fbpx

Sutarties pasirašymas (VDAI nuotr.)

2020 m. birželio mėn. Kazimiero Simonavičiaus universitetas susitarė bendradarbiauti su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. Bendradarbiavimo sutartį pasirašę Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Raimondas Andrijauskas ir Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis sutarė dėl asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijos ir Universiteto bendrų veiklų.

Pasak inspekcijos vadovo R. Andrijausko, „Priežiūros institucijai labai svarbu prisidėti ugdant asmenybes, be kitų kompetencijų, puikiai išmanančias ir asmens duomenų apsaugą. Kartu su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taikymo pradžia duomenų apsauga tapo dideliu iššūkiu visose profesinio gyvenimo srityse, todėl palaikome iniciatyvas, kurios padeda organizacijoms užtikrinti asmenų teisę į duomenų apsaugą“.

Rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis teigia: „Itin vertiname pasirašę šią bendradarbiavimo sutartį su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. Akivaizdu, kad Lietuva globaliame pasaulyje atsiduria didžiųjų duomenų ir informacijos srautų aplinkose, kurias tiria Kazimiero Simonavičiaus universiteto Didžiųjų duomenų kompetencijos centras, vykdydamas tarptautinius mokslinius projektus. Tai puikus pagrindas kartu su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija vykdyti reikšmingus bendrus projektus, taip pat sukuria itin palankias sąlygas perspektyviam mokslo ir viešojo valdymo sektoriaus bendradarbiavimui“.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, skatindama kompetencijas asmens duomenų apsaugos srityje, kartu su Kazimiero Simonavičiaus universitetu prisidės prie tokių Universiteto veiklų kaip moksliniai darbai, tyrimai ir analizės, studentų praktika, renginių organizavimas ir kt.

 

Stojantieji į Kazimiero Simonavičiaus universiteto Organizacinių inovacijų ir vadybos magistro studijų programą galės pretenduoti į dalinai Valstybės finansuojamą studijų vietą. Nuo šių metų rugsėjo dalinai finansuojamos 4 vietos. Dalinis finansavimas sudaro 45 proc. visos studijų programos kainos.

Daugiau informacijos: studijos@ksu.lt

Plačiau apie studijų programą skaitykite čia: https://bit.ly/3fedbsv

Dr. Artūras Jurgelevičius

Nuolat besikeičianti verslo ir ekonomikos aplinka reikalauja strateginio mąstymo, veržlumo bei inovatyvių žinių. Jei norite ugdyti šias savybes ir įsivaizduojate savo karjerą versle, vertėtų pasidomėti Antreprenerystės ir vadybos bakalauro studijų programa. Apie programą pasakoja jos dėstytojas dr. Artūras Jurgelevičius.

Turbūt dažnai sulaukiate klausimų, kas yra antreprenerystė? Kas tai?

Antreprenerystė yra šiuolaikiška verslininkystės forma. Antreprenerystė sudaro prielaidas įžvelgti unikalias idėjas rinkoje bei organizuoti reikiamus išteklius šiai idėjai įgyvendinti šiuolaikinėmis verslo ir ekonomikos sąlygomis. Taip pat antreprenerystė yra holistinis mąstymo būdas, leidžiantis verslo ir rinkos procesus įvertinti visapusiškai, procesus išdėlioti sistemiškai, kurti bei plėtoti verslo organizacijas, analizuojant rinkos pokyčius ir tendencijas, nuolat besikeičiančius vartotojų poreikius, konkurentų elgseną, komunikacijos, marketingo ir pardavimo kanalus.

Kuo ši studijų programa skiriasi nuo įprastos Verslo vadybos?

Standartinės verslo vadybos studijos dažniausiai orientuojasi į klasikinius vadybos principus, būdingus industrinei visuomenei. Tačiau sparčiai visame pasaulyje besikeičiančios technologijos suponuoja naują verslo realybę, kurioje klasikinių vadybos principų ne visada užtenka. Mūsų visuomenės juda į žinių ekonomiką, žiedinę ekonomiką, paslaugų ekonomiką, skaitmeninę ekonomiką, kuriose dominuoja inovacijos bei technologijos. Sparčiai keičiasi ekonomikos struktūra, kartu ir verslo modeliai, technologinis progresas pradedamas matuoti startuolių skaitlingumu bei investicijų pritraukimu į juos. Be to, sparčiai kinta rinkos struktūra, vartotojų poreikiai, kanalai, kuriais  verslo organizacijos gali pasiekti savo vartotojus. Nyksta verslo barjerai, kas sudaro vis daugiau galimybių pradėti naują verslą ir jį sėkmingai plėtoti.  Keičiasi ir darbuotojų kartos, kurių poreikiai ir motyvacija taip pat skiriasi. Tad antreprenerystės studijų programa apjungia plačius ir įvairius  šiuolaikinės verslo organizacijos kūrimo ir plėtros aspektus, remiantis naujausiais tyrimais bei sėkmingo verslo praktika.

Kokie gebėjimai ugdomi šioje studijų programoje?

Pagrindiniai gebėjimai, reikalingi sėkmingam šiuolaikiniam antrepreneriui, yra gebėjimas įžvelgti rinkos ir verslo tendencijas. Aršiame konkurencijos pasaulyje laimi tie, kurie sugeba strategiškai mąstyti ir numatyti veiksmus keliais žingsniais į priekį negu konkurentai. Todėl įžvalgumas ir strateginis mąstymas tampa šių studijų šerdimi. Kita vertus, moderniam pasauliui svarbios naujos ir inovatyvios idėjos, todėl studijų metu skatinamas kūrybinis nestandartinis mąstymas, prisiminkit, gyvenime vieno teisingo atsakymo nėra. Ir galiausiai, siekiant įgyvendinti bei organizuoti išteklius rinkoje, svarbus gebėjimas prisiimti rizikas, ryžtas, drąsa ir veržlumas. Tokios universalios savybės bus naudingos visose gyvenimo srityse.

Kam rekomenduotumėte studijuoti Antreprenerystę ir vadybą?

Pirmiausiai reikia atkreipti dėmesį į tai, kad ši studijų programa skirta kūrybingiems ir analitiškai mąstantiems žmonėms, siekiantiems realizuoti savo potencialą. Dar daugiau – studijų programa yra skirta ambicingiems žmonėms, norintiems tapti savo likimo kalviais. Kita vertus, reikia aiškiai suprasti, kad sukurti verslo imperiją nėra paprastas uždavinys. Tai yra galingas iššūkis, įkandamas tik drąsioms ir nebijančioms rizikuoti asmenybėms, nebijančioms parklupti, atsistoti ir eiti vėl pirmyn. Tad Antreprenerystės ir vadybos studijos ir skirtos visiems, norintiems ugdyti šias universalias savybes.

Kas sudaro programos dėstytojų komandą?

Programoje dirba dėstytojai turintys verslo kūrimo, vadovavimo bei plėtros patirties. Taip pat akademinės ir mokslinės patirties dėstant Lietuvos aukštosiose mokyklose ir turintys mokslo daktaro laipsnius.

Kokias karjeros perspektyvas suteikia ši studijų programa?

Antreprenerystės ir vadybos programos studijų metu išugdytos universalios savybės leidžia kurti naujas inovatyvias idėjas, jas tikrinti rinkos sąlygomis, organizuoti visus išteklius, reikalingus augimui ir plėtrai, t. y. investuotojų pritraukimas, komandos formavimas, pardavimų, komunikacijos, marketingo, skaitmeninės, verslo strategijų formavimas ir įgyvendinimas. Tad baigus šias studijas galima tikėtis kurti savo verslą, prisijungti prie besikuriančių startuolių komandų, dirbti įvairaus lygio vadovais nacionalinėse ir tarptautinėse įmonėse.

 

Daugiau apie studijų programą skaitykite: https://bit.ly/3gSomI3

KSU rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis (KSU nuotr.)

Kaip išnaudoti savo kūrybiškumą? Ar kūrybiškumas gali padėti tobulėti profesinėje srityje? Jei Jums kyla šie ar panašūs klausimai, vertėtų apsvarstyti galimybę studijuoti Integruotą kūrybos komunikaciją Kazimiero Simonavičiaus universitete. Apie šią studijų programą pasakoja vienas iš jos kūrėjų, programos dėstytojas ir Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis.

Kuo ypatinga Integruotos kūrybos komunikacijos magistro studijų programa?

Jau kurį laiką šiuolaikinis pasaulis išgyvena bumą – vyksta visuotinio kūrybingumo pakilimas. Kūrybingumas skatinamas ir visaip puoselėjimas daugelyje žmogaus veiklos sričių – nesvarbu, ar tai būtų technologinė kūryba, ar pedagoginis meistriškumas, ar bendruomeninio gyvenimo pavidalų aktyvinimas, ar vis išradingesnė komunikacija, marketingas ir įvaizdžio kūrimas. Ši kūrybingumo banga kyla ne pati savaime – ją skatina besikeičiančios pasaulio ekonomikos reikmės. Šiuolaikinė ekonomika ir konkurencingumas neatsiejami nuo inovacinio potencialo plėtros didinimo. Taigi kūryba – tai svarbiausias veiksnys, kuris sukuria prielaidas inovacijų plėtrai.

Atsižvelgiant į šias globalios ekonomikos raidos aplinkybes ir augantį kūrybingumo poreikį, KSU suformavo Integruotos kūrybos komunikacijos magistrantūros studijų programą, kurios tikslas – sutelkti visas esmines komunikacijos kompetencijas, kurios didintų kūrybinės veiklos efektyvumą ir pasiūlytų originalius sprendimus įvairiose srityse vis labiau įskaitmeninamose aplinkose. Šioje programoje pristatomi ne tik jau įprastos integruotos marketingo komunikacijos metodai, bet ir viešojo valdymo komunikacijos, plėtros komunikacijos, inovacijų (socialinių ir technologinių) komunikacijos, politikos komunikacijos, „dizaininio“ mąstymo komunikacijos, integruotos žinių vadybos komunikacijos, socialinių tinklų komunikacijos ir kitų svarbių šiandienei visuomenei veiklų kūrybinės inovacinės veiklos integravimo ir taikymo galimybės.

Tai unikali programa, jos galimybės, mokslinis ir karjeros potencialas dar nėra pilnai atskleistas, bet esminis jos privalumas – tai komunikacinių žinių daugybiškumo (pagal H. Etzkowich – multi-valid knowledge) primatas, kai šiuolaikinio komunikacinio mąstymo ir metodų visuma įskaitmenintose aplinkose leidžia sukonstruoti geriausius ir veiksmingiausius veiklos modelius. Trumpai tariant, Integruota kūrybos komunikacija – tai kūrybinius sprendimus remiančių integruotų komunikacijos žinių ir metodų skaitmeniniame amžiuje visuma.

Kokioms sritims ir dalykams skiriama daugiausia dėmesio studijų metu?

Daugiausiai dėmesio skiriama generalizuojančioms komunikacijos sritims, kurios suformuotų integralų šiuolaikinės komunikacijos teorinį ir metodologinį karkasą, leistų įgyti visuminį komunikacinį mąstymą, grįstą šiuolaikiniais tyrimo metodais ir informacinėmis technologijomis.

Studijos pradedamos klasikiniais integruotos marketingo komunikacijos pagrindais, socialinių tinklų komunikaciniais ypatumais, skaitmeninės rinkos (ang. digital market) komunikacinio integravimo metodais, jungiant duomenų analitikos ir semantinio integravimo elementus, ir baigiamos „dizaininio“ mąstymo metodologijomis, atvirų inovacijų bei kūrybinių metodų taikymo kompetencijomis. Ši programa yra labai dinamiška – ji kinta kartu su tomis naujovėmis, kurios iškyla šiuolaikiniame itin kūrybiškai intensyviame gyvenime ir inovacijų ekonomikoje.

Kam rekomenduotumėte studijuoti Integruotą kūrybos komunikaciją?

Integruotos kūrybos ir komunikacijos studijos yra apie ekonominį ir socialinį kūrybos įprasminimą bei padidinimą. Dėl to šios studijos ir rekomenduotinos itin kūrybingoms, turinčioms lankstų visuminį mąstymą, gebančioms socialiai ir technologiškai konstruoti ir dekonstruoti įvairias aplinkas asmenybėms.

Be abejo, Integruota kūrybos ir komunikacija – tai skaitmeninės epochos kūdikis, todėl studijuojantieji turėtų gerai jausti informacijos ir komunikacijos technologijų pulsavimą ir naujoves. Šią studijų programą rekomenduočiau ne tik komunikacijos ir viešųjų ryšių specialistams, bet ir kūrybingiems marketingo atstovams, antrepreneriško mąstymo vadybininkams, kūrybinio verslo ir technologinių sprendinių inovatoriams.

Integruota kūrybos ir komunikacija – kaip daugiapakopė raketa – šios studijos yra skirtos žmogui-tyrėjui, kūrėjui ir karjeristui gerąja šio žodžio prasme, tam, kas ieško, kuria ir randa sprendimus, kurie priverčia atkreipti dėmesį, būti įvertintais, matyti ir vertinti pasiektų rezultatų efektyvumą ir originalumą. Integruotos kūrybos ir komunikacijos studijų karjeros perspektyva – tai kuriančios save ir keičiančios gyvenimą asmenybės raiška. Tai – ėjimas kartu su gyvenimu, naujų tendencijų komunikacinis „įkinkymas“, tai – kūrybinis daugelio aspektų integravimas į naujus žiniomis „prisotintus“ produktus, paslaugas, kūrybinius projektus, dizaininius sprendimus (ang. design-driven innovation).

Daugiau apie studijų programą skaitykite čia: https://bit.ly/2CLZkLD

KSU absolventai (KSU nuotr.)

Šiandien, liepos 3 dieną, Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) absolventams buvo iškilmingai įteikti bakalauro bei magistro diplomai.

Bakalauro diplomai įteikti Mados industrijos, Aviacijos vadybos, Kūrybinių ir kultūrinių industrijų bei Politikos komunikacijos ir žurnalistikos studijų programų absolventams, magistro – Teisės bei Organizacinių inovacijų ir vadybos programų absolventams.

Absolventus sveikinęs KSU rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis, kalbėjo: „Džiaugiuosi, kad visuotinio karantino metu Universitetas ir visa jo bendruomenė ne tik bene sėkmingiausiai Lietuvoje perėjo prie naujų mokymo formų ir metodų, bet ir pasiekė dar aukštesnį kokybės lygį, kurį Jūs, mieli KSU absolventai, taip šauniai pademonstravote rengdami ir nuotoliniu būdu gindami savo diplominius darbus. Labai Jumis didžiuojuosi, sveikindamas Jus šiandieną, mūsų nuostabioje diplomų teikimo šventėje!“.

Verslo mokyklos direktorė Deimantė Žilinskienė atkreipė dėmesį, kad pandemijos laikas ypatingai išryškino lyderystės poreikį ir svarbą tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje, todėl absolventams linkėjo būti lyderiais: „Linkiu nebijoti imtis atsakomybės, nebijoti klysti (nes juk tik veikiantys klysta). Nebijokite reikšti savo nuomonės – ji ne visuomet turi būti patogi ar populiari, bet tikėkite savimi ir savo vertybėmis, kurios, linkiu, kad taptų kelrodžiu Jūsų karjeroje ir asmeniniame gyvenime“.

Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius dr. Mindaugas Kazlauskas, sveikindamas absolventus, prisiminė vieno JAV hospiso gyventojų apklausą, atskleidusią, kad gyvenimo pabaigoje žmonės labiausiai gailisi, jog gyveno taip, kaip norėjo kiti, o ne jie patys. „Jei gyvenime kils abejonių ir pristigs drąsos, linkiu atsiminti šios apklausos rezultatus ir pasitikėti savimi, nebijoti norėti, svajoti,  nebijoti išreikšti savo jausmų, daugiau laiko skirti savo draugams, mažiau gailėtis ir būti laimingais!“, – linkėjo dr. Mindaugas Kazlauskas.

Teisės fakulteto prodekanas Olegas Beriozovas, savo kalboje pabrėžęs išsilavinimo ir mokslo svarbą, linkėjo absolventams nešti mokslo šviesą kitiems, nestovėti vietoje, siekti daugiau ir visuomet turėti kilnų tikslą.

Teisės absolventai Ričardas Bistrickas bei Viktorija Kurkianecaitė, Organizacinių inovacijų ir vadybos absolventė Alina Usinovič, kuriai buvo įteiktas magistro Cum Laude diplomas, bei Mados industrijos programos absolventė Austė Žukauskaitė, sveikindami kolegas, dėkojo dėstytojams, Universiteto administracijai ir artimiesiems už žinias, patarimus bei palaikymą.

 

Daugiau renginio nuotraukų rasite KSU paskyroje socialiniame tinkle Facebook.

Dr. Adomas Vincas Rakšnys

Kazimiero Simonavičiaus universiteto Organizacinių inovacijų ir vadybos magistro studijų programa orientuota į dirbančio žmogaus poreikius – to, kuris siekia tobulėjimo profesinėje srityje ir ieško kokybiškų, aktualių ir naudingas žinias suteikiančių studijų. Plačiau apie šią studijų programą pasakoja jos dėstytojas dr. Adomas Vincas Rakšnys.

Kuo ypatinga Organizacinių inovacijų ir vadybos studijų programa?

Siekiant išlikti konkurencingiems darbo rinkoje XXI a. globalizacijos, technologinių pokyčių – robotizacijos, dirbtinio intelekto, mašininio mokymosi ir kitų inovacijų kontekste – ši programa yra puikus pasirinkimas. Programa pasižymi tarpdisciplininiais studijų dalykais, suteikiamos esminės kompetencijos, reikalingos ateities vadybininkui.

Kokie gebėjimai ugdomi studijuojant Organizacines inovacijas ir vadybą?

Organizacinių inovacijų ir vadybos studijų programoje ugdomas kūrybiškumas, analitinis, kritinis ir ypatingai strateginis mąstymas. Studentai, pabaigę šią programą, geba organizacinius procesus vertinti sistemiškai, nuolat stiprinamos komunikacijos, rizikos vertinimo kompetencijos.

Kas dažniausiai renkasi studijuoti šią studijų programą?

Dažniausiai šią programą renkasi didelę praktinę patirtį turintys, įvairiuose sektoriuose dirbantys ir vadovaujančias pareigas užimantys profesionalai. Studentai dažniausiai siekia aiškiai išmatuojamos vertės, yra labai imlūs naujoms žinioms ir iššūkiams. Dirbant KSU, man yra didelė garbė akademiniame procese bendradarbiauti su entuziastingais, inovatyviais ir kūrybinių sprendimų ieškančiais studentais.

Trumpai papasakokite apie savo dėstomą studijų dalyką.

Mano dalykas – šiuolaikinių organizacijų valdymas ir teorijos. Jame analizuojame organizacijų institucinę aplinką, vertiname suinteresuotas šalis ir dėl jų kylančias rizikas, nagrinėjame sėkmingiausių organizacijų atvejus, jų valdymo sistemas ir veiklos principus. Didelį dėmesį skiriame ir vidinei organizacijų aplinkai – organizacinės kultūros ir subkultūrų formavimui, vadovavimo stiliui, nuolatiniam organizacijos mokymuisi, konfliktų valdymui ir kokybės procesų užtikrinimui.

Kam rekomenduotumėte studijuoti Organizacines inovacijas ir vadybą?

Šią programą rekomenduočiau žmonėms, kurie pasiilgo iššūkių, didelių tikslų ir norėtų kelti savo kompetenciją idėjoms atviroje, kūrybinėje erdvėje. Studijos KSU – galimybė iš gyvenimo pasiimti maksimumą!

Daugiau apie studijų programą skaitykite čia: https://bit.ly/2BOf0h0

Prof. dr. Eugenijus Skerstonas

Kad Kazimiero Simonavičiaus universiteto Mados industrijos bakalauro studijų programa yra unikali ne tik Lietuvoje, tačiau ir Baltijos šalyse, jau žino daugelis. Kas lemia jos unikalumą ir kokius projektus įgyvendina studentai, plačiau pasakoja programos dėstytojas profesorius dr. Eugenijus Skerstonas ir Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius bei studijų programos vadovas dr. Mindaugas Kazlauskas.

Kuo ypatinga Mados industrijos studijų programa? Kokios jos stiprybės?

E. Skerstonas: Programa ypatinga savo profiliu ir turiniu. Turiu minty Mados industrijos sektoriaus sąrangos analizę – Lietuvoje niekur, išskyrus Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU) dėstomas profilines, su šiame sektoriuje vykdomomis veiklomis susijusias disciplinas. KSU Mados industrijos studijų programa – autorinė ir unikali, sukurta specialiai šiam Universitetui.

Neretai madą suvokiame tik kaip drabužių kūrimą ir būsimi studentai dažnai klausia, ar Mados industrijos studentams tenka kurti drabužius. Papasakokite, kaip studijų metu „prisiliečiama“ prie mados.

E. Skerstonas: Taip, mada dažniausiai suprantama kaip vestimentarinė (aprangos) mada. Universiteto programoje drabužių kūrimas nenumatytas; čia dėstomos tik teorinės, su šiuo sektoriumi susijusios, disciplinos, tiesa – retos, tokios, kurių paklausa netgi vadinamose išsivysčiusiose šalyse yra didelė ir kompensuojama Erasmus programos, skirtos dėstytojų mainams, paskaitomis. Beje, KSU studentai taip pat dalyvauja šioje studijų mainų programoje.

Visų pirma, mada – socialinis fenomenas, kuris nuo neatmenamų laikų gajus visose visuomenėse. Antra – jo estetinė raiška labai plati, apimanti ne tik drabužius, aksesuarus, puošmenas ar avalynę, bet ir daugybę kitų daiktiškųjų objektų ar egzistencinių civilizuoto žmogaus sričių, sakykime, mitybos madas arba svetingumo industrijos naujoves. Apie visa tai skaitomos paskaitos, studentai mokomi suprasti ir įvertinti visus mados fenomeno raiškos pavidalus, įskaitant vartotojų elgesį.

Dr. Mindaugas Kazlauskas

Papasakokite plačiau apie studentų įgyvendinamus projektus.

E. Skerstonas: Universitete studentai supažindinami su mados sektoriaus kūrybiniais projektais, tiksliau – teorine jų sąranga ir įgyvendinimo būdais. „Didysis apsisprendimas“ įvyksta dar stojant į Universitetą ir, tikiuosi, visi, pasirenkantieji Mados industrijos studijų programą, numano, ką veiks, kokiuose projektuose dalyvaus, kokius projektus kurs patys ateityje, kai bus pažinę industriją, tai yra, baigę mokslus ir gavę diplomą.

Ne kartą esu minėjęs, kad Lietuvos ekonominėje rinkoje, akivaizdu, trūksta aukštąjį išsilavinimą įgijusių, kompetentingų, įvairaus profilio mados, ypač vestimentarinės (aprangos), sektoriaus specialistų, beje, gerai mokančių bent dvi svarbiausias užsienio kalbas.

M. Kazlauskas: Džiugu, kad dar studijų metais didžioji dalis studentų atranda save darbo rinkoje: dalis – drabužių ar aksesuarų kūryboje, kiti pradeda vystyti savo prakės ženklus, dirba renginių organizavimo ar rinkodaros srityse. Galėčiau išskirti keletą pavyzdžių – Gabrielės Vinkšnaitės prekės ženklas BELTED siūlo originalius aksesuarus moterims – odinius sijoną primenančius diržus, Nadeždos Činiskaitės žinomas lietuviškas prekės ženklas RUDNĖ siūlo aukštos kokybės drabužius moterims, sėkmingų projektų yra ir daugiau. Drąsiai galime teigti, kad kūrybingumo skatinimas per praktines užduotis ir verslumo įgūdžių lavinimas duoda rezultatus.

Kam rekomenduotumėte studijuoti Mados industriją?

E. Skerstonas: Visiems, kurie neabejingi naujoms kūrybinėms iniciatyvoms, vartotojiškai pažangai ir gražiam gyvenimui. Studijos – puiki proga ne tik gerokai pasitobulinti, siekiant profesinių įgūdžių, bet ateityje ir patiems prisidėti prie ateinančių kartų gyvenimo kokybės.

M. Kazlauskas: Visiems, kuriems patinka mada, kurie nori įgyti ne tik mados kūrimo ir verslo žinių, bet ir išmokti, kaip tinkamai komunikuoti apie madą, gebėti organizuoti mados produktų pateikimą rinkai, diktuoti mados kryptis ir jas jungti su kitomis kūrybinių veiklų sritimis. Studijų metu didelis dėmesys skiriamas kūrybiškam mados produktų ženklodaros valdymui ir naujų produktų į rinką įvedimui.

Kas sudaro programos dėstytojų komandą?

M. Kazlauskas: Studijų programos tikslus įgyvendina kruopščiai pagal griežtus atrankos kriterijus parinktas personalas, kurį sudaro tiek pripažinti teoretikai akademikai, tiek gausią patirtį mados sektoriuje sukaupę praktikai.

Kokias karjeros perspektyvas suteikia ši studijų programa?

M. Kazlauskas: Tai studijos asmenybei, kuri nori tapti mados verslo steigėja (-u), mados verslo organizatore (-iu), mados komunikacijos specialiste (-u). Studijų metais išmokstama taikyti įgytas mados istorijos ir industrijos žinias ir formuoti mados industrijos verslo modelius, komunikacines formas bei inovacines pridėtinės vertės grandines, komunikuoti apie madą naujausiomis technologijomis, efektyviai valdant medijas ir socialinius tinklus. Kaip jau minėjau, studentai išmoksta plėtoti ir vystyti naujas mados industrijos šakas bei verslo organizavimo modelius.

E. Skerstonas: Neabejoju, kad perspektyvos iš esmės priklauso nuo studijas baigiančiųjų asmeninės iniciatyvos, ne tik įgytų universitete, bet ir įgimtų gebėjimų, sakykime: gebėjimo „struktūriškai“ mąstyti, aiškiai reikšti mintis, bendrauti, kūrybingumo laipsnio ir meniškumo pojūčių. Labai svarbūs ir kiti veiksniai: sugebėjimas gilintis į šalyje ir pasaulyje vykstančius socialinius ir ekonominius procesus, taip pat nuolatinis domėjimasis Mados sektoriaus pokyčiais, gebėjimas susidaryti argumentuotą nuomonę ir išvadas.

Kaip klostosi Mados industrijos absolventų karjeros?

M. Kazlauskas: Pastebime tendenciją, kad didžioji dalis absolventų lieka dirbti mados sektoriuje po profesinės praktikos atlikimo. Daug absolventų dirba komunikacijos, viešųjų ryšių agentūrose ir renginių organizavimo srityse. Dalis dar studijų metais įkūrę startuolį toliau bando įsitvirtinti mados verslo pasaulyje vystydami savo prekės ženklą. Programa išskiria tuo, kad yra maksimaliai orientuota į šiuolaikinius verslo poreikius, pasižymi tarpdiscipliniškumu, specifiniais tikslais ir turiniu, tad savąjį kelią kiekvienas renkasi savaip.

Daugiau apie studijų programą skaitykite čia: https://bit.ly/31plkpU

Nuo šiol studijų kokybės užtikrinimu Kazimiero Simonavičiaus universitete rūpinsis naujai įsteigtas Kokybės vadybos ir analizės skyrius. Skyriaus direktores pareigas eina Agnė Bružaitė.

Naujasis padalinys prižiūrės studijų kokybės sistemą, vykdys studijų programų, jų komitetų veiklos, mokslo procesų analizes ir tobulinimus, atliks absolventų karjeros ir įsidarbinimo stebėseną, diegs naujus tyrimo metodus ir technologines žinias į studijų procesą bei kt. Kokybės vadybos ir analizės skyrius taip pat bus atsakingas už studijų programų rengimo, savianalizių ir akreditacijų koordinavimą.

„Organizuojamų studijų ir vykdomų veiklų kokybės užtikrinimas bei nuolatinis tobulinimas yra vienas iš pagrindinių ir prioritetinių KSU tikslų. Atsižvelgiant į Universiteto augimą bei vykdomų veiklų plėtrą, įkurtas Kokybės vadybos ir analizės skyrius padės efektyviau stebėti, analizuoti ir užtikrinti Universiteto vykdomų studijų ir kitų veiklų kokybės priežiūrą ir skatinti jos tobulėjimą: diegti naujus, modernius studijų ir tyrimo metodus, technologines žinias, inovacijas, pasitelkti naujausias technologijas. Manau, jog šio padalinio atsiradimas padės palaikyti ir dar labiau auginti darnų ir efektyvų bendradarbiavimą tarp Universiteto akademinių padalinių, akademinės bendruomenės ir socialinių dalininkų“, – teigia Kokybės vadybos ir analizės skyriaus direktorė Agnė Bružaitė.

Maloniai kviečiame dalyvauti iškilmingoje Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) bakalauro ir magistro diplomų teikimo ceremonijoje, kuri vyks 2020 m. liepos 3 dieną 13 val. Universitete (Dariaus ir Girėno g. 21, Vilnius).

Ceremonijos metu bakalauro diplomai bus įteikti Kūrybinių ir kultūrinių industrijų, Mados industrijos, Aviacijos vadybos, Politikos komunikacijos ir žurnalistikos bakalauro programų absolventams.
Magistro diplomai bus įteikti Teisės bei Organizacinių inovacijų ir vadybos programų absolventams.

KSU absolventams rekomenduojame atvykti valanda anksčiau, kad suspėtumėte pasipuošti mantijomis, pasirašyti diplomų registre ir jaukiai įsitaisyti 1 aukšto salėje.

Daugiau informacijos dėl mantijų – studijos@ksu.lt

Dėmesio: svečiai automobilius pasistatyti galės Dariaus ir Girėno g. 25 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje.

KSU nuotr.

Kazimiero Simonavičiaus universiteto Studentų atstovybė kviečia skirti 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio Atstovybės veiklai paremti. Surinktos lėšos bus skiriamos studentų iniciatyvoms, projektams ir renginiams.

Prašymai skirti dalį pajamų mokesčio paramai teikiami elektroniniu būdu Valstybinės mokesčių inspekcijos Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) iki 2020 m. liepos 1 d.

KSU Studentų atstovybės paramos gavėjo kodas: 300622254

Daugiau informacijos:
https://www.vmi.lt/

Birželio 1 dieną prasidėjo bendrasis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Prašymus stoti į Kazimiero Simonavičiaus universitetą LAMA BPO sistemoje galima teikti iki rugpjūčio 18 d. 12 val.

Šiuo metu taip pat vyksta tiesioginis priėmimas į Kazimiero Simonavičiaus universitetą. Stojant tiesiogiai iki liepos 17 d., studijų kainai taikoma nuolaida net iki 30 proc.! Sužinokite daugiau: https://bit.ly/3bsXCMa 

Kviečiame rinktis šias Kazimiero Simonavičiaus universiteto studijų programas:

 

Bakalauro studijų programos                                          Nuotolinės bakalauro studijų programos

Antreprenerystė ir vadyba                                                   Aviacijos vadyba

Aviacijos vadyba                                                                         Teisė

Teisė                                                                                                    Verslo vadyba

Rinkodara ir reklamavimas

Pramogų ir turizmo industrijos

Politikos komunikacija ir žurnalistika

Mados industrija

 

Magistro studijų programos

Integruota kūrybos komunikacija

Ateities įžvalgos ir strateginis valdymas

Organizacinės inovacijos ir vadyba

 

Daugiau informacijos: el. p. priemimas@ksu.lt, tel.  +370 5 213 6713, +370 655 62117 arba https://bit.ly/3bsXCMa

Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU), bendradarbiaudamas su Civilinės aviacijos asociacija (CAVIA) ir Tarptautine oro transporto asociacija (IATA), rengia atvirą vebinarą ir panelinę diskusiją „Aviacijos industrijos atsigavimas: kaip sekasi Lietuvai?“. 

Moderatorius – Artūras Stankevičius, Civilinės aviacijos asociacijos (CAVIA) prezidentas.

Vebinaras vyks nuotoliniu būdu birželio 4 dieną 10 val. „Zoom” platformoje. Renginio kalba – anglų.

Vebinaro-panelinės diskusijos metu pranešėjai pasidalys gerąja praktika ir savo įžvalgomis:

  • kaip oro uostai prisitaikė prie pasikeitusių sąlygų karantino metu ir po jo;
  • komunikacijos ir bendradarbiavimo tarp suintersuotų šalių svarba kriziniu laikotarpiu;
  • prognozės Lietuvai lyginat ją su kitomis Europos šalimis;
  • ką galėtume daryti geriau grįžę prie 2009-2010 metų keleivių srautų.

 

Vebinaro pranešėjai

Programa:

10:00–10:05 
Įžanginis žodis
Artūras Stankevičius, CAVIA prezidentas

10:05–10:20
„Saugaus aviacijos atsigavimo gairės”
Ioannis Mavroeidis, Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) Šiaurės ir Baltijos šalių aviacijos industrijos analitikas.

10:20–10:35
„Saugaus aviacijos atsigavimo gairės”
Catrin Mattsson
, Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) Šiaurės ir Baltijos šalių vadovė.

10:35 – 10:50
„Tvarus aviacijos industrijos atsigavimas“
Doc. dr. Anil Padhra
 – KSU Aviacijos vadybos bakalauro studijų programos Tarptautinės aviacijos ir Aviacijos finansų modulių vizituojantis dėstytojas.

10:50–11:05
Pakilome atsigavimui, bet jis nebus staigus: COVID-19 įtaka orlaivių parkams ir pajėgumams
Simonas Bartkus, CMO (angl. Chief marketing officer), „ch-aviation“.

11:05–11:20
Dialogo su pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis svarba sėkmingam atsigavimui
Arijandas Šliupas, Lietuvos oro uostų valdybos pirmininkas.

11:20–11:50
Panelinė diskusija
Moderatorius – Artūras Stankevičius, CAVIA prezidentas

 

Registracija vykdoma čia iki birželio 3 dienos 21.00 val.

Dalyvavimas nemokamas, tačiau registracija būtina.