet norėjo dirbti aviacijoje, tačiau galvojo, jog vadybininkams čia nėra vietos – dabar puiki proga registruojantis į atranką su kodu #ASG4talents ir gauti net 50 proc. nuolaidą studijoms. Pamatysite, kokios perspektyvos laukia šioje augančioje rinkoje!”

Daugiau apie Aviacijos vadybos studijų programą skaitykite čia.

Papildomas tiesioginis priėmimas į KSU – tai galimybė stoti į pasirinktą Universiteto studijų programą tiesiogiai. Jis skirtas tiems, kurie ketina studijuoti savo lėšomis. Motyvaciniam pokalbiui reikėtų užsiregistruoti iš anksto el. paštu priemimas@ksu.lt, telefonu +370 618 08894 arba atvykus į Universitetą.

Kazimiero Simonavičiaus universitetas Papildomo tiesioginio priėmimo metu kviečia rinktis šias studijų programas:

Aviacijos vadyba

Mados industrija

Teisė (Vilniuje ir Klaipėdoje)

Antreprenerystė (verslumas) ir vadyba

Papildomas tiesioginis priėmimas į KSU vyks iki 2017 m. rugpjūčio 31 dienos.

Kaip vyksta tiesioginis priėmimas?

Organizuojamas motyvacinis pokalbis su stojančiuoju, kurio metu stojantysis turi galimybę pristatyti savo patirtį ir žinias, įgytas ne mokyklos suole ir neatsispindinčias brandos atestate, taip pat gali geriau pažinti Universitetą, studijų programą, kurią nori studijuoti, išsiaiškinti kitus rūpimus klausimus. Kazimiero Simonavičiaus universitetui svarbi stojančiųjų motyvacija, nes tai lemia ir studijų rezultatus.

Kuo naudingas tiesioginis priėmimas?

Suteikia galimybę pasirinkti norimą studijų programą ir nereikės abejoti, kad bendrojo priėmimo metu pasiūlyta studijų programa neatitinka Jūsų lūkesčių.

Tiesioginio priėmimo metu dėmesys skiriamas ne tik stojančiojo mokyklos baigimo rezultatams, bet ir motyvacijai bei pasirengimui studijuoti tam tikrą programą. Taip galimybę studijuoti įgyja asmenys, kurie negali stoti į norimą studijų programą bendrojo priėmimo metu (per LAMA BPO sistemą) dėl netinkamai pasirinktų mokymosi dalykų ar egzaminų, pavyzdžiui, jei trūksta tam tikro dalyko egzamino įvertinimo.

Svarbu ir tai, kad stojantysis apie priėmimą į Universitetą sužino jau tą pačią dieną.

Kam tai patogu?

Dirbantiesiems, nes tiesioginis priėmimas vyksta ne iš anksto nustatytu, o jiems patogiu metu. Tai lankstesnis ir greitesnis būdas įstoti į KSU.

Tvirtai apsisprendusiems studijuoti konkrečią studijų programą – stojančiajam nereikia sudarinėti prioritetinės studijų programų eilės.

Dokumentai, pateikiami stojant papildomo tiesioginio priėmimo metu:

• prašymas dalyvauti priėmime (formą galite rasti čia);
• asmens tapatybės kortelė arba pasas;
• brandos atestato ir jo priedo (-ų) arba kitų vidurinį išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijos (turintiems vidurinį ar jį atitinkantį išsilavinimą);
• diplomo ir jo priedėlio (jeigu baigta aukštoji arba aukštesnioji mokykla) kopijos;
• kitos, išsilavinimą liudijančių dokumentų, kopijos;
• dokumento, liudijančio pavardės keitimą, jeigu ne visi pateikiami dokumentai yra ta pačia pavarde, kopija;
• 1 nuotrauka (3×4);
• dokumentų tvarkymo mokesčio kvitas.

Komisijai reikia pateikti dokumentų originalus (originalą parodyti, kopiją įteikti) arba notariškai patvirtintas kopijas.

Daugiau informacijos apie priėmimo į KSU tvarką rasite čia.

Kilus klausimams ar neaiškumams, prašome kreiptis el. paštu priemimas@ksu.lt arba telefonu +370 655 62117.

Iki susitikimo KSU!

Jau galima pildyti papildomo priėmimo prašymus LAMA BPO

Nuo šiandien (rugpjūčio 10 dienos) jau galima pildyti papildomo priėmimo į Kazimiero Simonavičiaus universitetą (KSU) prašymą LAMA BPO sistemoje. Prašymai bus priimami iki rugpjūčio 16 d. 17 val. Kvietimai studijuoti bus paskelbti rugpjūčio 21 d. iki 12 val., o sutartys su pakviestaisiais aukštosiose mokyklose sudaromos rugpjūčio 22 – 23 dienomis.

Stoti per LAMA BPO sistemą galima į šias KSU studijų programas:

• Aviacijos vadyba
• Mados industrija
• Teisė (Vilniuje ir Klaipėdoje)

Stoti tiesiogiai galite į anksčiau išvardintas studijų programas bei Antreprenerystė (verslumas) ir vadyba.

Daugiau informacijos apie prašymų pildymą rasite čia.

Plačiau apie priėmimą į KSU skaitykite čia:

Kontaktai:

Šių metų abiturientams, besirenkantiems universitetus bei studijų programas, tenka nemenkas iššūkis: visų pirma, susigaudyti, kaip keisis aukštojo mokslo sistema po reformos. Tenka ieškoti atsakymų į klausimus: kurie universitetai ir studijų programos išliks, kokio universiteto diplomą gaus, jei jų pasirinktasis bus panaikintas, ar turės galimybę baigti studijas, jei jų studijų programa bus stabdoma ir kt.

Tokiame reformos kontekste, kai iš tiesų neaišku, kas laukia būsimųjų studentų, privatūs universitetai, kurie nedalyvauja valstybinių aukštųjų mokyklų reformoje, atrodo patikimi ir stabilūs. Abiturientai, pasirinkę privatų universitetą, gali būti ramūs, kad gaus diplomą to universiteto, į kurį įstojo. Taip pat, kad jų studijų programos nebus naikinamos ar keliamos į kitus miestus. Privatūs universitetai išsiskiria ir lankstumu bei šiuolaikišku požiūriu į studentą bei studijas.

Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis apie planuojamą aukštojo mokslo reformą teigia: „Lietuvos aukštojo mokslo sistemos pokyčiai jau seniai pribrendę – struktūriškai nuo Nepriklausomybės laikotarpio universitetų veiklos modelis keitėsi palyginus nedaug, ir šiuo metu universitetų sistema reikalauja radikalaus atsinaujinimo ir modernizavimo. Svarbu tai, kad visa sistema, nepriklausomai, ar tai būtų valstybiniai, ar privatūs universitetai siekia išsiveržti iš provincinio uždarumo ir priimti pasaulinius standartus.

Privatūs universitetai šiuo pereinamuoju laikotarpiu rodo efektyvaus veikimo kelią – daugumos iš jų studijų kokybė neatsilieka nuo valstybinių, o kartais ir lenkia, pritraukiant geriausius dėstytojus ir praktinę verslo patirtį.

Nauji vėjai priėmimo sistemoje taip pat reikalauja ieškoti lankstesnių studentų pritraukimo ir motyvavimo metodų. Jau dabar Kazimiero Simonavičiaus universitete suformuota tiesioginio priėmimo sistema, kuri veikia nepriklausomai nuo LAMA BPO. Ji leidžia individualiai vertinti studentų motyvaciją studijuoti, įvertina studijų pasirinkimą, studento pasiekimus, polinkius ir karjeros galimybes. Stojantieji į KSU turi suprasti, kad ateidami į privatų universitetą jie pirmiausiai investuoja į savo karjerą ir kloja pamatą savo ateities gyvenimo sėkmei. Mums džiugu, kad studentai ir ypač jų tėveliai pradeda suprasti, kad ne tik privatūs darželiai ir vidurinės mokyklos, bet ir privatūs universitetai užtikrina puikų parengimą profesinei veiklai“.

Šiais metais KSU vykdo priėmimą į šias bakalauro studijų programas:

Komunikacijos studijos

• Kūrybinės ir kultūrinės industrijos
• Mados industrija
• Politikos komunikacija ir žurnalistika
• Pramogų ir turizmo industrijos

Teisės vientisosios studijos

• Teisė

Verslo ir vadybos studijos

• Antreprenerystė (verslumas) ir vadyba
• Aviacijos vadyba
• Rinkodara ir reklamavimas

Lingvistikos studijos

• Lingvistika

Informatikos studijos

• Interneto inžinerija

Priėmimas vykdomas ir į magistro studijų programas:

Organizacijų vadybos studijos:

• Organizacinės inovacijos ir vadyba

Komunikacijos studijos:

• Integruota kūrybos komunikacija

Teisės studijos:

• LL. M. Europos Sąjungos teisė globaliųjų iššūkių aplinkoje
• LL. M. Tarptautinė prekybos ir verslo teisė

Kviečiame rinktis privatų Kazimiero Simonavičiaus universitetą!

Birželio 29 d. buvo įteikti bakalauro bei magistro diplomai Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) absolventams: 18-ajai Teisės magistro bei  3-ajai Tarptautinės verslo teisės bakalauro, 1-ajai Antreprenerystės ir vadybos bakalauro, 13-ajai Verslo vadybos bakalauro, 3-ajai Kūrybinių ir kultūrinių industrijų bakalauro, 1-ajai Politikos komunikacijos ir žurnalistikos bakalauro laidai.

Sveikinimo žodį tarė KSU rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis, Teisės fakulteto dekanė dr. Aida Kišūnaitė, Verslo mokyklos dėstytoja doc. dr. Austė Kiškienė,  Teisės magistro absolventas Rimtautas Balevičius ir Klaipėdos fakulteto Teisės magistro absolventė Greta Statkutė. Renginį vedė Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus.

Kviečiame žiūrėti diplomų teikimo šventės nuotraukų galeriją!

Daugiau nuotraukų rasite KSU Facebook paskyroje.

Ruslanas Iržikevičius, Andrius Kubilius, Valdemaras Sarapinas ir prof. dr. Arūnas Augustinaitis

Gegužės 30 dieną Turku ekonomikos mokykloje (Turku School of Economics) vyko 10-asis kasmetinis Baltijos jūros regiono forumas, kuriame dalyvavo bei pranešimą skaitė Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis.

Forumo metu aptarta tarptautinių neramumų įtaka Baltijos jūros regiono ekonomikos vystymuisi. Renginyje dalyvavo daugiau nei 200 ekspertų iš įvairių šalių, tarp kurių buvęs Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, Lietuvos ambasadorius Suomijoje Valdemaras Sarapinas, The Lithuania Tribune įkūrėjas ir redaktorius Ruslanas Iržikevičius.

KSU rektorius dalyvavo panelinėje diskusijoje, skirtoje Baltijos regiono ateities įžvalgų taikymui. „Daugelio pranešėjų nuomonės sutapo – reikalingi nauji, daug efektyvesni metodai ir strategijos Baltijos jūros šalių regionui konkuruoti, konsoliduotis, atsigręžiant į naujus globalios raidos ir regioninio saugumo iššūkius“, –sako prof. dr. Arūnas Augustinaitis.

Šiemet pagrindinis dėmesys buvo skiriamas Baltijos regiono ekonomikos vystymuisi. Forumo organizatorius fondas „Centrum Balticum“ paskelbė naują duomenų bazę, kurioje galima rasti pagrindinių Baltijos jūros regiono ekonominių ir finansinių rodiklių apžvalgą.

Duomenų bazę galite rasti čia: BSR economies.

Daugiau informacijos apie forumą: https://goo.gl/ZRv53x

Petro Leono akademijos dalyviai

Kazimiero Simonavičiaus universiteto absolventas Olegas Beriozovas – Lietuvos teisininkų draugijos Jaunųjų teisininkų skyriaus pirmininkas, išsiskiriantis savo veiklumu, aktyviu dalyvavimu visuomenės gyvenime. Prieš 4 metus jo iniciatyva pradėtas projektas Petro Leono akademija – suaugusiųjų teisinio švietimo akademija – sulaukė ne tik pripažinimo, tačiau ir kasmet augančio dalyvių bei dėstytojų skaičiaus.

Papasakok, kaip gimė Petro Leono akademijos idėja.

Idėja gimė prieš 4 metus, kai supratau, kad visuomenė dažniau vadovaujasi emocijomis, o ne žiniomis ir sugebėjimais, yra daug kuo nepatenkinta ir ieškanti kaltųjų tik dėl nežinojimo. Todėl norėjosi sukurti tokią platformą, kuri padėtų kiekvienam piliečiui suvokti, kaip veikia valstybė, kam reikalingi teisės aktai, kodėl galima ar negalima vienaip ar kitaip elgtis, kokios pasekmės galim kilti neapgalvojus savo elgesio ir kt. To pasiekti galima tik per teisinį visuomenės švietimą. Ši idėja pasiteisino, kadangi žmonės imlūs informacijai ir visi dėstytojai, kurie dėstė šioje akademijoje šiais mokslo metais, patvirtino, kad tokių žingeidžių studentų seniai nematė, jų pavydėti galėtų bet kuri aukštoji mokykla.

Kodėl pasirinktas Petro Leono vardas?

Petras Leonas yra vienas iš iškiliausių teisinės valstybės pradininkų Lietuvoje, buvo pirmasis teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugijos įkūrėjas ir pirmininkas, pirmasis Advokatų tarybos pirmininkas, visuomenininkas ir visuomet palaikė visuomenės švietimo idėją. Petro Leono asmenybė mus įpareigoja tęsti jo idėjų sklaidą Lietuvoje, tai mums yra didelė atsakomybė ir garbė. Neretai jis vadinamas Lietuvos sąžine – mus tai įkvepia atiduoti duoklę visuomenei.

Kaip vyksta mokymasis Petro Leono akademijoje?

Petro Leono akademijoje paskaitos vyksta mokslo metais: nuo rugsėjo iki gegužės mėnesio. Kiekvieną mėnesį vyksta keturios paskaitos skirtinga tematika. Ir taip iki pat mokslo metų pabaigos. Dalyvių lankomumas yra būtinas, kadangi kitaip jiems neišduodamas pažymėjimas. Per visus mokslo metus jie išklauso 50 akademinių valandų teisinio švietimo pagrindų kursą. Dalyviai, kaip tikri studentai, turi laikytis tvarkos, vyksta net du egzaminai, todėl dalyvavimas Akademijos veikloje nėra tik paskaitos klausymas. Tai – pilnavertis intensyvus mokymasis.

Kam skirta šį Akademija? Kas joje mokosi?

Akademija skirta vyresniems nei 40 metų asmenims, kurie savo noru dalyvauja Akademijos veikloje. Smagu tai, kad dar prieš paskelbiant registraciją į Akademiją, sulaukiame daugiau nei 70 norinčiųjų užsiregistruoti dalyvių!

Kokie dalyvių atsiliepimai?

Džiaugiamės, kad sulaukiame labai teigiamų atsiliepimų, yra tokių dalyvių, kurie Akademiją lanko ne vienerius metus. Žinoma, tai kiek apsunkina paskaitų organizavimą, nes turi stengtis, kad kasmet programa būtų skirtinga.

Petro Leono akademija – daug laiko ir pastangų reikalaujantis projektas. Kam Tau to reikia?

Visų pirma to reikia visuomenei. Aš iš prigimties esu visuomenininkas, todėl matydamas, jog galiu padaryti ką nors naudingo žmonėms, taip ir darau. Nė viena mano iniciatyva nėra ,,mirusi“, kaip sakoma ,,darbais Tėvynę reikia mylėti, o ne žodžiais“. Tai kaip tik apie mane. Tuo labiau, jog norisi būti kitiems žmonėms pavyzdžiu ir įkvėpimu domėtis, kurti, čia, Lietuvoje, o ne užsienyje.

Kas Tavo komanda? Kas padeda įgyvendinti projektą?

Mano komanda yra teisės studentai iš įvairių aukštųjų mokyklų. Jie padeda reguliuoti visą Akademijos veiklą.

Kaip įsivaizduoji Petro Leono akademijos ateitį?

Ateitis yra visuomenės rankose – Akademija gyvuos tol, kol jos reikės visuomenei. Šiais metais ketiname pradėti plėtros darbus į kitus didžiuosius Lietuvos miestus, nes iki šiol veiklą vykdėme tik Vilniuje. Kalbame su Teisingumo ministerija ir socialiniais partneriais dėl galimų bendradarbiavimo variantų. Petro Leono akademija yra Lietuvos sąžinė, todėl kuo daugiau žmonių jis apjungs, tuo daugiau sąmoningesnės visuomenės narių mes turėsime.

Egzai be streso: įveik jaudulį su juoko joga!

Esi abiturientas? Jaudiniesi prieš egzaminus? Kazimiero Simonavičiaus universitetas pasirengęs Tau padėti! Kviečiame į Juoko jogos treniruotę, padėsiančią atsikratyti jaudulio ir įtampos. Renginys vyks gegužės 31 dieną, 15 val. KSU Konferencijų salėje (I aukšte). Dalyvauk – bus juokinga ir naudinga!

Juoko jogos sesijos metu, visų pirma grupėje išsklaidomas pirminis sumišimas ir drovumas. Juokas grupėje greitai suartina žmones, atsiranda bendrumo jausmas. Juokiantis atsikratoma baimių, varžymosi ir įtampos. Net po 15 min juoko jogos sesijos, grupės dalyviai yra labiau atsipalaidavę ir labiau pasirengę kūrybiniams procesams. Iš tikrųjų, tokios sesijos pagerina savijautą, nuotaiką, suteikia jėgų, žmogus jaučiasi tarsi persikrovęs. Visi šie komponentai leidžia pagerinti darbo produktyvumą bei efektyvumą.

Juoko pratimai gali padidinti smegenų aprūpinimą deguonimi net iki 25%, o tai pagerina žmogaus darbo produktyvumą. Taip pat Juokas jums gali padėti išlikti sveikiems, nes stiprina imuninę sistemą ir mažina streso lygį.

Juoko jogos metodas įrodo, kad galime juoktis be jokių priežasčių. Šie užsiėmimai vadinami juoko joga, nes unikali pratimų metodika jungia juoko ir jogos kvėpavimo pratimus. Juoko jogos koncepcija paremta moksliškai įrodytu faktu, kad mūsų kūnas negali atskirti natūralaus juoko nuo dirbtinio. Iš esmės, kūne yra sukuriama ta pati „laimės chemija“. Kai juokas yra ne sąlygojamas humoro, per anekdotus, komedijas ar pokštus, o inicijuojamas kaip pratimas – tai keičia supratimą apie tai, kaip dažnai mes galime juoktis. Juokas gali tapti universalia priemone, norint pagerinti savo fizinę bei emocinę būseną.

Gyvenimas su juoku suteikia galimybę į daugelį gyvenimo aspektų pažvelgti lengvesniu, šviesesniu žvilgsniu. Iš esmės juokas – kuria taiką, visų pirma mūsų širdyse“, – sako juoko jogos trenerė Kristina.

Daugiau informacijos: https://goo.gl/7PK9Ya

KSU absolventai

Žurnalo „Reitingai“ paskelbtame Lietuvos universitetų reitinge Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) užėmė pirmąją vietą pagal alumnų kuriamos pridėtinės vertės ir darbdavių vertinimo kriterijų. KSU pagerino rodiklius beveik visuose šio kriterijaus parametruose: darbdaviai geriau įvertino KSU absolventų žinių ir gebėjimų atitikimą jų įmonių poreikius, dvigubai daugiau darbdavių nei pernai rekomenduotų KSU savo vaikui ar giminaičiui, universiteto absolventai yra paklausūs darbo rinkoje ir po studijų baigimo greitai įsidarbina. Sociologinė darbdavių apklausa atskleidė, kad auga darbdavių žinojimas apie KSU absolventus, vis mažiau jų atsako neturintys nuomonės apie absolventų žinias ir gebėjimus. Tam įtakos gali turėti tai, kad KSU, šiemet švenčiantis 5 metų gimtadienį, kasmet išleidžia vis daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų, nesudėtingai randančių vietą darbo rinkoje.

Kazimiero Simonavičiaus universitetas, praėjusiais metais persikėlęs į naujus ir modernius centrinius rūmus, užėmė antrą poziciją vertinant studijų ir mokslo aplinką. Vienam KSU studentui tenka daugiausiai į infrastruktūrą investuotų savų lėšų per 2011 – 2017 m. metus (452 eur). KSU išsiskiria ir el. žurnalų prieinamumu studentams bei akademiniam personalui.

KSU Studijų skyriaus direktorė Agnė Bružaitė teigia: „Manau, jog per pastaruosius metus Kazimiero Simonavičiaus universiteto pasiektas rezultatas yra geras ir rodo mūsų kokybinį augimą beveik visose „Reitingų“ vertintose srityse. Labiausiai džiugina vos per vienerius metus akivaizdžiai (iš šeštosios vietos į pirmąją) išaugęs alumnų kuriamos pridėtinės vertės ir darbdavių vertinimo kriterijaus reitingas. Tai mums, kaip į sėkmingą studentų karjerą bei stiprų ryšį su studijų procese dalyvaujančiais socialiniais ir verslo partneriais ypač orientuotam universitetui, yra labai svarbus pasiekimas. Šis rezultatas rodo, kad savo absolventams studijų metu gebame suteikti optimalų teorinių bei praktinių žinių ir reikalingų kompetencijų kompleksą, leidžiantį jiems sėkmingai žengti į Lietuvos ir pasaulio darbo rinką, lengvai prisitaikyti prie jos poreikių ir pokyčių.

Kita sritis, kurią norėtųsi išskirti, yra Universiteto konkuravimo tarptautinėje erdvėje augimas. Čia lyginant 2016 ir 2017 metų reitingus taip pat pasiekėme neblogų rezultatų – pakilome per vieną poziciją tarp nevalstybinių universitetų, tačiau, mano manymu, netgi svarbesnis mūsų pasiekimas yra tai, kad šioje srityje ženkliai „pralenkėme“ patys save. Šie metai tarptautinio augimo aspektu buvo tikrai aktyvūs, nes didėjo į studijas priimamų užsienio studentų skaičius, vis aktyviau išnaudojome ir plėtėme tarptautinių mainų bei bendradarbiavimo galimybes, prie savo dėstytojų komandos kvietėme prisijungti dar daugiau geriausių užsienio profesorių ir praktikų, didinome užsienio kalba dėstomų studentams siūlomų studijų dalykų skaičių. Šie žingsniai yra svarbi mūsų pasirinkto sistemiško Universiteto augimo bei tobulėjimo dalis ir smagu, kad rezultatai rodo, jog juos žengiame teisingai“.

Kasmet leidžiamo žurnalo „Reitingai“ Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinimas vykdomas remiantis 7 stambiais kriterijais: 1) moksliškumas, meno ir / ar sporto veikla bei aukščiausi akademinio personalo pasiekimai 2) Esamas ir ateities akademinis personalas 3) Alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai 4) Konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje 5) Studentai ir studijos 6) Studijų ir mokslo aplinka 7) Studentų nuomonė.

Ministro pirmininko sudarytai darbo grupei paskelbus aukštųjų mokyklų tinklo reorganizavimo planą, viešojoje erdvėje vyksta daugybė skaičiavimų ir svarstymų, kiek jų turėtų likti ir kiek liks. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad reformuojama ne visa aukštojo mokslo sistema, kurioje greta valstybinių egzistuoja ir privatūs universitetai bei kolegijos, bet jos dalis – valstybinių universitetų tinklas.

Nors viešojoje erdvėje teigiama, kad po reformos Lietuvoje liks 4-8 universitetai (skaičiai skiriasi dėl skirtingų darbo grupės paskelbto plano interpretacijų), iš tiesų jų bus 7 daugiau nei skelbiama, nes nevalstybinės aukštosios mokyklos toliau tęsia ir stiprina savo veiklą, tobulindamos studijų kokybę ir vis labiau plėtodamos MTEPI veiką.  Šiuo metu Lietuvoje įregistruoti 8 nevalstybiniai universitetai, veiklą vykdo 7: Kazimiero Simonavičiaus universitetas, LCC tarptautinis universitetas, Europos humanitarinis universitetas, Balstogės universiteto filialas Ekonomikos-informatikos fakultetas, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija, Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.

KSU rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis

Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis apie planuojamą reformą teigia: „Lietuvos aukštojo mokslo sistemos pokyčiai jau seniai pribrendę – struktūriškai nuo Nepriklausomybės laikotarpio universitetų veiklos modelis keitėsi palyginus nedaug, ir šiuo metu universitetų sistema reikalauja radikalaus atsinaujinimo ir modernizavimo. Svarbu tai, kad visa sistema, nepriklausomai, ar tai būtų valstybiniai, ar privatūs universitetai siekia išsiveržti iš provincinio uždarumo ir priimti pasaulinius standartus.

Privatūs universitetai šiuo pereinamuoju laikotarpiu rodo efektyvaus veikimo kelią – daugumos iš jų studijų kokybė neatsilieka nuo valstybinių, o kartais ir lenkia, pritraukiant geriausius dėstytojus ir praktinę verslo patirtį. Manau, kad vienas iš premjero suburtos darbo grupės siūlymų – studijų programų pertvarkymas dalį trumpinant iki 3 metų ir priartinant prie darbo rinkos reikalavimų, įgyvendinimas bent jau Kazimiero Simonavičiaus universitete butų labai naudingas, nes jau dabar siekiame maksimaliai intensyvinti ir integruoti skirtingas kompetencijas, naudodami pažangiausius ir veiksmingiausius žinių suteikimo studentams būdus.

Nauji vėjai priėmimo sistemoje taip pat reikalauja ieškoti lankstesnių studentų pritraukimo ir motyvavimo metodų. Jau dabar suformuota tiesioginio priėmimo sistema, kuri veikia nepriklausomai nuo LAMA BPO. Ji leidžia individualiai vertinti studentų motyvaciją studijuoti, įvertina studijų pasirinkimą, studento pasiekimus, polinkius ir karjeros galimybes. Stojantieji į KSU turi suprasti, kad ateidami į privatų universitetą jie pirmiausiai investuoja į savo karjerą ir kloja pamatą savo ateities gyvenimo sėkmei. Mums džiugu, kad studentai ir ypač jų tėveliai pradeda suprasti, kad ne tik privatūs darželiai ir vidurinės mokyklos, bet ir privatūs universitetai užtikrina puikų parengimą profesinei veiklai“.

Kaip teigė vasarį KSU 5-erių metų veiklos minėjime dalyvavęs Švietimo ir mokslo viceministras doc. dr. Giedrius Viliūnas: „Politinės valdžios – Švietimo ir mokslo ministerijos, pačios ministrės –  požiūris  į privatų aukštąjį mokslą be abejonės yra pozityvus, tai yra mūsų aukštojo mokslo sistemos dalis, atliekanti funkciją, kurios didieji valstybiniai universitetai negali atlikti ar atlieka nepilnai. Greta didžiųjų galingų universitetų, kuriuos mes norime turėti Lietuvoje, be abejo, yra tokių nišų, kurių jie neužima, nes nėra tokie lankstūs ir maži. Todėl privatūs universitetai turi tas nišas užimti. Kad šioje ekosistemoje privatūs universitetai būtų funkcionalūs, atitiktų lūkesčius tų, kurie ateina į juos, jie turi būti greiti, labai kūrybingi, labai inovatyvūs, tarptautiški ir tinkliški. Viso to požymius mes matome Kazimiero Simonavičiaus universitete, jo studijų programose, pasiekimuose. Mano supratimu, šioje savo raidos stadijoje universitetas tikrai tenkina lūkesčius, kuriuos kėlė jo steigėjai, universiteto administracija, matyt, atitinka lūkesčius ir studentų, kadangi jų sparčiai daugėja“.