Home
|
Home
|
Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) žengia reikšmingą žingsnį stiprindamas mokslo ir inovacijų potencialą – steigia Mokslo ir inovacijų institutą (Institutas). Šis institutas taps strategine platforma, vienijančia universiteto mokslinių tyrimų veiklas ir skatinančia tarpdisciplininį bendradarbiavimą, žinių sklaidą bei inovacijų kūrimą.
„Mūsų tikslas – siekti, kad mokslas būtų atviras, kurtų kuo didesnę vertę visuomenei, skatintų inovacijas ir prisidėtų prie Lietuvos proveržio“, – pabrėžia KSU rektorė doc. dr. Gitana Neverienė. Pasak jos, inovacijų kūrimas – vienas pagrindinių visuomenės ir valstybės proveržio variklių, o tam būtinas glaudus mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas.
Teminiai branduoliai – atsakas į šiuolaikinius iššūkius
Kaip pasakoja, KSU mokslo prorektorė Helga M. Kauzonė, numatoma, kad instituto veikla bus grindžiama teminių mokslo branduolių modeliu – tai tarpdisciplininės tyrėjų, dėstytojų, studentų ir išorės partnerių bendruomenės, susitelkusios į aktualius visuomenės, technologijų bei ekonomikos klausimus. Šie branduoliai veiks trijuose lygiuose:
Institutas koordinuos šias veiklas, užtikrindamas jų strateginį kryptingumą, metodinę paramą ir tarpsritinę sinergiją.
Žinių perdavimas – nuo laboratorijos iki verslo ir visuomenės
Vienas kertinių Instituto tikslų – užtikrinti efektyvų žinių perdavimą. Pasak dr. Helgos M. Kauzonės, KSU mokslo prorektorės, universiteto branduoliai kurs bendrus projektus su verslo įmonėmis, padės spręsti technologinius iššūkius, įtrauks studentus į tyrimų veiklas bei skatins tyrimų rezultatų komercializavimą.
„Mokslas neturi užsidaryti laboratorijose ar tarp universiteto sienų. Jis turi kurti vertę visuomenei, spręsti šiandienos problemas. Mums itin svarbus abipusis ryšys – sieksime, kad verslas ir visuomenė identifikuotų problemas, kurios virstų naujomis tyrimų kryptimis. Tai užtikrins gyvą, poreikius atliepiantį žinių ciklą“, – sako dr. Helga M. Kauzonė.
Tarptautiškumas – svarbi instituto ašis
Mokslo ir inovacijų institutas aktyviai plėtos tarptautines partnerystes – nuo bendradarbiavimo su užsienio universitetais ir mokslininkais iki dalyvavimo konsorciumuose bei mobilumo programose. Tai stiprins KSU tarptautiškumą ir prisidės prie tarptautinės žinių ekosistemos augimo.
KSU Mokslo ir inovacijų institutas taps platforma, kur susijungia mokslas, studijos, praktika ir inovacijos.
Birželio 12 d. įvyko Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) naujos sudėties Senato posėdis, kuriame buvo išrinkti Senato pirmininkas, pavaduotojas ir sekretorius. 
Senato pirmininke išrinkta prof. dr. Jolanta E. Zabarskaitė, pavaduotoju – prof. dr. Rokas Uscila, sekretore – KSU tarptautinių ryšių ir plėtros prorektorė Deimantė Žilinskienė.
Naujai išrinkta Senato pirmininkė prof. dr. J. E. Zabarskaitė padėkojo Senato nariams už pasitikėjimą ir sakė neabejojanti, „kad stipri universiteto akademinė bendruomenė ir komanda yra pasiruošusi ambicingam šuoliui į priekį, siekdama užsibrėžtų tikslų“.
Posėdžio metu taip pat buvo svarstomi ir priimti sprendimai aktualiais universiteto studijų bei mokslo plėtros klausimais.
Birželio 4 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaryta tarptautinė paroda „Karalienė, karalystė ir jausmai“, kurios vienas partnerių – Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU). Ši išskirtinė paroda pasakoja apie dvi ryškias XVI a. Lietuvos diduomenės moteris – Barborą Radvilaitę ir Kotryną Jogailaitę. Barbora tapo Lenkijos karaliene ir Lietuvos didžiąja kunigaikštiene, o Kotryna – Švedijos karaliene. 
Parodoje pirmą kartą Lietuvoje pristatomi autentiški eksponatai iš Vengrijos, Lenkijos ir Švedijos muziejų kolekcijų – nuo renesansinių papuošalų iki simbolinių valdžios atributų.
Paroda kviečia pažvelgti į istoriją per asmeninių išgyvenimų, lyderystės ir moterų tapatybės prizmę. Vėliau paroda bus pristatyta ir Upsalos pilies meno muziejuje Švedijoje.
„Remdami šią parodą, prisidedame prie prasmingo dialogo tarp mokslo, meno ir visuomenės bei stipriname vertybinį ryšį su mūsų kultūriniu ir istoriniu paveldu“, – sako universiteto rektorė doc. dr. Gitana Neverienė.
Parodos koncepcijos autorė ir viena iš kuratorių Julija Janus džiaugiasi partneryste su Kazimiero Simonavičiaus universitetu ir teigia, kad rėmėjų parama buvo itin svarbi šio projekto įgyvendinimui. „Tokios parodos – sudėtingos ir reikalaujančios daugiapakopės kūrybos, tyrimų, logistikos, finansinės atsakomybės. Partnerystė su universitetu, kuriame auga ateities kūrėjai ir lyderiai, mums suteikė ne tik praktinę paramą, bet ir simbolinį patvirtinimą, kad šis projektas reikalingas visuomenei, nes labai norime pasiekti jaunąją kartą. Esu dėkinga, kad galime dirbti kartu kurdami erdvę istorijai, kuri ne tik įkvepia, bet ir ugdo“, – dalijasi J. Janus.
KSU rektorė doc. dr. G. Neverienė pabrėžia, kad KSU šios parodos rėmuose planuoja surengti mokslinę – akademinę konferenciją „Tarp stigmos ir charizmos: istorinės Lietuvos moterų lyderystės tęstinumas“. Konferencija numatyta Lietuvos nacionaliniame muziejuje 2025 m. gruodžio 6 dieną pažymint Barboros Radvilaitės gimimo datą. Kaip sako rektorė dr. G. Neverienė, tarp būsimos konferencijos pranešėjų – ir pati parodos autorė Julija Janus. 
„Konferencijoje kelsime klausimus apie moterų lyderystės ištakas, jos raiškos formas ir transformacijas skirtinguose istoriniuose bei sociokultūriniuose kontekstuose. Gilindamiesi į šias temas, ne tik rekonstruosime praeitį, bet ir diskutuosime apie požiūrį į šiandienos lyčių vaidmenis bei lyderystės sampratą“, – teigia rektorė doc. dr. G. Neverienė.
Į konferencijos organizavimą bus įtraukti KSU Mados industrijos ir komunikacijos krypties studijų programų studentai.
Paroda bus atvira lankytojams iki 2026 m. sausio 4 dienos.
Nuotraukų autorius — Silvestras Samsonas / Lietuvos nacionalinis muziejus.
Moksleiviams, baigiantiems mokyklą ir galvojantiems apie studijas aukštojoje mokykloje, svarbu žinoti pagrindines priėmimo datas ir reikalavimus, susijusius su stojimu. 
Pagrindinis priėmimas į aukštąsias mokyklas vyksta nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 6 d. Šiuo laikotarpiu būsimi studentai turi pateikti prašymus per LAMA BPO informacinę sistemą (www.lamabpo.lt). Jei dėl kokių nors priežasčių pagrindinis priėmimas buvo praleistas, vis dar yra galimybė dalyvauti papildomame priėmime rugpjūčio 15–19 d.
Stojant į aukštąsias mokyklas 2025 metais, reikės būti išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus:
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į egzaminų įvertinimus:
Be to, būtina atitikti kiekvienos aukštosios mokyklos nustatytą minimalų stojamąjį balą. Kazimiero Simonavičiau universiteto nustatytas minimalus stojamasis balas turi būti ne mažesnis nei 50.
Visa detali informacija apie stojimo procesą, svarbias datas bei atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus pateikti Atmintinėje abiturientams (-ėms), kurią rasite čia: bit.ly/AtmintinėAbiturientams.
2025 m. birželio 26 d. vyks Kazimiero Simonavičiaus universiteto diplomų įteikimo šventė. 
Ceremonijos metu diplomai bus įteikti šių studijų programų absolventams:
Šventė vyks Vilniaus tarptautinio Čiurlionio oro uosto VIP terminalo salėje (Rodūnios kelias 10A).
Renginio pradžia – 13.00 val.
Sveikiname absolventus ir laukiame jų šventėje!
Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. pradės vykdyti naują bakalauro Kino industrijos vadybos studijų programą.
Kodėl verta rinktis Kino industrijos vadybos bakalauro studijų programą?
Kino industrija – kūrybinių industrijų rūšis, apimanti daugybę sričių: kiną, animaciją, reklamos gamybą, specialios įrangos nuomą, aktorių atranką, dekoracijų ir rekvizito gamybą, vaizdo ir garso postprodukciją, kino rodymo bei kitas su audiovizualiniu turiniu susijusias paslaugas.
Studijų prorektorė doc. dr. Lidija Kraujalienė kviečia moksleivius, besidominčius kinu ir profesijos įgijimu šioje srityje, rinktis Kino industrijos vadybos studijų programą KSU. Ji teigia, kad KSU siūloma Kino industrijos vadybos bakalauro studijų programa yra vienintelė tokio pobūdžio studijų programa Lietuvoje. 
„Kino industrija sparčiai auga, todėl didėja ir specialistų, galinčių dirbti kino industrijoje ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu, poreikis. Augant kino gamybos apimtims, plintant skaitmeninėms platformoms ir vystantis naujoms technologijoms, atsiranda vis daugiau galimybių dirbti įvairiose srityse – nuo kūrybos ir produkcijos iki projektų valdymo bei rinkodaros. Specialistai turi gebėti prisitaikyti prie greitai besikeičiančių industrijos poreikių“, – teigia prorektorė doc. dr. L. Kraujalienė. Ji taip pat pabrėžia, kad susidomėjimas filmais ir serialais visame pasaulyje didėja, nuolat gerinama kino filmų vizualinė ir garsinė patirtis pasitelkiant investicijas, skaitmenizaciją ir kokybės gerinimo priemones kaip 3D, IMAX technologijas, virtualią realybę, papildytą realybę, animacijos ir kompiuterinės grafikos (CGI) technologijas. „KSU parengta studijų programa atlieps šiandieninius kino industrijos poreikius“, – sako prorektorė doc. dr. L. Kraujalienė.
KSU dėstytojo lekt. Mantauto Ruzo teigimu, kino industrija yra vienas reikšmingiausių sektorių pasaulinėje rinkoje, ne tik finansine, bet ir kultūrine prasme. „Kinas, kaip masinis kultūrinis reiškinys, formuoja žmonių sąmonę, taip netiesiogiai veikdamas politinius bei vartojimo ekonomikos procesus. Tačiau anapus kino gamybos yra ne mažiau svarbi – kino industrijos vadybos sritis. Ši sritis kartu su kino industrija sparčiai vystosi ir reikalauja nuolatinio išradingumo, adaptyvumo bei kino verslo dėsnių išmanymo. Specialistų poreikis auga ne tik globaliu, bet ir lokaliu Lietuvos mastu. Todėl KSU pasiūlyta nauja studijų programa – Kino industrijos vadyba – puiki galimybė įgyti išsilavinimą, kuris leistų įsilieti į rinkos sektorių su neribotomis ateities galimybėmis“, – teigia M. Ruzas.
Kino industrijos augimas
Pasaulinės kino industrijos pajamos 2023 m. siekė daugiau nei 100 mlrd. JAV dolerių. Prognozuojama, kad ši rinka ir toliau augs, ypač skaitmeninių technologijų ir internetinių platformų dėka. Auganti kino industrija įtraukia vis daugiau kūrybinių ir techninių specialistų.
Auga ne tik pasaulinė, bet ir Lietuvos kino rinka. Lietuvos kino teatrų pajamos nuo 2020 m. padidėjo daugiau nei 60% (Lietuvos kino centro duomenys, 2025 m.). Finansinių paskatų modelio patrauklumas kartu su šalies architektūra ir vietinės komandos profesionalumu yra vienas svarbiausių kriterijų globaliomis kino kompanijoms pasirenkant Lietuvą. Lietuvoje sukurti pasaulinio pripažinimo sulaukę filmai „Černobylis“, „Stranger Things“, „Sisi“ ir kiti. Du lietuvių kūrėjų sukurti filmai – „Vesper“ ir „Piligrimai“ rodomi namų kino platformose „Netflix“ ir HBO. Lietuvos kino kūrėjai Lietuvai laimi ir svarbiausių kino festivalių apdovanojimus: 2021 m. L. Bareišos filmas „Piligrimai“ pelnė geriausio Venecijos kino festivalio „Orizzonti“ programos filmo apdovanojimą.
Kino industrijos vadybos bakalauro programos turinys
Atsižvelgiant į naujausias kino gamybos, kūrimo ir vartojimo tendencijas, Kino industrijos vadybos bakalauro studijų programoje numatyti studijų dalykai apima kino gamybos ir projektų valdymą, skaitmenines inovacijas, scenarijaus rašymą, biudžeto ir finansų planavimą, rinkodarą, produkcijos platinimą, teisinius kino industrijos aspektus, kino festivalių organizavimo ypatumus ir kt. Daugiau apie šią programą galite sužinoti čia.
Birželio 2 d. Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) pradeda priėmimą į studijų programas: 
Bakalauro studijų programos:
Daugiau apie programą: Aviacijos vadybos studijos – ksu.lt
Daugiau apie programą: Kino industrijos vadyba – ksu.lt
Daugiau apie programą: Mados industrija – ksu.lt
Daugiau apie programą: Nekilnojamojo turto verslas ir investavimas – ksu.lt
Daugiau apie programą: Šiuolaikinė komunikacija ir medijos – ksu.lt
Daugiau apie programą: Verslo vadyba – ksu.lt
Magistro studijų programos:
Daugiau apie programą: Aviacijos vadybos magistro studijos – ksu.lt
Daugiau apie programą: Integruotos komunikacijos magistro studijos – ksu.lt
Daugiau apie programą: Mados vadyba – ksu.lt
Daugiau apie programą: Organizacinės inovacijos ir vadyba – ksu.lt
Daugiau apie programą: Teisė (vientisosios studijos) – ksu.lt
Daugiau informacijos apie programas ir priėmimo sąlygas rasite KSU svetainėje:
https://ksu.lt/priemimo-tvarka/
Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) – ne tik mokslo ir studijų erdvė, bet ir inovatyvių idėjų inkubatorius, kuriame gimsta drąsūs, netradiciniai akademiniai projektai. Viena iš ryškiausių iniciatyvų – universitete veikiantis „The Next Society Institute“ (NSI), kuriam vadovauja prof. dr. Steffenas Rothas. Pats profesorius šį institutą vadina „teorijų startuoliu“. Vizionieriškas sociologas ir vadybos teoretikas, prof. Rothas akademiniame pasaulyje gerai žinomas kaip XX a. garsaus mąstytojo Niklaso Luhmanno idėjų puoselėtojas. 
Prof. S. Rothas dėsto „Excelia Business School“ Prancūzijoje ir dirba tyrėju Kembridžo universiteto Volfsono koledže. Nepaisant gausybės įsipareigojimų, veikla NSI institute jam išlieka svarbi ir prasminga.
Su profesoriumi susitinkame triukšmingame Vilniaus viešbučio fojė, kur klausimų – atsakymų serija greitai virsta bičiulišku pokalbiu.
– Koks yra „The Next Society Institute“ (NSI) vaidmuo?
S. R.: Mūsų tikslas – parodyti, kad Niklaso Luhmanno sistemų teorija gali būti praktiškai pritaikoma ir labai vertinga. Nors ši teorija iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti sunkiai perprantama, įsigilinus, atsiveria gilios įžvalgos – ypač vadybos konsultacijų srityje. Galų gale, nėra nieko praktiškesnio už gerą teoriją.
– Ar bandote pritaikyti šią teoriją šiandienai?
S. R.: Taip, be abejo. Sistemų teorija yra XX amžiaus teorinis projektas, ir kaip kiekviena programa, ji reikalauja atnaujinimo, perkrovimo. Mūsų tikslas – ją pritaikyti XXI amžiui. Luhmano teroija ne tik išlieka aktuali – dažnai ji netgi pranoksta daugelį šiuolaikinių socialinių mokslų teorijų.
– Kokia yra pagrindinė Luhmanno teorijos idėja?
S. R.: Niklasas Luhmannas teigė, kad visuomenė nėra žmonių grupė, o komunikacijos sistema. Pagal jo socialinių sistemų teoriją, skirtingos visuomenės sritys – politika, ekonomika, mokslas, švietimas, religija ar teisė – veikia kaip autonominės sistemos, valdomos savitos logikos ir taisyklių. Jis analizavo ne žmonių mintis ar jausmus, o tai, kaip komunikacija kuria ir palaiko šias sistemas bei kaip jos viena kitą „dirgina“, t. y. stimuliuoja per tarpusavio sąveiką.
– Kuo NSI išsiskiria iš kitų teorijas nagrinėjančių institutų?
S. R.: Daugelis vis dar mano, kad visuomenę sudaro individai. Mes šį požiūrį kvestionuojame. Teigiame, kad visuomenę sudaro ne žmonės, o komunikacija. Norint suprasti šį požiūrį, reikia su mumis komunikuoti – tik taip įmanoma pajusti teorijos esmę. Mus domina alternatyvios „srovės“. Nors šiandien daugiausia kalbama apie dirbtinį intelektą, klimato krizę ar geopolitiką, mes ieškome naujų idėjų, kurios dar tik gimsta arba bręsta. Kadaise tokios temos buvo ekologija ar tvarumas – šiandien tai yra dabartis. Būtent „mąstymas į priekį“ ir sudaro mūsų esmę. Todėl ir vadinamės „The Next Society Institute“.
– Kodėl NSI buvo įkurtas būtent Kazimiero Simonavičiaus universitete? Kaip viskas prasidėjo?
S. R.: Prie KSU prisijungiau 2017 metais. Tuomet dalyvavau Europos Sąjungos finansuojamame mokslinių tyrimų projekte. Mane iš karto sužavėjo atmosfera universitete – čia buvo daug erdvės kūrybai, verslo idėjoms, jaučiausi nepriklausomas. Tai buvo ideali terpė kurti kažką naujo, todėl pradėjau plėtoti NSI kaip teorinį startuolį ir tyrimų institutą.
– Ar KSU rūpinasi instituto veiklos įgyvendinimu?
S. R.: Dažnai NSI nariai identifikuoja galimybes, o universitetas imasi jų įgyvendinimo. Tačiau dirbame ir strateginiu lygmeniu: visai neseniai susitikome su KSU prorektore tarptautiniams ryšiams ir plėtrai Deimante Žilinskiene – aptarėme KSU persikėlimą į naują miestelį ir startuolių inkubatoriaus įkūrimą, kuriame NSI dalyvautų tiek kaip inkubuojamas vienetas, tiek kaip aktyvus strateginis partneris. Taip pat kalbėjome apie galimybes prisidėti prie „Lietuvos E-piliečio“ ekosistemą akceleravimo.
– Papasakokite apie 2025 m. Luhmanno konferenciją.
S. R.: Tradiciškai konferencija vyksta vaizdingoje viloje prie jūros Dubrovnike. Ryte klausome mokslinių pranešimų, mėgaujamės ilgomis pietų pertraukomis paplūdimyje, o po pietų vyksta diskusijos ir pristatymai. Tai puikus mąstymo ir kūrybinės laisvės derinys.
2025-aisiais konferencija pirmą kartą vyks Kembridžo universitete. Kadangi dirbu Volfsono koledže kaip svečias tyrėjas, padedu organizuoti NSA konferenciją. Pasivaikščiojimus pajūriu iškeisime į vaikštynes pievomis ir upių pakrantėmis – diskusijos vyks vaikštant. Tačiau formatas nesikeis: išliks tarpdiscipliniškumo pirncipas. Konferencijoje dalyvaus mokslininkai, menininkai, politikos formuotojai. Konferencijoje sujungiame mokslo, meno, politikos dimensijas.
– Taip pat dėstote Excelia verslo mokykloje. Kaip šie vaidmenys susiję?
S. R.: Turiu daktaro laipsnius ekonomikos ir vadybos srityje (Chemnicas, Vokietija) bei sociologijoje (Ženeva, Šveicarija). Tai leidžia jungti skirtingas akademines disciplinas. Pavyzdžiui, tobuliname socialinių sistemų teoriją ir verčiame ją į praktiškai pritaikomus vadybos įrankius. Todėl mūsų tyrimai pasirodo tiek akademiniuose žurnaluose, tiek taikomojo mokslo leidiniuose – tiek Excelia, tiek KSU vardu.
– Ar visada buvote taip įsitraukęs į akademiją?
S. R.: Taip. Nors mokykloje nebuvau labai stropus mokinys, studijų metais viskas pasikeitė. Myliu tai, ką darau, jaučiu didelę aistrą savo veiklai. Idėjos pas mane atplasnoja kaip drugeliai – jaučiu poreikį jas pagauti. Man tai nėra darbas – tai gyvenimo būdas.
– Ar vis dar dėstote studentams?
S. R.: Taip. Excelia verlso mokykloje dėstau verslo etiką ir strateginį valdymą. Neseniai vedžiau kursą, kuriame studentai kūrė naujus strateginius įrankius naudodami dirbtinį intelektą.
– Kaip vertinate Lietuvos raidą?
S. R.: Lietuva labai pasikeitė. Esu lankęsis ne tik Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, bet ir Utenoje, Panevėžyje, Marijampolėje. Visur matau pažangą, verslumo dvasia čia gyva – žmonės vertina geras idėjas. Tai mane ir traukia grįžti.
Kalbant apie turizmą, Vokietijos lankytojai ypač domisi unikalia Lietuvos kultūra – nuo istorinių senamiesčių iki brutalistinės architektūros, nuo MO muziejaus iki sudėtingos šalies istorijos. Visa tai, kartu su lietuvių veržlumu ir kūrybingumu, sudaro tikrąją šalies vertę. Lietuva turi viską, ką gali pasiūlyti moderni valstybė – gal trūksta kalnų ir gerai išplėtotos „E-piliečio“ ekosistemos.
Interviu parengė Eglė Kudzmanienė
Birželio 4-6 dienomis, KSU universitete vyks Teisės vientisųjų studijų programos studentų baigiamųjų darbų gynimai. 
Gynimų pradžia – 9 val., 214 auditorija.
Baigiamųjų darbų gynimai yra vieši. Norinčius atvykti kviečiame registruotis el. p. studijos@ksu.lt nurodant savo vardą, pavardę, el. pašto adresą ir telefono nr. Užsiregistravusiems bus atsiųstas patvirtinimo el. laiškas.
Registracija būtina.
2025 m. gegužės 14 d. Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (URM) pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Šiuo susitarimu siekiama stiprinti aktyvų universiteto akademinės bendruomenės ir ministerijos dialogą bei panaudoti akademinės bendruomenės intelektualinius pajėgumus įgyvendinant Lietuvos užsienio ir diasporos politiką. 
Pagal sutartį universitetas sieks įtraukti ministerijos ir diasporos atstovus į akademinę veiklą kviesdamas juos skaityti paskaitas, dalyvauti diskusijose, mokslinėse konferencijose, prisidėti prie naujų studijų programų kūrimo, suteikti galimybę KSU studentams atlikti praktiką URM ir diplomatinėse atstovybėse užsienyje. Taip pat numatyta skatinti mokslinius tyrimus, susijusius su Lietuvos užsienio ir diasporos politika.
Universitetas planuoja skatinti studentų savanorystę ministerijos renginiuose, o studentus – rengti baigiamuosius darbus aktualiomis Lietuvos užsienio ir diasporos politikos temomis. Taip pat bus siekiama įtraukti užsienio lietuvių diasporos atstovus į studijas ir mokslinę veiklą Lietuvoje.
„Sutartis atveria plačias galimybes mūsų studentams, dėstytojams ir tyrėjams prisidėti prie Lietuvos vaidmens pasaulyje stiprinimo. Esame pasirengę būti patikimi žinių partneriai, siūlydami savo intelektinį potencialą. Džiaugiamės, kad URM ir diasporos profesionalai prisidės prie mūsų studentų tobulėjimo: dalyvaus jų mokslinių darbų rengime kaip mentoriai bei suteiks galimybių profesinei praktikai“, – sakė KSU rektorė doc. dr. Gitana Neverienė.
URM numato siūlyti KSU studentams magistro baigiamųjų darbų temas, skatinti darbuotojus pagal galimybes bendradarbiauti su studentais ir tyrėjais, teikti informaciją atliekamiems tyrimams. Taip pat planuojama kviesti universiteto mokslininkus dalyvauti konkursuose moksliniams tyrimams atlikti ir ekspertinėms konsultacijoms teikti. Per diplomatinius kanalus bus siekiama supažindinti užsienio lietuvių jaunimą su studijų galimybėmis Lietuvoje ir įtraukti juos į bendrus projektus su šalies akademine bendruomene. 
Kaip teigė URM kanclerė Aistė Stakėnienė, ryšiai su akademine bendruomene reikšmingai prisideda prie Lietuvos užsienio politikos prioritetų įgyvendinimo. „Užmegzdami šią naują partnerystę sujungiame diplomatinę patirtį ir akademinį potencialą, kuriame tvirtą pagrindą inovatyviems projektams ir prisidedame prie jaunosios kartos ugdymo”, – sakė ji.
Sutartis sudaryta trejų metų laikotarpiui ir yra reikšmingas žingsnis kuriant tvarią partnerystę tarp mokslo ir valstybės institucijų.
Nuotraukos darytos Jurijaus Azanovo (URM).
Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) ir „Locatory.com“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria numatomas bendrų iniciatyvų plėtojimas aviacijos vadybos srityje. Šis bendradarbiavimas apims įvairias veiklas, įskaitant aviacijos specialistų rengimą, nuolatinį kvalifikacijos kėlimą, mokslinius tyrimus, mokomuosius seminarus, konferencijas ir kitus renginius. 
Organizacijos bendradarbiaus siekdamos tobulinti Aviacijos vadybos studijų programas, organizuoti mokymus aviacijos specialistams bei plėtoti praktinio mokymo elementus. Taip pat numatoma drauge organizuoti ekspertines veiklas ir dalintis gerosiomis veiklos patirtimis.
„Locatory.com“ ir KSU susitarė dėl studentų profesinės praktikos ir studentų darbo galimybių, konsultacijų teikimo ir tyrimų atlikimo, siekiant tobulinti aviacijos paslaugas ir didinti šioje srityje dirbančių specialistų žinių lygį tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu.
Apie „Locatory.com“
Įkurta 2010 m., šiuo metu įmonė yra viena sparčiausiai augančių orlaivių atsarginių dalių prekyviečių pasaulyje. Įmonė viena pirmųjų pasaulyje sukūrė dirbtiniu intelektu paremtą įrankį „Amber A.I.“, kuris automatiškai ieško ir pasiūlo geriausius sprendimus atrinkdama juos iš milijonų atsarginių dalių visame pasaulyje.
Būdama viena iš trijų didžiausių pasaulio aviacijos atsarginių dalių prekyviečių, „Locatory.com“ ir toliau siekia kurti išmanius sprendimus, padedančius optimizuoti techninę priežiūrą, atsarginių dalių tiekimą ir kitus veiklos procesus.
Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU), bendradarbiaudamas su partneriais „Lazy Hack“ ir „Entrepreneurship Academy, gegužės 17 d. kviečia į hakatoną „Students Hack Vilnius 5.0“. Šių metų renginio tema – „Inovacijos tvariai ir žaliai ekonomikai“, o dalyviai bus kviečiami spręsti realius iššūkius keturiose srityse:
Deimantė Žilinskienė, KSU Tarptautinių ryšių ir plėtros prorektorė ir viena iš hakatono „Hack Vilnius 5.0“ iniciatorių ir hakatono vertintojų, pasakoja, kad šis renginys papildo svarbią universiteto praktiką, kuria skatinamas studentų įsitraukimas sprendžiant realius verslo ir viešojo sektoriaus iššūkius. „KSU studijų programose nuolat integruojame praktinius iššūkius, kuriuos sprendžia studentai. Tai ne tik didina jų motyvaciją mokytis, siekti geresnių rezultatų, bet ir leidžia eksperimentuoti“, – sako ji.
Platforma kūrybiškumo didinimui
Pasak D. Žilinskienės, KSU studentai – kūrybingi ir aktyvūs, todėl svarbu suteikti jiems kuo daugiau galimybių saviraiškai: „Hakatonas suteikia galimybę mokytis iš mentorių, bendradarbiauti ir varžytis su kitais talentingais studentais. Taip pat – gauti vertingų įžvalgų iš profesionalios komisijos“, – sako ji.
Į renginį kviečiami ne tik KSU, bet ir kitų universitetų studentai. Pasak D. Žilinskienės, renginio temos yra aktualios visai visuomenei. Dvi iš jų – Tvari aviacija ir Žalioji mada – ypač glaudžiai susijusios su KSU studijų programomis. „Hakatone tikimės aktyvaus mūsų Mados industrijos ir Aviacijos vadybos studijų programų studentų dalyvavimo – jie jau dabar yra gerai šias sritis išmanantys specialistai, tad suformuotos idėjos turėtų būti įdomios ir demonstruojančios gylį, inovatyvumą“, – teigia prorektorė. Ji taip pat išskiria ir išmaniųjų bei tvariųjų miestų temą, kurios aktualumas ypač didelis šiais metais, Vilniui siekiant pateisinti „Europos žaliosios sostinės 2025“ titulą.
Kaip vyks hakatonas?
D. Žilinksienė pasakoja, kad dalyviai dirbs komandose, kurios spręs konkrečius iššūkius, aktualius įvairioms industrijoms. Kiekviena komanda turės mentorių – patyrusį specialistą, padėsiantį tinkamai plėtoti idėją ir pasiekti geriausią rezultatą.
„Jei idėja gera – ji tikrai neliks nepastebėta. Ne vienas ankstesniuose hakatonuose gimęs sprendimas buvo toliau vystomas startuolių, verslininkų.
„Hack4Vilnius“ hakatone gimė tokie projektai kaip „Fuxai“ – pasiklydusių gyvūnų paieškos įrankis, „Finis.lt“ – finansinio raštingumo žaidimas moksleiviams, „Draugystė“ – personalizuotas mokymosi asistentas, „Duster 5“ – socialinių valandų rinkimo programėlė padedant senjorams, „Tap Vision“ – tekstą į Brailio raštą verčiantis įrenginys, ir „Aispect.ai“ – dirbtinio intelekto sprendimų platforma įmonėms.
„Džiugu, kai geriausios idėjos pritaikomos realybėje – iš to didelę vertę gauna visi. Be to, dalyvavimas hakatonuose skatina nebijoti klysti, eksperimentuoti, o tai – esminiai inovacijų kultūros bruožai. Tokiu būdu stiprėja ryšys tarp mokslo, verslo ir visuomenės – o būtent tai ir yra pažangos variklis“, – pabrėžia D. Žilinskienė.
Renginys vyks anglų kalba, o stipriausių komandų lauks prizai.
Hakatonas – tai trumpas, bet intensyvus renginys, kuriame įvairių sričių atstovai bendradarbiauja siekdami sukurti inovatyvų sprendimą konkrečiai problemai. Nors dažnai iššūkiai siejami su technologijomis, šis formatas aprėpia taip pat ir dizaino, verslo kūrimo iššūkius.