fbpx

Kazimiero Simonavičiaus universitetas nuolat siekia, kad vykdomos studijos atitiktų aukščiausius kokybės reikalavimus. Universiteto studijų programos reguliariai vertinamos ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygiu. 2023 m. spalio 2 d. tarptautinė ekspertų grupė vertins Universiteto vykdomas Teisės krypties studijas. Šis vertinimas, organizuojamas Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC), yra svarbi Universiteto vykdomų studijų kokybės užtikrinimo dalis.

Teisės krypties studijos ir joms priklausančios Teisės vientisųjų studijų bei Europos Sąjungos teisės magistro studijų programos tarptautinės ekspertų grupės bus vertinamos pirmą kartą pagal Studijų kokybės vertinimo centro sudarytą Studijų krypčių išorinio vertinimo planą.

Ekspertai jau turėjo galimybę susipažinti su Teisės krypties studijų savianalizės rengimo grupės parengtu vykdomų studijų savianalizės suvestinės dokumentu ir dabar tolimesniam vertinimui susitiks su KSU bendruomene: studentais, dėstytojais, administracija, absolventais bei studijų programų įgyvendinime dalyvaujančiais socialiniais partneriais.

Su vertinimo darbotvarke galite susipažinti čia:  KSU teisės krypties vertinimo darbotvarkė 2023

Pirmą kartą į Lietuvą atvyksta stipriausios Europos šalių teisininkų komandos, kurios kovo 27-31 d. dalyvaus inscenizuotame Europos žmogaus teisių teisme – Businet Moot Court, skirtame įvertinti teisininkų ir advokatų gebėjimus dalyvauti bylų procese. Šiemet pasirinkta daug dėmesio sulaukusi tema – CBD ir pluoštinių kanapių legalizavimas ar draudimas Europoje. Tad ir Lietuvos komanda, kurią sudaro KSU teisės studijų programos studentės ir “Luxlex law firm” teisininkės – Goda Avižienė (komandos vadovė), Jelena Ignatenko ir Martyna Bankauskaitė bandys apginti savo pozicijas ir pademonstruoti teisines žinias tarptautinei komisijai.

Lietuvą atstovauja – KSU teisės studentės nusiteikusios pergalei

Lietuvos teisininkų komanda, kurią sudaro Kazimiero Simonavičiaus universiteto studentės ir “Luxlex law firm” teisininkės Goda Avižienė, Jelena Ignatenko ir Martyna Bankauskaitė jaučiasi pasiruošusios ir nusiteikusios pergalei. Komandos vadovė Goda Avižienė teigia, jog tokio lygio konkursas yra yra istorinis įvykis Lietuvai, nes tai yra pirmas kartas, kuomet Lietuvos komanda įveikė visus konkurso etapus ir pakliuvo į finalą.

Europos žmogaus teisių inscenizuoto teismo konkursas yra didelis iššūkis net ir patyrusiems teisininkams, nes labai maža Lietuvos advokatų dalis apskritai turi patirties atstovaujant bylas, susijusias su CBD ir pluoštinių kanapių legalizavimu. Konkurso esmė yra įvertinti teisininko gebėjimą ginti tiek teigiamą, tiek ir neigiamą poziciją, surinkti įrodymus, juos apdoroti ir parengti kalbas.

„Tikrai jaučiame garbę atstovauti savo šalį, taip pat, jaučiame ir didelę atsakomybę. Kai sužinojome, jog patekome į finalą,  buvome maloniai nustebintos, nes teko konkuruoti su daugiau nei 60 komandų, kurias sudarė teisės studentai ir teisininkai, turintys didelę ir ilgametę patirtį teismo procesuose. Mes patekome į Europos TOP 12, todėl tikrai buvo malonu, kad mūsų darbas nenuėjo perniek. Mūsų komanda –  aš, Jelena Ignatenko ir Martyna Bankauskaitė, esame savo karjeros kelio pradžioje, todėl stoti prieš aukščiausių Europos teismų teisėjus ir ginti savo poziciją prieš daug pasiekusius teisininkus Europoje yra nelengvas iššūkis. Mums tai yra labai didelė praktika. Įsivaizduokite, kad ne visi teisininkai ir advokatai, turintys ilgametę patirtį yra atstovavę klientus tokiuose teismuose kaip Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Europos Teisingumo Teismas. Tarptautinio konkurso metu mus vertina ne tik Europos proceso teisės ekspertai, tačiau ir šių teismų teisėjai, tad susikauti su jau itin pažengusių ir patyrusių geriausių Europoje teisininkų komandomis yra didelis iššūkis kiekvienam. Taip pat, šių metų byla yra tiesiogiai susijusi su CBD, kas sukelia daug diskusijų tiek tarp teisininkų ir didžiosios visuomenės dalies. Dažnai jos paremtos hipotetiniais svarstymais – viena visuomenės dalis yra griežtai prieš kanapes ir jų legalizavimą, kita pusė – už. Pasiruošimo etape mūsų komandoje vyko diskusijos ir kiekvienas turi savo poziciją šiuo klausimu. Tačiau dabar, jau likus vos kelioms dienoms iki išėjimo į teismo salę, mūsų komanda turi tvirtą nuomonę ir jeigu pavyks ją apginti, mes pasidalinsime visais atliktais tyrimais ir įrodymais legalizuoti CBD produktus ar ne“, – pasiruošimo konkursui įspūdžiais dalijosi Lietuvos komandos vadovė, KSU teisės studentė Goda Avižienė.

Kovo 27 d. vyks konkurso finalo atidarymas Kazimiero Simonavičiaus universitete, o kovo 28 d. Lietuvos teisininkų komanda susikaus su 12 stipriausių visos Europos valstybių teisininkų komandų. Kovo 28 – 29 dienomis vyks kova dėl kelialapio į super finalą Vilniaus miesto apylinkės teisme, kovo 30 dieną. Per šį laikotarpį, teisininkų komandoms teks ginti savo pozicijas net šešis kartus.

Tarptautinio teisininkų konkurso tema – CBD ir pluoštinių kanapių legalizavimas Europoje

Šių metų byla yra susijusi su CBD ir pluoštinių kanapių legalizavimu Europoje. Tema yra labai aktuali, todėl teisininkės sulaukia daug klausimų, kurią poziciją jos palaiko ir planuoja ginti. Tarptautiniame Moot Court konkurse bus vertinamas teisininkų gebėjimas greitai reaguoti į bylą, į priešingos komandos argumentus bei mokėti per ypatingai trumpą laiką – 15 minučių pasiruošti atstovauti savo pasirinktą poziciją bei rasti kontrargumentus į priešininkų išsakytus faktus.

„Vienas pirmųjų mūsų uždavinių buvo suburti stiprią komandą.  Visos komandos narės yra teisininkės, ne pirmus metus dirbančios teisinį darbą skirtingose srityse – aš (Goda Avižienė) dirbu baudžiamosios teisės ir sunkių nusikalstamų veikų srityse. Jelena Ignatenko specializuojasi jūrų ir prekybos teisėje, o Martyna Bankauskaitė dirba civilinės teisės srityse. Turime  skirtingų žinių bagažą, tačiau esame vienodai užsispyrusios ginti savo tiesą. Dėl to tik po pirmos savaitės ir ilgų vakarinių pokalbių išmokome įsiklausyti viena į kitą ir dirbti kaip komanda“, – pasiruošimo konkursui momentus su šypsena prisimena teisininkė Goda.

Kaip teigia Lietuvos komandos narės, jų karjeros kelias prasidėjo Kazimiero Simonavičiaus universitete, todėl atsižvelgiant į dėstytojų kompetencijas ir ypatingą patirtį teisminiuose procesuose, jie visapusiškai padeda ruoštis ir finalinėms konkurso kovoms.  Pagrindinį pasiruošimą ir patį renginį galima bus nuolatos stebėti socialinio tinklo Instagram paskyroje – „Teisininkai_Luxlex , kur teisininkės dalinasi savo įžvalgomis bei patirtimi, o nuo kovo 27 d. ir renginio akimirkomis.

 

 

Nuotraukoje KSU Teisės fakulteto atstovai: Arminas Naujokaitis, Andrius Tekorius, Olegas Beriozovas, prof. dr. Raimundas Kalesnykas, prof. dr. Ryšardas Burda

2018 m. lapkričio 20 d. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Teisės fakulteto vyko dėstytojų posėdis, kurio metu buvo aptarta tolimesnė fakulteto strategija, peržiūrėtos teisės studijų programos, patvirtintos naujos fakulteto veiklos kryptys. Kaip teigia patys dėstytojai, Teisės studijos orientuotos į parengimą kūrybingą, iniciatyvų ir kritiškai mąstantį teisės srities specialistą, suvokiantį teisės vietą nacionalinėje ir tarptautinėje erdvėje, turintį fundamentinių teisės krypties žinių ir stiprių praktinių įgūdžių, gebantį atstovauti įvairiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir ginti jų teises bei teisėtus interesus. Teisės studijų metu akcentuojamas studentų komandinis darbas paskaitų ir seminarų – praktinių užsiėmimų metu, kur kiekvienam studentui sudaromos galimybės derinti teorines žinias su praktiniais įgūdžiais sprendžiant kasdieniame gyvenime kylančias teisines problemas, diskutuojant su dėstytoju ir tarpusavyje visais koliziniais teoriniais bei praktiniais klausimais, mokantis priimti argumentuotus teisinius sprendimus bei savarankiškai ruošiant teisinių bylų maketus bei baigiamuosius darbus. Studentai turi galimybę gilinti profesines žinias ir praktinius įgūdžius dalyvaudami studentus bei mokslininkus vienijančioje Teisės fakulteto studentų mokslinės draugijos veikloje, rengdami ir skaitydami mokslinius pranešimus konferencijose, seminaruose, apvalaus stalo diskusijose, atlikdami taikomuosius mokslinius tyrimus, kurių rezultatai pristatomi susitikimuose su socialiniais partneriais ir būsimais darbdaviais. Teisės studijų eigoje studentai įgys kompleksinių žinių konstitucinės teisės, civilinės teisės, baudžiamosios teisės, administracinės teisės, darbo teisės, ES teisės, tarptautinės teisės ir kitų materialinių bei procesinių teisės šakų srityse, gebės analizuoti įvairius teisinius dokumentus, mokės parinkti, vertinti ir savarankiškai taikyti teisės normas, analizuoti ir vertinti žmogaus bei socialinių institucijų elgesį ir veiklą bei galės sėkmingai dirbti konkurencinės rinkos sąlygomis. Studentai, baigę Teisės studijas, galės dirbti teisinių žinių reikalaujantį darbą viešajame sektoriuje: valstybinėse, viešojo administravimo, savivaldybių, teisėsaugos institucijose ar įstaigose, taip pat verslo sektoriuje: Lietuvos ir tarptautinėse įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių veikla susijusi su teisiniu paslaugų teikimu, taip pat advokatų, antstolių, notarų kontorose, teisminėse institucijosese

Kaip teigia KSU Teisės fakulteto prodekanas Olegas Beriozovas: šiais laikais darbdaviai nebeieško konkretaus teisės žinovo, kuris yra tik siauros teisės šakos specialistas, tačiau ieško universalaus teisininko, kuris savo darbe turi pritaikyti įvairių teisės šakų žinias. Todėl svarbu, jog KSU teisės studijų programa būtų paremta šiuolaikinės teisės disciplinomis.

2018-2021 m. Teisės fakulteto tarybą sudaro:

  1. Prof. dr. Raimundas Kalesnykas – pirmininkas
  2. Olegas Beriozovas – sekretorius
  3. Prof. dr. Ryšardas Burda
  4. Doc. dr. Evaldas Klimas
  5. Doc. dr. Eglė Latauskienė
  6. Andrius Tekorius
  7. KSU Studentų atstovybės atstovė Silvija Kutkevičiūtė
  8. Jolanta Tupko Mazur
  9. Prof. dr. Marija Stonkienė
  10. Lietuvos antstolių rūmų atstovė Dovilė Satkauskienė (socialinis partneris)

2018-2021 m. Teisės fakulteto studijų programų komitetą sudaro:

  1. Prof. dr. Ryšardas Burda – pirmininkas
  2. Olegas Beriozovas – sekretorius
  3. Prof. dr. Raimundas Kalesnykas
  4. KSU Studentų atstovybės atstovė Silvija Kutkevičiūtė
  5. Lietuvos antstolių rūmų atstovė Dovilė Satkauskienė (socialinis partneris)

Studijos ar karjera? Studijos ar motinystė? Studijos ar „gap year“? Šiandien šios dilemos nebetenka aktualumo, kai universitetai siūlo nuotolines studijų programas. Inovatyvusis nuotolinių studijų modelis puikiai tinka ir keliantiems klausimą – studijos ar emigracija. 2017 metų paskelbto organizacijos „Skaitmeninis kompasas“ (angl. Digital Learning Compass organization) tyrimo duomenimis, daugiau nei 6 milijonai žmonių pasaulyje 2015 metais rinkosi nuotolines studijas, kasmet šis skaičius auga 226 tūkst., kas sudaro 3,9 proc.  Prie šio procento prisideda ir Kazimiero Simonavičiaus universiteto studentai, kurie nuotoliniu būdu studijuoja teisę. Viena jų – Austėja Kučinskaitė.

Iš Ukmergės kilusi ir prieš kelerius metus emigravusi į Jungtinę Karalystę Austėja Kučinskaite netrukus pradės antrąjį vientisųjų Teisės studijų nuotolinių būdu kursą Kazimiero Simonavičiaus universitete. Šis visame pasaulyje populiarus studijų modelis taip pat leidžia Austėjai užsiimti savo didžiausia aistra – keliauti po pasaulį.

Darbo ir dieninių studijų suderint nepavyko

Mintis studijuoti per atstumą Austėjai kilo po nesėkmingo bandymo suderinti medicinos srities nuolatines studijas ir darbą: „Darbo ir studijų vienu metu suderinti nepavyko, todėl jas mečiau, tačiau jau kurį laiką planavau vėl pradėti mokytis. Apie nuotolines studijas buvau girdėjusi anksčiau, bet niekada nesidomėjau ar tai įmanoma Lietuvoje. Kai radau šias studijas, supratau, kad tai puikus būdas suderinti viską: ir darbą, ir mokslus, ir savo aistrą – keliones“, – teigia mergina.

Savarankiškas laiko planavimas – ir privalumas, ir trūkumas

Lanksčiai derinti šias veiklas Austėjai leidžia lankstus darbo grafikas. Anot jos, savidisciplina, laiko planavimas yra vienas nuotolinių studijų privalumų, tačiau tam tikrai atvejais jis tampa ir vienu iš  trūkumų. „Reikia suprasti, kad praleidus internetu transliuojamą paskaitą ar užgaišus su darbais, teks vis tiek rasti laiko prisėsti prie knygų, tad turiu dienotvarkę, pagal kurią žinau, kad apleisti mokslų negaliu. Tik negalvokite, kad dieną dirbu, o naktį mokausi. Laiko tikrai pakanka viskam ir tik nuo žmogaus asmenybės priklauso, kiek kartų jam reikia skaityti tekstą tam, kad viską suprastų ir išmoktų“, – sako pašnekovė.

Su teisininkės karjera savo ateitį siejanti mergina, inovatyviai žvelgia į mokymosi procesą: klauso paskaitų įrašų ar skaito mokslinę literatūrą keliaudama traukiniu į darbą ar skrisdama lėktuvu į gimtinę ar užsienio šalis. „Kaip vyks atsiskaitymas semestro metu aptariame su dėstytojais, todėl iš anksto žinau, kada turiu pasiruošti, “ – studijų niuansais pasidalino Austėja. Mergina teigia, kad taip studijuoti yra visiškai nesunku, o svarbiausia – mokantis nuotoliniu būdu, nenukenčia studijų kokybė. „Net studijuojant per atstumą, galima tiesiogiai stebėti paskaitas, dėstytojai, kaip ir bet kurių kitų studijų metu, yra pasiekiami elektroniniu paštu, virtualioje mokymosi sistemoje ar telefonu. Dėstytojai atrašo operatyviai ir išsamiai. Net jei kažkurią dieną nepavyko prisijungti prie paskaitos, tai galima padaryti kitu patogiu metu“, – vardina pašnekovė.

Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) iki rugpjūčio 31 dienos vykdo tiesioginį priėmimą į bakalauro ir magistro studijų programas, tarp jų ir į teisės vientisąsias studijas nuotoliniu būdu. Pagrindinis skirtumas tarp nuotolinių ir tradicinių studijų yra tas, kad didžioji dalis studijų veiklų organizuojama KSU elektroninių studijų aplinkoje internetu. Tik pirmosios įvadinės semestro paskaitos bei egzaminai, baigiamųjų darbų gynimai vyksta Universitete, pasirinktinai Vilniuje arba Klaipėdoje. Nuotolinių studijų sistemoje kiekvienam studijų dalykui yra sukuriama virtuali auditorija, kurioje talpinama studijų informacija, paskaitų, savarankiško mokymosi medžiaga, vaizdo konferencijos, testai, užduotys, konsultacijos su dėstytojais ir kita studijoms būtina informacija.