Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) yra naujas Europos duomenų apsaugos įstatymas, kuris įsigaliojo 2018 m. gegužės mėnesį. Jo pagrindinis tikslas – sustiprinti Europos Sąjungos piliečių asmeninių duomenų apsaugą. Apie tai, ką turėtų žinoti kiekvienas ir kaip BDAR gina mūsų teises socialinėje erdvėje, kalbamės su KSU Teisės fakulteto prodekanu Olegu Beriozovu.

Vis dažniau socialiniuose tinkluose pastebime frazes: „Be mano sutikimo nuotrauka dalintis draudžiama“, „Žiniasklaidoje naudoti draudžiama“ – kokia yra kiekvieno mūsų teisė? Kaip apsaugoti savo duomenis, jei socialiniuose tinkluose dalinamės savo kasdienybe?

„Kiekvieno  mūsų teisė yra viešinti informaciją apie save tik laikantis įstatymų nustatytos tvarkos.  Jeigu matome, jog mūsų duomenimis naudojasi kiti asmenys, turėtume nedelsiant kreiptis į Valstybinę asmens duomenų inspekciją, jog būtų tiriamas galimas pažeidimas“.

Yra svarbu atskirti ribą tarp privačios ir viešos informacijos, kuri yra skelbiama socialiniuose tinkluose. Pastaruoju metu žmonių sąmoningumas, kalbant apie asmeninių duomenų saugumą internetinėje erdvėje, sparčiai žengia pirmyn, nors socialiniai tinklai ir užima itin svarbią vietą daugumos gyvenimuose. Tačiau verta prisiminti, kad atsakingas elgesys privalomas kalbant ne tik apie asmeninius, bet ir apie kitų asmenų duomenis.

Jei į mūsų vaizdo ar video kadrą patenka nepažįstami žmonės ir  mes tai paviešiname savo socialiniuose tinkluose, ar tai jau yra BDAR pažeidimas?

„LR visuomenės informavimo įstatymo 14 str. rašoma, kad informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti tik tada, jei žmogus sutinka. Ši nuostata taikoma tiek fiziškai – darant kadrą, bet kurių renginių metu ir viešinant nuotraukas internete, tiek taikoma ir socialiniams tinklams. Bet kuriuo atveju, turi būti to asmens sutikimas. Iš kitos pusės, socialiniuose tinkluose žmonės patys apsibrėžia viešumo ribas, nusprendžia su kuo dalijasi savo nuotraukomis ir kita informacija, juk tai nereiškia, jog nuotraukos įkėlimas suteikia galimybę ja naudoti visiems. Nors konkrečiu atveju, bus nustatinėjamos visos aplinkybės ir sprendžiama ar tai yra BDAR pažeidimas“.

Ar užtenka žodinio  sutikimo, kaip leidimo, naudoti kito žmogaus atvaizdą ar asmens duomenis?

„Pagal LR Civilinį kodeksą, žodiniai susitarimai yra galiojantys, jei įstatymai nereikalauja rašytinės atitinkamo sandorio formos. Jeigu kalbame apie asmens duomenų naudojimą,  rekomenduojamas tik rašytinio pobūdžio sutikimas, kurio terminas nustatomas abiejų šalių susitarimu“.

Kiekvienas mūsų turime asmeninį gyvenimą ir tik patys sprendžiame, kiek norime jį viešinti. Rūpinimasis savo duomenų saugumu ir atsakingas elgesys socialiniuose tinkluose  – tai ne tik mūsų, kaip pareigingų LR piliečių pareiga, bet ir atsakomybė, pagrįsta įstatymais visose Europos šalyse.