Home
|
Home
|
Kai galvojame apie kiną, dažniausiai prieš akis iškyla garsūs režisieriai, aktoriai ir įsimintini filmų kadrai. Tačiau už kiekvieno sėkmingo filmo slypi profesionali kino vadybininkų komanda. Būtent jie užtikrina, kad filmas būtų nufilmuotas laiku neperžengiant biudžeto ribų, o visa komanda – nuo aktorių iki technikų – galėtų dirbti be trikdžių.
Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) nuo rugsėjo pradžios pradeda vykdyti Kino industrijos vadybos bakalauro studijų programą. Apie kino ateitį, darbą ir galimybes kino industrijoje kalbamės su Kęstučiu Drazdausku – vienu žinomiausių kino prodiuserių Lietuvoje, turinčiu daugiau nei trisdešimties metų patirtį. Pasak jo, Lietuvos kino industrija šiuo metu išgyvena didžiulį pakilimą. „Nuo 2012 metų ši sritis išaugo net 40 kartų. Tai – kosminiai skaičiai“, – sako jis. Nors Lietuvoje kasmet sukuriama vis daugiau lietuviškų filmų, net 95 % Lietuvoje kuriamos kino produkcijos skirta eksportui. Lietuvą pasauliniai kino gigantai, tokie kaip kaip „Netflix“, HBO ar BBC renkasi dėl taikomos 30 proc. mokesčių lengvatos kino projektams, miestų architektūrinės įvairovės ir vietos kino specialistų profesionalumo.
Mūsų šalyje buvo nufilmuoti visame pasaulyje populiarumo sulaukę serialai: „Černobylis“ (angl. Chernobyl), „Sisi“, „Keisti dalykai“ (angl. Stranger Things), „Jaunasis Volanderis“ (angl. Young Wallander), „Klarkas“ (angl. Clark) ir kiti.
„Filmuojant Lietuvoje reikia įvairiausių specialistų – nuo režisieriaus asistentų iki aikštelės vadybininkų“, – pasakoja Kęstutis. Jis taip pat mini, kad dalis Lietuvos kino industrijos specialistų sėkmingai tęsia karjerą ir užsienyje „Ši sritis globali – darbo pobūdis panašus visose šalyse“, – sako K. Drazdauskas.
Kino vadyboje – spektras specialybių
Kino vadyba siūlo daugybę savirealizacijos galimybių: nuo gamybos, režisieriaus asistentų, iki lokacijų vadybininkų, kino gamybos vadovų ar linijinio prodiuserio.
Tačiau, kaip pabrėžia Kęstutis Drazdauskas, svarbiausia šiame darbe – meilė kinui.
„Ši sritis turi savo specifiką – darbas ne visada prasideda ryte, atostogų grafikas dažnai būna neprognozuojamas, o savaitgaliai projekto įkarštyje tiesiog neegzistuoja“, – pasakoja jis.
Pats K. Drazdauskas į kiną pasuko gana netikėtai – baigęs anglų kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universitete 1994 metais, sužinojo, kad į Lietuvą atvyksta filmuoti amerikiečiai.
„Tuo metu grojau grupėje, uždarbiavau versdamas filmus ir visai neturėjau noro dirbti biure pagal griežtą grafiką. Sėkmingai įsidarbinau kaip režisieriaus padėjėjas – iš esmės kaip vertėjas, o po 3 metų – 1997 m. jau dirbau pirmuoju režisieriaus asistentu amerikiečių seriale: sudarinėjau gamybos planus ir vadovavau visiems departamentams filmavimo aikštelėje. 2003 m. įkūriau kino gamybos įmonę „Artbox“, – prisimena Kęstutis.
Per 30 darbo kino industrijos srityje metų jam teko išbandyti įvairius vaidmenis. „Kai dirbau kino gamyboje, turėjau labai aiškius laiko rėmus. Kai tapau prodiuseriu, viskas pasikeitė – kol nebaigtas projektas, nėra nei atostogų, nei savaitgalių“, – sako jis. Vis dėlto Kęstutis neslepia – kino aikštelės jis ilgisi. „Ten tikrai linksma – nutinka daug nuotykių“, – šypsosi jis.
Darbas kino industrijoje be anglų kalbos – neįsivaizduojamas
Svarbiausia kino vadyboje – gebėjimas planuoti, matyti visumą ir efektyviai organizuoti procesus, kurie dažnai vyksta etapais. „Kadangi filmo kadrai dažniausiai filmuojami ne chronologine tvarka, vadybininkai turi sudėlioti filmavimo planą taip, kad jis būtų logiškas ir efektyvus. Geras kino vadybininkas turi gebėti numatyti viską iš anksto. Visada verta būti pasiruošus blogiausiam scenarijui ir siekti, kad jo neprireiktų“, – sako K. Drazdauskas.
Jis pabrėžia, kad kino industrijoje itin svarbios anglų kalbos žinios. „Be profesinės anglų kalbos čia tiesiog nėra ką veikti. Mokytis kalbos filmavimo aikštelėje nebus kada – ten jau teks mokytis kino žargono“, – teigia prodiuseris.
K. Drazdauskas mini, kad „grynųjų“ specialybių šiandien vis mažiau, o horizontalios kompetencijos – itin pageidaujamos. „Kuo platesnes žinias ir gebėjimus atsinešite, tuo stipriau jausitės ir lengviau susidorosite su nestandartinėmis situacijomis, kurios šioje srityje – kasdienybė“, – sako jis.
„Matematiniai gebėjimai – tikrai svarbūs. Jei skaičiai kelia stresą, verta gerai pagalvoti, ar ši sritis jums tinkama. Kompiuterinių programų išmanymas – dar vienas privalumas. Nors kino industrijoje naudojamos specifinės programos, jų principai yra panašūs“, – aiškina jis.
Taip pat itin svarbios derybinės kompetencijos. „Derybos – visko pagrindas. Gamybos vadovo ar linijinio prodiuserio pagrindinė funkcija – suvaldyti biudžetą, o jį tiesiogiai veikia įvairios aplinkybės – šalies, kurioje kuriamas filmas, geografija, ekonominė situacija, vietinių paslaugų kainos“, – teigia jis. Galiausiai, itin svarbus gebėjimas bendrauti, burti komandą ir įkvėpti kitus.
Kino ateitis – nuolat kintanti
K. Drazdauskas sako, kad kino industrijos ateitį sunku prognozuoti, nes ši sritis itin dinamiška. „Kas buvo aktualu prieš dvejus metus, šiandien jau gali būti pasenę“, – teigia jis ir pateikia pavyzdį: „Per COVID-19 pandemiją kino gamyba sulėtėjo, kino teatrai užsidarė, tad išpopuliarėjo internetinės kino platformos (angl. Streamers). Jos pradėjo masiškai užsakinėti turinį, siekdamos išlaikyti prenumeratorių dėmesį. Taip prasidėjo serialų bumas – turinio kūrimas internetinėms kino platformoms tapo pagrindine kino kryptimi. Tačiau po kelerių metų ilgi serialai žiūrovams pabodo. Nauja tendencija – mini serialai ir kelių serijų filmai. Jis taip pat pabrėžia, kad šiandien pagaminti filmą yra daug paprasčiau nei jį parduoti, tad ir čia aktualūs vadybiniai gebėjimai.
Kalbėdamas apie DI įtakotą kino industrijos ateitį, K. Drazdauskas sako, kad į ją žiūri optimistiškai – audiovizualinio turinio kūrimas nevyks be žmogaus ir ateityje. „Kaskadininkai ar gyvūnų dresuotojai taps retenybe, bet vadyba išliks būtina. Reikalinga specialistų įgūdžių paletė plėsis – reikės naudotis visais įrankiais, taip pat ir DI. Tad jei kino turinį kurs žmogus, reikės ir kino vadybininko“, – sako jis.
Priėmimas į Kino industrijos vadybos studijų programą KSU universitete jau vyksta. Daugiau apie studijų programą – čia.
K. Drazdauską kalbino Eglė Kudzmanienė
KSU rektorė doc. dr. Gitana Neverienė pasveikino Lietuvos kultūros kongreso suvažiavimo dalyvius, susirinkusius paminėti Lietuvos kongreso šimtmetį ir M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metines. Suvažiavimą atidarė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, sveikinimo žodžius tarė Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas, Seimo komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, akad, prof. dr. Juozas Jurgutis, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, Gabija Skučaitė, SMK Aukštosios mokyklos bendrakūrėja ir Vilniaus verslo kolegijos direktorė. Suvažiavimas vyksta birželio 27-28 d., jį galima tiesiogiai stebėti „YouTube“ kanale: spauskite čia.
Kviečiame susipažinti su KSU rektorės doc. dr. Gitanos Neverienės kalba, pasakyta suvažiavime.
Jūsų Ekscelencija, Prezidente,
Gerbiamas Ministre Pirmininke,
Gerbiami Seimo nariai,
Gerbiami akademinės bendruomenės nariai,
Gerbiami svečiai,
Man didelė garbė tarti sveikinimo žodį šioje konferencijoje, skirtoje dviem išskirtiniams įvykiams: Lietuvos kultūros kongreso šimtmečiui ir M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms.
Sveikinimo kalbose kalbėtojai išsamiai nušvietė pirmojo Kultūros kongreso svarbą ir jo tikslus, siekiant įtvirtinti Lietuvos nepriklausomybę. Daug gražių žodžių pasakyta ir apie iškiliausią mūsų tautos kūrėją, genijų M. K. Čiurlionį, kurio kūryba tapo tautinės savimonės pagrindu dar iki Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo. Čiurlionis savo tapybos darbais – „Rex“, „Karalių pasaka“, simfonijomis „Miške“, „Jūra“ – kaip niekas kitas perteikė visiškai naują Lietuvos idėją ir vaizdavo ją kaip dvasingumo, stiprybės ir paslapties pasaulį.
Nors Čiurlionis ir Kultūros kongresas laike nesusitiko – menininkas mirė likus keturiolikai metų iki pirmojo kongreso, – idėjiniame lygmenyje jų siekiai artimi: Lietuvos tapatybės išsaugojimas, valstybės išlikimas, kultūra kaip atsparumo šaltinis.
Tiesa, Čiurlionio pasaulio matymas ir Lietuvos vietos jame vizija priklausė ne to meto kultūriniam horizontui, bet gerokai tolimesnei ateičiai.
Jis buvo globalus kūrėjas, kuriam neegzistavo ribos – jo kūryboje susiliejo mokslas, kultūra, kosminis pasaulio matymas ir kone sakrali meilė Lietuvos gamtai.
Čiurlionio kūryba kelia klausimus, kurie išlieka aktualūs ir XXI amžiuje: apie žmogaus vietą visatoje, apie jungtį tarp pojūčių ir žinojimo, tarp vaizduotės ir mokslo.
Jis šiandien yra neatsiejama mūsų tapatybės dalis – kviečiantis kurti Lietuvą, bet kartu būti ir pasaulio žmonėmis: neužsidaryti, nebijoti peržengti ribas, mąstyti ir kurti vizijas, pralenkiančias laiką.
Čiurlionis ne veltui laikomas pirmuoju mūsų tautos kosmopolitu, vizionieriumi.
Jau XX a. pradžioje jis kalbėjo apie tai, ką šiandien vadiname STEAM sinteze – meno, mokslo ir technologinio progreso jungtimi. Jo vizija apie pasaulį kaip harmoningą visumą, kur menas jungia mokslą ir dvasią, šiandien atrodo dar aktualesnė nei anuomet.
Būtent tokios jungties pavyzdžiu siekia tapti Kazimiero Simonavičiaus universitetas, neseniai įsteigęs Mokslo ir inovacijų institutą – tarpdisciplininę platformą, skirtą dinamiškos, į ateitį orientuotos mokslo infrastruktūros kūrimui. Institutas veikia ne kaip uždara akademinė struktūra, bet kaip atvira žinių ekosistema, kurioje fundamentiniai tyrimai, taikomieji sprendimai ir kultūrinis turinys kuria pridėtinę vertę ne tik mokslui, verslui, bet ir globaliai visuomenei.
Tai mūsų universiteto atsakas į būtinybę kurti ne tik pažangią ekonomiką, bet ir vertybėmis grįstą valstybę, kurioje inovacijų plėtra remiasi ne vien technologiniais sprendimais, bet ir pagarba žmogui, kultūrai ir atsakomybe už ateitį.
Kazimiero Simonavičiaus universitetui taip pat brangi Lietuvos istorija, todėl palaikome ir palaikysime iniciatyvas, skirtas kultūrinės tapatybės stiprinimui, iškilių asmenybių atminimo puoselėjimui ir istorinio pasakojimo aktualizavimui. Neatsitiktinai esame tarptautinės parodos „Karalienė, karalystė ir jausmai“ partneris.
Prieš šimtą metų Kultūros kongresas kalbėjo apie tautinės dvasios išsaugojimą, o Mikalojus Konstantinas Čiurlionis savo kūryba kvietė mus mąstyti globaliai, universaliai.
Šiandien mūsų užduotis – sujungti šiuos du požiūrius ir kurti klestinčią, stiprią, pasauliui atvirą Lietuvą – švietime, kultūros politikoje, inovacijų ekosistemoje.
Dėkoju
2025 m. birželio 26 d. Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU) vyko diplomų įteikimo šventė. Iškilmingos ceremonijos metu diplomai buvo įteikti Teisės studijų programos absolventams, bakalauro diplomus gavo Aviacijos vadybos, Pramogų ir turizmo, Skaitmeninio marketingo studijų programų absolventai. Taip pat buvo įteikti magistrantūros diplomai Organizacinių inovacijų ir vadybos studijų programą baigusiems absolventams.
Absolventus sveikino KSU rektorė doc. dr. Gitana Neverienė. „Šiandieniniame pasaulyje vien žinių nebepakanka. Reikia ne tik profesinių gebėjimų, bet ir vertybinio stuburo, kritinio mąstymo, atsakomybės. Tikiu, kad mūsų universitetas jums tapo vieta, kur išmokote apginti savo nuomonę, išgirsti kitus ir atskirti tiesą nuo melo“, – sakė ji. Rektorė kvietė absolventus tapti KSU ambasadoriais ir grįžti į universitetą alumnų, dėstytojų arba bendraminčių vaidmenyje.
Sveikinimo žodžius absolventams skyrė ir Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis: „Svarbiausia – nebijokit. Nebijokit eiti netikėtu keliu. Nebijokit sakyti – aš pabandysiu, net kai kažkas bandys jus įtikinti, kad netelpate į visuotinai priimtinus rėmus.
Leiskite sau daug svajoti. Leiskite sau suklysti ir būtinai bandykite dar kartą. Eikite ten, kur veda širdis. Kur beprotiškos idėjos tampa dideliais projektais.“
Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Viktorija Šelmienė priminė, jog teisininkų rankose – žmonių likimai: „Teisininko profesija – tai didžiulė atsakomybė. Jūsų sprendimai gali lemti kitų žmonių gyvenimus.“ V. Šelmienė linkėjo absolventams sėkmės: „Sėkmė lydi tuos, kurie stengiasi ir daro viską, kad atsidurtų ten, kur norėjo būti“, – sakė ji.
KSU teisės ir technologijų instituto studijų ir mokslo vadovas Olegas Beriozovas pabrėžė, jog diplomas – tik kelio pradžia: „Būti teisininku – tai ne tik mokėti skaityti įstatymus, bet ir gebėti įsiklausyti. Tai – drąsa kalbėti, kai tylėti būtų lengviau. Tai – atsakomybė ne tik už teisę, bet ir už žmogų, kuriam ji taikoma“, – kalbėjo O. Beriozovas.
Absolventų padėka
Universitetui ir dėstytojams nuoširdžiai dėkojo Teisės studijų programos absolventė Rytė Samsanavičienė: „Dėkojame už suteiktas žinias, už praktinius patarimus, už žmogiškumą ir palaikymą. Čia įgijome ne tik akademinį pagrindą, bet ir vertybes, kurios yra esminės teisininko profesiniame gyvenime.“
Muzikinę programą atliko III kurso Mados industrijos studentė Justė Dumčiūtė – gerai Lietuvoje žinoma dainininkė, laimėjusi ne vieną dainavimo konkursą.
Ceremonijos metu taip pat buvo įteiktos padėkos už geriausiai parašytus magistro baigiamuosius darbus. Apdovanotų absolventų darbai išsiskyrė ne tik akademiniu gilumu, bet ir darbų praktiniu pritaikomumu bei aktualumu.
Teisės studijų programos absolventai:
Organizacinių inovacijų ir vadybos programos absolventė:
Kazimiero Simonavičiaus universitetas didžiuojasi savo absolventais ir linki jiems drąsos bei ištvermės, siekiant naujų tikslų.
2025 m. birželio 22–25 d. Florencijos universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultete, Italijoje, įvyko prestižinė Europos vadybos akademijos (EURAM) 25-oji metinė konferencija, suburianti žymiausius vadybos krypties mokslininkus bei tyrėjus iš Europos.
Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU) birželio 16-20 dienomis vyko „Erasmus+“ BIP (Blended Intensive Programme) mokymų savaitė tema „Dirbtinio intelekto rizikos versle: teisiniai, kultūriniai ir etiniai aspektai“. Programoje dalyvavo studentai ir dėstytojai iš Lenkijos, Austrijos, ir Latvijos universitetų, kurie penkias dienas gilinosi į dirbtinio intelekto (DI) taikymo versle iššūkius ir galimybes. 
Pasak vieno iš programos organizatorių, Olego Beriozovo, KSU Teisės ir technologijų instituto studijų ir mokslo vadovo, dalyviai noriai įsitraukė į intensyvią mokymų programą, kurios metu nagrinėjo DI poveikį procesams versle, teisės sistemai ir vartotojų elgsenai.
„Kiekviena diena buvo orientuota į praktinių atvejų analizę, interaktyvias diskusijas ir sprendimų formulavimą, ugdant dalyvių gebėjimą kritiškai vertinti DI sprendimus realiuose kontekstuose. Diskusijos ir refleksijos dar kartą įrodė, kiek iššūkių ir galimybių šiandien kelia DI versle“, – pasakoja jis.
Paskaitas ir užsiėmimus vedė KSU komanda, vadovaujama lektoriaus Ramūno Jucevičiaus, kuris specializuojasi dirbtinio intelekto reguliavimo ir rizikų valdymo temose.
Tarptautinės savaitės dalyviai turėjo progą susipažinti su Vilniaus senamiesčiu, kuris, jų teigimu, paliko puikų įspūdį.
Tokios programos kaip ši ne tik stiprina Europos aukštojo mokslo bendruomenę, bet ir skatina tarpkultūrinį dialogą, idėjų mainus bei inovatyvių mokymo metodų taikymą. Kaip minėjo programos dalyviai, namo jie išsiveža ne tik žinias, bet ir naujas patirtis bei pažintis, kurios praturtino juos kaip globalios akademinės bendruomenės dalyvius.
Dr. Helga M. Kauzonė, Kazimiero Simonavičiau universiteto mokslo prorektorė
Lietuvoje vis plačiau suvokiama, kad valstybės pažanga ir tarptautinis konkurencingumas yra neatsiejami nuo gebėjimo kurti, plėtoti ir komercializuoti mokslines žinias bei inovacijas. Vis dėlto didžiausia kliūtis inovacijų plėtrai išlieka atotrūkis tarp mokslo ir verslo. Nors inovacijos Lietuvoje kuriamos, jų kelias į rinką dažnai nutrūksta dar ankstyvame etape – trūksta mechanizmų, leidžiančių jas sėkmingai komercializuoti.
Reaguodamas į šį iššūkį, Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) įsteigė Mokslinių tyrimų ir inovacijų institutą (MTI), kuris tampa centrine ašimi, jungiančia strateginius mokslo branduolius, tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir praktinių sprendimų kūrimą žinių ekonomikoje.
MTI peržengia universiteto ribas
Mokslinių tyrimų ir inovacijų institutas nėra tik dar viena universitetinė struktūra. Tai – vizionieriška iniciatyva, skirta dinamiškos, tarpdisciplininės ir į ateitį orientuotos mokslo infrastruktūros sukūrimui, kuri geba greitai reaguoti į globalius, nacionalinius ir sektorių iššūkius.
Institutas koordinuoja įvairių teminių branduolių veiklą: nuo sveikatos ir ilgaamžiškumo inžinerijos iki skaitmeninio pasitikėjimo, nuo regionų atsparumo iki kosmoso ekonomikos. Kiekvienas branduolys suburia tyrėjus, dėstytojus, studentus ir išorės partnerius, siekdamas kurti ne tik mokslinę, bet ir praktinę vertę. MTI instituto steigimas KSU žymi kokybinį lūžį – pereinama prie integruotos žinių ekosistemos.
Pažanga yra, bet jos nepakanka
Nors pastaraisiais metais matoma pažanga – daugėja investicijų į R&D (angl. Research and Development), stiprėja biotechnologijų ir lazerių sektoriai, tačiau inovacijų komercializavimas išlieka vangus.
Tenka pripažinti, kad R&D finansavimas tiek verslo, tiek valstybės lygmeniu nėra pakankamas, kad sukurtų proveržio efektą. Proveržiui neužtenka vien sektoriaus entuziazmo – reikalinga nuosekli valstybės politika, struktūrinės investicijos ir koordinuota lyderystė.
Tai patvirtina Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Statistikos departamento ir ES inovacijų švieslentės duomenys:
MTEP kaip nacionalinis prioritetas
Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra (MTEP) yra ne tik universitetų, bet ir valstybės pažangos pagrindas. Šiuolaikinė ekonomika remiasi žiniomis, technologijomis ir inovacijomis, todėl MTEP stiprinimas turi tapti nacionaliniu prioritetu.
Tokios iniciatyvos kaip KSU įkurtas Mokslinių tyrimų ir inovacijų institutas parodo universitetų galimybes veikti kaip praktinėms inovacijų platformoms, kuriose moksliniai tyrimai, studentų įtraukimas ir verslo partnerystės virsta apčiuopiamomis technologijomis ar paslaugomis.
Regionai – neišnaudotas potencialas
Ypač svarbu, kad tokios žinių ekosistemos būtų kuriamos ne tik sostinėje, bet ir Lietuvos regionuose, kur nėra mokslo institucijų arba jų potencialas lieka neišnaudotas. Regioniniai žinių centrai čia galėtų veikti kaip ekonominiai branduoliai, sujungiantys vietos verslą, viešąjį sektorių ir išorės mokslo partnerius, orientuotus į konkretaus regiono iššūkius bei galimybes. Atsižvelgiant į kiekvieno regiono specifiką – pramonės profilį, ekonominį aktyvumą, talentų srautą ar bendruomenės poreikius, būtų galima kurti taikomąsias inovacijas, skirtas tiesioginiam vietiniam pritaikymui.
Keturios MTEP plėtros strateginės kryptys
Mokslas be verslo – teorija, o verslas be mokslo – stagnacija. Tačiau kartu jie kuria proveržį. Tam reikia ne vien pažadų, o sisteminio finansinio, institucinės ir politinės valios pagrindo.
Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) žengia reikšmingą žingsnį stiprindamas mokslo ir inovacijų potencialą – steigia Mokslo ir inovacijų institutą (Institutas). Šis institutas taps strategine platforma, vienijančia universiteto mokslinių tyrimų veiklas ir skatinančia tarpdisciplininį bendradarbiavimą, žinių sklaidą bei inovacijų kūrimą.
„Mūsų tikslas – siekti, kad mokslas būtų atviras, kurtų kuo didesnę vertę visuomenei, skatintų inovacijas ir prisidėtų prie Lietuvos proveržio“, – pabrėžia KSU rektorė doc. dr. Gitana Neverienė. Pasak jos, inovacijų kūrimas – vienas pagrindinių visuomenės ir valstybės proveržio variklių, o tam būtinas glaudus mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas.
Teminiai branduoliai – atsakas į šiuolaikinius iššūkius
Kaip pasakoja, KSU mokslo prorektorė Helga M. Kauzonė, numatoma, kad instituto veikla bus grindžiama teminių mokslo branduolių modeliu – tai tarpdisciplininės tyrėjų, dėstytojų, studentų ir išorės partnerių bendruomenės, susitelkusios į aktualius visuomenės, technologijų bei ekonomikos klausimus. Šie branduoliai veiks trijuose lygiuose:
Institutas koordinuos šias veiklas, užtikrindamas jų strateginį kryptingumą, metodinę paramą ir tarpsritinę sinergiją.
Žinių perdavimas – nuo laboratorijos iki verslo ir visuomenės
Vienas kertinių Instituto tikslų – užtikrinti efektyvų žinių perdavimą. Pasak dr. Helgos M. Kauzonės, KSU mokslo prorektorės, universiteto branduoliai kurs bendrus projektus su verslo įmonėmis, padės spręsti technologinius iššūkius, įtrauks studentus į tyrimų veiklas bei skatins tyrimų rezultatų komercializavimą.
„Mokslas neturi užsidaryti laboratorijose ar tarp universiteto sienų. Jis turi kurti vertę visuomenei, spręsti šiandienos problemas. Mums itin svarbus abipusis ryšys – sieksime, kad verslas ir visuomenė identifikuotų problemas, kurios virstų naujomis tyrimų kryptimis. Tai užtikrins gyvą, poreikius atliepiantį žinių ciklą“, – sako dr. Helga M. Kauzonė.
Tarptautiškumas – svarbi instituto ašis
Mokslo ir inovacijų institutas aktyviai plėtos tarptautines partnerystes – nuo bendradarbiavimo su užsienio universitetais ir mokslininkais iki dalyvavimo konsorciumuose bei mobilumo programose. Tai stiprins KSU tarptautiškumą ir prisidės prie tarptautinės žinių ekosistemos augimo.
KSU Mokslo ir inovacijų institutas taps platforma, kur susijungia mokslas, studijos, praktika ir inovacijos.
Birželio 12 d. įvyko Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) naujos sudėties Senato posėdis, kuriame buvo išrinkti Senato pirmininkas, pavaduotojas ir sekretorius. 
Senato pirmininke išrinkta prof. dr. Jolanta E. Zabarskaitė, pavaduotoju – prof. dr. Rokas Uscila, sekretore – KSU tarptautinių ryšių ir plėtros prorektorė Deimantė Žilinskienė.
Naujai išrinkta Senato pirmininkė prof. dr. J. E. Zabarskaitė padėkojo Senato nariams už pasitikėjimą ir sakė neabejojanti, „kad stipri universiteto akademinė bendruomenė ir komanda yra pasiruošusi ambicingam šuoliui į priekį, siekdama užsibrėžtų tikslų“.
Posėdžio metu taip pat buvo svarstomi ir priimti sprendimai aktualiais universiteto studijų bei mokslo plėtros klausimais.
Birželio 4 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaryta tarptautinė paroda „Karalienė, karalystė ir jausmai“, kurios vienas partnerių – Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU). Ši išskirtinė paroda pasakoja apie dvi ryškias XVI a. Lietuvos diduomenės moteris – Barborą Radvilaitę ir Kotryną Jogailaitę. Barbora tapo Lenkijos karaliene ir Lietuvos didžiąja kunigaikštiene, o Kotryna – Švedijos karaliene. 
Parodoje pirmą kartą Lietuvoje pristatomi autentiški eksponatai iš Vengrijos, Lenkijos ir Švedijos muziejų kolekcijų – nuo renesansinių papuošalų iki simbolinių valdžios atributų.
Paroda kviečia pažvelgti į istoriją per asmeninių išgyvenimų, lyderystės ir moterų tapatybės prizmę. Vėliau paroda bus pristatyta ir Upsalos pilies meno muziejuje Švedijoje.
„Remdami šią parodą, prisidedame prie prasmingo dialogo tarp mokslo, meno ir visuomenės bei stipriname vertybinį ryšį su mūsų kultūriniu ir istoriniu paveldu“, – sako universiteto rektorė doc. dr. Gitana Neverienė.
Parodos koncepcijos autorė ir viena iš kuratorių Julija Janus džiaugiasi partneryste su Kazimiero Simonavičiaus universitetu ir teigia, kad rėmėjų parama buvo itin svarbi šio projekto įgyvendinimui. „Tokios parodos – sudėtingos ir reikalaujančios daugiapakopės kūrybos, tyrimų, logistikos, finansinės atsakomybės. Partnerystė su universitetu, kuriame auga ateities kūrėjai ir lyderiai, mums suteikė ne tik praktinę paramą, bet ir simbolinį patvirtinimą, kad šis projektas reikalingas visuomenei, nes labai norime pasiekti jaunąją kartą. Esu dėkinga, kad galime dirbti kartu kurdami erdvę istorijai, kuri ne tik įkvepia, bet ir ugdo“, – dalijasi J. Janus.
KSU rektorė doc. dr. G. Neverienė pabrėžia, kad KSU šios parodos rėmuose planuoja surengti mokslinę – akademinę konferenciją „Tarp stigmos ir charizmos: istorinės Lietuvos moterų lyderystės tęstinumas“. Konferencija numatyta Lietuvos nacionaliniame muziejuje 2025 m. gruodžio 6 dieną pažymint Barboros Radvilaitės gimimo datą. Kaip sako rektorė dr. G. Neverienė, tarp būsimos konferencijos pranešėjų – ir pati parodos autorė Julija Janus. 
„Konferencijoje kelsime klausimus apie moterų lyderystės ištakas, jos raiškos formas ir transformacijas skirtinguose istoriniuose bei sociokultūriniuose kontekstuose. Gilindamiesi į šias temas, ne tik rekonstruosime praeitį, bet ir diskutuosime apie požiūrį į šiandienos lyčių vaidmenis bei lyderystės sampratą“, – teigia rektorė doc. dr. G. Neverienė.
Į konferencijos organizavimą bus įtraukti KSU Mados industrijos ir komunikacijos krypties studijų programų studentai.
Paroda bus atvira lankytojams iki 2026 m. sausio 4 dienos.
Nuotraukų autorius — Silvestras Samsonas / Lietuvos nacionalinis muziejus.
Moksleiviams, baigiantiems mokyklą ir galvojantiems apie studijas aukštojoje mokykloje, svarbu žinoti pagrindines priėmimo datas ir reikalavimus, susijusius su stojimu. 
Pagrindinis priėmimas į aukštąsias mokyklas vyksta nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 6 d. Šiuo laikotarpiu būsimi studentai turi pateikti prašymus per LAMA BPO informacinę sistemą (www.lamabpo.lt). Jei dėl kokių nors priežasčių pagrindinis priėmimas buvo praleistas, vis dar yra galimybė dalyvauti papildomame priėmime rugpjūčio 15–19 d.
Stojant į aukštąsias mokyklas 2025 metais, reikės būti išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus:
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į egzaminų įvertinimus:
Be to, būtina atitikti kiekvienos aukštosios mokyklos nustatytą minimalų stojamąjį balą. Kazimiero Simonavičiau universiteto nustatytas minimalus stojamasis balas turi būti ne mažesnis nei 50.
Visa detali informacija apie stojimo procesą, svarbias datas bei atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus pateikti Atmintinėje abiturientams (-ėms), kurią rasite čia: bit.ly/AtmintinėAbiturientams.
2025 m. birželio 26 d. vyks Kazimiero Simonavičiaus universiteto diplomų įteikimo šventė. 
Ceremonijos metu diplomai bus įteikti šių studijų programų absolventams:
Šventė vyks Vilniaus tarptautinio Čiurlionio oro uosto VIP terminalo salėje (Rodūnios kelias 10A).
Renginio pradžia – 13.00 val.
Sveikiname absolventus ir laukiame jų šventėje!
Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. pradės vykdyti naują bakalauro Kino industrijos vadybos studijų programą.
Kodėl verta rinktis Kino industrijos vadybos bakalauro studijų programą?
Kino industrija – kūrybinių industrijų rūšis, apimanti daugybę sričių: kiną, animaciją, reklamos gamybą, specialios įrangos nuomą, aktorių atranką, dekoracijų ir rekvizito gamybą, vaizdo ir garso postprodukciją, kino rodymo bei kitas su audiovizualiniu turiniu susijusias paslaugas.
Studijų prorektorė doc. dr. Lidija Kraujalienė kviečia moksleivius, besidominčius kinu ir profesijos įgijimu šioje srityje, rinktis Kino industrijos vadybos studijų programą KSU. Ji teigia, kad KSU siūloma Kino industrijos vadybos bakalauro studijų programa yra vienintelė tokio pobūdžio studijų programa Lietuvoje. 
„Kino industrija sparčiai auga, todėl didėja ir specialistų, galinčių dirbti kino industrijoje ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu, poreikis. Augant kino gamybos apimtims, plintant skaitmeninėms platformoms ir vystantis naujoms technologijoms, atsiranda vis daugiau galimybių dirbti įvairiose srityse – nuo kūrybos ir produkcijos iki projektų valdymo bei rinkodaros. Specialistai turi gebėti prisitaikyti prie greitai besikeičiančių industrijos poreikių“, – teigia prorektorė doc. dr. L. Kraujalienė. Ji taip pat pabrėžia, kad susidomėjimas filmais ir serialais visame pasaulyje didėja, nuolat gerinama kino filmų vizualinė ir garsinė patirtis pasitelkiant investicijas, skaitmenizaciją ir kokybės gerinimo priemones kaip 3D, IMAX technologijas, virtualią realybę, papildytą realybę, animacijos ir kompiuterinės grafikos (CGI) technologijas. „KSU parengta studijų programa atlieps šiandieninius kino industrijos poreikius“, – sako prorektorė doc. dr. L. Kraujalienė.
KSU dėstytojo lekt. Mantauto Ruzo teigimu, kino industrija yra vienas reikšmingiausių sektorių pasaulinėje rinkoje, ne tik finansine, bet ir kultūrine prasme. „Kinas, kaip masinis kultūrinis reiškinys, formuoja žmonių sąmonę, taip netiesiogiai veikdamas politinius bei vartojimo ekonomikos procesus. Tačiau anapus kino gamybos yra ne mažiau svarbi – kino industrijos vadybos sritis. Ši sritis kartu su kino industrija sparčiai vystosi ir reikalauja nuolatinio išradingumo, adaptyvumo bei kino verslo dėsnių išmanymo. Specialistų poreikis auga ne tik globaliu, bet ir lokaliu Lietuvos mastu. Todėl KSU pasiūlyta nauja studijų programa – Kino industrijos vadyba – puiki galimybė įgyti išsilavinimą, kuris leistų įsilieti į rinkos sektorių su neribotomis ateities galimybėmis“, – teigia M. Ruzas.
Kino industrijos augimas
Pasaulinės kino industrijos pajamos 2023 m. siekė daugiau nei 100 mlrd. JAV dolerių. Prognozuojama, kad ši rinka ir toliau augs, ypač skaitmeninių technologijų ir internetinių platformų dėka. Auganti kino industrija įtraukia vis daugiau kūrybinių ir techninių specialistų.
Auga ne tik pasaulinė, bet ir Lietuvos kino rinka. Lietuvos kino teatrų pajamos nuo 2020 m. padidėjo daugiau nei 60% (Lietuvos kino centro duomenys, 2025 m.). Finansinių paskatų modelio patrauklumas kartu su šalies architektūra ir vietinės komandos profesionalumu yra vienas svarbiausių kriterijų globaliomis kino kompanijoms pasirenkant Lietuvą. Lietuvoje sukurti pasaulinio pripažinimo sulaukę filmai „Černobylis“, „Stranger Things“, „Sisi“ ir kiti. Du lietuvių kūrėjų sukurti filmai – „Vesper“ ir „Piligrimai“ rodomi namų kino platformose „Netflix“ ir HBO. Lietuvos kino kūrėjai Lietuvai laimi ir svarbiausių kino festivalių apdovanojimus: 2021 m. L. Bareišos filmas „Piligrimai“ pelnė geriausio Venecijos kino festivalio „Orizzonti“ programos filmo apdovanojimą.
Kino industrijos vadybos bakalauro programos turinys
Atsižvelgiant į naujausias kino gamybos, kūrimo ir vartojimo tendencijas, Kino industrijos vadybos bakalauro studijų programoje numatyti studijų dalykai apima kino gamybos ir projektų valdymą, skaitmenines inovacijas, scenarijaus rašymą, biudžeto ir finansų planavimą, rinkodarą, produkcijos platinimą, teisinius kino industrijos aspektus, kino festivalių organizavimo ypatumus ir kt. Daugiau apie šią programą galite sužinoti čia.