„Patirtis, kurią įgausite studijuodami ar atlikdami praktiką užsienyje, bus garantuotai naudinga ne tik profesiniame,  bet ir jūsų asmeniniame gyvenime“.

Esate baigusi studijas Kazimiero Simonavičiaus universitete. Ką jos Jums davė?

„Būtent universitete išmokau drąsiai reikšti savo nuomonę, įgijau tikrai vertingos viešojo kalbėjimo patirties, išmokau susidėlioti prioritetus ir atkakliai siekti savo tikslų. Labiausiai studijų metu vertinau tai, jog daugumos paskaitų metu nebuvome statomi į itin griežtus rėmus – galėjome rinktis sau įdomiausias projektų temas, atlikdavome nemažai praktinių užduočių, o dėstytojai dalinosi savo asmenine patirtimi iš verslo ar viešojo sektoriaus. Universitetui esu išties dėkinga ir už įgytą tarptautinę patirtį bei už studijų metu sutiktus žmones, kuriuos iki šiol drąsiai galiu vadinti draugais“.

Jūs pasinaudojote studentams suteikta galimybe išvykti pagal „Erasmus+“ programą. Kas Jus labiausiai motyvavo priimant šį sprendimą ir kaip išsirinkote šalį?

„Tuo metu, kai apsisprendžiau pretenduoti į „Erasmus+“ praktiką pirmąjį kartą (2019 m. vasarai), pokyčių man išties reikėjo. Taigi, apmąsčiusi visus „už“ ir „prieš“, ryžausi šiam nuotykiui ir be galo džiaugiuosi savo sprendimu. Be to, po tikrai nuostabios vasaros gavau pasiūlymą sugrįžti į tą pačią įmonę ir baigusi studijas – taip atsidūriau čia antrąjį kartą, šįkart 3 kartus ilgesniam laikotarpiui.

Pirmiausia mano širdis krypo link Ispanijos bei kitų Viduržemio jūros valstybių. Bet galiausiai nusprendžiau būti originalesne ir išvykau į Slovakiją, kur jūros nė su žiburiu nerasi. Iš tiesų šiam sprendimui nemažai įtakos turėjo vienos vasaros metu Amerikoje sutikti šios šalies žmonės, su kuriais ir pasibaigus „Work and Travel“ programai palaikėme gan stiprų ryšį. Atvykusi pas juos į svečius supratau, kad norėčiau čia praleisti daugiau laiko“.

Kaip vyko pasiruošimas kelionei? Kaip pasaulinė pandemija pakoregavo planus?

„Tai buvo be galo įtemptas laikotarpis. Iki paskutinės dienos nebuvau tikra, ar pavyks normaliai pasiekti praktikos vietą. Mano „Erasmus+“ programos pradžia buvo numatyta 2020 m. rugsėjo 15 d. – būtent tada, kai Europoje iš lėto prasidėjo ir antroji pandemijos banga. Pasakysiu nuoširdžiai, kiekvienas rytas prieš kelionę prasidėdavo su baime rasti atšaukimo laišką el. pašte ir tikrinant naujienas, ar nebuvo įvesti nauji kelionių ribojimai tarp man aktualių šalių. Galiausiai visgi pasisekė ir spėjau į vienus iš paskutinių lėktuvų iki Austrijos sostinės“.

Koks buvo Jūsų praktikos tikslas?

„Oficialus numatytas tikslas buvo praktiškai pritaikyti universitete įgytas organizacinių inovacijų, vadybos, komunikacijos ir turizmo žinias. Taip pat aš norėjau pagerinti savo analitinius, kalbinius, koordinavimo, planavimo ir komandinio darbo įgūdžius. Neslėpsiu, jog šalutinis tikslas buvo ir kuo daugiau apkeliauti Slovakiją bei išmokti slidinėti. Pirmajam dar turiu šiek tiek laiko, o dėl antrojo, matyt, turėsiu sugrįžti kitą žiemą“.

Slovakijoje buvo įvestas griežtas karantinas, privalomi testavimai. Kaip tai įtakojo praktikos kokybę ir Jūsų vidinę būseną?

„Tai gan skaudus klausimas. Ne visi esantys Lietuvoje net tikėjo, kad tai, kas vyko čia, buvo tiesa. Normaliu gyvenimu Slovakijoje galėjau pasidžiaugti vos pora rugsėjo savaičių, o tada prasidėjo visi džiaugsmai – didžiosios dalies paslaugų uždarymas, draudimas išvykti iš savo savivaldybės, privalomas kaukių (lauke) ir respiratorių (patalpose) dėvėjimas, perėjimas prie nuotolinio darbo, komendanto valanda ir, kaip minėjote, geriausia dalis – kassavaitinis privalomas testavimas iš nosiaryklės. Visa tai truko nei daug, nei mažai – pusę metų. Neslėpsiu, tuo metu tikrai su pavydu žiūrėjau į Lietuvą ir situaciją joje. Nors norėčiau teigti priešingai, bet praktikos kokybei griežtas karantinas tikrai pakenkė. Didžiąją darbų dalį turėjau atlikti iš namų, jau nekalbu apie tai, su kiek įvairių problemų susidūrė pati įmonė. Bendrai, emocijų buvo įvairių – nuo pykčio, baimės ir nusivylimo iki susitaikymo bei džiaugsmo sulig kiekviena galimybe išeiti iš 4 sienų“.

Pandemija koregavo daugelio planus, tačiau „Erasmus+“ patirtis turėjo suteikti ir teigiamų emocijų. Ką galėtumėte išskirti iš savo praktikos?

„Žinoma. Visų pirma, galėčiau išskirti tikrai nuostabius čia sutiktus žmones, įskaitant savo kolegas, kurie dažnai dėl manęs darydavo kur kas daugiau, negu oficialiai turėtų. Nors didžiąją laiko dalį bendraudavom per kompiuterio ekranus, galiu pasakyti, jog tikrai nesijaučiau vieniša ar kažkaip izoliuota. Kalbant apie pačią praktiką, išmokau daugybę dalykų – nuo preciziško laiko planavimo iki itin greitos reakcijos ir problemų sprendimų. Be abejonės, daug teigiamų emocijų suteikė nereali Slovakijos gamta. Apskritai, galiu pasakyti, jog ši šalis yra tikrai nepakankamai įvertinta turizmo prasme“.

 Ko galite palinkėti visiems, kurie svarsto galimybę dalyvauti  „Erasmus+“ programoje?

„Būtina tam pasiryžti! Patirtis, kurią įgausite studijuodami ar atlikdami praktiką užsienyje bus garantuotai naudinga ne tik profesiniame, bet ir jūsų asmeniniame gyvenime. Pati puikiai žinau, kad kartais yra baisu žengti už savo komforto zonos ribų, ypač tokiems intravertams kaip aš, bet, patikėkite – būtent ten prasideda tikrasis gyvenimas, su naujais nuotykiais, naujomis pažintimis ir nerealiais įspūdžiais, kurie greičiausiai išliks visam gyvenimui“.