fbpx

Sakoma, jog aviacijos industrija – viena labiausiai įtraukiančių industrijų pasaulyje. Tai ne tik tarptautiškiausia, tačiau ir daugybę galimybių galinti pasiūlyti industrija. Į klausimus apie Kazimiero Simonavičiaus universiteto Aviacijos vadybos bakalauro studijų programą atsako programos vadovas, aviacijos ekspertas doc. dr. Konstantinos Kalligiannis ir KSU Verslo mokyklos direktorė Deimantė Žilinskienė.

Kuo ypatinga KSU Aviacijos vadybos programa? Kokios jos stiprybės?

Deimantė Žilinskienė

D. Žilinskienė: Pirmiausia norisi pastebėti, jog KSU Aviacijos vadybos bakalauro studijų programą renkasi nuostabūs studentai, labai gabūs ir norintys savo ateitį sieti su perspektyviąja aviacijos industrija.

Esame vienintelis universitetas Lietuvoje, siūlantis šią studijų programą, taip pat galime drąsiai teigti, jog Baltijos jūros regione esame taip pat stipriausi ir galintys pasiūlyti pačią aukščiausią studijų bei dėstymo kokybę. Esame kruopščiai atrinkę ir subūrę nepaprastą Aviacijos ekspertų-dėstytojų komandą iš viso pasaulio, tad studentai mokosi tarptautinėje aplinkoje, aviaciją suvokia ne tik teoriniame, bet ir praktiniame lygmenyje. Taip pat studijų programa vykdoma anglų kalba, o tai leidžia studentams tobulinti savo kalbos įgūdžius bei taip pat nuolat veikti tarptautinėje bei daugiakultūrėje tiek dėstytojų, tiek ir studentų aplinkoje. Kaip vienas mūsų studentas yra pasakęs: „Puiku, kad galiu likti mylimoje Lietuvoje, bet studijuodamas jaustis kaip užsienyje“.

Kaip papildomas programos stiprybes išskirčiau ir tai, jog programoje yra įdiegta studentų mentorystės sistema, papildomas užsienio kalbos mokymasis (pasirinktinai rusų arba ispanų) bei patirtiniai užsiėmimai bei išvykstamieji vizitai į avialinijas, aviakompanijas, oro uostus ir kt.

Papasakokite daugiau apie mentorystės programą, integruotą į Aviacijos vadybos studijų procesą.

Doc. dr. Konstantinos Kalligiannis

K. Kalligiannis: Į mūsų Aviacijos vadybos bakalauro programą integruota mentorystės programa yra labai inovatyvi koncepcija, kurią mes laikome unikaliu studijų programos pranašumu. Žodis „mentorius“ yra kilęs iš graikų mitologijos ir reiškia vaidmenį, kurį atliko Mentorius, kai Odisėjas, prieš išvykdamas į Trojos karą, pasirinko jį ir paskyrė savo sūnaus Telemacho globėju – tėvo figūra.

KSU Aviacijos vadybos mentorystės schema yra sukurta ir įgyvendinama tam, kad mūsų studentai galėtų tobulinti savo aviacijos industrijos žinias ir kompetencijas, taip pat tarpasmeninius įgūdžius, atsižvelgiant į atitinkamus jų karjeros siekius ir galimybes. Kitaip tariant, tai yra tęstinis procesas, kurio metu prižiūrimas studentas vis geriau supranta savo individualių tarpasmeninių ir vadybinių įgūdžių ugdymo pažangą, atsižvelgiant į konkrečius karjeros siekius. Mentoriaus vaidmuo yra motyvuoti ir teikti patarimus savo studentui, kad jis liktų orientuotas į sutartą „individualizuotą skrydžio į sėkmę kelią“.

Tam tikrais atvejais, kai studentas gali iš tikrųjų nesuprasti turimų prigimtinių gabumų, mentorius taip pat padeda jam pasirinkti vaidmenį ir karjeros kelią, kuris būtų tinkamesnis studento įgimtiems ir išvystytiems gabumams. Pavyzdžiui, praeityje turėjau studentą, kuris nors ir buvo išskirtinis studentas dėl savo akademinių pasiekimų, nelabai gerai vykdė savo profesinius įsipareigojimus oro uosto Terminalo operacijų skyriuje, nes pagal savo prigimtį jis nebuvo tiek į klientą orientuotas, kiek tikimasi šiuolaikinėje oro uosto aplinkoje.

Mes kartu aptarėme šį klausimą ir aš pateikiau savo pasiūlymą, kad jam reikėtų su Žmogiškųjų išteklių departamentu aptarti galimybę būti paskirtam į oro uosto operacijų skyrių, nes jis labai gerai suprato oro uosto operacijų lygį ir taip pat puikiai išmanė Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) teisinius reikalavimus. Personalo departamentui perkėlus jį į siūlomą naująjį skyrių, jis tapo vienu iš geriausiai dirbančių oro uosto darbuotojų ir turi labai sėkmingą ir įspūdingą karjerą aviacijoje.

Kokie dėstymo metodai taikomi Aviacijos vadybos studijų programoje?

K. Kalligiannis: Mūsų pagrindinė aviacijos vadybos programos filosofija yra taikyti inovatyvius mokymo metodus ir suteikti industrijoje taikomą akademinį išsilavinimą. Programa yra sukurta ir sudaryta taip, kad mūsų studentai turi įvairių mokymo metodų (taip pat ir skirtingų mūsų dėstytojų mokymo filosofijų), pasirinkimą. Šie novatoriški mokymo metodai, papildydami mūsų mentorystės schemą, apima ir konsultavimo projektus, atvejų analizes, akademinių darbus, vaizdo įrašus ir kt.

Pavyzdžiui, realūs konsultavimo projektai suteikia studentams galimybę pritaikyti praktikoje išmoktas aviacijos teorijas ir koncepcijas bei ugdo kritinį mąstymą apie galimus jų pasirinktų sprendimų rezultatus ir pasekmes reiklioje aviacijos aplinkoje. Aš visada supažindinu studentus su konsultavimo projektais, kuriuose esu dalyvavęs praeityje, ir pateikiu jiems atitinkamas projekto instrukcijas, tarsi būčiau tikrasis klientas, o mano studentai –  tikrieji konsultantai. Tokiu būdu studentai išsiugdo labai reikšmingus įgūdžius (pvz., dirba labai efektyviai turėdami griežtus terminus ir ribotą informaciją) ir tampa daug geriau pasirengę reikalaujančiam ir iššūkių kupinam startiniam vaidmeniui savo aviacijos karjeroje.

Aviacijos vadybą galima studijuoti ir nuotoline forma. Kaip vyksta nuotolinės studijos? Kam tai patogu?

D. Žilinskienė: Ši studijų forma yra orientuota į asmenį, jau dirbantį aviacijos industrijoje, ir į asmenį, kuriam fiziškai atvykti į Universitetą kiekvieną dieną yra sudėtinga dėl darbinių ar šeiminių aplinkybių, gyvenimo ne Lietuvoje, kitų studijų ar pan. Pastebime, jog mūsų Aviacijos vadybos nuotolinės-nuolatinės formos studentai yra jau sėkmingai dirbantys aviacijos vadybos srityje, tačiau tik kartais grįžtantys į Lietuvą (pavyzdžiui, dirba Tailande, Dubajuje, Latvijoje ar kt.), taip pat yra dirbančių stiuardais bei stiuardesėmis.

Nuotolinės studijos vykdomos darbo dienomis, vakarais, taip atsižvelgiant į dirbančiųjų poreikius. Studentai nuotolinio mokymosi priemonėmis nurodytu metu prisijungia prie paskaitos, dalyvauja gyvose paskaitose, bendrauja su grupės draugais bei dėstytoju, atsiskaito užduotis. Visos paskaitos yra įrašinėjamos ir po susitikimų studentams įkeliamos papildomai peržiūrai, kaip ir visa mokomoji medžiaga.

Tačiau taip pat studentai kiekvieną semestrą turi dviejų savaičių trukmės paskaitų bei egzaminų sesiją Universitete, Vilniuje, kuomet gyvai susitinka su grupės draugais, dėstytojais. Tikslus laikas būna suderintas iš anksto, todėl studentams nekyla keblumų suderinti darbą ir kelių savaičių trukmės sesijas Universitete.

Papasakokite daugiau apie dėstytojų komandą. Kaip studentai vertina dėstytojus-praktikus?

D. Žilinskienė: Esame itin kruopščiai atrinkę Aviacijos vadybos studijų programos dėstytojų komandą, kurios 80 proc. sudaro dėstytojai-praktikai iš įvairių pasaulio šalių: Jungtinių Arabų Emyratų, Norvegijos, Graikijos, Portugalijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Vokietijos ir kt. Mūsų dėstytojai turi ilgametę vadovaujamo darbo patirtį įvairiuose pasaulio oro uostuose, avialinijose, aviakompanijose, rengiant strategijas, planuojant ir valdant oro uostus, užtikrinant aviacijos saugumą ir pan. Tai tikrai gerai žinomi vardai aviacijos pasaulyje.

Taip pat mums labai svarbu, kad dėstytojai turėtų ne tik praktinės patirties, bet būtų ir labai aukšto lygio dėstytojai, galintys užtikrinti aukštą dėstymo kokybę, įvairius mokymo bei mokymosi metodus, kad būtų šiltos ir draugiškos studentams asmenybės. Didžiuojamės, kad būtent tokią komandą ir pavyko suburti ir kiekvienais metais ją vis labiau plečiame ir auginame.

Kiekvieną semestrą vykdome mūsų studentų apklausas, kurių metų studentai teikia atsiliepimus apie studijų dalykus bei dėstytojus. Džiaugiamės, kad studentų atsiliepimai apie užsienio dėstytojus bei dėstytomo kokybę yra itin aukšti: 92 proc. studentų išreiškia pasitenkinimą užsienio dėstytojais bei studijų dalykais.

Kokias karjeros galimybes siūlo Aviacijos vadyba?

K. Kalligiannis: Kokias geresnes karjeros perspektyvas gali pasiūlyti akademinė programa, nei faktiškai paruošti studentus realiems industrijos poreikiams tiek reikalingų žinių, tiek vertingų tarpasmeninių įgūdžių prasme?

Programa sukurta siekiant suteikti studentams puikų visų svarbiausių aviacijos industrijos subjektų (pvz., Oro linijų, oro uostų, antžeminių paslaugų teikėjų ir kt.) supratimą, taip pat įvairias pagrindines funkcijas (vadyba, rinkodara, operacijos, pajamų valdymas ir kt.) .), esančias aviacijos organizacijose, kad studentai įgytų visuminį ir nuodugnų visų jų reikalavimų supratimą bei nuo pat pradžių taptų konkurencingais kandidatais į darbą, o vėliau – vertinamais ir sėkmingais aviacijos profesionalais.

Kam rekomenduotumėte studijuoti aviacijos vadybą?

K. Kalligiannis: Aš stipriai rekomenduoju visiems potencialiems naujiems studentams sekti savo svajones ir pasirinkti studijuoti tokią programą, kuri jiems tikrai patiks ir kuri suteiktų jiems reikiamų žinių ir įgūdžių norint daryti karjerą, kuri juos padarys tikrai laimingus.

Aviacijos industrija daugeliu aspektų yra unikali industrija, kelianti stiprų ir malonų jaudulį, kurį ne taip lengva rasti kitose industrijose. Be to, tai yra tarptautiškiausia, sparčiausiai besivystanti ir daugiausia iššūkių kelianti industrija. Asmeniškai esu tikrai dėkingas aviacijos industrijai ir mėgaujuosi kiekviena savo profesinio gyvenimo diena. Žinau, kad būtų keista tai pripažinti, bet aš netgi mėgaujuosi didelėmis krizėmis, kurios paveikė mūsų industriją (pvz., Rugsėjo 11-oji., pasaulinės ekonominės krizės, SARS ir dabar COVID-19), nes aviacijos industrija, ji visada atsitiesia ir tampa stipresnė nei iki krizės. Visi mes, tarnaujantys šiai žavingai industrijai, esame priversti ieškoti naujų būdų, kaip iš naujo atrasti save ir po tokių krizių tapti efektyvesniais ir konkurencingesniais.

Kaip sekasi programos absolventams?

D. Žilinskienė: Kasmet vykdoma KSU Aviacijos vadybos absolventų apklausa atskleidė, kad visi 2020 m. laidos  absolventai dirba Aviacijos industrijoje. Dalis absolventų baigiamuosius darbus apsigynė jau dirbdami pagal specialybę, likusieji įsidarbino per 1 mėnesį po studijų baigimo. Aviacijos vadybos absolventai dirba tokiose įmonėse kaip GetJet Airlines, Wizz Air, Avia Solutions Group, Avion Express, BGS, ir kt. Šie įsidarbinimo rodikliai liudija, kad Aviacijos vadybos bakalauro studijų absolventai yra tinkamai pasiruošę darbui aviacijos industrijoje, reikalaujančioje specifinių žinių ir gebėjimų. Absolventai sėkmingai dirba skirtingose industrijos srityse: aviacijos saugumo, komunikacijos, pardavimų, žmogiškųjų išteklių departamentuose. Įmonių spektras platus: oro uostai, avialinijų bendrovės, orlaivių aptarnavimo centrai, tarptautinės aviakompanijos.

Skaitykite daugiau apie Aviacijos vadybos studijų programą: https://bit.ly/32jocFp

 

Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU), bendradarbiaudamas su Civilinės aviacijos asociacija (CAVIA) ir Tarptautine oro transporto asociacija (IATA), rengia atvirą vebinarą ir panelinę diskusiją „Aviacijos industrijos atsigavimas: kaip sekasi Lietuvai?“. 

Moderatorius – Artūras Stankevičius, Civilinės aviacijos asociacijos (CAVIA) prezidentas.

Vebinaras vyks nuotoliniu būdu birželio 4 dieną 10 val. „Zoom” platformoje. Renginio kalba – anglų.

Vebinaro-panelinės diskusijos metu pranešėjai pasidalys gerąja praktika ir savo įžvalgomis:

  • kaip oro uostai prisitaikė prie pasikeitusių sąlygų karantino metu ir po jo;
  • komunikacijos ir bendradarbiavimo tarp suintersuotų šalių svarba kriziniu laikotarpiu;
  • prognozės Lietuvai lyginat ją su kitomis Europos šalimis;
  • ką galėtume daryti geriau grįžę prie 2009-2010 metų keleivių srautų.

 

Vebinaro pranešėjai

Programa:

10:00–10:05 
Įžanginis žodis
Artūras Stankevičius, CAVIA prezidentas

10:05–10:20
„Saugaus aviacijos atsigavimo gairės”
Ioannis Mavroeidis, Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) Šiaurės ir Baltijos šalių aviacijos industrijos analitikas.

10:20–10:35
„Saugaus aviacijos atsigavimo gairės”
Catrin Mattsson
, Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) Šiaurės ir Baltijos šalių vadovė.

10:35 – 10:50
„Tvarus aviacijos industrijos atsigavimas“
Doc. dr. Anil Padhra
 – KSU Aviacijos vadybos bakalauro studijų programos Tarptautinės aviacijos ir Aviacijos finansų modulių vizituojantis dėstytojas.

10:50–11:05
Pakilome atsigavimui, bet jis nebus staigus: COVID-19 įtaka orlaivių parkams ir pajėgumams
Simonas Bartkus, CMO (angl. Chief marketing officer), „ch-aviation“.

11:05–11:20
Dialogo su pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis svarba sėkmingam atsigavimui
Arijandas Šliupas, Lietuvos oro uostų valdybos pirmininkas.

11:20–11:50
Panelinė diskusija
Moderatorius – Artūras Stankevičius, CAVIA prezidentas

 

Registracija vykdoma čia iki birželio 3 dienos 21.00 val.

Dalyvavimas nemokamas, tačiau registracija būtina.

Šią savaitę Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) ir Civilinės aviacijos asociacija (CAVIA) pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria siekiama skatinti aukštojo mokslo ir aviacijos profesionalų tarpusavio bendradarbiavimą, gerinti aviacijos vadybos specialistų rengimo kokybę.

Abi organizacijos sutarė bendradarbiauti tobulinant aviacijos vadybos studijų programos studentų rengimą, dalinantis gerosios praktikos patirtimi, vykdant bendrą ekspertinę tiriamąją veiklą, perkeliant praktinę patirtį į studijų procesą, kuriant pažangias abipusio mokslinio ir praktinio bendradarbiavimo formas, organizuojant konferencijas, seminarus, kursus ir kitus renginius aviacijos vadybos, aviacijos paslaugų plėtros, orlaivių techninio aptarnavimo tematikomis.

„Šiandien, kai aviacijos industrija patiria svarbius pokyčius, Aviacijos vadybos studentams yra itin svarbu pamatyti iš vidaus, kaip aviacijos profesionalai sprendžia kylančias problemas ir iššūkius. Bendradarbiavimas su stipria aviacijos profesionalų asociacija sudaro puikias galimybes studentams tobulėti įgyjant praktinės patirties ir žinių, o aviacininkams prisidėti prie geresnio ateities kolegų paruošimo, dalintis patirtimi. Toks industrijos dalyvių bendradarbiavimas taip pat gali paskatinti naujų idėjų ir sprendimų įgyvendinimą aviacijai atsigaunant po pandemijos sukeltų apribojimų taip prisidedant prie šalies gerovės, nes aviacija yra svarbi valstybės socialinio ir ekonominio gyvenimo dalis“, – sako KSU Aviacijos vadybos programos vadovas doc. dr. Konstantinos Kalligiannis.

Civilinės aviacijos asociacijos prezidentas Artūras Stankevičius teigia: „Labai džiaugiamės nauja partneryste su Kazimiero Simonavičiaus universitetu. Bendradarbiavimo sutartis, galima sakyti, yra simbolinė šiuo visai aviacijos industrijai sunkiu metu, parodanti kad tik vienijantis ir dirbant kartu galima pasiekti norimus rezultatus. Tikiu, kad bendra veikla bei informacijos apie aviaciją sklaida paskatins jaunų žmonių susidomėjimą šia industrija ir sukurs pridėtinės vertės visam Lietuvos aviacijos sektoriui“.

Kazimiero Simonavičiaus universitetas yra vienintelis universitetas Lietuvoje, vykdantis Aviacijos vadybos bakalauro studijas. Jau 7-us metus KSU rengia aukštos kvalifikacijos aviacijos vadybos specialistus. Programos dėstytojų komandos branduolį sudaro patyrę ir pripažinti aviacijos profesionalai iš viso pasaulio. Aviacijos vadybos studijos vykdomos tiek įprasta nuolatine, tiek nuolatine – nuotoline (ang. online) studijų  formomis.

Civilinės aviacijos asociacija (CAVIA) šiuo metu vienija 11 juridinių asmenų, susijusių su privačia aviacijos veikla bei verslu: oro linijų bendroves „Get Jet“, „DAT“, „Global Airways“ ir „Charter Jets“, orlaivių ir keleivių aptarvavimo bendroves „Litcargus“ ir „Orlaivių aptarnavimo agentūra“, veikiančią Palangos oro uoste, lėktuvų techninio aptarnavimo organiazaciją KAMS, kuri rūpinasi išskirtinai tik Ryanair lėktuvais, maisto tiekimo į orlaivius įmonę „Gloabal Travel Supply“, sraigtasparnių pilotų mokymų organizaciją „Aircraft Support and Training Europe“, didžiausią Duty Free/Travel Value koncepto parduotuvių operatorę Lietuvos oro uostuose „Travel Retail Vilnius“ bei mokymų ir konsultavimo įmonę „Dialogus“. CAVIA siekia organizuoti ir skatinti oro transporto sektoriaus bendradarbiavimą bei savitarpio paramą  valstybinėse ir tarptautinėse organizacijose.

Vladislav Kezun

Vladislav Kežun

Vladislav Kežun yra vienas iš KSU Aviacijos vadybos nuotolinių bakalauro studijų programos studentų, gyvenantis saulėtajame Bankoke, kur pastaruosius kelerius metus dirba „FL Technics“ – orlaivių ir jų komponentų techninės priežiūros įmonės pardavimų skyriuje. Vladislav pasakoja apie karjerą aviacijoje ir šio sektoriaus ypatumus.

Kaip nusprendėte pradėti savo karjerą aviacijos sektoriuje?  Kuo šis darbas yra įdomus ir kaip atsidūrėte Bankoke?

Prieš pradėdamas dirbti aviacijos sektoriuje, kurį laiką dirbau pardavimų srityje su pramonininkais. Tačiau labai greitai supratau, jog Lietuvoje pramonės industrija nėra didelė ir perspektyvų mažai. Žiūrinėjau skirtingus sektorius ir visai atsitiktinai pamačiau darbo skelbimą, skelbiantį, kad aviacijos įmonė ieško darbuotojų. Pokalbis vyko Lietuvos oro uoste. Gerai pamenu, kad jo metu išgirdau įdomią mintį: „Jeigu jau patekai į aviaciją, mažai tikėtina, kad iš jos išeisi“. Panašu, kad žodžiai buvo lemtingi.

Šiandien jau skaičiuoju ketvirtus metus, kai dirbu „FL Technics“ orlaivių ir jų komponentų techninės priežiūros įmonėje. Mūsų rinka yra labai didelė: Artimieji Rytai, Afrika, Europa ir šiuo metu Azija, todėl jau kelerius metus gyvenu ir dirbu viename iš įmonės padalinių, įsikūrusiame Bankoke.

Kaip atrodo Jūsų darbo diena?

Jeigu diena prasideda biure, tuomet atėjęs ryte pirmiausiai praleidžiu kelias valandas skaitydamas ir atsakinėdamas elektroninius laiškus, pabaigiu pradėtus susitikimus ir ruošiuosi naujiems.

Mano darbe monotonijos nėra, tenka daug laiko praleisti skrendant į susitikimus su klientais. Mano atsakomybė yra vystyti Azijos rinką ir, žinoma, padaryti kuo daugiau ir kuo sėkmingesnių pardavimo sandorių.

Pardavinėjate orlaivio dalis, kad įsivaizduotumėme, apie kokias sumas kalbame ir kas yra Jūsų pirkėjai? Kokiomis aplinkybėmis pirkėjui gali prireikti, pvz., orlaivio variklio?

Sumos išties įspūdingos – kalbame apie milijoninius sandorius. Pagrindiniai klientai yra įvairių šalių avialinijų kompanijos. Orlaivio varikliai – viena iš brangiausių orlaivio dalių. Kalbant apie paklausą, ji atsiranda tada, kai susidėvi senas variklis. Lėktuvai yra pagaminti taip, jog tarnautų ilgai (pvz., Amerikos lėktuvų eksploatavimo laikotarpis yra apie 30 metų), tačiau variklio galiojimo laikas yra pakankamai cikliškas, panašiai kaip ir automobilio variklio stovį nusako pravažiuota rida. Todėl po tam tikro laiko variklius reikia keisti arba remontuoti.

Darbas įdomus, sekasi gerai, tad kas paskatino ir kodėl nusprendėte pradėti studijuoti Aviacijos vadybą nuotoliu būdu?

Teko studijuoti verslo vadybą kitoje aukštojoje mokykloje, tačiau studijos nepateisino mano lūkesčių. Mokiausi daug skirtingų disciplinų, tačiau nieko konkretaus. Dirbant su klasikiniais pardavimais, tokių žinių galbūt ir pakanka, tačiau mano atveju pasirinkta aviacijos sritis yra labai specifinė ir tokių bendrinių žinių neužtenka.

„FL Technics“ įmonė labai daug dėmesio skiria personalo ugdymui: per pirmuosius darbo metus turėjau daugiau nei 10 skirtingų mokymų. Tai buvo aviacinio pobūdžio mokymai, po kurių supratau, kokio dydžio yra ši industrija ir kiek vietos joje yra augti. Tai tikriausiai ir turėjo didžiausią įtaką mano sprendimui studijuoti Aviacijos vadybą ir įgyti bakalauro laipsnį būtent šioje nišinėje srityje.

Kaip šiandien vertinate tokį savo pasirinkimą? Kaip sekasi suderinti darbą su studijomis?

Darbą su studijomis suderinti sekasi puikiai, mane gelbsti 5 valandų laiko skirtumas. Po darbo spėju išklausyti visas paskaitas. Šiose studijose labai vertinu dėstytojų supratingumą. Jie – ne tik teoretikai, bet ir praktikai – ekspertai, kurie patys dirba aviacijoje ir supranta rinkos dydį, svarbą, mastą. Tokia studijų forma yra labai patogi dirbančiam žmogui, pavyzdžiui, jeigu turiu susitikimą su klientu Kinijoje, negaliu jo praleisti, tad namų darbus galiu pristatyti keliomis dienomis vėliau, o jeigu negaliu paskaitose sudalyvauti nuotoliniu būdu „gyvai“, bet kada galiu peržiūrėti iškart įkeltą paskaitos įrašą.  Toks supratingumas, patogumas ir individualus dėmesys yra be galo vertingas.

Kam rekomenduotumėte rinktis nuotolines Aviacijos vadybos studijas?

Tai labai specifinė sritis, todėl nuotolines Aviacijos vadybos studijas rekomenduoju tiems, kurie jau dirba šiame sektoriuje ir turi pagrindines reikalingas žinias, kurios leidžia geriau suprasti dėstomus dalykus ir terminologiją. Taip pat ir studijuojantiems yra geriau, kai grupę sudaro studentai, turintys panašų žinių bagažą, tada visi galime kalbėti ta pačia aviacijos kalba ir taip pat auginti savo pažinčių tinklą, dalintis skirtingomis patirtimis, nes grupės draugai dirba skirtingose aviacijos kompanijose visame pasaulyje.

Daugiau apie nuotolines Aviacijos vadybos studijas galite sužinoti čia.

Nuo praėjusių metų rugsėjo Kazimiero Simonavičiaus universitete Aviacijos vadybos studijos vykdomos ne tik įprasta nuolatine studijų forma, tačiau ir nuotoliniu būdu. Nuotolinės studijos (angl. Online Studies) – tai studijų forma, leidžianti studentui studijuoti per atstumą – paskaitos, konsultacijos ir atsiskaitymai vyksta internetu.

Kazimiero Simonavičiaus universitetas yra vienintelis universitetas Lietuvoje, vykdantis Aviacijos vadybos studijas tiek įprastu, tiek nuotoliniu būdu. Siūloma nuotolinė studijų forma yra pritaikyta dirbantiems žmonėms – studentai gali mokytis tada, kada jiems patogu, ir toje pasaulio vietoje, kurioje yra.

Darbas aviacijos srityje reikalauja specifinių žinių apie industriją, net jei darbuotojas dirba administracijoje, o ne orlaivio įguloje ar orlaivių techninio aptarnavimo centre. Dalis darbuotojų dirbti pradeda neišmanydami sektoriaus ypatumų, todėl turi gilinti savo žinias ne tik dirbdami, bet ir studijuodami.

Norinčius geriau suprasti, ką reiškia studijuoti nuotoliniu būdu, kviečiame gegužės 5 dieną 18 val. dalyvauti KSU Aviacijos vadybos dėstytojo doc. dr. Anil Padhra atviroje paskaitoje „Aviacija ir COVID-19: kelias į atsigavimą“ (ang. Aviation and COVID-19: The Path to Recovery).

Daugiau informacijos ir registracija: https://bit.ly/2Sl1xm9

Daugiau informacijos apie Aviacijos vadybos nuotolines studijas: https://bit.ly/2YkwriE

Jonny Andersen

Šią savaitę prie Kazimiero Simonavičiaus universiteto Verslo mokyklos Aviacijos vadybos studijų programos dėstytojų komandos prisijungė naujas vizituojantis dėstytojas – Jonny Andersen, dėstysiantis Antžeminių paslaugų vadybą (angl. Ground Services Management).

Jonny Andersen yra patyręs aviacijos vadovas, turintis 25 metus siekiančią pasaulinę patirtį ir kompetenciją valdant pokyčius, vadovaujant oro uostų ir antžeminėms operacijoms, vykdant verslo pertvarkas ir infrastruktūros projektus.

Jis ėjo generalinio direktoriaus pareigas Kenijos oro uostų administracijoje, kurioje dirba 2 000 darbuotojų, vykdančių 18 valstybinių Kenijos aerodromų veiklą ir plėtrą. Prieš pradėdamas dirbti Kenijos oro uostų administracijoje Nairobyje, Kenijoje, jis dirbo Nacionalinių oro uostų direktoriumi Avinor mieste Norvegijoje, kur buvo atsakingas už šešių Norvegijos oro uostų valdymą. Savo karjeroje jis taip pat ėjo antžeminių operacijų vyr. viceprezidento pareigas „AirBaltic“, Latvijoje.

Jis taip pat yra Ženevos universiteto kviestinis lektorius, dėsto oro uostų strategiją Tarptautinės oro transporto asociacijos (ang. IATA – International Air Transport Association) klientams visame pasaulyje bei konsultuoja „Airbus“ įvairiais su oro uostais susijusiais klausimais.

Ekspertinės sritys:

  • Strateginis planavimas ir analizė
  • Verslo pertvarka
  • Infrastruktūros plėtra
  • Oro uostų privatizavimas
  • Oro uostų ir antžeminių operacijų valdymas
  • Pokyčių valdymas
  • Lyderystė ir mentorystė

Jonny Andersen yra „AirportWorks“, nepriklausomos patariamosios praktikos oro uostų operatoriams, privatiems ir viešiesiems oro uostų savininkams, taip pat instituciniams investuotojams ir regioninės plėtros bankams, įkūrėjas. Per savo pasaulinės industrijos ekspertų tinklą „AirportWorks“ teikia patarimus oro uostų privatizavimo, tvaraus oro uostų sistemų optimizavimo, infrastruktūros plėtros ir oro uostų strategijų planavimo srityse.

Jonny yra įgijęs magistro laipsnį Kranfildo universitete (ang. Cranfield University) Jungtinėje Karalystėje. Jis yra „Modalis Infrastructure Partners Inc.“ bendradarbis Kanadoje, o nuo 2016 m. – Karališkosios aeronautikos draugijos narys (Fellow of the Royal Aeronautical Society).

„Džiaugiamės, kad Kazimiero Simonavičiaus universiteto Aviacijos vadybos studijų programos dėstytojų komanda sparčiai auga ir didžiuojamės, kad jos gretas pildo puikūs ir gerai žinomi aviacijos ekspertai, praktikai bei dėstytojai iš viso pasaulio. Tai leidžia užtikrinti studijų programoje dėstomų modulių išskirtinę kokybę, tarptautiškumą, o kartu ir parodo, kad ši studijų programa savo kokybe bei dėstytojų-profesionalų komanda nė kiek nenusileidžia kitoms žymioms aviacijos studijų programoms Europoje“, – teigia KSU Verslo mokyklos direktorė Deimantė Žilinskienė.

Gegužės 5 dieną 18 val. vyks nuotolinė Kazimiero Simonavičiaus universiteto Verslo mokyklos dėstytojo doc. dr. Anil Padhra paskaita „Aviacija ir COVID-19: kelias į atsigavimą“ (ang. Aviation and COVID-19: The path to recovery).

Paskaita skirta aviacijos profesionalams, Kazimiero Simonavičiaus universiteto partneriams, dėstytojams, studentams, absolventams ir visiems, kurie domisi aviacija.

Paskaitos trukmė – 45 min.

 

Doc. dr. Anil Padhra – KSU Aviacijos vadybos bakalauro studijų programos Tarptautinės aviacijos ir Aviacijos finansų modulių vizituojantis dėstytojas, Vakarų Londono universiteto (ang. University of West London) Aviacijos programos vadovas. Jis taip pat yra Karališkosios aeronautikos draugijos narys, Aukštojo mokslo akademijos bendradarbis.

Doc. dr. Padhra yra dirbęs įvairiuose Jungtinės Karalystės universitetuose kaip vyriausias lektorius aviacijos srityje. Taip pat yra įgijęs patirties kuriant ir rengiant aviacijos kursus: vadovams, komercinių oro linijų pilotams ir skrydžių vadovams. Prieš pradėdamas dirbti aukštojo mokslo srityje, doc. dr. Anil Padhra dirbo operacijų skyriuose: NATS (oro eismo valdymas), „easyJet“ oro linijose (operacijų tyrimai) ir „British Airways“ (oro uostų ir orlaivių priežiūra).

Lektorius yra įgijęs aviacijos ir kosmoso inžinerijos bakalaurą Liverpulio universitete, magistro laipsnį Londono „Imperial“ aukštojoje mokykloje ir meteorologijos daktaro laipsnį Readingo universitete (ang. University of Reading).

Registracija vykdoma čia iki gegužės 4 dienos

 

Taip pat primename, jog yra prasidėjęs tiesioginis priėmimas į Aviacijos vadybos nuotolinę bakalauro studijų programą.
Daugiau informacijos: https://bit.ly/2Sbh9ZJ

Augustė Bajorūnaitė (KSU nuotr.)

 

Augustė Bajorūnaitė jau daugiau nei ketverius metus raižo Jungtinių Arabų Emyratų dangų. Orlaivio palydovės darbas nubloškia į pačias įdomiausias ir netikėčiausias pasaulio vietas. Nuo rugsėjo mėnesio Augustės dienotvarkėje atsirado ir dar viena nauja kryptis – tai Vilnius, Kazimiero Simonavičiaus universitetas, kuriame pradėjo mokytis Aviacijos vadybą nuotoline forma.

Kaip nutiko, jog pasirinkote svajonių profesija vadinamą stiuardesės darbą?

Niekada negalvojau apie stiuardesės darbą kaip apie svajonių profesiją. Dirbau nekilnojamojo turto sektoriuje ir studijavau. Kartą naršydama socialiniame tinkle „Facebook“ pastebėjau skelbimą, jog renkama nauja įgulos komanda Jungtinių Arabų Emyratų avialinijoms. Maniau, pabandysiu. Nekėliau sau didelių lūkesčių, buvau atsipalaidavusi. Galbūt dėl to gana lengvai praėjau visus atrankos etapus ir jau kitą savaitę išvykau į Dubajų. Viskas įvyko labai greitai. Taip prasidėjo mano, kaip orlaivio palydovės, karjera.

Kaip atrodo Jūsų darbo diena?

Visos dienos yra skirtingos. Diena ir naktis neturi jokios reikšmės šiame darbe. Vieną ryte keliuosi Australijoje, kitą rytą – jau Dubajuje. Jeigu turime vidinį trumpą skrydį, nuskrendame ir grįžtame namo, jei tarptautinį – turime 2 laisvas dienas kitame mieste. Tiek laiko pakanka apžiūrėti naują miestą, tačiau miego trūkumas ir vadinamasis Jet lag (liet. laiko juostų pakeitimo sindromas) kartais pakoreguoja planus.

Taip pat visada turime būti pasiruošusios, prieš kiekvieną skrydį tikrinama, ar tvarkinga apranga, šukuosena, ar saikingas makiažas. Per naktį iš blondinių negalime virsti brunetėmis, tad eksperimentus su išvaizda tenka pamiršti.

Gal norėtumėte pasidalyti įdomiu nutikimu, kuris įvyko darbo metu ir apie kurį keleiviai niekada nesužinojo?

Mano praktikoje dar nėra pasitaikę rimtų kritinių nutikimų. Buvo keletas atvejų, kai skridome į Tanzaniją ir atsidūrėme prie pat besisukančio viesulo. Turėjome apsukti kelis ratus, kol pasikeitė oro sąlygos ir galėjome leistis.

Dirbant su skirtingų kultūrų keleiviais, pasitaiko ir juokingų situacijų. Jeigu skrendame iš Maskvos, tenka prižiūrėti vartojamo alkoholio kiekį. Vienas alkoholio padauginęs keleivis buvo taip saldžiai įmigęs, jog prikelti pavyko tik sušukus Rusijos kariuomenės komandas.

Įdomiausia yra stebėti keleivius, skrendančius į Meką atlikti Chadžą (piligriminė musulmonų kelionė, kuri vyksta gruodžio 8-12 dienomis). Likus tam tikram atstumui iki Mekos, įgulos kapitonas praneša tai keleiviams. Žmonės ima praustis ir velkasi religinius drabužius. Nuo tos akimirkos, skrydžių palydovai negali keleivių liesti. Pačios taip pat persirengiame oficialia apranga ir taip išreiškiame pagarbą.

Jūsų darbas įdomus ir tuo pačiu rizikingas, gal tai turėjo įtakos pagalvoti apie ateities perspektyvas aviacijoje, tačiau keičiant profesinę kryptį? Kas paskatino pasirinkti nuotolines aviacijos vadybos studijas?

Darbas tikrai įdomus ir įtraukiantis, tačiau visą gyvenimą būtų per sunku dirbti tokiu įtemptu režimu. Todėl pradėjau galvoti, ką norėčiau veikti ateityje. Supratau, kad tikrai noriu likti aviacijoje. Pradėjau mąstyti apie studijas, tačiau dirbant tokį darbą yra labai sunku dirbti ir studijuoti nuolatine forma. Domėjausi, kaip galėčiau tai suderinti, ir visai atsitiktinai atradau nuotolines Aviacijos vadybos studijas.

Augustė Bajorūnaitė (KSU nuotr.)

Kaip šiandien vertinate tokį savo pasirinkimą, ar darbas ir studijos suderinamos?

Labai džiaugiuosi šiomis studijomis. Pirmiausia todėl, jog labai lengva suderinti darbą ir mokslus: paskaitos įrašomos, todėl prisijungti ir klausyti gali bet kurią dieną ir valandą. Dėstytojai yra ne tik akademikai, bet ir praktikai, o tai labai svarbu, nes aviacija yra labai specifinė sritis. Bendrakursiai iš viso pasaulio. Neseniai skridau į Bankoką, kur susitikau su ten gyvenančiu ir „FL Technics“ dirbančiu bendrakursiu, o vėliau jau susitikome ir paskaitose Vilniuje. Trečias svarbus veiksnys buvo kaina. Lyginat su mano svarstytais Azijos ir Europos universitetais, šio universiteto pasiūlyta studijų kaina buvo pati geriausia.

Kam rekomenduotumėte studijuoti Aviacijos vadybą nuotoline forma?

Pirmiausia rekomenduoju tiems, kurie jau dirba aviacijos sektoriuje, nes žymiai lengviau yra suprasti visus procesus, kurie vyksta aviacijoje, kai turi bent minimalių žinių. Ir, žinoma, nuotolinės formos studijas rekomenduoju tik tiems, kurie turi stiprią valią, nes paskaitų metu šalia nebus nei dėstytojų, nei bendrakursių, pats turi būti savarankiškas ir atsakingas.

 

Daugiau apie nuotolines Aviacijos vadybos studijas galite sužinoti čia.

Lekt. Diogenis Papiomytis

Balandžio 20 dieną 17 val. vyks nuotolinė Kazimiero Simonavičiaus universiteto Verslo mokyklos dėstytojo Diogenis Papiomytis paskaita „Aviacijos industrija po COVID-19“ (ang. The state of the aviation industry post COVID-19). Paskaita skirta aviacijos profesionalams, Kazimiero Simonavičiaus universiteto partneriams, dėstytojams, studentams ir absolventams. Paskaitos trukmė – 45 min.

Diogenis Papiomytis – KSU Aviacijos vadybos bakalauro studijų programos Tarptautinės aviacijos modulio vizituojantis dėstytojas, „IATA Consulting“ vyr. vadybininkas. Dėstytojas taip pat yra aviacijos industrijos tyrimų ir strateginių konsultavimo projektų ekspertas, konsultuojantis klientus iš oro linijų, oro uostų, orlaivių gamybos ir aviacijos antrinės rinkos segmentų. Lektorius turi komercinės aviacijos tyrimų ir konsultavimo patirties pasaulinėje aviacijos konsultavimo kompanijoje „Frost & Sullivan“. D. Papiomytis anksčiau dirbo korporatyvinės strategijos vadovu „Etihad Airways” ir Aviacijos studijų dėstytoju Naujajame Bakingamšyro universitete Jungtinėje Karalystėje. Lektorius yra įgijęs šiuolaikinių kalbų ir tarptautinio verslo bakalauro (Hons), Kranfildo universiteto oro transporto vadybos magistro ir Londono Sičio universiteto Cass Verslo mokyklos verslo administravimo magistro išsilavinimą.

Doc. dr. Konstantinos Kalligiannis

Šiandien Aviacijos sektorius išgyvena bene sudėtingiausią laikotarpį nuo pat jos atsiradimo. Apie koronaviruso sukeltą krizę, galimus padarinius ir sprendimus pasakoja aviacijos ekspertas, Kazimiero Simonavičiaus universiteto Aviacijos vadybos studijų programos vadovas doc. dr. Konstantinos Kalligiannis.

Su kokiomis problemomis šiandien susiduria aviacija?

Dauguma aviacijos ekspertų mano, jog tai didžiausia krizė aviacijos industrijoje nuo pat jos atsiradimo. Sunku rasti tinkamus žodžius jai apibūdinti. Manau, kad vienintelis tinkamas žodis yra „chaosas“ (kaip graikas, geriau suprantu jo etimologiją ir kilmę graikų mitologijoje), reiškiantis „visiška netvarka ir sumaištis“. Yra daug problemų, su kuriomis dabar susiduria aviacija, bet svarbiausia yra tai, kad šiuo ypatingu istorijos momentu oro linijos, oro uostai ir antžeminio aptarnavimo paslaugų tiekėjai iš tikrųjų kovoja dėl išlikimo nes visi jie susiduria su didelėmis (skirtinga apimtimi kiekvienas iš jų) pinigų srauto ir likvidumo problemomis.

Ar įžvelgiate šioje situacijoje ir šviesiąją pusę?

Labai didžiuojuosi aviacijos industrijos organizacijų ir darbuotojų reakcija: jie iš tiesų atiduoda savo širdis, rizikuodami savo pačių sveikata, ir toliau dirba žmonėms, turintiems didelį poreikį skristi, dažniausiai dėl to, kad sugrįžtų namo pas savo šeimas. Daugybė oro linijų vykdo gelbėjimo skrydžius (pavyzdžiui, „Air Baltic“, „Aegean Airlines“ ir kt.), daugelis jų vykdo skrydžius, kad būtų pergabenta medicinos įranga ir priemonės (pavyzdžiui, „Smartwings“, kurios sukūrė didžiausią oro tiltą Čekijos Respublikos istorijoje tarp jos ir Kinijos, kad atgabentų milijonus respiratorių ir medicininių priemonių, kurias pasiūlė Kinijos Vyriausybė, taip pat „Air Serbia“, kurios į savo šalį atgabeno medicinos personalą ir pagalbą iš Kinijos).

Ar ši krizė turės ilgalaikių padarinių aviacijai? Kokių?

Manau, kad ši krizė turės keletą padarinių aviacijai trumpalaikėje perspektyvoje, bet vidutinio ilgumo ir ilgalaikėje perspektyvoje aviacijos industrija (kaip jau yra įrodžiusi visose didžiausiose pasaulinėse krizėse praeityje) turi išskirtinį sugebėjimą stipriai atsitiesti (tai įrodo visos krizės nuo aviacijos atsiradimo, pavyzdžiui, Naftos šoko recesijos, Persijos įlankos karai, Pasaulinės finansinės krizės, Rugsėjo 11-oji, SARS ir kt.).

Neabejotinai, trumpalaikėje perspektyvoje bus sunkių padarinių, tokių kaip žymus pasaulinės oro kelionių paklausos sumažėjimas, daug aviacijos darbuotojų neteks darbo, galiausiai oro susisiekimo kainos ženkliai išaugs ir pasaulis bus mažiau tarptautiškai susijungęs nei anksčiau. Esu tvirtai įsitikinęs (remiuosi aviacijos istorija), kad ilgalaikėje perspektyvoje aviacija toliau stipriai augs ir vystysis kaip tikėtasi bei išliks labiausiai jaudinančia tarptautine ir greitai besiplėtojančia industrija, kurioje bet kuris darbuotojas galėtų svajoti kurti savo karjerą.

Kaip manote, kokia bus aviacijos ateitis po krizės?

Turėčiau paminėti, kad aviacijos ekspertai turi skirtingą nuomonę šiuo klausimu. Vieni mano, kad ši krizė lems nuolatinius pokyčius aviacijoje, kurie pasireikš oro linijų ir pasaulinių skrydžių ženkliu sumažėjimu, o tai lems ir mažiau konkurencingą pasaulinę oro linijų rinką bei aukštesnes kainas. Dėl to žmonės skraidys mažiau nei iki šiol.

Šiuo požiūriu, pandemija taip pat lems griežtesnį oro keleivių duomenų tvarkymą (bus ilgiau trunkantis ir nepatogus), kelionių apribojimai išliks kur kas ilgesnį laikotarpį nei tikėtasi, ir net kai viruso protrūkis bus pažabotas per artimiausius kelis mėnesius, periodiškai vėl gali kilti protrūkiai (koronaviruso ar naujų virusų, pavyzdžiui, hantaviruso), vieni miestai ir šalys bus paveiktos labiau nei kiti. Judėjimo laisvė, daugiausiai tarptautinė, bet taip pat ir vidinė, gali staiga pakisti ar būti apribota.

Oro uostai ir oro linijos turės išvystyti labiau sofistikuotus mechanizmus ir taikyti technologinius sprendimus nustatant, ar keleivis gali skristi, remiantis jo pilietybe, gyvenama šalimi, sveikatos būkle, pastarąja kelionės istorija ir daugeliu kitų faktorių. Todėl kai kurie keleiviai saugodami savo privatumą apskritai gali atsisakyti skristi.

Dar daugiau, visuomenėje gali išaugti germofobija (mikrobų ir bakterijų baimė, – aut. past.), kaip tai nutiko praeityje dėl Ebolos ir SARS, dėl to žmonės gali vengti skrydžių ir kelionių apskritai.

Verslo kelionės taip pat gali būti paveiktos, nes įmonės įpras prie virtualių susitikimų ir nuotolinio darbo (o tai, mano nuomone, nėra blogai).

Tai yra visi pagrindiniai pesimistinio požiūrio argumentai, kurie, esu įsitikinęs, bus trumpalaikiai, kaip ir ankstesnėse krizėse aviacijos istorijoje. Prisimenu, kad savo studijų baigiamąjį darbą pateikiau 2001-ųjų rugsėjo 14 dieną, penktadienį, o vos prieš tris dienas, antradienį, įvyko Rugsėjo 11-osios įvykiai. Tuo metu visi mano draugai ir giminės patarinėjo man, kad pakeisčiau industriją, nes aviacija niekuomet neatsigaus. Kaip reagavau į visus tuos patarimus? Tęsiau savo aviacijos studijas dar aukštesniu lygiu, kad būčiau dar labiau kvalifikuotas ir pasirengęs karjerai aviacijoje. Jau beveik 20 metų jaučiuosi palaimintas, kad dirbu šioje nuostabioje industrijoje ir laimingas, kad ignoravau artimųjų patarimus šiuo klausimu.

Kaip manote, ką reikia padaryti, kad aviacijos industrija įveiktų šią krizę?

Nepaisant to, kad stipriai palaikau aviacijos dereguliaciją ir liberalizavimą, manau, kad atsižvelgiant į šios krizės mastą (teisiškai tariant, force majeure), esu įsitikinęs, kad vyriausybės turėtų įgyvendinti dosnias ir neatidėliotinas priemones, kad paremtų aviacijos industrijos atsaką į didžiulį finansinį spaudimą dėl koronaviruso paplitimo. Mano nuomone, vyriausybės turi apsvarstyti svarbų socialinį ir ekonominį aviacijos vaidmenį. Svarbu apsaugoti aviacijos sektorių tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu, nes jis teikia šalims kritinę infrastruktūrą bei kuria daug darbo vietų, taip pat verslo ir socialinį ryšį. „Corsair“ vadovas laikosi nuomonės, kad, norint išsaugoti aviacijos sektorių šiuo metu, reikia Maršalo plano. Sutinku su šia nuomone.

Kiek laiko prireiks aviacijai, kad atsigautų po šios krizės?

Analizuojant ankstesnių pandemijų istorinius oro eismo duomenis, matome, kad pasaulinis oro eismas visuomet pilnai atsigauna per metus po krizės ir toliau auga tokiu pačiu tempu, kaip ir prieš krizę. Vis dėlto, dabartinė koronaviruso pandemija jau dabar turi didesnę įtaką, kuri, tikėtina, augs dar labiau, nei visos prieš tai buvusios pandeminės krizės. Todėl labai sunku tiksliai prognozuoti. Tai taip pat yra medicininis ir farmacinis klausimas, todėl neturiu reikalingos kompetencijos, kad galėčiau prognozuoti, kiek laiko sveikatos industrijai prireiks, kad išspręstų šią problemą.

Ar tai pirmas tokio masto iššūkis aviacijos istorijoje?

Aviacija ir žodis „krizė“ yra tampriai susiję, bet aviacijos profesionalai yra mokomi ir aprūpinami reikalingomis žiniomis bei įranga, kad sėkmingai įveiktų tokias krizes ir pasirinktų, vystytų ir įgyvendintų tinkamiausius nenumatytų atvejų planus. Visos krizės, kurias minėjau anksčiau, sukėlė didelius iššūkius, kuriuos aviacijos industrija sėkmingai įveikė. Trumpai tariant, bendras strateginis požiūris, kurį aviacijos kompanijos įgyvendino įveikdamos šias krizes, didina jų išmanymą ir leidžia tapti produktyvesnėmis bei efektyvesnėmis.

Darbuotojai taip pat suprato, kad aviacijos darbo rinka po tokių įvykių tampa labiau konkurencinga ir reikli, todėl jie didina savo industrines žinias ir išmanymą bei tarpasmeninius ir vadybinius įgūdžius, kad užsitikrintų darbą aviacijos industrijoje po krizės ir ženkliai padidindami organizacijos efektyvumą ir našumą.

Norinčius geriau suprasti, ką reiškia studijuoti Aviacijos vadybą nuotoliniu būdu, kviečiame dalyvauti KSU dėstytojo doc. dr. Konstantinos Kalligiannis paskaitoje apie aviacijos politiką ir reguliavimą, kuri vyks balandžio 1 dieną 20.00 val. internetu. Paskaitoje bus kalbama apie bendrą aviacijos situaciją, susidariusią dėl koronaviruso (COVID-19), ir kaip ji paveiks aviacijos politiką bei tendencijas, kurios gali turėti įtakos būsimai aviacijos politikai.

Ši atvira paskaita yra viena iš nuotolinių studijų modulio „Aviacijos politika ir reguliavimas“ paskaitų, kurios vedamos Aviacijos vadybos bakalauro studijų programos pirmakursiams. Studijų dalyku siekiama padėti studentams suprasti, kaip istorinis kontekstas sukūrė  ir tebekuria dabartinius nacionalinių ir tarptautinių oro linijų ir oro uostų politikos modelius, kaip oro linijos yra organizuojamos siekiant daryti įtaką vyriausybės politikai bei reaguoti į ją ir kokios yra politikos plėtros sritys, kurios gali atsirasti artimiausioje ateityje.

Registruokitės čia iki kovo 30 dienos ir, artėjant renginiui, jums bus atsiųsta paskaitos nuoroda.

Paskaita vykdoma anglų kalba.

Doc. Dr. Konstantinos Kalligiannis yra tarptautiniu lygiu pripažintas aviacijos ekspertas ir konsultantas bei Kazimiero Simonavičiaus universiteto Aviacijos vadybos studijų programos vadovas. Dr. Kalligiannis dalyvavo įgyvendinant tokius oro uostų projektus kaip Graikijos regioninių oro uostų privatizavimo pasiūlymų rengimas, Nacionalinės aviacijos politikos ir Baltosios knygos rengimas Graikijos transporto ministerijai, Tarptautinio Pafoso oro uosto veiklos vadovo (AOM) atnaujinimas, oro eismo prognozių vystymas (EC Harris), naujojo Lisabonos oro uosto ir Portugalijos oro uostų bendrojo plano rengimas bei kt.

Dr. Konstantinos Kalligiannis taip pat rengia profesinius oro uostų mokymus Abu Dabio tarptautinio oro uosto Persijos įlankos aviacijos studijų centre, Sudano oro uostuose, Rijado oro uoste ir kt.

Nuo balandžio 1 dienos du Kazimiero Simonavičiaus universiteto nuotolinių Aviacijos vadybos studijų moduliai atveriami išorės klausytojams. Norintieji gali studijuoti pasirinktą (-us) modulį (-ius) drauge su esamais KSU studentais.

Kiekvieną modulį sudaro 7 nuotolinės (angl. online) paskaitos, transliuojamos tiesiogiai vakarais, ir 2 individualios konsultacijos su dėstytoju.

Išlaikiusiems modulio egzaminą, bus suteikti ECTS kreditai ir išduotas tai patvirtinantis pažymėjimas. Vėliau, stojant į Kazimiero Simonavičiaus Aviacijos vadybos bakalauro studijų programą, modulis bus užskaitytas, atitinkamai mažės ir studijų kaina.

Siūlomi moduliai:

  • Aviacijos politika ir reguliavimas (angl. Aviation Policy)

          Dėstytojas – doc. dr. Konstantinos Kalligiannis

          6 ECTS kreditai

  • Tarpkultūrinis valdymas aviacijos industrijoje (angl. Cross – Cultural Management in Aviation)

          Dėstytojas – Jack Romero

          5 ECTS kreditai

Aviacijos politika ir reguliavimas

Studijų moduliu siekiama padėti studentams suprasti, kaip istorinis kontekstas sukūrė ir tebekuria dabartinius nacionalinių ir tarptautinių oro linijų ir oro uostų politikos modelius, kaip oro linijos yra organizuojamos siekiant daryti įtaką vyriausybės politikai bei reaguoti į ją, kokios yra politikos plėtros sritys bei kokios esminės tendencijos aviacijos industrijos laukia ateityje.

Doc. dr. Konstantinos Kalligiannis

Doc. dr. Konstantinos Kalligiannis yra tarptautiniu lygiu pripažintas aviacijos ekspertas ir konsultantas bei Kazimiero Simonavičiaus universiteto Aviacijos vadybos bakalauro studijų programos vadovas. Dr. Kalligiannis dalyvavo įgyvendinant tokius oro uostų projektus kaip Graikijos regioninių oro uostų privatizavimo pasiūlymų rengimas, Nacionalinės aviacijos politikos ir Baltosios knygos rengimas Graikijos transporto ministerijai, Tarptautinio Pafoso oro uosto veiklos vadovo atnaujinimas, oro eismo prognozių vystymas (EC Harris), naujojo Lisabonos oro uosto ir Portugalijos oro uostų bendrojo plano rengimas bei kt.

Dr. Konstantinos Kalligiannis taip pat rengia profesinius oro uostų mokymus Abu Dabio tarptautinio oro uosto Persijos įlankos aviacijos studijų centre, Sudano oro uostuose, Rijado oro uoste ir kt.

Tarpkultūrinis valdymas aviacijos industrijoje

Tarpukltūrinio valdymo aviacijos industrijoje modulio uždaviniai yra supažindinti studentus su tarpkultūrine erdve ir suvaldyti visus iššūkius, kylančius daugiakultūrėje srityje. Modulis orientuotas į tai, kaip kultūrinis kontekstas veikia aviacijos industriją, atskirus asmenis, organizacijas bei valdymą, į aspektus, kurie būdingi dirbant daugiakultūrinėje aplinkoje (komandose) ir kurie esmingai veikia aviacijos sektorių bei sektoriaus klientus.

Jack Romero

Jack Romero turi didesnę nei 15 metų patirtį aviacijos industrijoje. Šiuo metu jis yra verslo mentorius bei dėstytojas Lidso universiteto Verslo mokykloje ir Aviacijos vadybos studijų programos dėstytojas Kazimiero Simonavičiaus universitete. Jack Romero įmonė „British Mediterranean Airways“ (BMED), pradėjusi veiklą 1974 m. Heathrow oro uoste,  tapo viena sėkmingiausių „British Airways“ franšizės partnerių, 2004 m. laimėjusi prestižinį „Queen’s Award“ apdovanojimą. 2007 m. BMED buvo parduotas BMI (priklauso „Lufthansa“) už 30 milijonų svarų sterlingų, o 2011 m. „British Airways“ nusipirko BMI / BMED už daugiau nei 175 milijonus svarų.

 

Kalba: anglų k.

Kaina: vieno modulio kaina – 350 Eur

Trukmė: nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. gegužės 15 d. (nuotolinės paskaitos)

Registracija: vykdoma iki kovo 30 dienos (imtinai).

Modulių egzaminai: gegužės pabaigoje – birželio pradžioje Kazimiero Simonavičiaus universitete, Vilniuje (dėl karantino ir koronaviruso (COVID-19) prevencijos, egzaminas gali būti organizuojamas nuotoline forma). 

Registracija į modulį „Aviacijos politika ir reguliavimas“

Registracija į modulį „Tarpkultūrinis valdymas aviacijos industrijoje“

 

Daugiau informacijos:
KSU Verslo mokyklos direktorė Deimantė Žilinskienė, el. p. deimante.zilinskiene@ksu.lt