fbpx

Eglė Paškevičiūtė jau trečius metus studijuoja Mados industrijos bakalauro studijų programoje Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU). Jos aistra menui ir kūrybai išryškėjo dar mokykloje, todėl ji lankė ir dailės mokyklą. Baigusi Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnaziją, Eglė ieškojo studijų programos, kuri leistų atsiskleisti jos meniškai prigimčiai.

Mada ir menas – susiję

„Mada ir menas yra glaudžiai susiję – tiek mada, tiek menas išreiškia kūrybą ir emocijas. Mada gali būti laikoma vizualiu menu, leidžiančiu žmonėms komunikuoti savo tapatybę. Mados kūrimas reikalauja meninio mąstymo, estetikos pojūčio ir gebėjimo suprasti, kaip skirtingi elementai gali derėti tarpusavyje“, – sako Eglė.

Mada Eglei yra ne tik drabužių ar aksesuarų pasirinkimas, bet ir saviraiškos forma. Ji pastebi, kad emocinė būsena įtakoja aprangos pasirinkimą. „Mada leidžia man eksperimentuoti su stiliais, spalvomis ir formomis. Taip išreiškiu savo asmenybę ir nuotaiką“, – priduria ji.

Mokslai ir praktika

Eglė KSU studijuoja Mados industriją iš komunikacijos, rinkodaros, verslo vadybos perspektyvos, tačiau šiuo metu ją labiau domina praktinė mados pusė. Eglės aistra – siuvimas, konstravimas, eskizų piešimas. „Man ypač įdomios gaminių kūrybos detalės. Norint sukurti harmoningas drabužių detales, reikia daug žinių ir praktikos“, – teigia ji.

Eglė aktyviai mokosi siuvimo pagrindų profesinėje mokykloje, ketindama šias žinias panaudoti kurdama savo kolekcijas. Ji džiaugiasi, kad KSU suteikia galimybes užsiimti papildoma veikla, reikalinga svajonėms įgyvendinti.

Studijų pasirinkimas

Paklausta, kodėl pasirinko Mados industrijos studijas, Eglė prisimena, jog dar mokykloje žinojo, kad nori studijuoti su menais susijusią discipliną. Kai sužinojo apie KSU dėstomą programą, iškart pajuto, kad tai jos kelias. „Tuomet pamaniau: „O, tai tikrai mano dalykas!“, – prisimena ji.

Studijų programą ji apibūdina kaip įdomią ir įvairiapusišką. Sužavėjo ne tik paskaitos ir užsiėmimai, bet ir kompetentingi dėstytojai.

Mados iššūkiai ir tikslai

Eglė atkreipia dėmesį į tvarumo problemą mados srityje, kurią dar labiau blogina greitoji mada. „Mano tikslas ateityje – skatinti vartotojus rinktis kokybiškus, gamtai nekenksmingus produktus, net jei jie kainuoja šiek tiek daugiau“, – sako ji.

Studijų metu Eglei atsivėrė daug galimybių, tarp jų – „Erasmus“ mainų programa, leidusi pusmetį mokytis Ispanijoje. Taip pat universitetas reguliariai organizuoja susitikimus su įvairių sričių specialistais, dalinančiais savo patirtimi. „Galimybės suteikiamos visiems vienodos, tik reikia jas išnaudoti“, – pabrėžia ji.

Ateities planai

 Paklausta, kur save mato po 10 metų, Eglė teigia sieksianti magistro diplomo. Ji svajoja sukurti kolekciją, akcentuojančią moterišką vidinį grožį. „Kadangi dievinu rožinę spalvą ir visa, kas mergaitiška, kolekcija bus rožinė. Joje bus pūstų medžiagų suknelių, kostiumėlių, skirtų didžiajai scenai“, – pasakoja ji. Tačiau Eglė pabrėžia, kad tai dar tik svajonė, tačiau ją turėti tikrai svarbu.

Būsimiems studentams ji pataria nebijoti siekti savo tikslų. „Jeigu turite tikslą, tikrai jį pasieksite“, – įkvepiančiai sako Eglė. Anot jos, unikalus požiūris ir kūrybiškumas padeda atrasti vietą mados pasaulyje.

Socialinių mokslų daktaras, profesorius Eugenijus Skerstonas Lietuvoje gerai žinomas kaip gyvensenos kultūros ekspertas, populiarus viešųjų paskaitų lektorius, TV programų dalyvis, radijo laidų autorius, bendraautorius ir vedėjas. Jis taip pat yra dešimties knygų, skirtų  gyvensenos kultūros temoms, autorius. E. Skerstonas jau daugiau kaip 10 metų dėsto Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) Mados industrijos studijų programos studentams. Profesorius prisidėjo prie šios išskirtinės studijų programos sukūrimo ir į gyvenimą išleido daugybę sėkmingas karjeros išvaizdos madų industrijos srityje darančių studentų. KSU Mados industrijos programa Lietuvoje kol kas  –  vienintelė.

Kalbėdamas apie savo darbą KSU, profesorius šypsodamasis teigia, kad greičiausiai yra vienas ilgiausiai universitete dirbančių dėstytojų. Jis sako, kad darbas su studentais  jį tikrai džiugina, įkvepia. „KSU turi puikią infrastruktūrą, modernias auditorijas. Pati aplinka yra motyvuojanti, čia tikrai jaučiamas šiuolaikiškumo siekis“, – sako jis.

Išvaizdos madų sritis nepelnytai nuvertinama

Paklaustas apie tai, kaip vertina mados fenomeną, profesorius atsako: „Mada – fenomenas, kuris kelia nuostabą, susižavėjimą“. Profesorius užtikrintai tvirtina, kad išvaizdos sritis  visada buvo jo interesų lauke. Pasak jo, domėjimasis išvaizdos madomis dažnai nepelnytai priimamas kaip labai paviršutiniškas dalykas. „Mūsų elgesys, mūsų išvaizda – svarbi. Jei norime Europos kontekste prisistatyti kaip tikri europiečiai, turime ir savo aprangoje užkoduoti šį siekį. Juk išties galioja teiginys, kad iš  žmogaus išvaizdos sprendžiame apie jo atstovaujamos šalies ekonominę būklę. Tad, kuo geriau atrodome, tuo geriau gyvename. Mes, lietuviai, turime vieną siekį – būti laisvi, patys kurti savo gyvenimą. Gyvenimo kokybė mums visada buvo svarbi. Apie tai galima spręsti ir iš mūsų aprangos, išvaizdos, elgesio“, – sako jis.  Pasak profesoriaus, pokyčiai lietuvių aprangoje matomi, tačiau rengtis galėtume dar geriau. E. Skerstonas teigia, kad jį džiugina ne tik jaunimo noras būti madingais, bet ir individualaus stiliaus paieškos. „Šiandieninis jaunimas neseka mados tendencijomis aklai, o ieško savo išskirtinio stiliaus susiedamas madingumo raiškoje patrauklius praeities  įvaizdžius, sakykime, „Art Deco“, – sako jis.

KSU Mados industrijos programa – išskirtinė

Profesorius džiaugiasi, kad KSU mados industrijos programa 2024 m. Studijų kokybės vertinimo centro buvo akredituota 7 metams. Pasak jo, tai labai reikšmingas viso kolektyvo įvertinimas ir įrodymas, kad ši programa yra brandi ir konkurencinga Europos  aukštojo mokslo kontekste. Jis taip pat mini, kad iš studentų,  mados industriją studijavusių Italijoje ar kituose Europos universitetuose, ne kartą girdėjo, kad KSU programa įdomesnė ir kompleksiškesnė. „KSU Mados industrijos programoje dėstomos retai Europoje sutinkamos disciplinos: mados psichologija, išvaizdos kultūra ir kostiumo istorija. Mūsų temų aprėptis – labai plati ir iš tiesų KSU nagrinėjame temas, kurios neaptariamos kitų universitetų mokslo programose. Už tai noriu padėkoti ir universiteto steigėjams“, – sako profesorius.

Išvaizdos madų srityje karjeros galimybės – neribotos

Nuotrauka: Augis Narmontas

Nuotrauka: Augis Narmontas

Profesorius mini, kad mados fenomeno tyrinėjimo laukas – praktiškai beribis, ir tie, kas domisi mada bei žino, kurioje mados srityje norėtų dirbti ateityje,  baigę studijas, nesunkiai galės įsitraukti į aktyvią veiklą rinkoje. Profesorius pabrėžia, kad KSU studijos neapima mados praktiškosios pusės – čia nemokoma kurti kolekcijų, siūti – šias studijas siūlo Vilniaus Dizaino kolegija, kurioje jis taip pat profesoriauja. KSU Mados industrijos studijos orientuotos į komunikacijos specialistus, ateities verslo vadybininkus, mados rinkodaros profesionalus. „Mūsų vis labiau laisvėjančioje visuomenėje stiprėja ir mados industrijos sritis, ypač – komercinis sektorius, taigi didėja ir jame dirbančių specialistų, galinčių  pakomentuoti su išvaizdos madomis susijusius reiškinius, dirbti reklamos, aptarnavimo sferos, asmeninio stiliaus konsultavimo, mados vadybos srityse, poreikis“, – sako jis.

Skerstonas taip pat sako matantis neužpildytą nišą didžiųjų prekybos tinklų veikloje. „Sunku suprasti, kodėl didieji prekybos centrai, dirbantys su žinomų prekybinių ženklų steigėjais arba tiekėjais, vis dar nėra aktyvūs socialiniai partneriai; jie galėtų prisidėti formuojant specialistų profilį ir sudaryti galimybes juos įsidarbinti “, – sako jis. Pasak profesoriaus, tokie konsultantai turėtų būti mados srities profesionalai, jie turėtų gebėti daug daugiau nei tik pasiūlyti ir parduoti prekę. Specialistai turėtų išmanyti, kaip vertinti vartotojų savybes, suprasti išvaizdos madų ir stiliaus tendencijas, mados psichologiją. „Mados industrijos studijų programoje mes daug kalbame apie vartotojų elgesio tyrimus, mados psichologiją, tad iš esmės ruošiame specialistus, kurių trūksta, ir kurie jau dabar reikalingi dirbant su Lietuvoje parduodamais gaminiais, pažymėtais garsių prekybinių ženklų logotipais“, – teigia profesorius.

Mados industrijos ateities iššūkiai ir universitetų vaidmuo

Profesorius mini, kad išvaizdos madų industrija, įskaitant prabangos sektorių, yra viena didžiausių pasaulyje ir sunku pasakyti, koks bus jos likimas netgi netolimoje ateityje. Pasak jo, įvairiose šalyse rengiamose konferencijose vyksta daug diskusijų, svarstymų, kuria linkme turėtų būti vystoma mados industrija. Vis labiau globali mados industrija jau šiandien susiduria su klimato kaitos, tvaraus vartojimo, perteklinės gamybos, teisinio reguliavimo, išteklių taupymo ir kitomis problemomis, lemsiančiomis žmonijos gerbūvį, jo kokybę. Jis mini, kad universitetai, siekdami daryti teigiamą poveikį mados politikai, taip pat savo ruožtu turėtų rodyti iniciatyvą glaudžiam bendradarbiavimui su socialiniais partneriais, kurie atstovauja stipriam mados komercijos sektoriui. „Nauda būtų abipusė – žinotume, kur link juda mados industrija ir kokius iššūkius jiems tenka spręsti. Atsižvelgdami į šį poreikį rengtume ir specialistus, kurie būtų tinkami, naudingi ateities darbo rinkai mados industrijos srityje“, – sako jis.

„Litexpo“ parodų ir kongresų centre vykusioje parodoje Karjera & studijos Lietuvoje 2024, Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) surengė diskusiją „Kaip realizuoti save mados industrijoje?“. Diskusijoje dalyvavo Jomantė Vaitkutė, asmeninių ir komercinių fotosesijų stilistė ir Gabija Gudelevičiūtė, KSU alumnė. Jomantė universitete studijavo mados industriją. Ji džiaugėsi, kad studijos KSU tapo paspirtimi siekti svajonės ir suteikė pagrindą karjerai mados industrijos srityje. Kaip sakė Jomantė, ji ir toliau palaiko ryšius su KSU – jos asistentė šiuo metu – KSU antro kurso studentė. Pasak Jomantės, mados industrijos studijos KSU yra plačios ir suteikia puikią bazę planuojantiems karjerą mados industrijos srityje.

Gabija diskusijos dalyviams papasakojo, kad baigusi studijas KSU, ji liko universitete ir toliau čia dirba. Kartu su KSU alumne Greta Kukštaite, mados žurnaliste, Gabija iniciavo ambicingą projektą – KSU įkūrė Mados akademiją (Fashion Academy). Akademijos programos dalyviai – vyresnių klasių moksleiviai, studentai, mados srityje dirbantys ir tobulėti norintys profesionalai. „Susidomėjimas akademijos pasiūlyta programa viršijo mūsų lūkesčius. Sulaukėme gausybės registracijų, puikių atsiliepimų, todėl šią programą tęsime ir rudenį“, diskusijos dalyviams pasakojo Gabija.

Kaip minėjo diskusijos dalyvės, mados industrija šiandien – perspektyvi specialybė, siūlanti platų galimybių lauką, pradedant mados žurnalistika ir baigiant asmeninio stilisto darbu.

Jomantė ragino moksleivius įsiklausyti į save ir patiems rinktis studijas bei karjeros kelią.

Diskusiją moderavo dokt. Deimantė Žilinskienė, Kazimiero Simonavičiaus universiteto Verslo inovacijų ir komunikacijos mokyklos vadovė, lektorė.

KSU galima įgyti mados industrijos bakalaurą. Netolimoje ateityje universitetas planuoja pasiūlyti ir mados industrijos magistro studijas. Išsamiau apie Mados industrijos bakalauro studijų programą rasite čia: Mados industrija – ksu.lt

Gruodžio 13 d. 12:00 val. Kazimiero Simonavičiaus univeritete viešės dailininkė Rima Paukštė.
Kviečiame į atvirą nuotolinę paskaitą „Moteris raštuose”, apie kurią autorė pasakoja: „Pagrindinė paveikslų kolekcijos „Moteris raštuose” mintis yra perteikti šalies autentiškumą pasitelkiant kiekvienam regionui būdingus audimo raštus, vyraujančias tautinio kostiumo spalvas, puošybai būdingus simbolius. Mano nuomone, raštai, moterų perteikiami iš kartos į kartą, jungia vieną kartą su kita ir, kaip ir kalba, padeda stiprinti kartų saitus, išsaugo kiekvienos jų paliekamą paveldą.”
Paskaita yra skirta Mados industrijos studentams, tačiau kviečiami ir kitų programų studentai, kuriems reikia registruotis el. p. rasa.levickaite@ksu.lt.

Lapkričio 22 d. Mados industrijos pirmakursiai pristatė kūrybinius projektus doc. dr. Rasos Levickaitės dėstomo dalyko „Kūrybinės industrijos“ baigiamajame projekte. Kaip teigia dėstytoja doc. dr. Rasa Levickaitė, kūrybiniai projektai suteikia studentams laisvo mąstymo galimybę, projektuose atsispindi studentų mylima mados sritis, lavinami analizės, informacijos rinkimo, sisteminimo, vizualizavimo, pristatymo įgūdžiai. Šiais metais temų įvairovė buvo nuo virtualios mados, interjerų, juvelyrikos, augalų motyvų, odos madoje iki tvarumo, sąmoningumo, perdirbimo, taršos mažinimo tematikos.

Mados industrijos pirmo kurso studentė Gabrielė Mickutė teigia, kad studijuodama „Kūrybinių industrijų“ dalyką ir atlikdama įvairius projektus tobulina savo raštingumą, viešąjį kalbėjimą ir komunikabilumą. Taip pat sužinojo ir įsigilino į ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio kūrėjų biografijas, menininkus ir jų darbus.

„Atlikdama šį projektą praturtinau maketavimo žinias bei ieškodama informacijos apie savo pasirinktą temą išmokau įdomių faktų apie meno mokyklą Bauhaus, kuri egzistavo prieš 100 m. Taip pat surinkusi informaciją, ją pristačiau ir pasidalinau su savo kursiokais, kurie, tikiuosi, pagilino savo žinias“, – teigia Gabrielė.

Studentė Rosita Miežytė akcentuoja, kad projektiniai darbai yra jos mėgstamiausia atsiskaitymo forma. Jų kūryba reikalauja ne tik informacijos ieškojimo ir jos sisteminimo gebėjimų, bet ir vizualinės estetikos supratimo. Projektiniai darbai įkvepia domėtis, leidžia tobulėti ir augti akademinėje aplinkoje. Rosita teigia, kad „savo mados projektą, kūrybinių industrijų dalykui, siejau su virtualios mados industrija. Virtuali mados industrija yra naujas, tačiau sparčiai augantis mados modelis. Šios industrijos grožis slypi jos kūrybiškume ir tvarume. Kuriant mados projektą, virtualios mados tema, teko susidurti su naujais dizaineriais, statistikos duomenimis, įdomiais faktais, kurie man leido praplėsti mados industrijos žinias“.

Mados industrijos pirmakursė Justė Dumčiūtė dalijasi savo patirtimi: „Kuriant projektus darosi lengviau įvairius informacijos šaltinius paversti kūrybine forma. Projektai skatina smalsumą, nes yra susiję su kūrybine raiška. Taip pat projektinė veikla vis labiau ugdo atsakomybę ir leidžia anksčiau turėtas idėjas realizuoti ir įgyvendinti“. Anot Justės, savo darbe ji pristatė gamtos įkvėptus dizainus bei rėmėsi asmenine patirtimi, kaip įvairūs gėlių žiedai skleidžiasi į asmeninius drabužius. Džiugu, kad projektai padeda kūrybiškai jungti asmeninę patirtį kartu su bendru turiniu.

Dizainerės Agnės Kuzmickaitės prekės ženklo ir kūrybos pristatymas, galimybė atlikti vasaros praktiką, nuotolinis seminaras vyko gegužės 23 d. 11 val.
Agnė Kuzmickaitė viena garsiausių savo kartos Lietuvos mados dizainerių. Savo kolekcijas dizainerė reguliariai pristato tiek Lietuvoje, tiek oficialiose mados savaitėse ir parodose užsienyje. Jos darbai buvo publikuoti „Vogue Ukraine“, „Vogue Portugalia“, L’Officiel Lithuania, „L’officiel Arabia“, „Lofficiel Ukraine“, „Marie Claire“, „Numero Berlin“. Ji intensyviai bendradarbiauja su Lietuvos ir tarptautinėmis įmonėmis kuriant bendrus projektus. Iš naujausiųjų paminėtini projektai, vykdyti su „Utenos trikotažas“, „DHL“, „Avitela“, „Electrolux“, „Dormeo“,„Coca Cola“, „Domus Lumina“, „Eurovaistine“, „Tututis“, „Magnum“ ir kiti žinomi prekių ženklai
Dizainerės drabužiais yra vilkėję tokios tarptautinės žvaigždės kaip Rita Ora, Noah Cyrus ar Sabrina Carpenter.
Kviečiame dalyvauti seminare apie Agnės kūrybą ir susipažinti su vasaros praktikos galimybėmis.
Seminaras yra skirtas KSU | Kazimiero Simonavičiaus universitetas Mados industrijos studentams.
Kviečiame jungtis ir kitus šia tema besidominčius studentus, būtina registracija rasa.levickaite@ksu.lt.

Nuotolinis Skaitmeninės mados komunikacijos seminaras, gegužės 23 d. 16:00 val.
Gegužės 23 d. 16:00 val. Kazimiero Simonavičiaus universitete nuotoliu lankysis Università della Svizzera italiana (Šveicarija) dėstytoja ir tyrėja dr. Nadzeya Kalbaska, kuri ves nuotolinį seminarą „Įvadas į skaitmeninės mados komunikaciją”.
Dr. Nadzeya Kalbaska yra skaitmeninės mados komunikacijos tyrimų grupės vadovė (Institute of Digital Technologies for Communication, Faculty of Communication, Culture and Society, USI – Università della Svizzera italiana, Lugano, Šveicarija ir Skaitmeninės mados komunikacijos jungtinės magistro programos koordinatorė. Programą vykdo Università della Svizzera italiana (Lugano, Šveicarija) ir Paris 1 Pantheon Sorbonne University (Paryžius, Prancūzija).
Šio seminaro metu studentams bus pristatomos skaitmeninės mados komunikacijos dedamosios, kur glaudžiai bendradarbiauja mada bei informacijos ir komunikacijos technologijos. Seminaro dėmesys skiriamas trijų tipų interakcijai: (1) komunikacija ir marketingas, (2) dizainas ir gamyba, (3) kultūra ir visuomenė. Pranešėja studentus pakvies diskusijai apie mados komunikaciją skaitmeninėje erdvėje, kaip derinami komunikacijos būdai, kokią įtaką daro tradicinių (offiline) medijų kanalų išmanymas. Bus analizuojami vertingi akademiniai tyrimai šia tema ir aptariami įgūdžiai, reikalingi darbui dinamiškoje skaitmenėje erdvėje.
Paskaita yra skirta Kazimiero Simonavičiaus universiteto Mados industrijos ir Vytauto Didžiojo universiteto Multimedijų ir interneto technologijų studentams, dalyvaujantiems Skaitmeninės mados projekte.
Kviečiame jungtis ir kitus šia tema besidominčius studentus bei kitus susidomėjusius skaitmenine mada – būtina registracija: rasa.levickaite@ksu.lt.
Daugiau apie Mados industrijos studijų programą, į kurią šiuo metu vyksta išankstinis priėmimas: https://ksu.lt/priemimas/bakalauro-studijos/mados-industrija/.
Gegužės 16 d. 14 val. universitete viešės stilistė Agnė Klimašauskaitė ir dalinsis savo patirtimi su „Mados industrijos” studentais. Pokalbio-praktinio seminaro „Stilistas – profesija ar gyvenimo būdas” Agnė atsakys į studentų keliamus klausimus: Ar stiliaus jausmas įgimtas, ar išlavinamas? Kaip lavinti?Kokių savybių reikia norint dirbti stilistu? Ar stilistas gali dirbti tokiomis aplinkybėmis, kai užsakovo pageidavimas nesutampa su stilisto idėja, įsivaizdavimu? Kokioje srityje labiausiai reikalingi stilistai? Stilisto kasdienybė ir rutina – kokia ji? Ką stilistas visada turi savo rankinėje?
Agnė sako, kad ir kokį įvaizdį pasirinktum, niekada neprašausi būdamas savimi. Kiekvienas įvaizdis turi atspindėti tave patį ir nieką kitą. Tai ir yra pagrindinis žavesys, išskirtinumas ir siekiamybė šios besotės mados nūdienoje. Stilius atsiskeidžia iš žmogaus visumos, besidėliojančios iš tokių dalykų kaip intelektas, sąmojis, drabužiai ir pojūtis, kad žmogus jaučiasi savimi – tada juo žaviesi. Tai man yra labai svarbi akimirka.
Susitikimas skirtas studijų programos „Mados industrija” studentams. Norintys dalyvauti kitų programų studentai gali registruotis el. paštu: rasa.levickaite@ksu.lt.
Jau balandžio 7 d. nuo 10:00 val. Kazimiero Simonavičiaus universitetas kviečia abiturientus į atvirų durų dienos „TIESIOGINIS SKRYDIS Į KSU STUDIJAS” renginius! Jų metu, ne tik pamatysite universiteto erdves, bet ir turėsite galimybę dalyvauti karjeros strategijos kūrimo dirbtuvėse, sužinoti apie studijų galimybes iš pirmų lūpų!
VIETA: Kazimiero Simonavičiaus universitetas, Dariaus ir Girėno g. 21, Vilnius
LAIKAS: 10:00-15:15
Turi klausimų apie studijas? https://cutt.ly/zDz90hY
Laura Naidzinavičiūtė

Laura Naidzinavičiūtė

Karantino laikotarpis lėmė pokyčius įvairiose srityse. Mados industrijos antrakursei Laurai Naidzinavičiūtei karantintas tapo postūmiu kurti ir pradėti savo prekių ženklą „Tokia Kitokia“.

Kaip gimė idėja kurti naktinius drabužius?

Idėja kurti naktinius drabužius gimė gana paprastai. Kadangi pastaruoju metu teko beveik visą laiką praleisti namuose, atsirado daugiau laiko vykdyti savo mėgstamą veiklą. Jau kurį laiką užsiimu siuvimu ir ne kartą sau kūriau naktinių drabužių komplektus. Prieš metus jau buvau sulaukusi prašymų pasiūti komplektus draugėms, o įkurti prekių ženklą buvo sena svajonė. Taigi, viską apgalvojusi nusprendžiau, kad ši mano idėja gali būti įdomi ne tik man ar draugėms, norėjau ja pasidalinti su visais.

Kodėl būtent „Tokia Kitokia“?

Mano prekių ženklas vadinasi „Tokia Kitokia“ ir tam yra priežastis. Tikrai daug merginų, taip pat ir aš, tam tikru metu dėl įvairių priežasčių gali pasijusti kiek kitokios. Mane iš aplinkinių visuomet išskirdavo mažas ūgis, todėl man dažnai netinka masiškai gamyklose siuvamos kelnės, suknelės ir kt. Ilgainiui dėl to atsiranda psichologinis įsitikinimas, kad neatitinki visuomenės normų. Vis dažniau suprasdavau, kad neatitikti nustatytų standartų yra normalu, taip nutinka daugeliui žmonių. Tai daro mus unikalius ir savitus, todėl visi mes esame „tokie kitokie“. Taip ir gimė prekių ženklo pavadinimas, kuris yra skirtas kiekvienai, nenorinčiai būti kaip visi arba jaučiančiai, kad neatitinka kažkieno nustatytų idealų.

Kaip Mados industrijos studijos prisideda vykdant veiklą?

Studijuojant Mados Industrijos programą Kazimiero Simonavičiaus universitete, kiekvieną semestrą vis atrandi kažką naujo ir įdomaus. Daugelis paskaitų yra šiuolaikiškos, jose atsižvelgiama į tai, ko reikia jaunam specialistui. Tokioje aplinkoje norisi kurti. Prie to prisideda ir dėstytojai – visi jie yra savo srities profesionalai ir savo darbais įkvepia studentus. Kai pamatai juos, norisi taip pat kurti kažką prasmingo. Aplinka yra palaikanti ir daugelis Mados industrijos studentų yra kūrybingi.

Paulius Januškevičius

Balandžio 29 dieną 14 val. Kazimiero Simonavičiau universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos institutas organizuoja atvirą nuotolinę paskaitą: „Interjero dizaino reikšmė kasdieniniame gyvenime“. Paskaitos lektorius –  architektas, kūrybininkas ir KSU Mados industrijos studijų programos dėstytojas Paulius Januškevičius. Paskaita yra Mados industrijos studijų programos Interjero dizaino ir technologijų kurso dalis ir yra skirta tiems, kas svarsto stoti į šią studijų programą, taip pat visiems, besidomintiems interjero dizainu.

Paskaitos metu sužinosite, kaip paprastais sprendimais galime keisti interjero įtaką mūsų gyvenimui: kartais pakanka perdažyti sieną kita spalva ar padėti akcentą interjero erdvėje. Taip pat sužinosite, kaip tai panaudoti siekiant sukurti norimą vaizdinį rezultatą interjere.

„Kuriant daiktus, dažnai kyla klausimas, ar to daikto apskritai reikia. Į šį klausimą visada atsakau , kad aplinka man gali padėti. Bendravimas su klientu ar tam tikrais asmenimis įgalina mus surasti bendrą poreikio sprendimą. Interjeras turi kelti emociją. Jį pirmiausia kuriame per jausminę prizmę, o vėliau jungiame su funkcine schema. Kurdami aplinką, kuriame įspūdį, kuris lems mūsų pojūčius“, – sako lektorius Paulius Januškevičius.

Paulius Januškevičius – laisvai samdomas architektas, kūrybininkas, turintis 14 metų patirtį projektuojant interjerus. Pagrindinė jo darbo sritis yra interjerų ir juose reikalingų daiktų kūrimas. Lektorius taip pat yra dirbęs grafinio dizaino srityje. Ši patirtis lėmė specifinį supratimą apie funkcionalumą ir vaizdinį ryšį dizaino objekte. Gilindamasis į interjero funkciją ir daiktų vartojimą P. Januškevičius pradėjo geriau suprasti tvaraus vartojimo principus. Savo kūryboje ir darbe visada siekia padėti gyventi gražiau vartojant atsakingai.

Dalyvavimas nemokamas, tačiau registracija būtina. Registracija  vykdoma čia.

 

Mados industrijos studijų absolventės – stilistė, prekių ženklo „NE inkubatorius“ kūrėja Saida Pareštytė bei stilistė ir mados žurnalistė Greta Kukštaitė – sugrįžta į Kazimiero Simonavičiaus universitetą. Tačiau šįkart – ne studijuoti, o dalyvauti atviroje paskaitoje apie karantino įtaką madai drauge su Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktoriumi dr. Mindaugu Kazlausku. Paskaita vyks nuotoliniu būdu balandžio 23 d. 18:00 val. Moderatorius – KSU bendruomenės narys Olegas Beriozovas. Kviečiame dalyvauti!

Paskaitos metu diskutuosime, kokią įtaką madai ir jos tendencijoms turės karantino periodas, kas ir kaip keisis madoje. Taip pat paskaitoje dalyvausiančios KSU alumnės papasakos, kodėl rinkosi Mados industrijos studijas ir pasidalys savo sėkmės istorijomis.

Registracija vykdoma čia iki balandžio 22 dienos.