Home
| Archives for Miglė Šimonelytė |
Home
| Archives for Miglė Šimonelytė |
Susipažinkite su Thivyaprabha Balakrishnan Karthikeyan – studente iš Indijos, studijuojančia Organizacinių inovacijų ir vadybos magistro studijų programoje Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU). Thivyaprabha jau yra įgijusi anglų literatūros bakalauro laipsnį bei turi darbo patirties – ji Indijoje dirbo administratoriaus asistente ir anglų kalbos mokytoja. Laisvu laiku Thivyaprabha mėgsta klausytis muzikos ir keliauti.
Kodėl KSU?
Thivyaprabha sako, kad universitetas ją sudomino dėl inovatyvių mokymo metodų ir dėmesio studentams. „Programa sudaryta atsižvelgiant į globalios darbo rinkos poreikius, taip pat užtikrinamas balansas tarp akademinio ir praktinio lygmens“, – sako ji. Studijos KSU atitiko jos finansines galimybes, todėl šis universitetas tapo idealia vieta siekti magistro laipsnio.
Kodėl Lietuva?
Lietuva, kaip sako Thivyaprabha, išsiskiria plėtros tempu, šalis daug investuoja į technologijas ir inovacijas. Tarptautiniams studentams čia siūlomas aukštos kokybės išsilavinimas, kurio kaina palankesnė nei daugelyje kitų Europos šalių. „Priimtinos studijų kainos ir mažesnės pragyvenimo išlaidos daro Lietuvą patraukliu pasirinkimu užsienio studentams“, – teigia ji. Be to, Lietuvoje įgytas išsilavinimas pripažįstamas visoje Europoje, o tai suteikia didelę vertę studentės karjerai.
Naujas požiūris į mokslą
KSU Thivyaprabha patinka studijavimo kultūra. „KSU akcentuojamas kritinis mąstymas, kūrybiškumas ir praktinis žinių pritaikymas“, – pastebi ji. KSU skatina studentus tyrinėti asmeninius pomėgius ir juos derinti su akademiniais siekiais, taip skatindamas visapusišką studentų augimą.
Netikėti atradimai, KSU stiprybės ir tobulėjimo galimybės
Vienas iš labiausiai nustebinusių dalykų KSU, buvo dėstytojų požiūris į studentus. „Dėstytojai bendrauja su studentais kaip su sau lygiais, skatina atvirą bendravimą, taip sukurdami komfortabilią aplinką mokymuisi“, – sako ji. Studentė taip pat vertina galimybę tiesiogiai mokytis iš pramonės ekspertų. „Tai – neįkainojama patirtis. Ekspertų įtraukimo lygmuo į mokymo procesą mane nustebino“,– priduria ji.
Universitetas rūpinasi tarptautiniais studentais, siūlo jiems praktinius mokymosi metodus, modernias technologijas, galimybę gauti stipendijas. „Man svarbu, kad universitetas bendradarbiauja su įmonėmis, siekdamas skatinti studentų karjeros galimybes“, – sako ji.
Tačiau, pasak studentės, tobulėjimui erdvės tikrai yra. Thivyaprabha siūlytų KSU išplėsti galimybes studentams dalyvauti realiuose projektuose, organizuoti daugiau tinklaveikos renginių, leidžiančių studentams užmegzti ryšius su įvairių sričių profesionalais.
Apie Lietuvą
Nors Lietuvoje studentė gyvena dar tik nepilną pusmetį, šalis ją sužavėjo dėl daugybės privalumų. Vienas jų – žemesnė nei kitose Europos šalyse pragyvenimo kaina ir saugumas. Taip pat šalyje puikus darbo ir laisvalaikio balansas – tai juntama ir universitete. „Studentai skatinami ne tik studijuoti, bet ir asmeniškai tobulėti, domėtis gyvenimu už universiteto sienų“, – sako ji. Lietuvoje – daug gamtos, kultūrinių renginių, tai sukuria didelę vertę užsienio studentams.
Apie ateitį
Ateityje Thivyaprabha planuoja įsidarbinti dinamiškoje organizacijoje. Jos tikslas – lavinti praktinius organizacinių inovacijų įgūdžius ir ugdyti profesinę kompetenciją.
2024 m. gruodžio 9 d. Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) rektorės pareigas pradeda eiti dr. Gitana Neverienė. Ji pakeitė du metus universitetui vadovavusią prof. dr. Jolantą Bieliauskaitę.
Pagrindiniais prioritetais universitete dr. Gitana Neverienė įvardija studijų orientavimą į visapusiškos ir kūrybingos asmenybės ugdymą, mokslo tarptautiškumo plėtojimą, universiteto žinomumo Lietuvoje ir užsienyje didinimą ir vaidmens visuomenėje stiprinimą.
Rektorė mini, kad universitetas ir toliau sieks išsiskirti novatorišku požiūriu į studijas ir mokslą, studentų kūrybiškumo skatinimu bei orientacija į sėkmingą karjerą. „Šiandien sparčiai besikeičiančioje aplinkoje turime skatinti studentų kritinį mąstymą, atvirumą inovacijoms, gebėjimą bendradarbiauti. Šios savybės ateityje jiems padės sėkmingai veikti globalioje multikultūrinėje profesinėje aplinkoje“, – sako dr. G. Neverienė.
Rektorė taip pat pabrėžia, kad KSU sieks pritraukti motyvuotus, atvirus naujoms patirtims užsienio studentus. „Tikime, kad KSU studijų programos yra konkurencingos globaliame kontekste“, – tvirtina dr. G. Neverienė.
Dr. Gitana Neverienė 1997 m. Mykolo Romerio universitete įgijo socialinių mokslų (teisės) magistro, o 2001 m. – daktaro laipsnį. Pastaruosius penkiolika metų G. Neverienė vadovavo Lietuvos aukštojo mokslo institucijoms, taip pat yra dirbusi Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje.
Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) plečia socialinių partnerių tinklą – gruodžio 3 d. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), kuri numato karjeros plėtros galimybes KSU studentams. Sutartį pasirašė KSU rektorė prof. dr. Jolanta Bieliauskaitė ir VVAT vadovė Goda Aleksaitė.
KSU rektorė prof. dr. Jolanta Bieliauskaitė teigia, jog šis bendradarbiavimas suteiks KSU studentams galimybę geriau suprasti kaip veikia valstybinės institucijos atliekančios viešojo administravimo funkciją. „VVAT veikla susijusi su vartotojų teisių gynimu, tad praktika šioje įstaigoje bus itin naudinga būsimiems teisininkams, kuriuos rengia KSU. Dėl veiklos kompleksiškumo, VVAT profesinę praktiką galėtų atlikti ir Integruotos komunikacijos bei Organizacinių inovacijų ir vadybos studijų programų studentai“, – mini rektorė.
VVTAT direktorė Goda Aleksaitė teigia, kad pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su KSU taip pat „paskatins vykdyti bendrus mokslinius tyrimus ir įvairius projektus įgyvendinant mokslo ir studijų bei kvalifikacijos tobulinimo programas“.
Apie VVAT: tarnyba įgyvendina valstybinę vartotojų teisių apsaugos politiką vartotojų teisių apsaugos, ne maisto produktų rinkos ir turizmo paslaugų teikėjų veiklos priežiūros srityse, ir siekia užtikrinti veiksmingą vartotojų teisių apsaugą, atitinkančią Europos Sąjungos teisės reikalavimus.
Gebėjimas identifikuoti, įvertinti ir valdyti saugumo rizikas tapo itin svarbiu kiekvienam saugos specialistui, vadovui, įmonės savininkui ar vadovui. Tačiau kaip šiuos įgūdžius galima efektyviai lavinti įmonėje ar organizacijoje? Kur galima rasti mokymosi medžiagos? Septyni ERASMUS+ projekto partneriai sukūrė saugumo rizikos valdymo mokymo medžiagą, suderintą su tarptautiniu rizikos valdymo standartu ISO 31000. Dėstytojai ir studentai kviečiami naudotis įvairiais ištekliais iš SECUREU projekto tinklalapio, įskaitant video paskaitas, saugos terminų žodyną, skaitomąją medžiagą ir praktines užduotis!
Per pastaruosius metus saugumo klausimai tapo svarbiu aspektu daugeliui Europos šalių. Pasaulis susiduria su daugybe iššūkių, tokių kaip migracija, kibernetinės atakos ir kiti nauji sunkumai, įskaitant virusų sukeltą krizę.
Tai lemia, kad reikalingi ne tik kokybiški jaunų saugumo specialistų mokymai, bet ir mokymai, kurie leistų jiems geriau pasiruošti krizei, o taip pat galbūt pašalinti daugelį pavojų jiems dar neįvykus ir nevirtus krize. Saugumo rizikos valdymo mokymas tapo svarbiu įvairių švietimo programų dalimi ne tik saugumo srityje.
Dėl šių priežasčių septyni partneriai iš šešių šalių – Latvijos, Lietuvos, Suomijos, Nyderlandų, Ispanijos ir Norvegijos – susibūrė sukurti naujausią skaitmeninę mokymo medžiagą apie saugumo rizikos valdymą. ERASMUS+ SECUREU projekto partneriai siekė sukurti tvarų saugumo specialistų tinklą, galintį bendradarbiauti ilgalaikėje perspektyvoje. Projekto metu taip pat parengėme rekomendacijas universitetams, ruošiantiems saugumo specialistus Europoje.
Projekto partneriai organizavo keletą bendrų veiklų – studentų ir dėstytojų apklausą, organizavo apskritojo stalo ekspertų susitikimus visose šešiose šalyse partnerėse. Apskritojo stalo susitikimų metu visi specialistai akcentavo, kad saugumo specialistas turi būti mokomas mąstyti plačiai ir matyti dalykus kontekste – svarbu suprasti organizacijos strategijas, mąstyti strategiškai, suteikti naujiems specialistams vadovavimo ir valdymo įgūdžių, taip pat gerinti bendravimo ir taip vadinamus minkštuosius įgūdžius. Daugelis industrijos iššūkių jau dabar ir ateityje yra tiesiogiai susiję su skaitmeninimu, dirbtiniu intelektu ir technologijomis. Labai svarbu saugos specialistams suteikti žinių IT, kibernetinio saugumo ir technologijų srityse. Nepaisant skirtingos kiekvienos šalies geografinės padėties, ekonomikos išsivystymo lygio, įvairios politikos saugumo srityje, visų šalių ekspertų išvados buvo labai panašios.
Projekto rezultatai
Pagrindinės projekto tikslinės grupės yra saugos srities specialistai ir universitetų bei mokymo centrai, teikiantys išsilavinimą ir mokymus saugos ir saugumo srities specialistams. Projekto internetinėje platformoje rasite įvairių saugumo rizikos valdymo įrankių ir medžiagos:
Čia galėsite žiūrėti vaizdo įrašus iš įvairių konferencijų ir renginių, taip pat rasite apklausų ir apskritojo stalo susitikimų ataskaitas.
Baigiamoji projekto konferencija įvyko 2024 m. lapkričio 7 d. Rygoje, Latvijoje. Konferencijos vaizdo įrašą rasite Turibos universiteto Facebook paskyroje: https://www.facebook.com/Biznesa.augstskola.Turiba
PROJEKTO INTERNETO PLATFORMA: https://security.turiba.lv
Projektas finansuojamas ERASMUS+ programos lėšomis
Projekto numeris: 2021-1-LV01-KA220-HED-000023056
Projekto partneriai: Turibos universitetas (Latvija), Kazimiero Simonavičiaus universitetas (Lietuva), Laurea taikomųjų mokslų universitetas (Suomija), Šiaurės universitetas (Norvegija), Avans taikomųjų mokslų universitetas (Nyderlandai), Barselonos autonominio universiteto fondas (FUAB) (Ispanija), „Apsaugos profesionalų asociacija” (Latvija)
Eglė Paškevičiūtė jau trečius metus studijuoja Mados industrijos bakalauro studijų programoje Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU). Jos aistra menui ir kūrybai išryškėjo dar mokykloje, todėl ji lankė ir dailės mokyklą. Baigusi Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnaziją, Eglė ieškojo studijų programos, kuri leistų atsiskleisti jos meniškai prigimčiai.
Mada ir menas – susiję
„Mada ir menas yra glaudžiai susiję – tiek mada, tiek menas išreiškia kūrybą ir emocijas. Mada gali būti laikoma vizualiu menu, leidžiančiu žmonėms komunikuoti savo tapatybę. Mados kūrimas reikalauja meninio mąstymo, estetikos pojūčio ir gebėjimo suprasti, kaip skirtingi elementai gali derėti tarpusavyje“, – sako Eglė.
Mada Eglei yra ne tik drabužių ar aksesuarų pasirinkimas, bet ir saviraiškos forma. Ji pastebi, kad emocinė būsena įtakoja aprangos pasirinkimą. „Mada leidžia man eksperimentuoti su stiliais, spalvomis ir formomis. Taip išreiškiu savo asmenybę ir nuotaiką“, – priduria ji.
Mokslai ir praktika
Eglė KSU studijuoja Mados industriją iš komunikacijos, rinkodaros, verslo vadybos perspektyvos, tačiau šiuo metu ją labiau domina praktinė mados pusė. Eglės aistra – siuvimas, konstravimas, eskizų piešimas. „Man ypač įdomios gaminių kūrybos detalės. Norint sukurti harmoningas drabužių detales, reikia daug žinių ir praktikos“, – teigia ji.
Eglė aktyviai mokosi siuvimo pagrindų profesinėje mokykloje, ketindama šias žinias panaudoti kurdama savo kolekcijas. Ji džiaugiasi, kad KSU suteikia galimybes užsiimti papildoma veikla, reikalinga svajonėms įgyvendinti.
Studijų pasirinkimas
Paklausta, kodėl pasirinko Mados industrijos studijas, Eglė prisimena, jog dar mokykloje žinojo, kad nori studijuoti su menais susijusią discipliną. Kai sužinojo apie KSU dėstomą programą, iškart pajuto, kad tai jos kelias. „Tuomet pamaniau: „O, tai tikrai mano dalykas!“, – prisimena ji.
Studijų programą ji apibūdina kaip įdomią ir įvairiapusišką. Sužavėjo ne tik paskaitos ir užsiėmimai, bet ir kompetentingi dėstytojai.
Mados iššūkiai ir tikslai
Eglė atkreipia dėmesį į tvarumo problemą mados srityje, kurią dar labiau blogina greitoji mada. „Mano tikslas ateityje – skatinti vartotojus rinktis kokybiškus, gamtai nekenksmingus produktus, net jei jie kainuoja šiek tiek daugiau“, – sako ji.
Studijų metu Eglei atsivėrė daug galimybių, tarp jų – „Erasmus“ mainų programa, leidusi pusmetį mokytis Ispanijoje. Taip pat universitetas reguliariai organizuoja susitikimus su įvairių sričių specialistais, dalinančiais savo patirtimi. „Galimybės suteikiamos visiems vienodos, tik reikia jas išnaudoti“, – pabrėžia ji.
Ateities planai
Paklausta, kur save mato po 10 metų, Eglė teigia sieksianti magistro diplomo. Ji svajoja sukurti kolekciją, akcentuojančią moterišką vidinį grožį. „Kadangi dievinu rožinę spalvą ir visa, kas mergaitiška, kolekcija bus rožinė. Joje bus pūstų medžiagų suknelių, kostiumėlių, skirtų didžiajai scenai“, – pasakoja ji. Tačiau Eglė pabrėžia, kad tai dar tik svajonė, tačiau ją turėti tikrai svarbu.
Būsimiems studentams ji pataria nebijoti siekti savo tikslų. „Jeigu turite tikslą, tikrai jį pasieksite“, – įkvepiančiai sako Eglė. Anot jos, unikalus požiūris ir kūrybiškumas padeda atrasti vietą mados pasaulyje.
Socialinių mokslų daktaras, profesorius Eugenijus Skerstonas Lietuvoje gerai žinomas kaip gyvensenos kultūros ekspertas, populiarus viešųjų paskaitų lektorius, TV programų dalyvis, radijo laidų autorius, bendraautorius ir vedėjas. Jis taip pat yra dešimties knygų, skirtų gyvensenos kultūros temoms, autorius. E. Skerstonas jau daugiau kaip 10 metų dėsto Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) Mados industrijos studijų programos studentams. Profesorius prisidėjo prie šios išskirtinės studijų programos sukūrimo ir į gyvenimą išleido daugybę sėkmingas karjeros išvaizdos madų industrijos srityje darančių studentų. KSU Mados industrijos programa Lietuvoje kol kas – vienintelė.
Kalbėdamas apie savo darbą KSU, profesorius šypsodamasis teigia, kad greičiausiai yra vienas ilgiausiai universitete dirbančių dėstytojų. Jis sako, kad darbas su studentais jį tikrai džiugina, įkvepia. „KSU turi puikią infrastruktūrą, modernias auditorijas. Pati aplinka yra motyvuojanti, čia tikrai jaučiamas šiuolaikiškumo siekis“, – sako jis.
Išvaizdos madų sritis nepelnytai nuvertinama
Paklaustas apie tai, kaip vertina mados fenomeną, profesorius atsako: „Mada – fenomenas, kuris kelia nuostabą, susižavėjimą“. Profesorius užtikrintai tvirtina, kad išvaizdos sritis visada buvo jo interesų lauke. Pasak jo, domėjimasis išvaizdos madomis dažnai nepelnytai priimamas kaip labai paviršutiniškas dalykas. „Mūsų elgesys, mūsų išvaizda – svarbi. Jei norime Europos kontekste prisistatyti kaip tikri europiečiai, turime ir savo aprangoje užkoduoti šį siekį. Juk išties galioja teiginys, kad iš žmogaus išvaizdos sprendžiame apie jo atstovaujamos šalies ekonominę būklę. Tad, kuo geriau atrodome, tuo geriau gyvename. Mes, lietuviai, turime vieną siekį – būti laisvi, patys kurti savo gyvenimą. Gyvenimo kokybė mums visada buvo svarbi. Apie tai galima spręsti ir iš mūsų aprangos, išvaizdos, elgesio“, – sako jis. Pasak profesoriaus, pokyčiai lietuvių aprangoje matomi, tačiau rengtis galėtume dar geriau. E. Skerstonas teigia, kad jį džiugina ne tik jaunimo noras būti madingais, bet ir individualaus stiliaus paieškos. „Šiandieninis jaunimas neseka mados tendencijomis aklai, o ieško savo išskirtinio stiliaus susiedamas madingumo raiškoje patrauklius praeities įvaizdžius, sakykime, „Art Deco“, – sako jis.
KSU Mados industrijos programa – išskirtinė
Profesorius džiaugiasi, kad KSU mados industrijos programa 2024 m. Studijų kokybės vertinimo centro buvo akredituota 7 metams. Pasak jo, tai labai reikšmingas viso kolektyvo įvertinimas ir įrodymas, kad ši programa yra brandi ir konkurencinga Europos aukštojo mokslo kontekste. Jis taip pat mini, kad iš studentų, mados industriją studijavusių Italijoje ar kituose Europos universitetuose, ne kartą girdėjo, kad KSU programa įdomesnė ir kompleksiškesnė. „KSU Mados industrijos programoje dėstomos retai Europoje sutinkamos disciplinos: mados psichologija, išvaizdos kultūra ir kostiumo istorija. Mūsų temų aprėptis – labai plati ir iš tiesų KSU nagrinėjame temas, kurios neaptariamos kitų universitetų mokslo programose. Už tai noriu padėkoti ir universiteto steigėjams“, – sako profesorius.
Išvaizdos madų srityje karjeros galimybės – neribotos
Nuotrauka: Augis Narmontas
Profesorius mini, kad mados fenomeno tyrinėjimo laukas – praktiškai beribis, ir tie, kas domisi mada bei žino, kurioje mados srityje norėtų dirbti ateityje, baigę studijas, nesunkiai galės įsitraukti į aktyvią veiklą rinkoje. Profesorius pabrėžia, kad KSU studijos neapima mados praktiškosios pusės – čia nemokoma kurti kolekcijų, siūti – šias studijas siūlo Vilniaus Dizaino kolegija, kurioje jis taip pat profesoriauja. KSU Mados industrijos studijos orientuotos į komunikacijos specialistus, ateities verslo vadybininkus, mados rinkodaros profesionalus. „Mūsų vis labiau laisvėjančioje visuomenėje stiprėja ir mados industrijos sritis, ypač – komercinis sektorius, taigi didėja ir jame dirbančių specialistų, galinčių pakomentuoti su išvaizdos madomis susijusius reiškinius, dirbti reklamos, aptarnavimo sferos, asmeninio stiliaus konsultavimo, mados vadybos srityse, poreikis“, – sako jis.
Skerstonas taip pat sako matantis neužpildytą nišą didžiųjų prekybos tinklų veikloje. „Sunku suprasti, kodėl didieji prekybos centrai, dirbantys su žinomų prekybinių ženklų steigėjais arba tiekėjais, vis dar nėra aktyvūs socialiniai partneriai; jie galėtų prisidėti formuojant specialistų profilį ir sudaryti galimybes juos įsidarbinti “, – sako jis. Pasak profesoriaus, tokie konsultantai turėtų būti mados srities profesionalai, jie turėtų gebėti daug daugiau nei tik pasiūlyti ir parduoti prekę. Specialistai turėtų išmanyti, kaip vertinti vartotojų savybes, suprasti išvaizdos madų ir stiliaus tendencijas, mados psichologiją. „Mados industrijos studijų programoje mes daug kalbame apie vartotojų elgesio tyrimus, mados psichologiją, tad iš esmės ruošiame specialistus, kurių trūksta, ir kurie jau dabar reikalingi dirbant su Lietuvoje parduodamais gaminiais, pažymėtais garsių prekybinių ženklų logotipais“, – teigia profesorius.
Mados industrijos ateities iššūkiai ir universitetų vaidmuo
Profesorius mini, kad išvaizdos madų industrija, įskaitant prabangos sektorių, yra viena didžiausių pasaulyje ir sunku pasakyti, koks bus jos likimas netgi netolimoje ateityje. Pasak jo, įvairiose šalyse rengiamose konferencijose vyksta daug diskusijų, svarstymų, kuria linkme turėtų būti vystoma mados industrija. Vis labiau globali mados industrija jau šiandien susiduria su klimato kaitos, tvaraus vartojimo, perteklinės gamybos, teisinio reguliavimo, išteklių taupymo ir kitomis problemomis, lemsiančiomis žmonijos gerbūvį, jo kokybę. Jis mini, kad universitetai, siekdami daryti teigiamą poveikį mados politikai, taip pat savo ruožtu turėtų rodyti iniciatyvą glaudžiam bendradarbiavimui su socialiniais partneriais, kurie atstovauja stipriam mados komercijos sektoriui. „Nauda būtų abipusė – žinotume, kur link juda mados industrija ir kokius iššūkius jiems tenka spręsti. Atsižvelgdami į šį poreikį rengtume ir specialistus, kurie būtų tinkami, naudingi ateities darbo rinkai mados industrijos srityje“, – sako jis.
Lapkričio mėn. Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) susitarė dėl bendradarbiavimo su „Skyllence“ – užsakomųjų skydžių organizavimo bendrove, teikiančia užsakomųjų skrydžių planavimo bei vykdymo paslaugas.
Ši partnerystė sukurs vertingas karjeros ir mokymosi galimybes KSU Aviacijos vadybos bakalauro ir magistro studijų programų studentams.
Susitarta, kad „Skyllence“ KSU studentams ir KSU vykdomos Aviacijos ir kosmoso akademijos (angl. Aviation & Space Academy) dalyviams pasiūlys paskaitas, praktikos galimybes ir kitus užsiėmimus, kuriuose patyrę įmonės ekspertai dalinsis darbo šioje industrijoje patirtimi.
Vilma Vaitiekūnaitė, „Skyllence“ generalinė direktorė, sako, kad įmonė yra pasiruošusi pasidalinti savo ilgamete patirtimi ir sukauptomis žiniomis su KSU studentais, būsimais aviacijos sektoriaus profesionalais. „Augant aviacijos industrijai, susiduriame su aviacijos administracijos specialistų trūkumu, todėl KSU, rengiantį aviacijos rinkai reikalingus specialistus, matome kaip mūsų strateginį partnerį padedantį šią problemą spręsti. Todėl džiaugiamės galėdami studentams pasiūlyti daugiau galimybių išbandyti save skirtingose aviacijos srityse. Esame pasirengę padėti pagilinti studentų žinias apie užsakomųjų skrydžių organizavimą, kur ir specializuojasi mūsų įmonė“, – sako ji.
KSU Verslo inovacijų ir komunikacijos mokyklos vadovė Deimantė Žilinskienė sako, kad šia partneryste „Skyllence“
demonstruoja socialinę atsakomybę, investuodama į naujos kartos aviacijos specialistus. „Siūlydama neįkainojamas įžvalgas iš savo veiklos srities, bendrovė prisidės prie KSU studentų bei kitų besidominčiųjų aviacijos industrija profesinio tobulėjimo, – teigia ji.
Apie „Skyllence“:
Užsakomųjų skrydžių bendrovė aptarnauja verslo, sporto, muzikos, pramogų ir kultūros pasaulio klientus, siūlo lanksčius bei individualiems poreikiams pritaikytus skrydžių sprendimus. Ilgametę patirtį turinti „Skyllence“ komanda bendradarbiauja tik su patikimais, griežčiausius saugumo reikalavimus atitinkančiais partneriais, kiekvienam klientui parenka tinkamiausius orlaivius bei maršrutus ir užtikrina, kad visi skrydžiai būtų vykdomi laikantis aukščiausių aptarnavimo standartų.
Įmonė įgyvendina net sudėtingiausius privačių lėktuvų nuomos ir logistikos reikalavimus, išpildo įnoringiausius klientų pageidavimus.
Lapkričio 18 d. Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) pradeda žiemos priėmimą į tarptautines studijų programas:
Daugiau apie programą: https://shorturl.at/dmzVL
Daugiau apie programą: https://shorturl.at/8Llc0
Daugiau apie programą: https://shorturl.at/SHXta
Daugiau informacijos apie programas ir priėmimo sąlygas rasite KSU svetainėje: https://ksu.lt/priemimo-tvarka/
Spalio mėnesį prie Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) Mokslo ir kompetencijų centro prisijungė vyresnioji karjeros ir integracijos vadybininkė Kira Skrypnyk, kuri padės studentams atrasti sėkmingos karjeros galimybes ir kurti profesinį tinklą.
Joana Burn Photography
„Siekiame, kad mūsų studentai būtų maksimaliai pasiruošę karjerai, todėl džiaugiamės Mokslo ir kompetencijos centro komandos pasipildymu. Prie komandos prisijungusi Kira Skrypnyk turi didelę darbo patirtį mokslo produktų kūrimo, marketingo, komunikacijos srityse“, – sako rektorė prf. dr. Jolanta Bieliauskaitė. Pasak jos, svarbu, kad studentų profesinio kelio pradžia būtų kuo sklandesnė ir kad darbo rinką jie pasiektų jau įgiję vertingą profesinę patirtį ir susikūrę savo profesinį tinklą.
Rektorė taip pat akcentuoja, kad Karjeros ir integracijos vadybininko veikla nesiorientuos tik į tradicinį profesinį orientavimą. „Mūsų tikslas – užmegzti tvirtą partnerystę su žinomomis Lietuvos ir Europos įmonėmis ir organizacijomis, kuriose studentai rastų praktikos galimybių, darbo vietų ir jose galėtų gauti išskirtinę prieigą prie tam tikros pramonės žinių,“ – priduria rektorė.
Numatoma, kad šiame kontekste KSU kartu socialiniais partneriais organizuos mokymus, žinių dalijimosi renginius ir seminarus, skirtus su karjera ir integracija susijusių temų nagrinėjimui, tokių kaip verslas, žmogiškieji ištekliai, komunikacija ir kt. Partnerių dėka KSU studentai turės galimybę susipažinti su dabartine verslo praktika ir įgyti vertingų žinių apie nuolat besikeičiančios darbo rinkos poreikius.
„Suprantame, kad studentų paruošimas ateičiai reikalauja ne tik akademinių žinių, bet ir supratimo, kaip veikia verslo ir pramonės pasaulis. Daugelis mūsų prisimena iššūkius, su kuriais susidūrėme baigę studijas ir pereidami į kitą, karjeros etapą. Ši patirtis lemia mūsų įsipareigojimą suteikti studentams ne tik žinias, bet ir praktiškai pritaikomus įgūdžius bei profesinius ryšius. Labai vertiname mūsų partnerių rodomą socialinę atsakomybę. Jų įsipareigojimas remti mūsų karjeros konsultavimo iniciatyvas turės didelį poveikį, nes prisidės prie geresnės darbo rinkos ir suteiks augimo galimybių naujai profesionalų kartai,“ – pabrėžia Kira Skrypnyk, vyresnioji karjeros ir integracijos vadybininkė.
Studentai apie karjeros ir integracijos galimybes daugiau sužinoti gali čia.
Tie, kas yra mokęsi užsienio kalbos, dažnai mini, kad buvo nuobodu, sunku, per daug „negyva“, ir galiausiai savo patirtį užbaigia fraze: „Neturiu kalboms talento“. Šį mitą paneigia profesorė Jolanta Zabarskaitė, kuri teigia, kad užsienio kalbos reikėtų mokytis visai kitaip. Profesorė kartu su komanda parengė kognityvinės kalbos metodika paremtą lietuvių kalbos mokymosi medžiagą užsieniečiams. Ją jau išbando Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU), organizuojantis lietuvių kalbos kursus nuo Rusijos sukelto karo prieš Ukrainą pasitraukusiems ukrainiečiams. Apie tai, kuo ypatingas kognityvinis kalbos mokymosi metodas, kalbamės su profesore.
– Kodėl mokytis užsienio kalbos dažnai taip sunku?
– Pagrindinė problema, kodėl užsienio kalbos mokymasis neteikia malonumo – asmeninio santykio su nauja kalba trūkumas. Dažnai naujos kalbos mokomės neatsakę į klausimą, kokiu tikslu tai darome. Tradiciškai užsienio kalbos mokomasi nuo gramatikos ir taisyklių. Nesakau, kad mokantis naujos kalbos, gramatika nereikalinga, svarbu, kokiame etape jos mokomasi. Mokymas per gramatiką kelia riziką, kad besimokantysis pirmiausia galvos apie taisyklių taikymą ir klaidų vengimą, o ne apie minties išreiškimą. Tokiu atveju kalbos vartojimas tampa ribotas, naudojamos šabloninės „plokščios“ frazės. Kognityvinėje kalbos mokymosi metodikoje klaidos yra natūrali mokymosi proceso dalis, kurių nereikia bijoti. Svarbu sukaupti kuo daugiau žodžių, išmokti juos jungti ir aktyviai naudoti.
– Kuo ypatingas kognityvinis kalbos mokymosi metodas?
– Mokantis naują kalbą pagal kognityvinį kalbos metodą, labai svarbi vidinė motyvacija ir įsivardijimas, ko norime išmokti ir kodėl. Metodas remiasi kognityvine psichologija ir kognityvinės kalbotyros procesų, kaip smegenyse veikia kalba, tyrimais. Jo tikslas – efektyvus informacijos įsisavinimas, apdorojimas ir išlaikymas smegenyse. Beje, kognityvinis kalbos mokymosi metodas „nusižiūrėtas“ iš kai kurių generatyvinio dirbtinio intelekto kūrimo patirčių. Turime suprasti, kaip smegenys mąsto ir prisimena informaciją. Informaciją (naują kalbą) turėtume pateikti naudodamiesi efektyviomis priemonėmis: vizualizacijomis, per semantinių ir žinių ryšių suvokimą ir kt. Tai leistų geriau suprasti ir greičiau prisiminti naujus kalbos elementus. Čia svarbus ir žaidybiškumo elementas – mums turi būti įdomu – taip stimuliuojame smegenis. Metodas taip pat pabrėžia mokymąsi kontekste – kalbos mokomasi per realias situacijas – tai padeda geriau suprasti, kad kalba reikalinga realiame gyvenime.
Mano minėtas kognityvinio mokymosi metodo pavyzdys, dirbtinis intelektas, nesimoko taisyklių ir nežino gramatikos. Generatyvinis DI tiesiog suvartoja didelius kalbos kiekius ir per juos atpažįsta kalbos struktūrą. Tai reiškia, kad jis pats klasifikuoja pasaulio ryšius, nesinaudodamas „nuleistomis“ klasifikacijomis. Taip kalbos mokosi ir maži vaikai, kurie naujoje kalbinėje aplinkoje intuityviai „įjungia“ kognityvinį mokymosi metodą ir prakalba greitai, nes jiems kalbos reikia kaip bendravimo priemonės. Vėliau, kai vaikai sukaupia pakankamą žodžių bazę, verta pradėti juos mokyti tam tikros tvarkos – gramatikos.
– Kokia turėtų būti užsienio kalbos mokymų pradžia?
– Mokymų pradžia turėtų būti džiaugsminga. Reikėtų atsipalaiduoti – tai naudinga mūsų smegenims. Puiku, jei kartu galime suvalgyti pyrago, pasišnekučiuoti. Svarbu išsiaiškinti, kodėl mums reikia naujos kalbos ir kur ją naudosime. Vėliau, žinoma, smegenys turi imtis rimto darbo, nes jos tingios ir linkusios išsisukti, bet kognityvinė metodika tam ir skirta – padėti efektyviai mokytis.
– Kaip kilo idėja pradėti kurti kognityvinio kalbos mokymo metodiką?
– Man visada buvo įdomi kalba. Nuo 2013 metų KSU dirbu su Integruotos komunikacijos programos studentais, tad per tą laiką turėjau daug galimybių išbandyti įvairias kalbos mokymo metodikas. Visą laiką ieškojau geriausių darbo su studentais metodų, kurie leistų jiems efektyviai vartoti kalbą.
Idėja parengti kognityvinę mokymo metodiką subrendo karantino metu. Rašiau knygą apie kognityvinę semantiką ir gavau kvietimą padėti Vašingtone (JAV) veikiančiai lituanistinei mokyklai. Pradėjau dirbti su paauglėmis, kurių motyvacija mokytis lietuvių kalbos buvo gana žema, tačiau pakeitus mokymosi metodiką, rezultatai ženkliai pagerėjo. Netrukus atsirado ir kitų projektų, kurie leido toliau tobulinti kognityvinio mokymosi metodiką. Per šį laikotarpį sukaupiau daug patirties, kaip nereikia mokyti užsienio kalbos.
Dirbu ne viena – mano mokytojas, prof. habil. dr. Sergejus Temčinas, yra pasaulinio pripažinimo sulaukęs kalbininkas, padėjęs daugybei žmonių išmokti užsienio kalbų. Su juo dirbame komandoje. Ukrainiečiams, kurie mokosi KSU lietuvių kalbos kursuose, tikrai pasisekė. Mokymai kitokie – stengiamės ne tik išbandyti naują metodiką, bet ir kuo greičiau „prakalbinti“ kursų dalyvius.
– Ar ši kalbos mokymosi metodika adaptyvi ir ar ji bus prieinama ir kitoms institucijoms?
– Kognityvinė kalbos dėstymo metodika visiškai adaptyvi, tai kalbos dėstymo principas. Naujos lietuvių kalbos mokymo medžiagos pagal kognityvinę mokymosi metodiką parengimas yra KSU įgyvendinamo projekto, finansuojamo2014-2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondo lėšomis, dalis. Esame parengę A1, A2, B1, B2 kalbos lygių kursų medžiagą. Taip pat bus parengtas metodikos aprašas. Tikiu, kad tai taps inspiracija mokytojams, dėstytojams į užsienio kalbos mokymą pažiūrėti kūrybiškai. Supratę pagrindinius kognityvinės kalbos mokymo principus, galime patys juos nesunkiai taikyti.
Užsienio kalbos pamokas galime praturtinti kognityviais metodais, tokiais kaip „Asmeninio tobulėjimo žodynas“, „Kalbinis dvynys“ ir kitomis įdomiomis bei efektyviomis veiklomis.
– DI jau siūlo užsienio kalbos vertėjus, kurie gali sinchronu versti mūsų kalbą bendraujant. DI galimybės tik didės. Ar šiandien vis dar verta mokytis naujų užsienio kalbų?
– Naujų kalbų mokytis tikrai verta, nepaisant DI siūlomų susikalbėjimo, vertimų galimybių. Kabos mokymasis stimuliuoja smegenis, atveria naujas kultūras. To atlikti DI negali, jis yra tik priemonė, padedanti susikalbėti, suprasti kitus darbinėje aplinkoje, keliaujant. Gilus, tęstinis kalbos mokymasis – įdomi veikla, kuri gali būti ne mažiau įtraukianti nei geras romanas ar serialas. Mokėdamas užsienio kalbą, žmogus atranda naują pasaulį ir kultūrą. Tik gerai įvaldę kalbą, galime iš tikrųjų pažinti kitus gyvenimo būdus. Atsivėrus naujai kultūrai, atsiveria ir naujos patirtys. Tai turtas, kurį galime įgyti tik per darbą, tačiau rezultatas tikrai vertas pastangų.
Lietuvių kalbos kursai Kazimiero Simonavičiaus universitete vykdomi pagal projektą: „Lietuvių kalbos mokymai nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasitraukusiems Ukrainos pabėgėliams“.
Projektas finansuojamas 2014-2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondo lėšomis.
Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorė, prof. dr. Jolanta Bieliauskaitė 2024 m. spalio 11-12 d. dalyvavo kasmetinėje Vidurio ir Rytų Europos jurisprudencijos tinklo (CEENJ) konferencijoje, vykusioje Belgrado universiteto Teisės fakultete, Serbijoje. Konferencijoje ji skaitė pranešimą tema „Jurisprudencija ir besikeičianti teisinių profesijų aplinka“, kuris atskleidžia kaip teisinės profesijos keičiasi dėl sparčiai kintančių technologijų bei visuomenės pokyčių ir kokį vaidmenį šiame kontekste vaidina jurisprudencijos studijos.
CEENJ vienija teisės mokslininkus iš Vidurio ir Rytų Europos bei kitų šalių, skatindamas dialogą ir mokslinius tyrimus esminiais jurisprudencijos klausimais. Tinklas atlieka svarbų vaidmenį plėtojant teisinę mintį, skatinant regioninį bendradarbiavimą ir plėtojant akademinę aplinką teisės srityje.
Kaip CEENJ Tarptautinės patariamosios tarybos narė, prof. dr. Bieliauskaitė aktyviai dalyvauja šio tinklo formavime ir palaikyme. Ji taip pat atsakinga už kitų metų CEENJ konferencijos, kuri vyks 2025 metais Vilniuje, organizavimą.
Aleksandras Tsigkas jau keturis metus yra vizituojantis profesorius Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU). Čia jis dėsto Verslo vadybos ir Organizacinių inovacijų vadybos studijų programos studentams. Profesorius taip pat yra podoktorantūros tyrėjas Jonijos universitete Graikijoje. A. Tsigko tyrimai apima architektūros, meno ir inžinerijos sankirtas tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu. Šiandien paprašėme profesoriaus A.Tsigko pasidalinti savo dėstymo patirtimi KSU.
– Kokius studijų dalykus dėstote?
– Visa mano karjera buvo susijusi su gamybos pramone, šioje srityje dėstau jau daugiau nei 20 metų. Mano dėstomi dalykai apima gamybos, tiekimo grandinių, inovacijų valdymo temas – tai gana plačios sritys. Man svarbu, kad studentai turėtų kuo platesnį supratimą apie studijuojamą sritį.
Šiandien matome augantį specialistų poreikį, kurie išmanytų kuo daugiau sričių. Todėl svarbu studentams suteikti galimybę susipažinti su įvairiomis disciplinomis. Specializacija tam tikroje siauroje srityje yra puiku, bet ne mažiau svarbu suprasti, kaip skirtingos disciplinos gali būti apjungtos, kaip jos sąveikauja. Prieš daugelį metų ėmiau kelti klausimą, kaip žmonės gali efektyviai bendradarbiauti neturėdami bendro pagrindo. Dažnai žmonės puikiai išmano savo specializacijos sritį (vertikalus mąstymas), tačiau susiduria su sunkumais platesniuose, tarpdisciplininiuose požiūriuose (horizontalus mąstymas). Štai kodėl šiandien platus žinių ir perspektyvų spektras yra toks vertingas.
– Kas jus motyvuoja bendradarbiauti su KSU?
– Prieš dešimt metų susipažinau su kolege konferencijoje Šveicarijoje, per kurią užmezgiau kontaktą su Deimante Žilinskiene, KSU Verslo inovacijų ir komunikacijos mokyklos vadove. Ši pažintis lėmė mūsų bendradarbiavimą. Mane domina ilgalaikiai partnerystės projektai. Toks yra ir bendradarbiavimas su KSU.
– Kodėl studentai turėtų rinktis KSU?
– KSU turi stiprų tarptautiškumo aspektą, man asmeniškai tai yra labai svarbu. Vertinga, kad čia, KSU, studentai gali patirti įvairias kultūras ir mąstymo būdus. Daugelis studentų minėjo, kad jie pasirinko Europą ir būtent KSU, ne tik dėl kokybiško išsilavinimo, bet ir siekio patirti skirtingas kultūras. Lietuva – puikus pasirinkimas – šalis tarptautiniams studentams patraukli ir finansiniu požiūriu.
Pastebiu, kad ne visos šalys pozicionuoja save kaip atviras tarptautiniams studentams. Čia KSU nusipelno pagyrimo – universitetas deda daug pastangų siekdamas juos pritraukti. Europa šiandien ir be reklamos žinoma kaip lyderė daugelyje sričių – vis dar išlaikome kultūrinį bei technologinį pranašumą, tačiau kirba klausimas, kiek ilgai tai truks.
– Kokie pagrindiniai skirtumai tarp Graikijos ir Lietuvos švietimo sistemų?
– Graikijoje nėra privačių universitetų – jų steigimą riboja šalies Konstitucija. Baiminamasi, kad universitetinis išsilavinimas gali tapti komercializuotas, dėl ko nukentėtų išsilavinimo kokybė. Tačiau kokybės klausimas kyla ir valstybiniuose universitetuose – ne visi jie automatiškai užtikrina aukštą ir kokybišką išsilavinimo lygį. Graikijoje universitetai yra nemokami, išskyrus kai kurias magistro studijų programas, kurios visgi yra įperkamos.
– Kokiose šalyse esate dėstęs?
– Dešimt metų intensyviai dėsčiau Vokietijoje, taip pat, žinoma, savo gimtojoje šalyje Graikijoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje ir kitose šalyse. Į akademinį gyvenimą įžengiau gana vėlai, būdamas 50 metų, po 25 metų karjeros pramonėje.
Vėliau studijavau ir architektūrą, nors Graikijoje nedirbau kaip architektas. Mūsų šalyje reikia daugiau archeologų ir restauratorių nei architektų. Vis dėlto architektūros studijos man buvo naudingos. Architektūra glaudžiai susijusi su kitomis sritimis, pavyzdžiui, inžinerija.
– Ar turite įsimintinų momentų iš savo dėstymo patirties KSU?
Visą gyvenimą dirbu tarptautinėje aplinkoje. Vienoje iš mano grupių KSU kartu mokosi studentai iš Indijos ir Pakistano. Kartu diskutavome, kaip geriau bendradarbiauti grupėje, tad jų paklausiau, kokia yra pagrindinė įtampos tarp jų šalių priežastis. Studentas iš Pakistano atsakė: „Galbūt apie tai nekalbėkime. Palikime tai.“ Jis, matyt, numanė, kad paaiškinus problemą, gali kilti ginčas, tad nutarė jo išvengti. Vietoj to jis pabrėžė, kas jungia abi tautas, pažymėdamas, kad abi šalys kalba ta pačia kalba. Nepaisant įtampų, Indijos ir Pakistano studentai gali darniai bendrauti ir studijuoti vienoje grupėje. Man ši patirtis yra apie žmogiškumą.
– Kokį patarimą duotumėte studentams?
– Būkite alkani, nebijokite daryti kvailus dalykus!
– Trys žodžiai apibūdinantys Lietuvą?
– Ramybė, architektūra, technologijos.