Kazimiero Simonavičiaus universitetas tapo Tarptautinės vadybos plėtros dinamiškose visuomenėse asociacijos (angl. The International Association for Management Development in Dynamic Societies, CEEMAN) nariu.

Kaip sako KSU Tarptautinių ryšių ir plėtros prorektorė Deimantė Žilinskienė, narystė CEEMAN organizacijoje – tai puiki galimybė universitetui tapti šios tarptautinės akademinės bendruomenės dalimi ir dar labiau stiprinti savo veiklos kokybę.

„Narystė šioje organizacijoje universitetui suteiks daugybę privalumų. Pirmiausia – galimybę priklausyti stipriam tarptautiniam tinklui, kuriame dalijamasi patirtimi, žiniomis ir sprendimais aktualiais klausimais. Tai – ne tik kontaktai, bet ir bendradarbiavimo galimybės, leidžiančios įgyvendinti bendrus projektus, tyrimus ar mainų programas vadybos, verslo ir kitose studijų ir mokslo kryptyse“, – sako prorektorė.

Ji teigia, kad narystė CEEMAN organizacijoje reikšmingai prisidės ir prie KSU Verslo inovacijų ir komunikacijos mokyklos augimo. „CEEMAN skatina diegti inovacijas studijų procese ir stiprina akademinės bendruomenės bei verslo ryšius, o tai leidžia verslo ir vadybos studijų programoms geriau atliepti darbo rinkos poreikius. Toks siekis – vienas iš pagrindinių mūsų universiteto prioritetų“, –  tvirtina prorektorė D. Žilinskienė.

Asociacija taip pat siūlo įvairias mokymų programas, seminarus bei konferencijas, skirtas dėstytojų ir vadovų profesiniam tobulėjimui.

„Asociacijos nariai turi galimybę naudotis CEEMAN leidiniais ir tyrimų ataskaitomis, būti matomi tarptautinėje erdvėje, nominuoti savo darbuotojus apdovanojimams bei siekti Tarptautinės kokybės akreditacijos (IQA), kuri patvirtina institucijos atitikimą aukštiems verslo ir vadybos švietimo standartams“, – pabrėžia Deimantė Žilinskienė.

Pasak jos, narystės asociacijoje suteikiami privalumai ne tik padės stiprinti universiteto vardo žinomumą ir plėtrą tarptautiniame kontekste, bet ir prisidės prie dar kokybiškesnio bei modernesnio vadybos švietimo formavimo. ,,Džiaugiamės tapę CEEMAN nariais, nes kartu tai yra ir puikus įvertinimas universitetui, o taip pat narystė prisidės ir prie universiteto tarptautiškumo dimensijos stiprinimo“, – teigia prorektorė D. Žilinskienė.

1993 m. įsteigta asociacija siekia paspartinti vadybos kokybės augimą Vidurio ir Rytų Europoje. Šiuo metu asociacija veikia kaip pasaulinis institucijų, tobulinančių vadybos kokybę bei skatinančių švietimą ir naujienų sklaidą, tinklas.

CEEMAN priklauso 230 narių iš 55 Europos, Šiaurės Amerikos, Lotynų Amerikos, Afrikos ir Azijos šalių.

Mokslas nuolat tobulėja, o naujos idėjos ir atradimai formuoja mūsų ateitį. Vis dėlto, neretai manoma, kad mokslinius proveržius daro tik patyrę specialistai, praleidę dešimtmečius laboratorijose. Tačiau pasaulis kečiasi, ir vis daugiau jaunuolių sugeba nustebinti savo atradimais, prisidėdami prie reikšmingų pokyčių visuomenėse.

Visame pasaulyje jauni mokslininkai ir inovatoriai kuria technologijas, kurios gali pakeisti mūsų gyvenimą. Tai ne tik universitetų studentai, bet ir moksleiviai, dalyvaujantys tarptautiniuose konkursuose, mokslinių tyrimų programose ir inovacijų projektuose. Jų projektai neapsiriboja teorinėmis idėjomis – jie kuria realiai pritaikomas technologijas, nuo medicininių sprendimų iki inovacijų vadybos srityje. Pavyzdžiui, paauglys Jack Andraka, būdamas vos 15-os metų sukūrė nebrangų ir itin tikslų metodą ankstyvai kasos vėžio diagnostikai. Jo atradimas gali išgelbėti milijonus gyvybių. Boyan Slat, dar būdamas paauglys, inicijavo „The Ocean Cleanup” projektą – sistemą, kuri padeda valyti vandenynus nuo plastiko. Ši technologija jau naudojama realiame pasaulyje ir prisideda prie taršos mažinimo. Dar vienas pavyzdys – 17-metų moksleivis Tanmay Bakshi jau nuo ankstyvo amžiaus dirba su dirbtinio intelekto technologijomis. Jis prisideda prie sprendimų, padedančių autizmo spektrą turintiems vaikams geriau bendrauti su aplinka.

Mokslas – tai ne uždara laboratorija, o kūrybiškumo ir inovacijų ekosistema, kurioje ekonomikos strategai, vadybos novatoriai, komunikacijos meistrai ir technologijų pionieriai ne tik kuria ateities sprendimus, bet ir komercializuoja idėjas, pritaikydami jas realiame pasaulyje. Šiuolaikiniai iššūkiai reikalauja naujų duomenų, inovatyvių metodų ir efektyvių modelių, todėl jaunieji tyrėjai turi ne tik tyrinėti, bet ir gebėti pritaikyti savo atradimus ir įžvalgas realioje rinkoje. Šiandien jaunieji tyrėjai – studentai – vis aktyviau prisideda prie naujų idėjų kūrimo, o jų dalyvavimas mokslinėje veikloje tampa itin svarbus ne tik jų pačių karjerai, bet ir verslo plėtrai bei ekonominei pažangai.

Mokslas ir verslas: kodėl tai neišskiriama?

Šiandienos pasaulyje beveik viskas gali būti komercializuojama, tad kodėl studentų idėjos neturėtų būti pritaikomos realiame pasaulyje? Moksliniai tyrimai nebėra skirti tik akademiniams žurnalams – jie gali tapti startuolių veiklos pagrindu, naujų technologijų, paslaugų ar verslo modelių varikliu. Svarbiausia – sukurti aplinką, kurioje jaunieji tyrėjai galėtų išbandyti, tobulinti ir pristatyti savo idėjas rinkai.

Daugelis universitetų jau investuoja į infrastruktūrą, kuri leidžia studentams ne tik atlikti teorinius tyrimus, bet ir įgyvendinti praktinius projektus. Tam kuriami:

1. Inovacijų laboratorijos ir hakatonai – tai vietos, kuriose studentai gali išbandyti idėjas praktiškai, bendradarbiaudami su verslo ir technologijų ekspertais.
2. Mokslo ir verslo inkubatoriai – padeda jauniesiems tyrėjams paversti savo idėjas į produktus ar paslaugas, kurios gali būti komercializuotos.
3. Tarptautinės partnerystės su įmonėmis – leidžia studentams dalyvauti realiuose verslo iššūkiuose ir spręsti problemas, su kuriomis susiduria globalios organizacijos.
4. Praktinių tyrimų finansavimas – vis dažniau studentų projektai finansuojami ne tik iš valstybinių šaltinių, bet ir privataus sektoriaus, kuris ieško inovatyvių sprendimų.

Studentų įsitraukimas į mokslinius tyrimus

Džiugu matyti, kad vis daugiau studentų aktyviai įsitraukia į mokslinę veiklą – jie publikuoja straipsnius akademiniuose leidiniuose, atlieka tyrimus kartu su dėstytojais ir prisideda prie verslui aktualių taikomųjų projektų. Tai rodo augantį jaunųjų tyrėjų norą kurti, analizuoti ir atrasti naujus sprendimus.

Džiaugiamės, kad vis daugiau Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) studentų publikuoja savo mokslinius straipsnius, tačiau svarbu, kad jaunieji tyrėjai dalyvautų ir taikomuosiuose projektuose, kurie turi realų poveikį verslui ir visuomenei. Todėl KSU planuoja organizuoti daugiau hakatonų, kurti specialias laboratorijas ir inovacijų erdves, kur studentai galėtų eksperimentuoti, bendradarbiauti su verslo partneriais ir mokytis inovacijų kūrimo proceso. Kaip mokslo prorektorė, skatinsiu studentų įsitraukimą į šias veiklas, nes tai yra kelias į jų profesinį augimą ir reikalingus pokyčius rinkoje.

Pasaulinės tendencijos: kokia kryptimi juda studentų tyrimai?

Visame pasaulyje vis labiau akcentuojama taikomųjų mokslinių tyrimų svarba. Štai kelios tendencijos:

• Universitetai tampa startuolių kalve – Harvardo, Stanfordo ar MIT studentų tyrimai dažnai tampa milijoninius verslus generuojančiais produktais.
• Kryptis į socialines inovacijas – tyrimai neapsiriboja vien technologijomis – vis daugiau dėmesio skiriama sprendimams, kurie gali prisidėti prie socialinių problemų sprendimo.
• Dirbtinis intelektas ir duomenų analizė – šios sritys tampa vis svarbesnės tiek ekonomikoje, tiek komunikacijoje, ir studentai vis dažniau į jas įsitraukia.

• Tarpdisciplininiai tyrimai – inžinieriai bendradarbiauja su ekonomistais, psichologai su technologijų kūrėjais, vadybos specialistai analizuoja inovacijų diegimą, o komunikacijos ekspertai padeda mokslinėms idėjoms pasiekti visuomenę. Švietimo ir teisės profesionalai taip pat įsitraukia į tyrimus – jie kuria strategijas, kaip nauji moksliniai atradimai gali būti efektyviai integruoti į švietimo sistemas ar reguliuojami teisės kontekste. Idėjos gimsta būtent ten, kur susijungia skirtingos žinios, o tarpdalykinis bendradarbiavimas leidžia sukurti tvaresnius, praktiškus ir socialiai atsakingus sprendimus.

Patarimas jauniems tyrėjams

Mokslas neturi ribų – jūsų idėjos gali tapti naujais atradimais, inovacijomis ir sėkmingais verslais. Jei turite idėją, drąsiai kreipkitės į savo universiteto vadovybę, dėstytojus ar tyrimų grupes.

Kiekvienas atradimas prasideda nuo pirmo žingsnio!

Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU) nuo rugsėjo 1 d. startuoja Kino industrijos vadybos bakalauro studijų programa. Išankstinis priėmimas į šią studijų programą bus paskelbtas balandžio 1 d.

Kino industrija – kūrybinių industrijų rūšis, apimanti daugybę sričių: kiną, animaciją, reklamos gamybą, specialios įrangos nuomą, aktorių atranką, dekoracijų ir rekvizito gamybą, vaizdo ir garso postprodukciją, kino rodymo bei kitas su audiovizualiniu turiniu susijusias paslaugas. Šioje industrijoje svarbūs taip pat moksliniai tyrimai ir inovacijos.

Kaip teigia KSU rektorė doc. dr. Gitana Neverienė, KSU siekia vykdyti studijų programas, orientuotas į šiandienos ir ateities darbo rinkos poreikius. Pasak rektorės, kino industrijos sritis – auganti ir itin perspektyvi.

„Lietuvoje kino industrija kasmet sulaukia vis daugiau dėmesio ir sėkmės istorijų. Lietuvos režisieriai pelno pasaulinio lygio apdovanojimus, nuolat auga sukuriamų filmų skaičius. Mūsų šalyje filmuoja garsios užsienio kampanijos, tokios kaip „Netflix“,  „HBO“ ir BBC, Lietuvoje kuriančios kino produkciją pasaulinei rinkai. Lietuva įsitvirtino pasauliniame kino žemėlapyje, todėl specialistų poreikis sparčiai augančioje kino industrijoje ateityje tik didės“, – sako rektorė.

Programoje numatyti studijų dalykai, apimantys kino gamybos ir projektų valdymą, scenarijaus rašymą, finansų planavimą, rinkodarą ir produkcijos platinimą, teisinius kino industrijos aspektus, skaitmenines inovacijas, kino festivalių organizavimą ir kt.

Kino industrijos vadybos bakalauro studijos truks 3,5 metų. Studijos vykdomos lietuvių arba anglų kalbomis.

Plačiau apie Kino industrijos vadybos bakalauro studijų programą galite sužinoti čia.

KSU taip pat nuo rugsėjo kviečia studijuoti naujose studijų programose: Mados vadybos magistro bei Šiuolaikinės komunikacijos ir medijų bakalauro programose.

Kazimiero Simonavičiaus universitetas kviečia Universiteto dėstytojus ir mokslininkus teikti kandidatūras į naujai formuojamą Universiteto Senatą.

Kandidatūrų teikimo terminas: iki 2025 m. kovo 12 d.

Reikalingi dokumentai: gyvenimo aprašymas (CV) ir motyvacinis laiškas (iki 1 psl.), kuriame argumentuojama, kodėl kandidatas siekia tapti Senato nariu ir prisidėti prie jo veiklos.

Kandidatūras prašome pateikti el. paštu: ksu@ksu.lt 

Rinkimų eiga:

Kovo 17 d. – Kovo 28 d. – Kandidatų į Senato narius viešinimas ir informacijos pateikimas akademinės bendruomenės susipažinimui.

Kovo 31 d. – Balandžio 2 d. – Senato narių rinkimai.

Kilus klausimams apie Senato rinkimus kviečiame konsultuotis ir kreiptis į Tarptautinių ryšių ir plėtros prorektorę, Senato rinkimų komisijos pirmininkę Deimantę Žilinskienę, el.p. deimante.zilinskiene@ksu.lt

Kviečiame aktyviai dalyvauti ir prisidėti prie Universiteto akademinės bendruomenės stiprinimo!

Vasario 27 – kovo 2 d. Vilniuje, „Litexpo“ parodų ir kongreso centre vyksiančioje Knygų mugėje savo antrąją knygą „Lėtas pavasaris“ pristatys KSU prorektorė dr. Helga Marija Kauzonė. Technologijos mokslų daktarės laipsnį turinti H. M. Kauzonė bičiuliams ir kolegoms gerai pažįstama kaip talentinga vadovė. Tačiau vieną dieną ji juos nustebino nauju – rašytojos – amplua, be kurio šiandien neįsivaizduoja savo gyvenimo.

Helga  M. Kauzonė mielai sutiko papasakoti apie savo santykį su rašymu ir kūryba.

– Knygų mugėje pristatysite savo antrąją knygą „Lėtas pavasaris“. Apie ką ji?

–  Palikime šį atradimą skaitytojams. Šiek tiek atskleisiu, kad tai nėra pasakojimas apie pavasarį, tai yra metafora, būsena, kurią patiria knygos herojė bei skaitytojas, skaitydamas šią psichologinę dramą. Knygos centre – mergina, kurios gyvenimiškos patirtys ir išgyvenimai paremti tikromis istorijomis.

Tai antroji mano knyga – ji brandesnė, sakyčiau, netgi drąsi. Skaitytojas, mano manymu, joje atras ir sau artimų situacijų, atpažins jausmus, kuriuos yra išgyvenęs. Manau, būtent tai ir daro knygą aktualią.

–  Esate mokslų daktarė, ilgus metus dirbote vadovaujamą darbą viešajame sektoriuje. Kas paskatino Jus pradėti rašyti?

–  Pirmąją knygą išleidau 2015 metais. Pradėjau rašyti, nes jaučiau, kad mano gyvenimą užvaldė rutina. Labai aiškiai suvokiau, kad noriu tai pakeisti. Rašymas  tapo mano „pabėgimu“  į kitą pasaulį. Gerai prisimenu tą dieną, kai grįžusi namo pradėjau užrašinėti savo mintis. Taip ir prasidėjo mano rašymo kelionė. Beje, pirmąją knygą pradėjau rašyti ne kompiuteriu, o ranka – taip, matyt, atskyriau kūrybinį  nuo man įprasto dalykinio rašymo.

– Kaip apibūdintumėte savo rašymo stilių ir ar jaučiate, kad turite savitą žanrą?

–  Mano kūryboje nėra vieno griežtai apibrėžto žanro – kaip ir moksle, mėgstu eksperimentuoti. Kiekviena mano knyga –  tarsi naujas tyrimas, naujas bandymas. Pirmoji mano knyga – iš mokslinės fantastikos srities. Teko gilintis į Einšteino asmenybę, studijuoti laikmetį, kurti personažus. Antrojoje knygoje pasinėriau į psichologinę dramą, jausmų ir išgyvenimo tikrovę. O dabar ką tik baigiau detektyvo rankraštį su haiko elementais. Man svarbiausia ne žanras, o galimybė tyrinėti įvairias temas ir pasakoti įtraukiančias istorijas.

Man asmeniškai rašymas – fantazijos išlaisvinimas.

– Kaip į Jūsų rašymą reagavo šeima?

– Šeima mane palaiko, ir tai labai padeda.

– Koks jausmas aplanko užbaigus knygą?

–  Jausmas puikus!

Ir iš karto norisi suplanuoti kitą „pabėgimą“ – kitos knygos rašymą. Jau baigiant pirmąją knygą, pradėjau galvoti apie antrąją. Beje, nors knyga, kurią pristatysiu Knygų mugėje, nėra pirmosios knygos tąsa, tačiau turiu pripažinti, kad pirmoji knyga manęs taip lengvai nepaleido – abiejų knygų personažai turi tam tikrų sąsajų. Kokių? Manau, skaitytojas tai supras.

Norėčiau duoti patarimą pradedantiems rašytojams – parašę knygą, padarykite pauzę, paleiskite savo knygų personažus ir pasiruoškite naujai istorijai. Man tam prireikė pusmečio. Knygos rašymas labai įtraukia, herojai toliau gyvena savo gyvenimus ir tiesiog nepaleidžia rašytojo – prašo pratęsimo, diktuoja naujos istorijos siužetą.

–  Koks jausmas atversti ką tik iš spaustuvės atvežtą knygą?

–  Jausmas be galo malonus. Myliu tai, ką sukūriau.

–  Kiek Jūsų akademinio darbo patirtis atsispindi knygoje?

– Parašyti disertaciją ir knygą – du nepalyginami darbai, tačiau  abiem galioja tie patys reikalavimai –  nuoseklumas,  kantrybė, aiškios loginės sąsajos.

– Ar rašėte laikydamasi plano?

–  Tikėjausi, kad pavyks laikytis rašymo plano, tačiau realybė diktavo savo sąlygas. Rašiau lėktuvuose, komandiruotėse, mašinoje (naudodama diktofoną), personažai pažadindavo mane naktį. Tikrai mėgavausi šiuo procesu.

– Ar rašote sau, ar kitiems?

– Pradedu rašyti sau, bet vėliau jaučiu, kad turiu ką pasakyti ir kitiems.

–  Ką palinkėtumėte žmonėms, kurie svajoja rašyti, bet neišdrįsta?

–  Jei jaučiate, kad turite ką papasakoti, verta pabandyti rašyti. Nestabdykite savęs. Tačiau reikia nepamiršti, kad, kad ir kaip viliojančiai tai atrodytų, rašymas yra sunkus darbas. Perkelti mintis ant popieriaus nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti.

Nuo 2025 m. vasario 24 d. Deimantė Žilinskienė pradeda eiti Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) Tarptautinių ryšių ir plėtros prorektorės pareigas. Iki šiol ji vadovavo Verslo inovacijų ir komunikacijos mokyklai.

Eidama šias pareigas, Tarptautinių ryšių ir plėtros prorektorė atstovaus universitetui tarptautinėse ir nacionalinėse organizacijose, rūpinsis universiteto išorės ryšių plėtra, palaikys ryšius su Lietuvos ir užsienio organizacijomis, vystys universiteto strateginius plėtros projektus, taip pat koordinuos universiteto Senato veiklą.

Kaip teigia D. Žilinskienė, naujos pareigos yra ne tik jos ilgametės veiklos KSU įvertinimas, bet ir didelė atsakomybė: ,,Džiaugiuosi galėdama tęsti reikšmingus darbus universitete ir prisidėti prie jo tarptautinės plėtros. Universiteto ryšių su pasauliu stiprinimas – ne tik profesinis iššūkis, bet ir prasminga misija. Tikiuosi susitelkusios akademinės bendruomenės ir naujų horizontų, kurie atvers dar daugiau galimybių universitetui augti ir pasiekti reikšmingų rezultatų. Taip pat noriu padėkoti visiems, su kuriais kartu Verslo inovacijų ir komunikacijos mokykloje siekėme bendrų tikslų – kiekvienam dėstytojui, studentui, alumnams, socialiniams partneriams – esate kasdienis įkvėpimas ir džiaugiuosi, kad toliau susitelkę galėsime dirbti kitose veiklų srityse”, – teigia ji.

Akademinė ir profesinė patirtis

Deimantė Žilinskienė nuo 2017 m. yra KSU Verslo inovacijų ir komunikacijos mokyklos vadovė, lektorė, Senato narė. Deimantė su universiteto komanda sukūrė ir išvystė verslo, vadybos ir komunikacijos krypčių bakalauro ir magistrantūros studijų programas, vykdomas universitete. Šios studijų kryptys universitete yra akredituotos maksimaliam septynerių metų laikotarpiui. D. Žilinskienė yra Lietuvos standartizacijos departamento ekspertė, taip pat Nacionalinės aviacijos asociacijos LAVIA Valdybos narė. D. Žilinskienė taip pat yra dirbusi Vyriausybės strateginės analizės centre (STRATA) bei Mykolo Romerio universitete aukštojo mokslo analizės ir vadybos srityse.  Ji yra 3 mokslo knygų (mokslo studijų ir mokslo monografijų) bendraautorė, taip pat yra parengusi mokslo publikacijų nacionaliniuose ir tarptautiniuose mokslo žurnaluose. D. Žilinskienė – aktyvi tarptautinių mokslinių konferencijų dalyvė ir tarptautinių projektų, susijusių su IRT, sužaidybinimu, verslumu ir aviacijos vadybos sritimis ekspertė.

D. Žilinskienė Mykolo Romerio universitete yra įgijusi viešojo administravimo magistro laipsnį, nuo 2022 m. šiame universitete siekia vadybos mokslų krypties mokslų daktaro laipsnio. Jos mokslinių interesų sritis – atvirosios inovacijos, švietimo valdymas ir analitika, privataus ir viešojo sektorių inovacijos.

Deimantė Žilinskienė jungiasi prie naujai formuojamos KSU prorektorių komandos: vasario mėnesį prorektore mokslui tapo dr. Helga M. Kauzonė, o studijų prorektore – dr. Lidija Kraujalienė.

Sausio mėnesį Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) pasveikino naują akademinės bendruomenės narį prof. dr. Susran Erkan Eroğlu, kuris pradėjo eiti Verslo vadybos ir Organizacinės inovacijos ir vadybos studijų programų tarptautiniams studentams vadovo pareigas. Prof. S. Eroğlu specializacija apima politikos mokslus ir viešąjį administravimą.

Prof. dr. Susran Erkan Eroğlu pasidalijo savo akademine patirtimi ir papasakojo apie pirmąją pažintį su Lietuva ir KSU.

Prof. dr. Susran Erkan Eroğlu.

Akademinė veikla kaip gyvenimo būdas

Prof. Eroğlu, turintis ilgametę akademinio darbo ir vadovavimo patirtį, teigia, kad „jeigu tektų rinktis iš naujo, vėl pasirinktų tą patį profesinį kelią“. Jo įkvėpėja buvo mama, dirbusi mokytoja. „Mama nuo mažens skatino mane skaityti klasikinę literatūrą. Perskaičius knygą, kartu ją aptardavome – išmokau kelti klausimus, diskutuoti“, –  sako profesorius. Vėliau jo akademinį kelią įtakojo sociologijos profesorius, kuris skatino kritinį mąstymą. „Būdamas vyresnis pagalvojau: jei noriu suprasti mane supantį pasaulį, sociologija yra mano kelias“, – pasakoja prof. dr.   S. E. Eroğlu.

Per savo karjerą profesorius be pagrindinio darbo Turkijos universitetuose, dirbo JAV, Lenkijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Portugalijoje,  Kipre ir kitose šalyse. Jo darbas KSU bus ilgiausias užsienyje – universitete jis praleis metus. Prof. dr. S. E. Eroğlu ypač džiaugiasi, kad be vadovavimo studijų programoms,  galės ir dėstyti. Jo šiltas bendravimo būdas bei entuziazmas nepalieka abejonių, kad profesoriaus paskaitos bus įdomios ir mėgstamos. Šį semestrą jis dėstys Organizacinės elgsenos, Socialinių mokslų metodų, Tarpkultūrinės komunikacijos ir Verslo vadybos kursus.

Profesoriaus tikslai KSU

Eidamas Verslo vadybos ir Organizacinių inovacijų vadybos studijų programų tarptautiniams studentams vadovo pareigas, prof. Eroğlu bus atsakingas už inovatyvių mokymo programų kūrimą, atspindinčių pasaulines verslo ir komunikacijos tendencijas, taip pat tarptautinių studentų integraciją universitete. Be to, jis sieks skatinti bendradarbiavimų  mokslinių tyrimų srityje, tarptautinių partnerysčių stiprinimą bei dėstytojų mentorystę.

Prof. dr.  Eroğlu  KSU atrado per akademinius bendradarbiavimo tinklus Europoje. Kaip jis sako, universitetą  pasirinkti jį paskatino keli svarbūs veiksniai: „KSU yra atviras inovacijoms ir tarpdiscipliniam ugdymui, o tai puikiai dera su mano akademine ir mokslinių tyrimų filosofija“.

Gyvenimas Lietuvoje

Nuo atvykimo į Lietuvą prof.  dr. S. E. Eroğlu aktyviai domisi šalies kultūra, istorija ir šiuolaikiniu gyvenimo būdu. Vilnius jį sužavėjo savo istorinio paveldo ir modernaus miesto harmonija. „Kasdien Vilniuje atrandu ką nors naujo“, – sako jis.

Profesorius mėgsta vaikščioti pėsčiomis ir dažnai pėstute keliauja iš KSU, kuris įsikūręs šalia tarptautinio Vilniaus oro uosto, į senamiestį. „Prieš persikeldamas į Vilnių, čia buvau lankęsis keturis ar penkis kartus, todėl sostinėje nesu naujokas. Vilnius yra nedidelis, bet turi viską, ką turi sostinės – tai tiesiog nuostabu! Galiu drąsiai pasakyti, kad čia jaučiuosi kaip namie.“

Profesorius taip pat planuoja keliauti po Lietuvą – jo artimiausiuose planuose – apsilankymas  Klaipėdoje ir Kaune. Be to, jis jau pradėjo mokytis lietuvių kalbos. „Norint pažinti šalį, reikia stengtis išmokti kalbą“, – teigia jis.

Akademinio darbo privalumai ir iššūkiai

Prof. dr. Eroğlu kilęs iš Turkijos, kur mokytojai ir dėstytojai itin gerbiami. Jis pasakoja, kad tėvai Turkijoje labai vertina pedagogų darbą. Turkijoje švietimas laikomas esmine visuomenės vertybe, o tai sukuria stiprų pasitikėjimo ryšį tarp mokytojų ir visuomenės.

Didžiausias akademinės veiklos privalumas, anot prof. Eroğlu, yra darbas su studentais. „Labai džiugu matyti, kaip studentai plečia savo akiratį, brandina idėjas ir tobulėja intelektualiai. Taip pat mėgaujuosi mokslinių tyrimų veikla – galimybe nagrinėti naujas teorijas, bendradarbiauti su kitais mokslininkais ir prisidėti prie globalių diskusijų savo srityje.“

Patarimai jaunajai kartai

Prof. Eroğlu skatina jaunimą būti smalsiems, adaptyviems, atsiverti naujovėms. „Pasaulis keičiasi itin sparčiai, todėl gebėjimas prisitaikyti, kritinis mąstymas ir nuolatinis mokymasis bus svarbiausi veiksniai siekiant sėkmės“, – pataria jis. Jis ragina jaunus žmones pažinti skirtingas kultūras bei nebijoti užduoti klausimų.

„Tikiuosi, kad jaunoji karta su užsidegimu ir drąsa sieks savo svajonių, suprasdama, jog kiekviena patirtis – tiek sėkmė, tiek nesėkmė – formuoja stipresnę ir išmintingesnę asmenybę.“

Gyvenimas už universiteto ribų

Prof. Eroğlu gyvenime už akademinės veiklos ribų didžiausią vertę teikia šeimai ir paprastiems gyvenimo malonumams. „Man svarbu mėgautis gyvenimu ir jausti ryšį su juo“, – sako jis.

Muzikos klausymasis vairuojant, laikas su šeima – tai jo didžiausi džiaugsmai. „Šeima yra mano didžiausias hobis“, – priduria jis su šypsena. Taip pat jis mėgsta plaukioti ir vaikščioti – tai padeda išlikti aktyviam ir jausti ryšį su supančiu pasauliu.

Kazimiero Simonavičiaus universitetas džiaugiasi galėdamas pasveikinti prof. dr. Susran Erkan Eroğlu savo akademinėje bendruomenėje  ir linki jam sėkmės!

„Fashion Academy“ – mados žurnalistės Gretos Kukštaitės ir Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) komandos ir sukurti nuotoliniai mokymai vyresniųjų klasių moksleiviams ir visiems mados entuziastams jau išleido antrąją laidą. Antrasis mokymų sezonas prasidėjo 2024 m. lapkričio 12 d. ir baigėsi 2025 m. vasario 5 d. Baigiamojo susitikimo metu, į kurį KSU universitete susirinko projekto dalyviai, buvo įteikti „Fashion Academy“ pažymėjimai.

KSU – vienintelis universitetas Lietuvoje, siūlantis mados industrijos bakalauro ir magistro programą. Kaip sako dokt. Deimantė Žilinskienė, KSU Verslo inovacijų ir komunikacijos mokyklos vadovė, „Fashion Academy“ – puiki galimybė mados entuziastams praplėsti akiratį, susitikti su šioje srityje dirbančiais profesionalais, užduoti rūpimus klausimus. Daugeliui tai taip pat unikali proga pasitikrinti, ar mados pasaulis gali tapti jų ateities profesija.

„Džiaugiamės, kad šis projektas pritraukia vis daugiau mados entuziastų. Mokymų dalyvius siekiame supažindinti su įvairiomis mados industrijos sritimis, kurios reikalauja įvairių kompetencijų. Dažnai mokymų dalyviai nustemba, koks stiprus ir daugiasluoksnis šis sektorius, kuriame savo vietą gali atrasti besidomintys mada jaunuoliai ir kitų sričių profesionalai. Mados industrijoje reikalingi mados komunikacijos, rinkodaros, vadybos specialistai. Tikimės, kad mokymų dalyviai sugrįš į universitetą kaip Mados industrijos programos studentai.“

Tarp antrojo sezono programos dėstytojų – stilistas, jaunesnysis meno krypties direktorius ir vizualinis tyrėjas, dirbantis su „Gucci“, Tauras Žemaitis; „Boozt.com“ marketingo ir prekės ženklo vadovė Baltijos šalims Marija Volkovaitė; pasaulinio pripažinimo sulaukusio gatvės mados prekės ženklo „Broken Planet“ įkūrėja ir dizainerė Indrė Narbutaitė; stilistė ir „Elle Lithuania“ vyr. redaktorė Irina Sinė; drabužių dizainerė ir kostiumų dailininkė Marija Petraitytė; mados fotografas, stilistas ir kūrybinės agentūros „ORDAStudios“ įkūrėjas Saidis Orda ir kiti.

Mokymų dalyviai negailėjo šiltų atsiliepimų dėstytojams – pasak jų, mokymai padėjo geriau suprasti mados industrijos specifiką, atsiveriančias galimybes ir iššūkius, kuriuos teks spręsti ateityje. Baigiamojo susitikimo metu dalyviai susitiko su stiliste Jomante Vaitkute ir Greta Kukštaite – sėkmingas karjeras mados industrijoje kuriančiomis KSU alumnėmis.

2025 m. vasario 14 d. Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU) vyks diplomų įteikimo šventė. Iškilmingos ceremonijos metu diplomai bus įteikti bakalauro ir magistro studijų programų  absolventams.

11 valandą diplomus gaus Mados industrijos ir Verslo vadybos bakalauro studijų programų absolventai. Magistro laipsnio diplomai bus įteikti Organizacinių inovacijų ir vadybos bei Integruotos komunikacijos studijų programų absolventams.

14 valandą šventė prasidės tarptautiniams KSU absolventams, sėkmingai baigusiems Aviacijos vadybos bakalauro, Organizacinių inovacijų ir vadybos magistro studijų programą bei Europos Sąjungos teisės programą.

Absolventus sveikins KSU rektorė doc. dr. Gitana Neverienė, Verslo inovacijų ir komunikacijos mokyklos vadovė dokt. Deimantė Žilinskienė bei Nacionalinės Lietuvos asociacijos LAVIA valdybos pirmininkas Aleksandras Nemunaitis. Šventės dalyviams muzikinę programą paruošė III kurso Mados industrijos studentė Justė Dumčiūtė – gerai Lietuvoje žinoma dainininkė, laimėjusi ne vieną dainavimo konkursą.

Sveikiname absolventus, jų tėvelius ir artimuosius!

Vilma Butrimaitė-Mikšionė – sėkminga verslininkė, „Academia Dominorum“ bendraturtė, vadovaujanti partnerė. Vilmos kasdieninė veikla susijusi su verslo vystymo pareigomis – pardavimais, marketingu, klientų aptarnavimu, komunikacija. Šiuo metu Vilma studijuoja Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU) Integruotos komunikacijos magistro studijų programoje. Vilma sutiko pasidalinti savo karjeros bei studijų KSU patirtimi.

 – Esate sėkminga verslininkė. Kas įtakojo sprendimą siekti Integruotos komunikacijos magistro laipsnio KSU? 

– „Academia Dominorum“ skaičiuoja penktus metus. Verslo dėka augu pati, gilinu žinias, pažįstu naujus žmones. Ilgametė vadovavimo patirtis aviacijos srityje leidžia dalintis įgytomis kompetencijomis vadovavimo, planavimo, procesų tobulinimo, komandos auginimo srityse. Visada norėjau dalintis savo gebėjimais, žiniomis, tad nuolat mokausi. Nuolatinis mokymasis man – tai šių dienų „variklis“, be kurio negaliu judėti į priekį. Itin dinamiškame pasaulyje ir aktyvioje veikloje be tobulėjimo ir naujų žinių savęs neįsivaizduoju.

– Kodėl pasirinkote Integruotos komunikacijos magistro studijas KSU? 

– Komunikacija plačiąja prasme gyvenime užima itin svarbią vietą – ar vertintume per organizacijos, ar per asmeninę prizmę. Tai yra tarsi ašis, ant kurios suneriamos kitos sritys – vadovavimas, bendravimas, bendradarbiavimas, procesai, projektų valdymas ir t. t. Šis supratimas ir lėmė sprendimą pradėti Integruotos komunikacijos magistro studijas KSU.

KSU universitetą pasirinkau pagal rekomendaciją. Čia studijavo mano kolega, kuris puikiai atsiliepė apie universiteto studijų kokybę ir dėstytojus.

– Ar įmanoma suderinti studijas ir verslą? Kaip Jums tai pavyksta? 

– Man patinka posakis „Jeigu nori ir negali, reiškia per mažai nori“. Tame daug tiesos. Kai turi aiškų tikslą, nusistatai kryptį ir jo sieki, viskas įmanoma. Tai tik mūsų prioritetų klausimas. Patogus studijų grafikas, lankstūs dėstytojai, mažos grupės – tai tie veiksniai, kurie leidžia derinti studijas ir kitas veiklas.

– Koks Jūsų didžiausias atradimas studijuojant magistrantūroje? 

– Studijuojant magistrantūroje atėjo supratimas, kad turint darbinę/praktinę patirtį, studijuoti yra įdomiau ir naudingiau. Kai kurie dėstytojai  taip pat išsakė mintį, kad paskaitose, kuriose mokosi darbinę patirtį turintys studentai, paskaitos įgauna didesnį svorį, nes tuo pačiu mokosi ir dėstytojai.

– Kokios yra Integruotos komunikacijos studijos? 

– Integruotos komunikacijos studijos – itin įvairios dėstomų dalykų prasme. Studijos apima skirtingas komunikacijos sritis – nuo asmeninio prekės ženklo komunikacijos iki teisinio komunikacijos reglamentavimo bei strateginio planavimo ir valdymo. Studijos pagilino supratimą, kad itin svarbu žinoti ne tik ką komunikuojame, bet ir kaip turime komunikuoti. Komunikacija nėra tik teorija, tai – gyvas, nuolatos besikeičiantis ir prie aplinkos, auditorijos bei technologinių naujovių prisitaikantis procesas.

– Kaip apibūdintumėte studijų programos dėstytojus? 

– Man asmeniškai didžiausią vertę kuria dėstytojai – praktikai,  ir tokių dėstytojų KSU – didžioji dalis. Klausytis ne tik teorijos, bet ir jų asmeninių bei komandinių patirčių buvo itin naudinga ir įdomu.

– Ar KSU įgytas žinias naudojate darbe? 

– Vienareikšmiškai taip.

– Ką patartumėte dirbantiems kolegoms, kurie dvejoja dėl apsisprendimo pradėti studijas? 

– Pasidalinčiau šiuo interviu, nes jame – tik geriausi atsiliepimai apie studijas KSU! O jeigu rimtai – pati geriausia investicija – žinios į save. Palinkėčiau neatidėlioti ir nedelsiant pradėti studijuoti.

– Kokie trys žodžiai geriausiai apibūdina KSU?

a) šiuolaikiškas/inovatyvus;

b) kompaktiškas (mažos studentų grupės);

c) lankstus (lankstus studijų grafikas).

– Koks Jūsų gyvenimo moto?

– Viskas prasideda nuo gebėjimo suprasti save. Supratę save, galime suprasti esančius šalia. Įgavę drąsos, galime skatinti šalia esančių žmonių augimą.

Janis Sadinovs (37 m.), buvęs „Bolt“ įmonės žmogiškųjų išteklių vadovas, įmonės  „Pathway Forward“ įkūrėjas, gruodžio 17 d. KSU studentams skaitė paskaitą apie karjeros ir profesinės sėkmės komponentus bei asmenybės augimą.

Su Janiu susitikome prieš pat šventes. Juokavome, kad šventinis laikotarpis – pažadų sau dalinimo metas. Janis sako, kad Naujieji metai – puikus laikas įvertinti savo asmeninį progresą ir susiplanuoti tolimesnį augimą.  Jis pabrėžia, kad naujam įpročiui ar įgūdžiui susiformuoti reikia laiko, o svarbiausias sėkmės komponentas  – nuoseklumas, todėl Janis pataria apsišarvuoti kantrybe. Janis sutiko plačiau papasakoti apie savo asmeninę augimo kelionę.

– Kuo šiuo metu užsiimate?
– Šiuo metu vadovauju konsultacinei įmonei „Pathway Forward“. Esu žmogiškųjų išteklių vadovas, tad daugiausia dirbu su įmonių įkūrėjais ir jaunomis komandomis. Mano tikslas – užtikrinti, kad šios komandos būtų pasirengusios sėkmei, galėtų augti bei plėstis. Taip pat konsultuoju startuolius.

– Kaip suprasti, ko norime?
– Svarbiausia – suprasti, kas esate ir kokias vertybes branginate gyvenime. Paklauskite savęs, ką norite pasiekti gyvenime? Jei pasirinksite sritį, kuri tikrai jums patinka, ilgainiui tapsite atsparesni, lengviau prisitaikstėte prie iššūkių ir lengvai tobulėsite. Asmeninis tobulėjimas neturėtų būti streso kupinas procesas – tai kelionė, kurios esmė yra atrasti tai, kas jus džiugina ir motyvuoja. Neverta skaityti saviugdos knygų ar nuolat klausytis įrašų apie kitų sėkmės istorijas.  Vietoje to pabandykite atsakyti į paprastą klausimą: kas man rūpi ir kodėl?

– Kokius didžiausius iššūkius teko įveikti Jums asmeninio tobulėjimo kelyje?
– Turėjau puikų darbą, gerą atlyginimą, bet veikloje nebejaučiau jokios aistros. Buvau perdegęs ir supratau, kad jei bandysiu prisiimti dar daugiau atsakomybės, niekada taip ir neturėsiu trokštamos laisvės daryti tai, ką noriu. Todėl nusprendžiau mesti darbą ir 9 mėnesiams išvykau į Lotynų Ameriką. Baiminausi, kad tokia ilga pauzė paveiks mano karjerą, bet pasitikėjau savo intuicija. Kelionė man ne tik suteikė daug neįkainojamų patirčių, bet ir padėjo pamatyti naujų perspektyvų. Grįžęs supratau, kad nieko nepraradau  –  darbo rinka nepasikeitė  – aš vis dar buvau paklausus. Kartais pauzė – kelionė ar tiesiog atsitraukimas – yra geriausias būdas persikrauti ir iš naujo įsivardinti tikslus.

– Kaip ugdyti naujus įpročius?
– Būti komforto zonoje gali būti pavojinga, jei tai tampa ilgalaikiu įpročiu. Progresas vyksta, kai sau keliame iššūkius. Geras būdas pradėti ką nors keisti –  naujo tikslo link judėti palaipsniui. Jei norite pagerinti sveikatą ar pakeisti kokį nors jus erzinantį  įprotį, susitelkite tik į vieną dalyką.  Pavyzdžiui, vietoje bandymo visiškai pakeisti gyvenimo būdą, išsirinkite vieną įprotį, kurį norite suformuoti. Jam susiformuoti reikia laiko. Nuoseklumas yra svarbiausia, o palaipsnės permainos galiausiai duoda didelių rezultatų.

– Ar galite pateikti pavyzdį apie savo asmeninį pokytį?
– Iš prigimties esu aktyvus žmogus, todėl man sunku sulėtinti tempą. Taigi supratau, kad man būtina išmokti nurimti, sustoti. Nekėliau sau tikslo pasiekti tobulybę meditacijoje – tiesiog norėjau sulėtinti tempą, skirti laiko apmąstymams. Palaipsniui  meditacija tapo svarbiu įpročiu, po kurio laiko pastebėjau ir teigiamą pokytį. Tomis dienomis, kai praleisdavau praktiką, man to tikrai trūkdavo.

– Kaip jaunimas gali išlaikyti motyvaciją, kai jaučiasi „užstrigę“, nusivylę?
– Motyvacija dažnai neteisingai suprantama, ypač matant daugybę pozityvių pavyzdžių socialinėse medijose. Visi kartais prarandame motyvaciją. Svarbiausia – ne susitelkti į tai, ar jaučiatės motyvuoti, bet kurti sveikus įpročius ir rutiną. Jei jaučiatės „užstrigę“, ramiai įvertinkite savo situaciją. Paklauskite savęs, kodėl taip jaučiatės, ir imkitės mažų, pasiekiamų pokyčių. Atminkite, kad „užstrigimo“ jausmas yra laikinas. Būkite nuoseklūs ir kantrūs su savimi.

– Kaip suderinti daugybę pareigų?
– Manau, kad šiandien taip garbinama „darbo ir gyvenimo balanso“ sąvoka yra iš esmės klaidinga. Turėtume kalbėti apie darbo, studijų ir asmeninio gyvenimo derinimą. Jei pasirinkote karjeros kryptį ar akademinį tikslą, natūralu, kad tam skirsite daug laiko ir energijos. Tačiau svarbu į savo dienotvarkę įtraukti veiklas, kurios suteikia energijos – socializuotis su draugais, užsiimti hobiais ar rūpintis sveikata. Aš tai vadinu deriniu, nes balansas reiškia tobulumą, o tokio dalyko nėra. Kartais santykis būna 70–30, kartais 30–70 – gyvenimas yra dinamiškas, toks turėtų būti ir jūsų požiūris.

– Kokias dažniausias klaidas žmonės daro asmeninio tobulėjimo kelyje?
– Viena pagrindinių klaidų – neužduoti sau esminių klausimų: ko aš noriu ir kodėl? Žmonės dažnai seka tendencijas arba siekia to, kas svarbu kitiems, bet būtina susitelkti į savo asmenybę. Kita klaida – veiksmų atidėliojimas. Daugelis laukia „tobulo momento“, bet geriausias laikas pradėti yra dabar. Tiesiog pradėkite pokytį!

– Ar dabar jaučiatės laimingesnis šiandien, nei tada kai per daug dirbote?
– Laimė yra sunkiai išmatuojamas dalykas, nes priklauso nuo konteksto. Dabar jaučiuosi ramus, nes užsiimu veikla, kuri man patinka ir remiasi į mano stiprybes. Nebeturiu poreikio niekam nieko įrodyti. Prieš dvejus metus net nežinojau, kad mane taip įkvėps savanorystė. Šiuo metu savanoriauju ir dažnai vykstu į Ukrainą – šiemet ten buvau devynis kartus. Suprantu, kad mano interesai gali pasikeisti ateityje, ir esu pasirengęs pradėti viską iš naujo, jei reikės. Svarbiausia, kad esu  ten, kur mokausi,  galiu išlaikyti smalsumą ir daryti tai, kas man atrodo teisinga.

– Ko palinkėtumėte studentams?

– Būkite smalsūs, atviri pasauliui ir aistringai siekite savo tikslo!