Spalio 10 d. Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) kartu su partneriais, teisinių paslaugų įmone „Fondia“ ir Aukštoji mokykla SMK, organizuoja renginį „LegalTech inovacijos: dirbtinio intelekto taikymas teisėje ir versle“, kuriame bus nagrinėjami dirbtinio intelekto įrankių valdymo aspektai verslo organizacijose. Apie artėjantį renginį, jo tikslus ir nagrinėjamus klausimus kalbame su pranešėja Katerina Jarmolovičiene. Katerina yra „Fondia” vyresnioji teisininkė, KSU programos „Dirbtinis intelektas: teisiniai aspektai ir rizikų valdymas“ lektorė, IAPP sertifikuota dirbtinio intelekto valdymo profesionalė (AIGP).

Kam skirtas spalio 10 d. renginys ir kokios problemos jame bus nagrinėjamos?

Renginio tema aktuali verslo organizacijų vadovams, teisininkams, personalo valdymo specialistams ir visiems, kas nori saugiai naudoti DI darbe.  Be abejonės kviečiame dalyvauti ir studentus  –  būsimus teisininkus! Dirbtinis intelektas jau nebėra naujiena – jis mūsų kasdienybė. Jo neturėtume vengti, priešingai – turime jį įveiklinti optimizuojant procesus verslo organizacijose. Generatyvinių DI įrankių dėka darbuotojai įmonėse gali greičiau paruošti reikiamus dokumentus, suredaguoti ir išversti tekstus, parengti sutartis ir greičiau parašyti laiškus. Viena iš sričių, kur generatyvinis DI ypač naudingas – didžiulių dokumentų apimčių analizė.

Kokios DI sistemos yra optimaliausios, kaip jos gali palengvinti verslo organizacijų darbuotojų darbą, optimizuoti procesus ir kokios rizikos kyla naudojant vienus ar kitus DI įrankius – apie tai kalbėsime spalio 10 d.

Renginiu taip pat norime paskatinti organizacijų vadovus labiau  domėtis, kokius DI įrankius naudoja jų darbuotojai. Norime juos paskatinti imtis lyderystės diegiant DI sistemas įmonėse. Šiandien darbo rinkoje atsiranda nauja verslo paslauga – DI įrankių, naudojamų organizacijose, „skenavimas“, po kurio dažnai paaiškėja, kad verslo organizacijų vadovai net nežino, kokius DI įrankius naudoja darbuotojai. Vadovams tikrai verta tuo domėtis – tai susiję su duomenų apsaugos, autorinių teisių klausimais ir įmonės reputacija. DI įrankių yra įvairių, todėl svarbu organizacijoje įdiegti saugias DI sistemas.

Dirbtinis intelektas pilnu pajėgumu į mūsų gyvenimus atėjo ne taip seniai, tačiau jau esate IAPP sertifikuota dirbtinio intelekto valdymo profesionalė (AIGP) ir skaitote paskaitas šia tema KSU. Kaip pavyko taip greitai tapti šios srities eksperte?

Karantinas suteikė progą pagalvoti apie dalykus, kuriems paprastai turime mažai laiko. Man tai buvo proga apsvarstyti savo teisininkės karjeros tolimesnę kryptį. Teisininke dirbu nuo 2006 metų ir puikiai pamenu, kaip 2020 m. pamačiau DI sugeneruotą netikrą vaizdą su garsu, vadinamą „Deep Fake“. Mane sudomino šis reiškinys iš teisinės pusės, todėl pradėjau tuo intensyviai domėtis. 2021 m. Mykolo Romerio universitete baigiau Teisės ir technologijų programos (Legal Texh LLM) magistro studijas. Paraleliai su kolegomis Suomijoje, Švedijoje, Estijoje, tarptautinėje teisinių paslaugų įmonėje „Fondia“, ėmėme analizuoti teisės ir DI aspektus. Šiandien toliau gilinuosi į šią sritį, kuri sparčiai auga.

Kokie iššūkiai laukia teisininkų DI srityje? Kam reikia ruoštis?

Teisininkams visada bus aktualu tai, kas svarbu jų klientams. Todėl jų žinių laukas turi būti itin platus – šiandien teisininkai dažnai veikia kaip konsultantai ir turi orientuotis į temas, svarbias jų klientams. Dažnai tenka įsijausti ir į marketingo vadovo, biudžeto planuotojo, pardavimo vadovo vaidmenis ir suprasti, koks DI įrankis galėtų būti naudingiausias šios srities atstovams ir visai organizacijai. Kadangi DI skverbiasi į visas verslo sritis, teisininkai turi domėtis ir išmanyti DI keliamas rizikas bei reglamentavimą. Svarbu žinoti, pagal kokius kriterijus kompanijos turėtų išsirinkti DI įrankius – reta kuri įmonė kurs savo DI sistemas. Įsigyjant DI sistemas, reikia atkreipti dėmesį į jų šališkumo ir saugumo rizikas, įvertinti, ar viskas gerai su duomenų apsauga. Juk ruošiantis naudoti DI produktų ar paslaugų pardavimams, būtina įvertinti duomenų nutekėjimo riziką ir pan. Beje, atsiranda vis daugiau autorių skundų dėl jų intelektinės nuosavybės darbų naudojimo DI programose – tai  intelektinės nuosavybės reglamentavimo klausimas.

DI sparčiai vystosi ir kinta. Kaip suspėti paskui naujoves?

2024 m. rugpjūčio mėn. įsigaliojo ES reglamentas, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės (Dirbtinio intelekto aktas). Į šį aktą yra įtraukti tam tikri saugikliai, kad vystantis technologijoms jis būtų pritaikomas ir aktualus. Aktas parengtas pagal rizikos lygių paskirstymą, su didesniais įsipareigojimais didesnės rizikos veikėjams. Skirtingi rizikos lygiai reikš didesnį arba mažesnį reguliavimą. Tačiau be abejonės, naujienas reikia sekti – dalis rizikų kyla ir iš pačios technologijos.

Esate „Fondia“ narė. Ką Jums duoda buvimas šios teisinės įmonės nare?

„Fondia“ – tarptautinė teisinių paslaugų įmonių grupė, įkurta prieš dvidešimt metų Suomijoje. Turime ofisų Suomijoje,  Švedijoje, Estijoje ir čia, Lietuvoje, daugiau kaip 130 teisės ekspertų keturiose šalyse. Teikiame aukštos kokybės teisines verslo konsultacijas, pasitelkdami novatoriškus paslaugų modelius ir technologijas. „Fondia“ dirbu trejus metus, man ypač svarbu kad turime unikalią, vertybėmis grįstą įmonės kultūrą ir jos įgyvendinimo politiką, kuria vadovaujamės kasdien. Tai atspindi skandinavišką tradiciją, kur didelis dėmesys skiriamas įmonių kultūros puoselėjimui bei nuolatiniam jos tobulinimui.

Kaip užsiregistruoti į konferenciją?

Į konferenciją gali užsiregistruoti visi norintys. Dalyvio mokestis – simbolinis ir siekia 50 Eur. Speciali nuolaida taikoma organizatorių partneriams, jų studentams ir alumnams.

Registracijos forma: LegalTech inovacijos: dirbtinio intelekto taikymas teisėje ir versle (lyyti.fi)

2024 m. rugsėjo 9–13 d. Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) atstovai dalyvavo Dubrovnike (Kroatija) vykusioje Luhmanno konferencijoje. Šių metų konferencijos tema – „Guiding Distinctions – Observed with Social Systems Theory.“ Renginys subūrė žymiausius sociologus ir tyrėjus iš viso pasaulio – nuo Argentinos, Kanados iki Pietų Afrikos bei Japonijos.

Konferencijoje buvo diskutuojama įvairiomis temomis, pradedant vadovavimu ir vadyba, baigiant menu bei literatūra. Vienas svarbiausių šių metų renginio akcentų – geriausio pranešimo apdovanojimas. Jis įteiktas profesorei Diane Laflamme iš Kvebeko universiteto Monrealyje už jos novatorišką tyrimą „Is Ethics a Utopia? Yes, when Moral Distinctions Impair the Ethical Aim.“ Profesorės Laflamme darbas nagrinėja Luhmanno skaitmeninės teorijos ir Ricoeur analoginės filosofijos sąveiką, siūlydamas naują požiūrį į etinį mąstymą skaitmeniniame amžiuje.

Luhmanno konferenciją kasmet organizuoja „Next Society Institute“ (NSI), įkurtas 2020 m. Kazimiero Simonavičiaus universitete, kurio tikslas – globalaus bendradarbiavimo ir socialinių sistemų teorijų nagrinėjimo skatinimas.

Fotomenininkės Ievos Austinskaitės parodą „Ki |r| timai”, kurioje – gatvių fragmentų, architektūros ir kasdienybės ženklų dokumentacija, žiūrovui atskleidžia besikeičiančią ir kontrastingą Vilniaus Kirtimų rajono dabartį, nuo rugsėjo 6 iki spalio 31 d. galima aplankyti Kazimiero Simonavičiaus universitete, Vilniuje.

Ieva Austinskaitė savo kūryboje tyrinėja viešųjų erdvių struktūras, urbanistinę aplinką, žmogaus ir miesto ryšį.  Menininkė šiuo metu gyvena ir kuria Kaune. Middlesexo universitete ji baigė fotografijos bakalauro programą, Karališkajame meno koledže Londone – magistro studijas, rezidavo Vizualiųjų menų mokykloje Niujorke. Parodose bei leidiniuose fotomenininkės darbai publikuojami nuo 2011 m. I. Austinskaitės fotoserijoje „Ki |r| timai” užfiksuoti keli Kirtimų rajono veidai: naujos korporacijų ir didelių logistikos centrų teritorijos ir jos struktūrų atspindėjimas, senasis, industrinis, „gamyklinis“ rajono veidas bei sąlyginai nedidelės gyvenamųjų namų, trobų, žaidimų aikštelių ir kasdienio, labiau kaimiško nei miestietiško. Kviečiame paskaityti menininkės interviu apie fotografės kelią ir rajono identiteto paieškas.

Ieva, papasakok, kokios temos tave domina fotografijoje?

Fotografuoju nuo ankstyvos paauglystės ir jaučiu, kaip fotografija keliauja per skirtingus mano gyvenimo etapus, tad kinta ir temos, kurios domina. Visada buvau jautri savo aplinkai ir norėjosi tai kažkokiu būdu fiksuoti, rinkti vaizdus ir fragmentus, kurie visų pirma man pačiai rezonuoja. Daugeliu atvejų tai spontaniškas ir intuityvus procesas, tarytum vizualus dienoraštis, vietų, žmonių, ryšio ieškojimas erdvėse, stebėjimas ir pažinimas. Vis grįžtu prie to, kaip viešosiose erdvėse atsispindi kasdienybės ritmai, dokumentuoju urbanistinę aplinką, žmogaus ir miesto ryšį.

Kaip į tavo interesų lauką pateko miesto viešosios erdvės ir ypač jo tranzitinės vietos? Kuo tau įdomios šios teritorijos? Galbūt turi miesto dokumentikos pavyzdžių įkvėpusių fotografuoti būtent miestą?

Emigravus į Londoną daug laiko praleisdavau vaikščiodama ir tyrinėdama miestą, architektūrą, bei tai, kaip šios erdvės naudojamos ir pritaikomos žmonių poreikiams. Įdomu stebėti kaip miestas sluoksniuojasi ir keičia savo pavidalą. Nuolatiniai pokyčiai ypatingai juntami didmiestyje, kuris transformuojasi itin greitai, o fotografija – puikus įrankis tai dokumentuoti, tad gan organiškai tai tapo vienas pagrindinių mano praktikos elementų. Gali atrodyti, kad tai labai aptakios, globalios temos, tačiau tai taip pat yra ir asmeninio ryšio kūrimas su šiomis vietomis, mėginimas jas prisijaukinti, pažinti, atrasti naratyvus, kurie gimsta iš mano pačios patyrimų. Be abejo, ypač akademinėje, studijų aplinkoje, bet ir savarankiškai domintis, susidūriau su daugybe kūrėjų ir metodikų. Kaip daugiausiai įtakos turėjusią kryptį išskirčiau Naująją topografiją (angl. New Topographics). 7-8-ajame dešimtmetyje apjungta fotografų vizija į kraštovaizdį bei tai, kaip jis formuojamas žmogaus, paliko žymę ir mano pačios matyme. Na o Luigi Ghirri kūryba itin rezonuoja galvojant apie ploną liniją tarp fikcijos ir dokumentikos, savotiško žaismingumo tame, kaip galime matyti kasdienybėje atsiskleidžiančius motyvus, kažką nuobodaus pamatant netikėtais ir intriguojančiais rakursais.

Kaip vyksta tavo kūrybinis procesas, nuo ko pradedi: ar tyrinėjant viešąsias erdves įsitraukia kiti tyrėjai? Istorikai, žmonės vienaip ar kitaip susiję su vieta, o galbūt vadovaujiesi tik savo fotografiniu žvilgsniu?

Kaip vieną svarbiausių aspektų įvardinčiau judėjimą ir fizišką vietos pajautimą, būtent nuo to dažniausiai atsispiriu. Sunku būtų atsieti savo praktiką nuo žingsniavimo gatvėmis ir to, ką tada atrasti, patirti. Man tai tarytum savotiška meditacijos forma, sulėtėjimas ir dažnai netikėtų situacijų, vietų, objektų bei žmonių atradimas. Miestų tyrinėjimą pėsčiomis itin įdomiai aprašo Rebecca Solnit knygoje „Wanderlust“. Fotografuodama stengiuosi įsileisti atsitiktinumus, nenusiteikti iš anksto ir atrasti tai, ko galbūt, net nežinojau ieškanti. Bendradarbiavimas ir dalinimasis su mentoriais, tyrėjais ir bendraminčiais taip pat itin svarbus aspektas ir labai praturtina, pagilina kūrybinius procesus, padeda pamatyti naujus kampus ir manau yra būtina kūrybos dalis.

Kirtimų rajonas, kurį fotografavai, tau nebuvo pažįstama teritorija, galbūt tau kilo paralelių ar kaip tik priešpriešų tyrinėjant Kirtimus bei kitas, jau kada nors fotografuotas miestų periferines vietas?

Iš tiesų, Kirtimai buvo labai netikėta lokacija, ir galvoju, ar be Kirtimų kultūros centro iniciatyvos apskritai būčiau atsidūrusi čia su fotokamera, bet labai džiaugiuosi, kad pavyko pamatyti šį rajoną kiek detaliau, paklaidžioti ir sužinoti apie jo istoriją. Įdomu, tai, kad Kirtimai iki pat 2022-ųjų man buvo tiesiog pravažiuojama vieta, bet pradėjus lankytis čia atsiskleidė kitoks, kontrastingas ir kartais net siurrealus rajono veidas. Viena paralelė iškilo. Būnant rezidencijoje Niujorke, gan dažnai lankydavausi ir fotografavau „Red Hook“ rajone. Tai gan atoki laivybos ir uosto teritorija, talpinanti įvairius fabrikus ir logistikos centrus, žinoma, didesnės skalės, bet šiek tiek primena jausmą lankantis Kirtimuose. „Red Hook“ rajonas taip pat per pastaruosius metus stipriai transformavosi, vietoj XIX a. pastatų iškilo Amazon, UPS, Ikea logistikos bazės. Atrodo, kad Kirtimuose – nors ne taip sparčiai, bet taip pat vyksta panašūs procesai. Panašu ir tai, kad laikas per šias vietas eina netolygiai: vietomis užsilikusi sena architektūra, gyvenimo ritmas tarytum nepakitęs dešimtimis metų, o vietomis jaučiama itin stipri gentrifikacija.

Ar tai, kad iki tol mažai žinojai apie Kirtimus tau padėjo kuriant, o galbūt atvirkščiai – susidūrei su iššūkiais?

Manau, kad tai, jog nebuvau gerai susipažinusi su Kirtimais prieš tai, padėjo pamatyti šią lokaciją šviežiomis akimis, neturėjau išankstinio nusistatymo, ko reikėtų tikėtis. Kita vertus, gido Alberto Kazlausko pasakojimai apie rajono istoriją padėjo atkreipti dėmesį į skirtingas Kirtimų vietas, susidarė savotiškas karkasas ir ritmas, kuriuo ėmė plėtotis naratyvas. Norėjosi aplankyti ir dokumentuoti tiek industrinę Kirtimų dalį, naujesnes, besiplečiančias teritorijas, buvusių taborų vietas, tiek vis dar gyvenamas vietoves.

Koks gi tau pasirodė Kirtimų mikrorajonas?

Pirmieji jausmai asocijavosi su nuoboduliu, uždarumu, atrodė gan sudėtinga prieiti prie Kirtimų fotografiškai, daugybė teritorijų aptvertos, sunkiai pasiekiamos pėsčiajam. Iš pradžių nebuvo lengva užmegzti pokalbius su čia gyvenančiais ar dirbančiais žmonėmis. Bet vis grįžtant į tas pačias vietas, randant iš pirmo žvilgsnio neakivaizdžius praėjimus, atradau ir daugiau ryšio. Skulptūros ir vitražo centre dirbantys menininkai priėmė ir papasakojo įdomių istorijų susisiejusių tiek su Kirtimų praeitimi, tiek su dabartine kasdienybe. Po metus trukusio fotografinio pasivaikščiojimo Kirtimuose, atrodo, jog tai itin sluoksniuota, daugybę istorijų talpinanti vieta, kuri itin sparčiai kinta ir plečiasi.

Miestai šiandien keičiasi žymiai greičiau, nei jie keitėsi prieš šimtmetį, kaip manai, kokią prasmę šiandien įgauna fotografinis archyvas?

Manau, kad keičiasi ne tiek paties fotografinio archyvo prasmė, kiek jo prieinamumas ir galimybės kaupti ir dalintis vaizdine bei faktine informacija. Turime žymiai daugiau priemonių nei anksčiau, kaip galime užfiksuoti dominančias vietas, žmones, įvykius, naudojant esamus archyvus ir kuriant naujus. Miestų dokumentacija leidžia prisiliesti prie laiko tėkmės, pamatyti juos kaip gyvus, kintančius organizmus. Tokie fotografiniai archyvai gali egzistuoti savarankiškai, bet taip pat gali veikti kaip dalis platesnio istorinio, antropologinio ar kūrybinio tyrimo.

Organizatorius – Kirtimų kultūros centras, projektą finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

Interviu. Kalbino Raimonda Rimeikė

Spalio 10 d. Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) kartu su partneriais, teisinių paslaugų įmone „Fondia“ ir SMK Aukštąja mokykla, organizuoja renginį „LegalTech inovacijos: dirbtinio intelekto taikymas teisėje ir versle“, kuriame bus nagrinėjami dirbtinio intelekto įrankių valdymo aspektai verslo organizacijose.

Renginyje pranešimus skaitys KSU rektorė prof. dr. Jolanta Bieliauskaitė ir „Fondia“ vyresnioji teisininkė, sertifikuota dirbtinio intelekto valdymo profesionalė (AIGP) Katerina Jarmolovičienė. „Fondia“ vyresnioji teisininkė, intelektinės nuosavybės kompetencijos vadovė Baltijos šalims Ernesta Kavolėlienė ves praktines teisinio dizaino mąstysenos ir DI įrankių taikymo dirbtuves.

Prof. dr. Jolanta Bieliauskaitė,  kuri  renginyje skaitys pranešimą apie DI taikymą teisėje ir versle, pabrėžia, kad teisininkai dėl plataus veiklos lauko, vieni pirmųjų turi prisitaikyti prie DI iššūkių. Jos teigimu, verslo organizacijų vadovai taip pat turi nuolatos galvoti apie darbuotojų kompetencijų kėlimą, nes aštri konkurencija versle šiandien reikalauja puikaus DI sistemų išmanymo ir saugaus jų taikymo darbe. „Džiaugiamės, kad renginyje turėsime akademinių ir praktinių įžvalgų pusiausvyrą.  Pranešėjos yra praktikuojančios teisininkės, dirbančios „Fondia“ – tarptautinėje  teisinių paslaugų įmonių grupėje, kuri įkurta prieš dvidešimt metų Suomijoje. Katerina Jarmolovičienė taip pat dėsto KSU, ji yra sertifikuota DI valdymo profesionalė“, – sako KSU rektorė prof. dr. Jolanta Bieliauskaitė.

„Renginiu norime paskatinti organizacijų vadovus imtis lyderystės diegiant DI sistemas įmonėse. Vadovams tikrai verta domėtis, kokius DI įrankius naudoja jų darbuotojai ir savo įmonėse diegti saugias DI sistemas – tai susiję su duomenų apsaugos, autorinių teisių klausimais ir įmonės reputacija“, – sako Katerina Jarmolovičienė.

Renginys aktualus verslo organizacijų vadovams, teisininkams, personalo valdymo specialistams ir visiems, kas nori saugiai naudoti DI darbe. Dalyvauti kviečiami ir studentai – būsimieji teisininkai, kuriems taikoma renginio dalyvio mokesčio nuolaida. Renginio dalyviai gaus sertifikatą, patvirtinantį  temų išklausimą.

Renginio programa

Registracija į renginį:

https://www.lyyti.fi/reg/LegalTech_inovacijos_dirbtinio_intelekto_taikymas_teisje_ir_versle_3607

Kazimiero Simonavičiaus universitetas kviečia savo studentus, dėstytojus ir darbuotojus prisijungti prie Nacionalinio judumo iššūkio! Nacionalinio judumo iššūkis startuos rugsėjo 16 dieną ir truks du mėnesius. 2024 metų Nacionalinio judumo iššūkio vizija – tvarus judumas visiems.

„Kviečiu KSU akademinę bendruomenę suvienyti savo žingsnius ir tokiu būdu palaikyti Nacionalinio judumo iššūkio viziją – tvarų ir žalią judumą visiems. Judėkime ir atkreipkime dėmesį į kliūtis, kurios žmonėms su individualiais poreikiais gali būti neįveikiamos “, –  sako KSU rektorė prof. dr. Jolanta Bieliauskaitė.

Tai jau ketvirtus metus vykstantis projektas, kuris tampa vis populiaresnis. Ėjimas – būdas stiprinti fizinę ir emocinę sveikatą bei saugoti aplinką. Kaip teigia Nacionalinio judumo iššūkio organizatoriai, 2021 metas prie iššūkio prisijungė daugiau nei 23 tūkstančiai dalyvių, o 2023 metais – net 160 tūkstančių dalyvių.

Detalią prisijungimo instrukciją galite rasti https://www.walk15.app/lt/issukiai/nacionalinis-judumo-issukis-2024/

Junkimės į iššūkį ir palaikykime idėją – Tvarus judumas visiems!

Let’s join the challenge and support the idea – Sustainable Mobility for All!

 Vilniaus Kirtimų kultūros centro inicijuotas projektas buvo pristatytas keliose kultūros erdvėse Vilniuje bei Kaune ir yra skirtas tyrinėti Kirtimų rajoną – sparčiai besikeičiančią sostinės dalį, talpinančią daug kontrastų: naujai besikuriančius verslo centrus, industrinį ir gyvenamąjį tarpukario ir sovietinio laikotarpių Vilniaus miesto paveldą.

 Fotomenininkė Ieva Austinskaitė su projekto organizatoriais tyrinėjo šios miesto dalies veidą ir po metus trukusio fotografinio tyrimo pristatė savo žvilgsnį į Kirtimų mikrorajono dabartį. Jos fotografinis pasakojimas – gatvių fragmentų, architektūros ir kasdienybės ženklų dokumentacija, žiūrovui atskleidžianti besikeičiančią ir kontrastingą mikrorajono dabartį.

 I. Austinskaitės fotoserijoje užfiksuoti keli Kirtimų veidai: naujos korporacijų ir didelių logistikos centrų teritorijos ir jos struktūrų atspindėjimas, senasis, industrinis „gamyklinis“ Kirtimų veidas bei sąlyginai nedidelės gyvenamųjų namų, trobų, žaidimų aikštelių ir kasdienio, labiau kaimiško nei miestietiško gyvenimo fiksavimas.

 Ieva Austinskaitė savo kūryboje tyrinėja viešųjų erdvių struktūras, urbanistinę aplinką, žmogaus ir miesto ryšį. Menininkė šiuo metu gyvena ir kuria Kaune. Middlesexo universitete ji baigė fotografijos bakalauro programą, Karališkajame meno koledže Londone – magistro studijas, rezidavo Vizualiųjų menų mokykloje Niujorke. Parodose bei leidiniuose fotomenininkės darbai publikuojami nuo 2011 m.

 Paroda Kazimiero Simonavičiaus universitete (Dariaus ir Girėno g. 21, Vilnius) veiks nuo rugsėjo 6 d. iki spalio 31 d.

 Parodos lankymo laikas: I-V 8:00 – 17:00

Miela Kazimiero Simonavičiaus universiteto akademine bendruomene,

Sveikinu Jus su naujų mokslo metų pradžia!

Jūsų atsidavimas, aistra ir nuoseklus darbas yra mūsų universiteto sėkmės varomoji jėga. Tęsdami kelionę kartu, ženkime į priekį ryžtingai, novatoriškai ir puoselėdami bendrą Universiteto viziją.

Tebūna nauji mokslo metai kupini augimo, pasiekimų ir pažangos džiaugsmo!

KSU Rektorė

prof. dr. Jolanta Bieliauskaitė

Susipažinkite su Ąžuolu – profesionalu, turinčiu didesnę nei 11 metų patirtį aviacijos sektoriuje. Per šiuos metus jis turėjo galimybę gilintis į šią nuolat besikeičiančią sritį tiek ant žemės, dirbdamas tarptautinėje antžeminio aptarnavimo įmonėje „Baltic Ground Services“, kuri teikia paslaugas daugiau nei 10 aviakompanijų, tiek ir ore kaip orlaivio įgulos narys.

• I srautas – 10:00 val.
• II srautas – 13:00 val.

Būtina registracija: Pildyti registracijos formą.

Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) vykdomos Komunikacijos krypties Mados industrijos bakalauro ir Integruotos komunikacijos magistro studijų programos akredituotos 7 metams. Šią studijų kryptį vertino Studijų kokybės vertinimo centras, kuris atliko KSU vykdomų pirmosios ir antrosios pakopų komunikacijos krypties studijų išorinį ekspertinį vertinimą. Tarptautinių ekspertų pateiktoje išvadoje pažymima: „KSU labai rimtai žiūri į aukštąjį mokslą, atsakingai rūpinasi studijų procesais ir užtikrina prasmingą studijų patirtį tiek studentams, tiek dėstytojams.“

Joana Burn Photography

„Tai yra svarbus mūsų komandos ir dėstytojų darbo įvertinimas, įrodantis KSU ekspertiškumą vykdomose Komunikacijos krypties studijų programose. Džiaugiamės, kad studentams galime pasiūlyti išskirtines studijų programas, kurių studijų kokybė aukšta. Septyneri akreditacijos metai yra maksimalus akreditacijos laikotarpis, rodantis, jog studijų programos yra brandžios ir konkurencingos“, – teigia KSU rektorė prof. dr. Jolanta Bieliauskaitė. Ji taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tarptautiniai vertintojai pažymėjo Mados industrijos programos unikalumą ir išskirtinumą Europos kontekste, bei pabrėžė šios programos sinergiją su kitų Europos universitetų programomis. „Konkuruojame su universitetais Italijoje, todėl studentai, besidomintys mada, gali drąsiai rinktis studijas KSU – mūsų siūloma studijų programa yra solidi ir turi panašumų su Europoje dėstomomis mados industrijų programomis“, – priduria rektorė. Ji taip pat paminėjo, kad Mados industrijos studijų programos absolventai jau kuria savo sėkmės istorijas augančioje mados industrijoje. Rektorė pabrėžia, kad abi vertintos studijų programos yra pažangios ir atliepia šiuolaikinės darbo rinkos poreikius. „Integruotos komunikacijos magistro programa orientuota į profesionalus, siekiančius komunikacijoje naudoti pažangiausias komunikacijos priemones ir technologinius sprendimus“, – sako prof. dr. Jolanta Bieliauskaitė.

Ekspertai savo išvadoje pabrėžė dėstytojų kvalifikacijos ir kompetencijos lygį, viršijantį teisės aktuose nustatytus standartus. „Siekiame, kad KSU dėstytų geriausi savo srities profesionalai – kviečiame žinomiausius ekspertus tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio“, – teigia rektorė.

Joana Burn Photography

KSU Verslo inovacijų ir komunikacijos mokyklos vadovė Deimantė Žilinskienė sako, kad suteikta 7 metų akreditacija komunikacijos krypties programoms yra įrodymas, jog universitetas nuosekliai siekia siūlyti studentams naujas, išskirtines, konkurencingas ir į ateities darbo rinkos poreikius orientuotas studijų programas. „Mūsų universitetą dėl vykdomų programų specifiškumo ir kokybės randa studentai iš viso pasaulio. KSU Europoje jau gerai žinomas dėl Aviacijos vadybos programos. Siekiame, kad globalioje edukacijos rinkoje įsitvirtintume ir kaip išskirtinių Mados industrijos bei Integruotos komunikacijos studijų programų universitetas. Puikus išorinių tarptautinių ekspertų įvertinimas patvirtina mūsų vykdomų studijų išskirtinę kokybę“, – sako Deimantė Žilinskienė. Ji taip pat pažymi, kad tarptautiniai ekspertai palankiai įvertino KSU pastangas suteikti studentams galimybę individualizuoti savo studijas ir įgyti naudingos praktinės patirties, o taip pat ir atkreipė dėmesį į išskirtinį, personalizuotą požiūrį į studentą Universiteto bendruomenėje.

Universiteto studijos yra periodiškai vertinamos pagal Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) sudarytą Studijų krypčių išorinio vertinimo planą. Vykdomų studijų išorinis vertinimas yra būtinas visoms Lietuvoje vykdomoms studijoms.

Studijų krypčių vertinimas susideda iš keleto etapų: studijas vertinę užsienio ekspertai pirmiausiai susipažino su Komunikacijos krypties studijų savianalizės rengimo grupės parengtu vykdomų studijų savianalizės suvestinės dokumentu,  tuomet 2024 m. balandžio mėnesį atvyko vertinimo vizitui, kurio metu susitiko su KSU bendruomene: studentais, dėstytojais bei tyrėjais, administracija, absolventais bei studijų programų įgyvendinime dalyvaujančiais socialiniais partneriais ir susipažino su Universiteto materialiaisiais ištekliais. Po vertinimo ekspertų grupė parengė detalias vertinimo išvadas.

Ar laukiate rugsėjo 2-osios, naujo ir įdomaus gyvenimo etapo pradžios? Mes su nekantrumu laukiame susitikimo su Jumis – būsimais KSU studentais! Pasimatykime šventėje rugsėjo 2-ąją dieną, 13:00 val. Kazimiero Simonavičiaus universitete!

Registracijos formą rasite čia: https://forms.office.com/e/kDh9dAU7xV

2024 m. birželio 24-28 d. Jungtinėje Karalystėje, University of Bath vyko didžiausia Europoje vadybos mokslo konferencija – EURAM 2024.

Jau 25-ąjį kartą vykusios konferencijos tema: Inovacijų skatinimas sprendžiant didžiuosius iššūkius (angl. Fostering Innovation to Address Grand Challenges).

Konferencijoje Kazimiero Simonavičiaus universitetui atstovavo ir panelinę diskusiją „Business Schools in Motion – New Frontiers for Management Education in a Changing World” moderavo Universiteto Verslo inovacijų ir komunikacijos mokyklos vadovė dokt. Deimantė Žilinskienė.

Atsižvelgiant į šiandienos iššūkius, visuomenė turi išgyventi radikalias transformacijas. Verslo mokyklos gali atlikti svarbų vaidmenį šiame procese, tačiau norėdamos tai daryti – turi keistis ir pačios. Deimantė kartu su kitų šalių Verslo mokyklų vadovais – prof. Kathrin Moeslein (FAU, Vokietija, buvusi EURAM prezidentė), Prof. Hamid Kazeroony (USA, Minnesota State University, EURAM tarybos narys), ir Prof. Drikus Kriek (Verslo mokyklos dekanas ir doktorantūros studijų direktorius iš Slovėnijos, Bled School of Management) bei klausytojais diskutavo apie iššūkius, su kuriais susiduria verslo mokyklos, būsimą verslo mokyklų raidą ir pokyčius, kurie jau vyksta jų atstovaujamose institucijose, dalijosi gerosiomis patirtimis.

Konferencijoje buvo nagrinėjamos technologinių inovacijų vaidmuo vertės kūrimo, konkurencingumo gerinimo ir ekonomikos augimo procese. Buvo ieškoma atsakymų į klausimus, kaip DI eroje inovacijos gali prisidėti prie kylančių iššūkių sprendimo nesukuriant. Konferencijoje dalyvavę mokslininkai ieškojo atsakymų į klausimą, kaip verslo organizacijos, vyriausybės ir akademinė bendruomenė gali bendradarbiauti kurdamos naujus sprendimus ir užtikrinti, kad inovacijos būtų atsakingos ir etiškos. Diskutuota apie poreikį pereiti nuo „tradicinių“ inovacijų formų prie organizacinių, verslo modelių ir socialinių inovacijų. Mokslininkai akcentavo, kad šiame kontekste jiems atsiveria galimybės atlikti svarbius tyrimus apie vadybos, organizacinius ir politikos iššūkius, būtinus reikiamų inovacijų sukūrimui.

Rugpjūčio 5-6 dienomis Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorė prof. Dr. Jolanta Bieliauskaitė  pasveikino Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vykusios tarptautinės mokslinės-praktinės konferencijos „Ukraina ir Lietuva: Istorijos, kalbos, kultūros ir turizmo paralelės“ dalyvius. Rektorė savo sveikinime akcentavo abiejų tautų tarpusavio supratimo svarbą ir minėjo, kad keitimasis mokslinėmis ir praktinėmis žiniomis bei idėjomis yra vienas iš būdų tai pasiekti. „Kazimiero Simonavičiaus universitetas didžiuojasi ilgamečiu bendradarbiavimu su Ukrainos universitetais bei džiaugiasi galėdamas prisidėti prie abiejų tautų ryšio stiprinimo siūlydamas lietuvių kalbos kursus Lietuvoje gyvenantiems ukrainiečiams, kurie turėjo palikti savo šalį dėl Rusijos sukelto karo. Norime, kad Ukrainos žmonės tiek Universitete, tiek ir Lietuvoje jaustųsi saugūs, galėtų sklandžiai integruotis į mūsų bendruomenę, tuo pačiu išlaikydami savo tapatybę“, – sakė rektorė.

Pranešimus skaitė Instituto mokslininkai: dr. Halyna Pšeničkina, prof. dr. Sergejus Temčinas, etnologė Gražina Kadžytė ir doktorantai, kurių disertacijų temos susijusios su Ukrainos regionu – Nadiia Popyk bei Linas Tavaras.

Konferencijoje dalyvavo daugiau nei 40 dalyvių, atvykusių iš Ukrainos ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų, darbas vyko keliose sekcijose ne tik gyvai, bet ir nuotoliniu būdu.

KSU prof. dr. Jolanta Zabarskaitė skaitė pranešimą apie kognityvinius kalbos mokymo metodus.

Renginį moderavo doc. dr. Jurga Trimonytė Bikelienė ir prof. Igoris Koroliovas.

Konferenciją organizavo Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kartu su Ukrainos Kyjivo Taraso Ševčenkos nacionalinio universiteto Baltistikos centru.

Konferencijos metu pasirašytos partnerystės ir mokslinio bendradarbiavimo sutartys su Ukrainos universitetais.