Nuo praėjusių metų rugsėjo Kazimiero Simonavičiaus universitete Aviacijos vadybos studijos vykdomos ne tik įprasta nuolatine studijų forma, tačiau ir nuotoliniu būdu. Nuotolinės studijos (angl. Online Studies) – tai studijų forma, leidžianti studentui studijuoti per atstumą – paskaitos, konsultacijos ir atsiskaitymai vyksta internetu.

Kazimiero Simonavičiaus universitetas yra vienintelis universitetas Lietuvoje, vykdantis Aviacijos vadybos studijas tiek įprastu, tiek nuotoliniu būdu. Siūloma nuotolinė studijų forma yra pritaikyta dirbantiems žmonėms – studentai gali mokytis tada, kada jiems patogu, ir toje pasaulio vietoje, kurioje yra.

Darbas aviacijos srityje reikalauja specifinių žinių apie industriją, net jei darbuotojas dirba administracijoje, o ne orlaivio įguloje ar orlaivių techninio aptarnavimo centre. Dalis darbuotojų dirbti pradeda neišmanydami sektoriaus ypatumų, todėl turi gilinti savo žinias ne tik dirbdami, bet ir studijuodami.

Norinčius geriau suprasti, ką reiškia studijuoti nuotoliniu būdu, kviečiame gegužės 5 dieną 18 val. dalyvauti KSU Aviacijos vadybos dėstytojo doc. dr. Anil Padhra atviroje paskaitoje „Aviacija ir COVID-19: kelias į atsigavimą“ (ang. Aviation and COVID-19: The Path to Recovery).

Daugiau informacijos ir registracija: https://bit.ly/2Sl1xm9

Daugiau informacijos apie Aviacijos vadybos nuotolines studijas: https://bit.ly/2YkwriE

Jonny Andersen

Šią savaitę prie Kazimiero Simonavičiaus universiteto Verslo mokyklos Aviacijos vadybos studijų programos dėstytojų komandos prisijungė naujas vizituojantis dėstytojas – Jonny Andersen, dėstysiantis Antžeminių paslaugų vadybą (angl. Ground Services Management).

Jonny Andersen yra patyręs aviacijos vadovas, turintis 25 metus siekiančią pasaulinę patirtį ir kompetenciją valdant pokyčius, vadovaujant oro uostų ir antžeminėms operacijoms, vykdant verslo pertvarkas ir infrastruktūros projektus.

Jis ėjo generalinio direktoriaus pareigas Kenijos oro uostų administracijoje, kurioje dirba 2 000 darbuotojų, vykdančių 18 valstybinių Kenijos aerodromų veiklą ir plėtrą. Prieš pradėdamas dirbti Kenijos oro uostų administracijoje Nairobyje, Kenijoje, jis dirbo Nacionalinių oro uostų direktoriumi Avinor mieste Norvegijoje, kur buvo atsakingas už šešių Norvegijos oro uostų valdymą. Savo karjeroje jis taip pat ėjo antžeminių operacijų vyr. viceprezidento pareigas „AirBaltic“, Latvijoje.

Jis taip pat yra Ženevos universiteto kviestinis lektorius, dėsto oro uostų strategiją Tarptautinės oro transporto asociacijos (ang. IATA – International Air Transport Association) klientams visame pasaulyje bei konsultuoja „Airbus“ įvairiais su oro uostais susijusiais klausimais.

Ekspertinės sritys:

• Strateginis planavimas ir analizė
• Verslo pertvarka
• Infrastruktūros plėtra
• Oro uostų privatizavimas
• Oro uostų ir antžeminių operacijų valdymas
• Pokyčių valdymas
• Lyderystė ir mentorystė

Jonny Andersen yra „AirportWorks“, nepriklausomos patariamosios praktikos oro uostų operatoriams, privatiems ir viešiesiems oro uostų savininkams, taip pat instituciniams investuotojams ir regioninės plėtros bankams, įkūrėjas. Per savo pasaulinės industrijos ekspertų tinklą „AirportWorks“ teikia patarimus oro uostų privatizavimo, tvaraus oro uostų sistemų optimizavimo, infrastruktūros plėtros ir oro uostų strategijų planavimo srityse.

Jonny yra įgijęs magistro laipsnį Kranfildo universitete (ang. Cranfield University) Jungtinėje Karalystėje. Jis yra „Modalis Infrastructure Partners Inc.“ bendradarbis Kanadoje, o nuo 2016 m. – Karališkosios aeronautikos draugijos narys (Fellow of the Royal Aeronautical Society).

„Džiaugiamės, kad Kazimiero Simonavičiaus universiteto Aviacijos vadybos studijų programos dėstytojų komanda sparčiai auga ir didžiuojamės, kad jos gretas pildo puikūs ir gerai žinomi aviacijos ekspertai, praktikai bei dėstytojai iš viso pasaulio. Tai leidžia užtikrinti studijų programoje dėstomų modulių išskirtinę kokybę, tarptautiškumą, o kartu ir parodo, kad ši studijų programa savo kokybe bei dėstytojų-profesionalų komanda nė kiek nenusileidžia kitoms žymioms aviacijos studijų programoms Europoje“, – teigia KSU Verslo mokyklos direktorė Deimantė Žilinskienė.

Gegužės 5 dieną 18 val. vyks nuotolinė Kazimiero Simonavičiaus universiteto Verslo mokyklos dėstytojo doc. dr. Anil Padhra paskaita „Aviacija ir COVID-19: kelias į atsigavimą“ (ang. Aviation and COVID-19: The path to recovery).

Paskaita skirta aviacijos profesionalams, Kazimiero Simonavičiaus universiteto partneriams, dėstytojams, studentams, absolventams ir visiems, kurie domisi aviacija.

Paskaitos trukmė – 45 min.

Doc. dr. Anil Padhra – KSU Aviacijos vadybos bakalauro studijų programos Tarptautinės aviacijos ir Aviacijos finansų modulių vizituojantis dėstytojas, Vakarų Londono universiteto (ang. University of West London) Aviacijos programos vadovas. Jis taip pat yra Karališkosios aeronautikos draugijos narys, Aukštojo mokslo akademijos bendradarbis.

Doc. dr. Padhra yra dirbęs įvairiuose Jungtinės Karalystės universitetuose kaip vyriausias lektorius aviacijos srityje. Taip pat yra įgijęs patirties kuriant ir rengiant aviacijos kursus: vadovams, komercinių oro linijų pilotams ir skrydžių vadovams. Prieš pradėdamas dirbti aukštojo mokslo srityje, doc. dr. Anil Padhra dirbo operacijų skyriuose: NATS (oro eismo valdymas), „easyJet“ oro linijose (operacijų tyrimai) ir „British Airways“ (oro uostų ir orlaivių priežiūra).

Lektorius yra įgijęs aviacijos ir kosmoso inžinerijos bakalaurą Liverpulio universitete, magistro laipsnį Londono „Imperial“ aukštojoje mokykloje ir meteorologijos daktaro laipsnį Readingo universitete (ang. University of Reading).

Registracija vykdoma čia iki gegužės 4 dienos

Taip pat primename, jog yra prasidėjęs tiesioginis priėmimas į Aviacijos vadybos nuotolinę bakalauro studijų programą.
Daugiau informacijos: https://bit.ly/2Sbh9ZJ

Indrė Radavičienė

Nuo šių metų į Rinkodaros ir reklamavimo studijų programą integruotas naujas studijų dalykas – Elgsenos kainodara. Šį modulį dėsto rinkodaros ekspertė Indrė Radavičienė. 

Jau daugiau nei 15 metų Indrė Radavičienė dirba rinkodaros srityje. Per šiuos metus sukaupė daug patirties, kaip kryptingai valdyti rinkodarą organizacijoje, kaip susitelkti į vartotojo lūkesčius ir poreikius, kokias rinkodaros, kainodaros, komunikacijos priemones ir kanalus naudoti įvairiose verslo situacijose, kokie rinkodaros, kainodaros sprendimai leidžia sukurti tikrąją vertę klientui.

Rinkodaros, kainodaros patirties I. Radavičienė toliau semiasi įgyvendindama įvairių verslo sektorių rinkodaros projektus: nuo kultūros iki logistikos. Savo patirtimi dalinasi su Kazimiero Simonavičiaus universiteto, Vilniaus universiteto ir kitais Lietuvos bei užsienio universitetų studentais. Skaitė paskaitas daugiau nei 30 užsienio universitetų, dalyvavo daugiau nei 10 tarptautinių rinkodaros projektų. Šiuo metu I. Radavičienė rengia elgsenos kainodaros srities disertaciją, kurios gynimas yra numatytas artimiausiu metu.

„Tiesa yra ta, kad vartotojai neperka prekės tik dėl kainos. Jie perka dėl daugelio veiksnių: jiems patinka prekės ženklas. Jie nori išbandyti tą prekę ar paslaugą, kurią rekomendavo draugas socialiniuose tinkluose. Jie nenori mokėti nei per daug, nei per mažai. Galbūt jie rinktųsi kitą prekę, bet čia, šioje vietoje, kurioje jie yra dabar, ji nepasiekiama.

Vartotojų elgsenos ir rinkodaros/kainodaros ryšiu domiuosi  jau daugiau nei 10 metų. Labiausiai patinka kurti tokius kainodaros modelius, kurie yra sąžiningi vartotojui ir leidžia įmonei generuoti pelną. Doktorantūros studijos, verslo konsultaciniai projektai, stažuotės ir darbas garsiausiose pasaulio kainodaros konsultacijų kompanijose suformavo ir toliau formuoja patirtį, kuria noriu su jumis pasidalinti ir įkvėpti „prisijaukinti“ kainodarą“, – sako dėstytoja Indrė Radavičienė.

Elgsenos kainodaros studijų dalyko metu:

• Sužinosite, kokie pagrindiniai kainodaros instrumentai ir metodai naudojami kuriant vertę vartotojui;
• Suprasite, kaip padidinti vertę vartotojui formuojant pardavimo pasiūlymą;
• Paanalizuosite kainos nustatymo, keitimo praktines situacijas, kurios leis priimti geriausius sprendimus jūsų versle.
• Susipažinsime, kaip komunikuojama pasiūlymo vertė vartotojui.

Augustė Bajorūnaitė (KSU nuotr.)

Augustė Bajorūnaitė jau daugiau nei ketverius metus raižo Jungtinių Arabų Emyratų dangų. Orlaivio palydovės darbas nubloškia į pačias įdomiausias ir netikėčiausias pasaulio vietas. Nuo rugsėjo mėnesio Augustės dienotvarkėje atsirado ir dar viena nauja kryptis – tai Vilnius, Kazimiero Simonavičiaus universitetas, kuriame pradėjo mokytis Aviacijos vadybą nuotoline forma.

Kaip nutiko, jog pasirinkote svajonių profesija vadinamą stiuardesės darbą?

Niekada negalvojau apie stiuardesės darbą kaip apie svajonių profesiją. Dirbau nekilnojamojo turto sektoriuje ir studijavau. Kartą naršydama socialiniame tinkle „Facebook“ pastebėjau skelbimą, jog renkama nauja įgulos komanda Jungtinių Arabų Emyratų avialinijoms. Maniau, pabandysiu. Nekėliau sau didelių lūkesčių, buvau atsipalaidavusi. Galbūt dėl to gana lengvai praėjau visus atrankos etapus ir jau kitą savaitę išvykau į Dubajų. Viskas įvyko labai greitai. Taip prasidėjo mano, kaip orlaivio palydovės, karjera.

Kaip atrodo Jūsų darbo diena?

Visos dienos yra skirtingos. Diena ir naktis neturi jokios reikšmės šiame darbe. Vieną ryte keliuosi Australijoje, kitą rytą – jau Dubajuje. Jeigu turime vidinį trumpą skrydį, nuskrendame ir grįžtame namo, jei tarptautinį – turime 2 laisvas dienas kitame mieste. Tiek laiko pakanka apžiūrėti naują miestą, tačiau miego trūkumas ir vadinamasis Jet lag (liet. laiko juostų pakeitimo sindromas) kartais pakoreguoja planus.

Taip pat visada turime būti pasiruošusios, prieš kiekvieną skrydį tikrinama, ar tvarkinga apranga, šukuosena, ar saikingas makiažas. Per naktį iš blondinių negalime virsti brunetėmis, tad eksperimentus su išvaizda tenka pamiršti.

Gal norėtumėte pasidalyti įdomiu nutikimu, kuris įvyko darbo metu ir apie kurį keleiviai niekada nesužinojo?

Mano praktikoje dar nėra pasitaikę rimtų kritinių nutikimų. Buvo keletas atvejų, kai skridome į Tanzaniją ir atsidūrėme prie pat besisukančio viesulo. Turėjome apsukti kelis ratus, kol pasikeitė oro sąlygos ir galėjome leistis.

Dirbant su skirtingų kultūrų keleiviais, pasitaiko ir juokingų situacijų. Jeigu skrendame iš Maskvos, tenka prižiūrėti vartojamo alkoholio kiekį. Vienas alkoholio padauginęs keleivis buvo taip saldžiai įmigęs, jog prikelti pavyko tik sušukus Rusijos kariuomenės komandas.

Įdomiausia yra stebėti keleivius, skrendančius į Meką atlikti Chadžą (piligriminė musulmonų kelionė, kuri vyksta gruodžio 8-12 dienomis). Likus tam tikram atstumui iki Mekos, įgulos kapitonas praneša tai keleiviams. Žmonės ima praustis ir velkasi religinius drabužius. Nuo tos akimirkos, skrydžių palydovai negali keleivių liesti. Pačios taip pat persirengiame oficialia apranga ir taip išreiškiame pagarbą.

Jūsų darbas įdomus ir tuo pačiu rizikingas, gal tai turėjo įtakos pagalvoti apie ateities perspektyvas aviacijoje, tačiau keičiant profesinę kryptį? Kas paskatino pasirinkti nuotolines aviacijos vadybos studijas?

Darbas tikrai įdomus ir įtraukiantis, tačiau visą gyvenimą būtų per sunku dirbti tokiu įtemptu režimu. Todėl pradėjau galvoti, ką norėčiau veikti ateityje. Supratau, kad tikrai noriu likti aviacijoje. Pradėjau mąstyti apie studijas, tačiau dirbant tokį darbą yra labai sunku dirbti ir studijuoti nuolatine forma. Domėjausi, kaip galėčiau tai suderinti, ir visai atsitiktinai atradau nuotolines Aviacijos vadybos studijas.

Augustė Bajorūnaitė (KSU nuotr.)

Kaip šiandien vertinate tokį savo pasirinkimą, ar darbas ir studijos suderinamos?

Labai džiaugiuosi šiomis studijomis. Pirmiausia todėl, jog labai lengva suderinti darbą ir mokslus: paskaitos įrašomos, todėl prisijungti ir klausyti gali bet kurią dieną ir valandą. Dėstytojai yra ne tik akademikai, bet ir praktikai, o tai labai svarbu, nes aviacija yra labai specifinė sritis. Bendrakursiai iš viso pasaulio. Neseniai skridau į Bankoką, kur susitikau su ten gyvenančiu ir „FL Technics“ dirbančiu bendrakursiu, o vėliau jau susitikome ir paskaitose Vilniuje. Trečias svarbus veiksnys buvo kaina. Lyginat su mano svarstytais Azijos ir Europos universitetais, šio universiteto pasiūlyta studijų kaina buvo pati geriausia.

Kam rekomenduotumėte studijuoti Aviacijos vadybą nuotoline forma?

Pirmiausia rekomenduoju tiems, kurie jau dirba aviacijos sektoriuje, nes žymiai lengviau yra suprasti visus procesus, kurie vyksta aviacijoje, kai turi bent minimalių žinių. Ir, žinoma, nuotolinės formos studijas rekomenduoju tik tiems, kurie turi stiprią valią, nes paskaitų metu šalia nebus nei dėstytojų, nei bendrakursių, pats turi būti savarankiškas ir atsakingas.

Daugiau apie nuotolines Aviacijos vadybos studijas galite sužinoti čia.

Dr. Rūta Klimašauskienė

„Kartais vadovai bijo darbuotojams prisipažinti, kad jie nežino, kas laukia ateityje, tačiau naujausi neuromokslo tyrimai patvirtina, kad kai nežinomybės laipsnis didelis, jis stipriai demotyvuoja žmones“, – sako Kazimiero Simonavičiaus universiteto dėstytoja, personalo ir grupės santykių specialistė dr. Rūta Klimašauskienė. Ji pasakoja, ką daryti, kad darbuotojai išlaikytų motyvaciją, vadovai sustiprintų autoritetą ir kaip karantino laikotarpiu užtikrinti sklandų visos organizacijos darbą.

Kaip užtikrinti sklandų darbą, kai visa organizacija dirba nuotoliniu būdu?

Vienas iš esminių dalykų yra susitarimai: pirmiausia tarpusavio susitarimai tarp kolegų, taip pat tarp vadovų ir darbuotojų. Svarbu, kad vadovai paprastai ir aiškiai iškomunikuotų, kokio rezultato iš darbuotojo tikisi. Rekomenduojama kiek įmanoma dažnai, pavyzdžiui kiekvieną rytą susitarti dėl tos dienos užduoties turinio, o vakare susisiekti ir aptarti, kaip sekėsi. Tai vienas svarbiausių dalykų, kai kalbame darbinių užduočių skyrimą, kontrolę ir atlikimo lygmenį.

Kalbant apie kolegų tarpusavio darbą organizacijoje, svarbu susitarti dėl darbo valandų, kuomet visi darbuotojai turi būti pasiekiami ryšio priemonėmis. To nepadarius, gali nutikti taip, jog darbuotojas rašys tuo metu, kai visi kiti nebedirba, o negaudamas atsakymo, negalės tęsti savo veiklos. Akivaizdu, kad tuomet, kai negalime nueiti į greta esantį kolegos kabinetą ir trumpai pasiteirauti bei žodžiu aptarti aktualių dalykų, ženkliai padidėja bendravimas elektroniniu paštu arba telefonu. Kad neapkrautume vieni kitų informacija, susitarkime, kaip komunikuojame: kaip sprendžiame einamuosius dalykus, kam ir kokiais klausimais adresuojame laiškus, bendrausime el. paštu, telefonu ar vaizdo ryšio priemonėmis. Tai pagrindiniai susitarimai, kurie gali padėti.

Kaip darbdaviui motyvuoti darbuotojus šiuo sudėtingu laikotarpiu?

Darbdaviai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad darbuotojai šiuo laikotarpiu gali patirti daug įvairių emocijų ir didelę įtampą, kurią kelia karantinas, nežinomybė dėl ateities, nauja, nepažinta situacija. Nereikėtų to ignoruoti.

Valstybinio lygio sprendimų, tokių kaip karantino atšaukimas, mes, kaip vadovai, negalime lemti. Tačiau galime maksimaliai teikti informaciją savo darbuotojams apie tai, kaip dirbsime, kokie mūsų planai, kaip organizacijos ateitį mato vadovas ir kokių veiksmų ketina imtis. Dalinimasis ateities planais gali bent jau šioje srityje sumažinti darbuotojų nežinomybę. Kartais vadovai bijo darbuotojams prisipažinti, kad jie nežino, kas laukia ateityje, tačiau naujausi neuromokslo tyrimai patvirtina, kad kai nežinomybės laipsnis didelis, jis stipriai demotyvuoja žmones. Todėl daugeliu atvejų vadovui yra žymiai geriau pripažinti, kad šiuo metu jis dar neturi visos informacijos. Tai veikia darbuotojus pastiprinančiai, lyginant su tais atvejais, kai vadovas nuslepia dalį informacijos, nieko nesako arba, dar blogiau, – meluoja, kad viskas yra gerai, nors akivaizdu, kad taip nėra: juk darbuotojai mato, kas vyksta jų įmonėje ir su kituose versluose. Todėl geriau pasakyti, kad šiuo metu ne viską žinote, ir sakyti tai atvirai, dažniau dalintis atsinaujinusia informacija arba pasikeitusiais planais, negu atkakliai  tylėti ir menkinti savo kaip vadovo autoritetą.

Kokių naujų galimybių atveria nuotolinio darbo laikotarpis?

Darbas iš namų nemažai daliai įmonių nėra naujiena. Jei žiūrėtume platesniame kontekste, tai gali būti šiokia tokia naujiena dabartiniu laikotarpiu, nes namuose greičiausiai esame ne vieni: yra vaikai, sutuoktiniai ar kiti šeimos nariai, prie kurių turime derintis. Tai tikrai sudėtinga dėl skirtingų poreikių, tvarkaraščių, galiausiai, dėl priežiūros, jei turime nepilnamečių vaikų.

Kokias galimybes atveria nuotolinis darbas? Daug darbdavių džiaugiasi didesniu darbuotojų susitelkimu, kai kuriais atvejais – išaugusiu produktyvumu. Nors gali būti, kad savo įmonėje pajusite ir atvirkščią situaciją: jeigu nuotolinis darbas nebuvo jums įprasta praktika, pavyzdžiui, kad penktadieniais kai kurie darbuotojai galėdavo dirbti namuose, tai dabar, kol darbuotojai išmoks planuoti savo darbotvarkes ir suderinti jas su namiškiais bei kitais dalykais, produktyvumas gali būti kritęs.

Rekomenduočiau atkreipti dėmesį į tai, ką tokios kritinės, nežinomos ir neapibrėžtos situacijos duoda įmonei: tai iš tiesų labai gera proga peržiūrėti jūsų tarpusavio santykius ir padidinti komandos sutelktumą. Tai, kaip mes elgiamės kritinėse situacijose ir jei mums pavyksta sėkmingai jas įveikti, ženkliai padidina komandos sutelktumą. O tai lemia ir padidėjusį kūrybiškumą, inovatyvumą ir efektyvumą. Tai neabejotinai duoda įmonei naujus produktus ir paslaugas, kurias gali įtraukti į savo paslaugų ar produktų sąrašą ir taip padidinti pajamas.

Kartais darbdaviui tenka priimti sunkius ir nepopuliarius sprendimus. Kaip nemalonias žinias pranešti kolektyvui?

Pirmiausia reikėtų sau pripažinti, kad nemalonios žinios pranešimas nebus malonus nė vienai pusei: nei tai, kuri praneša, nei tai, kuri žinią girdi. Kažin, ar įmanoma rasti būdą, kaip pranešti nemalonią žinią maloniai. Geriausia kiek įmanoma sąžiningai ir atvirai komunikuoti situaciją ir per tai įgyti darbuotojų pasitikėjimą. Svarbu nepamiršti, kad galite susidurti su įvairiausiomis darbuotojų emocijomis, nes jie turi atlaikyti dvigubą smūgį: aplinkos situacija (turiu galvoje patį karantiną) yra sudėtinga ir nežinoma, ir dar darbdavys praneša apie atleidimą. Darbuotojui tokią situaciją priimti yra labai sunku.

Sušvelninti darbuotojų patiriamą stresą gali padėti elementarus žmogiškumas, atjautos parodymas ir įsijautimas į kito situaciją. Pačiam darbdaviui tai taip pat nėra lengvas sprendimas, nes tikrai nė vienas vadovas neatleidinėja žmonių su džiaugsmu. Dažnam vadovui, kuriančiam ir vystančiam įmonę, dedančiam visas pastangas, kad įmonė gyvuotų, suvokimas, kad dėl išorinių priežasčių reikia ją mažinti, yra sunkus.

Kokios įtakos dirbantiesiems gali turėti ilgas saviizoliacijos laikotarpis? Kaip galėtume padėti sau ir vieni kitiems?

Pirmiausia, kiek įmanoma daugiau bendraukite vieni su kitais: telefonu, žinutėmis, vaizdo konferencijomis. Būdami izoliacijoje labai stipriai apribojame socialinius ryšius, o socialiniai ryšiai ir priklausymas tam tikroms visuomenės grupėms žmonėms yra gyvybiškai svarbūs. Neuromokslininkai pripažįsta, kad tarpusavio ryšiai yra toks pats pirminis žmogaus poreikis kaip ir alkis.  Taigi, bendraukite, maksimaliai bendraukite.

Mokslininkai, tyrinėjantys pandemijos metu taikomų saviizoliacijos ir karantino poveikį žmonių psichikos sveikatai, pastebi didėjantį vienišumo jausmą. Ir tai susiję ne su kartu gyvenančių asmenų skaičiumi, bet su tuo, jog prarandame platesnio tiesioginio socialinio kontakto galimybę, galimybę apsikabinti, pasimatyti, leisti laiką kartu ir pan. Ilgainiui tai neišvengiamai lems mūsų savijautą.

Nebijokite atvirai pasidalinti, kuo šiuo metu gyvenate, galbūt su kokiais vidiniais, emociniais sunkumais susiduriate. Organizacijų vadovams siūlyčiau susirinkimo pradžioje išdrįsti kiekvieno darbuotojo paprašyti, kad trumpai pasidalintų, kuo gyvena. Dažniausiai tokie pasidalinimai suartina žmones, atskleidžia, kad kiekvienas išgyvena labai panašius dalykus: ir pyktis gali kilti, ir kaltės jausmas, ir nepasitenkinimas, ir liūdesys. Dalinimasis patvirtina, kad visa tai išgyventi yra normalu.

Lekt. Diogenis Papiomytis

Balandžio 20 dieną 17 val. vyks nuotolinė Kazimiero Simonavičiaus universiteto Verslo mokyklos dėstytojo Diogenis Papiomytis paskaita „Aviacijos industrija po COVID-19“ (ang. The state of the aviation industry post COVID-19). Paskaita skirta aviacijos profesionalams, Kazimiero Simonavičiaus universiteto partneriams, dėstytojams, studentams ir absolventams. Paskaitos trukmė – 45 min.

Diogenis Papiomytis – KSU Aviacijos vadybos bakalauro studijų programos Tarptautinės aviacijos modulio vizituojantis dėstytojas, „IATA Consulting“ vyr. vadybininkas. Dėstytojas taip pat yra aviacijos industrijos tyrimų ir strateginių konsultavimo projektų ekspertas, konsultuojantis klientus iš oro linijų, oro uostų, orlaivių gamybos ir aviacijos antrinės rinkos segmentų. Lektorius turi komercinės aviacijos tyrimų ir konsultavimo patirties pasaulinėje aviacijos konsultavimo kompanijoje „Frost & Sullivan“. D. Papiomytis anksčiau dirbo korporatyvinės strategijos vadovu „Etihad Airways” ir Aviacijos studijų dėstytoju Naujajame Bakingamšyro universitete Jungtinėje Karalystėje. Lektorius yra įgijęs šiuolaikinių kalbų ir tarptautinio verslo bakalauro (Hons), Kranfildo universiteto oro transporto vadybos magistro ir Londono Sičio universiteto Cass Verslo mokyklos verslo administravimo magistro išsilavinimą.

KSU nuotr.

Kazimiero Simonavičiaus universitetas kviečia karantino laikotarpį išnaudoti prasmingai ir laisvą laiką skirti asmeniniam tobulėjimui. Specialiai šiam tikslui plačiajai visuomenei atveriami KSU Rinkodaros ir reklamavimo studentams vedami nuotoliniai mokymai „Komunikacija „LinkedIn“: Asmeninė skaitmeninė reputacija ir organizacijos komunikacija“. Mokymus veda KSU Rinkodaros ir reklamavimo bakalauro studijų programos dėstytoja, skaitmeninės komunikacijos agentūros „SuperYou“ projektų direktorė Gintarė Surgutanovienė. Renginys bus transliuojamas internetu balandžio 2 dieną 18 val. Numatoma trukmė – 1,5 val. Prisijunkite!

Apie mokymus:

„LinkedIn“ – vienas sparčiausiai augančių profesionalų socialinių tinklų visame pasaulyje, orientuotas išskirtinai į asmens karjerą, asmeninės bei organizacijos skaitmeninės reputacijos kūrimą.

Mokymų metu lektorė atsakys į klausimus:

1. Kokios galimybės prekės ženklams ir asmeninei komunikacijai:

– kaip veikia algoritmas?

– kokios auditorijos lankosi?

– kokie komunikacijos formatai ir strategijos naudojamos?

– kokios naujovės atsirado 2019-aisiais metais ir planuojamos 2020-aisiais?

2. Asmeninis profilis: kaip jį susitvarkyti ir būti pastebėtam?
3. Organizacijos profilis: kaip tinkamai komunikuoti organizacijai „Linkedin“ profilyje?

Mokymus veda Gintarė Surgutanovienė, Kazimiero Simonavičiaus universiteto Rinkodaros ir reklamavimo bakalauro studijų programos dėstytoja, skaitmeninės komunikacijos agentūros „SuperYou“ projektų direktorė, dirbanti su tokiais prekės ženklais kaip „Tele2“, „Swedbank“, „Pegasas“, „Women Go Tech“.

Registruokitės čia iki balandžio 1 dienos (imtinai) ir, likus dienai iki renginio, jums bus atsiųsta mokymų nuoroda.

Dėl didelio dalyvių susidomėjimo, registracija sustabdyta. Dėkojame, kad domitės Kazimiero Simonavičiaus universiteto renginiais!

KSU Verslo mokyklos direktorė Deimantė Žilinskienė

Studentai, pradėsiantys studijuoti Aviacijos vadybą nuo 2020 m. rugsėjo mėn., studijuos pagal atnaujintą studijų programą. Ją papildys antros užsienio kalbos – rusų arba ispanų pasirinktinai – studijų dalykas.

Poreikis aviacijos sektoriaus darbuotojams mokėti daugiau nei vieną užsienio kalbą, išryškėjo reguliarių Kazimiero Simonavičiaus universiteto Verslo mokyklos ir aviacijos bendrovių atstovų susitikimų metu.

„Kasmet periodiškai susitinkame su aviacijos sektoriuje veikiančių organizacijų – avialinijų, aviakompanijų ir oro uostų – žmogiškųjų išteklių specialistais ir analizuojame mūsų Aviacijos vadybos studijų programą, aptariame, kokios kompetencijos bei specifiniai įgūdžiai reikalingi asmeniui, norinčiam dirbti aviacijos industrijoje“, – pasakoja Verslo mokyklos direktorė Deimantė Žilinskienė.

Būtent toks bendradarbiavimas su industrijos partneriais bei atliktos papildomos analizės leido identifikuoti, kad viena iš labai svarbių papildomų kompetencijų asmeniui, norinčiam dirbti aviacijos sektoriuje – papildomų užsienio kalbų mokėjimas, atveriantis daugiau galimybių tiek darbuotojui, tiek darbdaviui.

„Nors KSU Aviacijos vadybos studijų programa vykdoma anglų kalba ir studentai šios kalbos žinias gilina papildomuose Aviacijos anglų kalbos mokymuose, nusprendėme, programą papildyti ispanų ir rusų kalbos studijų dalykais. Studentas galės pasirinkti, kurią iš šių kalbų mokytis ir turės galimybę per visą studijų laikotarpį įvaldyti kalbą iki lygmens, reikalingo sklandžiam bendravimui bei darbui. Manome, kad šis papildomas užsienio kalbos integravimas į studijų programą leis mūsų studentams geriau ir greičiau įsitvirtinti darbo rinkoje bei atvers plačias galimybes darbui visame pasaulyje“, – teigia Verslo mokyklos direktorė Deimantė Žilinskienė.

Date: 14^th November, 2019
Time: 18:00 – 19:30
Duration: 1,5 h (90 min)
Price: Free
Address: 21 Dariaus ir Girėno St., Vilnius
Language: English
Speaker:  Žygimantas Surintas
Organizers: Kazimieras Simonavičius University, Friendly Avia Support

About the speaker

Žygimantas Surintas – CEO & Board Member at SmartLynx Airlines.

Contact

kaste.masidlauskaite@ksu.lt

21 Dariaus ir Girėno St., Vilnius

More about the series of talks

www.ksu.lt/aviainthemaking

Facebook, #AviaintheMaking

Date: 21^st November, 2019
Time: 18:00 – 19:30
Duration: 1,5 h (90 min)
Price: Free
Address: 21 Dariaus ir Girėno St., Vilnius
Language: English
Speaker: Artūras Stankevičius
Organizers: Kazimieras Simonavičius University, Friendly Avia Support

About the speaker

Artūras Stankevičius, Associate Partner at Modalis, Operations Manager in Global Airways.

Contact

kaste.masidlauskaite@ksu.lt

21 Dariaus ir Girėno St., Vilnius

More about the series of talks

www.ksu.lt/aviainthemaking

Facebook, #AviaintheMaking