Pastaraisiais metais išpopuliarėjusi Universalių bazinių pajamų (UBP) idėja – kiekvienam piliečiui suteikti nustatytą mėnesinę išmoką, garantuojančią pragyvenimą, nekeliant žmogui jokių sąlygų – jau ne vieną dešimtmetį sklando įvairiose pasaulio valstybėse. Praėjusią savaitę Suomija pristatė pasauliui finalinius daug dėmesio sulaukusio UBP eksperimento rezultatus. Apie juos ir UBP taikymo galimybes pasakoja Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorė dr. Birutė Visokavičienė.
Kuo ypatingas Suomijos eksperimentas?
Suomija siekia žmonių gerovės, ją kuria ir neatsitiktinai pasirinko universalių bazinių pajamų eksperimentą. Tai pirmasis nacionalinis įstatymu numatytas UBP eksperimentas pasaulyje. Ir, kaip teigia jo mokslinis vadovas prof. Olli Kangas, eksperimentas sėkmingai įgyvendintas, suteikė naudingos informacijos.
Suomija įrodė, kad UBP gali veikti visos valstybės mastu, mokant visiems vienodą išmoką nepriklausomai nuo socialinio statuso, turtinės padėties, įsidarbinimo. UBP yra plačiai ir giliai ištyrinėtos Suomijoje, todėl visos pažangios pasaulio valstybės atidžiai analizuoja Suomijos eksperimentą, kuris atskleidė realius žmonių poreikius, įpročius ir sunkumus bei valstybės galimybes.
Ką atskleidė Suomijos eksperimento rezultatai?
Visų pirma eksperimentas parodė, kokią naudą visuomenei ir ekonomikai gali teikti universalios bazinės pajamos. Pagrindinis eksperimento tikslas buvo ištirti, kaip pertvarkyti Suomijos socialinio draudimo sistemą, kad ji būtų efektyvesnė, suderinta su vykstančiais pokyčiais ir iššūkiais, susijusiais su darbu ir motyvacija dirbti.
Eksperimentą organizavusi KELA (valstybinė socialinio draudimo institucija, kaip SODRA Lietuvoje) jį vykdė 2 metus: 2017 – 2018 m. Buvo atrinktos 2 grupės. Pirmąją grupę sudarė 2000 eksperimento dalyvių – darbą praradusių žmonių iš visos Suomijos, kuriems buvo mokamos UBP išmokos. Kitą – kontrolinę – grupę sudarė asmenys, nedalyvaujantys eksperimente ir vietoj UBP gaunantys įprastą socialinę paramą.
Eksperimentas atskleidė svarbų dalyką: pagerėjo dalyvių sveikata, savijauta. Užtikrintai gaudami pragyvenimui reikalingas pajamas, žmonės pasijuto saugūs. Šios pajamos nebuvo apmokestinamos ir nepriklausė nuo to, ką žmogus toliau veiks: ieškos samdomo darbo ar kurs verslą, tobulins kvalifikaciją, dirbs, mokysis ir pan. Kai žmogus jaučiasi saugiai, pagerėja sveikata, kyla noras būti kūrybingu, dirbti, tobulėti.
Tyrimas atskleidė, kad UBP turi poveikį užimtumui. Tiriamųjų grupėje labai pasikeitė požiūris į darbą. Atsirado motyvacija dirbti, noras įsidarbinti. Jie pradėjo dirbti savarankiškai, bandė kurti verslą, ir, lyginant su kontroline grupe, gaunančia pašalpas, paaiškėjo, kad eksperimento dalyviai dirbo daugiau negu kontrolinė grupė.
Suomijos eksperimentas parodė ir tai, kokia tvari jau dabar yra Suomijos socialinės apsaugos sistema. Tai yra pamokos daugeliui valstybių, ne tik Lietuvai ar Baltijos šalims.
Ko galime pasimokyti iš Suomijos?
Pirmiausia galėtume pasimokyti solidarumo su žmonėmis, daugiau nuoširdaus dėmesio. Suomijos socialinės apsaugos sistema jau dabar užtikrina garantuotą minimalų pragyvenimo lygį. Svarbu pabrėžti, kad eksperimento metu suteikiamos universalios bazinės pajamos (560 Eur) savo dydžiu prilygo bedarbio pašalpai. Tai reiškia, kad eksperimente dalyvavę žmonės nepatyrė didelės materialinės naudos. Analogiškas eksperimentas Lietuvoje reikštų, kad žmonės patirtų materialinę naudą. Suomijoje atsirado pasitikėjimas valstybe, nes valstybė sudarė sąlygas žmonėms jaustis saugiai, oriai ir gyventi normalų gyvenimą. Tai yra labai svarbu.
Suomijos socialinio draudimo sistema jau šiuo metu yra tobula ir tai pati didžiausia pamoka mums.
Kita pamoka: mes daug kalbame apie gerovę, bet kalbėti jau nepakanka, laikas veikti. Šalies gerovę turime įgyvendinti kartu. Kartu su mokslininkais, pramonininkais, viešųjų paslaugų, kultūros, sveikatos apsaugos, švietimo ir kt. atstovais.
Eksperimentas parodo ir kaip reikia elgtis krizės atveju. Kad ir dabar, COVID-19 akivaizdoje, UBP galėtų būti veiksminga priemonė. Nederėtų pamiršti, kad gelbėti reikia visus žmones. Mes negalime įvertinti kiekvieno žmogaus situacijos. Vieni žmonės šiandien praranda darbą ir galbūt negreitai grįš į darbo rinką. Tai kaip galime nesirūpinti šiais žmonėmis ir nesuteikti jiems būtinosios pagalbos? Suomija garantuoja savo žmonėms saugumą, kuo mes negalime pasigirti.
Kuo UBP taikymas pranašesnis už tradicinius ekonomikos gelbėjimo būdus, ypač dabartinės pandemijos metu?
Dabar mokamos pašalpos yra apaugusios išlaidomis, susijusiomis su išmokų administravimu, patalpų išlaikymu, valstybės tarnautojų, savivaldybių darbuotojų atlyginimais ir kt. Lenkijos tyrimai parodė, kad tokios išlaidos sudaro 50-60 proc. visų skiriamų pašalpų bendrosios sumos. Tai reiškia, kad žmogų pasiekia tik 40-50 proc. Likusieji pinigai tenka biurokratinėmis išlaidoms. Pirmas UBP laimėjimas – žmogus gautų tiesiai ir tiek, kiek jam reikia pragyvenimui. Tai yra greitas ir svarbus ekonominis efektas, aktualus ir COVID-19 akivaizdoje, ir ateityje.
Lietuvoje taip pat UBP žmonėms suteiktų saugumo jausmą. Kiekvienas verslininkas pajustų UBP naudą, nes jo darbuotojai jaustųsi saugūs. Net ir negalėdami dirbti dėl sumažėjusių darbų apimčių, darbuotojai išsaugotų darbo vietas.
Ar UBP yra Lietuvai „įkandama“ priemonė?
Žinoma, tik reikia kitaip pasižiūrėti į priemonių visumą ir į gerovės kūrimo tikslą, finansus ir ekonomiką. Besąlyginės universalios bazinės pajamos kiekvienam Lietuvos gyventojui (kas mėnesį po 600 Eur, galbūt ateityje ir daugiau) apyvartoje didintų verslo, valstybės biudžeto pajamas, jos grįžtų į ekonomiką ir taip ją augintų. Pinigų ir fiskalinės politikos priemonėmis ir instrumentais galime garantuoti visų kitų išteklių panaudojimą. Jų yra labai daug, reikia tik išmaniai juos panaudoti.
Universalių bazinių pajamų moksliniai tyrimai jau pradėti ir Lietuvoje, Kazimiero Simonavičiaus universitete, sutelkę tarptautinę mokslo grupę, kartu su Norvegijos, Suomijos, Latvijos, Estijos mokslininkais rengiame mokslinius projektus UBP eksperimentams ir įgyvendinimui. Tai mūsų pirmas ir realus žingsnis siekiant žmonių gerovės Lietuvoje.
Dalinkis: