Spalio 15-17 dienomis Vilniuje vykusią meno mugę „ArtVilnius’21“ aplankę Mados industrijos pirmakursiai dalijasi savo įspūdžiais.

 „ArtVilnius’21“ – tai didžiausias vizualiųjų menų renginys Rytų regione. Šiuolaikinio meno mugės   „ArtVilnius’21“ programoje dalyvavo 55 galerijos iš 12 pasaulio šalių: Lietuvos, Prancūzijos, Baltarusijos, Vokietijos, Ukrainos, Albanijos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Danijos, Italijos ir Rumunijos. „ArtVilnius’21“ projektų zonoje lankytojai, tradiciškai, galėjo susipažinti su pasaulinio garso menininkų parodomis, muziejų ir meno fondų kolekcijomis bei institucijų ekspozicijomis.

 Studentė Urtė Kančiauskaitė pasakoja, kad ši išvykstamoji paskaita – tai galimybė ne tik pamatyti įvairiausius meno eksponatus, tačiau ir susipažinti su pačiais kūrėjais bei jų atstovais iš įvairių pasaulio šalių. Viena labiausiai akį patraukusių parodų – Latvijos dailės akademijos atstovai. Dėmesį atkreipė šviečiantis užrašas, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo rusiškas (užrašytas kirilica), tačiau skaitant paraidžiui – tekstas latviškas. Paklausus, kodėl tekstas dviprasmiškas, menininką, profesorių Kristians Brekte atstovavusi meno ekspertė paaiškino, kad tai lyg pašiepimas, provokacija post-sovietmečio rusų tautybės piliečiams, kurie 30-40 metų gyvendami Latvijoje, atsisako mokytis nacionalinę kalbą ir neigia kalbos bei kultūros svarbą.

Pirmakursė Paula Miglinaitė dalijasi savo įspūdžiais, kad šaštadienio vakaras buvo pats tinkamiausias metas pabėgti iš kasdieninės gyvenimo rutinos ir įsilieti į kitokį spalvingesnį ir originalų meno pasaulį. „Paroda likau labai sužavėta, nesitikėjau, kad bus galima pamatyti tiek daug įdomių ir unikalių kūrinių. Didžiausią įspūdį man paliko Aistės Gabrielės Černiūtės trys kūriniai „Tamara“, „Judita“ ir „Estera“. Pirmiausia sužavėjo vaizdas, spalvos, paskui pasidarė įdomu, kokia technika sukurta, iš ko padaryta ir kaip atlikta. Man tai atrodė įspūdinga. Paskui pasidarė įdomu, kokią žinutę šiais kūriniais norima perduoti.“

Studentė Aistė Gaudėšiūtė teigia, kad parodoje buvo begalė įdomių, akį patraukiančių kūrinių, tačiau labiausiai sužavėjo trijų lietuvių kūrėjų darbai:

Milena Pirštelienė – pirmoji menininkė, kurios darbai sukėlė didžiulį susidomėjimą. Ši menininkė užsiima keramika ir savo darbus kuria balto molio ir juodų miltelių (pigmento) pagalba.Iš balto molio pagamina tam tikrą paviršių, o juodo pigmento pagalba pirštu kuria piešinį.Galiausiai savo kūrinį patalpina krosnyje, kurioje plokštelė išdega ir taip užsifiksuoja piešinys.Ironiška tai, jog kūrybos procesas yra susijęs ir su pačios menininkės pavarde, kadangi visuspiešinius piešia pasitelkdama tik savo pirštais. Menininkės visuose darbuose yra pasikartojantisapnų tema, t.y. savo sapnus kūrėja atvaizduoja savo darbuose, kas tampa tam tikru simboliniuarchetipu.

Monika Dirsytė – meno atlikėja, kuri savo performansu „Ribos“ galimai daugeliui sukėlė įvairiausių klausimų bei apmastymų. Šis menininkės performansas atskleidžia žmogaus asmeninę ribą, jo vidinę būseną išgyvenant ribinę situaciją, kuri dažniausiai tampa ganėtinai skausminga. Kiek ilgai žmogus gali išbūti balanso būsenoje ir išgyventi ribinėje situacijoje? Pasak menininkės, „riba“ yra vertybė, nes ji yra empatijos šaltinis bei galimybė pradėti iš naujo.

Saulius Vaitiekūnas – trečiasis lietuvių menininkas, sužavėjęs savo darbais. Šis menininkasjau 40 metų kuria įvairias instaliacijas, skulptūras, kurios yra gan masyvios. Ši „Efemerijos“instaliacija yra žymiai lengvesnė ir smulkesnė nei įprasta S. Vaitiekūnui, kadangi ją menininkaskūrė iš organinio stiklo. „Efemerijos“ instaliacija atspindi debesų temą, kurią darbų autoriusgvildena jau 20 metų. Instaliacijos pagrindinė mintis yra parodyti nuolatinę kaitą ir tai, jog žmonės yra panašūs į debesis. „Vieni ateina, praplaukia, kažkokį šešėlį truputi palieka, kiti lieka ilgiau, tačiau tai nuolat kinta, nuolat persiformuoja“ – sakė atstovė, pristačiusi Sauliaus Vaitiekūno ekspoziciją.

 Po apsilankymo „ArtVilnius’21“ Mados industrijos studentai rengė parodų anotacijas, atliko menininkų ir kūrinių analizę.