Šį trečiadienį, spalio 5 d., 17 val. KSU Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus dalyvauja diskusijoje „Intelektualios medijų pramogos: pramogos – intelektuali veikla?“.
„Gyvenant komunikacijos daugybiškumu, technologijų įvairove, vartojimo klestėjimu pažymėtoje visuomenėje visas pasaulis gali atrodyti lyg didelė pramoga. Retai susimąstome, kodėl viena ar kita pramoga mums greitai atsibosta ir ieškome naujesnės: labiau dirginančios regą ir klausą, o kartais net taktiliškai paveikiančios. Šiandien turime pagrindo kalbėti apie intelektualumą pramogose. Aptarti, kiek vienos ar kitos pramogos yra aktualios, arba, kodėl vienos jų yra labiau gurmaniškos ir skirtos proto elitui, o kitos – pasroviui plaukiančiai masei. Vis tik reikia pastebėti, kad pramogų skirstymas nebėra tikslingas. Šiuolaikinės, skaitmeninės, virtualios technologijos leidžia pramogas komplektuoti pačiam ir vartoti patogiausiu metu bei būdu. Kartu gali derėti ir labai intelektualios pramogavimo „programos“, ir labai paviršutiniškos, nereikalaujančios jokių pastangų. Šiuolaikinė pramoga, neturinti griežtų atskirčių, jau senokai tapo postmodernaus būvio ženklu“ – teigia doc. dr. R. Venckus.
Diskusijos moderatoriai: prof. dr. Tomas Kačerauskas ir lekt. Jovilė Barevičiūtė.
Diskusijoje taip pat dalyvauja: doc. dr. Rimantas Plungė (KSU kūrybinių studijų programų dėstytojas bei VDU Menų fakulteto šiuolaikinių menų katedros darbuotojas), doc. dr. Titas Petrikis (KSU Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto tarybos narys bei VU komunikacijos fakulteto darbuotojas), doc. dr. Jekaterina Lavrinec (VGTU), lekt. Rytė Žiūrienė (VGTU).
Renginys vyks Vilniaus Gedimino technikos universiteto LinkMenų fabrike (Linkmenų g. 28, Vilnius).
Diskusijos organizatorius: Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakultetas.
Kasmet, paskutinį rugsėjo penktadienį, Tyrėjų naktis primena: „Nebūtina gimti Einšteinu, kad kasdien atrastum ką nors naujo!”. Šiemet renginys vyks rugsėjo 30 dieną ir visus mokslo entuziastus kvies į daugiau nei 300 nemokamų ir nepakartojamų renginių įvairiuose Lietuvos miestuose.
Kazimiero Simonavičiaus universitetas šiai ypatingai mokslo nakčiai parengė 3 renginių programą, kviesiančią leistis į netradicinę mokslo pažinimo kelionę:
18:00 Paskaita: Ar tik Agatos Kristi romanuose nusikaltimo tyrimas pateikia staigmenų?
Baudžiamosios teisės ekspertas lekt. Vilius Paulauskas pasakos apie netikėčiausius posūkius ir baigtis nusikaltimų tyrimuose, garsiausias bylas, nustebinusias tyrimo metu išaiškėjusiais faktais, taip pat palies įvairius aspektus, susijusius su nusikaltimų tyrimais.
Domiesi baudžiamąja teise? Įdomu, kaip tyrėjai išsiaiškina, kas ir kaip įvykdė nusikaltimą? Išvydęs reportažą apie atskleistą nusikaltimą, nejučia „prilimpi“ prie televizoriaus ekrano? Bandai suvokti ir įvertinti nusikaltimų motyvus? Labiausiai mėgsti detektyvinius serialus, tokius kaip „CSI“, „Šerlokas“ ir kt.? Žinai, ką rašė Agata Kristi? Ši paskaita kaip tik tau!
19:00 Paskaita: Ar aš / Ar tu / Ar kitas yra Don Žuanas?
Kultūros studijų lauke jau kelis metus besidarbuojanti lekt. Kristina Stankevičiūtė savo pranešimu kelia provokacinių klausimų virtinę. Don Žuanas ar donžuanas? Dramos personažas, elgesio modelis, sąmoningas pasirinkimas ar laikinas sutrikimas? Kokia jų istorija? Pranešėja aptars kaip kinta požiūris į moterų suvedžiotojus vakarietiškoje kultūroje XXI – ajame amžiuje. Teorinis žvilgsnis kreipiamas į istoriją, teoriją ir kritiką.
Domiesi sociologija? Tau įdomūs visuomenėje vykstantys procesai? Bandai suvokti, kas skatina žmones laužyti nusistovėjusias visuomenės normas? Girdėjai Don Žuano istoriją? Laikai save moterų numylėtiniu? O galbūt pažįsti tokį, kurį nedvejodamas apibūdintum: „Mergišius!“ ? Ši paskaita skirta tau!
20:00 Diskusija: Muzika iki ir po postmodernizmo
Diskusijoje apie šiuolaikinę muziką bus svarstoma dabartinės muzikos padėtis ir galimi jos ateities scenarijai, plėtojami aktualūs klausimai, susiję su muzikos žanrų įvairove, muzikos tarpdalykiškumu, vartojimu, buvusiomis ir esamomis madomis. Taip pat keliamas klausimas, koks yra muzikos kompozitoriaus statusas ir kokia jo vertė šiuolaikinių menų aplinkoje.
Diskusiją moderuoja meno kritikas doc. dr. Remigijus Venckus.
Dalyvauja kompozitorė lekt. Nerija Čepaitė, muzikologė lekt. Jolanta Sukovienė ir kino muzikos kūrėjas doc. dr. Titas Petrikis.
Muzika tau daugiau nei tik laisvalaikio praleidimo būdas? Tave domina muzikos kūrimo procesas ir jo subtilybės? Neabejoji, kad muzika yra menas? Tave nuolat lydi muzikos garsai? Jauti, kad šiuolaikinė muzika yra ypatinga ir norėtum daugiau apie tai sužinoti? Diskusija apie muziką iki ir po postmodernizmo – kaip tik tau!
Visi KSU „Tyrėjų nakties“ renginiai vyks kavos ir arbatos namuose „Skonis ir kvapas“ (Trakų g. 8, Vilnius).
Išsamią „Tyrėjų nakties“ programą rasite čia: https://goo.gl/BvKYdK
Rugsėjo 26-30 dienomis Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus lankysis Estijos dailės akademijoje. Vizitas žymi Kazimiero Simonavičiaus universiteto ir Estijos dailės akademijos bendradarbiavimo pradžią.
Rugsėjo 28 d. direktorius susitiks su Talino dailės akademijos vyriausiuoju mokslo darbuotoju prof. dr. Raivo Kelomees. Susitikime bus aptartas dvišalis bendradarbiavimas rengiant kūrybinių industrijų specialistus, kurie galėtų darbuotis tarptautiniu lygiu. Ateityje taip pat planuojami darbuotojų manai, stažuotės.
Anot doc. dr. R. Venckaus, prof. dr. Raivo Kelomees yra vienas žymiausių šiuolaikinio medijų meno Estijoje tyrėjų, jis taip pat užsiima videomeno praktika, yra kviečiamas į daugelį pasaulio universitetų dėstytojauti ir pristatyti savo kūrybą. Tikimės, kad ateityje prof. dr. R. Kelomees taip pat aplankys ir Kazimiero Simonavičiaus universitetą, pasidalins savo gerąją patirtimi, įgyta ugdant šiuolakinio medijų meno specialistus.
Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus parengė kritinę recenziją apie Lietuvių fotografijos meno bienalę „Fotografijos istorijos“, kuri vyko 2016 m. birželio 25 d. – rugpjūčio 7 d. istorinėje baronų Miunhauzenų šeimos pilyje, Hobecko galerijoje (Leitzkau, Vokietija). Bienalės metu 12 profesionalių fotomenininkų iš Lietuvos eksponavo savo kūrybą.
Renginį kuravo menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė (Lietuva) ir dailininkė Jūratė Sližytė (Vokietija). Bienalės organizatoriai: Förderkreis Kultur und Denkmalpflege e.V. (Vokietija), dailininkė ir parodos kuratorė Jūratė Sližytė (Vokietija), VšĮ „Gabrielės meno galerija“. Vienas iš renginio partnerių – Kazimiero Simonavičiaus universitetas.
„Bienalės tikslas pristatyti įvairią, šiuolaikinę Lietuvos fotografiją. Paminėtina, kad lietuvių fotografijos menas gana neblogai atrodo Europiniame fotokraštovaizdyje. Lietuvoje nuolat atsiranda menininkų, kitaip pasakojančių kasdienes ir išgalvotas istorijas bei plėtojančių individualią estetinę programą. Vieni bienalėje pristatyti autoriai tiria fotografiją kaip medijų technologiją ir taip ieško individualios kalbos, kiti plėtoja naratyvus, padiktuotus pačios techninės ir reprodukavimo technologijos, dar kiti atsigręžia į tradiciją ir reikšdami jei pagarbą plėtoja ir savaip permasto fotografijos raidą, kaip individualią ir nacionalinę istoriją“, – teigia doc. dr. Remigijus Venckus.
Plačiau apie fotografijos bienalę – doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnyje „Nuo eksperimentinio iki tradicinio pasakojimo – Lietuvos fotomeno bienalė Vokietijoje“ http://goo.gl/SWD2r7
Taip pat skaitykite doc. dr. R. Venckaus pokalbį su bienalės kuratorėmis: menotyrininke Gabriele Kuizinaite ir dailininke Jūrate Sližyte http://goo.gl/AfD0zB
2016 m. pavasario semestrą Mados industrijos, Rinkodaros ir reklamavimo, Antreprenerystės ir vadybos studentai lankė studijų dalyko „Audiovizualinės technologijos, menas ir marketingas“ paskaitas bei seminarus.
Užsiėmimų metu buvo taikomas eksperimentinis filmų kūrimo metodas, kurį doc. dr. R. Venckus jau daugiau nei 5 metus taiko ir tobulina savo videomeno ir filmų kūrimo paskaitų metu. Šį studijų dalyką lankantys studentai verčiami sužadinti savuosius kūrybingumo receptorius. Jie provokuojami atsisakyti stereotipų ir išankstinių nuostatų apie filmo kūrybos procesą, taip pat klaidingų iliuzijų apie jo rezultatus, realizaciją viešumoje ir platinimą medijų kanalais. Paskaitų metu studentai, net visiškai neturintys išankstinių idėjų, yra skatinami jas kurti.
„Prisipažinsiu, man įdomiausia dirbti su tais kurie mano, jog neturi, ką papasakoti, – pasakoja doc. dr. R. Venckus, – Galiausiai, net nepastebėję savo žingsnelių, jie pradeda planuoti filmo siužetą ir jo filmavimo bei montavimo procesus. Neabejotinai studentams nerimą sukelia mano provokacijos, reikalaujančios permąstyti visus įmanomus pasakojimų variantus, kuriuos siūlo populiarioji audiovizualinė kultūra. Vėliau planuojami keli siužetai, išskiriami galimi netikėti jų posūkiai. Tik tada planuojamas, atliekamas ir tobulinamas kūrinys. Džiaugiuosi, matydamas, kad studentams, kurie pirmą kartą metodiškai kūrė videofilmą, pavyko” – sako doc. dr. Remigijus Venckus.
Atsižvelgiant į tai, kad studentai aktyviai ir noriai domisi medijų menu, planuojama Universitete organizuoti ir daugiau pasirenkamų bei privalomų disciplinų, susijusių su medijų meno praktikomis.
Emilija Buklerevičiūtė „Kas jei mes“ (What if we…) 00:02:10, 2016 m.
Rinkodara ir reklamavimas, 2 kursas
Kūrinyje pasakojama apie neapgalvotus sprendimus, kurie gali negrįžtamai pakeisti gyvenimo kraštovaizdį. Tai pasakojimas apie žmonių tarpusavio bendravimą, apie santykių ir ryšių nutraukimą. Tai klausimas, ar verta pasiduoti emocijoms ir priimti greitus, lengvabūdiškus sprendimus. „Kas jei mes?” verčia susimastyti, kas nutiktų jei suvaldytume savo emocijas ir priimtume sprendimą jomis nebesivadovaudami.
Ivona Grincėvič, Julija Artiuškina „Rutina“ („Routine“) 00:03:08, 2016 m.
Mados industrija, 3 kursas
Šiais laikais pastebimas gana aktyvus ir agresyvus jauno žmogaus kultas. Jis sklinda viešoje erdvėje populiariojoje muzikoje, kine, sporte ir net maisto vartotojų aplinkoje. Atrodo, kad pagarbos nusipelno jaunas, atletiškas ir energijos kupinas kūnas, kuris niekada nesiilsi ir nuolatos galinėjasi su laiku. Filmas „Rutina“ pasakoja apie priešingą, dažnai nematomą kasdienybę, kurią praleidžia lėtoje laiko tėkmėje mūsų seneliai ir močiutės.
Karolina Malyševa, Andrė Mikuckytė „Atsiminimai“ („Memories“) 00:02:10, 2016 m.
Mados industrija, 3 kursas
Kūrinyje apmąstoma trokštamo gyvenimo ir karčios realybės paralelė, kur labiausiai aktuali asmenybės harmonija. Skubant ir įsitraukiant į rutinos sūkurį gyvenimas ne retai panašėja į blankių atsiminimų rinkinį, neturinį jokios išliekamosios reikšmės. Dabarties žmogus nebemoka akimirkai sustoti ir į savo gyvenimą pažvelgti atsiribojus nuo greičio. Greitėjantis laikas yra vienas svarbiausių veiksnių kiekvieno asmens kasdienybėje. Juk jau nebesuprantama, kaip atsitraukus nuo rutiniško ir slegiančio laiko tėkmės galime mėgautis kiekviena kasdienybės minute.
Elektroniniame kultūros ir meno portale Kamane.lt publikuojamas Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktoriaus doc. dr. Remigijaus Venckaus menotyrinis straipsnis apie dailininką Petrą Lincevičių ir jo naujausią parodą – projektą „Žemė“, eksponuojamą Vinco Mykolaičio – Putino memorialiniame bute – muziejuje. P. Lincevičius yra pripažintas vienas perspektyviausių šiuolaikinių jaunosios kartos tapytojų.
„P. Lincevičius verčia mane mąstyti apie tai, kas yra atmintis, istorija, laikas ir erdvė; ką bendro turi šios visos skirtingos sąvokos? Jos visos (sąvokos) nurodo į svarstymus ne apie meną ir kultūrą, bet būties kategorijų – atminties, istorijos, laiko ir erdvės – nuolatinę verifikaciją. […] tapybos ekspozicija, įrengta memorialiniame bute, kaip tik laiku kvestionuoja lituanistikos diskursą (tautinę savimonę, asmens tapatumą, dabartinės vietos ir erdvės santykį su tautos istorija, nacionalinės literatūros paveldą ir jo žinojimą). Šiandien, esant kritinei demografinei padėčiai, netvirtos pilietinės visuomenės jausenai ir emigracijai, dailininko P. Lincevičiaus kūriniai subtiliai „nukreipti“ į kiekvieną iš mūsų (stebintį ir besimėgaujantį kūriniais). Paveikslai pasakoja ne tiek apie rašytojo V. Mykolaičio-Putino literatūrinį diskursą, bet kiek apie kiekvieno iš mūsų (piliečio) lietuviškumą“, – rašo doc. dr. Remigijus Venckus.
Paroda – projektas „Žemė“ Vinco Mykolaičio-Putino memorialiniame bute-muziejuje (Tauro g. 10-3, Vilnius) veiks iki rugsėjo 30 d.
Skaitykite daugiau: http://kamane.lt/Kamanes-tekstai/Daile/Kitokia-istorijos-rekonstrukcija
Foto: Kastė Mašidlauskaitė
Šiandien, birželio 23 d., Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) absolventams buvo įteikti bakalauro bei magistro diplomai. Diplomuota pirmoji Integruotos kūrybos komunikacijos absolventų laida bei 16-toji Teisės absolventų laida.
Absolventus sveikino KSU rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis, KSU senato pirmininkas prof. dr. Romualdas Ginevičius, Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Ryšardas Burda, Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus.
Universiteto rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis džiaugėsi veikliomis ir aktyviomis absolventų laidomis, išreiškė viltį, kad jie taps „trečiuoju sparnu“ universiteto bendruomenėje, bus aktyvūs Alumni klubo nariai, prisidedantys prie sėkmingo Universiteto gyvavimo. Rektorius linkėjo absolventams „sėkmingos karjeros, rasti savo prigimties ir išsilavinimo diktuojamą poziciją mūsų visuomenėje ir besikeičiančiame pasaulyje, nebijoti siekti savo svajonių išsipildymo“.
Kazimiero Simonavičiaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Ryšardas Burda, Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus „Pūko“ televizijos tiesioginiame eteryje diskutuos akademinio sąžiningumo tema. Laidoje „Jaunimo banga“ taip pat kalbės Kūrybinių ir kultūrinių industrijų, antro kurso studentė Karina Millem ir Teisės pirmo kurso studentė Sati Juraitytė.
Laidos svečiai pastebi, kad akademinio nesąžiningumo ir sąžiningumo klausimas šiandien ypač aktualus. Anot doc. dr. R. Venckaus, „kai šiuo metu viešai kalbama apie aukštojo mokslo reformas, kai vyksta diskusijos dėl kokybiško ir nekokybiško mokslo, akademinio personalo kompetencijas ir jų kėlimą, ne tik negalima užmiršti, bet ir būtina daug kalbėti apie akademinį nesąžiningumą, kuris neturi būti normali mūsų akademinės tikrovės realija“.
Kūrybinių ir kultūrinių industrijų antrojo kurso studentė K. Millem teigia: „netoleruoju nusirašinėjimų ir plagiavimų, pati to nedarau ir kitiems nepatariu. Studentui itin nemalonu, kai, investavus daug energijos atliekant studijų užduotį, kitas, kuris nusirašinėjo, gauna didesnį įvertinimą. Su šia situacija galima susidoroti kartu bendradarbiaujant dėstytojams ir studentams ir visiškai neužmerkiant akių“.
Laida „Jaunimo banga“ transliuojama ketvirtadienį 18 val. per „Pūko“ televiziją. Tiesioginę transliaciją galima stebėti ir internetu. Plačiau: http://www.pukas.lt
Remigijus Venckus. Fotografija iš ciklo POTSDAMER PLATZ, nr. 003–001 (Berlyno dienoraštis), 2014
Birželio 25 d. 20 val. istorinėje baronų Miunhauzenų šeimos pilyje, įsikūrusioje Hobecko galerijoje (Leitzkau, Vokietija) bus atidaryta Lietuvos fotomeno bienalė „Fotografinės istorijos“, kurioje 12 profesionalių fotomenininkų iš Lietuvos eksponuos išskirtine, specifine technika sukurtas fotografijas. Parodoje bus galima išvysti KSU Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktoriaus doc. dr. Remigijaus Venckaus bei dėstytojo doc. dr. Rimanto Plungės kūrybą.
Pagrindinė bienalės tema – „Fotografinės istorijos“. Ji apima kelionių, miestų, senamiesčių ir teatralizuoto festivalio tematiką, žmonių tarpusavio santykių problematiką, vyro ir moters gyvenimo temas, tapatumo ir atminties aktualijas.
Parodoje eksponuojamas vienas sėkmingiausių doc. dr. Remigijaus Venckaus fotografijų ciklų „Susikertančios linijos. Berlynas“. Ciklo idėja kilo iš anksčiau sukurtų fotografijos serijų „Dienoraščių vietos“, kai menininkas fotografavo keliaudamas po skirtingas vietoves. Anksčiau autorius sukūrė fotografijų ir esė rinkinį „Berlyno dienoraštis“, kurio idėjos tęsiamos minėtoje serijoje. Pirmojoje rinkinio versijoje dominavo nespalvota, minimalistinė fotografija. Dėmesys buvo skirtas ne technologijai, bet estetiniam sprendimui. Vėliau pradėtas eksperimentavimas spalvomis, o kompozicijos centre atsirado žmogus, tikriausiai, kelionės metu sutiktas pakeleivis(-ė). Menininko kelionė yra ilgas procesas, kurio metu svarbus savęs ir aplinkos tyrinėjimas, santykis su „kita“ erdve ir „kitu“ laiku bei laiko ir erdvės kontinuumu.
Rimantas Plungė. Fotografija iš serijos „Reverse“
„Man fotografija – tai žaidimas, kuriame atsiranda ne tik naujos pasakojimo galimybės, bet ir provokacija vyraujančius stereotipus, pasakojimus įtarti klasta. Kurdamas aš klastoju tai, ką fotografuoju“, – apie savo kūrybą pasakoja doc. dr. Remigijus Venckus.
Doc. dr. Rimantas Plungė daug eksperimentuoja fotografijos technikos srityje, kuri neretai padiktuoja kūrinio idėją. Apie kolegos kūrybą menotyriniuose straipsniuose doc. dr. R. Venckus yra teigęs: „menininkas patvirtina, kad fotografija – viena iš kertinių medijų meno priemonių, pranokstanti daugelį pažodinio tikrovės atkartojimo strategijų. Šis menininkas niekada ir nesistengė pakartoti to, kas regima ar be didelių pastangų perskaitoma. Specialiai ribodamas bet kokį linijinį, aiškiai suvokiamą naratyvą, doc. dr. R. Plungė kviečia išlaikyti distanciją. Tai nėra kūrinį nuo žiūrovų aklinai atribojantis atitvaras. Tai distancija, kurios reikia, kad galėtų vykti nuolatinė intelektuali diskusija. Vienodai aktyvias pozicijas čia užima tiek adresatas, tiek pranešimas, tiek technologija“.
Parodos kuratorės – menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė (Lietuva) ir dailininkė Jūratė Sližytė (Vokietija). Bienalės organizatoriai: Förderkreis Kultur und Denkmalpflege e.V. (Vokietija), dailininkė ir parodos kuratorė Jūratė Sližytė (Vokietija), VšĮ „Gabrielės meno galerija“.
Bienalės partneriai: Kazimiero Simonavičiaus universitetas, Vytauto Didžiojo universiteto Šiuolaikinių menų katedra, Kauno Fotoklubas, Giedrės Bartelt Galerija „Trofėjas“, (Vokietija), Kauno A. Martinaičio dailės mokykla, J. Vienožinskio Kauno kolegija menų fakultetas. Bienalės rėmėjai: Kauno miesto savivaldybė, parduotuvė „Weinzeit“ (Vokietija).
Paroda Hobecko galerijoje veiks iki rugpjūčio 7 d.
Moksliniame žurnale „Inter-studia humanitatis“ (19-tame numeryje) publikuoti dviejų KSU mokslininkų straipsniai: doc. dr. Remigijaus Venckaus „Mados ekskursas: Waltas Disney‘us, Hello Kitty, Lady Gaga. Justinas Bieberis ir „Apšvietos dialektika“ bei Kristinos Stankevičiūtės „Don Žuanas kaip psichosocialinis tipas: istorinė apžvalga“.
KSU Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktoriaus doc dr.Remigijaus Venckaus straipsnyje aptariamas mados fenomeno ryšys su individualios tapatybės kūrybos fenomenu analizuojant skirtingus pavyzdžius ir keliant klausimus, kas yra mada ir kaip ji veikia. Pagrindinis straipsnio „atspirties taškas“ yra Maxo Horkheimerio ir Theodoro W. Adorno „Apšvietos dialektikos“ idėjos, kuriomis remiantis aiškinama, kad mados fenomenas neatsiejamas nuo masių valdymo, pasaulio suvokimo ir jo standartų diegimo, individualybės paieškos ir jos žlugimo, visuomeninio elgesio disciplinavimo ir liberalizavimo procesų. Pastebima ir tai, kad masės, vartodamos net politiškai angažuotus ir madingus įvaizdžius, beveik visada susiduria su tuščiu mados ženklu (remiamasi Rolando Bartheso „Mados sistema“). Straipsnyje mada siejama su populiariosios kultūros lauke įsigalėjusiais ir mėgdžiojamais žvaigždžių įvaizdžiais, kurių gamybos principus XX a. susistemino ir iki šiol puikiai reprezentuoja disneilendų konceptas, nuo vaikystės skatinantis geismą būti neva individualia ir originalia asmenybe. Visa tai lemia nesuderinamus konfliktus tarp to, kas masiškai parduodama, kas yra kūniškai patrauklu, ir tarp tapatybės, kurią norima įsigyti, bei individualaus „Aš“. Tad skirtingi mados, tapatumo ir kūniškumo klausimai išsamiai aptariami labiausiai analizuojant Lady Gagos fenomeną, o kai kurie akcentai išryškinami fragmentiškai tiriant animacinio personažo Hello Kitty, dainininko Justino Bieberio ir fotomodelio Essenos O’Neill atvejus.
Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto lektorė Kristina Stankevičiūtė moksliniame straipsnyje „Don Žuanas kaip psichosocialinis tipas: istorinė apžvalga“ teigia, kad „Don Žuanas, fikcinė ispanų baroko figūra, seniai yra tapęs vakarietišku kultūriniu konceptu, ką liudija šio personažo populiarumas įvairiose kultūros plotmėse. Koncepto teorija (G. Deleuze ir F. Guattari) nusako koncepto atsiradimo procesą dviem sąlygomis: pirma, kiekvienas konceptas yra jį sudarančių konceptų susiliejimo taškas; antra, kiekvieno koncepto atsiradimą lemia trys prieškonceptinės figūros, iškylančios atitinkamose referencinėse plotmėse: psichosocialiniai tipai (socialinė plotmė), estetinės figūros (estetinė plotmė) ir konceptualiosios personos (filosofinė plotmė). Šio straipsnio tikslas – apžvelgti psichosocialinę Don Žuano koncepto referencinę plotmę, aptariant socialinius ir psichologinius tipus, pagal kuriuos formavosi Don Žuano figūra Vakarų kultūroje. Chronologiškoje istorinėje apžvalgoje pristatomi tipai – žmogus iš gatvės, laisvamanis, dendis, donžuanas, kaip psichologinis tipažas ir kaip seksualinis kompleksas. Atskaitos tašku pasirinkta pirmojo Don Žuano pasirodymo scenoje data – ispanų dramaturgo Tirso de Molina kūrinys „Sevilijos apgavikas ir jo akmeninis svečias“, pirmąkart pristatytas publikai 1616 m. Apžvalgos išvadose teigiama, kad psichosocialinėje plotmėje nėra aiškiai suvokiamas skirtumas tarp Don Žuano kaip fikcinio personažo ir donžuaniško elgesio, būdingo realiems vyrams. Tai reiškia, kad psichosocialinė ir estetinė koncepto referencinės plotmės.
Žurnalą „Inter-studia humanitatis“galite atsisiųsti čia.
Šiemet Mados industrijų specialybę papildė naujas kursas – Mados žurnalistika. Antro kurso studentės susipažino su mados leidybos ir tekstų kūrybos pagrindais, bei vykdė finalinį projektą – savarankiškai kūrė naują, originalų leidinį apie madą.
„Nors užduotis nebuvo sutikta entuziastingai“,– sako dėstytojos Reda Šatūnienė ir Kristina Stankevičiūtė, – „tačiau rezultatai mus iš tiesų nustebino. Studenčių sukurti leidiniai drąsiai galėtų konkuruoti su daugeliu lietuviškų mados ir gyvenimo būdo žurnalų. Visi projektai – įdomūs, atspindintys šiandienos mados aktualijas, jaunosios kartos stiliaus ir formos paieškų tendencijas”.
Geriausiu projektu neabejotinai tapo Augustės Paulauskaitės, Simonos Jankutės , Karinos Kurilovičiūtės ir Airidos Petkevičiūtės žurnalas I2EYE – jaunas, veržlus mados žurnalas, kuriame su mada susitinkame „akis į akį“. Išskyrus užsienio dizainerių kolekcijų nuotraukas bei nuotraukas iš asmeninių archyvų, likusius žurnalo leidybos darbus merginos nuveikė pačios: sukūrė leidinio koncepciją, parašė visus straipsnius, rengė fotosesijas, ėmė interviu, kūrė dizainą, maketavo, redagavo, formavo stilistiką ir nuotaikas, atrinko nuotraukas, modelius ir temas.
Savo darbą merginos vertino gan savikritiškai, nes kūrybinį džiaugsmą dažnai temdė organizaciniai nesklandumai. Vis tik, dėstytojų nuomone, paskaitose gauta informaciją puikiai pritaikyta praktiškai, o studentišką laiko bei patirties trūkumą visiškai kompensuoja jaunatviška ambicija ir kūrybiškumas.
Sveikiname merginas šauniai padirbėjus – tikimės, kad „Mados žurnalistikos“ kursas ir ateityje pateiks panašių malonių staigmenų. O apžiūrėti jaunąjį mados žurnalą I2EYE galite čia.
Birželio 17 d., penktadienį, 17. 30 val. Menų centro Ars et mundus galerijoje Kaune (A. Mapu g. 20) KSU Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius, menotyrininkas doc. dr. Remigijus Venckus dalyvaus tarptautinio projekto „CreArt“ grupinės parodos „Notes on Tomorrow“ atidaryme.
Renginio metu doc. dr. R. Venckus pristatys parodoje eksponuojamus kūrinius, aptars jų koncepcijas. Doc. dr. R. Venckaus nuomone, „menininkams labai svarbi atmintis ir jos perspektyva rytdienoje. Šis idėjinis ir kūrybinis judėjimas iš praeities į ateitį yra pagrindinė šiuolaikinio meno vystymosi aksioma, jos ne tik negalima nepaisyti, bet, ją stebint ir analizuojant, galima daug sužinoti ne tik apie tapybą, grafiką ir instaliaciją bet ir apie plačiąją žmogaus kultūrą apskritai. Juk neretai nutinka taip, kad menas pirmiau kalba apie vertybinius visuomenės pokyčius nei juos supranta ir reflektuoja mokslas“.
Grupinė paroda „Notes on Tomorrow“ pristato alternatyvių pasiūlymų seriją, varijuojančią tarp dvipolių istorijos ir fikcijos, susikaupimo ir kūrybos, efemeriškumo ir amžinumo, kūrybos ir interpretacijos temų. Apžvelgiami klausimai apie visuomenę, stebėjimų rezultatus bei eksperimentai. Pastabos apie rytojų atsiskleidžia per skirtingus būdus, apsistodama ties pozityviais atsakymais į šiandienes socialines problemas piešiniuose, užrašuose, diagramose, performansuose ir kita.
Šiuolaikiniai menininkai siekia įtraukti žiūrovą į pasaulio pažinimo procesus per metaforas bei nedideles istorijas. Skirtingos perspektyvos rodo nuolatinę pasaulio transformaciją, mene kuriamos naujos pasaulio vizijos ir idėjos padeda atsitraukti nuo to, kas įprasta.
Parodoje dalyvauja menininkai iš įvairių Europos šalių: Marija Marcelionytė-Paliukė, Marija Šnipaitė, Povilas Ramanauskas, Monika Žaltauskaitė-Grašienė, Ricardo Gonzaléz, Jorge Méndez a.k.a. Jorge Peligro, Eva Pacalova, Katerina Drzkova, Davor Sanvincenti, Jelena Bando, Nita Mocanu, Carolina Grilo Santos, Kovács Kinga, Zsuzsanna Fodor, Stine Bråthen, Georg Pinteritsch, FAXEN Art Collective, Stefano Bucciero, Tvrtko Buric, Paolo Ferrante, Marco Musarò.
Parodos kuratorė – Luisa Santos.
Parodos rengėjas – „CreArt“ tinklo partneris VšĮ „Artkomas“.
„CreArt“ (14 meno ir kultūros kūrėjų miestų tinklas) yra Europos kultūrinio bendradarbiavimo projektas, skirtas meniniam kūrybiškumui skatinti. Plačiau apie projektą: www.creart-eu.org
Daugiau informacijos apie renginį: https://goo.gl/Wu1Pim
