Pirmosios mados fotografijos publikuotos „Vogue“ mados žurnale dar 1911 metais. Kai kurie pirmieji mados fotografai pagrindiniais aspektais laikė eleganciją, lengvumą ir lyg vėjyje plevenančias sukneles. Kiti, tuo tarpu, mados nuotraukose originaliai derino geometrinius motyvus. Laikui bėgant, kaip ir bet kuri kita meno šaka, keitėsi ir mados fotografija. Šiandien be skoningų nuotraukų neįsivaizduojamas ne tik nei vienas mados žurnalas, bet ir internetinis drabužių katalogas. Toks sparčiai augantis populiarumas kartais priverčia pagalvoti, ar mados fotografiją vis dar galima vadinti menu, ar ji jau tapo šiuolaikinės popkultūros dalimi?

Į šį ir keletą kitų su mados fotografijos tendencijomis susijusių klausimų mums atsakė fotomenininkė, KSU Mados industrijos studijų programos dėstytoja Monika Požerskytė – Kalvelė.

Kodėl vis dar yra keliamas klausimas ar mados fotografija yra menas? Juk neretai jų kompozicija, spalvinė gama, apšvietimas ir emocija nenusileidžia įspūdingiausioms meninėms fotografijoms.

 Šis klausimas keliamas vis rečiau ir rečiau. Gal labiau reikėtų kalbėti apie kūrybingą ir nelabai, stipriai komercinę ir idėjinę mados fotografiją.  Vis dėlto, manau, kad reikia nepamiršti, jog svarbiausia  yra idėja.

Mados fotografija stereotipiškai matoma kaip pardavimo priemonė, popkultūros dalis. Kada ji virsta menu?

Taip matoma, nes tokia ir buvo (ir yra) mados fotografija. Mados fotografijos paskirtis juk ir yra parodyti rūbą ar daiktą. Fotografai, kurių darbai dabar vertinami kaip menas, buvo išskirtiniai savo laiku, kitokie, įdomūs ir naujoviški. Jie nekopijavo, jie ieškojo kažko naujo ir įdomaus tiek idėjomis, tiek technologija. Jie buvo stiprūs, drąsūs ir kitokie. Jie turėjo savo išskirtinį žvilgsnį ir idėjas.

 Ar sutinkate, kad mados fotografija, kaip ir kitos meno šakos, kartu atlieka ir istorijos išsaugojimo funkciją, kuri atspindi tuometines visuomenės vertybes?

Mano  nuomone, mados fotografija truputį mažiau atspindi visuomenės vertybes, bent jau norėtųsi dažniau matyti žinutę šioje fotografijos srityje. Manau, tai yra dėl to, kad mados fotografija yra gan stipriai susijusi su komercija. Mados fotografijoje mes galime ryškiausiai sekti moterį bei visas temas, susijusias su ja.

 Kiek mados fotografijoje yra spontaniškumo? Ar visą koncepciją ir idėją sugalvoja užsakovas?

Be abejo, mados fotografija yra labai komandinis darbas, nedaug yra fotografų, kurie dirba vieni. Stipri, kūrybinga, pasitikinti vieni kitais komanda gali sukurti įdomius darbus. Bet vis dėlto, manau, kad šioje komandoje svarbiausias yra ne užsakovas, o fotografas. Tada mados fotografija ir pradeda darytis įdomesnė ir kūrybiškesnė.

Kiek yra svarbu eksponavimo kanalai? Mados fotografijas įprasta matyti žurnaluose, kataloguose, socialinėse medijose, bet ne galerijose. Ar mados fotografijų patekimas į galerijas yra/būtų žingsnis pripažinimo link?  

Tik Lietuvos kontekste gali kilti toks klausimas. Paimkite vien Berlyne esantį Helmut Newton muziejų. Be abejo, pirma vieta, kur pamatyti galime mados fotografijas tai yra žurnalai, bet meno galerijose jų eksponuojama taip pat nemažai.

 Ar tiesa, kad žiūrovas lengviau įsitraukia į mados fotografijas, nei į menines, nes jos yra paprastesnės ir lengviau suprantamos?

 Tai priklauso nuo fotografo ir jo kūrybos. Jei pažiūrėtumėte pvz. Juerden Teller, Wolfgang Tillmans ar Nick Knihgt mados fotografijos darbus, manau, kad juos suprasti mums reikėtų tam tikro konteksto, pasigilinti ir, aišku, pasidomėti  jų kūryba.

Menas – tai žmogaus kūrybos išraiška. Ir nors mados fotografijoje pagrindiniu akcentu yra drabužiai ar daiktai, tačiau ir čia slypi plačios galimybės išreikšti savo kūrybines galias. Tik nuo fotografo sumanymų, minčių, sampratos ir ribų priklauso kiek meniška bus mados fotografija. Kartais ji atskleidžia ne tik gilias idėjas, bet ir visą istoriją, įtraukiančią kiekvieną žiūrovą.