Pasiruošęs(-usi) savo idėjas paversti tikrove? Tuomet tai – tavo laikas!

KSU universitetas kartu su Lazy Hack ir Entrepreneurship Academy kviečia visus inovacijomis ir verslumu besidominčius Lietuvos aukštųjų mokyklų studentus dalyvauti Hack Vilnius 5.0!

Data: 2025 m. gegužės 17 d.
Vieta: Solo Society City House Vilnius (Šv. Stepono g. 33)
Laikas: 8:30 – 20:00 val.

Šių metų iššūkis:

Inovacijos tvariai ir žaliai ekonomikai

Temos:

– Tvari aviacija
– Žalioji mada
– Išmanieji ir tvarūs miestai
– Atvirų inovacijų kryptis (Wildcard Track)

Vietų skaičius ribotas – paskubėk užsiregistruoti!
👉 https://www.lazyhack.io/students-hack-vilnius-5-0

KSU universitete darbą pradėjo institucinės „Erasmus+“ programos koordinatorius Mindaugas Latišenka, turintis 13 metų darbo patirtį šioje srityje. Jis pakeitė Kristiną Šlekienę, kuri nuo šiol bus atsakinga už užsienio studentų priėmimą į universitetą.

Paprašėme Mindaugo atsakyti į kelis klausimus. Atsakymai leis geriau pažinti naują KSU bendruomenės narį.

– Gal gali prisistatyti?
– Esu 35 metų jaunuolis iš Vilniaus. Čia gimiau, augau ir myliu Vilnių labiau nei bet kada anksčiau.

– Pratęsk sakinį: „Esu puikus, nes…“
– …iki nuostabaus dar truputį trūksta, bet esu pakeliui.

– Kas Tave motyvuoja kas rytą keltis iš lovos?
– Mintis apie galimybę savo veikla nors kruopelyte padaryti šį pasaulį geresniu.

– Kaip kovoji su savo trūkumais, jei jų turi?
– Aš tiesiog juos priimu ir stengiuosi labiau pabrėžti privalumus.

– Kas Tave įkvepia?
– Seras Kenas Robinsonas, kuris skatino nebijoti klaidų, nepaisyti kitų nuomonių ir tiesiog bandyti.
Jei daina – tai „One Day“, kurią atlieka Asaf Avidan &The Mojos.

– Koks Tavo laisvalaikis?
– Kelionės, bėgiojimas, krepšinio podcastai, protmūšiai, netradicinė dokumentika, saldumynų valgymas.

– Kiek šalių esi apkeliavęs?
– 38-ias ir nemažą dalį jų „Erasmus+“ programos dėka.

– Ar Tau patinka Tavo darbas?
– Tikrai taip!

– Kas yra „Erasmus+“ programa vienu sakiniu?
– Neįtikėtina galimybė atrasti save, tobulėti, pakeisti aplinką, susirasti draugų ar būsimų verslo partnerių iš viso pasaulio – ir visa tai gauti nemokamai.

– Kodėl studentams verta pasinaudoti „Erasmus+“ programa?
– Darbdaviams Europoje „Erasmus+“ programoje dalyvavę studentai yra apie 80 % patrauklesni už tuos, kurie joje nedalyvauja. Tai įrodo Europos Komisijos atliktas tyrimas.

– Ko palinkėtumei studentams?
– Nebijokite būti originalūs, realizuokite save ir naudokitės KSU suteikiamomis galimybėmis.

Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. pradės vykdyti naują Šiuolaikinės komunikacijos ir medijų bakalauro studijų programą. Išankstinis priėmimas į šią programą prasidėjo balandžio 1 d.

Kuo nauja studijų programa yra išskirtinė? 

Pasak KSU Tarptautinių ryšių ir plėtros prorektorės, šios programos bendrakūrėjos ir dėstytojos Deimantės Žilinskienės, ši bakalauro studijų programa skirta ugdyti komunikacijos specialistus, gebančius kurti inovatyvų turinį, taikyti naujausias skaitmenines technologijas ir analizuoti medijų poveikį visuomenei. 

Programos išskirtinumas slypi jos daugiafunkciškume – programoje integruojamas požiūris į skaitmeninę komunikaciją, kūrybines industrijas ir medijų strategijas. Studijų metu studentai įgyja praktinės patirties, kurdami realius projektus ir bendradarbiaudami su verslo bei medijų industrijos atstovais. Taip pat programoje akcentuojama kūrybiškumo svarba. „Tai studijos tiems, kurie nori ne tik sekti naujausias medijų tendencijas, bet ir patys jas kurti“, – sako prorektorė D. Žilinskienė. 

Augantis komunikacijos specialistų poreikis Lietuvos ir globalioje darbo rinkoje 

Analizuojant komunikacijos ir medijų valdymo specialistų poreikį, paaiškėjo, kad vis daugiau verslų bei organizacijų veikia skaitmeninėje erdvėje, todėl auga ir specialistų, kurie gebėtų kurti efektyvią komunikaciją skirtingose platformose, paklausa. 

2020 m. e. prekyba kaip pardavimo kanalas augo 27 %, o nuo 2021 m. kasmet auga 10–15 % (pagal „eMarketer“, „Statista“, „Forbes“). 2023 m. vien socialinių tinklų vartotojų skaičius pasaulyje pasiekė 4,9 mlrd. žmonių, o iki 2027 m. šis skaičius, prognozuojama, išaugs iki maždaug 5,85 mlrd. vartotojų (pagal dpu.lt). 

Komunikacijos specialistams būtina atliepti sparčiai besikeičiančią medijų aplinką, kurioje atsiranda naujų technologijų taikymas – tokių kaip dirbtinio intelekto panaudojimas komunikacijoje, personalizuojant ar kuriant turinį, planuojant SEO strategijas ir pan. 

„Verslai ir organizacijos supranta didėjančią konkurenciją ir prekės ženklo valdymo svarbą, todėl plečia komunikacijos skyrius. Auga ir asmeninių prekių ženklų svarba bei komunikacijos poreikis – tiek verslininkams, tiek nuomonės formuotojams“, – teigia prorektorė Deimantė Žilinskienė. 

STRATA 2024 m. „2021–2030 m. nacionalinio pažangos plano strateginių tikslų poveikio rodiklių stebėsenos ataskaitoje“ pabrėžia, jog būtina didinti šalies tarptautinį konkurencingumą, ir tam reikalinga investuoti į aukštos kvalifikacijos komunikacijos bei žiniasklaidos specialistus. 

Išskirtinis Šiuolaikinės komunikacijos ir medijų programos turinys 

„Šiuolaikinės komunikacijos ir medijų bakalauro studijų programa rengs specialistus, gebančius planuoti, komunikuoti, valdyti ir rengti komunikacijos strategijas, atsižvelgiant į nuolat besikeičiančią skaitmeninę aplinką. Programa skirta asmenims, siekiantiems karjeros medijų, rinkodaros, viešųjų ryšių, žurnalistikos ir skaitmeninės komunikacijos srityse“, – sako D. Žilinskienė. 

Programos turinyje numatyti studijų dalykai apima komunikacijos strategijų ir skaitmeninio turinio kūrimą, duomenimis grįstą komunikaciją, socialinių medijų valdymą, prekės ženklo komunikaciją, istorijų pasakojimą, medijų teisę ir etiką. Į studijų programą integruoti naujausiomis medijų technologijomis grįsti komunikacijos modeliai. 

Daugiau apie Šiuolaikinės komunikacijos ir medijų bakalauro studijų programą galite sužinoti čia. 

Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) profesorius, socialinių mokslų daktaras Eugenijus Skerstonas – viena ryškiausių Lietuvos kultūros ir akademinės minties asmenybių. Jis žinomas kaip išvaizdos kultūros, stiliaus, estetikos bei daugelio gyvensenos kultūrai skirtų mokslo-pažintinių albumų autorius. Už nuopelnus kultūrai profesorius apdovanotas Prancūzijos Respublikos Meno ir literatūros riterio ordinu.

Šių metų Vilniaus knygų mugėje jis pristatė savo naują trikalbį tritomį „Privatus Vilnius. Interjerų gyvenimai“, kviečiantį pažvelgti į sostinės tapatybę per privačių interjerų estetiką ir kultūrinį sluoksnį. Tai proginis, Vilniaus 700-ųjų metų jubiliejui skirtas leidinys, išleistas lietuvių, anglų ir lenkų kalbomis. 

Su profesoriumi kalbamės apie leidinio, kurį jis sukūrė kartu su fotografu Augiu Narmontu, atsiradimo aplinkybes ir apie tai, ką jame ras skaitytojas. 

– Kaip gimė naujas, išties nemažos apimties, albumas?
– Šiuo albumu siekiau atskleisti Vilniaus privačių rezidencijų interjerų įvairovę, jų unikalią puošybą. Norėjau dokumentuoti tai, kas dažnai lieka nematoma – privačias erdves, iš kurių galima spręsti apie mūsų kultūrą, tradicijas ir skirtingų estetinių verčių įprasminimą, suvokimą. 

– Jūsų leidinyje matomi interjerai nėra stilizuoti ar specialiai paruošti fotografavimui. Kodėl pasirinkote dokumentinę perspektyvą?
– Man buvo svarbu užfiksuoti gyvenamąsias erdves tokias, kokios jos rastos fotografavimo dieną. Šis tritomis – dokumentika, perteikianti tikrąjį vilniečių gyvenimą, jų estetinius pasirinkimus. Fotografavome erdves būtent tokias, kokios, puošybos atžvilgiu, buvo sumanytos savininkų. 

– Kaip, Jūsų nuomone, namų interjerų puošyba galėtų būti susieta su žmogaus asmenybe?
– Namai yra tarsi mūsų gyvensenos kultūros atspindys. Tai su tikrove sietina metafora. Kaip esu ne kartą sakęs, galėtume įžvelgti dvi funkcijas: viena – praktiškumas, kita – estetika. Kiekvienas žmogus skirtingai suvokia savo aplinką, todėl interjerai yra ne tik erdvės, bet ir saviraiškos forma, atskleidžianti asmeninę meninę nuojautą arba nuovoką, kultūrinį išsilavinimą ir net pasaulėžiūrą, pasaulėjautą. 

– Jūsų tritomis išleistas lietuvių, anglų ir lenkų kalbomis. Ar tai reiškia, kad albumas skirtas ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinei auditorijai?
– Tikrai taip. Vilnius – tarptautinis miestas, turintis gilias istorines sąsajas su įvairiomis kultūromis. Norėjau, kad šis leidinys būtų prieinamas ne tik lietuviams, bet ir užsienio skaitytojams, besidomintiems mūsų sostinės istorija, architektūra ir interjero puošybos kultūra. 

– Kokius Vilniaus gyvenamųjų namų interjerus galima išvysti Jūsų trijų tomų albume? Ar galima sakyti, kad tai ir tam tikra miesto istorijos dalis?
– Jame įamžinti interjerai – tai ne tik dabartiniai privatūs namai, bet ir praeities liudytojai, kartais – labai tolimos. Daugelio erdvių puošyba, taip pat jų erdviniai formatai, ankstesnių savininkų buvo iš esmės pakeisti, bet radome ir tokių, kuriose, sakyčiau, per stebuklą, išliko originalių fragmentų, detalių, menančių praeitį. Neabejotina, kad interjerai yra neatsiejama Vilniaus istorijos dalis – jie skatina vaizdinius apie būtus gyvenimus tarp šių sienų. 

– Kaip, Jūsų nuomone, Vilniaus gyvenamųjų namų interjerai keitėsi per laiką?
– Laiko poveikis gyvenamųjų namų interjerų puošybai ypač stiprus. Visais laikmečiais jų besikeičiantys savininkai savaip įsivaizduodavo intymios aplinkos puošybą, todėl šiandien interjerų tyrėjai bando atsekti kadaise vyravusias tendencijas, esminius jų bruožus, taigi – nustatyti stilistines ypatybes. Sakykime, gotikos arba baroko laikų Vilniuje vyravo vienokios tendencijos, sovietmečiu – kitokios. Laisvos Lietuvos laikotarpiu, po pusamžį trukusios sovietinės okupacijos, matomas suartėjimas su Europa, jos įtaka. Pastaruoju metu matome vis didesnį individualumo siekį – žmonės kitaip ėmė vertinti prabangą, bet, kaip ir anksčiau, tęsia jaukumo paieškas, jas siekia derinti su funkcionalumu ir savitu estetikos suvokimu. 

– Esate ne tik socialinių mokslų daktaras, bet ir gyvensenos kultūros ekspertas. Kaip ši sritis susijusi su interjerais?
– Dėkoju už tokį svarų įvertinimą. Gyvensenos kultūra apima daugelį, su dvasingumu ir vaizduote susijusių sričių, įskaitant ir gyvenamosios aplinkos kūrimą. Interjeras nėra vien tik baldai ar spalvų deriniai – tai mūsų savijauta, kasdienybės kultūra ir netgi pasaulėžiūrą formuojantis veiksnys. Manyčiau, kad labai svarbu kalbėti apie tai, kaip estetika, funkcionalumas ir asmeninė erdvė gali sudaryti palankias prielaidas žmogui jaustis geriau. Pažvelkite į puikias nuotraukas, kuriose įamžinta nesuvaidinta vilniečių gyvensenos kultūros kokybė. 

– Kur galima rasti Jūsų naująjį tritomį?
– Tritomis albumas „Privatus Vilnius. Interjerų gyvenimai“ dar jubiliejiniais metais pasiekė skaitytojus – jį galima rasti bibliotekose, didžiuosiuose internetiniuose knygynuose, leidyklos „Žara“ tinklalapyje. 

Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) 2023 m. atšventė 20-ąjį veiklos gimtadienį. Šiandien KSU žinomas kaip universitetas, siūlantis išskirtines, darbo rinkoje aktualias studijų programas, tarp kurių – Aviacijos vadyba ir Mados industrija. 2024 m. žurnalo „Reitingai“ duomenimis, KSU užima antrąją vietą tarp stipriausių privačių universitetų Lietuvoje. 

Studijų modelis, orientuotas į šiuolaikinį studentą 

KSU studijų struktūra grindžiama lankstumu – be įprastinio studijų modelio, studentams siūlomos ir kitos studijų formos: paskaitos organizuojamos vakarais, savaitgaliais, nuotoliniu ar hibridiniu būdais. Tai leidžia studentams derinti studijas su darbu, pomėgiais. 

„Dauguma mūsų studentų – veiklūs, ambicingi žmonės. Kiekvienam stengiamės padėti rasti individualų kelią, leidžiantį suderinti mokslus su karjera ir asmeniniais interesais,“ – sako studijų prorektorė doc. dr. Lidija Kraujalienė. 

Lada Oleškevičienė, Aviacijos vadybos magistrantūros studentė, šiuo metu dirbanti „Nordic Aircraft Systems“ komercijos vadove, pabrėžia: „Paskaitos KSU vyksta po darbo valandų, dažniausiai nuo 18 val., tad man jas nesunku suderinti su darbu. Visos paskaitos yra įrašomos, todėl, esant poreikiui, galiu jas išklausyti man patogiu laiku. Imponuoja dėstytojų ir universiteto darbuotojų palaikymas  –  jie aktyviai įsitraukia į studentų klausimus ir padeda augti, ieškoti sprendimų, užtikrinti sklandžią studijų patirtį“, – sako Lada.

Aviacijos vadyba – studijos globaliai karjerai 

Pastaraisiais metais aviacijos vadybos studijos sulaukia vis didesnio studentų susidomėjimo – tiek dėl perspektyvios šio sektoriaus ateities, tiek dėl globalios karjeros galimybių. Nors aviacija Lietuvoje kartais laikoma nišine sritimi, šio sektoriaus reikšmė yra didelė. 

Pasak Aleksandro Nemunaičio, Nacionalinės aviacijos asociacijos (LAVIA) valdybos pirmininko, lietuviško kapitalo aviacijos įmonės kasmet sukuria apie 1,3 mlrd. eurų BVP, o pasauliniu mastu – virš 4 mlrd. eurų. Šiuo metu lietuviško kapitalo įmonės veikia net 25 pasaulio šalyse. 

Lietuvos aviacijos sektoriuje dirba apie 6–7 tūkst. specialistų (išskyrus skrydžių įgulas – pilotus ir stiuardus): nuo rinkodaros, pardavimų, finansų, projektų valdymo, IT, iki inžinerijos, teisės ir žmogiškųjų išteklių sričių. 

KSU Aviacijos vadybos bakalauro programa – viena populiariausių Europoje. Ji sukurta bendradarbiaujant su aviacijos įmonėmis ir asociacijomis. Nuo 2024 m. KSU pradėjo vykdyti ir Aviacijos vadybos magistrantūros studijas, orientuotas į vadovavimo aviacijos industrijoje kompetencijų ugdymą. 

„KSU Aviacijos vadybos programa atitinka globalius reikalavimus ir rengia lyderius, gebančius veikti dinamiškoje ir tarptautinėje aviacijos pramonėje,“ – teigia vizituojantis dėstytojas dr. Anil Padhra (JK), aviacijos ekspertas. 

Mados industrija – išskirtinė studijų programa Lietuvoje 

KSU Mados industrijos bakalauro programa – vienintelė tokio pobūdžio Lietuvoje. Ji sėkmingai vykdoma jau 10-metį ir 2024 m. Studijų kokybės vertinimo centro buvo akredituota (komunikacijos kryptyje) maksimaliam, 7 metų laikotarpiui. Tai rodo aukštą programos kokybę ir brandą tarptautiniame kontekste. 

„Mūsų programoje dėstomos unikalios disciplinos – mados psichologija, išvaizdos kultūra, kostiumo istorija, taip pat ir mados verslas, mados komunikacija, logistika ir tiekimo grandinė madoje, e. komercija, ir kita. Tai temos, kurios retai įtraukiamos kituose Europos universitetuose. Sulaukiame teigiamų atsiliepimų ir iš studentų, grįžusių iš studijų Italijoje ar kitose šalyse,“ – sako KSU prof. dr. Eugenijus Skerstonas. 

Mados industrija yra viena didžiausių ir sparčiausiai augančių pasaulyje – nuo 2020 m. ji augo 25 %, o 2023 m. siekė daugiau nei 2 trln. JAV dolerių. Prognozuojama, kad iki 2027 m. jos vertė pasieks 3 trln. dolerių. Šioje rinkoje didėjant tvarumo, etikos ir skaitmenizacijos svarbai, vis labiau reikalingi plataus profilio specialistai. 

KSU taip pat veikia Mados akademija (angl. Fashion Academy), skirta jaunimui ir visiems mados entuziastams. Akademija įkurta bendradarbiaujant su mados žurnaliste Greta Kukštaite, KSU alumne. Mados akademija 2025 m. jau išleido antrąją absolventų laidą. 

Rugsėjo mėnesį universitetas pradės vykdyti ir naują Mados vadybos magistro studijų programą. 

Daugiau apie KSU siūlomas studijų programas galite sužinoti apsilankę svetainėje www.ksu.lt 

Kovo 24-27 d. d. Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU) dirbę lietuvių kalbos dėstytojai vedė jau paskutiniąsias paskaitas lietuvių kalbos kursų dalyviams – ukrainiečiams, kurie net penkis mėnesius universitete mokėsi lietuvių kalbos. Baigiamieji užsiėmimai buvo kupini emocijų, šypsenų ir šiltų žodžių dėstytojams. Projektas „Lietuvių kalbos mokymai nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasitraukusiems Ukrainos pabėgėliams“ finansuojamas 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondo lėšomis.

„Planuoju toliau mokytis lietuvių kalbos. Nuo pat pirmos atvykimo dienos į Lietuvą stengiausi jos išmokti“, – sako Sergii, kuris KSU baigė B2 lygio lietuvių kalbos kursus.

Kaip pasakoja projekto vadovė Jurgita Valatkevičiūtė, kursuose lietuvių kalbos mokėsi beveik 100 karo pabėgėlių iš Ukrainos, radusių prieglobstį Lietuvoje. Ji pabrėžia, jog kursų organizavimo patirtis buvo išskirtinė: „Mūsų universiteto komanda jaučiasi atlikusi prasmingą darbą. Šie kursai padės ukrainiečiams geriau pažinti mūsų šalį ir lengviau integruotis į visuomenę.“

Kursus lankė įvairių profesijų, skirtingo amžiaus žmonės, kuriuos vienija bendra skaudi patirtis – Ukrainoje vis dar vykstantis karas. „Kursuose turėjome mokytojų, gydytojų, slaugytojų, dizainerių, rašytoją, rašantį knygas vaikams, inžinierių, kino festivalių bei įvairių projektų organizatorių, kavinės darbuotojų, garbaus amžiaus asmenų, studentų. Visi jie turėjo vieną bendrą tikslą – išmokti susikalbėti su Lietuvos gyventojais“, – dalijasi savo patirtimi Jurgita.

Ji priduria, kad  artėjant kursų pabaigos dienai dalyviai jautėsi itin pakylėti: „Kai kuriems tai buvo pirmi užsienio kalbos kursai ir pirmas užsienio kalbos pažymėjimas jų gyvenime.“

Lietuvių kalbos kursus vedė profesionali keturių dėstytojų komanda: prof. dr. Elena Jolanta Zabarskaitė, lituanistė – aktorė Inga Stankaitytė,  garsus kalbotyros specialistas prof. dr. Sergejus Temčinas ir lituanistė Tatjana Bogomolova.

Kursų, kuriuos organizavo KSU išskirtinumas – kognityvinė mokymo metodika, kurią parengė KSU dėstytoja prof. dr. Jolanta Zabarskaitė. Metodika grindžiama šnekamosios kalbos žodyno kaupimu, realių situacijų kūrimu. „Mokantis pagal šią metodiką, gramatika  ir taisyklės nėra esminis dalykas, o  klaidos –  natūrali mokymosi proceso dalis – į jas žiūrime kaip į galimybę. Kelis kartus padarius klaidą, trečią  kartą jau ir pats ją ištaisysi. Svarbiausia kaupti žodyną ir stengtis kalbėti. Tik vėlesniame kalbos mokymosi etape įvedama gramatika, mokomasi taisyklių,  – pasakoja J. Zabarskaitė. Profesorė džiaugiasi, kad jos sukurta  ir kursuose taikyta metodika pasiteisino – daugiau kaip 60 % kursų dalyvių pradėjo kalbėti lietuviškai. „Tai reiškia, kad kursų dalyviai ne tik gali atsakyti į klausimus, bet ir geba palaikyti pokalbį, bendrauti“, – sako profesorė.

Anot jos, kursų sėkmę lėmė ir dalyvių motyvacija. „Ukrainiečiai noriai mokosi lietuvių kalbos, nes kalba jiems reikalinga. Stipri motyvacija –  svarbus veiksnys mokantis užsienio kalbos. Dėl šios priežasties rezultatai geri“, – pabrėžia prof. J. Zabarskaitė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos gyventojai turėtų padėti ukrainiečiams mokytis lietuvių kalbos.  „Padarome jiems meškos paslaugą siūlydami kalbėti angliškai ar rusiškai. Kursų dalyviai pasakojo, kad lietuviai neretai patys nori praktikuoti anglų kalbą, todėl pasiūlo ukrainiečiams darbo aplinkoje bendrauti angliškai.“ Profesorė ragina būti kantriems ir skatinti ukrainiečius kalbėti lietuviškai: „Jei dirbame, bendraujame su ukrainiečiais – padėkime jiems mokytis lietuvių kalbos. Jie tikrai tai įvertins“, – teigia profesorė.

Ji pabrėžia, kad  Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai ne savo noru paliko namus, bet stengiasi integruotis Lietuvoje: randa darbus, kuria projektus, prisideda prie Lietuvos ekonomikos augimo. Pavyzdžiui, Ana, lietuvių kalbos kursų dalyvė, organizuoja ukrainietiško kino festivalį, o Olegas, fizioterapeutas, iš Visagino rašo knygas vaikams. Profesorė mini, kad kiekvienas kursų dalyvis atsinešė ir savo istoriją, kuri yra unikali, skirtinga ir atskleidžia vykstančio karo Ukrainoje žiaurumą.

Kursų dalyviai įspūdžiais apie baigtus kursus dalijosi lietuvių kalba. Visi jie patenkinti kursų kokybe ir taikyta dėstymo metodika. Sergii (25 m.) į Lietuvą atvyko iš Charkivo su žmona Ana prieš trejus metus. Kartu su žmona abu lankė  KSU organizuotus kursus. Šiuo metu jis vienoje iš Lietuvos įmonių dirba inžinieriumi, o Ukrainoje baigė Aviacijos akademiją. Lietuvių kalbos jis mokėsi nuosekliai, įdėdamas daug pastangų. „Tai jau ketvirti mano kursai. Pirmuosius apmokėjo darbdavys, vėliau mokiausi individualiai, o dabar baigiau ir KSU organizuotus kursus“, – pasakoja jis. Sergii sako, kad šie kursai buvo itin naudingi dėl dėmesio šnekamajai kalbai, o dėstytoja Jolanta taikė kognityvinės kalbos mokymosi metodiką, padėjusią praturtinti žodyną. Jis planuoja laikyti ir valstybinį kalbos egzaminą: „Man atrodo natūralu mokytis lietuvių kalbos. Nesuprantu, kaip galima gyventi Lietuvoje 5 ar 10 metų ir jos neišmokti“, – sako jis.

Eva (21 m.) į Lietuvą atvyko iš Kyjivo prieš trejus metus. Šiuo metu ji dirba CUP prekybos centre esančioje kavinėje barmene. Eva baigė A1 lygio kursus ir sako, kad palaikyti pokalbį jai jau nėra sunku. Ji šiltai atsiliepia apie savo dėstytoją Tatjaną Bogomolovą: „Mūsų dėstytoja buvo be galo šilta ir rūpestinga. Ji sukūrė tokią atmosferą, kad niekada nejutau jokios įtampos. Dėl to mokytis buvo lengva“, – pasakojo ji.  Eva planuoja toliau tobulinti lietuvių kalbą: „Kol gyvenu Lietuvoje, mokysiuosi. Tai buvo mano pirmieji kursai, ir esu labai patenkinta rezultatais. Darbe man labai svarbu susikalbėti su klientais.“

Tetiana (45), garsi Ukranos prodiuserė, kuri Lietuvoje gyvena antrus metus, pasakoja, kad jos ankstesnė lietuvių kalbos mokymosi patirtis buvo labai nesėkminga. „Atėjau į KSU iš kitų lietuvių kalbos kursų, kur iš esmės mokiausi lietuvių kalbos gramatikos. Lentelių ir taisyklių kalnas namie augo po kiekvienos pamokos, o aš auginau ne žinias, o baimę ir suvokimą, kad lietuvių kalba yra neįkandama. Kai buvau beprarandanti viltį pradėti kalbėti lietuviškai, per draugų draugus sužinojau, kad žinomas mokslininkas prof. dr. Sergejus Temčinas dirba KSU dėstytojų komandoje. Sėkmingai pavyko užsiregistruoti į kursus ir, nors buvau gerokai atsilikusi nuo bendramokslių, prie kurių prisijungiau, greitai juos pasivijau. KSU kursai man leido suprasti, kokia svarbi dėstymo metodika ir kiek žmonių dėl neefektyvaus dėstymo nepatiria kalbos mokymosi džiaugsmo. Mes mokėmės dainų, dirbome su tekstais, ir nesustodami kalbėjome. Man lietuvių kalba nebeatrodo tokia sunki kaip anksčiau“, – pasakoja Tetiana, kuri džiaugiasi dar ir tuo, kad ukrainiečių grupė susidraugavo ir toliau palaiko ryšius.

Projekto vadovė J. Valatkevičiūtė džiaugiasi baigtu projektu: „Netrūko iššūkių, jautrių momentų. Dažnai teko priimti sprendimus vadovaujantis ne tik taisyklėmis, bet ir žmogiškumu“, – sako ji. „Tikime, kad lietuvių kalbos žinios padės ukrainiečiams integruotis mūsų šalyje“, – teigia KSU atstovė.

Projektas: „Lietuvių kalbos mokymai nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasitraukusiems Ukrainos pabėgėliams“.

Projektas finansuojamas 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondo lėšomis.

Kiekvienais metais vis daugiau studentų ieško ne tik įdomios specialybės, bet ir tokios, kuri užtikrintų globalią karjerą ir būtų perspektyvi. Aviacijos sektorius, nors kartais vis dar laikomas nišiniu, šiandien atveria plačias karjeros galimybes – tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje erdvėje.

Apie tai, kodėl verta rinktis aviacijos studijas, kalbėta Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) organizuotoje diskusijoje „Ateities skrydžiai: aviacijos vadybos specialistų poreikis ir karjeros galimybės“, vykusioje parodoje „Karjera & Studijos Lietuvoje 2025“ kovo 28 d. parodų centre „Litexpo“.

Diskusijoje savo įžvalgomis dalijosi Inga Duglas – Civilinės aviacijos asociacijos CAVIA Valdybos pirmininkė, Sandra Diaso – „KlasJet“ žmogiškųjų išteklių vadovė, Aleksandras Nemunaitis – Nacionalinės aviacijos asociacijos LAVIA Valdybos pirmininkas bei Julius Norkūnas – ,,Digital Aero Technologies“ vadovas ir skaitmeninės aviacijos mokymų platformos „Aeroclass.org“ vadovas. Diskusiją moderavo KSU Tarptautinių ryšių ir plėtros prorektorė Deimantė Žilinskienė.

Lietuva be nacionalinio vežėjo, tačiau rimta žaidėja globaliame aviacijos sektoriuje

Viena svarbiausių diskusijos žinučių – Lietuvos aviacijos sektorius yra kur kas stipresnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pasak Aleksandro Nemunaičio, dažnai klaidingai manoma, jog Lietuvoje aviacija nėra reikšminga sritis, nes šalis neturi savo nacionalinių oro linijų.

„Tai netiesa – lietuviško kapitalo įmonės, veikiančios aviacijos srityje, kasmet generuoja apie 1,3 mlrd. eurų BVP, o pasauliniu mastu – virš 4 mlrd. Šiuo metu lietuviško kapitalo įmonės veikia 25 pasaulio šalyse.“

Jo teigimu, šiandien Lietuvos aviacijos sektoriuje dirba apie 6–7 tūkstančiai (be stiuardų ir pilotų)  įvairių sričių specialistų: nuo rinkodaros, pardavimų, finansų analitikų iki inžinierių, teisininkų, projektų vadovų, žmogiškųjų išteklių specialistų ir IT ekspertų. Be to, dauguma čia parengtų specialistų sėkmingai dirba ir tarptautinėse rinkose, nes jų akademinis pasirengimas  atitinka globalius standartus.

Kaip pabrėžė A. Nemunaitis, Lietuva ypač stipri lėktuvų nuomos, remonto, dronų technologijų ir aviacijos mokymų srityse. Tai reiškia, kad karjeros galimybių netrūksta ir tiems, kurie nėra tiesiogiai susiję su skrydžių operacijomis.

Verslo klasės skrydžiai iš Lietuvos – darbas, reikalaujantis preciziškumo

„KlasJet“ – viena iš lietuviško kapitalo aviacijos įmonių, kuri sėkmingai konkuruoja tarptautinėje rinkoje. Kaip pasakojo žmogiškųjų išteklių vadovė Sandra Diaso, įmonė specializuojasi užsakomųjų (charter)  ekonominės klasės ir VIP skrydžių srityje – nuo verslo klientų iki sporto komandų ar valstybinių atstovų.

„Įmonės nuomojami orlaiviai siūlo aukštos klasės skrydžius, išskirtinį aptarnavimą ir galimybę skristi atsižvelgiant į individualius poreikius,“ –  teigė ji.

Aviacijoje įsigali inovacijos

Aviacija šiandien – tai ir technologijų inovacijų erdvė. Kaip pastebėjo Julius Norkūnas, nors išoriškai šis sektorius atrodo modernus, jo vidinė struktūra dėl griežtų saugumo standartų dažnai išlieka konservatyvi. Būtent tai atveria erdvę proveržiui. Jis minėjo, kad aviacijoje ribų nėra – šis sektorius suteikia galimybę dirbti visame pasaulyje.

„Aviacijoje verslo kalba – anglų, o standartai šiame sektoriuje vienodi visame pasaulyje, nesvarbu, ar dirbsite Saudo Arabijoje, Lietuvoje, ar Kazachstane“, – teigė jis.

J. Norkūnas atkreipė dėmesį į tai, kaip skaitmeniniai mokymai keičia profesinio tobulėjimo galimybes aviacijoje. Platforma „Aeroclass“ leidžia mokytis nuotoliniu būdu iš bet kurios pasaulio vietos, o joje jau mokosi specialistai iš Saudo Arabijos, Omano, Angolos ir kitų šalių. Tai reiškia, kad studijuoti ar dirbti aviacijos srityje galima globaliai, net neišvykus iš Lietuvos. Be to, baigus studijas Lietuvoje, visada yra galimybė rinktis darbą kitoje šalyje – darbo principai aviacijoje panašūs. Jam pritarė ir A. Nemunaitis, akcentuodamas, kad lietuviško kapitalo įmonės turi savo atstovybes užsienio šalyse, kas darbuotojams suteikia galimybę būti lankstiems, išbandyti darbą ir kitose šalyse.

Kalbėdamas apie aviacijos ateitį, J. Norkūnas sakė, kad ji tikrai šviesi ir ambicinga. „Prognozės rodo, kad keliaujančių žmonių skaičius per dvidešimt metų padvigubės“, – teigė J. Norkūnas. Augimas  atneš daugybę naujų specialybių, kurios bu susijusios su sektoriaus progresu.

Inga Douglas taip pat pabrėžė, kad pasaulinis skrydžių augimas neišvengiamai kelia iššūkius oro uostų infrastruktūrai, logistikai, keleivių aptarnavimui, todėl būtina diegti inovatyvius ir tvarius sprendimus. Viena tokių krypčių – vandenilio technologijų taikymas orlaiviuose.

„Šviesių protų, žinių poreikis diegiant inovacijas ateityje tik didės. Nors ši sritis yra stipriai reglamentuota, tai nereiškia, kad joje nėra vietos naujovėms – priešingai, čia ypač svarbios inovacijos, – sakė Inga Douglas.

Sektoriui reikia įvairių talentų

„Linkusiems į socialinius, humanitarinius mokslus, turime nemažai pozicijų administracijoje, komercijoje, kur taip pat reikalingos specifinės žinios apie aviaciją, terminologijos išmanymas. Jei kalbame apie techninės krypties pasirinkimą, tuomet reikėtų galvoti apie inžineriją, darbą orlaivių remonto įmonėse“, – tvirtino I. Douglas.

Pasak S. Diaso, aviacijoje yra daug specifikos, atitinkamos terminologijos ir reglamentavimo, todėl svarbu įgyti  atitinkamą išsilavinimą. „Tačiau ne mažiau svarbios ir asmeninės darbuotojo savybės bei įgūdžiai dirbant šioje dinamiškoje ir labai įdomioje industrijoje”, – teigė ji.

KSU studentų sėkmės istorijos

Diskusiją užbaigė KSU prorektorė Deimantė Žilinskienė, pasidalijusi praktiniu pavyzdžiu, kaip glaudžiai studijos  susijusios su darbo rinka.

„Sunku prisiminti savaitę, kurią universitetas nebūtų sulaukęs skambučio ar nebūtų gavęs laiško iš aviacijos industrijos partnerių, ieškančių praktikantų ar darbuotojų tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje.“

Pasak jos, didelė dalis Universiteto Aviacijos vadybos studentų įsidarbina dar studijų metu – tai rodo, kad studentai labai lengvai integruojasi į darbo rinką ir kuria savo karjeras plačioje aviacijos industrijos, o taip pat ir pati rinka yra atvira profesionalams. Deimantė Žilinskienė paragino studentus sąmoningai rinktis studijų kryptį: „Prieš pasirinkdami studijas, įvertinkite, ar aviacija jus traukia, ir tuomet rinkitės kryptį, kurioje norėtumėte dirbti ateityje. Studijos tam tikrai yra puikus pasirinkimas, siekiantiems integruoti teorinius ir praktinius aviacijos industrijos ypatumus“, – sakė ji.

Balandžio 1 d. Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) pradeda išankstinį priėmimą į studijų programas:

Bakalauro studijų programos:

• Aviacijos vadybos studijų programa kviečia studijuoti jaunuolius, besidominčius aviacija ir norinčius dirbti globaliame ir sparčiai augančiame aviacijos sektoriuje.

Daugiau apie programą: Aviacijos vadybos studijos – ksu.lt

• Kino industrijos vadybos studijų programa rengia profesionalus karjerai dinamiškame kino gamybos, platinimo ir kino rinkodaros sektoriuje.

Daugiau apie programą: Kino industrijos vadyba – ksu.lt

• Mados industrijos studijų programa kviečia studijuoti tuos, kas domisi mada, mados komunikacija, mados verslu ir siekia daryti pokytį vienoje iš sparčiausiai augančių pramonės šakų.

Daugiau apie programą: Mados industrija – ksu.lt

• Nekilnojamojo turto verslo ir investavimo studijų programa kviečia studijuoti jaunuolius, norinčius įgyti visapusiškų žinių apie verslo kūrimą, valdymą ir investavimą nekilnojamojo turto sektoriuje.

Daugiau apie programą: Nekilnojamojo turto verslas ir investavimas – ksu.lt

• Šiuolaikinės komunikacijos ir medijų studijų programa kviečia studijuoti tuos, kas nori išmanyti ir valdyti kintančią skaitmeninę aplinką, suprasti technologines naujoves, vartotojų elgsenos ypatumus ir tvarumo tendencijas.

Daugiau apie programą: Šiuolaikinė komunikacija ir medijos – ksu.lt

• Verslo vadybos studijų programa rengia profesionalius verslo vadybos specialistus, gebančius prisitaikyti prie verslo aplinkos ir technologinių pokyčių, besikeičiančių darbo rinkos reikalavimų bei racionaliai ir efektyviai panaudojant išteklius kurti pridėtinę vertę.

Daugiau apie programą: Verslo vadyba – ksu.lt

Magistro studijų programos:

• Aviacijos vadybos studijų programa suteiks įgūdžių, reikalingų sėkmingai lyderių karjerai įvairiuose oro transporto pramonės sektoriuose, įskaitant oro linijų bendroves, oro uostų įmones ir administracijas, civilinės aviacijos departamentus, oro transporto konsultacines įmones, aviacijos ir kosmoso bendroves.

Daugiau apie programą: Aviacijos vadybos magistro studijos – ksu.lt

• Integruotos komunikacijos studijų programa orientuota į specialistus, siekiančius įvaldyti kompleksinius komunikacijos procesus globalioje aplinkoje.

Daugiau apie programą: Integruotos komunikacijos magistro studijos – ksu.lt

• Mados vadybos studijų programa rengia specialistus, turinčius gilų supratimą apie daugialypę mados industriją, technologinius pokyčius, vartotojų elgsenos tendencijas ir tvarumą.

Daugiau apie programą: Mados vadyba – ksu.lt

• Organizacinių inovacijų ir vadybos studijų programa skirta tiems, kas siekia tapti lyderiais, gebančiais diegti inovacijas ir efektyviai valdyti organizacijas.

Daugiau apie programą: Organizacinės inovacijos ir vadyba – ksu.lt

• Vientisosios teisės studijos (apjungiančios pirmąją (bakalauro) ir antrąją (magistro) studijų pakopas, trukmė – 5 metai). Šiose teisės studijose suteikiamos Lietuvos ir Europos Sąjungos teisinės sistemos žinios, kurių dėka absolventas geba dirbti tiek nacionalinėse, tiek ir tarpnacionalinėse organizacijose ir įmonėse.

Daugiau apie programą: Teisė (sesijinės studijos) – ksu.lt

Daugiau informacijos apie programas ir priėmimo sąlygas rasite KSU svetainėje:
https://ksu.lt/priemimo-tvarka/

Kazimiero Simonavičiaus universitetas tapo Tarptautinės vadybos plėtros dinamiškose visuomenėse asociacijos (angl. The International Association for Management Development in Dynamic Societies, CEEMAN) nariu.

Kaip sako KSU Tarptautinių ryšių ir plėtros prorektorė Deimantė Žilinskienė, narystė CEEMAN organizacijoje – tai puiki galimybė universitetui tapti šios tarptautinės akademinės bendruomenės dalimi ir dar labiau stiprinti savo veiklos kokybę.

„Narystė šioje organizacijoje universitetui suteiks daugybę privalumų. Pirmiausia – galimybę priklausyti stipriam tarptautiniam tinklui, kuriame dalijamasi patirtimi, žiniomis ir sprendimais aktualiais klausimais. Tai – ne tik kontaktai, bet ir bendradarbiavimo galimybės, leidžiančios įgyvendinti bendrus projektus, tyrimus ar mainų programas vadybos, verslo ir kitose studijų ir mokslo kryptyse“, – sako prorektorė.

Ji teigia, kad narystė CEEMAN organizacijoje reikšmingai prisidės ir prie KSU Verslo inovacijų ir komunikacijos mokyklos augimo. „CEEMAN skatina diegti inovacijas studijų procese ir stiprina akademinės bendruomenės bei verslo ryšius, o tai leidžia verslo ir vadybos studijų programoms geriau atliepti darbo rinkos poreikius. Toks siekis – vienas iš pagrindinių mūsų universiteto prioritetų“, –  tvirtina prorektorė D. Žilinskienė.

Asociacija taip pat siūlo įvairias mokymų programas, seminarus bei konferencijas, skirtas dėstytojų ir vadovų profesiniam tobulėjimui.

„Asociacijos nariai turi galimybę naudotis CEEMAN leidiniais ir tyrimų ataskaitomis, būti matomi tarptautinėje erdvėje, nominuoti savo darbuotojus apdovanojimams bei siekti Tarptautinės kokybės akreditacijos (IQA), kuri patvirtina institucijos atitikimą aukštiems verslo ir vadybos švietimo standartams“, – pabrėžia Deimantė Žilinskienė.

Pasak jos, narystės asociacijoje suteikiami privalumai ne tik padės stiprinti universiteto vardo žinomumą ir plėtrą tarptautiniame kontekste, bet ir prisidės prie dar kokybiškesnio bei modernesnio vadybos švietimo formavimo. ,,Džiaugiamės tapę CEEMAN nariais, nes kartu tai yra ir puikus įvertinimas universitetui, o taip pat narystė prisidės ir prie universiteto tarptautiškumo dimensijos stiprinimo“, – teigia prorektorė D. Žilinskienė.

1993 m. įsteigta asociacija siekia paspartinti vadybos kokybės augimą Vidurio ir Rytų Europoje. Šiuo metu asociacija veikia kaip pasaulinis institucijų, tobulinančių vadybos kokybę bei skatinančių švietimą ir naujienų sklaidą, tinklas.

CEEMAN priklauso 230 narių iš 55 Europos, Šiaurės Amerikos, Lotynų Amerikos, Afrikos ir Azijos šalių.

Mokslas nuolat tobulėja, o naujos idėjos ir atradimai formuoja mūsų ateitį. Vis dėlto, neretai manoma, kad mokslinius proveržius daro tik patyrę specialistai, praleidę dešimtmečius laboratorijose. Tačiau pasaulis kečiasi, ir vis daugiau jaunuolių sugeba nustebinti savo atradimais, prisidėdami prie reikšmingų pokyčių visuomenėse.

Visame pasaulyje jauni mokslininkai ir inovatoriai kuria technologijas, kurios gali pakeisti mūsų gyvenimą. Tai ne tik universitetų studentai, bet ir moksleiviai, dalyvaujantys tarptautiniuose konkursuose, mokslinių tyrimų programose ir inovacijų projektuose. Jų projektai neapsiriboja teorinėmis idėjomis – jie kuria realiai pritaikomas technologijas, nuo medicininių sprendimų iki inovacijų vadybos srityje. Pavyzdžiui, paauglys Jack Andraka, būdamas vos 15-os metų sukūrė nebrangų ir itin tikslų metodą ankstyvai kasos vėžio diagnostikai. Jo atradimas gali išgelbėti milijonus gyvybių. Boyan Slat, dar būdamas paauglys, inicijavo „The Ocean Cleanup” projektą – sistemą, kuri padeda valyti vandenynus nuo plastiko. Ši technologija jau naudojama realiame pasaulyje ir prisideda prie taršos mažinimo. Dar vienas pavyzdys – 17-metų moksleivis Tanmay Bakshi jau nuo ankstyvo amžiaus dirba su dirbtinio intelekto technologijomis. Jis prisideda prie sprendimų, padedančių autizmo spektrą turintiems vaikams geriau bendrauti su aplinka.

Mokslas – tai ne uždara laboratorija, o kūrybiškumo ir inovacijų ekosistema, kurioje ekonomikos strategai, vadybos novatoriai, komunikacijos meistrai ir technologijų pionieriai ne tik kuria ateities sprendimus, bet ir komercializuoja idėjas, pritaikydami jas realiame pasaulyje. Šiuolaikiniai iššūkiai reikalauja naujų duomenų, inovatyvių metodų ir efektyvių modelių, todėl jaunieji tyrėjai turi ne tik tyrinėti, bet ir gebėti pritaikyti savo atradimus ir įžvalgas realioje rinkoje. Šiandien jaunieji tyrėjai – studentai – vis aktyviau prisideda prie naujų idėjų kūrimo, o jų dalyvavimas mokslinėje veikloje tampa itin svarbus ne tik jų pačių karjerai, bet ir verslo plėtrai bei ekonominei pažangai.

Mokslas ir verslas: kodėl tai neišskiriama?

Šiandienos pasaulyje beveik viskas gali būti komercializuojama, tad kodėl studentų idėjos neturėtų būti pritaikomos realiame pasaulyje? Moksliniai tyrimai nebėra skirti tik akademiniams žurnalams – jie gali tapti startuolių veiklos pagrindu, naujų technologijų, paslaugų ar verslo modelių varikliu. Svarbiausia – sukurti aplinką, kurioje jaunieji tyrėjai galėtų išbandyti, tobulinti ir pristatyti savo idėjas rinkai.

Daugelis universitetų jau investuoja į infrastruktūrą, kuri leidžia studentams ne tik atlikti teorinius tyrimus, bet ir įgyvendinti praktinius projektus. Tam kuriami:

1. Inovacijų laboratorijos ir hakatonai – tai vietos, kuriose studentai gali išbandyti idėjas praktiškai, bendradarbiaudami su verslo ir technologijų ekspertais.
2. Mokslo ir verslo inkubatoriai – padeda jauniesiems tyrėjams paversti savo idėjas į produktus ar paslaugas, kurios gali būti komercializuotos.
3. Tarptautinės partnerystės su įmonėmis – leidžia studentams dalyvauti realiuose verslo iššūkiuose ir spręsti problemas, su kuriomis susiduria globalios organizacijos.
4. Praktinių tyrimų finansavimas – vis dažniau studentų projektai finansuojami ne tik iš valstybinių šaltinių, bet ir privataus sektoriaus, kuris ieško inovatyvių sprendimų.

Studentų įsitraukimas į mokslinius tyrimus

Džiugu matyti, kad vis daugiau studentų aktyviai įsitraukia į mokslinę veiklą – jie publikuoja straipsnius akademiniuose leidiniuose, atlieka tyrimus kartu su dėstytojais ir prisideda prie verslui aktualių taikomųjų projektų. Tai rodo augantį jaunųjų tyrėjų norą kurti, analizuoti ir atrasti naujus sprendimus.

Džiaugiamės, kad vis daugiau Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) studentų publikuoja savo mokslinius straipsnius, tačiau svarbu, kad jaunieji tyrėjai dalyvautų ir taikomuosiuose projektuose, kurie turi realų poveikį verslui ir visuomenei. Todėl KSU planuoja organizuoti daugiau hakatonų, kurti specialias laboratorijas ir inovacijų erdves, kur studentai galėtų eksperimentuoti, bendradarbiauti su verslo partneriais ir mokytis inovacijų kūrimo proceso. Kaip mokslo prorektorė, skatinsiu studentų įsitraukimą į šias veiklas, nes tai yra kelias į jų profesinį augimą ir reikalingus pokyčius rinkoje.

Pasaulinės tendencijos: kokia kryptimi juda studentų tyrimai?

Visame pasaulyje vis labiau akcentuojama taikomųjų mokslinių tyrimų svarba. Štai kelios tendencijos:

• Universitetai tampa startuolių kalve – Harvardo, Stanfordo ar MIT studentų tyrimai dažnai tampa milijoninius verslus generuojančiais produktais.
• Kryptis į socialines inovacijas – tyrimai neapsiriboja vien technologijomis – vis daugiau dėmesio skiriama sprendimams, kurie gali prisidėti prie socialinių problemų sprendimo.
• Dirbtinis intelektas ir duomenų analizė – šios sritys tampa vis svarbesnės tiek ekonomikoje, tiek komunikacijoje, ir studentai vis dažniau į jas įsitraukia.

• Tarpdisciplininiai tyrimai – inžinieriai bendradarbiauja su ekonomistais, psichologai su technologijų kūrėjais, vadybos specialistai analizuoja inovacijų diegimą, o komunikacijos ekspertai padeda mokslinėms idėjoms pasiekti visuomenę. Švietimo ir teisės profesionalai taip pat įsitraukia į tyrimus – jie kuria strategijas, kaip nauji moksliniai atradimai gali būti efektyviai integruoti į švietimo sistemas ar reguliuojami teisės kontekste. Idėjos gimsta būtent ten, kur susijungia skirtingos žinios, o tarpdalykinis bendradarbiavimas leidžia sukurti tvaresnius, praktiškus ir socialiai atsakingus sprendimus.

Patarimas jauniems tyrėjams

Mokslas neturi ribų – jūsų idėjos gali tapti naujais atradimais, inovacijomis ir sėkmingais verslais. Jei turite idėją, drąsiai kreipkitės į savo universiteto vadovybę, dėstytojus ar tyrimų grupes.

Kiekvienas atradimas prasideda nuo pirmo žingsnio!

Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU) nuo rugsėjo 1 d. startuoja Kino industrijos vadybos bakalauro studijų programa. Išankstinis priėmimas į šią studijų programą bus paskelbtas balandžio 1 d.

Kino industrija – kūrybinių industrijų rūšis, apimanti daugybę sričių: kiną, animaciją, reklamos gamybą, specialios įrangos nuomą, aktorių atranką, dekoracijų ir rekvizito gamybą, vaizdo ir garso postprodukciją, kino rodymo bei kitas su audiovizualiniu turiniu susijusias paslaugas. Šioje industrijoje svarbūs taip pat moksliniai tyrimai ir inovacijos.

Kaip teigia KSU rektorė doc. dr. Gitana Neverienė, KSU siekia vykdyti studijų programas, orientuotas į šiandienos ir ateities darbo rinkos poreikius. Pasak rektorės, kino industrijos sritis – auganti ir itin perspektyvi.

„Lietuvoje kino industrija kasmet sulaukia vis daugiau dėmesio ir sėkmės istorijų. Lietuvos režisieriai pelno pasaulinio lygio apdovanojimus, nuolat auga sukuriamų filmų skaičius. Mūsų šalyje filmuoja garsios užsienio kampanijos, tokios kaip „Netflix“,  „HBO“ ir BBC, Lietuvoje kuriančios kino produkciją pasaulinei rinkai. Lietuva įsitvirtino pasauliniame kino žemėlapyje, todėl specialistų poreikis sparčiai augančioje kino industrijoje ateityje tik didės“, – sako rektorė.

Programoje numatyti studijų dalykai, apimantys kino gamybos ir projektų valdymą, scenarijaus rašymą, finansų planavimą, rinkodarą ir produkcijos platinimą, teisinius kino industrijos aspektus, skaitmenines inovacijas, kino festivalių organizavimą ir kt.

Kino industrijos vadybos bakalauro studijos truks 3,5 metų. Studijos vykdomos lietuvių arba anglų kalbomis.

Plačiau apie Kino industrijos vadybos bakalauro studijų programą galite sužinoti čia.

KSU taip pat nuo rugsėjo kviečia studijuoti naujose studijų programose: Mados vadybos magistro bei Šiuolaikinės komunikacijos ir medijų bakalauro programose.