Tie, kas yra mokęsi užsienio kalbos, dažnai mini, kad buvo nuobodu, sunku, per daug „negyva“, ir galiausiai savo patirtį užbaigia fraze: „Neturiu kalboms talento“. Šį mitą paneigia profesorė Jolanta Zabarskaitė, kuri teigia, kad užsienio kalbos reikėtų mokytis visai kitaip. Profesorė kartu su komanda parengė kognityvinės kalbos metodika paremtą lietuvių kalbos mokymosi medžiagą užsieniečiams. Ją jau išbando Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU), organizuojantis lietuvių kalbos kursus nuo Rusijos sukelto karo prieš Ukrainą pasitraukusiems ukrainiečiams. Apie tai, kuo ypatingas kognityvinis kalbos mokymosi metodas, kalbamės su profesore.
– Kodėl mokytis užsienio kalbos dažnai taip sunku?
– Pagrindinė problema, kodėl užsienio kalbos mokymasis neteikia malonumo – asmeninio santykio su nauja kalba trūkumas. Dažnai naujos kalbos mokomės neatsakę į klausimą, kokiu tikslu tai darome. Tradiciškai užsienio kalbos mokomasi nuo gramatikos ir taisyklių. Nesakau, kad mokantis naujos kalbos, gramatika nereikalinga, svarbu, kokiame etape jos mokomasi. Mokymas per gramatiką kelia riziką, kad besimokantysis pirmiausia galvos apie taisyklių taikymą ir klaidų vengimą, o ne apie minties išreiškimą. Tokiu atveju kalbos vartojimas tampa ribotas, naudojamos šabloninės „plokščios“ frazės. Kognityvinėje kalbos mokymosi metodikoje klaidos yra natūrali mokymosi proceso dalis, kurių nereikia bijoti. Svarbu sukaupti kuo daugiau žodžių, išmokti juos jungti ir aktyviai naudoti.
– Kuo ypatingas kognityvinis kalbos mokymosi metodas?
– Mokantis naują kalbą pagal kognityvinį kalbos metodą, labai svarbi vidinė motyvacija ir įsivardijimas, ko norime išmokti ir kodėl. Metodas remiasi kognityvine psichologija ir kognityvinės kalbotyros procesų, kaip smegenyse veikia kalba, tyrimais. Jo tikslas – efektyvus informacijos įsisavinimas, apdorojimas ir išlaikymas smegenyse. Beje, kognityvinis kalbos mokymosi metodas „nusižiūrėtas“ iš kai kurių generatyvinio dirbtinio intelekto kūrimo patirčių. Turime suprasti, kaip smegenys mąsto ir prisimena informaciją. Informaciją (naują kalbą) turėtume pateikti naudodamiesi efektyviomis priemonėmis: vizualizacijomis, per semantinių ir žinių ryšių suvokimą ir kt. Tai leistų geriau suprasti ir greičiau prisiminti naujus kalbos elementus. Čia svarbus ir žaidybiškumo elementas – mums turi būti įdomu – taip stimuliuojame smegenis. Metodas taip pat pabrėžia mokymąsi kontekste – kalbos mokomasi per realias situacijas – tai padeda geriau suprasti, kad kalba reikalinga realiame gyvenime.
Mano minėtas kognityvinio mokymosi metodo pavyzdys, dirbtinis intelektas, nesimoko taisyklių ir nežino gramatikos. Generatyvinis DI tiesiog suvartoja didelius kalbos kiekius ir per juos atpažįsta kalbos struktūrą. Tai reiškia, kad jis pats klasifikuoja pasaulio ryšius, nesinaudodamas „nuleistomis“ klasifikacijomis. Taip kalbos mokosi ir maži vaikai, kurie naujoje kalbinėje aplinkoje intuityviai „įjungia“ kognityvinį mokymosi metodą ir prakalba greitai, nes jiems kalbos reikia kaip bendravimo priemonės. Vėliau, kai vaikai sukaupia pakankamą žodžių bazę, verta pradėti juos mokyti tam tikros tvarkos – gramatikos.
– Kokia turėtų būti užsienio kalbos mokymų pradžia?
– Mokymų pradžia turėtų būti džiaugsminga. Reikėtų atsipalaiduoti – tai naudinga mūsų smegenims. Puiku, jei kartu galime suvalgyti pyrago, pasišnekučiuoti. Svarbu išsiaiškinti, kodėl mums reikia naujos kalbos ir kur ją naudosime. Vėliau, žinoma, smegenys turi imtis rimto darbo, nes jos tingios ir linkusios išsisukti, bet kognityvinė metodika tam ir skirta – padėti efektyviai mokytis.
– Kaip kilo idėja pradėti kurti kognityvinio kalbos mokymo metodiką?
– Man visada buvo įdomi kalba. Nuo 2013 metų KSU dirbu su Integruotos komunikacijos programos studentais, tad per tą laiką turėjau daug galimybių išbandyti įvairias kalbos mokymo metodikas. Visą laiką ieškojau geriausių darbo su studentais metodų, kurie leistų jiems efektyviai vartoti kalbą.
Idėja parengti kognityvinę mokymo metodiką subrendo karantino metu. Rašiau knygą apie kognityvinę semantiką ir gavau kvietimą padėti Vašingtone (JAV) veikiančiai lituanistinei mokyklai. Pradėjau dirbti su paauglėmis, kurių motyvacija mokytis lietuvių kalbos buvo gana žema, tačiau pakeitus mokymosi metodiką, rezultatai ženkliai pagerėjo. Netrukus atsirado ir kitų projektų, kurie leido toliau tobulinti kognityvinio mokymosi metodiką. Per šį laikotarpį sukaupiau daug patirties, kaip nereikia mokyti užsienio kalbos.
Dirbu ne viena – mano mokytojas, prof. habil. dr. Sergejus Temčinas, yra pasaulinio pripažinimo sulaukęs kalbininkas, padėjęs daugybei žmonių išmokti užsienio kalbų. Su juo dirbame komandoje. Ukrainiečiams, kurie mokosi KSU lietuvių kalbos kursuose, tikrai pasisekė. Mokymai kitokie – stengiamės ne tik išbandyti naują metodiką, bet ir kuo greičiau „prakalbinti“ kursų dalyvius.
– Ar ši kalbos mokymosi metodika adaptyvi ir ar ji bus prieinama ir kitoms institucijoms?
– Kognityvinė kalbos dėstymo metodika visiškai adaptyvi, tai kalbos dėstymo principas. Naujos lietuvių kalbos mokymo medžiagos pagal kognityvinę mokymosi metodiką parengimas yra KSU įgyvendinamo projekto, finansuojamo2014-2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondo lėšomis, dalis. Esame parengę A1, A2, B1, B2 kalbos lygių kursų medžiagą. Taip pat bus parengtas metodikos aprašas. Tikiu, kad tai taps inspiracija mokytojams, dėstytojams į užsienio kalbos mokymą pažiūrėti kūrybiškai. Supratę pagrindinius kognityvinės kalbos mokymo principus, galime patys juos nesunkiai taikyti.
Užsienio kalbos pamokas galime praturtinti kognityviais metodais, tokiais kaip „Asmeninio tobulėjimo žodynas“, „Kalbinis dvynys“ ir kitomis įdomiomis bei efektyviomis veiklomis.
– DI jau siūlo užsienio kalbos vertėjus, kurie gali sinchronu versti mūsų kalbą bendraujant. DI galimybės tik didės. Ar šiandien vis dar verta mokytis naujų užsienio kalbų?
– Naujų kalbų mokytis tikrai verta, nepaisant DI siūlomų susikalbėjimo, vertimų galimybių. Kabos mokymasis stimuliuoja smegenis, atveria naujas kultūras. To atlikti DI negali, jis yra tik priemonė, padedanti susikalbėti, suprasti kitus darbinėje aplinkoje, keliaujant. Gilus, tęstinis kalbos mokymasis – įdomi veikla, kuri gali būti ne mažiau įtraukianti nei geras romanas ar serialas. Mokėdamas užsienio kalbą, žmogus atranda naują pasaulį ir kultūrą. Tik gerai įvaldę kalbą, galime iš tikrųjų pažinti kitus gyvenimo būdus. Atsivėrus naujai kultūrai, atsiveria ir naujos patirtys. Tai turtas, kurį galime įgyti tik per darbą, tačiau rezultatas tikrai vertas pastangų.
Lietuvių kalbos kursai Kazimiero Simonavičiaus universitete vykdomi pagal projektą: „Lietuvių kalbos mokymai nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasitraukusiems Ukrainos pabėgėliams“.
Projektas finansuojamas 2014-2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondo lėšomis.
Šį sezoną Vilkaviškio futbolo klubo „Šešupė“ komandos sportinius kostiumus papuošė Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) logotipas. KSU Verslo vadybą studijuoja šios komandos žaidėja Dovilė Dockaitė. Dovilė – profesionali futbolininkė, sportinę karjerą sėkmingai derinanti su studijomis Kazimiero Simonavičiaus universitete.
Pasak KSU rektorės prof. dr. Jolantos Bieliauskaitės, universitetas siekia auginti ir puoselėti studentų talentus ir stengiasi, kad tam būtų sudarytos visos galimybės: lankstus paskaitų tvarkaraštis, esant poreikiui – individualus studijų grafikas. „Gavome Dovilės ir klubo prezidento prašymą paremti klubą ir ilgai nesvarstėme – kokybiška sportine apranga aprūpinome visą merginų komandą. Dovilės komandos laimėjimai yra ir mūsų laimėjimai“, – sako rektorė.
Dovilė sako, kad ji visada jaučia tiek studentų, tiek dėstytojų palaikymą. Pasak jos, smagu, kad klubo sportinę aprangą papuoš jos alma mater užrašas ir logotipas. „Mums garbė reklamuoti KSU – universitetą, kuriame studijuoju. Tikime, kad KSU atributika mums atneš sėkmę“, – sako ji.
Vytautas Paunksnis, Dovilės Dockaitės treneris ir FK „Šešupė“ prezidentas, džiaugiasi užmegzta partneryste su Kazimiero Simonavičiaus universitetu ir tikisi, kad ji išaugs į ilgalaikį bendradarbiavimą. ,,Esame klubas, kuris jau dvidešimt metų pavienius talentus augina sunkiu ir kasdieniu darbu. Esame dėkingi universitetui, kuris supranta paramos mūsų futbolui prasmę ir vertę“, – sako klubo prezidentas. Klubas „Šešupė“ – pelno nesiekianti organizacija, turinti paramos rėmėjo statusą. „Branginame kiekvieną rėmėją“, – sako Vytautas Paunksnis. Jis tikina, kad ši parama svarbi ir simboline prasme. Pasak trenerio, klubas skatina žaidėjus siekti karjeros aukštumų ne tik sporte bet ir gyvenime. ,,Džiaugiamės ir stebime, kaip klostosi mūsų žaidėjų karjeros – raginame žaidėjas atrasti savo pašaukimą ir įgyti aukštąjį išsilavinimą, kuris taptų tvirtu pagrindu gyvenime“, – sako Vytautas Paunksnis.
Balandžio 11 d. įvyko Kazimiero Simonavičiaus universiteto Senato posėdis. Posėdžio metu rektorė prof. dr. Jolanta Bieliauskaitė pristatė Universiteto 2023 metų veiklos ataskaitą. Ataskaitoje buvo aptarti Universiteto valdymo ir struktūros pokyčiai, išorinių vertinimų rezultatai, studijų, mokslo, projektinė veikla bei indėlis į mokymosi visą gyvenimą plėtrą.
Didelis dėmesys skirtas naujų studijų programų aptarimui. Verslo inovacijų ir komunikacijos mokyklos vadovė Deimantė Žilinskienė pristatė Aviacijos vadybos magistrantūros studijų programą, kurią senato nariai patvirtino. Studijas planuojama pradėti vykdyti rugsėjo mėnesį. Posėdžio metu aptartos ir kitos planuojamos naujos bakalauro bei magistrantūros studijų programos, kurias KSU galės netrukus pasiūlyti studentams.
Prorektorė dr. Loreta Tauginienė pristatė asmenų, pretenduojančių į universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybes, vertinimo aprašo projektą, mokslo sklaidos ir projektų paraiškų skatinimo aprašo projektą bei KSU akademinės etikos kodekso pakeitimus.
Taip pat buvo aptarti kiti Universiteto veiklai svarbūs klausimai.
Globalizacija ir senėjimas tapo mūsų kasdienio gyvenimo dalimi, todėl įmonės ir organizacijos susiduria su įvairiausiais iššūkiais, tokiais kaip kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, komandos formavimas atsižvelgiant į amžiaus, tautybės įvairovę ir kt. Tapo itin svarbu suprasti įvairius skirtumus, ir įgalinti juos padėti įmonei efektyviai veikti.
Intensyvios programos metu studentai turės galimybę sužinoti apie tarpkultūrinę komunikaciją komandiniame darbe, organizacijos kultūrą, pagrįstą įvairovės valdymu, psichologinį atsparumą, padedantį mažinti profesinį stresą, įvairaus amžiaus kartų įtraukimą į komandinį darbą. Programa apims ne tik paskaitas ir seminarus, bet ir atvejų analizę, grupinius projektus ir simuliacijas.
Programą organizuoja Gdansko universitetas (Lenkija) bendradarbiaudamas su Kazimiero Simonavičiaus universitetu ir dar keliais Europos universitetais. Veiklos vyks 2024 m. birželio 17-21 d. Gdansko universitete.
Taip pat vyks 4 įvadinės nuotolinės paskaitos, kurių metu studentai susipažins su kitais dalyviais ir dalyvaus paskaitose, kurios supažindins su pagrindinėmis temomis. Datos: birželio 12-14 d.
Dalyvavimas šiose nuotolinėse paskaitose yra privaloma programos dalis. Studentams, sėkmingai išklausiusiems visą programą, bus suteikti 5 ECTS kreditai, kurie bus pripažinti kaip studijų programos KSU dalis.
Dalyvavimas programoje nemokamas. Atrinktiems studentams bus skirta 763 EUR Erasmus+ stipendija kelionės, apgyvendinimo ir pragyvenimo išlaidoms padengt.
Dalyviai – bakalauro ir magistrantūros studentai (išskyrus paskutinio kurso studentus). KSU skirtos tik 5 vietos.
Susidomėjote? Pateikite paraišką el. p. international@ksu.lt iki kovo 25 d.
Vasario 1 dieną vyko Kazimiero Simonavičiaus universiteto Tarybos posėdis, kurio metu buvo pristatyta Kazimiero Simonavičiaus universiteto 2023 metų veiklos ataskaita. Ataskaitoje buvo aptarti Universiteto valdymo ir struktūros pokyčiai, išorinių vertinimų rezultatai, studijų, mokslo, projektinė veikla bei indėlis į mokymosi visą gyvenimą plėtrą.
Ataskaitą pristačiusi KSU rektorė prof. dr. Jolanta Bieliauskaitė pasidžiaugė augančiu Universiteto studentų skaičiumi, mokslinės veiklos rezultatais, besiplečiančiu nacionalinių ir tarptautinių partnerysčių tinklu bei gausėjančia Universiteto tarptautine akademine bendruomene. Taip pat buvo aptarti artimiausi Universiteto veiklos planai bei galimos bendradarbiavimo su verslu kryptys edukacinių produktų, projektinių veiklų sferoje.
KSU Tarybą sudaro užsienio universitetų, verslo įmonių ir sektorinių asociacijų atstovai, mokslininkai, verslininkai, investuotojai bei studentai, kurie pataria Universiteto strateginiais klausimais.
Gruodžio 19 d. Kazimiero Simonavičiaus universitete įvyko Senato posėdis, kurio metu ne tik aptarti aktualūs besibaigiančių metų klausimai, ateities kryptys, bet ir įteikti profesoriaus pedagoginio vardo atestatai bei afilijuotųjų asmenų pažymėjimai.
Profesoriaus pedagoginio vardo atestatai įteikti Universiteto rektorei prof. dr. Jolantai Bieliauskaitei ir dėstytojui prof. dr. Eugenijui Skerstonui. Afilijuotojo Profesoriaus pažymėjimas įteiktas prof. dr. Ralf Ragowski, afilijuotojo Profesoriaus mokslo darbuotojo pažymėjimai įteikti prof. dr. Miguel Perez-Valls ir prof. habil. dr. Harald Walach. Vyriausiojo afilijuotojo mokslo bendradarbio pažymėjimai įteikti dr. Carlton L. Clark ir Dr. Krešimir Žažar. Afilijuotojo mokslo darbuotojo pažymėjimai įteikti Lars Clausen, Leon Benedict Stefan Conrad, Andre Oksas, Konstantin Skoblik.
Sveikiname!
Lapkričio 9-10 dienomis Kazimiero Simonavičiaus universiteto Rektorė prof. dr. Jolanta Bieliauskaitė bei Verslo inovacijų ir komunikacijos mokyklos vadovė dokt. Deimantė Žilinskienė lankėsi Suomijoje vykusiame aviacijos industrijos ir ateities įžvalgų mokslininkų susitikime.
Susitikime buvo diskutuojama apie aviacijos miestų plėtros tendencijas, aptartas miestelių ir universitetų bendradarbiavimas švietimo, mokslinių tyrimų bei plėtros srityse, diskutuota apie ateities aviacijos mokymų poreikį. Susitikimo metu didelis dėmesys buvo skirtas Dirbtinio intelekto ir didžiųjų duomenų panaudojimo galimybėms turizmo, aviacijos ir svetingumo patirties klasterio (THE klasteris) plėtrai, oro uostų verslumo bei paslaugų teikimo galimybėms vystyti.
KSU atstovės taip pat dalyvavo ,,Vantaa ekonominės plėtros dienoje 2023″. Šių metų tema: Skaitmenizacija, dirbtinis intelektas ir kompetencijų poreikių pokyčiai versle. Ekonomikos plėtros diena – vienas didžiausių Vantaa seminarų apie verslą ir verslo veiklą, kuris kasmet pritraukia apie 300 regiono verslininkų bei kitų šalių atstovų.
Lapkričio 9 d. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kanclerė Gabija Skučaitė kartu Tarptautinių ryšių ir strateginės plėtros skyriaus atstovais susitiko su Kazachstano Civilinės aviacijos akademijos (CAA) delegacija: Valdybos pirmininku rektoriumi Beken K. Seidakhmetov, Mokslo ir skaitmenizacijos prorektoriumi prof. dr. Kairant T. Koshekov bei Simuliacinių skrydžių centro direktoriumi Daulet Tureakhmetov.
Susitikimo metu rektorius B. K. Seidakhmetov pristatė Akademijos veiklą ir plačias bendradarbiavimo galimybes įvairiose srityse: mokslo, mobilumo, dvigubo diplomo, informacinių mainų, praktikos, profesinės plėtros, jungtinių mokslo ir techninių projektų veiklose. Rektorius taip pat pažymėjo, kad Kazachstano vyriausybė skiria dėmesį ir lėšas mokslo, švietimo sritims, susijusioms su transportu ir logistika.
Primename, kad š. m. kovo mėnesį KSU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Civilinės aviacijos akademija. CAA yra vienintelė aukštoji mokykla Kazachstano Respublikoje, rengianti aviacijos specialistus pagal tarptautinius ICAO, EASA, IATA reikalavimus.
Antradienį įvyko „Oro navigacijos“ organizuota konferencija „Bepiločių orlaivių reglamentų įgyvendinimas: galimybės ir iššūkiai“, kurios tikslas – pasidalinti patirtimis ir padiskutuoti apie tai, kaip vyks bepiločių orlaivių (dronų) eismas įdiegus „U-Space“ valdymo sistemą.
„U-Space“ paslaugų sistema bus įdiegta ir išbandyta 2024 m. vasarą, ji leis dronų pilotams realiu laiku stebėti oro erdvę, o skrydžių vadovams – gauti informaciją apie dronų skrydžius ir juos valdyti: suteikti leidimą skristi.
Spalio 17–19 d. Kazimiero Simonavičiaus universitete lankysis Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) sudaryta tarptautinė ekspertų grupė, kuri vertins Universiteto vykdomą veiklą.
Išorinio vertinimo grupės nariai jau turėjo galimybę susipažinti su KSU savianalizės rengimo grupės parengtu savianalizės suvestinės dokumentu ir dabar tolimesniam vertinimui susitiks su KSU bendruomene. Trijų dienų trukmės vizito metu ekspertai susitiks su Universiteto rektore, Tarybos bei Senato nariais, akademinių padalinių vadovais, administracijos darbuotojais, dėstytojais, tyrėjais, studentais ir studentų atstovybės nariais, absolventais, socialiniais partneriais ir kitais su Universiteto vykdoma veikla susijusiais asmenimis. Vizito metu ekspertų grupė taip pat apžiūrės ir vertins KSU turimą infrastruktūrą ir susitiks su asmenimis, atsakingais už materialiąją bazę.
Su išsamia KSU veiklos išorinio vertinimo vizito darbotvarke galima susipažinti KSU vertinimo darbotvarkė
2022 – 2024 m. Kazimiero Simonavičiaus universiteto kartu su partneriais APEC Egitim Danismanlik Ltd. (Turkija), Vienna Association of Education Volunteers (Austrija), Pistes Solidaire (Prancūzija), MAG S.R.L. (Italija), Visoka Poslovna Skola PAR (Kroatija) ir HIP – Hub for Innovation Policy S.R.L. (Rumunija) įgyvendinamu projektu ,,Elektroninės komercijos mokymas(is) moterims verslininkėms” (angl. ‘E-Commerce Training for Women Entrepreneurs’) Nr. 2021-1-LT01-KA220-ADU-000026390, yra siekiama išanalizuoti bei pasiūlyti mokymus moterims, kurios pradeda verslą arba nori įkurti savo verslą, teikiant bendrąsias ir specifines žinias apie elektroninę prekybą komercijos srityje. Projekto tikslinė grupė yra moterys verslininkės ir moterys, ketinančios pradėti savo nuosavą verslą.
Projekto tikslai:
– Palengvinti moterims prieigą prie informacijos naudojant elektroninės prekybos įrankius;
– Gerinti moterų verslininkių skaitmeninius įgūdžius, susijusius su elektronine komercija įdiegiant elektroninės komercijos mokymo(si) platformą;
– Sukurti mokymų programą, skirtą moterims verslininkėms ir pasiūlyti mokymo sprendimus pagal jų poreikius;
– Prisidėti prie moterų užimtumo ir suteikti joms geresnes galimybes atskleisti savo potencialą;
– Moterų verslininkių elektroninės prekybos įgūdžių sertifikavimas.
Elektroninės prekybos pasaulis moterims verslininkėms atvėrė precedento neturinčias galimybes klestėti ir savo verslus kurti skaitmeninėje rinkoje. Taikydamos įvairius metodus, novatorišką požiūrį į mokymą ir mokymąsi bei esminių įgūdžių rinkinį, moterys verslininkės gali panaudoti e. komercijos įrankius ir galimybes kurdamos ir vystydamos sėkmingą verslą. Projekte ”ECommerce Training for Women Entrepreneurs” nagrinėjami pagrindiniai metodai ir reikalingi įgūdžiai, siekiant stiprinti moterų verslininkių gebėjimus ir didinti jų bei visuomenės potencialą ir kuriamą pridėtinę vertę. Projekto metu kiekybinėmis ir kokybinėmis prieigomis identifikuoti pagrindiniai moterų verslumo sėkmę lemiantys aspektai: nišiškumas, rinkos tyrimų atlikimas, internetinės platformos, parduotuvės, kt. erdvės pasirinkimas, skaitmeninis marketingas, klientų įtraukimas, paramos ir pagalbos teikimas, reikalingų specifinių ir bendrinių žinių turėjimas.
Atliktame kiekybinio tipo tyrime analizuotas asmens, dalyvaujančio apklausoje, profilis, verslo aplinka, kompetencijų ir įgūdžių rinkinys, finansavimo ir verslo augimo galimybės bei ateities planai, taip pat siekta identifikuoti pagrindinius elementus keturiose pagrindinėse koncepcijos srityse – konceptualios ir ryšių/ santykių kompetencijos, verslo ir vadybos kompetencijos, verslumo kompetencijos, žmogiškųjų išteklių kompetencijos. Penkiose projekte dalyvaujančiose šalyse atliktame moterų verslininkių tyrime – apklausoje – identifikuota, jog pagrindiniai būtini įgūdžiai, kurių taip pat ir labiausiai yra stokojama skirtingose verslo vystymo stadijose yra skaitmeninės rinkodaros įgūdžiai, finansų ir apskaitos valdymas, problemų sprendimų gebėjimai, technologijų ir inovacijų pritaikomumo gebėjimai, į klientą orientuotas požiūris bei bendrosios žinios apie verslo kūrimą ir steigimą. Taip pat identifikuota, jog neformalusis bei trumpo ciklo mokymasis yra patrauklesnis moterims verslininkėms, jau vystančioms savo verslą, remiantis šiomis formomis: įvairūs internetiniai mokymai, orientuoti į elektroninė komerciją, ypač susieti su praktiniais elementais, taip pat mentorystės programos, dalyvavimas e. komercijos bendruomenių veiklose – forumuose, idėjų keitimosi renginiuose itin aktualūs moterims verslininkėms, taip pat ir praktinės dirbtuvės bei savarankiško mokymosi veiklos ir formos (tinklaraščiai, e. knygos) priimtinos moterims verslininkėms įgūdžių augimui.
Remiantis penkiose projekto partnerių šalyse atliktais kiekybiniais ir kokybiniais tyrimais su moterimis verslininkėmis, projekte kuriamas mokymų ir paramos ugdymui moterims verslininkėms mokomasis turinys bei vystoma elektroninė mokymo ir įgūdžių lavinimo platforma, sudarysianti sąlygas priimtiniausiomis formomis neformaliu būti įgyti ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių verslo kūrimo ir valdymo gebėjimų, megzti tarpusavio ryšius tarp moterų verslininkių, dalintis idėjomis ir patirtimi.
Itin plačios elektroninės komercijos galimybės suteikia didžiulį potencialą moterims verslininkėms kurti sėkmingą verslą, siekti finansinės nepriklausomybės, savęs bei savo idėjų realizacijos. Taikydamos tinkamus metodus, ieškodamos inovatyvių mokymo ir mokymosi galimybių bei tobulindamos esminius verslumui reikalingus įgūdžius, moterys gali klestėti dinamiškame elektroninės komercijos pasaulyje ir toliau sėkmingai kurti internetinės prekybos ateitį.
Daugiau informacijos apie projektą: Home | Ecommerce (ecommerce4women.com)
Views and opinions expressed are however those of the author(s) only and do not necessarily reflect those of the European Union or the European Education and Culture Executive Agency (EACEA). Neither the European Union nor EACEA can be held responsible for them.
Projekto koordinatorė:
Reda Juodkūnienė
e.p. reda.juodkuniene@ksu.lt
Spalio 3 d. Kazimiero Simonavičiaus universiteto atstovai dalyvavo Lietuvos Respublikos Seime vykusioje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Aukštojo mokslo vaidmuo kuriant negalią turinčių ir vyresnio amžiaus žmonių lyderystės galimybes“, kurią organizavo Seimo narė, Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė kartu su Mykolo Romerio universiteto Socialinės įtraukties ir lyderystės tyrimų laboratorija ir renginio partneriais – Kazimiero Simonavičiaus universitetu bei Savivaldybių socialinės globos įstaigų vadovų asociacija.
KSU rektorė prof. dr. Jolanta Bieliauskaitė sveikino susirinkusiuosius ir savo kalboje akcentavo, kad nepaisant amžiaus, fizinių barjerų ar turimų negalių – lyderystės galime ir turime pasimokyti vieni iš kitų, o ši konferencija suteikia galimybę aukštosioms mokykloms geriau suprasti neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus žmonėms kylančius iššūkius bei atliepti jų poreikius.
Konferencijoje pranešimus skaitė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įvairių Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų atstovai, darbdaviai, neįgaliuosius ir vyresnio amžiaus žmones vienyjančių organizacijų atstovai. Pranešėjų pristatymuose buvo kalbama apie aukštojo mokslo prieinamumą žmonėms su negalia, vyresnio amžiaus žmonių mokymosi ir studijų poreikius, socialinės įtraukties ir verslumo kompetencijų ugdymą bei senyvo amžiaus asmenų įtraukties aktualijas, užsienio šalių dalyviai dalinosi savo įgyvendintų projektų gerąja patirtimi. Konferencijoje pranešimą „Mažiau galimybių turinčių suaugusiųjų asmenų įtrauktis švietimo sistemoje“ skaitė KSU dėstytojas prof. dr. Tomas Butvilas.
