Kazimiero Simonavičiaus universitetas kviečia Universiteto dėstytojus ir mokslininkus teikti kandidatūras į naujai formuojamą Universiteto Senatą.

Kandidatūrų teikimo terminas: iki 2025 m. kovo 12 d.

Reikalingi dokumentai: gyvenimo aprašymas (CV) ir motyvacinis laiškas (iki 1 psl.), kuriame argumentuojama, kodėl kandidatas siekia tapti Senato nariu ir prisidėti prie jo veiklos.

Kandidatūras prašome pateikti el. paštu: ksu@ksu.lt 

Rinkimų eiga:

Kovo 17 d. – Kovo 28 d. – Kandidatų į Senato narius viešinimas ir informacijos pateikimas akademinės bendruomenės susipažinimui.

Kovo 31 d. – Balandžio 2 d. – Senato narių rinkimai.

Kilus klausimams apie Senato rinkimus kviečiame konsultuotis ir kreiptis į Tarptautinių ryšių ir plėtros prorektorę, Senato rinkimų komisijos pirmininkę Deimantę Žilinskienę, el.p. deimante.zilinskiene@ksu.lt

Kviečiame aktyviai dalyvauti ir prisidėti prie Universiteto akademinės bendruomenės stiprinimo!

Kviečiame visus Kazimiero Simonavičiaus universiteto studentus dalyvauti rinkiminiame Konferencijos narių susirinkime, kuris vyks balandžio 3 d. 15val. 213 aud. (Dariaus ir Girėno g. 21, Vilnius).

Konferencijos narių susirinkimo darbotvarkė:

  1. Visuotinio narių susirinkimo dalyvių registracija, mandatų išdavimas;
  2. Visuotinio narių susirinkimo atidarymas;
  3. Kvorumo tikrinimas;
  4. Visuotinio narių susirinkimo pirmininkaujančio ir sekretoriaujančio rinkimai;
  5. Visuotinio narių susirinkimo balsų skaičiavimo komisijos rinkimai;
  6. Visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės tvirtinimas;
  7. Kandidatų į Prezidentus pasisakymai ir klausimai;
  8. Kandidatų į Valdybą pasisakymai ir klausimai;
  9. Kandidatų į Revizijos komisiją pasisakymai ir klausimai;
  10. Balsavimas už kandidatus į Prezidentus;
  11. Balsavimas už kandidatus į Valdybą;
  12. Balsavimo rezultatų paskelbimas;
  13. Sveikinimo žodis.

Vadovaujantis KSU SA įstatų 4.22 punktu, ,,Studentai, norintys kandidatuoti į Prezidento postą, ne vėliau nei likus dviems savaitėms iki Konferencijos turi pateikti šiuo dokumentus: motyvacinį laišką, veiklos viziją, gyvenimo aprašymą, kuriame privalo deklaruoti savo narystę nevyriausybinėse organizacijose, politinėse partijose, kituose visuomeniniuose judėjimuose. Dokumentai teikiami el.p. ksusa@ksu.lt iki kovo 16 d. imtinai.

Valdybos nariai ir Revizijos komisijos nariai renkami tiesiogiai KSU SA Konferencijos metu.

Į Konferenciją privaloma registruotis: https://forms.office.com/e/MihGhpaG5z

Vasario 27 – kovo 2 d. Vilniuje, „Litexpo“ parodų ir kongreso centre vyksiančioje Knygų mugėje savo antrąją knygą „Lėtas pavasaris“ pristatys KSU prorektorė dr. Helga Marija Kauzonė. Technologijos mokslų daktarės laipsnį turinti H. M. Kauzonė bičiuliams ir kolegoms gerai pažįstama kaip talentinga vadovė. Tačiau vieną dieną ji juos nustebino nauju – rašytojos – amplua, be kurio šiandien neįsivaizduoja savo gyvenimo.

Helga  M. Kauzonė mielai sutiko papasakoti apie savo santykį su rašymu ir kūryba.

KSU prorektorė mokslui dr. Helga Marija Kauzonė

Knygų mugėje pristatysite savo antrąją knygą „Lėtas pavasaris“. Apie ką ji?

 Palikime šį atradimą skaitytojams. Šiek tiek atskleisiu, kad tai nėra pasakojimas apie pavasarį, tai yra metafora, būsena, kurią patiria knygos herojė bei skaitytojas, skaitydamas šią psichologinę dramą. Knygos centre – mergina, kurios gyvenimiškos patirtys ir išgyvenimai paremti tikromis istorijomis.

Tai antroji mano knyga – ji brandesnė, sakyčiau, netgi drąsi. Skaitytojas, mano manymu, joje atras ir sau artimų situacijų, atpažins jausmus, kuriuos yra išgyvenęs. Manau, būtent tai ir daro knygą aktualią.

 Esate mokslų daktarė, ilgus metus dirbote vadovaujamą darbą viešajame sektoriuje. Kas paskatino Jus pradėti rašyti?

 Pirmąją knygą išleidau 2015 metais. Pradėjau rašyti, nes jaučiau, kad mano gyvenimą užvaldė rutina. Labai aiškiai suvokiau, kad noriu tai pakeisti. Rašymas  tapo mano „pabėgimu“  į kitą pasaulį. Gerai prisimenu tą dieną, kai grįžusi namo pradėjau užrašinėti savo mintis. Taip ir prasidėjo mano rašymo kelionė. Beje, pirmąją knygą pradėjau rašyti ne kompiuteriu, o ranka – taip, matyt, atskyriau kūrybinį  nuo man įprasto dalykinio rašymo.

Kaip apibūdintumėte savo rašymo stilių ir ar jaučiate, kad turite savitą žanrą?

 Mano kūryboje nėra vieno griežtai apibrėžto žanro – kaip ir moksle, mėgstu eksperimentuoti. Kiekviena mano knyga –  tarsi naujas tyrimas, naujas bandymas. Pirmoji mano knyga – iš mokslinės fantastikos srities. Teko gilintis į Einšteino asmenybę, studijuoti laikmetį, kurti personažus. Antrojoje knygoje pasinėriau į psichologinę dramą, jausmų ir išgyvenimo tikrovę. O dabar ką tik baigiau detektyvo rankraštį su haiko elementais. Man svarbiausia ne žanras, o galimybė tyrinėti įvairias temas ir pasakoti įtraukiančias istorijas.

Man asmeniškai rašymas – fantazijos išlaisvinimas.

Kaip į Jūsų rašymą reagavo šeima?

Šeima mane palaiko, ir tai labai padeda.

Koks jausmas aplanko užbaigus knygą?

 Jausmas puikus!

Ir iš karto norisi suplanuoti kitą „pabėgimą“ – kitos knygos rašymą. Jau baigiant pirmąją knygą, pradėjau galvoti apie antrąją. Beje, nors knyga, kurią pristatysiu Knygų mugėje, nėra pirmosios knygos tąsa, tačiau turiu pripažinti, kad pirmoji knyga manęs taip lengvai nepaleido – abiejų knygų personažai turi tam tikrų sąsajų. Kokių? Manau, skaitytojas tai supras.

Norėčiau duoti patarimą pradedantiems rašytojams – parašę knygą, padarykite pauzę, paleiskite savo knygų personažus ir pasiruoškite naujai istorijai. Man tam prireikė pusmečio. Knygos rašymas labai įtraukia, herojai toliau gyvena savo gyvenimus ir tiesiog nepaleidžia rašytojo – prašo pratęsimo, diktuoja naujos istorijos siužetą.

 Koks jausmas atversti ką tik iš spaustuvės atvežtą knygą?

 Jausmas be galo malonus. Myliu tai, ką sukūriau.

 Kiek Jūsų akademinio darbo patirtis atsispindi knygoje?

Parašyti disertaciją ir knygą – du nepalyginami darbai, tačiau  abiem galioja tie patys reikalavimai –  nuoseklumas,  kantrybė, aiškios loginės sąsajos.

Ar rašėte laikydamasi plano?

 Tikėjausi, kad pavyks laikytis rašymo plano, tačiau realybė diktavo savo sąlygas. Rašiau lėktuvuose, komandiruotėse, mašinoje (naudodama diktofoną), personažai pažadindavo mane naktį. Tikrai mėgavausi šiuo procesu.

Ar rašote sau, ar kitiems?

Pradedu rašyti sau, bet vėliau jaučiu, kad turiu ką pasakyti ir kitiems.

 Ką palinkėtumėte žmonėms, kurie svajoja rašyti, bet neišdrįsta?

 Jei jaučiate, kad turite ką papasakoti, verta pabandyti rašyti. Nestabdykite savęs. Tačiau reikia nepamiršti, kad, kad ir kaip viliojančiai tai atrodytų, rašymas yra sunkus darbas. Perkelti mintis ant popieriaus nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti.

Nuo 2025 m. vasario 24 d. Deimantė Žilinskienė pradeda eiti Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) Tarptautinių ryšių ir plėtros prorektorės pareigas. Iki šiol ji vadovavo Verslo inovacijų ir komunikacijos mokyklai.

Eidama šias pareigas, Tarptautinių ryšių ir plėtros prorektorė atstovaus universitetui tarptautinėse ir nacionalinėse organizacijose, rūpinsis universiteto išorės ryšių plėtra, palaikys ryšius su Lietuvos ir užsienio organizacijomis, vystys universiteto strateginius plėtros projektus, taip pat koordinuos universiteto Senato veiklą.

Kaip teigia D. Žilinskienė, naujos pareigos yra ne tik jos ilgametės veiklos KSU įvertinimas, bet ir didelė atsakomybė: ,,Džiaugiuosi galėdama tęsti reikšmingus darbus universitete ir prisidėti prie jo tarptautinės plėtros. Universiteto ryšių su pasauliu stiprinimas – ne tik profesinis iššūkis, bet ir prasminga misija. Tikiuosi susitelkusios akademinės bendruomenės ir naujų horizontų, kurie atvers dar daugiau galimybių universitetui augti ir pasiekti reikšmingų rezultatų. Taip pat noriu padėkoti visiems, su kuriais kartu Verslo inovacijų ir komunikacijos mokykloje siekėme bendrų tikslų – kiekvienam dėstytojui, studentui, alumnams, socialiniams partneriams – esate kasdienis įkvėpimas ir džiaugiuosi, kad toliau susitelkę galėsime dirbti kitose veiklų srityse”, – teigia ji.

Akademinė ir profesinė patirtis

Deimantė Žilinskienė nuo 2017 m. yra KSU Verslo inovacijų ir komunikacijos mokyklos vadovė, lektorė, Senato narė. Deimantė su universiteto komanda sukūrė ir išvystė verslo, vadybos ir komunikacijos krypčių bakalauro ir magistrantūros studijų programas, vykdomas universitete. Šios studijų kryptys universitete yra akredituotos maksimaliam septynerių metų laikotarpiui. D. Žilinskienė yra Lietuvos standartizacijos departamento ekspertė, taip pat Nacionalinės aviacijos asociacijos LAVIA Valdybos narė. D. Žilinskienė taip pat yra dirbusi Vyriausybės strateginės analizės centre (STRATA) bei Mykolo Romerio universitete aukštojo mokslo analizės ir vadybos srityse.  Ji yra 3 mokslo knygų (mokslo studijų ir mokslo monografijų) bendraautorė, taip pat yra parengusi mokslo publikacijų nacionaliniuose ir tarptautiniuose mokslo žurnaluose. D. Žilinskienė – aktyvi tarptautinių mokslinių konferencijų dalyvė ir tarptautinių projektų, susijusių su IRT, sužaidybinimu, verslumu ir aviacijos vadybos sritimis ekspertė.

D. Žilinskienė Mykolo Romerio universitete yra įgijusi viešojo administravimo magistro laipsnį, nuo 2022 m. šiame universitete siekia vadybos mokslų krypties mokslų daktaro laipsnio. Jos mokslinių interesų sritis – atvirosios inovacijos, švietimo valdymas ir analitika, privataus ir viešojo sektorių inovacijos.

Deimantė Žilinskienė jungiasi prie naujai formuojamos KSU prorektorių komandos: vasario mėnesį prorektore mokslui tapo dr. Helga M. Kauzonė, o studijų prorektore – dr. Lidija Kraujalienė.

Sausio mėnesį Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) pasveikino naują akademinės bendruomenės narį prof. dr. Susran Erkan Eroğlu, kuris pradėjo eiti Verslo vadybos ir Organizacinės inovacijos ir vadybos studijų programų tarptautiniams studentams vadovo pareigas. Prof. S. Eroğlu specializacija apima politikos mokslus ir viešąjį administravimą.

Prof. dr. Susran Erkan Eroğlu pasidalijo savo akademine patirtimi ir papasakojo apie pirmąją pažintį su Lietuva ir KSU.

Prof. dr. Susran Erkan Eroğlu, KSU dėstytojas.

Prof. dr. Susran Erkan Eroğlu.

Akademinė veikla kaip gyvenimo būdas

Prof. Eroğlu, turintis ilgametę akademinio darbo ir vadovavimo patirtį, teigia, kad „jeigu tektų rinktis iš naujo, vėl pasirinktų tą patį profesinį kelią“. Jo įkvėpėja buvo mama, dirbusi mokytoja. „Mama nuo mažens skatino mane skaityti klasikinę literatūrą. Perskaičius knygą, kartu ją aptardavome – išmokau kelti klausimus, diskutuoti“, –  sako profesorius. Vėliau jo akademinį kelią įtakojo sociologijos profesorius, kuris skatino kritinį mąstymą. „Būdamas vyresnis pagalvojau: jei noriu suprasti mane supantį pasaulį, sociologija yra mano kelias“, – pasakoja prof. dr.   S. E. Eroğlu.

Per savo karjerą profesorius be pagrindinio darbo Turkijos universitetuose, dirbo JAV, Lenkijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Portugalijoje,  Kipre ir kitose šalyse. Jo darbas KSU bus ilgiausias užsienyje – universitete jis praleis metus. Prof. dr. S. E. Eroğlu ypač džiaugiasi, kad be vadovavimo studijų programoms,  galės ir dėstyti. Jo šiltas bendravimo būdas bei entuziazmas nepalieka abejonių, kad profesoriaus paskaitos bus įdomios ir mėgstamos. Šį semestrą jis dėstys Organizacinės elgsenos, Socialinių mokslų metodų, Tarpkultūrinės komunikacijos ir Verslo vadybos kursus.

Profesoriaus tikslai KSU

Eidamas Verslo vadybos ir Organizacinių inovacijų vadybos studijų programų tarptautiniams studentams vadovo pareigas, prof. Eroğlu bus atsakingas už inovatyvių mokymo programų kūrimą, atspindinčių pasaulines verslo ir komunikacijos tendencijas, taip pat tarptautinių studentų integraciją universitete. Be to, jis sieks skatinti bendradarbiavimų  mokslinių tyrimų srityje, tarptautinių partnerysčių stiprinimą bei dėstytojų mentorystę.

Prof. dr.  Eroğlu  KSU atrado per akademinius bendradarbiavimo tinklus Europoje. Kaip jis sako, universitetą  pasirinkti jį paskatino keli svarbūs veiksniai: „KSU yra atviras inovacijoms ir tarpdiscipliniam ugdymui, o tai puikiai dera su mano akademine ir mokslinių tyrimų filosofija“.

Gyvenimas Lietuvoje

Nuo atvykimo į Lietuvą prof.  dr. S. E. Eroğlu aktyviai domisi šalies kultūra, istorija ir šiuolaikiniu gyvenimo būdu. Vilnius jį sužavėjo savo istorinio paveldo ir modernaus miesto harmonija. „Kasdien Vilniuje atrandu ką nors naujo“, – sako jis.

Profesorius mėgsta vaikščioti pėsčiomis ir dažnai pėstute keliauja iš KSU, kuris įsikūręs šalia tarptautinio Vilniaus oro uosto, į senamiestį. „Prieš persikeldamas į Vilnių, čia buvau lankęsis keturis ar penkis kartus, todėl sostinėje nesu naujokas. Vilnius yra nedidelis, bet turi viską, ką turi sostinės – tai tiesiog nuostabu! Galiu drąsiai pasakyti, kad čia jaučiuosi kaip namie.“

Profesorius taip pat planuoja keliauti po Lietuvą – jo artimiausiuose planuose – apsilankymas  Klaipėdoje ir Kaune. Be to, jis jau pradėjo mokytis lietuvių kalbos. „Norint pažinti šalį, reikia stengtis išmokti kalbą“, – teigia jis.

Akademinio darbo privalumai ir iššūkiai

Prof. dr. Eroğlu kilęs iš Turkijos, kur mokytojai ir dėstytojai itin gerbiami. Jis pasakoja, kad tėvai Turkijoje labai vertina pedagogų darbą. Turkijoje švietimas laikomas esmine visuomenės vertybe, o tai sukuria stiprų pasitikėjimo ryšį tarp mokytojų ir visuomenės.

Didžiausias akademinės veiklos privalumas, anot prof. Eroğlu, yra darbas su studentais. „Labai džiugu matyti, kaip studentai plečia savo akiratį, brandina idėjas ir tobulėja intelektualiai. Taip pat mėgaujuosi mokslinių tyrimų veikla – galimybe nagrinėti naujas teorijas, bendradarbiauti su kitais mokslininkais ir prisidėti prie globalių diskusijų savo srityje.“

Patarimai jaunajai kartai

Prof. Eroğlu skatina jaunimą būti smalsiems, adaptyviems, atsiverti naujovėms. „Pasaulis keičiasi itin sparčiai, todėl gebėjimas prisitaikyti, kritinis mąstymas ir nuolatinis mokymasis bus svarbiausi veiksniai siekiant sėkmės“, – pataria jis. Jis ragina jaunus žmones pažinti skirtingas kultūras bei nebijoti užduoti klausimų.

„Tikiuosi, kad jaunoji karta su užsidegimu ir drąsa sieks savo svajonių, suprasdama, jog kiekviena patirtis – tiek sėkmė, tiek nesėkmė – formuoja stipresnę ir išmintingesnę asmenybę.“

Gyvenimas už universiteto ribų

Prof. Eroğlu gyvenime už akademinės veiklos ribų didžiausią vertę teikia šeimai ir paprastiems gyvenimo malonumams. „Man svarbu mėgautis gyvenimu ir jausti ryšį su juo“, – sako jis.

Muzikos klausymasis vairuojant, laikas su šeima – tai jo didžiausi džiaugsmai. „Šeima yra mano didžiausias hobis“, – priduria jis su šypsena. Taip pat jis mėgsta plaukioti ir vaikščioti – tai padeda išlikti aktyviam ir jausti ryšį su supančiu pasauliu.

Kazimiero Simonavičiaus universitetas džiaugiasi galėdamas pasveikinti prof. dr. Susran Erkan Eroğlu savo akademinėje bendruomenėje  ir linki jam sėkmės!

„Fashion Academy“ – mados žurnalistės Gretos Kukštaitės ir Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) komandos ir sukurti nuotoliniai mokymai vyresniųjų klasių moksleiviams ir visiems mados entuziastams jau išleido antrąją laidą. Antrasis mokymų sezonas prasidėjo 2024 m. lapkričio 12 d. ir baigėsi 2025 m. vasario 5 d. Baigiamojo susitikimo metu, į kurį KSU universitete susirinko projekto dalyviai, buvo įteikti „Fashion Academy“ pažymėjimai.

KSU – vienintelis universitetas Lietuvoje, siūlantis mados industrijos bakalauro ir magistro programą. Kaip sako dokt. Deimantė Žilinskienė, KSU Verslo inovacijų ir komunikacijos mokyklos vadovė, „Fashion Academy“ – puiki galimybė mados entuziastams praplėsti akiratį, susitikti su šioje srityje dirbančiais profesionalais, užduoti rūpimus klausimus. Daugeliui tai taip pat unikali proga pasitikrinti, ar mados pasaulis gali tapti jų ateities profesija.

„Džiaugiamės, kad šis projektas pritraukia vis daugiau mados entuziastų. Mokymų dalyvius siekiame supažindinti su įvairiomis mados industrijos sritimis, kurios reikalauja įvairių kompetencijų. Dažnai mokymų dalyviai nustemba, koks stiprus ir daugiasluoksnis šis sektorius, kuriame savo vietą gali atrasti besidomintys mada jaunuoliai ir kitų sričių profesionalai. Mados industrijoje reikalingi mados komunikacijos, rinkodaros, vadybos specialistai. Tikimės, kad mokymų dalyviai sugrįš į universitetą kaip Mados industrijos programos studentai.“

Tarp antrojo sezono programos dėstytojų – stilistas, jaunesnysis meno krypties direktorius ir vizualinis tyrėjas, dirbantis su „Gucci“, Tauras Žemaitis; „Boozt.com“ marketingo ir prekės ženklo vadovė Baltijos šalims Marija Volkovaitė; pasaulinio pripažinimo sulaukusio gatvės mados prekės ženklo „Broken Planet“ įkūrėja ir dizainerė Indrė Narbutaitė; stilistė ir „Elle Lithuania“ vyr. redaktorė Irina Sinė; drabužių dizainerė ir kostiumų dailininkė Marija Petraitytė; mados fotografas, stilistas ir kūrybinės agentūros „ORDAStudios“ įkūrėjas Saidis Orda ir kiti.

Mokymų dalyviai negailėjo šiltų atsiliepimų dėstytojams – pasak jų, mokymai padėjo geriau suprasti mados industrijos specifiką, atsiveriančias galimybes ir iššūkius, kuriuos teks spręsti ateityje. Baigiamojo susitikimo metu dalyviai susitiko su stiliste Jomante Vaitkute ir Greta Kukštaite – sėkmingas karjeras mados industrijoje kuriančiomis KSU alumnėmis.

2025 m. vasario 14 d. Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU) vyks diplomų įteikimo šventė. Iškilmingos ceremonijos metu diplomai bus įteikti bakalauro ir magistro studijų programų  absolventams.

11 valandą diplomus gaus Mados industrijos ir Verslo vadybos bakalauro studijų programų absolventai. Magistro laipsnio diplomai bus įteikti Organizacinių inovacijų ir vadybos bei Integruotos komunikacijos studijų programų absolventams.

14 valandą šventė prasidės tarptautiniams KSU absolventams, sėkmingai baigusiems Aviacijos vadybos bakalauro, Organizacinių inovacijų ir vadybos magistro studijų programą bei Europos Sąjungos teisės programą.

Absolventus sveikins KSU rektorė doc. dr. Gitana Neverienė, Verslo inovacijų ir komunikacijos mokyklos vadovė dokt. Deimantė Žilinskienė bei Nacionalinės Lietuvos asociacijos LAVIA valdybos pirmininkas Aleksandras Nemunaitis. Šventės dalyviams muzikinę programą paruošė III kurso Mados industrijos studentė Justė Dumčiūtė – gerai Lietuvoje žinoma dainininkė, laimėjusi ne vieną dainavimo konkursą.

Sveikiname absolventus, jų tėvelius ir artimuosius!