fbpx

Doc. dr. Rasa Levickaitė

Turizmo ir svetingumo industrija skaičiuoja didžiausios profesionalaus turizmo istorijoje krizės šeštą mėnesį. Pasaulio turizmo organizacija tikslina duomenis teigdama, kad nedarbas turizmo sektoriuje pasauliniu mastu pasieks nebe planuotą 100 mln., o 120 mln. prarastų darbo vietų ir jau dabar metas galvoti, kaip turizmas bus pasiruošęs atsigavimo etapui. Tuo pačiu Tarptautinė oro transporto asociacija IATA skelbia, kad 2023-2024 m. sandūra gali pažadėti stebuklą, kuomet tarptautinė aviacija grįš į maždaug buvusį 2019 metų skrydžių režimą.

Apie turizmą ištikusias problemas ir kelerių metų perspektyvą kalbamės su ilgamete turizmo verslininke, Kazimiero Simonavičiaus universiteto vyresniąją mokslo darbuotoja doc. dr. Rasa Levickaite.

– Žinome, kad turizmas yra viena labiausiai nuo Covid-19 pandemijos nukentėjusių industrijų. Gal galite trumpai apžvelgti esmines problemas?

Mano nuomone, turizmo industrijos sąstingį dėl pandemijos iš esmės lemia trys kritiniai veiksniai – veiklos modelių griūtis, pasaulinio masto neapibrėžtis ir komunikacijos praradimas. Tačiau reikia nepamiršti, kad krizės yra istorinės galimybės, kurios turizmą, tikiu, pakreips išskirtinai inovacijų kryptimi.

– Gal galėtumėte išsamiau įvertinti šiuos veiksnius?

Pirma, turizmo subjektai pirmą kartą istorijoje susidūrė su neprognozuojamo masto veiklos modelių griūtimi. Egzistavę verslo modeliai, konsuoliduotų paslaugų veikla, tiekimo grandinės, dešimtmečius susiklostę partnerystės tinklai, ištobulėjusios fizinio klientų aptarnavimo formos ir el. pardavimo platformos buvo sukurtos vienpusiam turizmo paslaugos teikimo judėjimui. Dėl pandemijos šis judėjimas tapo atvirkštinis, todėl iki pandemijos buvę efektyvūs verslo modeliai dužo į šipulius. Iš esmės turizmas istoriškai yra avansų verslas, todėl akimirksiu susiformavo pasaulinė skolos grandinė, kurios struktūrą staigiai perprasti tiek nukentėjusiems vartotojams, tiek sprendimų ieškančioms vyriausybėms tapo sunkiai įveikiamu uždaviniu.

Antra, turizmo subjektai dėl karantino ir ekstremalios situacijos negali užsitikrinti pajamų ir kovoja su pasaulinio masto neapibrėžtimi. Šalys laikėsi skirtingų karantino ribojimų, taiko ne vienodus sergamumo rodiklius, judėjimo tarp šalių ir saviizoliacijos politiką. Taisyklės keičiasi per dažnai, kad būtų įmanoma planuoti bent mėnesį į priekį. Organizacijos skatina darbuotojus reikalus spręsti nuotoliniu būdu, o keliauti – išimtinais atvejais. Vietinis poilsinis turizmas muša neregėtus rekordus, tačiau ne visų šalių infrastruktūra ir vartotojų lūkesčiai sutampa. Dėl to Pasaulio turizmo organizacija skelbia, kad 2020 m. tarptautinis turizmas iki metų pabaigos bus kritęs 78%.

Trečia, turizmo industrija tiek mikro, tiek makro lygiu visada buvo grindžiama komunikacijos svarba. Įprotis komunikuoti sulig pandemija per kelias savaites tiesiog pradingo. Vidinė

organizacijų komunikacija tapo šalta arba iš viso nevyko, tai galima pateisinti vadovybių stresu ir prioritetų nukreipimu į „degančias“ veiklas. Partnerių komunikacija tiek prislopo, kad vieni verslai net nesiteikė pranešti kitiems verslams, ilgamečiams partneriams, jog pusmečiui pristabdo įmonės veiklą. Ir pagaliau kai kurių valstybių lygiu, kuomet per vieną naktį turizmas tapo demonizuota industrija, kuri neva ne tik kad paskatino pandemijos plitimą, bet ir pasisavino vartotojų pinigus.

– Taigi, kokia prognozė turizmo industrijai?

Mokslininkai ir verslininkai vieningai sutaria, jog turizmas nebebus toks, koks buvo. Tačiau ateities modeliavimui pasitelkia kraštutinai skirtingas prognozes: vieni teigia, kad keliavimas bus retas, lėtas, gilus ir, be abejo, brangesnis, kiti mano – jog kelerių metų pauzė, kai būsime iki skausmo prisikeliavę valstybių viduje, keliautojams suteiks nenumaldomą norą pamatyti kuo daugiau, taigi turizmo intensyvumas, patirčių ir pramogų poreikis gerokai šoktels priešpandeminį laikotarpį.

– Mokslininkai tiria pandemijos poveikį turizmui, tačiau ar praktiniame lygmenyje patartumėte rinktis turizmo studijas, jei dabartis yra tokia sudėtinga?

Apie ateities scenarijus ir kaip tinkamai pasiruošti prakalbo pasaulio ir Lietuvos tyrėjų bei studijų programų rengėjų bendruomenė. Pavyzdžiui, šiais metais Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto kuruojama Pramogų ir turizmo industrijų bakalauro studijų programa koja kojon su pandemijos aktualija atliepia naują požiūrį. Šalia akademinių komunikacijos teorijų ir verslo vadybos disciplinų prisijungia patirčių paskaitų ciklas, kuriame Lietuvos, Kinijos, Italijos, JAV, Suomijos pramogų ir turizmo industrijos tyrėjai, verslininkai, oro linijų, viešbučių, kelionių organizatorių, svetingumo sektoriaus atstovai dalinsis naujienomis, aktualijomis, specifinėmis žiniomis, kas paklos praktinio suvokimo pamatus ir artimos turizmo ateities modeliavimo perspektyvas studentams ir akademinei bendruomenei. Reaguojant į turizmo sąstingį ir stojančiųjų abejones, į šią programą pratęstas stojimas iki 2020 m. rugsėjo 30 d. su dėstytojų teikiama išskirtine galimybe pasivyti praleistas rugsėjo mėn. paskaitas.

– Kaip įsivaizduojate turizmo ateitį?

Šiandien sunku pateikti vieną teisingą atsakymą, kaip bus ar kaip būtų geriausia. Dar anksti kalbėti, bet reikia sistemingai ruoštis, kurti visiškai naujus scenarijus. Turizmo renesansas nenumaldomai artėja, o po kelerių metų – reikės naujų veiklos modelių, kompetencijų, komunikacijos formų, todėl slides reiktų tepti vasarą ir aktualiai pasirengti artimai ir labai įdomiai turizmo industrijos ateičiai.

2020 m. rugsėjo 1-ąją prie Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto prisijungė Pramogų ir turizmo bakalauro programos vadovė, vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rasa Levickaitė. 

Rasa 2012-2015 m. dalyvavo kuriant Universiteto Kūrybinių ir kultūrinių industrijų, Pramogų ir turizmo industrijų, Mados industrijos, Verslo sociologijos bakalauro studijų programas bei Kūrybos ekonomikos, Integruotos kūrybos komunikacijos magistro studijų programas, plėtojo instituto veiklą ir dėstė pirmųjų komunikacijos programų laidų studentams.

Dr. Rasa Levickaitė nuo 2000 m. plėtoja įvairius turizmo verslo projektus. Dėl Covid-19 įtakos turizmui nusprendė aktyviau grįžti į akademinę ir pedagoginę veiklą.

Mokslinių interesų pagrindinės sritys:

  • kūrybos ekonomika
  • kūrybinės ir kultūrinės industrijos
  • patirties turizmas

Paskelbė daugiau nei 20 mokslinių darbų, stažavosi JAV (Eastern Illinois University, South University, University of Texas), Danijos (Copenhagen Business School), Prancūzijos (Paris Graduate School of Management), Jungtinės Karalystės (Kingston University), Turkijos (Istambul Aydin University), Italijos (Impact HUB Firenze) universitetuose ir tyrimų centruose, skaitė paskaitas Portugalijos, Olandijos, Vokietijos, Turkijos universitetuose. Pristato pranešimus tarptautinėse mokslo konferencijose kūrybos ekonomikos, kūrybinių ir kultūrinių industrijų, turizmo klausimais.

Pelniusi įvairius kitus valstybių ir universitetų apdovanojimus, Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvių fondo stipendijas už akademinius pasiekimus.

Primename, jog priėmimas į Pramogų ir turizmo industrijos programą vyksta iki rugsėjo 14 -os dienos.

Daugiau apie Pramogų ir turizmo industrijos bakalauro studijų programą čia.

KSU rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis (KSU nuotr.)

Kaip išnaudoti savo kūrybiškumą? Ar kūrybiškumas gali padėti tobulėti profesinėje srityje? Jei Jums kyla šie ar panašūs klausimai, vertėtų apsvarstyti galimybę studijuoti Integruotą kūrybos komunikaciją Kazimiero Simonavičiaus universitete. Apie šią studijų programą pasakoja vienas iš jos kūrėjų, programos dėstytojas ir Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis.

Kuo ypatinga Integruotos kūrybos komunikacijos magistro studijų programa?

Jau kurį laiką šiuolaikinis pasaulis išgyvena bumą – vyksta visuotinio kūrybingumo pakilimas. Kūrybingumas skatinamas ir visaip puoselėjimas daugelyje žmogaus veiklos sričių – nesvarbu, ar tai būtų technologinė kūryba, ar pedagoginis meistriškumas, ar bendruomeninio gyvenimo pavidalų aktyvinimas, ar vis išradingesnė komunikacija, marketingas ir įvaizdžio kūrimas. Ši kūrybingumo banga kyla ne pati savaime – ją skatina besikeičiančios pasaulio ekonomikos reikmės. Šiuolaikinė ekonomika ir konkurencingumas neatsiejami nuo inovacinio potencialo plėtros didinimo. Taigi kūryba – tai svarbiausias veiksnys, kuris sukuria prielaidas inovacijų plėtrai.

Atsižvelgiant į šias globalios ekonomikos raidos aplinkybes ir augantį kūrybingumo poreikį, KSU suformavo Integruotos kūrybos komunikacijos magistrantūros studijų programą, kurios tikslas – sutelkti visas esmines komunikacijos kompetencijas, kurios didintų kūrybinės veiklos efektyvumą ir pasiūlytų originalius sprendimus įvairiose srityse vis labiau įskaitmeninamose aplinkose. Šioje programoje pristatomi ne tik jau įprastos integruotos marketingo komunikacijos metodai, bet ir viešojo valdymo komunikacijos, plėtros komunikacijos, inovacijų (socialinių ir technologinių) komunikacijos, politikos komunikacijos, „dizaininio“ mąstymo komunikacijos, integruotos žinių vadybos komunikacijos, socialinių tinklų komunikacijos ir kitų svarbių šiandienei visuomenei veiklų kūrybinės inovacinės veiklos integravimo ir taikymo galimybės.

Tai unikali programa, jos galimybės, mokslinis ir karjeros potencialas dar nėra pilnai atskleistas, bet esminis jos privalumas – tai komunikacinių žinių daugybiškumo (pagal H. Etzkowich – multi-valid knowledge) primatas, kai šiuolaikinio komunikacinio mąstymo ir metodų visuma įskaitmenintose aplinkose leidžia sukonstruoti geriausius ir veiksmingiausius veiklos modelius. Trumpai tariant, Integruota kūrybos komunikacija – tai kūrybinius sprendimus remiančių integruotų komunikacijos žinių ir metodų skaitmeniniame amžiuje visuma.

Kokioms sritims ir dalykams skiriama daugiausia dėmesio studijų metu?

Daugiausiai dėmesio skiriama generalizuojančioms komunikacijos sritims, kurios suformuotų integralų šiuolaikinės komunikacijos teorinį ir metodologinį karkasą, leistų įgyti visuminį komunikacinį mąstymą, grįstą šiuolaikiniais tyrimo metodais ir informacinėmis technologijomis.

Studijos pradedamos klasikiniais integruotos marketingo komunikacijos pagrindais, socialinių tinklų komunikaciniais ypatumais, skaitmeninės rinkos (ang. digital market) komunikacinio integravimo metodais, jungiant duomenų analitikos ir semantinio integravimo elementus, ir baigiamos „dizaininio“ mąstymo metodologijomis, atvirų inovacijų bei kūrybinių metodų taikymo kompetencijomis. Ši programa yra labai dinamiška – ji kinta kartu su tomis naujovėmis, kurios iškyla šiuolaikiniame itin kūrybiškai intensyviame gyvenime ir inovacijų ekonomikoje.

Kam rekomenduotumėte studijuoti Integruotą kūrybos komunikaciją?

Integruotos kūrybos ir komunikacijos studijos yra apie ekonominį ir socialinį kūrybos įprasminimą bei padidinimą. Dėl to šios studijos ir rekomenduotinos itin kūrybingoms, turinčioms lankstų visuminį mąstymą, gebančioms socialiai ir technologiškai konstruoti ir dekonstruoti įvairias aplinkas asmenybėms.

Be abejo, Integruota kūrybos ir komunikacija – tai skaitmeninės epochos kūdikis, todėl studijuojantieji turėtų gerai jausti informacijos ir komunikacijos technologijų pulsavimą ir naujoves. Šią studijų programą rekomenduočiau ne tik komunikacijos ir viešųjų ryšių specialistams, bet ir kūrybingiems marketingo atstovams, antrepreneriško mąstymo vadybininkams, kūrybinio verslo ir technologinių sprendinių inovatoriams.

Integruota kūrybos ir komunikacija – kaip daugiapakopė raketa – šios studijos yra skirtos žmogui-tyrėjui, kūrėjui ir karjeristui gerąja šio žodžio prasme, tam, kas ieško, kuria ir randa sprendimus, kurie priverčia atkreipti dėmesį, būti įvertintais, matyti ir vertinti pasiektų rezultatų efektyvumą ir originalumą. Integruotos kūrybos ir komunikacijos studijų karjeros perspektyva – tai kuriančios save ir keičiančios gyvenimą asmenybės raiška. Tai – ėjimas kartu su gyvenimu, naujų tendencijų komunikacinis „įkinkymas“, tai – kūrybinis daugelio aspektų integravimas į naujus žiniomis „prisotintus“ produktus, paslaugas, kūrybinius projektus, dizaininius sprendimus (ang. design-driven innovation).

Daugiau apie studijų programą skaitykite čia: https://bit.ly/2CLZkLD

Prof. dr. Eugenijus Skerstonas

Kad Kazimiero Simonavičiaus universiteto Mados industrijos bakalauro studijų programa yra unikali ne tik Lietuvoje, tačiau ir Baltijos šalyse, jau žino daugelis. Kas lemia jos unikalumą ir kokius projektus įgyvendina studentai, plačiau pasakoja programos dėstytojas profesorius dr. Eugenijus Skerstonas ir Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius bei studijų programos vadovas dr. Mindaugas Kazlauskas.

Kuo ypatinga Mados industrijos studijų programa? Kokios jos stiprybės?

E. Skerstonas: Programa ypatinga savo profiliu ir turiniu. Turiu minty Mados industrijos sektoriaus sąrangos analizę – Lietuvoje niekur, išskyrus Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU) dėstomas profilines, su šiame sektoriuje vykdomomis veiklomis susijusias disciplinas. KSU Mados industrijos studijų programa – autorinė ir unikali, sukurta specialiai šiam Universitetui.

Neretai madą suvokiame tik kaip drabužių kūrimą ir būsimi studentai dažnai klausia, ar Mados industrijos studentams tenka kurti drabužius. Papasakokite, kaip studijų metu „prisiliečiama“ prie mados.

E. Skerstonas: Taip, mada dažniausiai suprantama kaip vestimentarinė (aprangos) mada. Universiteto programoje drabužių kūrimas nenumatytas; čia dėstomos tik teorinės, su šiuo sektoriumi susijusios, disciplinos, tiesa – retos, tokios, kurių paklausa netgi vadinamose išsivysčiusiose šalyse yra didelė ir kompensuojama Erasmus programos, skirtos dėstytojų mainams, paskaitomis. Beje, KSU studentai taip pat dalyvauja šioje studijų mainų programoje.

Visų pirma, mada – socialinis fenomenas, kuris nuo neatmenamų laikų gajus visose visuomenėse. Antra – jo estetinė raiška labai plati, apimanti ne tik drabužius, aksesuarus, puošmenas ar avalynę, bet ir daugybę kitų daiktiškųjų objektų ar egzistencinių civilizuoto žmogaus sričių, sakykime, mitybos madas arba svetingumo industrijos naujoves. Apie visa tai skaitomos paskaitos, studentai mokomi suprasti ir įvertinti visus mados fenomeno raiškos pavidalus, įskaitant vartotojų elgesį.

Dr. Mindaugas Kazlauskas

Papasakokite plačiau apie studentų įgyvendinamus projektus.

E. Skerstonas: Universitete studentai supažindinami su mados sektoriaus kūrybiniais projektais, tiksliau – teorine jų sąranga ir įgyvendinimo būdais. „Didysis apsisprendimas“ įvyksta dar stojant į Universitetą ir, tikiuosi, visi, pasirenkantieji Mados industrijos studijų programą, numano, ką veiks, kokiuose projektuose dalyvaus, kokius projektus kurs patys ateityje, kai bus pažinę industriją, tai yra, baigę mokslus ir gavę diplomą.

Ne kartą esu minėjęs, kad Lietuvos ekonominėje rinkoje, akivaizdu, trūksta aukštąjį išsilavinimą įgijusių, kompetentingų, įvairaus profilio mados, ypač vestimentarinės (aprangos), sektoriaus specialistų, beje, gerai mokančių bent dvi svarbiausias užsienio kalbas.

M. Kazlauskas: Džiugu, kad dar studijų metais didžioji dalis studentų atranda save darbo rinkoje: dalis – drabužių ar aksesuarų kūryboje, kiti pradeda vystyti savo prakės ženklus, dirba renginių organizavimo ar rinkodaros srityse. Galėčiau išskirti keletą pavyzdžių – Gabrielės Vinkšnaitės prekės ženklas BELTED siūlo originalius aksesuarus moterims – odinius sijoną primenančius diržus, Nadeždos Činiskaitės žinomas lietuviškas prekės ženklas RUDNĖ siūlo aukštos kokybės drabužius moterims, sėkmingų projektų yra ir daugiau. Drąsiai galime teigti, kad kūrybingumo skatinimas per praktines užduotis ir verslumo įgūdžių lavinimas duoda rezultatus.

Kam rekomenduotumėte studijuoti Mados industriją?

E. Skerstonas: Visiems, kurie neabejingi naujoms kūrybinėms iniciatyvoms, vartotojiškai pažangai ir gražiam gyvenimui. Studijos – puiki proga ne tik gerokai pasitobulinti, siekiant profesinių įgūdžių, bet ateityje ir patiems prisidėti prie ateinančių kartų gyvenimo kokybės.

M. Kazlauskas: Visiems, kuriems patinka mada, kurie nori įgyti ne tik mados kūrimo ir verslo žinių, bet ir išmokti, kaip tinkamai komunikuoti apie madą, gebėti organizuoti mados produktų pateikimą rinkai, diktuoti mados kryptis ir jas jungti su kitomis kūrybinių veiklų sritimis. Studijų metu didelis dėmesys skiriamas kūrybiškam mados produktų ženklodaros valdymui ir naujų produktų į rinką įvedimui.

Kas sudaro programos dėstytojų komandą?

M. Kazlauskas: Studijų programos tikslus įgyvendina kruopščiai pagal griežtus atrankos kriterijus parinktas personalas, kurį sudaro tiek pripažinti teoretikai akademikai, tiek gausią patirtį mados sektoriuje sukaupę praktikai.

Kokias karjeros perspektyvas suteikia ši studijų programa?

M. Kazlauskas: Tai studijos asmenybei, kuri nori tapti mados verslo steigėja (-u), mados verslo organizatore (-iu), mados komunikacijos specialiste (-u). Studijų metais išmokstama taikyti įgytas mados istorijos ir industrijos žinias ir formuoti mados industrijos verslo modelius, komunikacines formas bei inovacines pridėtinės vertės grandines, komunikuoti apie madą naujausiomis technologijomis, efektyviai valdant medijas ir socialinius tinklus. Kaip jau minėjau, studentai išmoksta plėtoti ir vystyti naujas mados industrijos šakas bei verslo organizavimo modelius.

E. Skerstonas: Neabejoju, kad perspektyvos iš esmės priklauso nuo studijas baigiančiųjų asmeninės iniciatyvos, ne tik įgytų universitete, bet ir įgimtų gebėjimų, sakykime: gebėjimo „struktūriškai“ mąstyti, aiškiai reikšti mintis, bendrauti, kūrybingumo laipsnio ir meniškumo pojūčių. Labai svarbūs ir kiti veiksniai: sugebėjimas gilintis į šalyje ir pasaulyje vykstančius socialinius ir ekonominius procesus, taip pat nuolatinis domėjimasis Mados sektoriaus pokyčiais, gebėjimas susidaryti argumentuotą nuomonę ir išvadas.

Kaip klostosi Mados industrijos absolventų karjeros?

M. Kazlauskas: Pastebime tendenciją, kad didžioji dalis absolventų lieka dirbti mados sektoriuje po profesinės praktikos atlikimo. Daug absolventų dirba komunikacijos, viešųjų ryšių agentūrose ir renginių organizavimo srityse. Dalis dar studijų metais įkūrę startuolį toliau bando įsitvirtinti mados verslo pasaulyje vystydami savo prekės ženklą. Programa išskiria tuo, kad yra maksimaliai orientuota į šiuolaikinius verslo poreikius, pasižymi tarpdiscipliniškumu, specifiniais tikslais ir turiniu, tad savąjį kelią kiekvienas renkasi savaip.

Daugiau apie studijų programą skaitykite čia: https://bit.ly/31plkpU

Kazimiero Simonavičiaus universiteto Verslo mokyklos ir Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto studentų baigiamųjų darbų gynimai vyks birželio 9 dieną. Pradžia – 9 val. Gynimai vyks naudojantis „Zoom“ platforma.

Baigiamuosius darbus ginsis Mados industrijos, Politikos komunikacijos ir žurnalistikos, Pramogų ir turizmo industrijų, Kūrybinių ir kultūrinių industrijų bakalauro bei Organizacinių inovacijų ir vadybos magistro programų studentai.

Birželio 12 d. 9 val. baigiamąjį darbą ginsis Aviacijos vadybos programos studentas.

Baigiamųjų darbų gynimai yra vieši. Norinčius stebėti transliaciją kviečiame registruotis el. p. studijos@ksu.lt nurodant savo vardą, pavardę, el. pašto adresą ir telefono nr. Užsiregistravusiems bus atsiųsta transliacijos nuoroda ir prisijungimo duomenys. Registracija būtina.

Laura Naidzinavičiūtė

Laura Naidzinavičiūtė

Karantino laikotarpis lėmė pokyčius įvairiose srityse. Mados industrijos antrakursei Laurai Naidzinavičiūtei karantintas tapo postūmiu kurti ir pradėti savo prekių ženklą „Tokia Kitokia“.

Kaip gimė idėja kurti naktinius drabužius?

Idėja kurti naktinius drabužius gimė gana paprastai. Kadangi pastaruoju metu teko beveik visą laiką praleisti namuose, atsirado daugiau laiko vykdyti savo mėgstamą veiklą. Jau kurį laiką užsiimu siuvimu ir ne kartą sau kūriau naktinių drabužių komplektus. Prieš metus jau buvau sulaukusi prašymų pasiūti komplektus draugėms, o įkurti prekių ženklą buvo sena svajonė. Taigi, viską apgalvojusi nusprendžiau, kad ši mano idėja gali būti įdomi ne tik man ar draugėms, norėjau ja pasidalinti su visais.

Kodėl būtent „Tokia Kitokia“?

Mano prekių ženklas vadinasi „Tokia Kitokia“ ir tam yra priežastis. Tikrai daug merginų, taip pat ir aš, tam tikru metu dėl įvairių priežasčių gali pasijusti kiek kitokios. Mane iš aplinkinių visuomet išskirdavo mažas ūgis, todėl man dažnai netinka masiškai gamyklose siuvamos kelnės, suknelės ir kt. Ilgainiui dėl to atsiranda psichologinis įsitikinimas, kad neatitinki visuomenės normų. Vis dažniau suprasdavau, kad neatitikti nustatytų standartų yra normalu, taip nutinka daugeliui žmonių. Tai daro mus unikalius ir savitus, todėl visi mes esame „tokie kitokie“. Taip ir gimė prekių ženklo pavadinimas, kuris yra skirtas kiekvienai, nenorinčiai būti kaip visi arba jaučiančiai, kad neatitinka kažkieno nustatytų idealų.

Kaip Mados industrijos studijos prisideda vykdant veiklą?

Studijuojant Mados Industrijos programą Kazimiero Simonavičiaus universitete, kiekvieną semestrą vis atrandi kažką naujo ir įdomaus. Daugelis paskaitų yra šiuolaikiškos, jose atsižvelgiama į tai, ko reikia jaunam specialistui. Tokioje aplinkoje norisi kurti. Prie to prisideda ir dėstytojai – visi jie yra savo srities profesionalai ir savo darbais įkvepia studentus. Kai pamatai juos, norisi taip pat kurti kažką prasmingo. Aplinka yra palaikanti ir daugelis Mados industrijos studentų yra kūrybingi.

Gegužės 27 dieną 18 val. kviečiame dalyvauti atviroje nuotolinėje konsultacijoje apie Integruotos kūrybos komunikacijos magistro studijų programą.

Konsultacijos metu studijų programos vadovas, Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos Instituto direktorius dr. Mindaugas Kazlauskas pristatys studijų programą, jos ypatumus, papasakos, kaip organizuojamos studijos ir atsakys į visus Jums rūpimus klausimus apie Integruotos kūrybos komunikacijos studijų programą ir studijas KSU.

Registracija privaloma. Registruotis galite čia.

Kazimiero Simonavičiaus universitetas, bendradarbiaudamas su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, rengia atvirą paskaitą „Rytojaus turizmas, svetingumas ir patirties industrija“. Paskaita vyks nuotoliniu būdu balandžio 30 dieną 10 val. Paskaitą skaitys Suomijos turizmo, svetingumo, maisto industrijos ir paslaugų ekspertas Vesa Heikkinen. Atvira paskaita yra skirta turizmo profesionalams, Kazimiero Simonavičiaus universiteto partneriams, dėstytojams, studentams ir absolventams. Paskaitos trukmė – 45 min.

Paskaitos temos:

  • Turizmo, svetingumo ir patirties verslas iki 2020 m. kovo mėn.
  • Kada tai baigsis? Ką įmonės turėtų daryti dabar?
  • Rytojaus klientai, paslaugos ir produktai

Vesa Heikkinen Antero yra ateities tyrėjas turizmo svetingumo, maisto industrijos ir paslaugų srityse. Jis yra vyriausiasis patarėjas Europos turizmo, svetingumo, patirties ir maisto industrijos bei paslaugų inovacijų klausimais, Haaga-Helia taikomųjų mokslų universiteto (ang. Haaga-Helia University of Applied Sciences) dėstytojas bei žurnalo „Aromi“ ekspertas. Jis turi pedagogikos mokslų daktaro laipsnį.

Vesa Heikkinen

Vesa Heikkinen Antero tyrimų, inovacijų ir mokymo sritys:

  • Paslaugų, maisto ir svetingumo naujovės
  • Verslo, turizmo, svetingumo, maisto ir patirties industrijų įžvalgos
  • Paslaugų ir patirties dizainas
  • Turizmo, svetingumo ir patirties tendencijos
  • Ateities maistas
  • Ateities oro uostai, prekybos centrai, mugės, susitikimai
  • Kelionių tikslų (angl. destinations), pramogų parkų, viešbučių, restoranų ir paslaugų ateitis
  • Digi-fizinės (angl. digi-physical) patirtys
  • Įgūdžių analizė, kvalifikacija paslaugų industrijoje
  • Paslaugų robotika, nešiojami daiktai, daugiajutiminės erdvės
  • Aplinkos ir dizaino valdymas

Registracija vykdoma čia iki balandžio 29 dienos. Dalyvavimas nemokamas, tačiau registracija būtina.

Paulius Januškevičius

Balandžio 29 dieną 14 val. Kazimiero Simonavičiau universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos institutas organizuoja atvirą nuotolinę paskaitą: „Interjero dizaino reikšmė kasdieniniame gyvenime“. Paskaitos lektorius –  architektas, kūrybininkas ir KSU Mados industrijos studijų programos dėstytojas Paulius Januškevičius. Paskaita yra Mados industrijos studijų programos Interjero dizaino ir technologijų kurso dalis ir yra skirta tiems, kas svarsto stoti į šią studijų programą, taip pat visiems, besidomintiems interjero dizainu.

Paskaitos metu sužinosite, kaip paprastais sprendimais galime keisti interjero įtaką mūsų gyvenimui: kartais pakanka perdažyti sieną kita spalva ar padėti akcentą interjero erdvėje. Taip pat sužinosite, kaip tai panaudoti siekiant sukurti norimą vaizdinį rezultatą interjere.

„Kuriant daiktus, dažnai kyla klausimas, ar to daikto apskritai reikia. Į šį klausimą visada atsakau , kad aplinka man gali padėti. Bendravimas su klientu ar tam tikrais asmenimis įgalina mus surasti bendrą poreikio sprendimą. Interjeras turi kelti emociją. Jį pirmiausia kuriame per jausminę prizmę, o vėliau jungiame su funkcine schema. Kurdami aplinką, kuriame įspūdį, kuris lems mūsų pojūčius“, – sako lektorius Paulius Januškevičius.

Paulius Januškevičius – laisvai samdomas architektas, kūrybininkas, turintis 14 metų patirtį projektuojant interjerus. Pagrindinė jo darbo sritis yra interjerų ir juose reikalingų daiktų kūrimas. Lektorius taip pat yra dirbęs grafinio dizaino srityje. Ši patirtis lėmė specifinį supratimą apie funkcionalumą ir vaizdinį ryšį dizaino objekte. Gilindamasis į interjero funkciją ir daiktų vartojimą P. Januškevičius pradėjo geriau suprasti tvaraus vartojimo principus. Savo kūryboje ir darbe visada siekia padėti gyventi gražiau vartojant atsakingai.

Dalyvavimas nemokamas, tačiau registracija būtina. Registracija  vykdoma čia.

 

Mados industrijos studijų absolventės – stilistė, prekių ženklo „NE inkubatorius“ kūrėja Saida Pareštytė bei stilistė ir mados žurnalistė Greta Kukštaitė – sugrįžta į Kazimiero Simonavičiaus universitetą. Tačiau šįkart – ne studijuoti, o dalyvauti atviroje paskaitoje apie karantino įtaką madai drauge su Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktoriumi dr. Mindaugu Kazlausku. Paskaita vyks nuotoliniu būdu balandžio 23 d. 18:00 val. Moderatorius – KSU bendruomenės narys Olegas Beriozovas. Kviečiame dalyvauti!

Paskaitos metu diskutuosime, kokią įtaką madai ir jos tendencijoms turės karantino periodas, kas ir kaip keisis madoje. Taip pat paskaitoje dalyvausiančios KSU alumnės papasakos, kodėl rinkosi Mados industrijos studijas ir pasidalys savo sėkmės istorijomis.

Registracija vykdoma čia iki balandžio 22 dienos.

Šią savaitę Kazimiero Simonavičiaus universiteto bendruomenė, tęsdama gražią tradiciją, pasveikino pažangiausius praėjusio semestro studentus. Puikiais studentų pasiekimais džiaugėsi ir juos sveikino KSU rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis, Verslo mokyklos direktorė Deimantė Žilinskienė bei Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto dr. Mindaugas Kazlauskas. Studentams buvo įteiktos pažangumo stipendijos, skirtos apmokėti ateinančio semestro studijas.

Puikiais rezultatais praėjusį semestrą pasižymėjo II-o kurso Aviacijos vadybos studentė Marta Kovalchuk, I-o kurso Rinkodaros ir reklamavimo studentė Gabija Jusytė, III-čio kurso Politikos komunikacijos ir žurnalistikos studentė Rugilė Mackutė, I-kurso Mados industrijų studentė Laura Naidzinavičiūtė, II-o kurso studentė Ieva Kulikauskaitė, III-čio kurso studentes: Brigita Mackevičiūtė ir Greta Baranauskaitė, bei II-o kurso Teisės kurso studenė Liudmila Legkova. Studentės džiaugėsi, jog šios stipendijos bus dar didesnė motyvacija pasitempti!

 

Rugsėjo 2-ąją, Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) kviečia visą universiteto bendruomenę – studentus, dėstytojus, darbuotojus – kartu pasitikti naujųjų mokslo metų pradžią.

Šventė prasidės 12 val. universiteto bei programų vadovų sveikinimo kalbomis.

Šventę pratęsti pakviesime į universiteto terasą, kurioje visų lauks pokalbiai, žaidimai ir lengvi užkandžiai.

Registracija į KSU mokslo metų pradžios šventę iki rugpjūčio 31 d.:

Šventės pradžia 12 val. Registracija būtina https://bit.ly/2Zi3vIL