Socialinių mokslų daktaras, profesorius Eugenijus Skerstonas Lietuvoje gerai žinomas kaip gyvensenos kultūros ekspertas, populiarus viešųjų paskaitų lektorius, TV programų dalyvis, radijo laidų autorius, bendraautorius ir vedėjas. Jis taip pat yra dešimties knygų, skirtų  gyvensenos kultūros temoms, autorius. E. Skerstonas jau daugiau kaip 10 metų dėsto Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) Mados industrijos studijų programos studentams. Profesorius prisidėjo prie šios išskirtinės studijų programos sukūrimo ir į gyvenimą išleido daugybę sėkmingas karjeros išvaizdos madų industrijos srityje darančių studentų. KSU Mados industrijos programa Lietuvoje kol kas  –  vienintelė.

Kalbėdamas apie savo darbą KSU, profesorius šypsodamasis teigia, kad greičiausiai yra vienas ilgiausiai universitete dirbančių dėstytojų. Jis sako, kad darbas su studentais  jį tikrai džiugina, įkvepia. „KSU turi puikią infrastruktūrą, modernias auditorijas. Pati aplinka yra motyvuojanti, čia tikrai jaučiamas šiuolaikiškumo siekis“, – sako jis.

Išvaizdos madų sritis nepelnytai nuvertinama

Paklaustas apie tai, kaip vertina mados fenomeną, profesorius atsako: „Mada – fenomenas, kuris kelia nuostabą, susižavėjimą“. Profesorius užtikrintai tvirtina, kad išvaizdos sritis  visada buvo jo interesų lauke. Pasak jo, domėjimasis išvaizdos madomis dažnai nepelnytai priimamas kaip labai paviršutiniškas dalykas. „Mūsų elgesys, mūsų išvaizda – svarbi. Jei norime Europos kontekste prisistatyti kaip tikri europiečiai, turime ir savo aprangoje užkoduoti šį siekį. Juk išties galioja teiginys, kad iš  žmogaus išvaizdos sprendžiame apie jo atstovaujamos šalies ekonominę būklę. Tad, kuo geriau atrodome, tuo geriau gyvename. Mes, lietuviai, turime vieną siekį – būti laisvi, patys kurti savo gyvenimą. Gyvenimo kokybė mums visada buvo svarbi. Apie tai galima spręsti ir iš mūsų aprangos, išvaizdos, elgesio“, – sako jis.  Pasak profesoriaus, pokyčiai lietuvių aprangoje matomi, tačiau rengtis galėtume dar geriau. E. Skerstonas teigia, kad jį džiugina ne tik jaunimo noras būti madingais, bet ir individualaus stiliaus paieškos. „Šiandieninis jaunimas neseka mados tendencijomis aklai, o ieško savo išskirtinio stiliaus susiedamas madingumo raiškoje patrauklius praeities  įvaizdžius, sakykime, „Art Deco“, – sako jis.

KSU Mados industrijos programa – išskirtinė

Profesorius džiaugiasi, kad KSU mados industrijos programa 2024 m. Studijų kokybės vertinimo centro buvo akredituota 7 metams. Pasak jo, tai labai reikšmingas viso kolektyvo įvertinimas ir įrodymas, kad ši programa yra brandi ir konkurencinga Europos  aukštojo mokslo kontekste. Jis taip pat mini, kad iš studentų,  mados industriją studijavusių Italijoje ar kituose Europos universitetuose, ne kartą girdėjo, kad KSU programa įdomesnė ir kompleksiškesnė. „KSU Mados industrijos programoje dėstomos retai Europoje sutinkamos disciplinos: mados psichologija, išvaizdos kultūra ir kostiumo istorija. Mūsų temų aprėptis – labai plati ir iš tiesų KSU nagrinėjame temas, kurios neaptariamos kitų universitetų mokslo programose. Už tai noriu padėkoti ir universiteto steigėjams“, – sako profesorius.

Išvaizdos madų srityje karjeros galimybės – neribotos

Nuotrauka: Augis Narmontas

Profesorius mini, kad mados fenomeno tyrinėjimo laukas – praktiškai beribis, ir tie, kas domisi mada bei žino, kurioje mados srityje norėtų dirbti ateityje,  baigę studijas, nesunkiai galės įsitraukti į aktyvią veiklą rinkoje. Profesorius pabrėžia, kad KSU studijos neapima mados praktiškosios pusės – čia nemokoma kurti kolekcijų, siūti – šias studijas siūlo Vilniaus Dizaino kolegija, kurioje jis taip pat profesoriauja. KSU Mados industrijos studijos orientuotos į komunikacijos specialistus, ateities verslo vadybininkus, mados rinkodaros profesionalus. „Mūsų vis labiau laisvėjančioje visuomenėje stiprėja ir mados industrijos sritis, ypač – komercinis sektorius, taigi didėja ir jame dirbančių specialistų, galinčių  pakomentuoti su išvaizdos madomis susijusius reiškinius, dirbti reklamos, aptarnavimo sferos, asmeninio stiliaus konsultavimo, mados vadybos srityse, poreikis“, – sako jis.

Skerstonas taip pat sako matantis neužpildytą nišą didžiųjų prekybos tinklų veikloje. „Sunku suprasti, kodėl didieji prekybos centrai, dirbantys su žinomų prekybinių ženklų steigėjais arba tiekėjais, vis dar nėra aktyvūs socialiniai partneriai; jie galėtų prisidėti formuojant specialistų profilį ir sudaryti galimybes juos įsidarbinti “, – sako jis. Pasak profesoriaus, tokie konsultantai turėtų būti mados srities profesionalai, jie turėtų gebėti daug daugiau nei tik pasiūlyti ir parduoti prekę. Specialistai turėtų išmanyti, kaip vertinti vartotojų savybes, suprasti išvaizdos madų ir stiliaus tendencijas, mados psichologiją. „Mados industrijos studijų programoje mes daug kalbame apie vartotojų elgesio tyrimus, mados psichologiją, tad iš esmės ruošiame specialistus, kurių trūksta, ir kurie jau dabar reikalingi dirbant su Lietuvoje parduodamais gaminiais, pažymėtais garsių prekybinių ženklų logotipais“, – teigia profesorius.

Mados industrijos ateities iššūkiai ir universitetų vaidmuo

Profesorius mini, kad išvaizdos madų industrija, įskaitant prabangos sektorių, yra viena didžiausių pasaulyje ir sunku pasakyti, koks bus jos likimas netgi netolimoje ateityje. Pasak jo, įvairiose šalyse rengiamose konferencijose vyksta daug diskusijų, svarstymų, kuria linkme turėtų būti vystoma mados industrija. Vis labiau globali mados industrija jau šiandien susiduria su klimato kaitos, tvaraus vartojimo, perteklinės gamybos, teisinio reguliavimo, išteklių taupymo ir kitomis problemomis, lemsiančiomis žmonijos gerbūvį, jo kokybę. Jis mini, kad universitetai, siekdami daryti teigiamą poveikį mados politikai, taip pat savo ruožtu turėtų rodyti iniciatyvą glaudžiam bendradarbiavimui su socialiniais partneriais, kurie atstovauja stipriam mados komercijos sektoriui. „Nauda būtų abipusė – žinotume, kur link juda mados industrija ir kokius iššūkius jiems tenka spręsti. Atsižvelgdami į šį poreikį rengtume ir specialistus, kurie būtų tinkami, naudingi ateities darbo rinkai mados industrijos srityje“, – sako jis.

Lapkričio mėn. Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) susitarė dėl  bendradarbiavimo su „Skyllence“ – užsakomųjų skydžių organizavimo bendrove, teikiančia užsakomųjų skrydžių planavimo bei vykdymo paslaugas.

Ši partnerystė sukurs vertingas karjeros ir mokymosi galimybes KSU Aviacijos vadybos bakalauro ir magistro studijų programų studentams.

Susitarta, kad „Skyllence“ KSU studentams ir KSU vykdomos Aviacijos ir kosmoso akademijos (angl. Aviation & Space Academy) dalyviams pasiūlys  paskaitas, praktikos galimybes ir kitus užsiėmimus,  kuriuose patyrę įmonės ekspertai dalinsis darbo šioje industrijoje patirtimi.

Vilma Vaitiekūnaitė, „Skyllence“ generalinė direktorė,  sako, kad įmonė yra pasiruošusi pasidalinti savo ilgamete patirtimi ir sukauptomis žiniomis su KSU studentais, būsimais aviacijos sektoriaus profesionalais. „Augant aviacijos industrijai, susiduriame su aviacijos administracijos specialistų trūkumu, todėl KSU, rengiantį aviacijos rinkai reikalingus specialistus, matome kaip mūsų strateginį partnerį padedantį šią problemą spręsti. Todėl džiaugiamės galėdami studentams pasiūlyti  daugiau galimybių išbandyti save skirtingose aviacijos srityse. Esame pasirengę padėti pagilinti studentų žinias apie užsakomųjų skrydžių organizavimą, kur ir specializuojasi mūsų įmonė“, – sako ji.

KSU Verslo inovacijų ir komunikacijos mokyklos vadovė Deimantė Žilinskienė sako, kad šia partneryste „Skyllence“ demonstruoja socialinę atsakomybę,  investuodama  į naujos kartos aviacijos specialistus. „Siūlydama neįkainojamas įžvalgas iš savo veiklos srities, bendrovė prisidės prie KSU studentų bei kitų besidominčiųjų aviacijos industrija profesinio tobulėjimo, –  teigia ji.

Apie „Skyllence“:

Užsakomųjų skrydžių bendrovė aptarnauja verslo, sporto, muzikos, pramogų ir kultūros pasaulio klientus, siūlo lanksčius bei individualiems poreikiams pritaikytus skrydžių sprendimus. Ilgametę patirtį turinti „Skyllence“ komanda bendradarbiauja tik su patikimais, griežčiausius saugumo reikalavimus atitinkančiais partneriais, kiekvienam klientui parenka tinkamiausius orlaivius bei maršrutus ir užtikrina, kad visi skrydžiai būtų vykdomi laikantis aukščiausių aptarnavimo standartų.

Įmonė įgyvendina net sudėtingiausius privačių lėktuvų nuomos ir logistikos reikalavimus, išpildo įnoringiausius klientų pageidavimus.

Lapkričio 18 d. Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) pradeda žiemos priėmimą į tarptautines studijų programas:

• Mados industrijos bakalauro studijų  programa kviečia studijuoti tuos, kas domisi mada, mados komunikacija, mados verslu ir siekia daryti pokytį vienoje iš sparčiausiai augančių pramonės šakų.

Daugiau apie programą: https://shorturl.at/dmzVL

• Organizacinių inovacijų ir vadybos magistro studijų programa skirta tiems, kas siekia tapti lyderiais, gebančiais diegti inovacijas ir efektyviai valdyti organizacijas.

Daugiau apie programą: https://shorturl.at/8Llc0

• Integruotos komunikacijos magistro studijų programa orientuota į specialistus, siekiančius įvaldyti kompleksinius komunikacijos procesus globalioje aplinkoje.

Daugiau apie programą: https://shorturl.at/SHXta

Daugiau informacijos apie programas ir priėmimo sąlygas rasite KSU svetainėje: https://ksu.lt/priemimo-tvarka/

Spalio mėnesį prie Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) Mokslo ir kompetencijų centro prisijungė vyresnioji karjeros ir integracijos vadybininkė Kira Skrypnyk, kuri padės studentams atrasti sėkmingos karjeros galimybes ir kurti profesinį tinklą.

Joana Burn Photography

„Siekiame, kad mūsų studentai būtų maksimaliai pasiruošę karjerai, todėl džiaugiamės Mokslo ir kompetencijos centro komandos pasipildymu. Prie komandos prisijungusi Kira Skrypnyk turi didelę darbo patirtį mokslo produktų kūrimo, marketingo, komunikacijos srityse“, –  sako rektorė prf. dr. Jolanta Bieliauskaitė. Pasak jos, svarbu, kad studentų profesinio kelio pradžia būtų kuo sklandesnė ir kad darbo rinką jie pasiektų jau įgiję vertingą profesinę patirtį ir susikūrę savo profesinį tinklą.

Rektorė taip pat akcentuoja, kad Karjeros ir integracijos vadybininko veikla nesiorientuos tik į tradicinį profesinį orientavimą. „Mūsų tikslas – užmegzti tvirtą partnerystę su žinomomis Lietuvos ir Europos įmonėmis ir organizacijomis,  kuriose studentai rastų praktikos galimybių, darbo vietų ir jose galėtų gauti išskirtinę prieigą prie tam tikros pramonės žinių,“ – priduria rektorė.

Numatoma, kad šiame kontekste KSU kartu socialiniais partneriais organizuos mokymus, žinių dalijimosi renginius ir seminarus, skirtus su karjera ir integracija susijusių temų nagrinėjimui, tokių kaip verslas, žmogiškieji ištekliai, komunikacija ir kt. Partnerių dėka KSU studentai turės galimybę susipažinti su dabartine verslo praktika ir įgyti vertingų žinių apie nuolat besikeičiančios darbo rinkos poreikius.

„Suprantame, kad studentų paruošimas ateičiai reikalauja ne tik akademinių žinių, bet ir supratimo, kaip veikia verslo ir pramonės pasaulis. Daugelis mūsų prisimena iššūkius, su kuriais susidūrėme baigę studijas ir pereidami į kitą, karjeros etapą. Ši patirtis lemia mūsų įsipareigojimą suteikti studentams ne tik žinias, bet ir praktiškai pritaikomus įgūdžius bei profesinius ryšius. Labai vertiname mūsų partnerių rodomą socialinę atsakomybę. Jų įsipareigojimas remti mūsų karjeros konsultavimo iniciatyvas turės didelį poveikį, nes prisidės prie geresnės darbo rinkos ir suteiks augimo galimybių naujai profesionalų kartai,“ – pabrėžia Kira Skrypnyk, vyresnioji karjeros ir integracijos vadybininkė.

Studentai apie  karjeros ir integracijos galimybes daugiau sužinoti gali čia.

Tie, kas yra mokęsi užsienio kalbos, dažnai mini, kad buvo nuobodu, sunku, per daug „negyva“, ir galiausiai savo patirtį užbaigia fraze: „Neturiu kalboms talento“. Šį mitą paneigia profesorė Jolanta Zabarskaitė, kuri teigia, kad užsienio kalbos reikėtų mokytis visai kitaip.  Profesorė kartu su komanda parengė kognityvinės kalbos metodika paremtą lietuvių kalbos mokymosi medžiagą užsieniečiams. Ją jau išbando Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU), organizuojantis lietuvių kalbos kursus nuo Rusijos sukelto karo prieš Ukrainą pasitraukusiems ukrainiečiams. Apie tai, kuo ypatingas kognityvinis kalbos mokymosi metodas, kalbamės su profesore.

–  Kodėl mokytis užsienio kalbos dažnai taip sunku?

–  Pagrindinė problema, kodėl užsienio kalbos mokymasis neteikia malonumo – asmeninio santykio su nauja kalba trūkumas. Dažnai naujos kalbos mokomės neatsakę į klausimą, kokiu tikslu tai darome. Tradiciškai užsienio kalbos mokomasi nuo gramatikos ir taisyklių. Nesakau, kad mokantis naujos kalbos, gramatika nereikalinga, svarbu, kokiame etape jos mokomasi. Mokymas per gramatiką kelia riziką, kad besimokantysis pirmiausia galvos apie taisyklių taikymą ir klaidų vengimą, o ne apie minties išreiškimą. Tokiu atveju kalbos vartojimas tampa ribotas, naudojamos šabloninės „plokščios“ frazės. Kognityvinėje kalbos mokymosi metodikoje klaidos yra natūrali mokymosi proceso dalis, kurių nereikia bijoti. Svarbu sukaupti kuo daugiau žodžių, išmokti juos jungti ir aktyviai naudoti.

–  Kuo ypatingas kognityvinis kalbos mokymosi metodas?

–  Mokantis naują kalbą pagal kognityvinį kalbos metodą, labai svarbi vidinė motyvacija ir įsivardijimas, ko norime išmokti ir kodėl. Metodas remiasi kognityvine psichologija ir kognityvinės kalbotyros procesų, kaip smegenyse veikia kalba, tyrimais. Jo tikslas – efektyvus informacijos įsisavinimas, apdorojimas ir išlaikymas smegenyse. Beje, kognityvinis kalbos mokymosi metodas „nusižiūrėtas“ iš kai kurių generatyvinio dirbtinio intelekto kūrimo patirčių. Turime suprasti, kaip smegenys mąsto ir prisimena informaciją. Informaciją (naują kalbą) turėtume pateikti naudodamiesi efektyviomis priemonėmis: vizualizacijomis, per semantinių ir žinių ryšių suvokimą ir kt. Tai leistų geriau suprasti ir greičiau prisiminti naujus kalbos elementus. Čia svarbus ir žaidybiškumo elementas – mums turi būti įdomu – taip stimuliuojame smegenis. Metodas taip pat pabrėžia mokymąsi kontekste – kalbos mokomasi per realias situacijas – tai padeda geriau suprasti, kad kalba reikalinga realiame gyvenime.

Mano minėtas kognityvinio mokymosi metodo pavyzdys, dirbtinis intelektas, nesimoko taisyklių ir nežino gramatikos. Generatyvinis DI tiesiog suvartoja didelius kalbos kiekius ir per juos atpažįsta kalbos struktūrą. Tai reiškia, kad jis pats klasifikuoja pasaulio ryšius, nesinaudodamas „nuleistomis“ klasifikacijomis. Taip kalbos mokosi ir maži vaikai, kurie naujoje kalbinėje aplinkoje intuityviai „įjungia“ kognityvinį mokymosi metodą ir prakalba greitai, nes jiems kalbos reikia kaip bendravimo priemonės. Vėliau, kai vaikai sukaupia pakankamą žodžių bazę, verta pradėti juos mokyti tam tikros tvarkos – gramatikos.

–  Kokia turėtų būti užsienio kalbos mokymų pradžia?

–  Mokymų pradžia turėtų būti džiaugsminga. Reikėtų atsipalaiduoti – tai naudinga mūsų smegenims. Puiku, jei kartu galime suvalgyti pyrago, pasišnekučiuoti. Svarbu išsiaiškinti, kodėl mums reikia naujos kalbos ir kur ją naudosime. Vėliau, žinoma, smegenys turi imtis rimto darbo, nes jos tingios ir linkusios išsisukti, bet kognityvinė metodika tam ir skirta – padėti efektyviai mokytis.

–  Kaip kilo idėja pradėti kurti kognityvinio kalbos mokymo metodiką?

–  Man visada buvo įdomi kalba. Nuo 2013 metų KSU dirbu su Integruotos komunikacijos programos studentais, tad per tą laiką turėjau daug galimybių išbandyti įvairias kalbos mokymo metodikas. Visą laiką ieškojau geriausių darbo su studentais metodų, kurie leistų jiems efektyviai vartoti kalbą.

Idėja parengti kognityvinę mokymo metodiką subrendo karantino metu. Rašiau knygą apie kognityvinę semantiką ir gavau kvietimą padėti Vašingtone (JAV) veikiančiai lituanistinei mokyklai. Pradėjau dirbti su paauglėmis, kurių motyvacija mokytis lietuvių kalbos buvo gana žema, tačiau pakeitus mokymosi metodiką, rezultatai ženkliai pagerėjo. Netrukus atsirado ir kitų projektų, kurie leido toliau tobulinti kognityvinio mokymosi metodiką. Per šį laikotarpį sukaupiau daug patirties, kaip nereikia mokyti užsienio kalbos.

Dirbu ne viena –  mano mokytojas, prof. habil. dr. Sergejus Temčinas, yra pasaulinio pripažinimo sulaukęs kalbininkas, padėjęs daugybei žmonių išmokti užsienio kalbų. Su juo dirbame komandoje. Ukrainiečiams, kurie mokosi KSU lietuvių kalbos kursuose, tikrai pasisekė. Mokymai kitokie – stengiamės ne tik išbandyti naują metodiką, bet ir kuo greičiau „prakalbinti“ kursų dalyvius.

–  Ar ši kalbos mokymosi metodika adaptyvi  ir ar ji bus prieinama ir kitoms institucijoms?

–  Kognityvinė kalbos dėstymo metodika visiškai adaptyvi, tai kalbos dėstymo principas. Naujos lietuvių kalbos mokymo medžiagos pagal kognityvinę mokymosi metodiką parengimas yra KSU įgyvendinamo projekto, finansuojamo2014-2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondo lėšomis, dalis. Esame parengę A1, A2, B1, B2 kalbos lygių kursų medžiagą. Taip pat bus parengtas metodikos aprašas. Tikiu, kad tai taps inspiracija mokytojams, dėstytojams į užsienio kalbos mokymą pažiūrėti kūrybiškai. Supratę pagrindinius kognityvinės kalbos mokymo principus, galime patys juos nesunkiai taikyti.

Užsienio kalbos pamokas galime praturtinti kognityviais metodais, tokiais kaip „Asmeninio tobulėjimo žodynas“, „Kalbinis dvynys“ ir kitomis įdomiomis bei efektyviomis veiklomis.

–  DI jau siūlo užsienio kalbos vertėjus, kurie gali sinchronu versti mūsų kalbą bendraujant. DI galimybės tik didės. Ar šiandien vis dar verta mokytis naujų užsienio kalbų?

–  Naujų kalbų mokytis tikrai verta, nepaisant DI siūlomų susikalbėjimo, vertimų galimybių. Kabos mokymasis stimuliuoja smegenis, atveria naujas kultūras. To atlikti DI negali, jis yra tik priemonė, padedanti susikalbėti, suprasti kitus darbinėje aplinkoje, keliaujant. Gilus, tęstinis kalbos mokymasis – įdomi veikla, kuri gali būti ne mažiau įtraukianti nei geras romanas ar serialas. Mokėdamas užsienio kalbą, žmogus atranda naują pasaulį ir kultūrą. Tik gerai įvaldę kalbą, galime iš tikrųjų pažinti kitus gyvenimo būdus. Atsivėrus naujai kultūrai, atsiveria ir naujos patirtys. Tai turtas, kurį galime įgyti tik per darbą, tačiau rezultatas tikrai vertas pastangų.

Lietuvių kalbos kursai Kazimiero Simonavičiaus universitete vykdomi pagal projektą: „Lietuvių kalbos mokymai nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasitraukusiems Ukrainos pabėgėliams“.

Projektas finansuojamas 2014-2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondo lėšomis.

Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorė, prof. dr. Jolanta Bieliauskaitė 2024 m. spalio 11-12 d. dalyvavo kasmetinėje Vidurio ir Rytų Europos jurisprudencijos tinklo (CEENJ) konferencijoje, vykusioje Belgrado universiteto Teisės fakultete, Serbijoje. Konferencijoje ji skaitė pranešimą tema „Jurisprudencija ir besikeičianti teisinių profesijų aplinka“, kuris atskleidžia kaip teisinės profesijos keičiasi dėl sparčiai kintančių technologijų bei visuomenės pokyčių ir kokį vaidmenį šiame kontekste vaidina jurisprudencijos studijos.

CEENJ vienija teisės mokslininkus iš Vidurio ir Rytų Europos bei kitų šalių, skatindamas dialogą ir mokslinius tyrimus esminiais jurisprudencijos klausimais. Tinklas atlieka svarbų vaidmenį plėtojant teisinę mintį, skatinant regioninį bendradarbiavimą ir plėtojant akademinę aplinką teisės srityje.

Kaip CEENJ Tarptautinės patariamosios tarybos narė, prof. dr. Bieliauskaitė aktyviai dalyvauja šio tinklo formavime ir palaikyme. Ji taip pat atsakinga už kitų metų CEENJ konferencijos, kuri vyks 2025 metais Vilniuje, organizavimą.

Aleksandras Tsigkas jau keturis metus yra vizituojantis profesorius Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU). Čia jis dėsto Verslo vadybos ir Organizacinių inovacijų vadybos studijų programos studentams. Profesorius taip pat yra podoktorantūros tyrėjas Jonijos universitete Graikijoje. A. Tsigko tyrimai apima architektūros, meno ir inžinerijos sankirtas tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu. Šiandien paprašėme profesoriaus A.Tsigko pasidalinti savo dėstymo patirtimi KSU.

– Kokius studijų dalykus dėstote?

– Visa mano karjera buvo susijusi su gamybos pramone,  šioje srityje dėstau jau daugiau nei 20 metų. Mano dėstomi dalykai apima gamybos, tiekimo grandinių, inovacijų valdymo temas – tai gana plačios sritys.   Man svarbu, kad studentai turėtų kuo platesnį supratimą apie studijuojamą sritį.

Šiandien matome augantį specialistų poreikį, kurie išmanytų kuo daugiau sričių. Todėl svarbu studentams suteikti galimybę susipažinti su įvairiomis disciplinomis. Specializacija tam tikroje siauroje srityje yra puiku, bet ne mažiau svarbu suprasti, kaip skirtingos disciplinos gali būti apjungtos, kaip jos sąveikauja. Prieš daugelį metų ėmiau kelti klausimą, kaip žmonės gali efektyviai bendradarbiauti neturėdami bendro pagrindo. Dažnai žmonės puikiai išmano savo specializacijos sritį (vertikalus mąstymas), tačiau susiduria su sunkumais platesniuose, tarpdisciplininiuose požiūriuose (horizontalus mąstymas). Štai kodėl šiandien platus žinių ir perspektyvų spektras yra toks vertingas.

– Kas jus motyvuoja bendradarbiauti su KSU?

– Prieš dešimt metų susipažinau su kolege konferencijoje Šveicarijoje, per kurią užmezgiau kontaktą su Deimante Žilinskiene, KSU Verslo inovacijų  ir komunikacijos mokyklos vadove. Ši pažintis lėmė mūsų bendradarbiavimą. Mane domina ilgalaikiai partnerystės projektai. Toks yra ir bendradarbiavimas su KSU.

– Kodėl studentai turėtų rinktis KSU?

– KSU turi stiprų tarptautiškumo aspektą,  man asmeniškai tai yra labai svarbu. Vertinga, kad čia, KSU, studentai gali patirti įvairias kultūras ir mąstymo būdus. Daugelis studentų minėjo, kad jie pasirinko Europą ir būtent KSU, ne tik dėl kokybiško išsilavinimo, bet ir siekio patirti skirtingas kultūras. Lietuva – puikus pasirinkimas  –   šalis tarptautiniams studentams patraukli ir finansiniu požiūriu.

Pastebiu, kad ne visos šalys pozicionuoja save kaip atviras tarptautiniams studentams. Čia  KSU nusipelno pagyrimo  – universitetas deda daug pastangų siekdamas juos pritraukti. Europa šiandien ir be reklamos žinoma kaip lyderė daugelyje sričių  –  vis dar išlaikome kultūrinį bei technologinį pranašumą, tačiau kirba klausimas, kiek ilgai tai truks.

– Kokie pagrindiniai skirtumai tarp Graikijos ir Lietuvos švietimo sistemų? 

– Graikijoje nėra privačių universitetų – jų steigimą riboja  šalies Konstitucija. Baiminamasi, kad universitetinis išsilavinimas gali tapti komercializuotas,  dėl ko nukentėtų išsilavinimo kokybė.  Tačiau kokybės klausimas kyla ir valstybiniuose universitetuose – ne visi jie automatiškai užtikrina aukštą ir kokybišką išsilavinimo lygį. Graikijoje universitetai yra nemokami, išskyrus kai kurias magistro studijų programas, kurios visgi yra įperkamos.

– Kokiose šalyse esate dėstęs?

– Dešimt metų intensyviai dėsčiau Vokietijoje, taip pat, žinoma, savo gimtojoje šalyje Graikijoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje ir kitose šalyse. Į akademinį gyvenimą įžengiau gana vėlai, būdamas 50 metų, po 25 metų karjeros pramonėje.

Vėliau studijavau ir architektūrą, nors Graikijoje nedirbau kaip architektas. Mūsų šalyje reikia daugiau archeologų ir restauratorių nei architektų. Vis dėlto architektūros studijos man buvo naudingos. Architektūra  glaudžiai susijusi su kitomis sritimis, pavyzdžiui, inžinerija.

– Ar turite įsimintinų momentų iš savo dėstymo patirties KSU?

Visą gyvenimą dirbu tarptautinėje aplinkoje. Vienoje iš mano grupių KSU kartu mokosi studentai iš Indijos ir Pakistano. Kartu diskutavome, kaip geriau bendradarbiauti grupėje, tad jų paklausiau, kokia yra pagrindinė įtampos tarp jų šalių priežastis. Studentas iš Pakistano atsakė: „Galbūt apie tai nekalbėkime. Palikime tai.“ Jis, matyt, numanė, kad paaiškinus problemą,  gali kilti ginčas, tad nutarė jo išvengti. Vietoj to jis pabrėžė, kas jungia abi tautas, pažymėdamas, kad abi šalys kalba ta pačia kalba. Nepaisant įtampų, Indijos ir Pakistano studentai gali darniai bendrauti ir studijuoti vienoje grupėje. Man ši patirtis yra apie žmogiškumą.

– Kokį patarimą duotumėte studentams?

– Būkite alkani, nebijokite daryti kvailus dalykus!

– Trys žodžiai apibūdinantys Lietuvą?

– Ramybė, architektūra, technologijos.

Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) pradeda bendradarbiavimą su advokatų profesine bendrija SKYBRIDGE. Šio bendradarbiavimo tikslas – ne tik kelti aviacijos vadybos ir teisės specialistų profesines žinias, bet ir kartu organizuoti mokomuosius seminarus, renginius ir kitas projektines veiklas aviacijos teisės ir vadybos srityse. 

SKYBRIDGE advokatų profesinė bendrija prisidės prie Universiteto studijų programų tobulinimo, integruojant savo praktinę patirtį į studijas, taip pat bus skatinami patirties mainai bei tarpdisciplinis bendradarbiavimas, apimantis vadybos, verslo ir  teisės studijų kryptis.

„Esame tikri, kad bendradarbiavimas su SKYBRIDGE puikiai papildys tiek teisės, tiek ir aviacijos vadybos studijų programas savo ekspertinėmis įžvalgomis, prisidėsiančiomis prie dar aukštesnės studijų kokybės ir tarpdisciplinių tyrimų plėtros“ – teigia KSU rektorė prof. dr. Jolanta Bieliauskaitė.

SKYBRIDGE advokatų profesinė bendrija jungia ilgametę patirtį verslo ir komercinėje teisėje su ekspertinėmis aviacijos sektoriaus žiniomis.

Kazimiero Simonavičiaus universiteto Verslo inovacijų ir komunikacijos mokyklos vadovė Deimantė Žilinskienė dalyvavo Rygos aviacijos forume 2024, kuris vyko spalio 3 dieną.

D. Žilinskienė pasidalijo vertingomis įžvalgomis diskusijoje „Įdarbinimas ir švietimas“ kartu su pripažintais aviacijos ir akademinės srities ekspertais: Ivanu Berazhny, Iluta Savicka, Ilmars Blumbergs ir Kristaps Lapsa.

„Specialistų poreikis įvairiose aviacijos srityse yra didelis, jaučiamas jų trūkumas. Todėl turime skirti daugiau dėmesio aviacijos sektoriui, skatindami glaudesnį akademinės bendruomenės ir pramonės partnerių bendradarbiavimą. Esu įsitikinusi, kad aviacijos studijos turi būti pritaikytos skirtingiems studentų poreikiams, nes šioje srityje yra daugybė galimybių. Be inovatyvumo ir aukštos kokybės siekio, svarbu ugdyti sąžiningumą, įvairovę ir įtrauktį, kurios turėtų tapti pagrindinėmis mokymo ir mokymosi vertybėmis“, – sako D. Žilinskienė.

Rygos aviacijos forumas suburia Europos ir Baltijos šalių aviacijos dalyvius, lyderius ir ekspertus aptarti aviacijos ateitį. Forume akcentuojamos strateginės kryptys ir inovacijos, siekiančios kurti tvaresnę ir klimato kaitos atžvilgiu neutralią aviacijos industriją.

Daugiau informacijos apie Rygos aviacijos forumą rasite čia: Home – Riga Aviation Forum (raf.aero)

Ar paskaitos gali būti panašios į žaidimą, siūlantį ne tik kupiną potyrių virtualią kelionę tikslo link, bet ir universitetinio lygio žinias? Lietuvoje dar esame nedaug girdėję apie perkėlimą į skaitmenines žaidimo platformas, o štai JAV universitetuose studentai tokiu būdu mokosi jau senokai. Žaidybiškumo (angl. gamification) pionieriai – Mičigano, Stanfordo universitetai, Masačusetso technologijų institutas (MIT) – ne tik integruoja žaidybiškumą į mokymosi procesą, bet ir tyrinėja, kokį poveikį žaidybiškumas turi mokymosi rezultatams. „Lietuvoje labiau pastebimas žaidybiškumo taikymas ugdymo procese – tam tikrų žaidimo elementų integravimas į mokymą ir mokymąsi, tačiau pasaulyje ne tik tam tikrų elementų integravimas, o mokymasis, pilnai paremtas žaidimu –  sparčiai populiarėjanti praktika. Manyčiau, kad tai jau nėra ateitis, tai – dabartis”,  – sako Deimantė Žilinskienė, Kazimiero Simonavičiaus universiteto Verslo inovacijų ir komunikacijos mokyklos vadovė ir priduria, kad KSU kartu su užsienio partneriais, siekdami paskatinti žaidimu grįstą mokymą ugdymo procese, sukūrė virtualų mokymuisi skirtą žaidimą „SEED“ (Tvarus švietimas verslumo srityje).

Mokytis turi būti įdomu

Žaidimas „SEED“ atliepia šiandienio jaunimo poreikį mokytis inovatyviai, o jo paskirtis – verslo gebėjimų ugdymas. „Šiuolaikiniai vaikai ir studentai medžiagą įsisavina ir išlaiko kitaip nei prieš 5–10 metų. Tyrimai rodo, kad daugiau kaip 90 proc. 2-17 metų asmenų žiūri, žaidžia video ir  skaitmeninius žaidimus. Jiems tai priimtina, įprasta veikla. Šiuolaikiniams vaikams mokytis turi būti įdomu – tai didina besimokančiųjų motyvaciją domėtis, mokytis“, – sako D. Žilinskienė. Ji mini, kad per žaidimą šiuolaikinius moksleivius ir studentus mokymosi turiniu sudominti lengviau – moksliškai įrodyta, kad žaidybiškumas  padeda besimokantiems pasiekti geresnių akademinių rezultatų.

Žaidimas „SEED“  moko verslo pagrindų

 Sukurtas žaidimas „SEED“ skirtas verslumo disciplinų besimokantiems moksleiviams ir studentams. „Mokydamiesi tik iš vadovėlių, neturime progų išbandyti savo galimybių, priimti įvairius sprendimus, prisiimti atsakomybę. Mokydamiesi per žaidimą galime šiuos svarbius gyvenimiškus įgūdžius nuolat tobulinti – žaidimas leidžia įgyvendinti savo verslias idėjas, o ir žaidime juk ne taip baisu klysti, priimti neteisingus, nepelningus verslo sprendimus. Žaidžiant galima patirti, išgyventi visus verslo ciklus“, – sako Deimantė.

Deimantė mini, kad šį žaidimą galima pradėti integruoti į mokymo procesą jau nuo 9 klasės. Ji pastebi, kad Lietuvos mokyklose dėstoma ekonomika, verslo pagrindai, tad šių disciplinų mokytojams žaidimas galėtų ateiti į pagalbą. Ji drąsina mokytojus išbandyti naujovę ir sako, kad papildomai praleistas laikas studijuojant žaidimo principus, vėliau gali sutaupyti laiko, skirto pasiruošimui pamokoms.

Joana Burn Photography

Nuotraukoje: Deimantė Žilinskienė

Žaidimas išbandytas universitete – studentai kūrė savo kavinę

Deimantė Žilinskienė mini, kad jau praėjusiais mokslo metais Universiteto Verslo vadybos studijų programos dalykas – Verslo projektas – KSU buvo perkeltas į žaidimo platformą „SEED“. KSU antrojo kurso Verslo vadybos studentai turėjo užduotį – sukurti virtualią kavinę. Tam reikėjo daug pastangų – parengti verslo planą, ieškoti lokacijos, sukurti prekės ženklą, samdyti žmones, pirkti prekes ir pereiti visus etapus, kuriuos realioje veikloje pereina verslininkai“, – sako Deimantė. Ji sako, kad žaidimas užtruko visą kursą.  Šiais mokslo metais žaidimu mokysis ir anglų kalba Verslo vadybą studijuojanti grupė. Deimantė mini, kad KSU siekia tiek žaidimus, tiek ir įvairius žaidybiškumo elementus taikyti įvairiose studijų programose. „Siekiame diegti progresyvias dėstymo formas universitete – mūsų dėstytojai jau senokai taiko įvairius žaidybiškumo elementus savo dėstomuose studijų dalykuose, tačiau pilnai žaidimu pagrįstas mokymas ir mokymasis yra dar vienas Universiteto žingsnis į priekį“, – sako ji.

Deimantė mini, kad mokantis virtualioje žaidimo platformoje, labai svarbus dėstytojo – mentoriaus vaidmuo. „Be refleksijos, situacijų aptarimo, sprendimų analizės, žaidimas neturėtų prasmės. Dėstytojas arba mokytojas turi puikiai išmanyti dėstomą dalyką, prisijaukinti ir išmanyti virtualią erdvę, žinoti, kada žaidime daryti pauzes ir aptarti pasiektus rezultatus, priimtus sprendimus. Jei neturėsime patyrusio profesionalo, kuris vadovautų visam procesui, tada tik žaisime ir netobulėsime“, – sako ji.

Mokymuisi skirto žaidimo sukūrimas – profesionalų komandos darbas

Paklausta apie rizikas, kurias kelia mokymasis per žaidimą, Deimantė sako, kad jų tikrai yra ir mokslininkai bei edukatoriai apie tai daug diskutuoja. Visų pirma, mokymasis per žaidimą turi gana stipriai išreikštą azarto ir konkuravimo aspektą. Motyvacija gali būti trumpalaikė, nes ji stimuliuojama įvairiausiais apdovanojimais, uždirbtais virtualiais ženkleliais, įvertinimais ir kita. Nebestimuliuojami šiais žaidybiškumo elementais studentai ir moksleiviai gali prarasti norą mokytis, todėl svarbu rasti balansą tarp išorinio motyvavimo ir vidinės asmens motyvacijos“, – sako ji. Deimantė taip pat mini, kad ne visi besimokantieji gali būti linkę mokytis tokiu būdu, tai irgi kelia tam tikrų iššūkių, susijusių su kitų mokymosi formų taikymu tuo pačiu metu. D. Žilinskienė mini, kad ne mažiau svarbi yra ir teisinga žaidimo struktūra, tinkamai parinkti jo elementai, atitinkantys mokomojo dalyko turinį, specifinį kontekstą. „Žaidimo sukūrimas –  didelio intelektinio gebėjimo reikalaujantis projektas, prie kurio dirba didžiulės komandos“, – sako ji.

Mokymosi procesas turės priartėti prie moksleivių ir studentų poreikių

Kalbėdama apie švietimo ateitį, Deimantė sako, kad turime suprasti, jog ateityje mokymosi procesą teks organizuoti taip, kad jis geriausiai atitiktų jo dalyvių poreikius ir suteiktų jiems galimybę patiems pasirinkti patraukliausias mokymosi formas.  Dirbtinis intelektas jau šiandien tai daro, o jo galimybės tik plėsis. „Knygą, konspektą, užrašus DI jau gali  perkelti į audio ar kitą patrauklią konkrečiam besimokančiajam formą“ – sako ji.

Žilinskienė pabrėžia, kad svarbu suprasti, kad įvairios mokymosi formos yra priimtinos, jeigu jos padeda asmeniui personalizuotai įsisavinti ir suprasti informaciją, leidžia pasiekti rezultatų ir užtikrina asmens motyvaciją mokytis bei tobulėti. Todėl, pasak jos, turime skatinti mokymo, medžiagos pateikimo įvairovę, suvokiant, kad besimokantieji taip pat yra labai skirtingi , o taip pat ir neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų, jei norime mokymosi procesą padaryti įdomų ir patrauklų.

Daugiau apie Kazimiero Simonavičiaus universiteto „SEED“ (Tvarus verslumas švietimo srityje) projektą (2022-1-PL01-KA220-HED-000088765), įgyvendintą kartu su tarptautiniais partneriais galite sužinoti paspaudę nuorodą: https://ksu.lt/apie-universiteta/padaliniai/projektu-pletros-skyrius/seed-tvarus-verslumas-svietimo-srityje/

Daugiau informacijos rasite projekto svetainėje: e-seed.eu
Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EACEA negali būti laikoma už juos atsakinga.

Šių metų rugsėjo 25–27 d. Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) prorektorė dr. Loreta Tauginienė dalyvavo Tarptautinės vadybos tobulinimo dinamiškose visuomenėse asociacijos (angl. The International Association for Management Development in Dynamic Societies; CEEMAN) Insbruke organizuotoje 32-oje tarptautinėje konferencijoje „Antreprenerystė skaitmeniniame amžiuje“. Šioje konferencijoje prorektorė pristatė stendinį pranešimą apie nesavarankiško kūrinio rengimo paslaugas teikiančias įmones kaip grobuoniškus skaitmeninius antreprenerius. Pranešimo metu ji pabrėžė, kad pasaulyje yra vos kelios valstybės, kurios tokių įmonių veiklą vertina ne tik kaip neetišką, bet ir neteisėtą (pvz., Lietuva, Jungtinė Karalystė, Australija).  Prorektorė taip pat atkreipė dėmesį, kad sparčiai įsibėgėjusios generatyvinio dirbtinio intelekto technologijos šių įmonių veiklos nepristabdė.

1993 m. įsteigta asociacija siekia paspartinti vadybos kokybės augimą Vidurio ir Rytų Europoje. Šiuo metu asociacija veikia kaip pasaulinis institucijų, tobulinančių vadybos kokybę bei skatinančių švietimą, naujienų sklaidą, tinklas.

CEEMAN priklauso 200 narių iš 50 Europos, Šiaurės Amerikos, Lotynų Amerikos, Afrikos ir Azijos šalių. Prorektorė dr. L. Tauginienė prisijungė prie šios asociacijos tinklo veiklos 2024 m.