fbpx
Vladislav Kezun

Vladislav Kežun

Vladislav Kežun yra vienas iš KSU Aviacijos vadybos nuotolinių bakalauro studijų programos studentų, gyvenantis saulėtajame Bankoke, kur pastaruosius kelerius metus dirba „FL Technics“ – orlaivių ir jų komponentų techninės priežiūros įmonės pardavimų skyriuje. Vladislav pasakoja apie karjerą aviacijoje ir šio sektoriaus ypatumus.

Kaip nusprendėte pradėti savo karjerą aviacijos sektoriuje?  Kuo šis darbas yra įdomus ir kaip atsidūrėte Bankoke?

Prieš pradėdamas dirbti aviacijos sektoriuje, kurį laiką dirbau pardavimų srityje su pramonininkais. Tačiau labai greitai supratau, jog Lietuvoje pramonės industrija nėra didelė ir perspektyvų mažai. Žiūrinėjau skirtingus sektorius ir visai atsitiktinai pamačiau darbo skelbimą, skelbiantį, kad aviacijos įmonė ieško darbuotojų. Pokalbis vyko Lietuvos oro uoste. Gerai pamenu, kad jo metu išgirdau įdomią mintį: „Jeigu jau patekai į aviaciją, mažai tikėtina, kad iš jos išeisi“. Panašu, kad žodžiai buvo lemtingi.

Šiandien jau skaičiuoju ketvirtus metus, kai dirbu „FL Technics“ orlaivių ir jų komponentų techninės priežiūros įmonėje. Mūsų rinka yra labai didelė: Artimieji Rytai, Afrika, Europa ir šiuo metu Azija, todėl jau kelerius metus gyvenu ir dirbu viename iš įmonės padalinių, įsikūrusiame Bankoke.

Kaip atrodo Jūsų darbo diena?

Jeigu diena prasideda biure, tuomet atėjęs ryte pirmiausiai praleidžiu kelias valandas skaitydamas ir atsakinėdamas elektroninius laiškus, pabaigiu pradėtus susitikimus ir ruošiuosi naujiems.

Mano darbe monotonijos nėra, tenka daug laiko praleisti skrendant į susitikimus su klientais. Mano atsakomybė yra vystyti Azijos rinką ir, žinoma, padaryti kuo daugiau ir kuo sėkmingesnių pardavimo sandorių.

Pardavinėjate orlaivio dalis, kad įsivaizduotumėme, apie kokias sumas kalbame ir kas yra Jūsų pirkėjai? Kokiomis aplinkybėmis pirkėjui gali prireikti, pvz., orlaivio variklio?

Sumos išties įspūdingos – kalbame apie milijoninius sandorius. Pagrindiniai klientai yra įvairių šalių avialinijų kompanijos. Orlaivio varikliai – viena iš brangiausių orlaivio dalių. Kalbant apie paklausą, ji atsiranda tada, kai susidėvi senas variklis. Lėktuvai yra pagaminti taip, jog tarnautų ilgai (pvz., Amerikos lėktuvų eksploatavimo laikotarpis yra apie 30 metų), tačiau variklio galiojimo laikas yra pakankamai cikliškas, panašiai kaip ir automobilio variklio stovį nusako pravažiuota rida. Todėl po tam tikro laiko variklius reikia keisti arba remontuoti.

Darbas įdomus, sekasi gerai, tad kas paskatino ir kodėl nusprendėte pradėti studijuoti Aviacijos vadybą nuotoliu būdu?

Teko studijuoti verslo vadybą kitoje aukštojoje mokykloje, tačiau studijos nepateisino mano lūkesčių. Mokiausi daug skirtingų disciplinų, tačiau nieko konkretaus. Dirbant su klasikiniais pardavimais, tokių žinių galbūt ir pakanka, tačiau mano atveju pasirinkta aviacijos sritis yra labai specifinė ir tokių bendrinių žinių neužtenka.

„FL Technics“ įmonė labai daug dėmesio skiria personalo ugdymui: per pirmuosius darbo metus turėjau daugiau nei 10 skirtingų mokymų. Tai buvo aviacinio pobūdžio mokymai, po kurių supratau, kokio dydžio yra ši industrija ir kiek vietos joje yra augti. Tai tikriausiai ir turėjo didžiausią įtaką mano sprendimui studijuoti Aviacijos vadybą ir įgyti bakalauro laipsnį būtent šioje nišinėje srityje.

Kaip šiandien vertinate tokį savo pasirinkimą? Kaip sekasi suderinti darbą su studijomis?

Darbą su studijomis suderinti sekasi puikiai, mane gelbsti 5 valandų laiko skirtumas. Po darbo spėju išklausyti visas paskaitas. Šiose studijose labai vertinu dėstytojų supratingumą. Jie – ne tik teoretikai, bet ir praktikai – ekspertai, kurie patys dirba aviacijoje ir supranta rinkos dydį, svarbą, mastą. Tokia studijų forma yra labai patogi dirbančiam žmogui, pavyzdžiui, jeigu turiu susitikimą su klientu Kinijoje, negaliu jo praleisti, tad namų darbus galiu pristatyti keliomis dienomis vėliau, o jeigu negaliu paskaitose sudalyvauti nuotoliniu būdu „gyvai“, bet kada galiu peržiūrėti iškart įkeltą paskaitos įrašą.  Toks supratingumas, patogumas ir individualus dėmesys yra be galo vertingas.

Kam rekomenduotumėte rinktis nuotolines Aviacijos vadybos studijas?

Tai labai specifinė sritis, todėl nuotolines Aviacijos vadybos studijas rekomenduoju tiems, kurie jau dirba šiame sektoriuje ir turi pagrindines reikalingas žinias, kurios leidžia geriau suprasti dėstomus dalykus ir terminologiją. Taip pat ir studijuojantiems yra geriau, kai grupę sudaro studentai, turintys panašų žinių bagažą, tada visi galime kalbėti ta pačia aviacijos kalba ir taip pat auginti savo pažinčių tinklą, dalintis skirtingomis patirtimis, nes grupės draugai dirba skirtingose aviacijos kompanijose visame pasaulyje.

Daugiau apie nuotolines Aviacijos vadybos studijas galite sužinoti čia.

Augustė Bajorūnaitė (KSU nuotr.)

 

Augustė Bajorūnaitė jau daugiau nei ketverius metus raižo Jungtinių Arabų Emyratų dangų. Orlaivio palydovės darbas nubloškia į pačias įdomiausias ir netikėčiausias pasaulio vietas. Nuo rugsėjo mėnesio Augustės dienotvarkėje atsirado ir dar viena nauja kryptis – tai Vilnius, Kazimiero Simonavičiaus universitetas, kuriame pradėjo mokytis Aviacijos vadybą nuotoline forma.

Kaip nutiko, jog pasirinkote svajonių profesija vadinamą stiuardesės darbą?

Niekada negalvojau apie stiuardesės darbą kaip apie svajonių profesiją. Dirbau nekilnojamojo turto sektoriuje ir studijavau. Kartą naršydama socialiniame tinkle „Facebook“ pastebėjau skelbimą, jog renkama nauja įgulos komanda Jungtinių Arabų Emyratų avialinijoms. Maniau, pabandysiu. Nekėliau sau didelių lūkesčių, buvau atsipalaidavusi. Galbūt dėl to gana lengvai praėjau visus atrankos etapus ir jau kitą savaitę išvykau į Dubajų. Viskas įvyko labai greitai. Taip prasidėjo mano, kaip orlaivio palydovės, karjera.

Kaip atrodo Jūsų darbo diena?

Visos dienos yra skirtingos. Diena ir naktis neturi jokios reikšmės šiame darbe. Vieną ryte keliuosi Australijoje, kitą rytą – jau Dubajuje. Jeigu turime vidinį trumpą skrydį, nuskrendame ir grįžtame namo, jei tarptautinį – turime 2 laisvas dienas kitame mieste. Tiek laiko pakanka apžiūrėti naują miestą, tačiau miego trūkumas ir vadinamasis Jet lag (liet. laiko juostų pakeitimo sindromas) kartais pakoreguoja planus.

Taip pat visada turime būti pasiruošusios, prieš kiekvieną skrydį tikrinama, ar tvarkinga apranga, šukuosena, ar saikingas makiažas. Per naktį iš blondinių negalime virsti brunetėmis, tad eksperimentus su išvaizda tenka pamiršti.

Gal norėtumėte pasidalyti įdomiu nutikimu, kuris įvyko darbo metu ir apie kurį keleiviai niekada nesužinojo?

Mano praktikoje dar nėra pasitaikę rimtų kritinių nutikimų. Buvo keletas atvejų, kai skridome į Tanzaniją ir atsidūrėme prie pat besisukančio viesulo. Turėjome apsukti kelis ratus, kol pasikeitė oro sąlygos ir galėjome leistis.

Dirbant su skirtingų kultūrų keleiviais, pasitaiko ir juokingų situacijų. Jeigu skrendame iš Maskvos, tenka prižiūrėti vartojamo alkoholio kiekį. Vienas alkoholio padauginęs keleivis buvo taip saldžiai įmigęs, jog prikelti pavyko tik sušukus Rusijos kariuomenės komandas.

Įdomiausia yra stebėti keleivius, skrendančius į Meką atlikti Chadžą (piligriminė musulmonų kelionė, kuri vyksta gruodžio 8-12 dienomis). Likus tam tikram atstumui iki Mekos, įgulos kapitonas praneša tai keleiviams. Žmonės ima praustis ir velkasi religinius drabužius. Nuo tos akimirkos, skrydžių palydovai negali keleivių liesti. Pačios taip pat persirengiame oficialia apranga ir taip išreiškiame pagarbą.

Jūsų darbas įdomus ir tuo pačiu rizikingas, gal tai turėjo įtakos pagalvoti apie ateities perspektyvas aviacijoje, tačiau keičiant profesinę kryptį? Kas paskatino pasirinkti nuotolines aviacijos vadybos studijas?

Darbas tikrai įdomus ir įtraukiantis, tačiau visą gyvenimą būtų per sunku dirbti tokiu įtemptu režimu. Todėl pradėjau galvoti, ką norėčiau veikti ateityje. Supratau, kad tikrai noriu likti aviacijoje. Pradėjau mąstyti apie studijas, tačiau dirbant tokį darbą yra labai sunku dirbti ir studijuoti nuolatine forma. Domėjausi, kaip galėčiau tai suderinti, ir visai atsitiktinai atradau nuotolines Aviacijos vadybos studijas.

Augustė Bajorūnaitė (KSU nuotr.)

Kaip šiandien vertinate tokį savo pasirinkimą, ar darbas ir studijos suderinamos?

Labai džiaugiuosi šiomis studijomis. Pirmiausia todėl, jog labai lengva suderinti darbą ir mokslus: paskaitos įrašomos, todėl prisijungti ir klausyti gali bet kurią dieną ir valandą. Dėstytojai yra ne tik akademikai, bet ir praktikai, o tai labai svarbu, nes aviacija yra labai specifinė sritis. Bendrakursiai iš viso pasaulio. Neseniai skridau į Bankoką, kur susitikau su ten gyvenančiu ir „FL Technics“ dirbančiu bendrakursiu, o vėliau jau susitikome ir paskaitose Vilniuje. Trečias svarbus veiksnys buvo kaina. Lyginat su mano svarstytais Azijos ir Europos universitetais, šio universiteto pasiūlyta studijų kaina buvo pati geriausia.

Kam rekomenduotumėte studijuoti Aviacijos vadybą nuotoline forma?

Pirmiausia rekomenduoju tiems, kurie jau dirba aviacijos sektoriuje, nes žymiai lengviau yra suprasti visus procesus, kurie vyksta aviacijoje, kai turi bent minimalių žinių. Ir, žinoma, nuotolinės formos studijas rekomenduoju tik tiems, kurie turi stiprią valią, nes paskaitų metu šalia nebus nei dėstytojų, nei bendrakursių, pats turi būti savarankiškas ir atsakingas.

 

Daugiau apie nuotolines Aviacijos vadybos studijas galite sužinoti čia.

Jau trejus metus Kazimiero Simonavičiaus universitetas vykdo nuotolines (angl. online) studijas. Šiuo metu vyksta priėmimas į Verslo vadybos, Teisės bei Aviacijos vadybos nuotolines studijas. Dėl šalyje paskelbto karantino vos per vieną savaitgalį Universitetas visas studijų programas pritaikė nuotoliniam darbui. Su Studijų skyriaus direktore Ieva Nadvaravičiūte kalbamės apie tai, kaip sekėsi užtikrinti sklandų Universiteto darbą be jokių pertraukų.

Ieva Nadvaravičiūtė (KSU nuotr.)

Kaip sekėsi studijų procesą pritaikyti nuotolinėms studijoms?

Studijų procesą pritaikyti nuotolinėms studijoms sekėsi gerai. Universitetas jau turi patirties vykdant nuotolines studijas, todėl turėjome visas reikalingas priemones, procesai buvo aiškūs ir jau išbandyti. Visų studijų programų paskaitos nuotoliniu būdu vyksta tik antrą savaitę, dėl to vis dar kyla nedidelių nesklandumų, tačiau bendradarbiaudami tiek su dėstytojais, tiek su studentais tuos nesklandumus stengiamės kuo greičiau išspręsti. Svarbiausia komunikuoti!

Kaip į pasikeitusį darbo pobūdį reagavo universiteto dėstytojai?

Dėstytojai reagavo įvairiai, vieniems toks darbas priimtinas ir patogus, kitiems dėstytojams (ypač tiems, kurie neturi nuotolinio dėstymo patirties) reikėjo šiek tiek pagalbos, tačiau dauguma sutiko bendradarbiauti ir prisitaikė prie esamos padėties.

Kokių atsiliepimų sulaukėte iš studentų?

Atsiliepimai, kurių sulaukiau, buvo teigiami. Kai kurie studentai po nuotolinių paskaitų teigė, kad toks mokymosi metodas net patogesnis nei vykstant į Universitetą. Taip pat kai kurie nesitikėjo, kad nuotoliniu būdu galima dirbti taip patogiai ir produktyviai.

Kaip manote, kas lėmė tokį greitą Universiteto perėjimą į nuolatines studijas?

Mes jau turėjome nuotolinių studijų formą ir vykdėme jas ne pirmus metus. Nemažai dėstytojų dirbo nuotoliniu būdu ir žinojo, kaip naudotis nuotolinio darbo įrankiais. Administracijos darbuotojams nebuvo sudėtinga apmokyti dėstytojus, kurie tokios patirties neturėjo, nes buvo sukurtos visos instrukcijos. Taip pat buvome numatę sudėtingas situacijas, su kuriomis dėstytojai gali susidurti, buvome pasiruošę jas spręsti.

Išankstinis priėmimas į KSU studijų programas jau įsibėgėjo. Papasakokite, kaip karantino metu vyksta priėmimo procesas?

Karantino metu priėmimo procesas nesustojo. Norintys studijuoti, kaip ir prieš karantiną, pildo paraišką Universiteto svetainėje www.ksu.lt. Kandidatūra peržiūrima ir pretendentas kviečiamas į motyvacinį pokalbį. Skirtumas tik tas, kad pokalbis vyksta ne gyvai bendraujant su priėmimo komisija, o nuotoliniu būdu. Tai labai patogus būdas, nes kandidatui nereikia niekur vykti iš namų.

 

Studijos ar karjera? Studijos ar motinystė? Studijos ar „gap year“? Šiandien šios dilemos nebetenka aktualumo, kai universitetai siūlo nuotolines studijų programas. Inovatyvusis nuotolinių studijų modelis puikiai tinka ir keliantiems klausimą – studijos ar emigracija. 2017 metų paskelbto organizacijos „Skaitmeninis kompasas“ (angl. Digital Learning Compass organization) tyrimo duomenimis, daugiau nei 6 milijonai žmonių pasaulyje 2015 metais rinkosi nuotolines studijas, kasmet šis skaičius auga 226 tūkst., kas sudaro 3,9 proc.  Prie šio procento prisideda ir Kazimiero Simonavičiaus universiteto studentai, kurie nuotoliniu būdu studijuoja teisę. Viena jų – Austėja Kučinskaitė.

Iš Ukmergės kilusi ir prieš kelerius metus emigravusi į Jungtinę Karalystę Austėja Kučinskaite netrukus pradės antrąjį vientisųjų Teisės studijų nuotolinių būdu kursą Kazimiero Simonavičiaus universitete. Šis visame pasaulyje populiarus studijų modelis taip pat leidžia Austėjai užsiimti savo didžiausia aistra – keliauti po pasaulį.

Darbo ir dieninių studijų suderint nepavyko

Mintis studijuoti per atstumą Austėjai kilo po nesėkmingo bandymo suderinti medicinos srities nuolatines studijas ir darbą: „Darbo ir studijų vienu metu suderinti nepavyko, todėl jas mečiau, tačiau jau kurį laiką planavau vėl pradėti mokytis. Apie nuotolines studijas buvau girdėjusi anksčiau, bet niekada nesidomėjau ar tai įmanoma Lietuvoje. Kai radau šias studijas, supratau, kad tai puikus būdas suderinti viską: ir darbą, ir mokslus, ir savo aistrą – keliones“, – teigia mergina.

Savarankiškas laiko planavimas – ir privalumas, ir trūkumas

Lanksčiai derinti šias veiklas Austėjai leidžia lankstus darbo grafikas. Anot jos, savidisciplina, laiko planavimas yra vienas nuotolinių studijų privalumų, tačiau tam tikrai atvejais jis tampa ir vienu iš  trūkumų. „Reikia suprasti, kad praleidus internetu transliuojamą paskaitą ar užgaišus su darbais, teks vis tiek rasti laiko prisėsti prie knygų, tad turiu dienotvarkę, pagal kurią žinau, kad apleisti mokslų negaliu. Tik negalvokite, kad dieną dirbu, o naktį mokausi. Laiko tikrai pakanka viskam ir tik nuo žmogaus asmenybės priklauso, kiek kartų jam reikia skaityti tekstą tam, kad viską suprastų ir išmoktų“, – sako pašnekovė.

Su teisininkės karjera savo ateitį siejanti mergina, inovatyviai žvelgia į mokymosi procesą: klauso paskaitų įrašų ar skaito mokslinę literatūrą keliaudama traukiniu į darbą ar skrisdama lėktuvu į gimtinę ar užsienio šalis. „Kaip vyks atsiskaitymas semestro metu aptariame su dėstytojais, todėl iš anksto žinau, kada turiu pasiruošti, “ – studijų niuansais pasidalino Austėja. Mergina teigia, kad taip studijuoti yra visiškai nesunku, o svarbiausia – mokantis nuotoliniu būdu, nenukenčia studijų kokybė. „Net studijuojant per atstumą, galima tiesiogiai stebėti paskaitas, dėstytojai, kaip ir bet kurių kitų studijų metu, yra pasiekiami elektroniniu paštu, virtualioje mokymosi sistemoje ar telefonu. Dėstytojai atrašo operatyviai ir išsamiai. Net jei kažkurią dieną nepavyko prisijungti prie paskaitos, tai galima padaryti kitu patogiu metu“, – vardina pašnekovė.

Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) iki rugpjūčio 31 dienos vykdo tiesioginį priėmimą į bakalauro ir magistro studijų programas, tarp jų ir į teisės vientisąsias studijas nuotoliniu būdu. Pagrindinis skirtumas tarp nuotolinių ir tradicinių studijų yra tas, kad didžioji dalis studijų veiklų organizuojama KSU elektroninių studijų aplinkoje internetu. Tik pirmosios įvadinės semestro paskaitos bei egzaminai, baigiamųjų darbų gynimai vyksta Universitete, pasirinktinai Vilniuje arba Klaipėdoje. Nuotolinių studijų sistemoje kiekvienam studijų dalykui yra sukuriama virtuali auditorija, kurioje talpinama studijų informacija, paskaitų, savarankiško mokymosi medžiaga, vaizdo konferencijos, testai, užduotys, konsultacijos su dėstytojais ir kita studijoms būtina informacija.