Vasario 27 – kovo 2 d. Vilniuje, „Litexpo“ parodų ir kongreso centre vyksiančioje Knygų mugėje savo antrąją knygą „Lėtas pavasaris“ pristatys KSU prorektorė dr. Helga Marija Kauzonė. Technologijos mokslų daktarės laipsnį turinti H. M. Kauzonė bičiuliams ir kolegoms gerai pažįstama kaip talentinga vadovė. Tačiau vieną dieną ji juos nustebino nauju – rašytojos – amplua, be kurio šiandien neįsivaizduoja savo gyvenimo.

Helga  M. Kauzonė mielai sutiko papasakoti apie savo santykį su rašymu ir kūryba.

– Knygų mugėje pristatysite savo antrąją knygą „Lėtas pavasaris“. Apie ką ji?

–  Palikime šį atradimą skaitytojams. Šiek tiek atskleisiu, kad tai nėra pasakojimas apie pavasarį, tai yra metafora, būsena, kurią patiria knygos herojė bei skaitytojas, skaitydamas šią psichologinę dramą. Knygos centre – mergina, kurios gyvenimiškos patirtys ir išgyvenimai paremti tikromis istorijomis.

Tai antroji mano knyga – ji brandesnė, sakyčiau, netgi drąsi. Skaitytojas, mano manymu, joje atras ir sau artimų situacijų, atpažins jausmus, kuriuos yra išgyvenęs. Manau, būtent tai ir daro knygą aktualią.

–  Esate mokslų daktarė, ilgus metus dirbote vadovaujamą darbą viešajame sektoriuje. Kas paskatino Jus pradėti rašyti?

–  Pirmąją knygą išleidau 2015 metais. Pradėjau rašyti, nes jaučiau, kad mano gyvenimą užvaldė rutina. Labai aiškiai suvokiau, kad noriu tai pakeisti. Rašymas  tapo mano „pabėgimu“  į kitą pasaulį. Gerai prisimenu tą dieną, kai grįžusi namo pradėjau užrašinėti savo mintis. Taip ir prasidėjo mano rašymo kelionė. Beje, pirmąją knygą pradėjau rašyti ne kompiuteriu, o ranka – taip, matyt, atskyriau kūrybinį  nuo man įprasto dalykinio rašymo.

– Kaip apibūdintumėte savo rašymo stilių ir ar jaučiate, kad turite savitą žanrą?

–  Mano kūryboje nėra vieno griežtai apibrėžto žanro – kaip ir moksle, mėgstu eksperimentuoti. Kiekviena mano knyga –  tarsi naujas tyrimas, naujas bandymas. Pirmoji mano knyga – iš mokslinės fantastikos srities. Teko gilintis į Einšteino asmenybę, studijuoti laikmetį, kurti personažus. Antrojoje knygoje pasinėriau į psichologinę dramą, jausmų ir išgyvenimo tikrovę. O dabar ką tik baigiau detektyvo rankraštį su haiko elementais. Man svarbiausia ne žanras, o galimybė tyrinėti įvairias temas ir pasakoti įtraukiančias istorijas.

Man asmeniškai rašymas – fantazijos išlaisvinimas.

– Kaip į Jūsų rašymą reagavo šeima?

– Šeima mane palaiko, ir tai labai padeda.

– Koks jausmas aplanko užbaigus knygą?

–  Jausmas puikus!

Ir iš karto norisi suplanuoti kitą „pabėgimą“ – kitos knygos rašymą. Jau baigiant pirmąją knygą, pradėjau galvoti apie antrąją. Beje, nors knyga, kurią pristatysiu Knygų mugėje, nėra pirmosios knygos tąsa, tačiau turiu pripažinti, kad pirmoji knyga manęs taip lengvai nepaleido – abiejų knygų personažai turi tam tikrų sąsajų. Kokių? Manau, skaitytojas tai supras.

Norėčiau duoti patarimą pradedantiems rašytojams – parašę knygą, padarykite pauzę, paleiskite savo knygų personažus ir pasiruoškite naujai istorijai. Man tam prireikė pusmečio. Knygos rašymas labai įtraukia, herojai toliau gyvena savo gyvenimus ir tiesiog nepaleidžia rašytojo – prašo pratęsimo, diktuoja naujos istorijos siužetą.

–  Koks jausmas atversti ką tik iš spaustuvės atvežtą knygą?

–  Jausmas be galo malonus. Myliu tai, ką sukūriau.

–  Kiek Jūsų akademinio darbo patirtis atsispindi knygoje?

– Parašyti disertaciją ir knygą – du nepalyginami darbai, tačiau  abiem galioja tie patys reikalavimai –  nuoseklumas,  kantrybė, aiškios loginės sąsajos.

– Ar rašėte laikydamasi plano?

–  Tikėjausi, kad pavyks laikytis rašymo plano, tačiau realybė diktavo savo sąlygas. Rašiau lėktuvuose, komandiruotėse, mašinoje (naudodama diktofoną), personažai pažadindavo mane naktį. Tikrai mėgavausi šiuo procesu.

– Ar rašote sau, ar kitiems?

– Pradedu rašyti sau, bet vėliau jaučiu, kad turiu ką pasakyti ir kitiems.

–  Ką palinkėtumėte žmonėms, kurie svajoja rašyti, bet neišdrįsta?

–  Jei jaučiate, kad turite ką papasakoti, verta pabandyti rašyti. Nestabdykite savęs. Tačiau reikia nepamiršti, kad, kad ir kaip viliojančiai tai atrodytų, rašymas yra sunkus darbas. Perkelti mintis ant popieriaus nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti.

Nuo 2025 m. vasario 24 d. Deimantė Žilinskienė pradeda eiti Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) Tarptautinių ryšių ir plėtros prorektorės pareigas. Iki šiol ji vadovavo Verslo inovacijų ir komunikacijos mokyklai.

Eidama šias pareigas, Tarptautinių ryšių ir plėtros prorektorė atstovaus universitetui tarptautinėse ir nacionalinėse organizacijose, rūpinsis universiteto išorės ryšių plėtra, palaikys ryšius su Lietuvos ir užsienio organizacijomis, vystys universiteto strateginius plėtros projektus, taip pat koordinuos universiteto Senato veiklą.

Kaip teigia D. Žilinskienė, naujos pareigos yra ne tik jos ilgametės veiklos KSU įvertinimas, bet ir didelė atsakomybė: ,,Džiaugiuosi galėdama tęsti reikšmingus darbus universitete ir prisidėti prie jo tarptautinės plėtros. Universiteto ryšių su pasauliu stiprinimas – ne tik profesinis iššūkis, bet ir prasminga misija. Tikiuosi susitelkusios akademinės bendruomenės ir naujų horizontų, kurie atvers dar daugiau galimybių universitetui augti ir pasiekti reikšmingų rezultatų. Taip pat noriu padėkoti visiems, su kuriais kartu Verslo inovacijų ir komunikacijos mokykloje siekėme bendrų tikslų – kiekvienam dėstytojui, studentui, alumnams, socialiniams partneriams – esate kasdienis įkvėpimas ir džiaugiuosi, kad toliau susitelkę galėsime dirbti kitose veiklų srityse”, – teigia ji.

Akademinė ir profesinė patirtis

Deimantė Žilinskienė nuo 2017 m. yra KSU Verslo inovacijų ir komunikacijos mokyklos vadovė, lektorė, Senato narė. Deimantė su universiteto komanda sukūrė ir išvystė verslo, vadybos ir komunikacijos krypčių bakalauro ir magistrantūros studijų programas, vykdomas universitete. Šios studijų kryptys universitete yra akredituotos maksimaliam septynerių metų laikotarpiui. D. Žilinskienė yra Lietuvos standartizacijos departamento ekspertė, taip pat Nacionalinės aviacijos asociacijos LAVIA Valdybos narė. D. Žilinskienė taip pat yra dirbusi Vyriausybės strateginės analizės centre (STRATA) bei Mykolo Romerio universitete aukštojo mokslo analizės ir vadybos srityse.  Ji yra 3 mokslo knygų (mokslo studijų ir mokslo monografijų) bendraautorė, taip pat yra parengusi mokslo publikacijų nacionaliniuose ir tarptautiniuose mokslo žurnaluose. D. Žilinskienė – aktyvi tarptautinių mokslinių konferencijų dalyvė ir tarptautinių projektų, susijusių su IRT, sužaidybinimu, verslumu ir aviacijos vadybos sritimis ekspertė.

D. Žilinskienė Mykolo Romerio universitete yra įgijusi viešojo administravimo magistro laipsnį, nuo 2022 m. šiame universitete siekia vadybos mokslų krypties mokslų daktaro laipsnio. Jos mokslinių interesų sritis – atvirosios inovacijos, švietimo valdymas ir analitika, privataus ir viešojo sektorių inovacijos.

Deimantė Žilinskienė jungiasi prie naujai formuojamos KSU prorektorių komandos: vasario mėnesį prorektore mokslui tapo dr. Helga M. Kauzonė, o studijų prorektore – dr. Lidija Kraujalienė.

Sausio mėnesį Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) pasveikino naują akademinės bendruomenės narį prof. dr. Susran Erkan Eroğlu, kuris pradėjo eiti Verslo vadybos ir Organizacinės inovacijos ir vadybos studijų programų tarptautiniams studentams vadovo pareigas. Prof. S. Eroğlu specializacija apima politikos mokslus ir viešąjį administravimą.

Prof. dr. Susran Erkan Eroğlu pasidalijo savo akademine patirtimi ir papasakojo apie pirmąją pažintį su Lietuva ir KSU.

Prof. dr. Susran Erkan Eroğlu.

Akademinė veikla kaip gyvenimo būdas

Prof. Eroğlu, turintis ilgametę akademinio darbo ir vadovavimo patirtį, teigia, kad „jeigu tektų rinktis iš naujo, vėl pasirinktų tą patį profesinį kelią“. Jo įkvėpėja buvo mama, dirbusi mokytoja. „Mama nuo mažens skatino mane skaityti klasikinę literatūrą. Perskaičius knygą, kartu ją aptardavome – išmokau kelti klausimus, diskutuoti“, –  sako profesorius. Vėliau jo akademinį kelią įtakojo sociologijos profesorius, kuris skatino kritinį mąstymą. „Būdamas vyresnis pagalvojau: jei noriu suprasti mane supantį pasaulį, sociologija yra mano kelias“, – pasakoja prof. dr.   S. E. Eroğlu.

Per savo karjerą profesorius be pagrindinio darbo Turkijos universitetuose, dirbo JAV, Lenkijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Portugalijoje,  Kipre ir kitose šalyse. Jo darbas KSU bus ilgiausias užsienyje – universitete jis praleis metus. Prof. dr. S. E. Eroğlu ypač džiaugiasi, kad be vadovavimo studijų programoms,  galės ir dėstyti. Jo šiltas bendravimo būdas bei entuziazmas nepalieka abejonių, kad profesoriaus paskaitos bus įdomios ir mėgstamos. Šį semestrą jis dėstys Organizacinės elgsenos, Socialinių mokslų metodų, Tarpkultūrinės komunikacijos ir Verslo vadybos kursus.

Profesoriaus tikslai KSU

Eidamas Verslo vadybos ir Organizacinių inovacijų vadybos studijų programų tarptautiniams studentams vadovo pareigas, prof. Eroğlu bus atsakingas už inovatyvių mokymo programų kūrimą, atspindinčių pasaulines verslo ir komunikacijos tendencijas, taip pat tarptautinių studentų integraciją universitete. Be to, jis sieks skatinti bendradarbiavimų  mokslinių tyrimų srityje, tarptautinių partnerysčių stiprinimą bei dėstytojų mentorystę.

Prof. dr.  Eroğlu  KSU atrado per akademinius bendradarbiavimo tinklus Europoje. Kaip jis sako, universitetą  pasirinkti jį paskatino keli svarbūs veiksniai: „KSU yra atviras inovacijoms ir tarpdiscipliniam ugdymui, o tai puikiai dera su mano akademine ir mokslinių tyrimų filosofija“.

Gyvenimas Lietuvoje

Nuo atvykimo į Lietuvą prof.  dr. S. E. Eroğlu aktyviai domisi šalies kultūra, istorija ir šiuolaikiniu gyvenimo būdu. Vilnius jį sužavėjo savo istorinio paveldo ir modernaus miesto harmonija. „Kasdien Vilniuje atrandu ką nors naujo“, – sako jis.

Profesorius mėgsta vaikščioti pėsčiomis ir dažnai pėstute keliauja iš KSU, kuris įsikūręs šalia tarptautinio Vilniaus oro uosto, į senamiestį. „Prieš persikeldamas į Vilnių, čia buvau lankęsis keturis ar penkis kartus, todėl sostinėje nesu naujokas. Vilnius yra nedidelis, bet turi viską, ką turi sostinės – tai tiesiog nuostabu! Galiu drąsiai pasakyti, kad čia jaučiuosi kaip namie.“

Profesorius taip pat planuoja keliauti po Lietuvą – jo artimiausiuose planuose – apsilankymas  Klaipėdoje ir Kaune. Be to, jis jau pradėjo mokytis lietuvių kalbos. „Norint pažinti šalį, reikia stengtis išmokti kalbą“, – teigia jis.

Akademinio darbo privalumai ir iššūkiai

Prof. dr. Eroğlu kilęs iš Turkijos, kur mokytojai ir dėstytojai itin gerbiami. Jis pasakoja, kad tėvai Turkijoje labai vertina pedagogų darbą. Turkijoje švietimas laikomas esmine visuomenės vertybe, o tai sukuria stiprų pasitikėjimo ryšį tarp mokytojų ir visuomenės.

Didžiausias akademinės veiklos privalumas, anot prof. Eroğlu, yra darbas su studentais. „Labai džiugu matyti, kaip studentai plečia savo akiratį, brandina idėjas ir tobulėja intelektualiai. Taip pat mėgaujuosi mokslinių tyrimų veikla – galimybe nagrinėti naujas teorijas, bendradarbiauti su kitais mokslininkais ir prisidėti prie globalių diskusijų savo srityje.“

Patarimai jaunajai kartai

Prof. Eroğlu skatina jaunimą būti smalsiems, adaptyviems, atsiverti naujovėms. „Pasaulis keičiasi itin sparčiai, todėl gebėjimas prisitaikyti, kritinis mąstymas ir nuolatinis mokymasis bus svarbiausi veiksniai siekiant sėkmės“, – pataria jis. Jis ragina jaunus žmones pažinti skirtingas kultūras bei nebijoti užduoti klausimų.

„Tikiuosi, kad jaunoji karta su užsidegimu ir drąsa sieks savo svajonių, suprasdama, jog kiekviena patirtis – tiek sėkmė, tiek nesėkmė – formuoja stipresnę ir išmintingesnę asmenybę.“

Gyvenimas už universiteto ribų

Prof. Eroğlu gyvenime už akademinės veiklos ribų didžiausią vertę teikia šeimai ir paprastiems gyvenimo malonumams. „Man svarbu mėgautis gyvenimu ir jausti ryšį su juo“, – sako jis.

Muzikos klausymasis vairuojant, laikas su šeima – tai jo didžiausi džiaugsmai. „Šeima yra mano didžiausias hobis“, – priduria jis su šypsena. Taip pat jis mėgsta plaukioti ir vaikščioti – tai padeda išlikti aktyviam ir jausti ryšį su supančiu pasauliu.

Kazimiero Simonavičiaus universitetas džiaugiasi galėdamas pasveikinti prof. dr. Susran Erkan Eroğlu savo akademinėje bendruomenėje  ir linki jam sėkmės!

„Fashion Academy“ – mados žurnalistės Gretos Kukštaitės ir Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) komandos ir sukurti nuotoliniai mokymai vyresniųjų klasių moksleiviams ir visiems mados entuziastams jau išleido antrąją laidą. Antrasis mokymų sezonas prasidėjo 2024 m. lapkričio 12 d. ir baigėsi 2025 m. vasario 5 d. Baigiamojo susitikimo metu, į kurį KSU universitete susirinko projekto dalyviai, buvo įteikti „Fashion Academy“ pažymėjimai.

KSU – vienintelis universitetas Lietuvoje, siūlantis mados industrijos bakalauro ir magistro programą. Kaip sako dokt. Deimantė Žilinskienė, KSU Verslo inovacijų ir komunikacijos mokyklos vadovė, „Fashion Academy“ – puiki galimybė mados entuziastams praplėsti akiratį, susitikti su šioje srityje dirbančiais profesionalais, užduoti rūpimus klausimus. Daugeliui tai taip pat unikali proga pasitikrinti, ar mados pasaulis gali tapti jų ateities profesija.

„Džiaugiamės, kad šis projektas pritraukia vis daugiau mados entuziastų. Mokymų dalyvius siekiame supažindinti su įvairiomis mados industrijos sritimis, kurios reikalauja įvairių kompetencijų. Dažnai mokymų dalyviai nustemba, koks stiprus ir daugiasluoksnis šis sektorius, kuriame savo vietą gali atrasti besidomintys mada jaunuoliai ir kitų sričių profesionalai. Mados industrijoje reikalingi mados komunikacijos, rinkodaros, vadybos specialistai. Tikimės, kad mokymų dalyviai sugrįš į universitetą kaip Mados industrijos programos studentai.“

Tarp antrojo sezono programos dėstytojų – stilistas, jaunesnysis meno krypties direktorius ir vizualinis tyrėjas, dirbantis su „Gucci“, Tauras Žemaitis; „Boozt.com“ marketingo ir prekės ženklo vadovė Baltijos šalims Marija Volkovaitė; pasaulinio pripažinimo sulaukusio gatvės mados prekės ženklo „Broken Planet“ įkūrėja ir dizainerė Indrė Narbutaitė; stilistė ir „Elle Lithuania“ vyr. redaktorė Irina Sinė; drabužių dizainerė ir kostiumų dailininkė Marija Petraitytė; mados fotografas, stilistas ir kūrybinės agentūros „ORDAStudios“ įkūrėjas Saidis Orda ir kiti.

Mokymų dalyviai negailėjo šiltų atsiliepimų dėstytojams – pasak jų, mokymai padėjo geriau suprasti mados industrijos specifiką, atsiveriančias galimybes ir iššūkius, kuriuos teks spręsti ateityje. Baigiamojo susitikimo metu dalyviai susitiko su stiliste Jomante Vaitkute ir Greta Kukštaite – sėkmingas karjeras mados industrijoje kuriančiomis KSU alumnėmis.

2025 m. vasario 14 d. Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU) vyks diplomų įteikimo šventė. Iškilmingos ceremonijos metu diplomai bus įteikti bakalauro ir magistro studijų programų  absolventams.

11 valandą diplomus gaus Mados industrijos ir Verslo vadybos bakalauro studijų programų absolventai. Magistro laipsnio diplomai bus įteikti Organizacinių inovacijų ir vadybos bei Integruotos komunikacijos studijų programų absolventams.

14 valandą šventė prasidės tarptautiniams KSU absolventams, sėkmingai baigusiems Aviacijos vadybos bakalauro, Organizacinių inovacijų ir vadybos magistro studijų programą bei Europos Sąjungos teisės programą.

Absolventus sveikins KSU rektorė doc. dr. Gitana Neverienė, Verslo inovacijų ir komunikacijos mokyklos vadovė dokt. Deimantė Žilinskienė bei Nacionalinės Lietuvos asociacijos LAVIA valdybos pirmininkas Aleksandras Nemunaitis. Šventės dalyviams muzikinę programą paruošė III kurso Mados industrijos studentė Justė Dumčiūtė – gerai Lietuvoje žinoma dainininkė, laimėjusi ne vieną dainavimo konkursą.

Sveikiname absolventus, jų tėvelius ir artimuosius!

Vilma Butrimaitė-Mikšionė – sėkminga verslininkė, „Academia Dominorum“ bendraturtė, vadovaujanti partnerė. Vilmos kasdieninė veikla susijusi su verslo vystymo pareigomis – pardavimais, marketingu, klientų aptarnavimu, komunikacija. Šiuo metu Vilma studijuoja Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU) Integruotos komunikacijos magistro studijų programoje. Vilma sutiko pasidalinti savo karjeros bei studijų KSU patirtimi.

 – Esate sėkminga verslininkė. Kas įtakojo sprendimą siekti Integruotos komunikacijos magistro laipsnio KSU? 

– „Academia Dominorum“ skaičiuoja penktus metus. Verslo dėka augu pati, gilinu žinias, pažįstu naujus žmones. Ilgametė vadovavimo patirtis aviacijos srityje leidžia dalintis įgytomis kompetencijomis vadovavimo, planavimo, procesų tobulinimo, komandos auginimo srityse. Visada norėjau dalintis savo gebėjimais, žiniomis, tad nuolat mokausi. Nuolatinis mokymasis man – tai šių dienų „variklis“, be kurio negaliu judėti į priekį. Itin dinamiškame pasaulyje ir aktyvioje veikloje be tobulėjimo ir naujų žinių savęs neįsivaizduoju.

– Kodėl pasirinkote Integruotos komunikacijos magistro studijas KSU? 

– Komunikacija plačiąja prasme gyvenime užima itin svarbią vietą – ar vertintume per organizacijos, ar per asmeninę prizmę. Tai yra tarsi ašis, ant kurios suneriamos kitos sritys – vadovavimas, bendravimas, bendradarbiavimas, procesai, projektų valdymas ir t. t. Šis supratimas ir lėmė sprendimą pradėti Integruotos komunikacijos magistro studijas KSU.

KSU universitetą pasirinkau pagal rekomendaciją. Čia studijavo mano kolega, kuris puikiai atsiliepė apie universiteto studijų kokybę ir dėstytojus.

– Ar įmanoma suderinti studijas ir verslą? Kaip Jums tai pavyksta? 

– Man patinka posakis „Jeigu nori ir negali, reiškia per mažai nori“. Tame daug tiesos. Kai turi aiškų tikslą, nusistatai kryptį ir jo sieki, viskas įmanoma. Tai tik mūsų prioritetų klausimas. Patogus studijų grafikas, lankstūs dėstytojai, mažos grupės – tai tie veiksniai, kurie leidžia derinti studijas ir kitas veiklas.

– Koks Jūsų didžiausias atradimas studijuojant magistrantūroje? 

– Studijuojant magistrantūroje atėjo supratimas, kad turint darbinę/praktinę patirtį, studijuoti yra įdomiau ir naudingiau. Kai kurie dėstytojai  taip pat išsakė mintį, kad paskaitose, kuriose mokosi darbinę patirtį turintys studentai, paskaitos įgauna didesnį svorį, nes tuo pačiu mokosi ir dėstytojai.

– Kokios yra Integruotos komunikacijos studijos? 

– Integruotos komunikacijos studijos – itin įvairios dėstomų dalykų prasme. Studijos apima skirtingas komunikacijos sritis – nuo asmeninio prekės ženklo komunikacijos iki teisinio komunikacijos reglamentavimo bei strateginio planavimo ir valdymo. Studijos pagilino supratimą, kad itin svarbu žinoti ne tik ką komunikuojame, bet ir kaip turime komunikuoti. Komunikacija nėra tik teorija, tai – gyvas, nuolatos besikeičiantis ir prie aplinkos, auditorijos bei technologinių naujovių prisitaikantis procesas.

– Kaip apibūdintumėte studijų programos dėstytojus? 

– Man asmeniškai didžiausią vertę kuria dėstytojai – praktikai,  ir tokių dėstytojų KSU – didžioji dalis. Klausytis ne tik teorijos, bet ir jų asmeninių bei komandinių patirčių buvo itin naudinga ir įdomu.

– Ar KSU įgytas žinias naudojate darbe? 

– Vienareikšmiškai taip.

– Ką patartumėte dirbantiems kolegoms, kurie dvejoja dėl apsisprendimo pradėti studijas? 

– Pasidalinčiau šiuo interviu, nes jame – tik geriausi atsiliepimai apie studijas KSU! O jeigu rimtai – pati geriausia investicija – žinios į save. Palinkėčiau neatidėlioti ir nedelsiant pradėti studijuoti.

– Kokie trys žodžiai geriausiai apibūdina KSU?

a) šiuolaikiškas/inovatyvus;

b) kompaktiškas (mažos studentų grupės);

c) lankstus (lankstus studijų grafikas).

– Koks Jūsų gyvenimo moto?

– Viskas prasideda nuo gebėjimo suprasti save. Supratę save, galime suprasti esančius šalia. Įgavę drąsos, galime skatinti šalia esančių žmonių augimą.

Janis Sadinovs (37 m.), buvęs „Bolt“ įmonės žmogiškųjų išteklių vadovas, įmonės  „Pathway Forward“ įkūrėjas, gruodžio 17 d. KSU studentams skaitė paskaitą apie karjeros ir profesinės sėkmės komponentus bei asmenybės augimą.

Su Janiu susitikome prieš pat šventes. Juokavome, kad šventinis laikotarpis – pažadų sau dalinimo metas. Janis sako, kad Naujieji metai – puikus laikas įvertinti savo asmeninį progresą ir susiplanuoti tolimesnį augimą.  Jis pabrėžia, kad naujam įpročiui ar įgūdžiui susiformuoti reikia laiko, o svarbiausias sėkmės komponentas  – nuoseklumas, todėl Janis pataria apsišarvuoti kantrybe. Janis sutiko plačiau papasakoti apie savo asmeninę augimo kelionę.

– Kuo šiuo metu užsiimate?
– Šiuo metu vadovauju konsultacinei įmonei „Pathway Forward“. Esu žmogiškųjų išteklių vadovas, tad daugiausia dirbu su įmonių įkūrėjais ir jaunomis komandomis. Mano tikslas – užtikrinti, kad šios komandos būtų pasirengusios sėkmei, galėtų augti bei plėstis. Taip pat konsultuoju startuolius.

– Kaip suprasti, ko norime?
– Svarbiausia – suprasti, kas esate ir kokias vertybes branginate gyvenime. Paklauskite savęs, ką norite pasiekti gyvenime? Jei pasirinksite sritį, kuri tikrai jums patinka, ilgainiui tapsite atsparesni, lengviau prisitaikstėte prie iššūkių ir lengvai tobulėsite. Asmeninis tobulėjimas neturėtų būti streso kupinas procesas – tai kelionė, kurios esmė yra atrasti tai, kas jus džiugina ir motyvuoja. Neverta skaityti saviugdos knygų ar nuolat klausytis įrašų apie kitų sėkmės istorijas.  Vietoje to pabandykite atsakyti į paprastą klausimą: kas man rūpi ir kodėl?

– Kokius didžiausius iššūkius teko įveikti Jums asmeninio tobulėjimo kelyje?
– Turėjau puikų darbą, gerą atlyginimą, bet veikloje nebejaučiau jokios aistros. Buvau perdegęs ir supratau, kad jei bandysiu prisiimti dar daugiau atsakomybės, niekada taip ir neturėsiu trokštamos laisvės daryti tai, ką noriu. Todėl nusprendžiau mesti darbą ir 9 mėnesiams išvykau į Lotynų Ameriką. Baiminausi, kad tokia ilga pauzė paveiks mano karjerą, bet pasitikėjau savo intuicija. Kelionė man ne tik suteikė daug neįkainojamų patirčių, bet ir padėjo pamatyti naujų perspektyvų. Grįžęs supratau, kad nieko nepraradau  –  darbo rinka nepasikeitė  – aš vis dar buvau paklausus. Kartais pauzė – kelionė ar tiesiog atsitraukimas – yra geriausias būdas persikrauti ir iš naujo įsivardinti tikslus.

– Kaip ugdyti naujus įpročius?
– Būti komforto zonoje gali būti pavojinga, jei tai tampa ilgalaikiu įpročiu. Progresas vyksta, kai sau keliame iššūkius. Geras būdas pradėti ką nors keisti –  naujo tikslo link judėti palaipsniui. Jei norite pagerinti sveikatą ar pakeisti kokį nors jus erzinantį  įprotį, susitelkite tik į vieną dalyką.  Pavyzdžiui, vietoje bandymo visiškai pakeisti gyvenimo būdą, išsirinkite vieną įprotį, kurį norite suformuoti. Jam susiformuoti reikia laiko. Nuoseklumas yra svarbiausia, o palaipsnės permainos galiausiai duoda didelių rezultatų.

– Ar galite pateikti pavyzdį apie savo asmeninį pokytį?
– Iš prigimties esu aktyvus žmogus, todėl man sunku sulėtinti tempą. Taigi supratau, kad man būtina išmokti nurimti, sustoti. Nekėliau sau tikslo pasiekti tobulybę meditacijoje – tiesiog norėjau sulėtinti tempą, skirti laiko apmąstymams. Palaipsniui  meditacija tapo svarbiu įpročiu, po kurio laiko pastebėjau ir teigiamą pokytį. Tomis dienomis, kai praleisdavau praktiką, man to tikrai trūkdavo.

– Kaip jaunimas gali išlaikyti motyvaciją, kai jaučiasi „užstrigę“, nusivylę?
– Motyvacija dažnai neteisingai suprantama, ypač matant daugybę pozityvių pavyzdžių socialinėse medijose. Visi kartais prarandame motyvaciją. Svarbiausia – ne susitelkti į tai, ar jaučiatės motyvuoti, bet kurti sveikus įpročius ir rutiną. Jei jaučiatės „užstrigę“, ramiai įvertinkite savo situaciją. Paklauskite savęs, kodėl taip jaučiatės, ir imkitės mažų, pasiekiamų pokyčių. Atminkite, kad „užstrigimo“ jausmas yra laikinas. Būkite nuoseklūs ir kantrūs su savimi.

– Kaip suderinti daugybę pareigų?
– Manau, kad šiandien taip garbinama „darbo ir gyvenimo balanso“ sąvoka yra iš esmės klaidinga. Turėtume kalbėti apie darbo, studijų ir asmeninio gyvenimo derinimą. Jei pasirinkote karjeros kryptį ar akademinį tikslą, natūralu, kad tam skirsite daug laiko ir energijos. Tačiau svarbu į savo dienotvarkę įtraukti veiklas, kurios suteikia energijos – socializuotis su draugais, užsiimti hobiais ar rūpintis sveikata. Aš tai vadinu deriniu, nes balansas reiškia tobulumą, o tokio dalyko nėra. Kartais santykis būna 70–30, kartais 30–70 – gyvenimas yra dinamiškas, toks turėtų būti ir jūsų požiūris.

– Kokias dažniausias klaidas žmonės daro asmeninio tobulėjimo kelyje?
– Viena pagrindinių klaidų – neužduoti sau esminių klausimų: ko aš noriu ir kodėl? Žmonės dažnai seka tendencijas arba siekia to, kas svarbu kitiems, bet būtina susitelkti į savo asmenybę. Kita klaida – veiksmų atidėliojimas. Daugelis laukia „tobulo momento“, bet geriausias laikas pradėti yra dabar. Tiesiog pradėkite pokytį!

– Ar dabar jaučiatės laimingesnis šiandien, nei tada kai per daug dirbote?
– Laimė yra sunkiai išmatuojamas dalykas, nes priklauso nuo konteksto. Dabar jaučiuosi ramus, nes užsiimu veikla, kuri man patinka ir remiasi į mano stiprybes. Nebeturiu poreikio niekam nieko įrodyti. Prieš dvejus metus net nežinojau, kad mane taip įkvėps savanorystė. Šiuo metu savanoriauju ir dažnai vykstu į Ukrainą – šiemet ten buvau devynis kartus. Suprantu, kad mano interesai gali pasikeisti ateityje, ir esu pasirengęs pradėti viską iš naujo, jei reikės. Svarbiausia, kad esu  ten, kur mokausi,  galiu išlaikyti smalsumą ir daryti tai, kas man atrodo teisinga.

– Ko palinkėtumėte studentams?

– Būkite smalsūs, atviri pasauliui ir aistringai siekite savo tikslo!

Susipažinkite su Thivyaprabha Balakrishnan Karthikeyan – studente iš Indijos, studijuojančia Organizacinių inovacijų ir vadybos magistro studijų programoje Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU). Thivyaprabha jau yra įgijusi anglų literatūros bakalauro laipsnį bei turi darbo patirties – ji Indijoje dirbo administratoriaus asistente ir anglų kalbos mokytoja. Laisvu laiku Thivyaprabha mėgsta klausytis muzikos ir keliauti.

Kodėl KSU?
Thivyaprabha sako, kad universitetas ją sudomino dėl inovatyvių mokymo metodų ir dėmesio studentams. „Programa sudaryta atsižvelgiant į globalios darbo rinkos poreikius, taip pat užtikrinamas balansas tarp akademinio ir praktinio lygmens“, – sako ji. Studijos KSU atitiko jos finansines galimybes, todėl šis universitetas tapo idealia vieta siekti magistro laipsnio.

Kodėl Lietuva?
Lietuva, kaip sako Thivyaprabha, išsiskiria plėtros tempu, šalis daug investuoja į technologijas ir inovacijas. Tarptautiniams studentams čia siūlomas aukštos kokybės išsilavinimas, kurio kaina palankesnė nei daugelyje kitų Europos šalių. „Priimtinos studijų kainos ir mažesnės pragyvenimo išlaidos daro Lietuvą patraukliu pasirinkimu užsienio studentams“, – teigia ji. Be to, Lietuvoje įgytas išsilavinimas pripažįstamas visoje Europoje, o tai suteikia didelę vertę studentės karjerai.

Naujas požiūris į mokslą
KSU Thivyaprabha patinka studijavimo kultūra. „KSU akcentuojamas kritinis mąstymas, kūrybiškumas ir praktinis žinių pritaikymas“, – pastebi ji. KSU skatina studentus tyrinėti asmeninius pomėgius ir juos derinti su akademiniais siekiais, taip skatindamas visapusišką studentų augimą.

Netikėti atradimai, KSU stiprybės ir tobulėjimo galimybės
Vienas iš labiausiai nustebinusių dalykų  KSU, buvo dėstytojų požiūris į studentus. „Dėstytojai bendrauja su studentais kaip su sau lygiais, skatina atvirą bendravimą, taip sukurdami komfortabilią aplinką mokymuisi“, – sako ji. Studentė taip pat vertina galimybę tiesiogiai mokytis iš pramonės ekspertų. „Tai –  neįkainojama patirtis. Ekspertų įtraukimo lygmuo į mokymo procesą mane nustebino“,– priduria ji.

Universitetas rūpinasi tarptautiniais studentais, siūlo jiems praktinius mokymosi metodus, modernias technologijas, galimybę gauti stipendijas. „Man svarbu, kad universitetas bendradarbiauja su įmonėmis, siekdamas skatinti studentų karjeros galimybes“, – sako ji.

Tačiau, pasak studentės,  tobulėjimui erdvės tikrai yra. Thivyaprabha siūlytų KSU išplėsti galimybes studentams dalyvauti realiuose projektuose, organizuoti daugiau tinklaveikos renginių, leidžiančių studentams užmegzti ryšius su įvairių sričių profesionalais.

Apie Lietuvą
Nors Lietuvoje studentė gyvena dar tik nepilną pusmetį, šalis ją sužavėjo dėl daugybės privalumų. Vienas jų – žemesnė nei kitose Europos šalyse pragyvenimo kaina ir saugumas. Taip pat šalyje puikus darbo ir laisvalaikio balansas – tai juntama ir universitete. „Studentai skatinami ne tik studijuoti, bet ir asmeniškai tobulėti, domėtis gyvenimu už universiteto sienų“, –  sako ji. Lietuvoje – daug gamtos, kultūrinių renginių, tai sukuria didelę vertę užsienio studentams.

Apie ateitį
Ateityje Thivyaprabha planuoja įsidarbinti dinamiškoje organizacijoje. Jos tikslas – lavinti praktinius organizacinių inovacijų įgūdžius ir ugdyti profesinę kompetenciją.

2024 m. gruodžio 9 d. Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) rektorės pareigas pradeda eiti dr. Gitana Neverienė. Ji pakeitė du metus universitetui vadovavusią prof. dr. Jolantą Bieliauskaitę.

Pagrindiniais prioritetais universitete dr. Gitana Neverienė įvardija studijų orientavimą į visapusiškos ir kūrybingos asmenybės ugdymą, mokslo tarptautiškumo plėtojimą, universiteto žinomumo Lietuvoje ir užsienyje didinimą ir vaidmens visuomenėje stiprinimą.

Rektorė mini, kad universitetas ir toliau sieks išsiskirti novatorišku požiūriu į studijas ir mokslą, studentų kūrybiškumo skatinimu bei orientacija į sėkmingą karjerą. „Šiandien sparčiai besikeičiančioje aplinkoje turime skatinti studentų kritinį mąstymą, atvirumą inovacijoms, gebėjimą bendradarbiauti. Šios savybės ateityje jiems padės sėkmingai veikti globalioje multikultūrinėje profesinėje aplinkoje“, – sako dr. G. Neverienė.

Rektorė taip pat pabrėžia, kad KSU sieks pritraukti motyvuotus, atvirus naujoms patirtims užsienio studentus. „Tikime, kad KSU studijų programos yra konkurencingos globaliame kontekste“, – tvirtina dr. G. Neverienė.

Dr. Gitana Neverienė 1997 m. Mykolo Romerio universitete įgijo  socialinių mokslų (teisės) magistro, o 2001 m. – daktaro laipsnį. Pastaruosius penkiolika metų G. Neverienė vadovavo Lietuvos aukštojo mokslo institucijoms, taip pat yra dirbusi Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje.

Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) plečia socialinių partnerių tinklą – gruodžio 3 d. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), kuri numato karjeros plėtros galimybes KSU studentams. Sutartį pasirašė KSU rektorė prof. dr. Jolanta Bieliauskaitė ir VVAT vadovė Goda Aleksaitė.

KSU rektorė prof. dr. Jolanta Bieliauskaitė teigia, jog šis bendradarbiavimas suteiks KSU studentams galimybę geriau suprasti kaip veikia valstybinės institucijos atliekančios viešojo administravimo funkciją. „VVAT veikla susijusi su vartotojų teisių gynimu, tad praktika šioje įstaigoje bus itin naudinga būsimiems teisininkams, kuriuos rengia KSU. Dėl veiklos kompleksiškumo, VVAT profesinę praktiką galėtų atlikti ir Integruotos komunikacijos bei Organizacinių inovacijų ir vadybos studijų programų studentai“, – mini rektorė.

VVTAT direktorė Goda Aleksaitė teigia, kad pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su KSU taip pat „paskatins vykdyti bendrus mokslinius tyrimus ir įvairius projektus įgyvendinant mokslo ir studijų bei kvalifikacijos tobulinimo programas“.

Apie VVAT: tarnyba įgyvendina valstybinę vartotojų teisių apsaugos politiką vartotojų teisių apsaugos, ne maisto produktų rinkos ir turizmo paslaugų teikėjų veiklos priežiūros srityse, ir siekia užtikrinti veiksmingą vartotojų teisių apsaugą, atitinkančią Europos Sąjungos teisės reikalavimus.

Gebėjimas identifikuoti, įvertinti ir valdyti saugumo rizikas tapo itin svarbiu kiekvienam saugos specialistui, vadovui, įmonės savininkui ar vadovui. Tačiau kaip šiuos įgūdžius galima efektyviai lavinti įmonėje ar organizacijoje? Kur galima rasti mokymosi medžiagos? Septyni ERASMUS+ projekto partneriai sukūrė saugumo rizikos valdymo mokymo medžiagą, suderintą su tarptautiniu rizikos valdymo standartu ISO 31000. Dėstytojai ir studentai kviečiami naudotis įvairiais ištekliais iš SECUREU projekto tinklalapio, įskaitant video paskaitas, saugos terminų žodyną, skaitomąją medžiagą ir praktines užduotis!

Per pastaruosius metus saugumo klausimai tapo svarbiu aspektu daugeliui Europos šalių. Pasaulis susiduria su daugybe iššūkių, tokių kaip migracija, kibernetinės atakos ir kiti nauji sunkumai, įskaitant virusų sukeltą krizę.

Tai lemia, kad reikalingi ne tik kokybiški jaunų saugumo specialistų mokymai, bet ir mokymai, kurie leistų jiems geriau pasiruošti krizei, o taip pat galbūt pašalinti daugelį pavojų jiems dar neįvykus ir nevirtus krize. Saugumo rizikos valdymo mokymas tapo svarbiu įvairių švietimo programų dalimi ne tik saugumo srityje.

Dėl šių priežasčių septyni partneriai iš šešių šalių – Latvijos, Lietuvos, Suomijos, Nyderlandų, Ispanijos ir Norvegijos – susibūrė sukurti naujausią skaitmeninę mokymo medžiagą apie saugumo rizikos valdymą. ERASMUS+ SECUREU projekto partneriai siekė sukurti tvarų saugumo specialistų tinklą, galintį bendradarbiauti ilgalaikėje perspektyvoje. Projekto metu taip pat parengėme rekomendacijas universitetams, ruošiantiems saugumo specialistus Europoje.

Projekto partneriai organizavo keletą bendrų veiklų – studentų ir dėstytojų apklausą, organizavo apskritojo stalo ekspertų susitikimus visose šešiose šalyse partnerėse. Apskritojo stalo susitikimų metu visi specialistai akcentavo, kad saugumo specialistas turi būti mokomas mąstyti plačiai ir matyti dalykus kontekste – svarbu suprasti organizacijos strategijas, mąstyti strategiškai, suteikti naujiems specialistams vadovavimo ir valdymo įgūdžių, taip pat gerinti bendravimo ir taip vadinamus minkštuosius įgūdžius. Daugelis industrijos iššūkių jau dabar ir ateityje yra tiesiogiai susiję su skaitmeninimu, dirbtiniu intelektu ir technologijomis. Labai svarbu saugos specialistams suteikti žinių IT, kibernetinio saugumo ir technologijų srityse. Nepaisant skirtingos kiekvienos šalies geografinės padėties, ekonomikos išsivystymo lygio, įvairios politikos saugumo srityje, visų šalių ekspertų išvados buvo labai panašios.

Projekto rezultatai

Pagrindinės projekto tikslinės grupės yra saugos srities specialistai ir universitetų bei mokymo centrai, teikiantys išsilavinimą ir mokymus saugos ir saugumo srities specialistams. Projekto internetinėje platformoje rasite įvairių saugumo rizikos valdymo įrankių ir medžiagos:

• Rekomendacijas universitetams, rengiantiems saugumo specialistus Europoje,
• Skaitmeninį saugumo rizikos valdymo žodyną,
• Video paskaitas apie įvairias saugumo rizikos valdymo potemes,
• Geriausių saugumo rizikos valdymo praktikų rinkinį ir
• Praktines užduotis studentams ir dėstytojams.

Čia galėsite žiūrėti vaizdo įrašus iš įvairių konferencijų ir renginių, taip pat rasite apklausų ir apskritojo stalo susitikimų ataskaitas.

Baigiamoji projekto konferencija įvyko 2024 m. lapkričio 7 d. Rygoje, Latvijoje. Konferencijos vaizdo įrašą rasite Turibos universiteto Facebook paskyroje: https://www.facebook.com/Biznesa.augstskola.Turiba

PROJEKTO INTERNETO PLATFORMA: https://security.turiba.lv

Projektas finansuojamas ERASMUS+ programos lėšomis

Projekto numeris: 2021-1-LV01-KA220-HED-000023056

Projekto partneriai: Turibos universitetas (Latvija), Kazimiero Simonavičiaus universitetas (Lietuva), Laurea taikomųjų mokslų universitetas (Suomija), Šiaurės universitetas (Norvegija), Avans taikomųjų mokslų universitetas (Nyderlandai), Barselonos autonominio universiteto fondas (FUAB) (Ispanija), „Apsaugos profesionalų asociacija” (Latvija)

Eglė Paškevičiūtė jau trečius metus studijuoja Mados industrijos bakalauro studijų programoje Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU). Jos aistra menui ir kūrybai išryškėjo dar mokykloje, todėl ji lankė ir dailės mokyklą. Baigusi Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnaziją, Eglė ieškojo studijų programos, kuri leistų atsiskleisti jos meniškai prigimčiai.

Mada ir menas – susiję

„Mada ir menas yra glaudžiai susiję – tiek mada, tiek menas išreiškia kūrybą ir emocijas. Mada gali būti laikoma vizualiu menu, leidžiančiu žmonėms komunikuoti savo tapatybę. Mados kūrimas reikalauja meninio mąstymo, estetikos pojūčio ir gebėjimo suprasti, kaip skirtingi elementai gali derėti tarpusavyje“, – sako Eglė.

Mada Eglei yra ne tik drabužių ar aksesuarų pasirinkimas, bet ir saviraiškos forma. Ji pastebi, kad emocinė būsena įtakoja aprangos pasirinkimą. „Mada leidžia man eksperimentuoti su stiliais, spalvomis ir formomis. Taip išreiškiu savo asmenybę ir nuotaiką“, – priduria ji.

Mokslai ir praktika

Eglė KSU studijuoja Mados industriją iš komunikacijos, rinkodaros, verslo vadybos perspektyvos, tačiau šiuo metu ją labiau domina praktinė mados pusė. Eglės aistra – siuvimas, konstravimas, eskizų piešimas. „Man ypač įdomios gaminių kūrybos detalės. Norint sukurti harmoningas drabužių detales, reikia daug žinių ir praktikos“, – teigia ji.

Eglė aktyviai mokosi siuvimo pagrindų profesinėje mokykloje, ketindama šias žinias panaudoti kurdama savo kolekcijas. Ji džiaugiasi, kad KSU suteikia galimybes užsiimti papildoma veikla, reikalinga svajonėms įgyvendinti.

Studijų pasirinkimas

Paklausta, kodėl pasirinko Mados industrijos studijas, Eglė prisimena, jog dar mokykloje žinojo, kad nori studijuoti su menais susijusią discipliną. Kai sužinojo apie KSU dėstomą programą, iškart pajuto, kad tai jos kelias. „Tuomet pamaniau: „O, tai tikrai mano dalykas!“, – prisimena ji.

Studijų programą ji apibūdina kaip įdomią ir įvairiapusišką. Sužavėjo ne tik paskaitos ir užsiėmimai, bet ir kompetentingi dėstytojai.

Mados iššūkiai ir tikslai

Eglė atkreipia dėmesį į tvarumo problemą mados srityje, kurią dar labiau blogina greitoji mada. „Mano tikslas ateityje – skatinti vartotojus rinktis kokybiškus, gamtai nekenksmingus produktus, net jei jie kainuoja šiek tiek daugiau“, – sako ji.

Studijų metu Eglei atsivėrė daug galimybių, tarp jų – „Erasmus“ mainų programa, leidusi pusmetį mokytis Ispanijoje. Taip pat universitetas reguliariai organizuoja susitikimus su įvairių sričių specialistais, dalinančiais savo patirtimi. „Galimybės suteikiamos visiems vienodos, tik reikia jas išnaudoti“, – pabrėžia ji.

Ateities planai

 Paklausta, kur save mato po 10 metų, Eglė teigia sieksianti magistro diplomo. Ji svajoja sukurti kolekciją, akcentuojančią moterišką vidinį grožį. „Kadangi dievinu rožinę spalvą ir visa, kas mergaitiška, kolekcija bus rožinė. Joje bus pūstų medžiagų suknelių, kostiumėlių, skirtų didžiajai scenai“, – pasakoja ji. Tačiau Eglė pabrėžia, kad tai dar tik svajonė, tačiau ją turėti tikrai svarbu.

Būsimiems studentams ji pataria nebijoti siekti savo tikslų. „Jeigu turite tikslą, tikrai jį pasieksite“, – įkvepiančiai sako Eglė. Anot jos, unikalus požiūris ir kūrybiškumas padeda atrasti vietą mados pasaulyje.