Praėjusių metų lapkričio pabaigoje pasirodęs generatyvinis dirbtinio intelekto (DI) pokalbių  robotas „ChatGPT“ pradėjo dirbtinio intelekto revoliuciją. Ši programa per trumpą laiką tapo daugelio profesijų atstovų neatsiejamu darbo įrankiu – ją naudoja finansininkai, tekstų kūrėjai, vertėjai, redaktoriai ir teisininkai. Dirbtinio intelekto plėtra sparti ir verčia permąstyti profesijų poreikį ateityje. Diskutuojama, kurios profesijos išliks, o kurioms teks adaptuotis. Kaip DI pakeis teisininko profesiją ir kokiems pokyčiams reikia ruoštis, kalbame su Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) rektore, teisės prof. dr. Jolanta Bieliauskaite.

Koką įtaką teisininko profesijai turi dirbtinis intelektas?

Kaip ir kitose profesijose, nemažą dalį parengiamojo darbo, kurį turi atlikti teisininkas,  gali nuveikti DI – jis yra puikus asistentas. Teisininkai DI įrankių dėka jau šiandien savo darbe gali optimizuoti procesus: greičiau paruošti reikiamus dokumentus, suredaguoti tekstus, išversti teisines sąvokas, parengti sutartis ir  greičiau parašyti laiškus. Vienas iš darbų, kuriame generatyvinis DI pasižymi, yra didžiulių dokumentų apimčių analizė. Daugelis teisininkų žino, kiek laiko tai atima ir jau dabar mielai šią funkciją perleidžia DI.

Kokias problemas šiandien DI pritaikymas kelia teisės srityje?

DI pritaikymas teisės srityje kelia nemažai iššūkių, etinių problemų, susijusių su duomenų apsauga, konfidencialumu bei sprendimų priėmimu. Tai yra rimti iššūkiai, apie juos daug kalbama. Juk ChatGPT sistemoje duomenys lieka ir gali būti naudojami toliau. Tačiau užsienyje jau diegiamos DI sistemos įmonių serveriuose ar privačiuose debesyse. Kaip ir kitose profesijose, kuriose privatumas ir konfidencialumas yra itin svarbus, teisininkai greičiausiai bus suinteresuoti naudoti šiuos sprendimus. Taip pat išlieka neatsakytas klausimas, o kas būtų atsakingas už teisininko – roboto klaidas?

Ar DI gali pakeisti teisininką?

DI  teisininko darbą gali atlikti iki tam tikros ribos, sprendimo priėmimas reikalauja daugumos faktorių įvertinimo. Tik žmogus, o ne robotas, surinkęs visą reikalingą informaciją, vadovaudamasis žiniomis, intelektu galėtų kūrybiškai pažvelgti į problemą ir priimti sprendimą. Juk teisinės problemos neretai yra susijusios ir su moralinėmis, socialinėmis problemomis, kurių DI nepajėgus išspręsti. Klaidos teisėje skaudžios, brangiai kainuojančios.

Ar teisininko profesijai negresia išnykimas ateityje?

Neabejoju, kad teisininko profesija liks svarbi, jos poreikis ir reikšmė nesumažės. Nors teisininkams DI padės sumažinti laiko sąnaudas, skirtas rutininiams, pasikartojantiems darbams, pati teisinė sistema negalės būti reguliuojama tik dirbtinio intelekto pagalba. Teisininkai yra ir bus nepakeičiami sprendžiant sudėtingas teisines problemas.

Vis tik jau dabar akivaizdu, kad teisininkui reikalingos ne tik teisinės žinios, bet ir vadybos, projektų valdymo, dizaino mąstysenos, procesų, duomenų analitikos, technologiniai ir kiti įgūdžiai, kurie padės prisitaikyti prie dirbtinio intelekto sąlygotų iššūkių. Mūsų universitetas seka pasaulines tendencijas, rinkos poreikius ir nuolat atnaujina teisės studijų programą taip, kad ji ugdytų teisininkus su aktualiomis kompetencijomis ir profiliu.

Ką reikėtų daryti teisininkams, kad pasirengtų šiems pokyčiams?

Technologinė revoliucija vyksta ir jos nesustabdysime. Teisininkai turi išmokti adaptuotis prie sparčiai besikeičiančios aplinkos, naudotis dirbtinio intelekto sistemomis bei gebėti valdyti jų keliamas rizikas. Todėl universitetams svarbu ne tik peržiūrėti studijų programas, įvertinti, koks teisininkų vaidmuo ir kokių kompetencijų poreikis bus ateityje, bet ir sudaryti sąlygas ugdyti naujas kompetencijas teisinį darbą jau dirbantiems asmenims. Pavyzdžiui, š.m. spalio 10 d. Kazimiero Simonavičiaus universitetas kartu su partneriais organizuoja renginį „Teisės ir technologijų inovacijos: dirbtinio intelekto taikymas teisėje ir versle“, kurio metu bus galima ne tik susipažinti su DI naujovėmis, bet ir praktiškai išbandyti DI ir dizaino mąstysenos taikymą teisės ir verslo kontekstuose taip atnaujinant savo žinias ir įgūdžius.

Kokias moksleivių ir studentų savybes turime ugdyti, kad būtų lengviau prisitaikyti prie pokyčių?

Nauja realybė pareikalaus nuolatinio mokymosi, kūrybiškumo, kritinio mąstymo ir gebėjimo prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Kūrybinio ir kritinio mąstymo vaidmuo ateityje tik augs, todėl, mes, edukacijos srityje dirbantys specialistai, turime sudaryti palankias sąlygas šio mąstymo ugdymui.

Šiame dirbtinio intelekto ir skaitmenizacijos pažangos amžiuje vis dar stebimas žymus atotrūkis tarp vyrų ir moterų, kuriančių ar vystančių savo verslą elektroninėje erdvėje. Pasaulio banko pateikta statistika rodo, kad išsivysčiusios šalyse e-prekybą vykdo 42% moterų, tačiau mažiau išsivysčiusiose šalyse – tik 19%. Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, siekiama remti moterų ir mergaičių informacijos ir komunikacijos technologijų (IKT), verslo ir „minkštųjų“ įgūdžių lavinimo iniciatyvas, siekiant skatinti jų užimtumą ir verslumą e-prekybos srityje.

Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) projektų vadovė Reda Juodkūnienė pasakojo, kad siekdamas didinti moterų dalyvavimą e-prekyboje, universitetas kartu su užsienio partneriais įgyvendino projektą, skirtą moterų kompetencijų, reikalingų e-prekyboje, ugdymui. Kaip sako R. Juodkūnienė, moterų įgalinimas laisvai jaustis elektroninėje erdvėje atveria joms didesnes galimybes realizuoti savo verslo idėjas. „Moterys gali pačios be didelių kaštų susikurti darbo vietą ir mažiau rizikuodamos išbandyti verslo idėjas. Nuosavas verslas elektroninėje erdvėje leidžia moterims daug lanksčiau derinti darbą su šeimos poreikiais, būti savarankiškomis ir nepriklausomomis“, – teigia R. Juodkūnienė.

Pasak jos, noras spręsti moterų nedarbo problemas, įgalinant jas dalyvauti kuriant savo e-verslą ir paskatino sukurti bei įgyvendinti projektą „Elektroninės prekybos mokymai moterims verslininkėms“.

Atsižvelgiant į apklaustų moterų verslininkių poreikius, projekto metu buvo sukurta mokymų programa. Jos tikslas – pagerinti skaitmeninius įgūdžius ir žinias, susijusias su e-prekyba. Pagal šią programą sukurti ir interaktyvūs mokymai, nemokamai prieinami elektroninėje platformoje, kurioje galima rasti ir specialų e-prekybos verslo vadovą su daug pavyzdžių ir naudingų praktinių patarimų.

Gerais dalykais svarbu dalintis, tad KSU projekto komanda kvietė moteris verslininkes į vėlyvuosius pusryčius, kurių metu ne tik aptarė projekto rezultatus, bet ir dovanojo kviestinių lektorių – savo srities profesionalų – paskaitas moterims. Renginyje dalyvavusi Mentores.lt ir veiklių moterų bendruomenės „Sėkminga Aš“ įkūrėja Indrė Kudrevičė pasidalino savo įspūdžiais apie moterų verslumo skatinimo svarbą ir įtraukties į e-prekybą galimybes. Mentorės Indrės nuomone, projekto metu sukurta mokymosi platforma taps puikiu įrankiu moterims, norinčioms žengti pirmą savarankišką žingsnį tiek kuriant verslą, tiek gilinant žinias ir vystant jau pradėtą verslą.

„Smagu matyti laimingas moteris, kurios mėgaujasi savo veikla. Toms moterims, kurios nori įgyvendinti savo verslo idėjas, linkiu išdrįsti pradėti, nes vietoje abejonių, kad kas nors nepavyks, galima užduoti sau klausimą – o kas bus jei jums pasiseks? Tokie projektai, kokį pristatė KSU yra naudingi ir svarbiausia – visoms suteikta galimybė naudotis nemokama aktualia informacija, kuri yra reikalinga, siekiant nepasiklysti šiame sudėtingame technologijų pasaulyje“, – teigia I. Kudrevičė.

Savo įžvalgomis renginio metu dalinosi ir „Y tėvai“ prekių ženklo vystytoja, šeimų edukatorė Vaida Ivaniukaitė, kuri tikino, kad gana sunku manevruoti ir tolygiai paskirstyti savo jėgas e-verslo kūrimui ir šeimai. „Labai svarbu gebėti planuoti laiką siekiant balanso, sudėlioti asmeninius prioritetus, o kuo daugiau žinių ir patirties sukaupi, tuo lengviau reikalai einasi“, – teigė Vaida.

Etiketo ir protokolo specialistė, pirmosios virtualių etiketo mokymų platformos www.modernusetiketas.lt įkūrėja Indrė Sapagovaitė verslioms moterims patarė, kaip elgtis tam tikrose situacijose tiek bendraujant su verslo partneriais, tiek su klientais. Jos nuomone, svarbu išlaikyti balansą tarp draugiškumo ir profesinio bendravimo, nes labai dažnai net nepajaučiame ribų, dėl ko galime būti neteisingai suprasti ar pakliūti į konfliktines situacijas.

Projekto mokymų platformą išbandžiusi verslininkė, „Skonio burtai“ įkūrėja Natalija Glazunova motyvuoja verslias moteris ne tik drąsiai imtis e-prekybos, bet ir dalinasi savo asmenine patirtimi, kuomet dirbdama samdomą darbą, randa laiko ir savo verslo vystymui bei aktyviai komunikacijai socialiniuose tinkluose.

„Kai norisi, galima viską suderinti, bet planavimas ir tinkamos žinios, nuolatinis mokymasis man yra svarbiausi dalykai, padedantys eiti į priekį. Kasdien mažais žingsneliais judėti pirmyn yra visada geriau, nei delsti ir nieko neveikti. Ir jei moterys jaučia, kad joms trūksta žinių e-prekyboje, rekomenduoju naudotis KSU sukurta nemokama tikrai daug žinių suteikiančia platforma“, – įspūdžiais dalijosi N. Glazunova.

Kita renginio dalyvė – prekių ženklo „Aš Lietuvė“ puoselėtoja Brigita Šilinskė teigė, kad baigusi verslių moterų mokymus sustiprino savo žinias jai sudėtingoje kibernetinio saugumo bei finansų valdymo srityje. „Eu papuošalų su tautiniais motyvais kūrėja. Kūrybiniam procesui skiriu labai daug laiko, tačiau anksčiau dar daugiau laiko praleisdavau tvarkydama savo el. parduotuvės techninius užkulisius, jau nekalbant apie atsakingą apskaitos vedimą. Po šių savarankiškų mokymų man paaiškėjo įvairūs būtini veiksmai e-prekybos versle ir tapo gerokai lengviau dirbti“, – džiaugėsi mokymų dalyvė B. Šilinskė.

Projekto mokymų programa yra paruošta ir adaptuota lektoriams, todėl tikimasi, jog ja aktyviai naudosis savo reikmėms ir toliau tęs moterų verslumo skatinimo idėjas, o kiekvienas, kas norėtų sustiprinti savo žinias e-prekyboje bei drąsiau nerti į elektroninį verslą, platformoje gali mokytis savarankiškai.

Daugiau apie Kazimiero Simonavičiaus universiteto įgyvendinamą verslių moterų projektą (Nr. 2021-1-LT01-KA220-ADU-000026390), įgyvendintą kartu su tarptautiniais partneriais iš Turkijos, Austrijos, Prancūzijos, Italijos, Kroatijos ir Rumunijos, galite sužinoti paspaudę nuorodą: https://ksu.lt/apie-universiteta/padaliniai/projektu-pletros-skyrius/ekomercija-2/ . El. mokymų platforma rasite čia: https://www.ecommerce4women.com/challenges

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/uzsakomasis-turinys/aktualijos/nemokama-mokymo-platforma-moterims-nauja-galimybe-drasiau-pradeti-e-prekybos-versla-120037311

Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) nuo rugsėjo mėnesio organizuos 5-6 mėnesių trukmės lietuvių kalbos kursus ukrainiečiams, atvykusiems į Lietuvą dėl Rusijos vykdomo karo prieš Ukrainą. Kursai padės ukrainiečiams išmokti lietuvių kalbą, pažinti Lietuvos istoriją, kultūrą ir socialinę visuomenės struktūrą. Kartu su projekto partneriais siekiame teigiamų ukrainiečių integracijos pokyčių  Lietuvoje ir sėkmingų projekto rezultatų.

Mokydami lietuvių kalbos ukrainiečius, sieksime jiems kuo efektyviau ir greičiau suteikti kalbos vartojimo kompetencijas. Mokymai vyks pagal kognityvinę mokymosi metodologiją su konkrečiais pratybų modeliais, kurie apims tekstų, dialogų, raiškos, žodyno turtinimo, mediacijos ir rašybos pagrindus.

Mokymai apims A1 ir A2, B1 ir B2 lygius. Mokymai nemokami.

KSU projektas startuoja nuo rugpjūčio 1 d. ir bus vykdomas iki 2025 m. kovo 31 d.

КCУ запрошує українців вивчати литовську мову

Університет Казімєраса Сімонавічюса (КСУ) з вересня організовує 5-6-місячний курс литовської мови для українців, які приїхали до Литви через війну, яку Росія веде проти України. Курс допоможе українцям вивчити литовську мову та дізнатися про історію, культуру та соціальну структуру литовського суспільства. Разом з партнерами проекту ми прагнемо досягти позитивних змін в інтеграції українців у Литві та досягти успішного результату проекту.

Навчаючи українців литовської мови, ми будемо прагнути максимально ефективно та швидко забезпечити їх мовними компетенціями. Навчання базуватиметься на когнітивній методиці навчання з використанням конкретних моделей вправ, що охоплюють основи текстів, діалогів, висловлювання, збагачення словникового запасу, посередництва та правопису.

Тренінг охоплюватиме рівні А1 та А2, В1 та В2. Навчання є безкоштовним.

Проект ХДУ стартує 1 серпня і триватиме до 31 березня 2025 року.

 Реєстраційна форма

Mados žurnalus pradėjau „leisti” būdama visai maža. Juos paruošdavau pati nuo A iki Z.  Nupiešdavau viršelį, o viduje priklijuodavau gausybę iškarpų su drabužių aprašymais. Taip pat  savo žurnalams rašydavau straipsnius ir įsivaizduojamus interviu su įžymybėmis. „Patirtis pravertė, šiandien mados temomis jau rašau „Elle” žurnalui“, – šypsodamasi pasakoja Greta Kukštaitė, mados žurnalistė, „Fashion Academy“ bendrakūrėja,  dirbanti su įvairiais mados projektais ir prekių ženklais.

Baigusi mokyklą, Greta įstojo į Kazimiero Simonavičiaus universitetą (KSU), kuris vienintelis Lietuvoje siūlo Mados industrijos studijų programą. „Apsispręsti, ką noriu studijuoti, man buvo nesunku –  aiškiai žinojau, kad noriu dirbti mados srityje”.  Universitete gavau vertingų žinių, dėstytojai buvo ryškūs ir įkvepiantys. Vien ko vertos mados guru prof. Eugenijaus Skerstono paskaitos – jo žinios, patirtis, elegancijos pamokos mums buvo neįkainojamos. Tiems, kas mano, kad studijų metu reikės ruošti lekalus ir siūti, Greta atsako, kad mados industrijos studijos koncentruojasi ties mados verslu, komunikacija, vadyba. „Mados industrija – viena didžiausių pasaulyje, todėl ir sričių, kuriose galima save realizuoti – apstu –  čia reikalinga daugybė kompetencijų”–, tikina Greta.

Greta sako, kad KSU, jai gimė idėja įkurti mados akademiją, kurioje galėtų mokytis visi mados entuziastai. Ji negali patikėti, kad svajonė išsipildė taip greitai ir taip sėkmingai. Šių metų kovo pradžioje Greta kartu su Kazimiero Simonavičiaus universitetu įkūrė mados akademiją „Fashion Academy“. Kaip sako Greta, ji bendradarbiavimą su KSU pasirinko dėl sentimentų savo Alma Mater ir universiteto ekspertinių kompetencijų mados srityje. „Fashion Academy” siūlo programą vyresnių klasių moksleiviams, studentams ir visiems mados entuziastams. Programą sudaro 8 savaičių kursai, kurie vieniems reiškia akiračio praplėtimą, o kitiems – savo galimybių, ateities svajonių pasitikrinimą. Greta sako, kad svarbu save pradėti realizuoti  kuo anksčiau, todėl visus skatina ieškoti galimybių tobulėti. Pasak jos, net pats brangiausias ir geriausias universitetas įdomios ir sėkmingos karjeros negarantuos – to tikėtis būtų naivu. Studijų metu įgytos žinios praverčia ir yra svarbios, tačiau reikia nuolat mokytis, ieškoti naujų galimybių ir nesustoti.

Kovo pradžioje startavęs naujas projektas „Fashion Academy“ jau gali džiaugtis pirmaisiais absolventais, kurie sėkmingai baigė aštuonių savaičių trukmės kursus. Jų metu kursų dalyviai susipažino su žymiausiais įvairių sričių mados ekspertais: dizaineriais, stilistais, komunikacijos, technologijų ir aukštosios mados specialistais, o taip pat įgavo žinių, kaip atrasti save mados pasaulyje ir kurią kryptį pasirinkti. Tokio pobūdžio projektas yra pirmasis Lietuvoje.

Kaip sako Greta, projekto „Fashion Academy“ sėkmė slypi lektorių profesionalume. Į akademiją pavyko suburti skirtingų mados sričių specialistus, dirbančius ir save realizuojančius tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

„Džiugina puikūs akademijos dalyvių atsiliepimai – jie minėjo, kad įgavo drąsos, pasitikėjimo savimi, sužinojo daugiau apie karjeros galimybes mados srityje”, – pasakojo projekto „Fashion Academy“ idėjos autorė G. Kukštaitė.

KSU rektorė prof. dr. Jolanta Bieliauskaitė džiaugiasi stebėdama sėkmingai besiklostančias Mados industrijos studijų programos absolventų karjeras ir neslepia, kad universitetas turi ambicijų plėtoti mados studijas tiek bakalauro, tiek ir magistrantūros lygmeniu.

„Stebime mados pramonės tendencijas ir matome specialistų poreikį šioje srityje. Todėl ir toliau planuojame ugdyti ekspertus, gebančius profesionaliai veikti daugialypėje mados industrijoje, operatyviai reaguojančius į technologinius pokyčius, vartojimo tendencijas, praktikuojančius etišką ir tvarų požiūrį į madą, o taip pat, gebančius savarankiškai suburti komandą, dalintis šios srities žiniomis  su kitais. Greta yra vienas iš mūsų ambicingų ir veiklių absolventų, kuriais mes didžiuojamės, pavyzdžių. Tokie bendri projektai, kaip „Fashion Academy” yra puikus alumnų ir universiteto pasitikėjimo vieni kitais įrodymas, vertingiausias grįžtamasis ryšys”-, sako rektorė.

Daugiau apie programą galite sužinoti čia

Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU) startuoja Nekilnojamojo turto verslo ir investavimo bakalauro studijų programa. Studijos prasidės jau šį rugsėjį, o priėmimas į šią studijų programą jau vykdomas.

Kaip teigia KSU rektorė prof. dr. Jolanta Bieliauskaitė, KSU siekia vykdyti studijų programas,  orientuotas į šiandienos ir ateities darbo rinkos poreikius. Pasak rektorės, nekilnojamojo turto verslo ir investavimo sritis yra auganti, joje atsiranda vis daugiau gyvenamųjų ir komercinių objektų, kurių valdymui reikia šios srities profesionalų. „Tai kintanti sritis, veikiama įvairių veiksnių: ekonominių ciklų, besikeičiančių verslo sąlygų, reguliavimo kaitos bei technologinių pokyčių“, –  sako rektorė. Ji pabrėžia, kad šios srities specialistams aktualus platus žinių spektras, todėl programoje numatyti studijų dalykai, apimantys verslo vadybą, nekilnojamojo turto teisę, verslumą, pardavimų valdymą, kapitalo rinkas, nekilnojamojo turto vertinimą, nekilnojamojo turto technologijas ir kitas temas. „Siekiame, kad studentai, baigę šias studijas, galėtų konkuruoti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje“, – teigia rektorė. Ji tvirtina, kad sėkmingai baigę studijas absolventai bus pasirengę įvairioms verslo sektoriaus karjeros galimybėms, įskaitant investicijas į nekilnojamąjį turtą, plėtrą, vertinimą, tarpininkavimą ir turto valdymą. Jie gebės dirbti investavimo analitikais, privačiais investuotojais, profesionaliais NT konsultantais ir NT rinkos analitikais.

Deimantė Žilinskienė, KSU Verslo inovacijų ir komunikacijų mokyklos vadovė, pabrėžia, kad ši studijų programa sukurta remiantis nekilnojamojo turto verslo ir investavimo profesionalų įžvalgomis bei jų dėstymo patirtimi. D. Žilinskienė mini, kad studentams bus sudarytos sąlygos derinti studijas su darbu ir kitomis asmeninio gyvenimo veiklomis, kadangi studijos vyks nuolatine – nuotoline studijų forma. Toks studijų organizavimo būdas taip pat leis studentams dar studijų metais įgyti praktinės, ekspertinio darbo patirties industrijoje ir įgytas žinias iškart taikyti savo darbinėje veikloje.

Kaip teigia prof. dr. Andrius Stasiukynas, UAB „Stamita” direktorius ir savininkas, nekilnojamasis turtas yra viena iš pagrindinių investavimo formų, kuri gali užtikrinti ilgalaikį finansinį saugumą ir stabilų pajamų šaltinį, tad žinios apie investicijų valdymą, rizikos vertinimą ir finansinių strategijų kūrimą yra itin svarbios norint sėkmingai investuoti ir valdyti savo turtą.

„Mūsų šalies ekonomikoje nekilnojamojo turto sektorius vaidina svarbų vaidmenį, tad pastebime, kad ne mėgėjų, o būtent kvalifikuotų specialistų poreikis nuolat didėja. Kazimiero Simonavičiaus universiteto parengta Nekilnojamojo turto verslo ir investavimo bakalauro studijų programa yra pritaikyta šiems poreikiams atliepti”, –  teigia prof. dr. Andrius Stasiukynas.

Jis taip pat kviečia studentus studijų metu išnaudoti galimybes ir  susipažinti su ekspertais, dėstytojais ir kitais kolegomis, kurie gali tapti vertingais kontaktais pradedančio nekilnojamojo turto eksperto karjeros kelyje. „Dalyvaudami seminaruose, konferencijose ir kituose renginiuose studentai turi neįkainojamas galimybes plėsti profesionalų tinklą ir ieškoti verslo galimybių, kas šioje industrijoje itin svarbu“, – teigia prof. dr. sako A. Stasiukynas.

Jis taip pat pabrėžia, kad nekilnojamojo turto sritis yra reikšminga ir prisideda prie miestų ir bendruomenių plėtros, modernios ir tvarios infrastruktūros kūrimo. „Manau, kad būtent tai suteikia galimybę ne tik užsidirbti, bet ir daryti ilgalaikį teigiamą poveikį visuomenei”, –  teigia prof. dr. Andrius Stasiukynas, UAB „Stamita” direktorius ir savininkas.

Bakalauro studijos truks 3,5 metų. Studijos vykdomos lietuvių – anglų kalba.

Plačiau apie Nekilnojamojo turto verslo ir investavimo studijų programą galite sužinoti čia.

Šių metų birželio 17 d. Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) prorektorė L. Tauginienė dalyvavo diskusijoje apie mokslinį ir akademinį sąžiningumą. Diskusijoje buvo nagrinėjama, kaip mokslinio sąžiningumo ugdymas gali būti efektyviai integruotas į ugdymo programas mokyklose. Taip pat buvo diskutuota, kaip politikos formuotojai, tyrėjai ir mokslinius tyrimus atliekančios institucijos gali bendradarbiauti siekdamos skatinti mokslinį sąžiningumą, reaguoti į mokslinio nesąžiningumo atvejus ir pan.

Savo pasisakyme prorektorė pabrėžė, kad svarbu ne mokinių amžius, nuo kurio turi būti mokoma apie mokslinį sąžiningumą, bet etapas, kai mokiniams pradedamas gamtamokslinis ugdymas (angl. science education). Būtent šiame etape mokiniai turi galimybę išplėsti savo supratimą apie privatumą (moksliniuose tyrimuose dažnai siejamą su konfidencialumu ir asmens duomenų apsauga) bei geranoriškumo principą (moksliniuose tyrimuose siejamą su informuoto asmens sutikimu dalyvauti konkrečiame moksliniame tyrime ir teise bet kada pasitraukti iš dalyvavimo jame). Prorektorė akcentavo, kad etiniam jautrumui formuoti reikia laiko: turi būti sudaroma galimybė jį vystyti ir stiprinti palaipsniui, pavyzdžiui, dalyvaujant piliečių moksle (bendrakūros principu atliekamuose moksliniuose tyrimuose, kuriuose tyrėjų veiksmus atlieka skirtingo amžiaus, išsilavinimo ir kompetencijos asmenys, t. y. apjungiamos profesionalių ir mėgėjų tyrėjų pastangos). Mokslinio sąžiningumo ugdymas tiek universitetui, tiek nusistovėjusias vertybes turinčiam studijuojančiajam gali kelti tam tikrus iššūkius.

Diskusijoje taip pat dalyvavo buvusi Suomijos nacionalinės mokslinio sąžiningumo tarybos (TENK) vadovė ir ALLEA 2023 m. Europos tyrėjų etikos kodekso rengimo darbo grupės vadovė prof. Krista Varantola ir Jungtinės Karalystės mokslinio sąžiningumo tarnybos (UKRIO) vyriausiasis inovacijų specialistas James Parry. Diskusiją moderavo Austrijos mokslinio sąžiningumo agentūros vadovė dr. Sabine Chai.

Tematines diskusijas (EduTalks@CoE) periodiškai organizuoja Europos Tarybos Etikos, skaidrumo ir sąžiningumo švietime platforma (angl. The Council of Europe Platform on Ethics, Transparency and Integrity in Education (ETINED)). Lietuvos atstovė šioje platformoje yra Studijų kokybės vertinimo centro darbuotoja Ieva Vaiciukevičienė.

Kviečiame pasiklausyti diskusijos įrašo: EduTalk@CoE on Research and Academic Integrity on Vimeo.

1. Ar galėtumėte trumpai prisistatyti?

Mano vardas Viktorija Kučuk, man 18 metų, esu iš Dnipro, Ukrainos. 2023 metais baigiau 138-ąją gimnaziją su sidabro medaliu. Šiuo metu esu pirmakursė Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU), studijuoju Aviacijos vadybą. Mano profesijos pasirinkimas nebuvo atsitiktinis – nuo vaikystės mane žavėjo lėktuvai ir oro uostai. Mano pomėgiai yra tinklinis ir sportiniai šokiai, turiu apdovanojimų šiose srityse. Mano pagrindinės stiprybės yra noras mokytis ir tobulėti, esu pasiruošusi savirealizacijai bet kurioje veiklos srityje. Tačiau turiu ir silpnybę: sau keliu aukštus tikslus ir reikalavimus.

2. Kas motyvavo Jus tapti KSU studente?

KSU siūlo vieną stipriausių Aviacijos vadybos programų Europoje, su integruotais IATA kursais. Mažos studijų grupės užtikrina asmeninį dėmesį kiekvienam studentui.

3. Kodėl pasirinkote Lietuvą?

Nusprendžiau siekti aukštojo mokslo Lietuvoje, nes švietimas  Lietuvoje atitinka aukštus standartus. Lietuvoje įgytas išsilavinimas yra pripažįstamas visoje Europoje. Be to, Lietuva yra nuostabi šalis.

4. Kuo KSU studijos skiriasi nuo studijų jūsų šalyje?

Pagrindinis skirtumas tarp studijų KSU ir studijų Ukrainoje yra tas, kad nuo pirmųjų metų studentai studijuoja savo srities dalykus ir nėra apkraunami nesusijusiais dalykais. Tai leidžia studentams skirti visą laiką profesiniam tobulėjimui. Kitas svarbus skirtumas  – KSU dėstytojai ir personalas su studentais elgiasi pagarbiai, pripažįsta jų teises ir traktuoja juos kaip lygius sau. Tai tikrai svarbu.

5. Koks buvo netikėčiausias studijų aspektas Lietuvoje?

Labiausiai mane nustebino tai, kad  pasiekę gerų akademinių rezultatų, studentai  iš dalies gali finansuoti savo universiteto studijas, tai įmanoma net privačiuose universitetuose. Be to, galima dirbti ir siekti išsilavinimo – tam sudaromos sąlygos.

6. Kaip manote, kokios yra KSU stiprybės ir kokiose srityse reikia tobulėti?

KSU pasižymi bendradarbiavimu su Lietuvos ir tarptautinėmis kompanijomis, paruošdamas studentus sėkmingai karjerai. Universitetas taiko inovatyvius mokymo metodus, turi studentų mainų sutartis su daugiau nei 100 universitetų visame pasaulyje. KSU siūlo daugybę galimybių dalyvauti profesiniame mokyme ir švietimo projektuose užsienyje. Universitetas orientuojasi į specialybes, kurios paklausios ne tik šiandien, bet ir ateityje. Manau, kad KSU yra šiuolaikiškas universitetas ir atitinka šiuolaikinius standartus. Trūkumų įvardinti negalėčiau.

7. Kokie jūsų planai artimiausiems 5 metams?

Per artimiausius 5 metus planuoju baigti bakalauro ir magistro studijas KSU, susirasti darbą savo srityje ir įtvirtinti žinias bei patirtį, įgytas studijų metu.

Šį sezoną Vilkaviškio futbolo klubo „Šešupė“ komandos sportinius kostiumus papuošė Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) logotipas. KSU Verslo vadybą studijuoja šios komandos žaidėja Dovilė Dockaitė. Dovilė – profesionali futbolininkė, sportinę karjerą sėkmingai derinanti su studijomis Kazimiero Simonavičiaus universitete.

Pasak KSU rektorės prof. dr. Jolantos Bieliauskaitės, universitetas siekia auginti ir puoselėti studentų talentus ir stengiasi, kad tam būtų sudarytos visos galimybės: lankstus paskaitų tvarkaraštis, esant poreikiui – individualus studijų grafikas. „Gavome Dovilės ir klubo prezidento prašymą paremti klubą ir ilgai nesvarstėme – kokybiška sportine apranga aprūpinome visą merginų komandą. Dovilės komandos laimėjimai yra ir mūsų laimėjimai“, – sako rektorė.

Dovilė sako, kad ji visada jaučia tiek studentų, tiek dėstytojų palaikymą. Pasak jos, smagu, kad klubo sportinę aprangą papuoš jos alma mater užrašas ir logotipas. „Mums garbė reklamuoti KSU – universitetą, kuriame studijuoju. Tikime, kad KSU atributika mums atneš sėkmę“, – sako ji.

Vytautas Paunksnis, Dovilės Dockaitės treneris ir FK „Šešupė“ prezidentas,  džiaugiasi užmegzta partneryste su Kazimiero Simonavičiaus universitetu ir tikisi, kad ji išaugs į ilgalaikį bendradarbiavimą. ,,Esame klubas, kuris jau dvidešimt metų pavienius talentus augina sunkiu ir kasdieniu darbu. Esame dėkingi universitetui, kuris supranta paramos mūsų futbolui prasmę ir vertę“, – sako klubo prezidentas. Klubas „Šešupė“ – pelno nesiekianti organizacija, turinti paramos rėmėjo statusą. „Branginame kiekvieną rėmėją“, –  sako Vytautas Paunksnis. Jis tikina, kad ši parama svarbi ir  simboline prasme. Pasak trenerio, klubas skatina žaidėjus siekti karjeros aukštumų ne tik sporte bet ir gyvenime. ,,Džiaugiamės ir stebime, kaip klostosi mūsų žaidėjų karjeros – raginame žaidėjas atrasti savo pašaukimą ir įgyti aukštąjį išsilavinimą, kuris taptų tvirtu pagrindu gyvenime“, – sako Vytautas Paunksnis.

Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) gegužės 27-28 dienomis surengė 4-ąją tarptautinę mokslinę konferenciją „Šiuolaikinės teisės iššūkiai: tarptautinė perspektyva”. Šis kasmetinis renginys subūrė universitete teisės srities specialistus, mokslininkus bei studentus iš 12 pasaulio šalių.

Šių metų konferencijoje daug dėmesio buvo skirta teorinėms ir praktinėms žmogaus teisių, teisės ir technologijų sąveikos, teisinio švietimo problemoms, Europos Sąungos teisės naujovėms, Ukrainos teisinės sistemos ypatumams vykstančio karo kontekste.

Pasak KSU rektorės prof. dr. Jolantos Bieliauskaitės, ši kasmet vykstanti konferencija – puiki proga atskleisti šiuolaikinės teisės pokyčius tarptautinėje erdvėje. „Nuolatos kylančių teisinių iššūkių sprendimui mokslinė teisės ir teisinės sistemos refleksija yra ypač svarbi. Todėl labai džiaugiamės kasmet gausėjančiu konferencijos pranešėjų skaičiumi. Pristatomų pranešimų temų įvairovė atskleidžia naujausias teisinių tyrimų, teisinio reguliavimo ir teisės taikymo tendencijas. Tikime, kad renginio metu užmegzti kontaktai taip pat leis pasidalinti gerąja patirtimi ir prisidės prie skirtingų šalių teisinių sistemų tobulinimo“, – sakė rektorė.

Šių metų kovo 1 d. startavo atsinaujinusi tarptautinių konferencijų skatinimo programa, inicijuota Vilniaus miesto plėtros agentūros  „Go Vilnius“. Paraiškas kviečiami teikti visi, norintys Vilniuje organizuoti tarptautines konferencijas ar kitus panašaus pobūdžio renginius. Pareiškėjai gali tikėtis net iki 30 tūkst. eurų konferencijos išlaidas padengiančios kompensacijos. Tinkamos finansuoti konferencijos turi atitikti tam tikrus kriterijus, apimančius tarptautiškumą, konferencijos dydį, trukmę, sezoniškumą ir kt.

Tarptautinių konferencijų skatinimo programa remia konferencijas, kuriose dalyvauja daugiau nei 50 dalyvių, iš kurių, bent pusė yra užsieniečių. Konferencija turi trukti mažiausiai 2 dienas ir vykti mokamose patalpose (viešbučiuose, konferencijų centruose, netradicinėse vietose ir pan.). Visos konferencijos bus vertinamos pagal tam tikrus kriterijus, kurių svarbiausi yra konferencijos dydis, tarptautiškumas, trukmė. Skiriama kompensacijos suma negalės būti didesnė nei 60 proc. konferencijos biudžeto. Vienai konferencijai bus galima pateikti tik vieną paraišką, kuri turės būti pateikta likus ne mažiau kaip 30 dienų iki konferencijos pradžios.

„Siekiame, kad Vilnius būtų matomas užsienyje ir atpažįstamas kaip patrauklus miestas keliauti, gyventi, dirbti ar investuoti. Žinome, kiek daug pastangų ir resursų reikia skirti planuojant ir organizuojant europinę konferenciją ar pasaulinį kongresą ir koks reikšmingas yra miesto palaikymas, todėl tikime, kad ši programa, sumažinanti finansines konferencijų organizatorių rizikas, padės į Vilnių pritraukti svarbių tarptautinių renginių“, – pažymi „Go Vilnius“ vadovė Dovilė Aleksandravičienė.

Į programoje numatytas lėšas pretenduoti gali vieši ir privatūs juridiniai asmenys, organizuojantys konferenciją savo kaštais ir prisiimantys atsakomybę už konferencijos organizavimą. Taip pat  konferencijų organizatoriai, veikiantys užsakovo vardu ir galintys pateikti atstovavimą.

„Tai reikalinga ir svarbi Vilniaus miesto iniciatyva, kuri paskatins universitetą rengti didesnes tarptautines konferencijas ir padės į jas pritraukti aukšto lygio pranešėjus ir ekspertus. Visi esame suinteresuoti, kad Vilnius užsienyje būtų žinomas ne tik kaip turistinis traukos objektas, bet ir kaip žinių ir inovacijų centras,“ – sako Kazimiero Simonavičiau universiteto rektorė prof. dr. Jolanta Bieliauskaitė.

2023 m. konferencijų skatinimo programa pasinaudojo iš viso 74 tarptautinės konferencijos, joms buvo suteikta finansavimo už 615 tūkst. Eur. – ši suma skirta iš turisto rinkliavos surinktų lėšų. Ekonominė vertė, kurią sugeneravo šios konferencijos – 17 mln. Eur. Vienam konferencijos dalyviui buvo skirta 40 Eur finansavimo, o jo sugeneruota ekonominės vertės siekia apie 1000 Eur.