Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU) gegužės 9 d. apsilankė astronautė Heidemarie Stefanyshyn-Piper. Astronautė yra atlikusi du kosminius skrydžius ir iš viso kosmose praleido 27 dienas, 33 valandas ir 42 minutes.

Vizito KSU metu astronautė susitiko su universiteto akademine bendruomene. Diskusijos metu Heidemarie Stefanyshyn-Piper dalijosi savo sėkmės istorija, pasakojo apie moterų lyderystę bei skatino KSU studentus atkakliai siekti savo svajonės. Astronautė Heidemarie papasakojo studentams apie savo kelią į NASA. Ji pabrėžė, kad atkaklumas, nuolatinis mokymasis ir koncentravimasis į tikslą yra svarbiausi sėkmės komponentai. Kaip teigė astronautė,  skirtingai nuo kitų vaikų, kurie vaikystėje svajoja apie išskirtines specialybes, ji tokios svajonės neturėjo. Pirmą kartą lėktuvu Heidemarie skrido būdama ketverių, ir tai padarė įspūdį. Bet skrydis netapo svajone vieną dieną užkariauti kosmosą. Heidemarie šią mintį pradėjo puoselėti daug vėliau – jau dirbdama JAV Jūrų laivyne. Tada sako pagalvojusi: „Jeigu galiu remontuoti laivus po vandeniu, reiškia galiu statyti ir kosmines stotis kosmose“.

Būtent tuomet Heidemarie pradėjo atkakliai įgyvendinti savo planą ir aplikuoti į NASA. Antra aplikacija 1996 m. į NASA komandą buvo sėkminga ir tuomet prasidėjo jos intensyvus pasirengimas susitikimui su kosmosu. Pirmasis jos kosminis skrydis įvyko 2006 m., kai ji skrido su „Atlantis“ misijoje STS-115 ir atliko du išėjimus į atvirą kosmosą. Kitus tris išėjimus į kosmosą astronautė atliko per savo antrąjį skrydį 2008 m., misijoje STS-126. Pasakodama apie tai, kiek žmonių dirba žemėje, kad astronautai galėtų savo užduotis vykdyti kosmose, Heidemarie akcentavo komandos svarbą ir bendro tikslo siekimą. Paklausta, ar kada nors pagalvojo norinti viską mesti, ji atsakė: „Tai ne man, esu gana užsispyrusi ir jei būna sunku, tai mane skatina dar labiau stengtis ir įveikti kliūtį.“ Astronautė sakė, kad toks požiūris ją lydi visur, ne tik darbe. „Visada lankiau paskaitas, daug mokiausi, negalėjau net pagalvoti, kad kažko negalėčiau užbaigti. Kartais būdavo sunku, bet niekada net negalvojau pasiduoti“, pasakojo ji. „Mintis viską mesti kosmose, net nešauna į galvą. Čia svarbu išsiaiškinti problemą ir veikti“, sakė astronautė. Dalindama patarimus studentams, astronautė padrąsino juos sakydama, kad nesėkmių bijoti nereikia. „Bijodamas suklysti, negalėsi žinoti, kur baigiasi tavo galimybių ribos“, sakė ji.

Po įspūdingos karjeros NASA, Heidemarie grįžo į JAV Jūrų laivyną, kur tęsė darbą inžinerijos srityje ir vadovavo svarbioms projektų grupėms. Ji taip pat yra aktyvi visuomeninė veikėja, palaikanti savo gimtąją Ukrainą brutaliame Rusijos sukeltame kare.

Heidemarie didžiuojasi savo ukrainietiškomis šaknimis. Ištekėjusi, ji išlaikė ir savo ukrainietišką pavardę. Astronautės tėvas, Mykhailo, gimė Ukrainoje, po Antrojo pasaulinio karo su žmona emigravo į JAV. Heidemarie papasakojo, kad svajones jai įgyvendinti padėjo laimėta JAV Jūrų laivyno stipendija, kuri suteikė galimybę studijuoti Masačusetso technologijų institute. 1985 m. šiame universitete ji įgijo mechaninės inžinerijos magistro laipsnį.

Paklausta apie Žemę, astronautė aistringai pasakojo, kokia ji graži. Ji tikino, kad turime rūpintis planeta  ir privalome galvoti apie jos išlikimą, nes galimybės, kad galėsime gyventi kitoje erdvėje, nėra. „Planeta yra viena, todėl mes visi esame už ją atsakingi“, sakė astronautė.

Paklausta apie verslo galimybes kosmose, ji minėjo, kad komercinių skrydžių į kosmosą daugės, ir čia atsivers galimybės verslo plėtrai.

Kazimiero Simonavičiaus universitetas astronautės apsilankymui buvo pasirinktas neatsitiktinai – nuo 2012 metų KSU vykdo Aviacijos vadybos bakalauro, o nuo 2024 m. ir Aviacijos vadybos magistrantūros studijų programas. Rugsėjo mėnesį KSU startuoja Aviation & Space Academy, kuri domėtis aviacijos ir kosmoso temomis skatina vyresniųjų klasių moksleivius ir studentus, aviacijos ir kosmoso entuziastus. „Nors esame socialinių mokslų universitetas, aviacijos ir kosmoso tema mums artima, kadangi tiek vadybos, tiek teisės ar komunikacijos bei kitų socialinių mokslų žinios ir įgūdžiai leidžia kokybiškai papildyti aviacijos ir kosmoso technologijų progresą, suteikti jam vertybinį, į žmogaus ir visuomenės poreikius orientuotą pagrindą. Tai patvirtina ir mūsų ilgamečio bendradarbiavimo su aviacijos industrijos partneriais patirtis. Todėl labai džiaugiamės, kad susitikimas su astronaute įvyko mūsų universitete – tai didelė dovana mūsų studentams ir visai bendruomenei“, sakė KSU rektorė prof. dr. Jolanta Bieliauskaitė.

Susitikimą su astronaute Heidemarie Stefanyshyn-Piper organizavo JAV ambasada Lietuvoje, bendradarbiaujant su Kazimiero Simonavičiaus universitetu ir Imaguru Startup HUB.

KSU kviečia moksleivius, studentus ir visus aviacijos entuziastus į 12 savaičių Aviation & Space Academy nuotolinę pažinimo programą, kuri suteiks galimybę susipažinti su įvairiomis aviacijos ir kosmoso sritimis.

Per 12 savaičių trukmės mokymų programą Akademijos dalyviai turės unikalią galimybę susipažinti ir užmegzti ryšius su aviacijos ir kosmoso srities lyderiais, pilotais, stiuardais, oro linijų bendrovių įkūrėjais ir kitais.

Kiekvienas pasakojimas Akademijos dalyviams leis pažvelgti į aviacijos ir kosmoso pasaulį iš skirtingos perspektyvos, įkvėps siekti savo tikslų ir dar labiau sustiprins aistrą aviacijai ir kosmoso industrijai.

Be vertingų įžvalgų programos metu dalyviai gaus ir praktinių patarimų, kaip pradėti savo karjerą aviacijos srityje. Sėkmingai baigusiems programą, bus įteikti pažymėjimai, kurie bus įteikti baigiamojo renginio Universitete metu.

Temos, kurios bus nagrinėjamos KSU Aviation & Space Academy programos metu:

• Ką reiškia būti ir kaip tapti pilotu?
• Stiuardo gyvenimas – kaip tapti, kokie yra darbo privalumai ir iššūkiai?
• Avia mechaniko – inžinieriaus darbas.
• Ką reiškia būti skrydžių valdymo specialistu / vadovu?
• Darbas oro uoste ir aplink lėktuvus: antžeminis aptarnavimas.
• Ką reiškia aptarnauti pasaulinio lygio žvaigždes ir politikus? Kaip parduoti jiems skrydžius?
• Kaip pargabenti tigrą arba kaip iš kito pasaulio krašto atvežti mažą, bet be galo reikalingą varžtuką lėktuvui?
• Ką daro kosmoso agentūros ir organizacijos ir ką reiškia dirbti su kosmoso industrija? Kaip patekti į šią industriją?
• Kaip sukurti sėkmingą aviacijos startuolį?
• Kas yra tvarumas, įvairovė ir įtrauktis aviacijoje? Aviacijos edukacija Lietuvoje ir pasaulyje – ką ir kur studijuoti?
• Žymaus pasaulyje avialinijų įkūrėjo paskaita, istorija.

Mokymų pradžia: KSU Aviation & Space Academy – nuo 2024 m. rugsėjo mėn.
Mokymų kalba: lietuvių, kelios paskaitos vyks anglų kalba.

Daugiau informacijos ir registracija: https://forms.gle/hk5ZeP9Nx7fAdCcY7

Nepraleiskite progos atrasti savo svajonių karjerą aviacijoje ir kosmoso industrijoje!

Balandžio 23-26 d. KSU Tarptautinių ryšių ir strateginės plėtros skyriaus atstovės Ingrida Kutkienė ir Kristina Šlekienė lankėsi Haaga-Helia taikomųjų mokslų universitete (Suomija), kuris garsėja ekspertiškumu inovacijų bei dirbtinio intelekto srityse. KSU atstovės kartu su dar 44 dalyviais iš Austrijos, Belgijos, Latvijos, Maltos, Meksikos, Nyderlandų, Norvegijos, Prancūzijos, Portugalijos, Slovėnijos, Šveicarijos, Turkijos ir Vokietijos universitetų dalyvavo tarptautinėje savaitėje, kurios metu susipažino su Suomijos aukštojo mokslo sistema, Haaga-Helia taikomųjų mokslų universitete vykdomomis studijų programomis bei taikomais inovatyviais paslaugų bei dėstymo metodais, dalyvavo teminėse darbo grupėse (tarptautiniai studentų mainai, tarptautinių studentų pritraukimas pilnoms studijoms).

Vizito metu taip pat buvo aptartos KSU galimybės prisijungti prie Europos universitetų aljanso Ulysseus, kurio vienas iš partnerių yra Haaga-Helia taikomųjų mokslų universitetas, bei sulaukta kvietimo prisijungti prie renginio organizatorių šiuo metu įgyvendinamo Įtraukios aviacijos (inclusive aviation) projekto sukurtų modulių testavimo.

„Pritaikydami naudingą patirtį, kviesime Haaga-Helia taikomųjų mokslų universiteto profesorių Heikki Hietala pasidalyti inovacijų ir kūrybiškumo skatinimo patirtimi su KSU studentais bei dėstytojais“,- įspūdžiais dalinosi Tarptautinių ryšių ir strateginės plėtros vadovė Ingrida Kutkienė.

Iš Osakos (Japonija) kilęs Haruto Masuda Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU) antrus metus studijuoja verslo vadybą. Paprašėme Haruto atsakyti į 8 klausimus apie studijas ir patirtį KSU.

1. Ar galėtum trumpai prisistatyti?

Mano vardas Haruto, esu iš Osakos, Japonijos. Mėgstamiausi mano užsiėmimai yra važinėjimas dviračiu, kelionės, futbolas, fotografija, žvejyba.

2.  Kas paskatino Tavo sprendimą pasirinkit KSU?

Ieškojau universiteto, kuriame nebūtų japonų studentų. Lietuvoje kituose universitetuose studijuoja keletas studentų iš mano šalies, bet KSU – ne. Tai buvo pagrindinis argumentas renkantis universitetą.

3. Kodėl pasirinkai studijoms Lietuvą?

Lietuva turi seną istoriją. Čia arti oro uostas, daug gamtos. Man, užaugusiam Osakoje, tai imponuoja. Vilniaus dydis man atrodo idealus.

4. Kuo KSU studentai skiriasi nuo studentų Japonijoje? Ar yra kokių nors ryškių skirtumų?

Taip! Manau, kad skirtumai kyla iš mokymosi tradicijos. Japonijoje mokymosi procesas dažniausiai yra pasyvus. Japonijoje žmonėms gerai sekasi įsiminti, tačiau diskutuoti gali būti sudėtinga. Taip yra ir man –  nesu prie to pripratęs. Be to, nors Japonijoje žmonės turi savo nuomonę, tačiau svarbiau palaikyti harmoniją ir stengtis išvengti konfliktų grupėse.

5. Koks buvo netikėčiausias studijų Lietuvoje aspektas?

Nesu studijavęs universitete Japonijoje, todėl negaliu tiksliai palyginti, bet daugelis studentų čia atsipalaidavę, o dėstytojai draugiški studentams.

6. Kokios yra KSU stiprybės ir tobulintinos sritys?

Stipriosios pusės: KSU  siūlo išskirtines studijų programas – Aviacijos vadybą ir Mados industriją. Turėdamas mažiau studentų nei Vilniaus universitetas arba MRU, KSU sutiekia glaudesnį bendravimą su kitais studentais ir Erasmus studentais.

Tobulintinos sritys: pasigendu  daugiau vandens konteinerių, patogesnių kėdžių. Tikėjausi daugiau bendravimo su Lietuvos studentais, kad galėčiau geriau suprasti jų požiūrį.

7. Ar galite pasidalyti trimis svarbiausiomis įžvalgomis, kurias patyrėte Lietuvoje?

Kadangi mano patirtis daugiausia susijusi su Vilniumi, tad įžvalgos sukasi apie Vilnių:

– Vilnius yra saugus, ramus, čia daug gamtos, todėl jis puikiai tinka studentams.

– Lietuvos ekonomika auga, matomi akivaizdūs pokyčiai.

– Lietuva yra maža šalis. Galite lengvai užmegzti ryšius.

8. Kokie Tavo planai ateinantiems penkeriems metams?

Jei įmanoma, po studijų planuoju dirbti Lietuvoje. Man Lietuva tapo antraisiais namais.

Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) Senatas 2024 m. balandžio mėn. patvirtino Aviacijos vadybos magistrantūros studijų programą. Universitete šiuo metu yra vykdomos Aviacijos vadybos bakalauro laipsnio studijos, kurias nuo šiol papildys ir išskirtinė, tarptautinė Aviacijos vadybos magistrantūros studijų programa. Studijos prasidės jau ateinantį rugsėjį, priėmimas į šią studijų programą jau vykdomas.

Kaip sako KSU Rektorė prof. dr. Jolanta Bieliauskaitė, patvirtinta magistrantūros studijų programa įrodo ilgametį KSU ekspertiškumą aviacijos vadybos srityje. Tai svarbus žingsnis tiek Universitetui, tiek ir Lietuvai, kadangi siūlomos ne tik bakalauro, bet nuo šiol ir magistro tarptautinės aviacijos vadybos studijų programos yra išskirtinės, rengiančios profesionalius aviacijos specialistus ir aviacijos pramonės vadovus, kurių šioje industrijoje labai trūksta bei kurie reikšmingai prisideda prie šalies ekonomikos vystymosi. Nuo šiol KSU galės pasiūlyti ne tik bakalauro, bet ir magistrantūros studijas šios srities profesionalams tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Šiuo metu universitete vykdoma Aviacijos vadybos bakalauro studijų programa yra vienas populiariausių pasirinkimų tarp Europoje vykdomų šios studijų krypties studijų. „Kasmet Universiteto Aviacijos vadybos studijų programa pritraukia studentus ne tik iš Lietuvos, bet ir kitų Europos, Azijos šalių. Mūsų studentų tiek akademiniai, tiek ir profesiniai pasiekimai yra išskirtiniai – stebime sparčiai augančias jų karjeras ir suprantame, kad ši tarptautinė studijų programa, įtraukianti dėstytojus – aviacijos ekspertus, praktikus iš viso pasaulio, o kartu ir studijų metais susiformuojantis bendraminčių tinklas, yra reikšmingas veiksnys jų profesinei sėkmei. Aviacijos industrija pasižymi dideliu aviacijos specialistų, profesionaliai parengtų darbuotojų, poreikiu, taip pat stebime ir jau industrijoje dirbančių asmenų norą tobulėti, praplėsti savo žinias, sukurti papildomą kontaktų ratą, tad tokiems žmonėms ir yra skirta tarptautinė, anglų kalba vykdoma Aviacijos vadybos magistrantūros studijų programa. Šioje programoje didelis dėmesys skiriamas dėstytojų – aviacijos ekspertų komandai bei kruopščiai suformuotiems, rinkos poreikius ir naujausias dabarties ir ateities aviacijos tendencijas atliepiantiems studijų dalykams. Ši studijų programa yra pritaikyta dirbančiam asmeniui, kadangi paskaitos vyks nuolatine – nuotoline studijų forma, tad dirbantys, keliaujantys, o taip pat ir darbo – gyvenimo balansą vertinantys asmenys ras galimybę studijuoti ir dar labiau patobulėti“ –  teigia Deimantė Žilinskienė, Universiteto Verslo inovacijų ir komunikacijos mokyklos vadovė.

,,Aviacija, nors dažniausiai asocijuojasi tik su oro linijų pilotais ir stiuardais bei stiuardesėmis, apima gerokai daugiau, nei tik šias profesijas. Nors Lietuvoje nėra nacionalinių avialinijų, Lietuvos kapitalo aviacijos įmonėms priklauso apie 250 lėktuvų. Lėktuvai naudojami pagal vadinamąjį ACMI modelį, suteikiantį galimybę oro bendrovėms dalintis ištekliais ir optimizuoti skrydžių veiklą.
Tūkstančiai žmonių dirba Lietuvos ofisuose, kad būtų užtikrinami skrydžiai visame pasaulyje. Būtent todėl labai vertiname KSU Aviacijos vadybos studijas bei Universiteto rengiamus profesionalus, kurie atitinka realų verslo poreikį ir leidžia aviacijos verslui samdyti būtent Lietuvoje paruoštus specialistus”, – sako Nacionalinės aviacijos asociacijos LAVIA Valdybos pirmininkas Aleksandras Nemunaitis.

Baigę  magistro studijas, studentai galės dirbti viduriniosios arba aukščiausios grandies vadovais, komandų vadovais, vadovais oro uostuose, keleivių ir orlaivių antžeminio aptarnavimo organizacijose, orlaivių techninės priežiūros įmonėse, turizmo bendrovėse, taip pat viešojo sektoriaus, tiesiogiai susieto su aviacijos pramone, organizacijose, taip pat gebės kurti aviacijos startuolius.

Bakalauro studijos trunka 3,5 metų, magistro studijos  – 1,5 metų.

Plačiau apie studijas: Aviacijos vadybos magistro studijos

Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) rektorė prof. dr. Jolanta Bieliauskaitė balandžio 12-19 dienomis lankėsi Kazachstane ir Uzbekistane.

Rektorė susitiko su Gvidu Kerušausku, generaliniu Lietuvos Respublikos konsulu Almatoje, su kuriuo aptarė bendradarbiavimo su Kazachstano aukštojo mokslo įstaigomis galimybes, universiteto tarptautinės plėtros svarbą bei Lietuvos aukštojo mokslo įvaizdį Centrinės Azijos regione. Rektoriaus Bekeno Saidakhmetovo kvietimu Jolanta Bieliauskaitė lankėsi Kazachstano Civilinės aviacijos akademijoje (CAA), su kuria KSU bendradarbiauja nuo 2023 m. ir kuri yra vienintelė aukštoji mokykla Kazachstano Respublikoje, rengianti aviacijos specialistus pagal tarptautinius ICAO, EASA, IATA reikalavimus. KSU rektorė taip pat aplankė Eurazijos technologijų universitetą Almatoje bei aptarė tolimesnio bendradarbiavimo mokslo ir studijų srityje galimybes.

Balandžio 17-18 d. prof. dr. Jolanta Bieliauskaitė kartu su KSU Tarptautinių ryšių ir strateginės plėtos skyriaus atstove Anastasija Halaburda dalyvavo tarptautinėje parodoje „Profesija ir išsilavinimas 2024” Uzbekistano sostinėje Taškente. KSU studijų parodoje Uzbekistane dalyvavo pirmą kartą.

„Matome didžiulį potencialą plėsti KSU bendradarbiavimą su universitetais Kazachstane ir Uzbekistane. Tai didelių galimybių šalys, kurių studentams mūsų universitetas gali pasiūlyti išskirtines studijų programas. Universitetams pristatėme studentų ir dėstytojų mainų galimybes pagal Erasmus+ tarptautinio mobilumo programą. Čia taip pat matome galimybes keistis patirtimi ir gerąja praktika”. Kaip sakė rektorė, abiejose šalyse sparčiai augantis aviacijos sektorius diktuoja didžiulį aviacijos vadybos specialistų poreikį. „Jaunuoliai gali pasinaudoti KSU aviacijos vadybos studijų programa įgyjant bakalauro ir magistro laipsnį. KSU įgytas išsilavinimas Centrinės Azijos studentams atvertų platesnes įsidarbinimo galimybes savo šalyje bei galimybę siekti karjeros Europoje”, minėjo rektorė prof. dr. Jolanta Bieliauskaitė.

Balandžio 19 d. KSU prorektorė dr. Loreta Tauginienė dalyvavo Almatos vadybos universiteto organizuotame Akademinio sąžiningumo lygos forume Kazachstane. Šiame renginyje ji pristatė Lietuvos mokslinių tyrimų etikos modelio teisinę raidą, apžvelgė akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus institutą bei akademinės bendruomenės vaidmenį Europos mokslinių tyrimų ekosistemoje. Kaip sako Loreta Tauginienė, „Nėra vienos konkrečios akademinio sąžiningumo skatinimo priemonės, kuri veikia efektyviai. Būtent įvairių akademinio sąžiningumo skatinimo priemonių pasitelkimas yra svarbus siekiant įgyvendinti pokyčius akademinėje aplinkoje, akademinėje kultūroje. Tam reikia nuoseklumo ir drąsos.“

Forumo dalyviai domėjosi įvairiomis bendradarbiavimo su KSU galimybėmis akademinio sąžiningumo srityje.

Forume taip pat diskutuota apie dirbtinio intelekto įtaką ateities kartų įgūdžiams, pedagogines inovacijas akademinio sąžiningumo srityje, akademinės veiklos tobulinimo kryptis.

Kazachstane Akademinio sąžiningumo lyga veikia 5 metus ir jungia apie 20 šios šalies universitetų. Forume dalyvavo apie 200 atstovų iš Lietuvos, Kazachstano, Uzbekistano, Kirgizijos, Filipinų, Kinijos ir kitų Vidurio Azijos valstybių.