Date: October, 19
Time: 17:00 – 18:30
Duration: 1,5 h (90 min)
Price: Free
Adress: Dariaus ir Girėno st. 21, Vilnius, 214 aud.
Language: English
Speaker: Arijandas Šliupas
Organizers: Kazimieras Simonavičius University, Friendly Avia Support
Kazimiero Simonavičiaus universitetas siekia, kad vykdomos studijos atitiktų aukščiausius kokybės reikalavimus. Universiteto studijų programos yra reguliariai vertinamos ne tik nacionaliniu, tačiau ir tarptautiniu lygiu. 2017 m. spalio 31 d. KSU lankysis tarptautinė ekspertų grupė, kuri vertins vykdomą Teisės vientisųjų studijų programą. Šis vizitas, organizuojamas Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC), yra svarbi Universiteto vykdomų studijų kokybės užtikrinimo dalis.
Teisė yra pirmoji Universiteto pradėta vykdyti studijų programa, šios studijos organizuojamos nuo 2003 m. Tarptautinė ekspertų grupė Teisės studijų programą vertins jau antrąjį kartą pagal Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) sudarytą Teisės krypties studijų programų tarptautinio vertinimo planą.
Ekspertai į Universitetą atvyks jau susipažinę su Teisės savianalizės rengimo grupės parengtu programos savianalizės suvestinės dokumentu ir susitiks su Universiteto bendruomene: dėstytojais, studentais, absolventais, administracija, programos įgyvendinime dalyvaujančiais socialiniais partneriais, atliks Universiteto materialinės bazės apžiūrą.
Su Teisės studijų programos savianalizės suvestine galite susipažinti čia.
Su vertinimo darbotvarke galite susipažinti čia.
Nacionalinis Jaroslavo Mudryj teisės universitetas
Nacionalinis Jaroslavo Mudryj teisės universitetas (Ukraina) kviečia Kazimiero Simonavičiaus universiteto tyrėjus publikuoti savo mokslinius straipsnius moksliniame žurnale „Ekonomikos teorija ir teisė“. Redakcinė kolegija laukia straipsnių apie ekonominius ir teisinius tyrimus, analizuojančius socialinius reiškinius ir procesus, Europos šalių ekonominio vystymosi tendencijas ir ekonominių teisės aktų tobulinimą.
Žurnalo nagrinėjamos sritys: ekonomikos teorija, ekonominė teisės teorija, ekonominė teisės analizė, ekonominė teisė. Leidinys „Ekonomikos teorija ir teisė“ publikuojamas kas ketvirtį ukrainiečių, anglų ir rusų kalbomis.
Daugiau informacijos apie leidinį galite rasti jo internetinėje svetainėje: https://goo.gl/jZZn3k. Joje pateikiama informacija apie redakcinę politiką, redkolegijos struktūrą ir sudėtį, reikalavimus straipsniams, autorių duomenis ir kt.
Mokslinis žurnalas indeksuojamas: „Index Copernicus International”, „Google Scholar“, „Information Matrix for the Analysis of Journals“ (MIAR), „Academic Research Index“ (Research Bib), „Polska Bibliografia Naukowa“ (PBN), „Cite Factor“, „Cosmos Impact Factor“, „Journal Factor“, „International Innovative Journal Impact Factor“, „Infobase Index“, „Directory of Reasearch Journals Indexing“ (DRJI), „JIFactor, and Science Library Index“. Jis taip pat registruotas Ukrainos nacionalinės Vernadsky bibliotekos duomenų bazėse („Scientific Periodicals Ukraine“, „Bibliometryka Ukrainian science“).
Redakcinei kolegijai straipsnius siųskite bei klausimus užduokite el. paštu econom_theory@ukr.net. Daugiau informacijos apie straipsnių teikimo terminus galite rasti čia.
Dr. Mindaugas KazlauskasNuo 2017 m. rugsėjo Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos ir visuomenės institutui (KVEI) vadovauja dr. Mindaugas Kazlauskas.
Direktorius siekia, kad KVEI taptų svarbiausiu Baltijos regione tarpdalykinių kūrybos ekonomikos ir mados industrijos tyrimų centru, palaikančiu glaudžius ryšius su užsienio universitetais ir mokslininkais, siūlančiu kokybiškas, perspektyvias ir įdomias studijas.
Humanitarinių mokslų filosofijos krypties daktaro disertaciją M. Kazlauskas apsigynė Vytauto Didžiojo universitete. Jo mokslinių interesų sritys: komunikacijos teorija, sąmonės filosofija ir ekofenomenologija.
M. Kazlauskas yra dirbęs programų ir projektų koordinatoriumi kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose, išoriniu ekspertu vertintoju Europos Sąjungos projektuose, turi pedagoginio darbo patirties universitetuose bei vidurinio ugdymo mokyklose.
KVEI vadovas kviečia studentus, dėstytojus ir visus, turinčius pasiūlymų dėl KVEI veiklos, juos išsakyti susitikus arba el. paštu mindaugas.kazlauskas@ksu.lt. Įprastais studijų klausimais prašome kreiptis į studijų koordinatores el. paštu nuolatinis@ksu.lt arba istestinis@ksu.lt.
Susitikimo dalyviai
Spalio 20 – 21 dienomis Kazimiero Simonavičiaus universiteto Verslo mokyklos direktorė Deimantė Budriūnaitė dalyvavo Erasmus+ projekto „Investavimas į verslumo universitetus Kaukaze ir Centrinėje Azijoje“ (angl. Investing in Entrepreneurial Universities in Caucasus and Central Asia – EUCA INVEST) antrajame tarptautiniame susitikime Biškeke, Kirgizijos Respublikoje.
Susitikimo metu aptarta Kirgizijos bei Gruzijos šalių pažanga inovacijų ir verslumo skatinimo srityse taikant gerąsias Europos partnerių praktikas, kuriant ir vystant kūrybiškumo laboratorijas (angl. CreaLAB), gerinant studentų ir aukštųjų mokyklų personalo kūrybiškumo bei verslumo kompetencijas ir įgūdžius. Susitikimo dalyviai taip pat diskutavo apie problemas, kylančias taikant gerąsias praktikas, aptarė tolesnes projekto perspektyvas ir veiklas, organizacinius projekto klausimus.
Kazimiero Simonavičiaus universitetas yra vienas iš 6 pagrindinių Europos Sąjungos šalių partnerių (kartu su Vokietijos, Čekijos, Belgijos, Portugalijos ir Škotijos universitetais), teikiantis metodinę pagalbą Kirgizijos bei Gruzijos aukštosioms mokykloms, siekiančioms vystyti kūrybiškumo laboratorijas, skatinti studentų verslumą bei kuriamas inovacijas.
Kazimiero Simonavičiaus universitetas kartu su įmone „Friendly Avia Support“ pradeda atvirų susitikimų su aviacijos lyderiais ciklą „Aviation In The Making“. Pirmojo renginio svečias – nepriklausomas aviacijos ekspertas Arijandas Šliupas.
Pirmasis ciklo „Aviation In The Making“ renginys vyks spalio 19 d., ketvirtadienį, 17 val. Kazimiero Simonavičiaus universitete (Dariaus ir Girėno g. 21, Vilnius). Jo metu apie oro uostų efektyvumo vertinimą pasakos nepriklausomas ekspertas, politikas ir aviacijos įmonių vadovas Arijandas Šliupas.
Europos Sąjungos valstybėse narėse veikia daugiau nei 450 civilinių oro uostų. Pasak pranešėjo, pelningumas nėra vienintelis jų veiklos vertinimo kriterijus, nes oro uostas yra svarbus infrastruktūros objektas kiekvienam regionui ar šaliai. Svečias dalinsis įžvalgomis, kaip vertinti įmonių, valdančių oro uostus, veiklą ir jos efektyvumą, kaip suderinti valstybės ir verslo interesus.
Arijandas Šliupas – nepriklausomas ekspertas, politikas, ir aviacijos įmonių vadovas. Nuo 1995 m. dirbo transporto ir logistikos kompanijose „DSV“, „Nordnet“, „Balti logistika“, „Litcargus“. 2007 – 2012 m. buvo Kauno oro uosto generalinis direktorius, 2012 m. – 2016 m. – Lietuvos Respublikos susisiekimo viceministras. Taip pat ėjo Vilniaus ir Palangos oro uostų, „Lietuvos pašto“ valdybos pirmininko pareigas.
Iki 2018 metų gegužės vyksiančiuose „Aviation in the Making“ renginiuose taip pat dalyvaus įmonės „Lietuvos oro uostai“ generalinis direktorius Gediminas Almantas, „Avia Solutions Group“ tarybos pirmininkas Gediminas Žiemelis, įmonės „FL Technics“ generalinis direktorius Žilvinas Lapinskas ir daugelis kitų aviacijos įmonių vadovų.
Renginys vyks anglų kalba. Dalyvavimas nemokamas, tačiau registracija būtina. Registracijos nuoroda: www.aviainthemaking1.eventbrite.com
Daugiau informacijos: goo.gl/kubqip ir goo.gl/3FLiic
Aviation in the Making 2017-2018
Siekdamas sutelkti idėjas ir pagilinti aviacijos verslo žinias Kazimiero Simonavičiaus universitetas kartu su įmone „Friendly Avia Support“ organizuoja atvirų susitikimų su aviacijos atstovais ciklą „Aviation In The Making“. 2017 – 2018 metais vyksiančiose 16-oje paskaitų, seminarų ir diskusijų oro transporto būklę nagrinės, regiono oro uostų sistemą globalios aviacijos kontekste vertins bei įžvalgomis dalinsis žinomų aviacijos įmonių vadovai.
Pastarojo meto oro transporto verslų prognozės itin optimistinės, tačiau aviacijos pasaulyje daugėja ir prieštaravimų. Mažuosius supirkinėja dideli žaidėjai, plečiasi iššūkių civilinės aviacijos saugumui spektras, gimsta visai naujos veiklos sritys: bepiločiai orlaiviai, komercinės kelionės į kosmosą.
Apie oro transporto ateitį būtina mąstyti strategiškai, jis lemia viso regiono ekonomikos būklę. Tarptautinė oro transporto asociacija prognozuoja, kad per 20 metų keleivių oro transportu skaičius padvigubės. Krovinių pervežimai oro transportu jau dabar yra viena iš greičiausiai augančių ekonomikos sričių Europos Sąjungoje. Ką apie šias prognozes mano aviacijos lyderiai?
Dalyvavimas susitikimuose nemokamas, tačiau būtina registracija platformoje Eventbrite. Visi renginiai vyks anglų kalba, ciklo pabaigoje atvykusiems į ne mažiau nei 50% susitikimų suteikiami dalyvavimo mokymuose pažymėjimai.
Daugiau informacijos apie pirmąjį renginį ir registracijos nuoroda: Evaluation of Airport Efficiency: Profit or State Interest?
Date: October, 19
Time: 17:00 – 18:30
Duration: 1,5 h (90 min)
Price: Free
Adress: Dariaus ir Girėno st. 21, Vilnius, 214 aud.
Language: English
Speaker: Arijandas Šliupas
Organizers: Kazimieras Simonavičius University, Friendly Avia Support
There are more than 450 civil airports operating within the European Union. Their main purpose is to ensure the accessibility for freight transport and tourism within the region. How are the activities of airport operators evaluated?
Profit is not the only criteria to be considered. Airports are an important part of the infrastructure of every region and country, attracting investment and facilitating travel. The economic benefits created by an airport are much larger than the direct return on equity, a situation usually dictated by its shareholders. Taking this into account, how should the efficiency of an airport be measured? How much should be invested if an airport is only able to cover its expenses or operate at a loss? Maybe it’s time to shut the airport down?
In the European Union, the rules for supporting airports financially are very strict and states are not allowed to subsidise them at all. A way out of this problem is to hand them over to private operators. If this happens, will they generate enough revenue for their shareholders whose only goal is to maximize their profit? How should ‘economic benefit’ be perceived in such a situation? How should countries and regions secure their interests? There is no one right answer, but the conversation on the subject is always entertaining and useful. Let’s do this during the meeting.
Europos Sąjungos valstybėse narėse veikia daugiau nei 450 civilinių oro uostų. Jų pagrindinė paskirtis yra užtikrinti tam tikro regiono pasiekiamumą krovinių pervežimo verslui ir turistams. Kaip vertinama įmonių, valdančių oro uostą veikla? Pelningumas nėra vienintelis vertinimo kriterijus.
Oro uostas yra svarbus infrastruktūros objektas kiekvienam regionui ar šaliai. Jis traukia investicijas, leidžia keliauti. Oro uostų sukuriama ekonominė nauda yra ženkliai didesnė, nei jų tiesioginė kapitalo grąža, kurios akcininkai įprastai reikalauja iš įmonių. Kaip tuomet vertinti oro uostų veiklos efektyvumą? Kiek investuoti, jei pati įmonė dengia tik veiklos sąnaudas arba netgi veikia nuostolingai? Gal verta užsidaryti?
Europos Sąjungoje valstybės pagalbos oro uostams ir oro transporto kompanijoms taisyklės labai griežtos – valstybėms iš esmės draudžiama juos subsidijuoti. Išeitis būtų oro uosto perdavimas privačiam operatoriui arba privatizavimas. Bet, ar tai generuos pakankamai grąžos privačiam ūkio subjektui, kurio vienintelis tikslas bus maksimizuoti pelną? Kaip įžvelgti ekonominę naudą, kaip užtikrinti valstybės ir regiono interesus? Vieno teisingo atsakymo nėra, tačiau diskutuoti šiais klausimai įdomu ir naudinga, kviečiame bendrauti susitikimo metu.
About the speaker / Apie lektorių
Arijandas Šliupas
Independent expert, politician and aviation manager
Nepriklausomas ekspertas, politikas, ir aviacijos įmonių vadovas
Arijandas Šliupas graduated from Vilnius’ Gediminas Technical University in 1997 and the ISM University of Management and Economics in 2007. Since 1995 he’s worked at the transport and logistical companies DSV, Nordnet, Balti Logistika and Litcargus. Between 2007 and 2012 he served as the General Manager at Kaunas Airport, and between 2012 and 2016 as Vice Minister at the Lithuanian Ministry of Transport and Communications. During this period, Šliūpas held a number of other roles including Chairman of the Boards at Vilnius and Palanga airports and the Lithuanian Post.
Arijandas Šliupas baigė Vilniaus Gedimino technikos (1997) bei ISM Vadybos ir ekonomikos (2007) universitetus. Nuo 1995 m. dirbo transporto ir logistikos kompanijose „DSV“, „Nordnet“, „Balti logistika“, „Litcargus“. Nuo 2007 m. iki 2012 m. buvo Kauno oro uosto generalinis direktorius, nuo 2012 m. iki 2016 m. – Lietuvos Respublikos susisiekimo viceministras. Taip pat ėjo Vilniaus ir Palangos oro uostų, „Lietuvos pašto“ valdybos pirmininko pareigas.
Contact / Kontaktai
+370 614 75790
rimvydas.vitenas@ksu.lt
21 Dariaus ir Girėno St., Vilnius
Nacionalinio Jaroslavo Mudryj teisės universiteto nuotr.
Spalio 3-6 dienomis Kazimiero Simonavičiaus universiteto dėstytojas prof. dr. Raimundas Kalesnykas dalyvavo Charkovo (Ukraina) tarptautiniame teisės forume, kuriame skaitė pranešimą bei moderavo diskusiją „Pasaulis be korupcijos: mitas ar tikrovė?“. Šių metų forumo tema „Teisė ir darnaus vystymosi problemos globaliame pasaulyje (angl. Law and Problems of Sustainable Development in Globalized World).
Prof. dr. Raimundas Kalesnykas savo pranešime „Korupcijos prevencija Lietuvos viešajame sektoriuje: sėkmės istorija, geroji patirtis ir praktika taikant antikorupcines priemones“, pristatė Lietuvos patirtį ir gerosios praktikos pavyzdžius vykdant korupcijos prevenciją teisėsaugos, valstybės tarnybos ir viešojo administravimo srityse.
Nacionalinio Jaroslavo Mudryj teisės universiteto nuotr.
Teisės forume, kurį organizavo Nacionalinis Jaroslavo Mudryj teisės universitetas, dalyvavo aukšto rango Ukrainos pareigūnai bei užsienio ekspertai: Ukrainos nacionalinės kovos su korupcija biuro ir Nacionalinės antikorupcijos agentūros vadovai, Ukrainos Vyriausybės ir ministerijų atstovai, taip pat tarptautinių organizacijų, reziduojančių Ukrainoje (GRECO, USAID, ESBO, UNDP, IFES ir kt.) vadovai ir net 20 pasaulio universitetų akademikai, mokslininkai ir studentai.
Pagrindinės šių metų forumo temos buvo skirtos vienam iš pagrindinių tvaraus vystymosi tikslų: skatinti taikios ir atviros visuomenės kūrimą, visiems prieinamą teisingumą ir visų lygių sąžiningų, atskaitingų ir pagrįstų plačiu dalyvavimu institucijų kūrimą.
Rugsėjo 18-19 dienomis Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis dalyvavo XXIII „Compostela“ universitetų grupės Generalinėje Asamblėjoje, kuri vyko Peče (Vengrija). Šių metų Asamblėjos tema „Tradicijos ir inovacijos – besikeičiantis universitetų vaidmuo susietame pasaulyje“ (angl. Tradition and Innovation – Changing Roles of Universities in an Interdependent World).
Dėmesys skirtas universitetų tarptautiškumui, migracijos įtakai ir itin spartiems globalizacijos diktuojamiems pokyčiams.
Pirmąją Generalinės Asamblėjos dieną jos dalyviai apžvelgė metų veiklą, teikė ataskaitas, svarstė finansinius dokumentus, apdovanojo labiausiai „Compostela“ universitetų grupei nusipelniusius narius, svarstė ir priėmė naujus narius.
Generalinės Asamblėjos dalyviai
Antrąją dieną konceptualųjį pranešimą skaitė dr. Bernd Wächter, Akademinio bendradarbiavimo asociacijos (angl. Academic Cooperation Association) direktorius, tema „Tradicijos ir inovacijos – besikeičiantis universitetų vaidmuo susietame pasaulyje“. Jo nuomone, išryškėjo dvi svarbiausios tendencijos. Pirmoji, vis labiau atgyvena mono-institucinė tradicinio universiteto sąranga. Ją keičia lankstesnė ir efektyvesnė šiuolaikinėje technologizuotoje rinkoje sparčiai kylanti multi-funkcinė universitetų sandara, jungianti koleginio ir profesinio mokymo lygmenis. Antroji, tai pasaulyje lyderiaujančių (angl. excellence arba world-class) universitetų, siekiančių reitingų viršūnių, vaidmens sumenkėjimas. Dr. Bernd Wächter nuomone, tokių universitetų kūrimo ir palaikymo politika mūsų laikais yra atgyvenusi.
Apdovanojimas KSU studentei
Iškilmingos ceremonijos metu KSU rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis priėmė antrosios vietos diplomą už studentės Augustės Paulauskaitės kurtą filmą „What would you like to have in your dream job“.
KSU rektorius Prof. dr. Arūnas Augustinaitis priima apdovanojimą
Renginyje garbingiausiu „Compostela“ universitetų grupės metų apdovanojimu, šv. Jokūbo marmurine kriaukle, buvo apdovanotas žymus Ispanijos teisininkas, diplomatas ir politikas Marcelino Orejo Aguire.
Apie „Compostela“ universitetų grupę
Kazimiero Simonavičiaus universitetas „Compostela“ grupės nariu tapo 2016 m. „Compostela“ jungia daugelio Europos šalių universitetus. Tarp jų ir ne vieną šimtmetį skaičiuojantys universitetai, tokie kaip 650 m. istoriją turintis Pečo (Pécs) universitetas Vengrijoje, kuriame vyko š. m. Generalinės Asamblėja, bei Salamankos universitetas (Ispanija), kitąmet minėsiantis 800 metų jubiliejų.
„Compostela“ grupė jungia ir garsiausius pasaulio universitetus, ir jaunus privačius universitetus, siekdama universitetinio pasaulio kaitos, tradicijų ir modernumo dermės, didesnio efektyvumo ir kokybės. Didžiausią indėlį įneša Ispanijos ir ispanakalbio pasaulio universitetai. Pavyzdžiui, Valensijos universitetas, turintis daugiau nei 80 000 studentų, keli Madrido valstybiniai universitetai, Castello Jaume Pirmojo universitetas ir kt.
Šiuo metu „Compostela“ universitetų grupės veikloje itin aktyvūs Centrinės ir Pietų Amerikos universitetai, pavyzdžiui, tarp Meksiką atstovaujančių universitetų išsiskiria Gvadalacharos universitetas, turintis apie 120 000 studentų ir apie 11 000 dėstytojų. Ne mažiau įspūdingi Brazilijos, Peru universitetai. Šiais metais CGU grupę papildė geografiškai ne itin įprastų kraštų universitetai iš Indonezijos (Surabajos universitetas), postsovietinių šalių – Gruzijos ir Baltarusijos universitetai.
Praėjusią savaitę Seime vyko mokslinė konferencija „Socialinės inovacijos ir regionų plėtra“. Joje tarptautinį tyrimą „Socialinės inovacijos kaip socialinių pokyčių veiksnys“ (SI-DRIVE) pristatę Kazimiero Simonavičiaus universiteto mokslininkai su konferencijos dalyviais diskutavo apie gerosios praktikos pavyzdžius Lietuvoje.
Inovacijos, kylančios iš piliečių
Socialinės inovacijos šių laikų visuomenėje vaidina svarbų vaidmenį – yra reikšmingų pokyčių variklis – tačiau pati sąvoka dar nėra plačiai žinoma. „Tai piliečių veiksmai, skirti jų pačių problemų sprendimui“, – konferencijoje, kalbėjo socialinių inovacijų ekspertas, Liuveno Katalikiškojo universiteto, Socialinių tyrimų centro darbuotojas, profesorius dr. Stefenas Dondtas (Steven Dhondt).
Konferencijos, kurią organizavo Seimo Švietimo ir mokslo komitetas bei Kazimiero Simonavičiaus universitetas, dalyviai aptarė šiuo metu kuriamą socialinių inovacijų teoriją. Jos vystymas yra vienas pagrindinių konferencijoje pristatyto mokslinio projekto „Socialinės inovacijos kaip socialinių pokyčių veiksnys“ (SI-DRIVE) tikslų. Nors teorija nėra plačiai žinoma Lietuvoje, praktinių socialinių inovacijų pavyzdžių šalyje galima rasti.
Kazimiero Simonavičiaus universiteto tyrėjų nuomone, viena ryškiausių socialinių inovacijų Lietuvos švietimo sektoriuje yra projektas „Renkuosi mokyti“. Projektas, vykdomas nevyriausybinės organizacijos, siunčia jaunuolius mokytojauti į Lietuvos, ypač regionų, mokyklas. Taip mokyklas pasiekia nauji mokymosi metodai, gerinama dėstymo kokybė, keliamas mokytojo profesijos prestižas bei mažinama atskirtis tarp regionų.
Kitas pavyzdys – Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos projektas „Debesų klasė“. Tai internetinė platforma pedagogams, kuri siekia kelti mokytojų profesinę kvalifikaciją, skatina ieškoti šiuolaikiškų mokymo metodų, dalintis patirtimi su kolegomis.
Abu projektai sprendžia opias regionų mokyklų problemas, susijusias su žmogiškaisiais ištekliais – mokytojų kvalifikacijos bei naujų idėjų mokymo procese trūkumą. Apie Lietuvos regionų problemų sprendimą Kazimiero Simonavičiaus Universiteto rektorius, prof. dr. Arūnas Augustinaitis, pabrėžė, kad „visos inovacijos remiasi žmogiškuoju potencialu. Socialinė inovacija yra ten, kur keičiasi žmogus.“
Socialinės inovacijos – priemonė regionų atgaivinimui?
Konferencijos „Socialinės inovacijos ir regionų plėtra“ dalyviai konstatavo akivaizdų ryšį tarp socialinių inovacijų plėtros ir regionų modernizavimo. Sėkmingai vystytis gali tik regionai plėtojantys socialines inovacijas. Kai regionai inovacinio potencialo nestiprina, tai tampa kliūtimi demografinių procesų reguliavimui, gyvenimo kokybės, verslų plėtojimui, aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietų kūrimui ir socialinių problemų sprendimui.
Konferencijoje buvo nutarta parengti metodinį regionų vystymosi vadovą. Jame turėtų būti nurodyta, kaip įgyvendinti, matuoti inovacijas ir vertinti regionų konkurencingumą, kaip konstruoti regiono tapatybę, kurti kultūros ekonomiką ir plėtoti regioninę specializaciją naudojant istorinį paveldą.
Kurs „Idėjų banką“ regionams
Konferenciją atidarė: LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas prof. dr. Eugenijus Jovaiša, Vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys, Kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė. Pranešimus skaitė tarptautinio mokslinio projekto „Socialinės inovacijos kaip socialinių pokyčių veiksnys“ tyrėjai, socialinių inovacijų ekspertai. Apie socialinių inovacijų potencialą šalies regionuose su mokslininkais diskutavo valstybės institucijų ir vietos savivaldos atstovai, politikos formuotojai ir vykdytojai.
Dalyviai pateikė daugiau nei tris dešimtis siūlymų, kaip stiprinti šalies regionus: nuo idėjų apie mikrokreditus iki darbo aplinkos gerinimo ir visuomenės informacinio raštingumo lygio kėlimo būdų. Vienos iš diskusijų moderatorių, Europos socialinio fondo agentūros direktoriaus pavaduotojas Aurimas Morkūnas pastebėjo: „Daug diskusijos metu gimusių idėjų buvo skirta suvaržymų ir reikalavimų supaprastinimui, t. y. kasdienio gyvenimo palengvinimui“.
Atsižvelgus į pasiūlytų idėjų kiekį, konferencijos organizatoriai nusprendė kurti atvirą socialinių inovacijų „Idėjų banką”. Internete veikiantis „Idėjų bankas“ bus skirtas tiems, kurie nori užsiimti socialinėmis inovacijomis, tačiau jaučia pirminių idėjų, ar įkvėpimo trūkumą.
Konferencija „Socialinės inovacijos ir regionų plėtra“ yra ketverių metų trukmės Europos Sąjungos 7-osios Bendrosios Programos tarptautinio mokslinių tyrimų projekto „Socialinės inovacijos kaip socialinių pokyčių veiksnys“ (SI-DRIVE, Social Innovation – Driving Force of Social Change) dalis. Tyrimą Lietuvoje vykdo Kazimiero Simonavičiaus universitetas.
Kviečiame 2-3 kurso studentus teikti paraiškas gauti Erasmus+ programos stipendiją studijoms užsienyje 2017-2018 m. m. pavasario semestre.
Dėmesio! Studentai, kurie jau buvo išvykę Erasmus studijoms ar praktikai, gali vykti antrą kartą. Planuojamų studijų laikotarpis ir ankstesnių Erasmus studijų/praktikos laikotarpis bendrai negali viršyti 12 mėnesių. Studijų laikotarpis turi būti ne trumpesnis nei 3 mėn.
Atrankoje dalyvausiantys studentai turi užpildyti paraišką ir iki spalio 15 d. atsiųsti el. p. international@ksu.lt. KSU Erasmus partnerių universitetų sąrašą rasite čia.
Iškilus klausimams, kreipkitės el. p. international@ksu.lt arba tel. +370 686 34423.
Spalio 4 dieną (trečiadienį) 14.20 val. Kazimiero Simonavičiaus universitete lektorė Olgica Nestorović iš Tarptautinio Travniko universiteto (Bosnija ir Hercegovina) skaitys paskaitą, kurios tema – „Tarptautinė ekonomika“.
Paskaitoje bus pristatomos pasaulinės ekonomikos globalizacijos, investicijų į žmogiškąjį kapitalą bei „Europos 2020“ strategijos temos.
Paskaita vyks 210 auditorijoje. Paskaitos kalba – anglų.
Dalyvauti kviečiame visus KSU studentus!