Bastioninė pilis

Vilniuje atidaroma europinės istorinio masto figūros, raketų išradėjo Kazimiero Simonavičiaus darbų paroda.

Kazimiero Simonavičiaus universiteto bendruomenė kviečia į garsiausio XVII amžiaus lietuvių mokslininko Kazimiero Simonavičiaus knygos „Didysis artilerijos menas“ iliustracijų parodą, kurios metu bus eksponuojamas ir lotyniškasis knygos egzempliorius. Parodos atidarymas – sausio 23 d. 16 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1, Vilnius).

Europoje garsus XVII a. artilerijos inžinierius-technologas, raketų išradėjas, artilerijos mokslo pradininkas, karininkas, LDK bajoras  – Kazimieras  Simonavičius Lietuvoje menkai pažįstamas. 1650 metais Amsterdame jo lotyniškai parašytą knygą „Artis Magnae Artilleriae“ („Didysis artilerijos menas“) išleido žymusis spaustuvininkas Janas Jansonius. Pasaulyje ši knyga garsi tuo, jog kaip vadovėlis artilerijos karininkams buvo naudojama apie du šimtus metų. Tik XIX amžiaus pradžioje K. Simonavičiaus sukurtos ir nubraižytos artilerijos sviedinių konstrukcijos buvo šiek tiek patobulintos. Knyga buvo išversta į anglų, olandų, prancūzų, vokiečių, lenkų kalbas, ji saugoma garsiausiose pasaulio bibliotekose. Už veikalą K. Simonavičius buvo apdovanotas įvairių šalių ordinais. Kaip europinio masto figūra pateko į vieną svarbiausių pasaulio leidinių – „Britų enciklopediją“. Keli knygos egzemplioriai yra ir Lietuvoje: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Biržų krašto muziejuje „Sėla“ ir Lietuvos  mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Parodai atrinktos 14 knygos iliustracijų, įprasminančių svarbiausius K. Simonavičiaus pasiekimus bei mokslinį palikimą, taip pat savotiškai atspindinčių XVII amžiaus Lietuvos aukštuomenės pramogas. Ekspozicijoje Klaipėdoje, Kaune, Raseiniuose ir Vilniuje bus galima susipažinti su brėžiniais aiškinančiais, kaip nustatyti sviedinio kalibrą, etaloninių svarstyklių konstrukcijomis, raketų gamybos priemonėmis, jų sandara bei tipų įvairove. Kita dalis iliustracijų – fejerverkų užtaisai, pramoginių pirotechninių mašinų brėžiniai. Savo gyvenimą ir veiklą paskyręs karybai, K. Simonavičius buvo humanistinių pažiūrų žmogus. Knygoje jis rašo, kad karai yra didžiausia žmonijos nelaimė, kylanti iš godumo, garbėtroškos, suktumo, noro pavergti kitas tautas.

Kazimiero Simonavičiaus knygos „Didysis artilerijos menas“ iliustracijas jau pamatė dalis Lietuvos gyventojų. Paroda nuo lapkričio 18 dienos apkeliavo Klaipėdos, Kauno bei Raseinių parodų sales. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje iliustracijų ir knygos lotyniškojo originalo ekspozicijos veiks iki vasario 12 dienos. Vasario 16-ąją parodą savo patalpose atidarys Kazimiero Simonavičiaus universitetas.

Dalį parodos eksponatų galima apžiūrėti internete. K. Simonavičiaus braižytoje, trijų dimensijų aplinkoje atgaivintoje bastioninėje pilyje įrengta virtuali ekspozicija pasiekiama adresu

Paroda yra Lietuvos šimtmečio šventės dalis. Organizatorius: Kazimiero Simonavičiaus universitetas. Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Informacinis rėmėjas: Meno propaganda. Partneriai: Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras, Kauno apskrities viešoji biblioteka, Raseinių krašto istorijos muziejus, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka.

Lapkričio 29 d. (trečiadienį) 10.15-13.30 val. Kazimiero Simonavičiaus universitete lektorius Nika Tikanashvili iš Gruzijos aviacijos universiteto skaitys paskaitą, kurios tema – „Aviacijos industrija“. Paskaita vyks 212 auditorijoje.

Paskaitoje bus pristatoma navigacijos sistemų apžvalga, žmogiškųjų faktorių įtaka aviacijoje, transporto sistemų skaitmenizavimas bei kitos temos.

Ypatingai kviečiami dalyvauti aviacijos studentai, tačiau paskaita atvira, tad dalyvauti kviečiami visi.

Paskaitos kalba – anglų.

Zbignevas Seniut

Ketvirtadienį, lapkričio 23 dieną, Kazimiero Simonavičiaus universiteto Studentų atstovybės nariai išrinko naują prezidentą. Juo tapo Aviacijos vadybos programos pirmakursis Zbignevas Seniut.  

Zbignevas pasakoja, kad Rugsėjo 1-ąją įžengęs į Universitetą net nenujautė, jog imsis iniciatyvos ir taps Studentų atstovybės lyderiu: „Studentų atstovybės prezidento postas mano gyvenime yra kažkas visiškai naujo, kadangi mokyklos laikais nebuvau nei seniūnu, nei mokyklos tarybos nariu, o čia nuo pat studijų pradžios priimu tokį didelį iššūkį. Atsiradus galimybei būti ne tik atstovybės nariu, bet ir jos lyderiu, nusprendžiau nedvejoti ir išbandyti save“.

Paklaustas apie artimiausius planus ir siekius, naujasis prezidentas sako pirmiausia imsiantis komunikacijos: „Pagrindinis mano tikslas yra sukurti komunikacijos trikampį tarp administracijos, atstovybės ir studentų, kad vadovybės sprendimai būtų žinomi visiems ir nekiltų neaiškumų. Antra, sieksiu, kad mus pastebėtų, nepaisant nedidelio kolektyvo. Planuoju rasti rėmėjų, kad mūsų Universiteto šventės būtų dar spalvingesnės ir linksmesnės. Manau, kad su visų studentų pagalba, galėsime tai įgyvendinti“.

Rugsėjį Kazimiero Simonavičiaus universitete atlikusi auditą TÜV Thüringen e. V. sertifikavimo įstaiga patvirtino, kad Universiteto vadybos sistema atitinka 2016 m. įdiegto ISO 9001:2015 standarto reikalavimus.

ISO 9001

Vadybos sistemos kokybės KSU siekia nuo pat Universiteto gyvavimo pradžios. Pirmąkart ISO 9001:2008 standarto sertifikatą KSU rektoriui prof. dr. Arūnui Augustinaičiui 2013 m. įteikė TÜV Thüringen e. V. sertifikavimo įstaigos padalinio Lietuvoje UAB „TUV UOLEKTIS“ generalinis direktorius Vytautas Pivoras.

Tuomet Universitetas, įdiegdamas kokybės valdymo standartą, įgyvendino projektą „Kazimiero Simonavičiaus universiteto studijų efektyvumo tobulinimas”. Projektas finansuotas iš ES fondų 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2-ojo prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonės „Studijų sistemos efektyvumo didinimas“.

ISO 9000 – tai kokybės valdymo sistemų standartų šeima, kurią prižiūri Tarptautinė standartizacijos organizacija. ISO 9001:2015 standartas orientuotas į šiuolaikinių organizacijų poreikius: strateginį organizacijos vystymą, darbo našumo didinimą, veiklos efektyvumą ir kaštų mažinimą.

Kazimiero Simonavičiaus universitetas siekia, kad vykdomos studijos atitiktų aukščiausius kokybės reikalavimus. Universiteto studijų programos yra reguliariai vertinamos ne tik nacionaliniu, tačiau ir tarptautiniu lygiu. 2017 m. spalio 31 d. KSU lankysis tarptautinė ekspertų grupė, kuri vertins vykdomą Teisės vientisųjų studijų programą. Šis vizitas, organizuojamas Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC), yra svarbi Universiteto vykdomų studijų kokybės užtikrinimo dalis.

Teisė yra pirmoji Universiteto pradėta vykdyti studijų programa, šios studijos organizuojamos nuo 2003 m. Tarptautinė ekspertų grupė Teisės studijų programą vertins jau antrąjį kartą pagal Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) sudarytą Teisės krypties studijų programų tarptautinio vertinimo planą.

Ekspertai į Universitetą atvyks jau susipažinę su Teisės savianalizės rengimo grupės parengtu programos savianalizės suvestinės dokumentu ir susitiks su Universiteto bendruomene: dėstytojais, studentais, absolventais, administracija, programos įgyvendinime dalyvaujančiais socialiniais partneriais, atliks Universiteto materialinės bazės apžiūrą.

Su Teisės studijų programos savianalizės suvestine galite susipažinti čia.

Su vertinimo darbotvarke galite susipažinti čia.

Nacionalinis Jaroslavo Mudryj teisės universitetas

Nacionalinis Jaroslavo Mudryj teisės universitetas (Ukraina) kviečia Kazimiero Simonavičiaus universiteto tyrėjus publikuoti savo mokslinius straipsnius moksliniame žurnale „Ekonomikos teorija ir teisė“. Redakcinė kolegija laukia straipsnių apie ekonominius ir teisinius tyrimus, analizuojančius socialinius reiškinius ir procesus, Europos šalių ekonominio vystymosi tendencijas ir ekonominių teisės aktų tobulinimą.

Žurnalo nagrinėjamos sritys: ekonomikos teorija, ekonominė teisės teorija, ekonominė teisės analizė, ekonominė teisė. Leidinys „Ekonomikos teorija ir teisė“ publikuojamas kas ketvirtį ukrainiečių, anglų ir rusų kalbomis.

Daugiau informacijos apie leidinį galite rasti jo internetinėje svetainėje: https://goo.gl/jZZn3k. Joje pateikiama informacija apie redakcinę politiką, redkolegijos struktūrą ir sudėtį, reikalavimus straipsniams, autorių duomenis ir kt.

Mokslinis žurnalas indeksuojamas: „Index Copernicus International”, „Google Scholar“, „Information Matrix for the Analysis of Journals“ (MIAR), „Academic Research Index“ (Research Bib), „Polska Bibliografia Naukowa“ (PBN), „Cite Factor“, „Cosmos Impact Factor“, „Journal Factor“, „International Innovative Journal Impact Factor“, „Infobase Index“, „Directory of Reasearch Journals Indexing“ (DRJI), „JIFactor, and Science Library Index“. Jis taip pat registruotas Ukrainos nacionalinės Vernadsky bibliotekos duomenų bazėse („Scientific Periodicals Ukraine“, „Bibliometryka Ukrainian science“).

Redakcinei kolegijai straipsnius siųskite bei klausimus užduokite el. paštu econom_theory@ukr.net. Daugiau informacijos apie straipsnių teikimo terminus galite rasti čia.

Nuo 2017 m. rugsėjo Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos ir visuomenės institutui (KVEI) vadovauja dr. Mindaugas Kazlauskas.

Direktorius siekia, kad KVEI taptų svarbiausiu Baltijos regione tarpdalykinių kūrybos ekonomikos ir mados industrijos tyrimų centru, palaikančiu glaudžius ryšius su užsienio universitetais ir mokslininkais, siūlančiu kokybiškas, perspektyvias ir įdomias studijas.

Humanitarinių mokslų  filosofijos krypties daktaro disertaciją M. Kazlauskas apsigynė Vytauto Didžiojo universitete. Jo mokslinių interesų sritys: komunikacijos teorija, sąmonės filosofija ir ekofenomenologija.

M. Kazlauskas yra dirbęs programų ir projektų koordinatoriumi kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose, išoriniu ekspertu vertintoju Europos Sąjungos projektuose, turi pedagoginio darbo patirties universitetuose bei vidurinio ugdymo mokyklose.

KVEI vadovas kviečia studentus, dėstytojus ir visus, turinčius pasiūlymų dėl KVEI veiklos, juos išsakyti susitikus arba el. paštu mindaugas.kazlauskas@ksu.lt. Įprastais studijų klausimais prašome kreiptis į studijų koordinatores el. paštu nuolatinis@ksu.lt arba istestinis@ksu.lt.

Aviation in the Making 2017-2018

Siekdamas sutelkti idėjas ir pagilinti aviacijos verslo žinias Kazimiero Simonavičiaus universitetas kartu su įmone „Friendly Avia Support“ organizuoja atvirų susitikimų su aviacijos atstovais ciklą „Aviation In The Making“. 2017 – 2018 metais vyksiančiose 16-oje paskaitų, seminarų ir diskusijų oro transporto būklę nagrinės, regiono oro uostų sistemą globalios aviacijos kontekste vertins bei įžvalgomis dalinsis žinomų aviacijos įmonių vadovai.

Pastarojo meto oro transporto verslų prognozės itin optimistinės, tačiau aviacijos pasaulyje daugėja ir prieštaravimų. Mažuosius supirkinėja dideli žaidėjai, plečiasi iššūkių civilinės aviacijos saugumui spektras, gimsta visai naujos veiklos sritys: bepiločiai orlaiviai, komercinės kelionės į kosmosą.

Apie oro transporto ateitį būtina mąstyti strategiškai, jis lemia viso regiono ekonomikos būklę. Tarptautinė oro transporto asociacija prognozuoja, kad per 20 metų keleivių oro transportu skaičius padvigubės. Krovinių pervežimai oro transportu jau dabar yra viena iš greičiausiai augančių ekonomikos sričių Europos Sąjungoje. Ką apie šias prognozes mano aviacijos lyderiai?

Dalyvavimas susitikimuose nemokamas, tačiau būtina registracija platformoje Eventbrite. Visi renginiai vyks anglų kalba, ciklo pabaigoje atvykusiems į ne mažiau nei 50% susitikimų suteikiami dalyvavimo mokymuose pažymėjimai.

Daugiau informacijos apie pirmąjį renginį ir registracijos nuoroda: Evaluation of Airport Efficiency: Profit or State Interest?

Rugsėjo 18-19 dienomis Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis dalyvavo XXIII „Compostela“ universitetų grupės Generalinėje Asamblėjoje, kuri vyko Peče (Vengrija). Šių metų Asamblėjos tema „Tradicijos ir inovacijos – besikeičiantis universitetų vaidmuo susietame pasaulyje“ (angl. Tradition and Innovation – Changing Roles of Universities in an Interdependent World).

Dėmesys skirtas universitetų tarptautiškumui, migracijos įtakai ir itin spartiems globalizacijos diktuojamiems pokyčiams.

Pirmąją Generalinės Asamblėjos dieną jos dalyviai apžvelgė metų veiklą, teikė ataskaitas, svarstė finansinius dokumentus, apdovanojo labiausiai „Compostela“ universitetų grupei nusipelniusius narius, svarstė ir priėmė naujus narius.

Generalinės Asamblėjos dalyviai

Antrąją dieną konceptualųjį pranešimą skaitė dr. Bernd Wächter,  Akademinio bendradarbiavimo asociacijos (angl. Academic Cooperation Association) direktorius, tema „Tradicijos ir inovacijos – besikeičiantis universitetų vaidmuo susietame pasaulyje“. Jo nuomone, išryškėjo dvi svarbiausios tendencijos. Pirmoji, vis labiau atgyvena mono-institucinė tradicinio universiteto sąranga. Ją keičia lankstesnė ir efektyvesnė šiuolaikinėje technologizuotoje rinkoje sparčiai kylanti multi-funkcinė universitetų sandara, jungianti koleginio ir profesinio mokymo lygmenis. Antroji, tai pasaulyje lyderiaujančių (angl. excellence arba world-class) universitetų, siekiančių reitingų viršūnių, vaidmens sumenkėjimas. Dr. Bernd Wächter nuomone, tokių universitetų kūrimo ir palaikymo politika mūsų laikais yra atgyvenusi.

Apdovanojimas KSU studentei

Iškilmingos ceremonijos metu KSU rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis priėmė antrosios vietos diplomą už studentės Augustės Paulauskaitės kurtą filmą „What would you like to have in your dream job“.

KSU rektorius Prof. dr. Arūnas Augustinaitis priima apdovanojimą

Renginyje garbingiausiu „Compostela“ universitetų grupės metų apdovanojimu, šv. Jokūbo marmurine kriaukle, buvo apdovanotas žymus Ispanijos teisininkas, diplomatas ir politikas Marcelino Orejo Aguire.

Apie „Compostela“ universitetų grupę

Kazimiero Simonavičiaus universitetas „Compostela“ grupės nariu tapo 2016 m. „Compostela“ jungia daugelio Europos šalių universitetus. Tarp jų ir ne vieną šimtmetį skaičiuojantys universitetai, tokie kaip 650 m. istoriją turintis Pečo (Pécs) universitetas Vengrijoje, kuriame vyko š. m. Generalinės Asamblėja, bei Salamankos universitetas (Ispanija), kitąmet minėsiantis 800 metų jubiliejų.

„Compostela“ grupė jungia ir garsiausius pasaulio universitetus, ir jaunus privačius universitetus, siekdama universitetinio pasaulio kaitos, tradicijų ir modernumo dermės, didesnio efektyvumo ir kokybės. Didžiausią indėlį įneša Ispanijos ir ispanakalbio pasaulio universitetai. Pavyzdžiui, Valensijos universitetas, turintis daugiau nei 80 000 studentų, keli Madrido valstybiniai universitetai, Castello Jaume Pirmojo universitetas ir kt.

Šiuo metu „Compostela“ universitetų grupės veikloje itin aktyvūs Centrinės ir Pietų Amerikos universitetai, pavyzdžiui, tarp Meksiką atstovaujančių universitetų išsiskiria Gvadalacharos universitetas, turintis apie 120 000 studentų ir apie 11 000 dėstytojų. Ne mažiau įspūdingi Brazilijos, Peru universitetai. Šiais metais CGU grupę papildė geografiškai ne itin įprastų kraštų universitetai iš Indonezijos (Surabajos universitetas), postsovietinių šalių – Gruzijos ir Baltarusijos universitetai.

Praėjusią savaitę Seime vyko mokslinė konferencija „Socialinės inovacijos ir regionų plėtra“. Joje tarptautinį tyrimą „Socialinės inovacijos kaip socialinių pokyčių veiksnys“ (SI-DRIVE) pristatę Kazimiero Simonavičiaus universiteto mokslininkai su konferencijos dalyviais diskutavo apie gerosios praktikos pavyzdžius Lietuvoje.

Inovacijos, kylančios iš piliečių

Socialinės inovacijos šių laikų visuomenėje vaidina svarbų vaidmenį – yra reikšmingų pokyčių variklis – tačiau pati sąvoka dar nėra plačiai žinoma. „Tai piliečių veiksmai, skirti jų pačių problemų sprendimui“, – konferencijoje, kalbėjo socialinių inovacijų ekspertas, Liuveno Katalikiškojo universiteto, Socialinių tyrimų centro darbuotojas, profesorius dr. Stefenas Dondtas (Steven Dhondt).

Konferencijos, kurią organizavo Seimo Švietimo ir mokslo komitetas bei Kazimiero Simonavičiaus universitetas, dalyviai aptarė šiuo metu kuriamą socialinių inovacijų teoriją. Jos vystymas yra vienas pagrindinių konferencijoje pristatyto mokslinio projekto „Socialinės inovacijos kaip socialinių pokyčių veiksnys“ (SI-DRIVE) tikslų. Nors teorija nėra plačiai žinoma Lietuvoje, praktinių socialinių inovacijų pavyzdžių šalyje galima rasti.

Kazimiero Simonavičiaus universiteto tyrėjų nuomone, viena ryškiausių socialinių inovacijų Lietuvos švietimo sektoriuje yra projektas „Renkuosi mokyti“. Projektas, vykdomas nevyriausybinės organizacijos, siunčia jaunuolius mokytojauti į Lietuvos, ypač regionų, mokyklas. Taip mokyklas pasiekia nauji mokymosi metodai, gerinama dėstymo kokybė, keliamas mokytojo profesijos prestižas bei mažinama atskirtis tarp regionų.

Kitas pavyzdys – Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos projektas „Debesų klasė“. Tai internetinė platforma pedagogams, kuri siekia kelti mokytojų profesinę kvalifikaciją, skatina ieškoti šiuolaikiškų mokymo metodų, dalintis patirtimi su kolegomis.

Abu projektai sprendžia opias regionų mokyklų problemas, susijusias su žmogiškaisiais ištekliais – mokytojų kvalifikacijos bei naujų idėjų mokymo procese trūkumą. Apie Lietuvos regionų problemų sprendimą Kazimiero Simonavičiaus Universiteto rektorius, prof. dr. Arūnas Augustinaitis, pabrėžė, kad „visos inovacijos remiasi žmogiškuoju potencialu. Socialinė inovacija yra ten, kur keičiasi žmogus.“

Socialinės inovacijos – priemonė regionų atgaivinimui?

Konferencijos „Socialinės inovacijos ir regionų plėtra“ dalyviai konstatavo akivaizdų ryšį tarp socialinių inovacijų plėtros ir regionų modernizavimo. Sėkmingai vystytis gali tik regionai plėtojantys socialines inovacijas. Kai regionai inovacinio potencialo nestiprina, tai tampa kliūtimi demografinių procesų reguliavimui, gyvenimo kokybės, verslų plėtojimui, aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietų kūrimui ir socialinių problemų sprendimui.

Konferencijoje buvo nutarta parengti metodinį regionų vystymosi vadovą. Jame turėtų būti nurodyta, kaip įgyvendinti, matuoti inovacijas ir vertinti regionų konkurencingumą, kaip konstruoti regiono tapatybę, kurti kultūros ekonomiką ir plėtoti regioninę specializaciją naudojant istorinį paveldą.

Kurs „Idėjų banką“ regionams

Konferenciją atidarė: LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas prof. dr. Eugenijus Jovaiša, Vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys, Kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė. Pranešimus skaitė tarptautinio mokslinio projekto „Socialinės inovacijos kaip socialinių pokyčių veiksnys“ tyrėjai, socialinių inovacijų ekspertai. Apie socialinių inovacijų potencialą šalies regionuose su mokslininkais diskutavo valstybės institucijų ir vietos savivaldos atstovai, politikos formuotojai ir vykdytojai.

Dalyviai pateikė daugiau nei tris dešimtis siūlymų, kaip stiprinti šalies regionus: nuo idėjų apie mikrokreditus iki darbo aplinkos gerinimo ir visuomenės informacinio raštingumo lygio kėlimo būdų. Vienos iš diskusijų moderatorių, Europos socialinio fondo agentūros direktoriaus pavaduotojas Aurimas Morkūnas pastebėjo: „Daug diskusijos metu gimusių idėjų buvo skirta suvaržymų ir reikalavimų supaprastinimui, t. y. kasdienio gyvenimo palengvinimui“.

Atsižvelgus į pasiūlytų idėjų kiekį, konferencijos organizatoriai nusprendė kurti atvirą socialinių inovacijų „Idėjų banką”. Internete veikiantis „Idėjų bankas“ bus skirtas tiems, kurie nori užsiimti socialinėmis inovacijomis, tačiau jaučia pirminių idėjų, ar įkvėpimo trūkumą.

Konferencija „Socialinės inovacijos ir regionų plėtra“ yra ketverių metų trukmės Europos Sąjungos 7-osios Bendrosios Programos tarptautinio mokslinių tyrimų projekto „Socialinės inovacijos kaip socialinių pokyčių veiksnys“ (SI-DRIVE, Social Innovation – Driving Force of Social Change) dalis. Tyrimą Lietuvoje vykdo Kazimiero Simonavičiaus universitetas.

Spalio 4 dieną (trečiadienį) 14.20 val. Kazimiero Simonavičiaus universitete lektorė Olgica Nestorović iš Tarptautinio Travniko universiteto (Bosnija ir Hercegovina) skaitys paskaitą, kurios tema – „Tarptautinė ekonomika“. 

Paskaitoje bus pristatomos pasaulinės ekonomikos globalizacijos, investicijų į žmogiškąjį kapitalą bei „Europos 2020“ strategijos temos.

Paskaita vyks 210 auditorijoje. Paskaitos kalba – anglų.

Dalyvauti kviečiame visus KSU studentus!

Tyrėjų naktis 2017

XXI amžiaus nusikaltimai keliasi į naujas dimensijas: tyrėjai ir nusikaltėliai susitinka ne tik gatvėje, tačiau ir sekimo kamerų objektyvuose, laboratorijose, socialiniuose tinkluose.

Kazimiero Simonavičiaus universitetas kviečia „Tyrėjų nakties“ gerbėjus dalyvauti eksperimentiniame tyrime, kurio metu jungiami kriminalistikos ir „clue hunt“ žaidimo elementai.

Tyrimas prasideda jau šį penktadienį, 2017 metų rugsėjo 29 dieną, 20 valandą Trakų gatvėje įsikūrusioje kavinėje „Skonis ir kvapas“. Dingsta prabangi vertybė. Užuominomis sekantys tyrimo dalyviai artėja prie painaus nusikaltimo atskleidimo. Aiškėja, kad į nusikaltimą įsitraukę ir Trakų gatvės gyventojai, ir čia veikiančios kavinės, barai, parduotuvės… Nusikaltimą tirti padeda patyręs detektyvas, advokatas prof. dr. Ryšardas Burda. Šiuolaikiškomis priemonėmis papildyti tradiciniai kriminalistų įrankiai tampa daug efektyvesni.

Tyrime dalyvauti galima ir su komanda, ir po vieną, tačiau pagrindis prizas – vienas. Dingusią vertybę radusieji apdovanojami galimybe įsijausti į lakūno amplua – 180 eurų vertės skrydžiu lėktuvo „Boeing737“ arba „Airbus320“ simuliatoriumi pilotų mokykloje „BAA Training Aviation Academy“ dviems asmenims.

Renginio puslapis Facebook’e.