Vilniaus Kirtimų kultūros centro inicijuotas projektas buvo pristatytas keliose kultūros erdvėse Vilniuje bei Kaune ir yra skirtas tyrinėti Kirtimų rajoną – sparčiai besikeičiančią sostinės dalį, talpinančią daug kontrastų: naujai besikuriančius verslo centrus, industrinį ir gyvenamąjį tarpukario ir sovietinio laikotarpių Vilniaus miesto paveldą. Fotomenininkė Ieva Austinskaitė su projekto organizatoriais tyrinėjo šios miesto dalies veidą ir po metus trukusio fotografinio tyrimo pristatė savo žvilgsnį į Kirtimų mikrorajono dabartį. Jos fotografinis pasakojimas – gatvių fragmentų, architektūros ir kasdienybės ženklų dokumentacija, žiūrovui atskleidžianti besikeičiančią ir kontrastingą mikrorajono dabartį. I. Austinskaitės fotoserijoje užfiksuoti keli Kirtimų veidai: naujos korporacijų ir didelių logistikos centrų teritorijos ir jos struktūrų atspindėjimas, senasis, industrinis „gamyklinis“ Kirtimų veidas bei sąlyginai nedidelės gyvenamųjų namų, trobų, žaidimų aikštelių ir kasdienio, labiau kaimiško nei miestietiško gyvenimo fiksavimas. Ieva Austinskaitė savo kūryboje tyrinėja viešųjų erdvių struktūras, urbanistinę aplinką, žmogaus ir miesto ryšį. Menininkė šiuo metu gyvena ir kuria Kaune. Middlesexo universitete ji baigė fotografijos bakalauro programą, Karališkajame meno koledže Londone – magistro studijas, rezidavo Vizualiųjų menų mokykloje Niujorke. Parodose bei leidiniuose fotomenininkės darbai publikuojami nuo 2011 m.
Paroda Kazimiero Simonavičiaus universitete (Dariaus ir Girėno g. 21, Vilnius) veiks nuo rugsėjo 6 d. iki spalio 31 d. Parodos lankymo laikas: I-V 8:00 – 17:00Miela Kazimiero Simonavičiaus universiteto akademine bendruomene,
Sveikinu Jus su naujų mokslo metų pradžia!
Jūsų atsidavimas, aistra ir nuoseklus darbas yra mūsų universiteto sėkmės varomoji jėga. Tęsdami kelionę kartu, ženkime į priekį ryžtingai, novatoriškai ir puoselėdami bendrą Universiteto viziją.
Tebūna nauji mokslo metai kupini augimo, pasiekimų ir pažangos džiaugsmo!
KSU Rektorė
prof. dr. Jolanta Bieliauskaitė
Susipažinkite su Ąžuolu – profesionalu, turinčiu didesnę nei 11 metų patirtį aviacijos sektoriuje. Per šiuos metus jis turėjo galimybę gilintis į šią nuolat besikeičiančią sritį tiek ant žemės, dirbdamas tarptautinėje antžeminio aptarnavimo įmonėje „Baltic Ground Services“, kuri teikia paslaugas daugiau nei 10 aviakompanijų, tiek ir ore kaip orlaivio įgulos narys.Būtina registracija: Pildyti registracijos formą.
Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) vykdomos Komunikacijos krypties Mados industrijos bakalauro ir Integruotos komunikacijos magistro studijų programos akredituotos 7 metams. Šią studijų kryptį vertino Studijų kokybės vertinimo centras, kuris atliko KSU vykdomų pirmosios ir antrosios pakopų komunikacijos krypties studijų išorinį ekspertinį vertinimą. Tarptautinių ekspertų pateiktoje išvadoje pažymima: „KSU labai rimtai žiūri į aukštąjį mokslą, atsakingai rūpinasi studijų procesais ir užtikrina prasmingą studijų patirtį tiek studentams, tiek dėstytojams.“
Joana Burn Photography
„Tai yra svarbus mūsų komandos ir dėstytojų darbo įvertinimas, įrodantis KSU ekspertiškumą vykdomose Komunikacijos krypties studijų programose. Džiaugiamės, kad studentams galime pasiūlyti išskirtines studijų programas, kurių studijų kokybė aukšta. Septyneri akreditacijos metai yra maksimalus akreditacijos laikotarpis, rodantis, jog studijų programos yra brandžios ir konkurencingos“, – teigia KSU rektorė prof. dr. Jolanta Bieliauskaitė. Ji taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tarptautiniai vertintojai pažymėjo Mados industrijos programos unikalumą ir išskirtinumą Europos kontekste, bei pabrėžė šios programos sinergiją su kitų Europos universitetų programomis. „Konkuruojame su universitetais Italijoje, todėl studentai, besidomintys mada, gali drąsiai rinktis studijas KSU – mūsų siūloma studijų programa yra solidi ir turi panašumų su Europoje dėstomomis mados industrijų programomis“, – priduria rektorė. Ji taip pat paminėjo, kad Mados industrijos studijų programos absolventai jau kuria savo sėkmės istorijas augančioje mados industrijoje. Rektorė pabrėžia, kad abi vertintos studijų programos yra pažangios ir atliepia šiuolaikinės darbo rinkos poreikius. „Integruotos komunikacijos magistro programa orientuota į profesionalus, siekiančius komunikacijoje naudoti pažangiausias komunikacijos priemones ir technologinius sprendimus“, – sako prof. dr. Jolanta Bieliauskaitė.
Ekspertai savo išvadoje pabrėžė dėstytojų kvalifikacijos ir kompetencijos lygį, viršijantį teisės aktuose nustatytus standartus. „Siekiame, kad KSU dėstytų geriausi savo srities profesionalai – kviečiame žinomiausius ekspertus tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio“, – teigia rektorė.
Joana Burn Photography
KSU Verslo inovacijų ir komunikacijos mokyklos vadovė Deimantė Žilinskienė sako, kad suteikta 7 metų akreditacija komunikacijos krypties programoms yra įrodymas, jog universitetas nuosekliai siekia siūlyti studentams naujas, išskirtines, konkurencingas ir į ateities darbo rinkos poreikius orientuotas studijų programas. „Mūsų universitetą dėl vykdomų programų specifiškumo ir kokybės randa studentai iš viso pasaulio. KSU Europoje jau gerai žinomas dėl Aviacijos vadybos programos. Siekiame, kad globalioje edukacijos rinkoje įsitvirtintume ir kaip išskirtinių Mados industrijos bei Integruotos komunikacijos studijų programų universitetas. Puikus išorinių tarptautinių ekspertų įvertinimas patvirtina mūsų vykdomų studijų išskirtinę kokybę“, – sako Deimantė Žilinskienė. Ji taip pat pažymi, kad tarptautiniai ekspertai palankiai įvertino KSU pastangas suteikti studentams galimybę individualizuoti savo studijas ir įgyti naudingos praktinės patirties, o taip pat ir atkreipė dėmesį į išskirtinį, personalizuotą požiūrį į studentą Universiteto bendruomenėje.
Universiteto studijos yra periodiškai vertinamos pagal Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) sudarytą Studijų krypčių išorinio vertinimo planą. Vykdomų studijų išorinis vertinimas yra būtinas visoms Lietuvoje vykdomoms studijoms.
Studijų krypčių vertinimas susideda iš keleto etapų: studijas vertinę užsienio ekspertai pirmiausiai susipažino su Komunikacijos krypties studijų savianalizės rengimo grupės parengtu vykdomų studijų savianalizės suvestinės dokumentu, tuomet 2024 m. balandžio mėnesį atvyko vertinimo vizitui, kurio metu susitiko su KSU bendruomene: studentais, dėstytojais bei tyrėjais, administracija, absolventais bei studijų programų įgyvendinime dalyvaujančiais socialiniais partneriais ir susipažino su Universiteto materialiaisiais ištekliais. Po vertinimo ekspertų grupė parengė detalias vertinimo išvadas.
Ar laukiate rugsėjo 2-osios, naujo ir įdomaus gyvenimo etapo pradžios? Mes su nekantrumu laukiame susitikimo su Jumis – būsimais KSU studentais! Pasimatykime šventėje rugsėjo 2-ąją dieną, 13:00 val. Kazimiero Simonavičiaus universitete!
Registracijos formą rasite čia: https://forms.office.com/e/kDh9dAU7xV
2024 m. birželio 24-28 d. Jungtinėje Karalystėje, University of Bath vyko didžiausia Europoje vadybos mokslo konferencija – EURAM 2024.
Jau 25-ąjį kartą vykusios konferencijos tema: Inovacijų skatinimas sprendžiant didžiuosius iššūkius (angl. Fostering Innovation to Address Grand Challenges).
Konferencijoje Kazimiero Simonavičiaus universitetui atstovavo ir panelinę diskusiją „Business Schools in Motion – New Frontiers for Management Education in a Changing World” moderavo Universiteto Verslo inovacijų ir komunikacijos mokyklos vadovė dokt. Deimantė Žilinskienė.
Atsižvelgiant į šiandienos iššūkius, visuomenė turi išgyventi radikalias transformacijas. Verslo mokyklos gali atlikti svarbų vaidmenį šiame procese, tačiau norėdamos tai daryti – turi keistis ir pačios. Deimantė kartu su kitų šalių Verslo mokyklų vadovais – prof. Kathrin Moeslein (FAU, Vokietija, buvusi EURAM prezidentė), Prof. Hamid Kazeroony (USA, Minnesota State University, EURAM tarybos narys), ir Prof. Drikus Kriek (Verslo mokyklos dekanas ir doktorantūros studijų direktorius iš Slovėnijos, Bled School of Management) bei klausytojais diskutavo apie iššūkius, su kuriais susiduria verslo mokyklos, būsimą verslo mokyklų raidą ir pokyčius, kurie jau vyksta jų atstovaujamose institucijose, dalijosi gerosiomis patirtimis.
Konferencijoje buvo nagrinėjamos technologinių inovacijų vaidmuo vertės kūrimo, konkurencingumo gerinimo ir ekonomikos augimo procese. Buvo ieškoma atsakymų į klausimus, kaip DI eroje inovacijos gali prisidėti prie kylančių iššūkių sprendimo nesukuriant. Konferencijoje dalyvavę mokslininkai ieškojo atsakymų į klausimą, kaip verslo organizacijos, vyriausybės ir akademinė bendruomenė gali bendradarbiauti kurdamos naujus sprendimus ir užtikrinti, kad inovacijos būtų atsakingos ir etiškos. Diskutuota apie poreikį pereiti nuo „tradicinių“ inovacijų formų prie organizacinių, verslo modelių ir socialinių inovacijų. Mokslininkai akcentavo, kad šiame kontekste jiems atsiveria galimybės atlikti svarbius tyrimus apie vadybos, organizacinius ir politikos iššūkius, būtinus reikiamų inovacijų sukūrimui.
Rugpjūčio 5-6 dienomis Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorė prof. Dr. Jolanta Bieliauskaitė pasveikino Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vykusios tarptautinės mokslinės-praktinės konferencijos „Ukraina ir Lietuva: Istorijos, kalbos, kultūros ir turizmo paralelės“ dalyvius. Rektorė savo sveikinime akcentavo abiejų tautų tarpusavio supratimo svarbą ir minėjo, kad keitimasis mokslinėmis ir praktinėmis žiniomis bei idėjomis yra vienas iš būdų tai pasiekti. „Kazimiero Simonavičiaus universitetas didžiuojasi ilgamečiu bendradarbiavimu su Ukrainos universitetais bei džiaugiasi galėdamas prisidėti prie abiejų tautų ryšio stiprinimo siūlydamas lietuvių kalbos kursus Lietuvoje gyvenantiems ukrainiečiams, kurie turėjo palikti savo šalį dėl Rusijos sukelto karo. Norime, kad Ukrainos žmonės tiek Universitete, tiek ir Lietuvoje jaustųsi saugūs, galėtų sklandžiai integruotis į mūsų bendruomenę, tuo pačiu išlaikydami savo tapatybę“, – sakė rektorė.
Pranešimus skaitė Instituto mokslininkai: dr. Halyna Pšeničkina, prof. dr. Sergejus Temčinas, etnologė Gražina Kadžytė ir doktorantai, kurių disertacijų temos susijusios su Ukrainos regionu – Nadiia Popyk bei Linas Tavaras.
Konferencijoje dalyvavo daugiau nei 40 dalyvių, atvykusių iš Ukrainos ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų, darbas vyko keliose sekcijose ne tik gyvai, bet ir nuotoliniu būdu.
KSU prof. dr. Jolanta Zabarskaitė skaitė pranešimą apie kognityvinius kalbos mokymo metodus.
Renginį moderavo doc. dr. Jurga Trimonytė Bikelienė ir prof. Igoris Koroliovas.
Konferenciją organizavo Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kartu su Ukrainos Kyjivo Taraso Ševčenkos nacionalinio universiteto Baltistikos centru.
Konferencijos metu pasirašytos partnerystės ir mokslinio bendradarbiavimo sutartys su Ukrainos universitetais.
Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) atidaro pirmąją Aviacijos ir kosmoso akademiją Lietuvoje, kuri suburs aviacijos ir kosmoso entuziastus. Pirmieji 12 savaičių mokymai startuos jau šį rugsėjį. Apie poreikį steigti Akademiją, jos tikslus kalbame su KSU Verslo inovacijų ir komunikacijos mokyklos vadove, Nacionalinės aviacijos asociacijos LAVIA valdybos nare dokt. Deimante Žilinskiene.
Kaip kilo mintis steigti Kosmoso ir aviacijos akademiją universitete?
Aviacijos vadybos studijos KSU vykdomos jau dešimt metų, per šį laiką universitetas sukaupė didelį ekspertiškumą šioje srityje. Natūralu, kad žiniomis norime pasidalinti su aviacijos srities entuziastais. Noras ir poreikis steigti Aviacijos ir kosmoso akademiją KSU atsirado jau senokai, o šį rugsėjį jis virs realiu projektu – formuosime pirmąją grupę. Populiarėja ir pati sritis, o darbo rinkoje šių specialistų poreikis visuomet yra didžiulis ir nuolat augantis.
Universitetas nuolat sulaukia klausimų, kokius dalykus apima mūsų siūloma Aviacijos vadybos studijų programa, koks darbas laukia baigus studijas. Žmonės domisi, kaip tapti pilotu, stiuardu/e, kokias kitas profesijas jie gali įgyti augančioje aviacijos industrijos srityje. Ne visi nori ir ne visi gali pilotuoti orlaivį, tačiau svajonę dirbti aviacijos srityje galima įgyvendinti per kitas veiklas, susijusias su vadybinėmis kompetencijomis. Akademija ir skirta tam, kad atsakytume į šiuos klausimus, populiarintume aviacijos sritį.
Kaip atsirado kosmoso tema akademijos programoje?
Kosmosas šiandien tampa tema, kurią galima nagrinėti iš daugelio perspektyvų. Žmonėms jis tampa vis labiau prieinamas – ateityje komercinių skrydžių į kosmosą daugės, ir čia atsivers galimybės verslo plėtrai. Šioje srityje taip pat reikės vadybinių kompetencijų. Tad Akademijoje kalbėsime ne tik apie kosmoso paslaptis, bet ir apie tai, kaip kosmosą galime „užkariauti“ dirbdami Žemėje. Lietuva siekia tapti kosmoso valstybe, tad ir mes matome savo misiją prisidėti prie šios ambicijos iš edukacinės pusės. Beje, Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU) gegužės 9 d. apsilankė astronautė Heidemarie Stefanyshyn-Piper, kuri susitiko su KSU akademine bendruomene. Susitikimas buvo tikrai įkvepiantis ir paliko didelį įspūdį ne tik studentams bet ir mūsų socialiniams partneriams.
Į ką orientuojasi Aviacijos ir kosmoso akademijos mokymai?
Esame atviri visiems, kurie domisi aviacija ir kosmosu. Nesvarbu, ar mokymų dalyviai norės daugiau sužinoti apie būsimą profesiją, ar pasitikrinti savo pomėgius, o gal tiesiog pabūti bendraminčių tarpe. Visus Akademijos dalyvius vienys bendra tema – aistra aviacijai ir kosmosui. Įdomių temų ras ir jau dirbantys šioje industrijoje žmonės, ir tie, kurie galvoja, kaip pritaikyti savo turimas žinias kuriant verslą.
Kaip atrodys mokymai?
Mokymai vyks nuotoliniu būdu, jie truks 12 savaičių. Kiekvienas užsiėmimas bus skirtas atskiros temos nagrinėjimui. Vieną dieną kalbėsime apie tai, kaip tapti pilotu, kitą – apie tai, kaip iš tiesų atrodo stiuardo gyvenimas. Aptarsime, kas yra VIP skrydžių industrija, kas yra Kosmoso agentūra ir kitos su kosmoso sritimis susijusios organizacijos, kaip vystomi verslai aviacijos ir kosmoso srityse ir kita. Norime, kad tai taptų puikia erdve, kurioje susitinka šios srities entuziastai. Tikimės ne tik įdomių paskaitų, bet ir turiningų diskusijų, naujų pažinčių, kontaktų. Per 12 savaičių trukmės mokymų programą Akademijos dalyviai turės unikalią galimybę susipažinti ir užmegzti ryšius su aviacijos ir kosmoso srities lyderiais, pilotais, stiuardais, oro linijų bendrovių įkūrėjais, vadovais, žymiais aviacijos ir kosmoso ekspertais ir kitais.
Sieksime, kad paskaitos būtų įdomios. Mūsų lektoriai – aviacijos srityje sėkmės istorijas sukūrę profesionalai, kurie šiandien prisideda prie aviacijos industrijos progreso. Keletas paskaitų bus vedamos anglų kalba, nes turėsime kviestinių svečių iš užsienio. Vienas iš jų – Jack Romero – visame pasaulyje garsus aviacijos antrepreneris, mentorius, British Mediterranean Airways įkūrėjas.
Registracijos nuorodą rasite čia: KSU Aviation & Space Academy registracija
Praėjusių metų lapkričio pabaigoje pasirodęs generatyvinis dirbtinio intelekto (DI) pokalbių robotas „ChatGPT“ pradėjo dirbtinio intelekto revoliuciją. Ši programa per trumpą laiką tapo daugelio profesijų atstovų neatsiejamu darbo įrankiu – ją naudoja finansininkai, tekstų kūrėjai, vertėjai, redaktoriai ir teisininkai. Dirbtinio intelekto plėtra sparti ir verčia permąstyti profesijų poreikį ateityje. Diskutuojama, kurios profesijos išliks, o kurioms teks adaptuotis. Kaip DI pakeis teisininko profesiją ir kokiems pokyčiams reikia ruoštis, kalbame su Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) rektore, teisės prof. dr. Jolanta Bieliauskaite.
Koką įtaką teisininko profesijai turi dirbtinis intelektas?
Kaip ir kitose profesijose, nemažą dalį parengiamojo darbo, kurį turi atlikti teisininkas, gali nuveikti DI – jis yra puikus asistentas. Teisininkai DI įrankių dėka jau šiandien savo darbe gali optimizuoti procesus: greičiau paruošti reikiamus dokumentus, suredaguoti tekstus, išversti teisines sąvokas, parengti sutartis ir greičiau parašyti laiškus. Vienas iš darbų, kuriame generatyvinis DI pasižymi, yra didžiulių dokumentų apimčių analizė. Daugelis teisininkų žino, kiek laiko tai atima ir jau dabar mielai šią funkciją perleidžia DI.
Kokias problemas šiandien DI pritaikymas kelia teisės srityje?
DI pritaikymas teisės srityje kelia nemažai iššūkių, etinių problemų, susijusių su duomenų apsauga, konfidencialumu bei sprendimų priėmimu. Tai yra rimti iššūkiai, apie juos daug kalbama. Juk ChatGPT sistemoje duomenys lieka ir gali būti naudojami toliau. Tačiau užsienyje jau diegiamos DI sistemos įmonių serveriuose ar privačiuose debesyse. Kaip ir kitose profesijose, kuriose privatumas ir konfidencialumas yra itin svarbus, teisininkai greičiausiai bus suinteresuoti naudoti šiuos sprendimus. Taip pat išlieka neatsakytas klausimas, o kas būtų atsakingas už teisininko – roboto klaidas?
Ar DI gali pakeisti teisininką?
DI teisininko darbą gali atlikti iki tam tikros ribos, sprendimo priėmimas reikalauja daugumos faktorių įvertinimo. Tik žmogus, o ne robotas, surinkęs visą reikalingą informaciją, vadovaudamasis žiniomis, intelektu galėtų kūrybiškai pažvelgti į problemą ir priimti sprendimą. Juk teisinės problemos neretai yra susijusios ir su moralinėmis, socialinėmis problemomis, kurių DI nepajėgus išspręsti. Klaidos teisėje skaudžios, brangiai kainuojančios.
Ar teisininko profesijai negresia išnykimas ateityje?
Neabejoju, kad teisininko profesija liks svarbi, jos poreikis ir reikšmė nesumažės. Nors teisininkams DI padės sumažinti laiko sąnaudas, skirtas rutininiams, pasikartojantiems darbams, pati teisinė sistema negalės būti reguliuojama tik dirbtinio intelekto pagalba. Teisininkai yra ir bus nepakeičiami sprendžiant sudėtingas teisines problemas.
Vis tik jau dabar akivaizdu, kad teisininkui reikalingos ne tik teisinės žinios, bet ir vadybos, projektų valdymo, dizaino mąstysenos, procesų, duomenų analitikos, technologiniai ir kiti įgūdžiai, kurie padės prisitaikyti prie dirbtinio intelekto sąlygotų iššūkių. Mūsų universitetas seka pasaulines tendencijas, rinkos poreikius ir nuolat atnaujina teisės studijų programą taip, kad ji ugdytų teisininkus su aktualiomis kompetencijomis ir profiliu.
Ką reikėtų daryti teisininkams, kad pasirengtų šiems pokyčiams?
Technologinė revoliucija vyksta ir jos nesustabdysime. Teisininkai turi išmokti adaptuotis prie sparčiai besikeičiančios aplinkos, naudotis dirbtinio intelekto sistemomis bei gebėti valdyti jų keliamas rizikas. Todėl universitetams svarbu ne tik peržiūrėti studijų programas, įvertinti, koks teisininkų vaidmuo ir kokių kompetencijų poreikis bus ateityje, bet ir sudaryti sąlygas ugdyti naujas kompetencijas teisinį darbą jau dirbantiems asmenims. Pavyzdžiui, š.m. spalio 10 d. Kazimiero Simonavičiaus universitetas kartu su partneriais organizuoja renginį „Teisės ir technologijų inovacijos: dirbtinio intelekto taikymas teisėje ir versle“, kurio metu bus galima ne tik susipažinti su DI naujovėmis, bet ir praktiškai išbandyti DI ir dizaino mąstysenos taikymą teisės ir verslo kontekstuose taip atnaujinant savo žinias ir įgūdžius.
Kokias moksleivių ir studentų savybes turime ugdyti, kad būtų lengviau prisitaikyti prie pokyčių?
Nauja realybė pareikalaus nuolatinio mokymosi, kūrybiškumo, kritinio mąstymo ir gebėjimo prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Kūrybinio ir kritinio mąstymo vaidmuo ateityje tik augs, todėl, mes, edukacijos srityje dirbantys specialistai, turime sudaryti palankias sąlygas šio mąstymo ugdymui.
Šiame dirbtinio intelekto ir skaitmenizacijos pažangos amžiuje vis dar stebimas žymus atotrūkis tarp vyrų ir moterų, kuriančių ar vystančių savo verslą elektroninėje erdvėje. Pasaulio banko pateikta statistika rodo, kad išsivysčiusios šalyse e-prekybą vykdo 42% moterų, tačiau mažiau išsivysčiusiose šalyse – tik 19%. Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, siekiama remti moterų ir mergaičių informacijos ir komunikacijos technologijų (IKT), verslo ir „minkštųjų“ įgūdžių lavinimo iniciatyvas, siekiant skatinti jų užimtumą ir verslumą e-prekybos srityje.
Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) projektų vadovė Reda Juodkūnienė pasakojo, kad siekdamas didinti moterų dalyvavimą e-prekyboje, universitetas kartu su užsienio partneriais įgyvendino projektą, skirtą moterų kompetencijų, reikalingų e-prekyboje, ugdymui. Kaip sako R. Juodkūnienė, moterų įgalinimas laisvai jaustis elektroninėje erdvėje atveria joms didesnes galimybes realizuoti savo verslo idėjas. „Moterys gali pačios be didelių kaštų susikurti darbo vietą ir mažiau rizikuodamos išbandyti verslo idėjas. Nuosavas verslas elektroninėje erdvėje leidžia moterims daug lanksčiau derinti darbą su šeimos poreikiais, būti savarankiškomis ir nepriklausomomis“, – teigia R. Juodkūnienė.
Pasak jos, noras spręsti moterų nedarbo problemas, įgalinant jas dalyvauti kuriant savo e-verslą ir paskatino sukurti bei įgyvendinti projektą „Elektroninės prekybos mokymai moterims verslininkėms“.
Atsižvelgiant į apklaustų moterų verslininkių poreikius, projekto metu buvo sukurta mokymų programa. Jos tikslas – pagerinti skaitmeninius įgūdžius ir žinias, susijusias su e-prekyba. Pagal šią programą sukurti ir interaktyvūs mokymai, nemokamai prieinami elektroninėje platformoje, kurioje galima rasti ir specialų e-prekybos verslo vadovą su daug pavyzdžių ir naudingų praktinių patarimų.
Gerais dalykais svarbu dalintis, tad KSU projekto komanda kvietė moteris verslininkes į vėlyvuosius pusryčius, kurių metu ne tik aptarė projekto rezultatus, bet ir dovanojo kviestinių lektorių – savo srities profesionalų – paskaitas moterims. Renginyje dalyvavusi Mentores.lt ir veiklių moterų bendruomenės „Sėkminga Aš“ įkūrėja Indrė Kudrevičė pasidalino savo įspūdžiais apie moterų verslumo skatinimo svarbą ir įtraukties į e-prekybą galimybes. Mentorės Indrės nuomone, projekto metu sukurta mokymosi platforma taps puikiu įrankiu moterims, norinčioms žengti pirmą savarankišką žingsnį tiek kuriant verslą, tiek gilinant žinias ir vystant jau pradėtą verslą.
„Smagu matyti laimingas moteris, kurios mėgaujasi savo veikla. Toms moterims, kurios nori įgyvendinti savo verslo idėjas, linkiu išdrįsti pradėti, nes vietoje abejonių, kad kas nors nepavyks, galima užduoti sau klausimą – o kas bus jei jums pasiseks? Tokie projektai, kokį pristatė KSU yra naudingi ir svarbiausia – visoms suteikta galimybė naudotis nemokama aktualia informacija, kuri yra reikalinga, siekiant nepasiklysti šiame sudėtingame technologijų pasaulyje“, – teigia I. Kudrevičė.
Savo įžvalgomis renginio metu dalinosi ir „Y tėvai“ prekių ženklo vystytoja, šeimų edukatorė Vaida Ivaniukaitė, kuri tikino, kad gana sunku manevruoti ir tolygiai paskirstyti savo jėgas e-verslo kūrimui ir šeimai. „Labai svarbu gebėti planuoti laiką siekiant balanso, sudėlioti asmeninius prioritetus, o kuo daugiau žinių ir patirties sukaupi, tuo lengviau reikalai einasi“, – teigė Vaida.
Etiketo ir protokolo specialistė, pirmosios virtualių etiketo mokymų platformos www.modernusetiketas.lt įkūrėja Indrė Sapagovaitė verslioms moterims patarė, kaip elgtis tam tikrose situacijose tiek bendraujant su verslo partneriais, tiek su klientais. Jos nuomone, svarbu išlaikyti balansą tarp draugiškumo ir profesinio bendravimo, nes labai dažnai net nepajaučiame ribų, dėl ko galime būti neteisingai suprasti ar pakliūti į konfliktines situacijas.
Projekto mokymų platformą išbandžiusi verslininkė, „Skonio burtai“ įkūrėja Natalija Glazunova motyvuoja verslias moteris ne tik drąsiai imtis e-prekybos, bet ir dalinasi savo asmenine patirtimi, kuomet dirbdama samdomą darbą, randa laiko ir savo verslo vystymui bei aktyviai komunikacijai socialiniuose tinkluose.
„Kai norisi, galima viską suderinti, bet planavimas ir tinkamos žinios, nuolatinis mokymasis man yra svarbiausi dalykai, padedantys eiti į priekį. Kasdien mažais žingsneliais judėti pirmyn yra visada geriau, nei delsti ir nieko neveikti. Ir jei moterys jaučia, kad joms trūksta žinių e-prekyboje, rekomenduoju naudotis KSU sukurta nemokama tikrai daug žinių suteikiančia platforma“, – įspūdžiais dalijosi N. Glazunova.
Kita renginio dalyvė – prekių ženklo „Aš Lietuvė“ puoselėtoja Brigita Šilinskė teigė, kad baigusi verslių moterų mokymus sustiprino savo žinias jai sudėtingoje kibernetinio saugumo bei finansų valdymo srityje. „Eu papuošalų su tautiniais motyvais kūrėja. Kūrybiniam procesui skiriu labai daug laiko, tačiau anksčiau dar daugiau laiko praleisdavau tvarkydama savo el. parduotuvės techninius užkulisius, jau nekalbant apie atsakingą apskaitos vedimą. Po šių savarankiškų mokymų man paaiškėjo įvairūs būtini veiksmai e-prekybos versle ir tapo gerokai lengviau dirbti“, – džiaugėsi mokymų dalyvė B. Šilinskė.
Projekto mokymų programa yra paruošta ir adaptuota lektoriams, todėl tikimasi, jog ja aktyviai naudosis savo reikmėms ir toliau tęs moterų verslumo skatinimo idėjas, o kiekvienas, kas norėtų sustiprinti savo žinias e-prekyboje bei drąsiau nerti į elektroninį verslą, platformoje gali mokytis savarankiškai.
Daugiau apie Kazimiero Simonavičiaus universiteto įgyvendinamą verslių moterų projektą (Nr. 2021-1-LT01-KA220-ADU-000026390), įgyvendintą kartu su tarptautiniais partneriais iš Turkijos, Austrijos, Prancūzijos, Italijos, Kroatijos ir Rumunijos, galite sužinoti paspaudę nuorodą: https://ksu.lt/apie-universiteta/padaliniai/projektu-pletros-skyrius/ekomercija-2/ . El. mokymų platforma rasite čia: https://www.ecommerce4women.com/challenges
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/uzsakomasis-turinys/aktualijos/nemokama-mokymo-platforma-moterims-nauja-galimybe-drasiau-pradeti-e-prekybos-versla-120037311
Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) nuo rugsėjo mėnesio organizuos 5-6 mėnesių trukmės lietuvių kalbos kursus ukrainiečiams, atvykusiems į Lietuvą dėl Rusijos vykdomo karo prieš Ukrainą. Kursai padės ukrainiečiams išmokti lietuvių kalbą, pažinti Lietuvos istoriją, kultūrą ir socialinę visuomenės struktūrą. Kartu su projekto partneriais siekiame teigiamų ukrainiečių integracijos pokyčių Lietuvoje ir sėkmingų projekto rezultatų.
Mokydami lietuvių kalbos ukrainiečius, sieksime jiems kuo efektyviau ir greičiau suteikti kalbos vartojimo kompetencijas. Mokymai vyks pagal kognityvinę mokymosi metodologiją su konkrečiais pratybų modeliais, kurie apims tekstų, dialogų, raiškos, žodyno turtinimo, mediacijos ir rašybos pagrindus.
Mokymai apims A1 ir A2, B1 ir B2 lygius. Mokymai nemokami.
KSU projektas startuoja nuo rugpjūčio 1 d. ir bus vykdomas iki 2025 m. kovo 31 d.
КCУ запрошує українців вивчати литовську мову
Університет Казімєраса Сімонавічюса (КСУ) з вересня організовує 5-6-місячний курс литовської мови для українців, які приїхали до Литви через війну, яку Росія веде проти України. Курс допоможе українцям вивчити литовську мову та дізнатися про історію, культуру та соціальну структуру литовського суспільства. Разом з партнерами проекту ми прагнемо досягти позитивних змін в інтеграції українців у Литві та досягти успішного результату проекту.
Навчаючи українців литовської мови, ми будемо прагнути максимально ефективно та швидко забезпечити їх мовними компетенціями. Навчання базуватиметься на когнітивній методиці навчання з використанням конкретних моделей вправ, що охоплюють основи текстів, діалогів, висловлювання, збагачення словникового запасу, посередництва та правопису.
Тренінг охоплюватиме рівні А1 та А2, В1 та В2. Навчання є безкоштовним.
Проект ХДУ стартує 1 серпня і триватиме до 31 березня 2025 року.
Mados žurnalus pradėjau „leisti” būdama visai maža. Juos paruošdavau pati nuo A iki Z. Nupiešdavau viršelį, o viduje priklijuodavau gausybę iškarpų su drabužių aprašymais. Taip pat savo žurnalams rašydavau straipsnius ir įsivaizduojamus interviu su įžymybėmis. „Patirtis pravertė, šiandien mados temomis jau rašau „Elle” žurnalui“, – šypsodamasi pasakoja Greta Kukštaitė, mados žurnalistė, „Fashion Academy“ bendrakūrėja, dirbanti su įvairiais mados projektais ir prekių ženklais.
Baigusi mokyklą, Greta įstojo į Kazimiero Simonavičiaus universitetą (KSU), kuris vienintelis Lietuvoje siūlo Mados industrijos studijų programą. „Apsispręsti, ką noriu studijuoti, man buvo nesunku – aiškiai žinojau, kad noriu dirbti mados srityje”. Universitete gavau vertingų žinių, dėstytojai buvo ryškūs ir įkvepiantys. Vien ko vertos mados guru prof. Eugenijaus Skerstono paskaitos – jo žinios, patirtis, elegancijos pamokos mums buvo neįkainojamos. Tiems, kas mano, kad studijų metu reikės ruošti lekalus ir siūti, Greta atsako, kad mados industrijos studijos koncentruojasi ties mados verslu, komunikacija, vadyba. „Mados industrija – viena didžiausių pasaulyje, todėl ir sričių, kuriose galima save realizuoti – apstu – čia reikalinga daugybė kompetencijų”–, tikina Greta.
Greta sako, kad KSU, jai gimė idėja įkurti mados akademiją, kurioje galėtų mokytis visi mados entuziastai. Ji negali patikėti, kad svajonė išsipildė taip greitai ir taip sėkmingai. Šių metų kovo pradžioje Greta kartu su Kazimiero Simonavičiaus universitetu įkūrė mados akademiją „Fashion Academy“. Kaip sako Greta, ji bendradarbiavimą su KSU pasirinko dėl sentimentų savo Alma Mater ir universiteto ekspertinių kompetencijų mados srityje. „Fashion Academy” siūlo programą vyresnių klasių moksleiviams, studentams ir visiems mados entuziastams. Programą sudaro 8 savaičių kursai, kurie vieniems reiškia akiračio praplėtimą, o kitiems – savo galimybių, ateities svajonių pasitikrinimą. Greta sako, kad svarbu save pradėti realizuoti kuo anksčiau, todėl visus skatina ieškoti galimybių tobulėti. Pasak jos, net pats brangiausias ir geriausias universitetas įdomios ir sėkmingos karjeros negarantuos – to tikėtis būtų naivu. Studijų metu įgytos žinios praverčia ir yra svarbios, tačiau reikia nuolat mokytis, ieškoti naujų galimybių ir nesustoti.
Kovo pradžioje startavęs naujas projektas „Fashion Academy“ jau gali džiaugtis pirmaisiais absolventais, kurie sėkmingai baigė aštuonių savaičių trukmės kursus. Jų metu kursų dalyviai susipažino su žymiausiais įvairių sričių mados ekspertais: dizaineriais, stilistais, komunikacijos, technologijų ir aukštosios mados specialistais, o taip pat įgavo žinių, kaip atrasti save mados pasaulyje ir kurią kryptį pasirinkti. Tokio pobūdžio projektas yra pirmasis Lietuvoje.
Kaip sako Greta, projekto „Fashion Academy“ sėkmė slypi lektorių profesionalume. Į akademiją pavyko suburti skirtingų mados sričių specialistus, dirbančius ir save realizuojančius tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
„Džiugina puikūs akademijos dalyvių atsiliepimai – jie minėjo, kad įgavo drąsos, pasitikėjimo savimi, sužinojo daugiau apie karjeros galimybes mados srityje”, – pasakojo projekto „Fashion Academy“ idėjos autorė G. Kukštaitė.
KSU rektorė prof. dr. Jolanta Bieliauskaitė džiaugiasi stebėdama sėkmingai besiklostančias Mados industrijos studijų programos absolventų karjeras ir neslepia, kad universitetas turi ambicijų plėtoti mados studijas tiek bakalauro, tiek ir magistrantūros lygmeniu.
„Stebime mados pramonės tendencijas ir matome specialistų poreikį šioje srityje. Todėl ir toliau planuojame ugdyti ekspertus, gebančius profesionaliai veikti daugialypėje mados industrijoje, operatyviai reaguojančius į technologinius pokyčius, vartojimo tendencijas, praktikuojančius etišką ir tvarų požiūrį į madą, o taip pat, gebančius savarankiškai suburti komandą, dalintis šios srities žiniomis su kitais. Greta yra vienas iš mūsų ambicingų ir veiklių absolventų, kuriais mes didžiuojamės, pavyzdžių. Tokie bendri projektai, kaip „Fashion Academy” yra puikus alumnų ir universiteto pasitikėjimo vieni kitais įrodymas, vertingiausias grįžtamasis ryšys”-, sako rektorė.
Daugiau apie programą galite sužinoti čia
