Dirbtinio intelekto (DI) plėtra skatina permąstyti daugelį profesijų, tarp jų – ir teisę. Ar teisininko darbas taps algoritmų dalimi, o gal kaip tik įgis naują reikšmę? Apie tai kalbamės su Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) Teisės ir technologijų instituto studijų ir mokslo vadovu dokt. Olegu Beriozovu, kuris atskleidžia, kaip DI keičia teisės praktiką, kur jo ribos ir kokių savybių prireiks ateities teisininkui.

– Dirbtinis intelektas (DI) sparčiai skverbiasi į įvairias profesines sritis. Ar ši tendencija kelia grėsmę teisininko profesijai?
– DI iš tiesų keičia daugelio profesijų veikimo principus – nuo medicinos iki žurnalistikos. Teisės srityje jis jau dabar automatizuoja sutarčių analizę, ieško panašių bylų teismų praktikoje, padeda generuoti dokumentus. Tačiau teisininko profesija nėra vien mechaninis procesas – tai darbas, reikalaujantis konteksto suvokimo ir žmogiškojo faktoriaus. Todėl DI tampa veikiau pagalbiniu įrankiu, bet negali jo pakeisti.

Teisininkas – tai ne tik įstatymų žinovas, bet ir problemų sprendėjas, strategas, etikos ir teisingumo gynėjas. Jis atstovauja žmonių, visuomenės interesams, interpretuoja teisės normas, siūlo sprendimus sudėtingose situacijose. Jo darbe itin svarbi gebėjimo derinti teisės raidą su žmogiškuoju orumu bei moraliniais aspektais funkcija. Tai gebėjimai, kurie sunkiai automatizuojami.

– Kokie konkretūs dirbtinio intelekto sprendimai jau taikomi teisėje?
– Yra keletas ryškių pavyzdžių. Platforma „DoNotPay“ siūlo automatizuotą teisinę pagalbą JAV – padeda rašyti skundus, bylinėtis dėl baudų. Kai kuriose šalyse naudojami analitiniai algoritmai, kurie prognozuoja bylų baigtį ar padeda prokurorams. Tačiau šios priemonės dažniausiai veikia tik labai siaurame, taisyklių apibrėžtame kontekste.

Viena iš svarbiausių sričių, kur DI taikomas teisėje, yra teisinės informacijos paieška. Šiuolaikiniai DI įrankiai leidžia per kelias sekundes rasti aktualius teisės aktus, teismų praktikos pavyzdžius ar teisinius komentarus didžiulėse duomenų bazėse. Tai leidžia teisininkams greičiau pasiruošti byloms, parengti išsamesnes analizes ir efektyviau aptarnauti klientus.

Dar viena svarbi sritis – dokumentų rengimas ir peržiūra. DI technologijos jau dabar gali generuoti teisinių dokumentų juodraščius, remiantis klientų pateikta informacija, aptikti netipines ar rizikingas sutarčių sąlygas bei padėti standartizuoti procesus. Tokios sistemos ypač vertingos advokatų kontoroms, kurios turi parengti didelį kiekį standartinių dokumentų.

DI taip pat plačiai taikomas sutarčių analizėje. Įrankiai gali peržiūrėti šimtus sutarčių per kelias minutes, išryškindami galimus neatitikimus, rizikas ar pasenusius punktus. Tai leidžia teisininkams skirti daugiau dėmesio turiniui ir sprendimams, o ne mechaniniam skaitymui.

Svarbi ir duomenų analizės funkcija. DI gali analizuoti teisminių procesų duomenis, prognozuoti bylos baigtį, remiantis panašių atvejų istorija, bei padėti vertinti rizikas. Tokia analizė naudinga tiek sprendžiant, ar verta pradėti teisinį ginčą, tiek formuojant derybines strategijas.

Be to, DI padeda organizuoti teisininko darbo laiką – automatinės sistemos gali registruoti, kiek laiko skiriama konkretiems klientams ar užduotims, sudaryti sąskaitas, sekti produktyvumą.

Kita vertus, dirbtinis intelektas jau naudojamas ir klientų aptarnavime. DI pagrindu veikiantys pokalbių robotai (chatbotai) geba suteikti bazinę teisinę informaciją, atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus, surinkti pradinius duomenis prieš teisininko konsultaciją. Tokie sprendimai ypač aktualūs didelėse organizacijose ar teisinėse platformose, kurios aptarnauja daug klientų vienu metu.

Teisininkams, dirbantiems verslo ar tarptautinėje aplinkoje, DI gali padėti ir vertinant, ar veikla atitinka galiojančius teisės aktus. Tokios atitikties (angl. compliance) sistemos padeda įmonėms išvengti teisinių rizikų, ypač reguliuojamuose sektoriuose, kaip finansai, sveikatos apsauga ar duomenų apsauga.

Galiausiai, bylinėjimosi procesuose DI taikomas kaip „litigation support“ priemonė – padedanti greitai peržiūrėti milžiniškus dokumentų kiekius, rasti esminius įrodymus, automatizuoti dokumentų atranką ir analizę.

– Kur yra DI ribos teisinėje veikloje?
Visų pirma – teisinio konteksto interpretacija vertinimas. Žmogaus teisės, moraliniai vertinimai, socialinė atsakomybė – visa tai reikalauja vertybinio mąstymo ir čia DI teisininkui padėti negali. Net ir geriausi algoritmai gali klysti, kai pritrūksta duomenų arba kai kontekstas unikalus. Tada ir kyla klausimas – kas prisiima atsakomybę, jei DI suklysta? Žmogus. Tad DI kol kas gali būti tik padėjėjas, o ne sprendimų priėmėjas.

– Koks bus ateities teisininko portretas?
Ateities teisininkas turės išmanyti technologijas, būti technologiškai raštingas. Tačiau dar svarbiau – išlaikyti gebėjimą mąstyti strategiškai, konsultuoti klientą, matyti sisteminius ryšius. DI galės atlikti rutininius veiksmus, bet žmonių tarpusavio ginčų sprendimas, mediacija, teisinių sprendimų modeliavimas – tai sritys, kur žmogiškasis protas liks nepakeičiamas.

DI nekeičia teisininko, bet išplečia jo galimybes – leidžia dirbti greičiau, tiksliau, produktyviau. Tuo pačiu jis išlaisvina laiką svarbiausioms užduotims – strategavimui, bendravimui su klientais, etinių dilemų sprendimui.

– Kodėl teisininkai išliks svarbūs net ir dirbtinio intelekto eroje?
– Dirbtinis intelektas gali analizuoti teisės aktus ir spręsti techninius uždavinius, tačiau jam trūksta gebėjimo suprasti socialinį, kultūrinį ir emocinį kontekstą. Jis negali prisiimti atsakomybės už sprendimus, kurie daro poveikį žmogaus teisėms ar orumui. Tik žmogus-teisininkas gali vertinti etinius aspektus, prisitaikyti prie konkrečių situacijų ir prisiimti atsakomybę.
Teisininko darbas taip pat grindžiamas pasitikėjimu, empatija, gebėjimu atstovauti klientui ir vesti derybas – šių savybių DI nepakeis. Be to, kuriant ir taikant DI reikės teisininkų, kurie sureguliuotų jo veikimo ir taikymo lauką.
Tačiau, kaip ir minėjau anksčiau, teisininkai turės adaptuotis prie naujos technologijų įtakotos realybės. Ateities teisininkai turės būti ne tik teisės ekspertai, bet ir technologijų išmanantys strategai, gebantys dirbti tarpdisciplinėje aplinkoje. Prisitaikę prie naujų aplinkybių, teisės profesionalai taps dar reikšmingesni nei anksčiau.

– Kaip KSU teisės studijų programa prisitaiko prie DI šių pokyčių?
– Kazimiero Simonavičiaus universitetas teisės studijų programoje ypatingą dėmesį skiria teisės ir technologijų sankirtai. Studentai supažindinami su DI taikymu teisėje, skaitmeninėmis platformomis, teisinio raštingumo plėtra technologinėje aplinkoje.

Programa integruoja tarpdalykinį požiūrį – teisė neatsiejama nuo inovacijų, o KSU akcentuoja ne tik žinių suteikimą, bet ir gebėjimą adaptuotis prie besikeičiančios realybės.