Tarptautinių kūrybinių dirbtuvių dalyviai
2016 m. liepos 15 dieną Vilniuje vyko Kazimiero Simonavičiaus universiteto organizuotos tarptautinės kūrybinės dirbtuvės „Lyčių nelygybės mažinimas: Taivano lyčių lygybės indeksas“ (“Bridging the Gender Gap: Gender Equality Index of Taiwan“). Renginyje dalyvavo Lietuvos ir Latvijos mokslininkai iš Kazimiero Simonavičiaus universiteto ir Latvijos universiteto, taip pat Taivano Vyriausybės Lyčių lygybės departamento, Sveikatos ir gerovės ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos ir Darbo ministerijos atstovai.
Doc. dr. L. Labanauskas ir dr. M. Zitmanė
Tai jau antrosios kūrybinės dirbtuvės lyčių lygybės indekso tema, kurias šiais metais organizavo Kazimiero Simonavičiaus universitetas. Pirmosios kūrybinės dirbtuvės „ES ekspertizės sklaida: Taivano lyčių lygybės indeksas“ (“Sharing EU Expertise: Gender Equality Index of Taiwan“) vyko Vilniuje šių metų vasario 25 d.
Lietuvos sostinėje dirbti susirinkusius tarptautinių kūrybinių dirbtuvių narius sveikino renginio organizatoriaus – Kazimiero Simonavičiaus universiteto – prorektorius Andrius Tekorius, Taipėjaus misijos Latvijos Respublikoje vadovas Gary Ko, Taivano Vyriausybės Lyčių lygybės departamento generalinė direkotorė Pi-Shia Huang.
Mokslinio tyrimo projekto koordinatorius Kazimiero Simonavičiaus universiteto docentas dr. Liutauras Labanauskas ir Latvijos universiteto mokslininkė dr. Marita Zitmanė kūrybinių dirbtuvių dalyviams išsamiai pristatė Kazimiero Simonavičiaus universiteto, Latvijos universiteto ir Taivano Nacionalinio Pingtungo mokslo ir technologijos universiteto tarptautinės jungtinės mokslinių tyrimų komandos parengtą mokslinio tyrimo projektą „ES ekspertizės sklaida: Taivano lyčių lygybės indeksas“. Renginio dalyviai aptarė šio projekto darbų programą, Taivano lyčių lygybės indekso sukūrimo ir nustatymo galimybes.
Doc. dr. L. Labanauskas, Andrius Tekorius, Gary Ko ir Pi-Shia Huang
Taivano delegacija tą pačią dieną lankėsi Vilniuje įsikūrusiame Europos lyčių lygybės institute (EIGE), kur buvo supažindinti su EIGE struktūra, vykdomais projektais, šio instituto sukurtu ir ES valstybės narėms nustatomu lyčių lygybės indeksu, jo sukūrimo istorija, metodika ir taikymo galimybėmis.
Kazimiero Simonavičiaus universitetą ir tris Taivano universitetus – Nacionalinį Kaohsiungo universitetą, Nacionalinį Pingtungo mokslo ir technologijos universitetą bei Kaohsiungo nacionalinį taikomųjų mokslų universitetą – sieja jau ketvirtus metus besitęsiantis bendradarbiavimas, kurio pagrindas – 2012 metais pasirašytos bendradarbiavimo, arba partnerystės, sutartys.
Šiais laikais būti verslininku tampa tiesiog madinga – verslininkas yra tarsi roko žvaigždė ir populiariosios kultūros dalis, teigia Kazimiero Simonavičiaus universiteto docentė, kelių jaunų įmonių steigėja dr. Austė Kiškienė. Anot verslumo ir inovacijų ekspertės, šiandien jaunimas verslo kūrimo procesą mato tarsi per rožinius akinius ir dažnai neįvertina situacijos realiai. O pirmoji nesėkmė tampa priežastimi viską mesti ir nuleisti rankas.
Lietuvoje jaunimas turi didesnį norą pradėti savo verslą negu vyresni respondentai (iki 35 metų – 88 proc. 35-49 m., 50 ir daugiau metų – atitinkamai 79 ir 78 proc.), rodo pernai atliktas AGER (angl. Amway Global Entrepreneurship Report) tyrimas. Kas lemia teigiamą jaunimo požiūrį?
Dr. Austė KiškienėManau, kad jaunimas daugeliu atveju yra šiek tiek „užpumpuotas“ verslumo idėja. Viešoje erdvėje mes nuolat girdime daugybę sėkmės istorijų iš viso pasaulio. Žmonės, sukūrę milijoninius verslus ir didžiules įmones, dalinasi patirtimi ir yra pristatomi kaip roko žvaigždės. Teigiama, kad verslininkas yra ne šiaip eilinis darbuotojas, bet kažkas įspūdingo. Ši istorija – sėkmingas entrepreneris – tampa populiariosios kultūros dalimi. Žinoma, tai nėra neigiamas aspektas, nes verslumas yra būtinas dalykas, jį skatinti reikia. Tačiau būtent populiarioji kultūra daro meškos paslaugą ir „romantizuoja“ patį verslo kūrimo procesą, kuris piešiamas rožinėmis spalvomis, dažnai pamirštant papasakoti apie nesėkmes. Juk daugybė žmonių, kurie sukūrė savo verslą, padarė tai tikrai ne iš pirmo karto. Tos dalies man šiek tiek pritrūksta verslumo paveiksle Lietuvoje.
Kaip amžius lemia norą pradėti verslą? Ar toks požiūris labiau būdingas jaunimui?
Kai klausiu jaunų žmonių, kodėl jie norėtų pradėti verslą, daugelis atsako, kad taip jie galės skirti daugiau laiko poilsiui, asmeninį gyvenimą ir laisvalaikį galės geriau derinti su darbu, dirbs kūrybišką, nenuobodų darbą, galės išreikšti save ir t.t. Tokį požiūrį atskleidžia ir minėtieji tyrimai, pvz., AGER tyrimas parodė, kad Lietuvoje amžius turi įtakos patrauklumo veiksniams pradėti savo verslą: saviraiška yra daug svarbesnė respondentams iki 35 metų (52 proc.) negu 35-49 metų ir vyresnių nei 50 m. respondentams (atitinkamai 29 ir 32 proc.). Šie duomenys rodo, kad mes gyvename lūžio laikotarpyje, kuriame karjera suprantama laisviau: ji svarbi ne tik norint turėti finansinį stabilumą, bet ir siekiant realizuoti save. Daugelis galvoja, kad verslo kūrimas yra tik „įdomus darbas“, „laisvė“ ir savirealizacija. Deja, dažnai pamirštama, kad kurti verslą, ypač jo pradžioje, yra sudėtingiau, nei būti samdomu darbuotoju – tai daug pastangų, ryžto, užsispyrimo, ilgų darbo valandų reikalaujanti veikla. Entrepreneris darbo valandų neskaičiuoja ir dirba visada – t.y. nuolatos galvoja apie verslo galimybes, problemas ir naujas idėjas.
AGER duomenimis, Lietuvos gyventojai iki 35 m. teigė turintys didesnį potencialą verslininkystei, nei vyresni apklaustieji (pavyzdžiui, iki 35 m. – 61 proc., o virš 50 m. – 32 proc.). Kodėl jaunesni žmonės potencialo turi daugiau?
Vyresnė karta Lietuvoje verslą suvokia kaip tiesiog darbą, kurį dažnu atveju pradėjo iš reikalo, nes tai buvo galimybė išgyventi, pasididinti pajamas. Todėl manau, kad vyresni žmonės iš tikrųjų turi daugiau patirties ir jų rizikos suvokimas yra labiau išreikštas ir pagrįstas. Jie supranta, ką reiškia kurti verslą, kad verslas – tai nėra savaime susikuriantis dalykas. Jeigu tu investuoji laiko ir pinigų, tu juos gali prarasti. Jaunimas šią riziką įvertina nepakankamai. Dėl to jaunimo potencialas, ar tiksliau nuomonė apie tai, kad jie galėtų kurti verslą – teigiama. Tačiau geri norai ir palanki startinė pozicija dar nereiškia realių rezultatų. Panašu, kad jaunimas „daug kalba“ apie verslą, remia verslumą, žavisi versliais žmonėmis, bet žymiai mažesnė dalis ryžtasi patys kurti verslą. Net ir minėtasis AGER verslumo tyrimas rodo, jog atotrūkis tarp norinčių ir turinčių verslą – didžiulis. 48 proc. lietuvių įsivaizduoja save pradedant verslą, tačiau iš tikrųjų jį turi vos 13 proc. respondentų.
Kaip manote, ar galėtų verslumas išspręsti vis dar aktualią nedarbo problemą?
Žinoma, tik verslas gali išspręsti nedarbo problemas ir mes turime skatinti verslumą. Visi supranta, kad verslas kuria naujas darbo vietas: kuo daugiau turėsime verslo, naujų įmonių, tuo bus geriau. Tačiau yra ir kita medalio pusė: inovatyvus, kūrybingas verslas nereiškia garantuotos sėkmės. Naivu tikėtis, jog vien teigiamo požiūrio į verslumą užteks, kad jaunimas imtų ir prikurtų daugybę sėkmingų verslų ir taip išspręstų jaunimo nedarbo problemą. Priminsiu, kad verslas kuriasi ir žlunga, vėl kuriasi ir vėl žlunga. Išgyvena iš dešimties vienas ir tas vienas tampa sėkmingas, prisideda prie ekonomikos, sukuria naujų darbo vietų. Svarbu nepamiršti, kad reikia skatinti ne tik „pirmąjį“ verslumą, bet ir tą „antrąjį“, kai po nesėkmės bandai vėl kurti verslą. Dalis žmonių pabandė ir jiems nepavyko – jie turėtų sugrįžti ir kurti vėl. Reikia skatinti ryžtą ir užsispyrimą, kuris neleistų pasiduoti, ir į nesėkmes žiūrėti kaip į natūralų procesą.
Darbo biržos duomenimis, 2016 m. pirm. pusmetyje iš darbo ieškančių jaunuolių 2,4 proc. įsteigė savo verslą (pasinaudojo „Savarankiško užimtumo rėmimo“ priemone). Tai yra 0,3 proc. daugiau nei tuo pat laikotarpiu pernai (2,1 proc.). Tad verslus kuriančio jaunimo skaičius Lietuvoje nežymiai didėja. Kodėl taip yra?
Šias laikais dirbti sau galima įvairiomis formomis: šiuolaikinė komunikacinė aplinka, reklamos galimybės ir socialiniai tinklai palengvina galimybes pasiekti vartotoją. Tai taip pat skatina jaunimą imtis verslo. Be to, šiuolaikinės organizacijos gali būti virtualios, jų komandos nariai gali dirbti skirtinguose miestuose ar pasaulio šalyse. Visi šie dalykai sumažina reikiamų pradinių investicijų kiekį, padeda atsisakyti papildomų kaštų ir palengvina verslo kūrimo pradžią. Jaunas žmogus mato, kad verslui pradėti nereikia skolintis milijonų ir įkeisti visą nekilnojamą tėvų turtą. Šiuolaikinė verslo kūrimo samprata pasikeitė iš esmės: nebe investicijos, bet kūrybiškumas, žinios ir darbštumas tampa pagrindine „valiuta“. Šiandien reikia būti tikrai kūrybingu, inovatyviu, gebėti pažinti savo vartotoją bei analizuoti ir suprasti didžiulius kiekius informacijos, kuri yra prieinama dėl modernių verslui sukurtų įrankių ir komunikacijos priemonių. Reikia įvairialypių gebėjimų ir tam tikrais atvejais, tai gali būti ne mažesnis barjeras nei pinigai.
Kaip piešiate jauno verslininko ateitį Lietuvoje?
Remdamasi patirtimi, sakyčiau, kad jaunas verslininkas Lietuvoje kuo toliau, tuo labiau tampa kūrybiškas ir kupinas idėjų. Mūsų jauni verslininkai neatsilieka nuo pasaulinių jaunųjų verslininkų savo idėjų kokybe. Todėl nemanau, kad mes esame nors kiek prastesni už kitus. Mes jau suprantame, kad verslumas yra svarbus ir būtinas visuomenėje, tuo beveik niekas neabejoja. Tačiau mums reikėtų nepamiršti ir ryžto, užsispyrimo ir darbštumo, nes verslas yra sunkus darbas, kuris nebūtinai pavyksta iš pirmo karto. O nesėkmė yra natūralus verslo kūrimo procesas, su kuriuo susiduria daugelis net ir sėkmingiausių pasaulio verslininkų.
Nuo 2016 vasario 12 d. Kazimiero Simonavičiaus universitetas dalyvauja nacionaliniame verslo konsultantų tinkle. 2 patyrę ir pripažinti savo srities ekspertai teikia verslo konsultacijas, t. y. reikalingą informaciją ir patarimus smulkiojo ir vidutinio verslo vadovams ar atstovams, naudojant gerąją verslo praktiką, atsižvelgiant į konsultacijos gavėjo poreikius ir lūkesčius.
Verslo konsultacijos teikiamos šiomis temomis:
Konsultacijos teikiamos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Utenoje, Plungėje, Šilutėje, Ukmergėje ir Marijampolėje.
Verslo konsultacijos finansuojamos ES lėšomis pagal priemonę „Verslo konsultantas LT“. Parama skiriama mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms.
Paramos intensyvumas:
Daugiau informacijos tel. +37061278493 arba el. paštu ksu@ksu.lt.
2016 m. pavasario semestrą Mados industrijos, Rinkodaros ir reklamavimo, Antreprenerystės ir vadybos studentai lankė studijų dalyko „Audiovizualinės technologijos, menas ir marketingas“ paskaitas bei seminarus.
Užsiėmimų metu buvo taikomas eksperimentinis filmų kūrimo metodas, kurį doc. dr. R. Venckus jau daugiau nei 5 metus taiko ir tobulina savo videomeno ir filmų kūrimo paskaitų metu. Šį studijų dalyką lankantys studentai verčiami sužadinti savuosius kūrybingumo receptorius. Jie provokuojami atsisakyti stereotipų ir išankstinių nuostatų apie filmo kūrybos procesą, taip pat klaidingų iliuzijų apie jo rezultatus, realizaciją viešumoje ir platinimą medijų kanalais. Paskaitų metu studentai, net visiškai neturintys išankstinių idėjų, yra skatinami jas kurti.
„Prisipažinsiu, man įdomiausia dirbti su tais kurie mano, jog neturi, ką papasakoti, – pasakoja doc. dr. R. Venckus, – Galiausiai, net nepastebėję savo žingsnelių, jie pradeda planuoti filmo siužetą ir jo filmavimo bei montavimo procesus. Neabejotinai studentams nerimą sukelia mano provokacijos, reikalaujančios permąstyti visus įmanomus pasakojimų variantus, kuriuos siūlo populiarioji audiovizualinė kultūra. Vėliau planuojami keli siužetai, išskiriami galimi netikėti jų posūkiai. Tik tada planuojamas, atliekamas ir tobulinamas kūrinys. Džiaugiuosi, matydamas, kad studentams, kurie pirmą kartą metodiškai kūrė videofilmą, pavyko” – sako doc. dr. Remigijus Venckus.
Atsižvelgiant į tai, kad studentai aktyviai ir noriai domisi medijų menu, planuojama Universitete organizuoti ir daugiau pasirenkamų bei privalomų disciplinų, susijusių su medijų meno praktikomis.
Emilija Buklerevičiūtė „Kas jei mes“ (What if we…) 00:02:10, 2016 m.
Rinkodara ir reklamavimas, 2 kursas
Kūrinyje pasakojama apie neapgalvotus sprendimus, kurie gali negrįžtamai pakeisti gyvenimo kraštovaizdį. Tai pasakojimas apie žmonių tarpusavio bendravimą, apie santykių ir ryšių nutraukimą. Tai klausimas, ar verta pasiduoti emocijoms ir priimti greitus, lengvabūdiškus sprendimus. „Kas jei mes?” verčia susimastyti, kas nutiktų jei suvaldytume savo emocijas ir priimtume sprendimą jomis nebesivadovaudami.
Ivona Grincėvič, Julija Artiuškina „Rutina“ („Routine“) 00:03:08, 2016 m.
Mados industrija, 3 kursas
Šiais laikais pastebimas gana aktyvus ir agresyvus jauno žmogaus kultas. Jis sklinda viešoje erdvėje populiariojoje muzikoje, kine, sporte ir net maisto vartotojų aplinkoje. Atrodo, kad pagarbos nusipelno jaunas, atletiškas ir energijos kupinas kūnas, kuris niekada nesiilsi ir nuolatos galinėjasi su laiku. Filmas „Rutina“ pasakoja apie priešingą, dažnai nematomą kasdienybę, kurią praleidžia lėtoje laiko tėkmėje mūsų seneliai ir močiutės.
Karolina Malyševa, Andrė Mikuckytė „Atsiminimai“ („Memories“) 00:02:10, 2016 m.
Mados industrija, 3 kursas
Kūrinyje apmąstoma trokštamo gyvenimo ir karčios realybės paralelė, kur labiausiai aktuali asmenybės harmonija. Skubant ir įsitraukiant į rutinos sūkurį gyvenimas ne retai panašėja į blankių atsiminimų rinkinį, neturinį jokios išliekamosios reikšmės. Dabarties žmogus nebemoka akimirkai sustoti ir į savo gyvenimą pažvelgti atsiribojus nuo greičio. Greitėjantis laikas yra vienas svarbiausių veiksnių kiekvieno asmens kasdienybėje. Juk jau nebesuprantama, kaip atsitraukus nuo rutiniško ir slegiančio laiko tėkmės galime mėgautis kiekviena kasdienybės minute.
Elektroniniame kultūros ir meno portale Kamane.lt publikuojamas Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktoriaus doc. dr. Remigijaus Venckaus menotyrinis straipsnis apie dailininką Petrą Lincevičių ir jo naujausią parodą – projektą „Žemė“, eksponuojamą Vinco Mykolaičio – Putino memorialiniame bute – muziejuje. P. Lincevičius yra pripažintas vienas perspektyviausių šiuolaikinių jaunosios kartos tapytojų.
„P. Lincevičius verčia mane mąstyti apie tai, kas yra atmintis, istorija, laikas ir erdvė; ką bendro turi šios visos skirtingos sąvokos? Jos visos (sąvokos) nurodo į svarstymus ne apie meną ir kultūrą, bet būties kategorijų – atminties, istorijos, laiko ir erdvės – nuolatinę verifikaciją. […] tapybos ekspozicija, įrengta memorialiniame bute, kaip tik laiku kvestionuoja lituanistikos diskursą (tautinę savimonę, asmens tapatumą, dabartinės vietos ir erdvės santykį su tautos istorija, nacionalinės literatūros paveldą ir jo žinojimą). Šiandien, esant kritinei demografinei padėčiai, netvirtos pilietinės visuomenės jausenai ir emigracijai, dailininko P. Lincevičiaus kūriniai subtiliai „nukreipti“ į kiekvieną iš mūsų (stebintį ir besimėgaujantį kūriniais). Paveikslai pasakoja ne tiek apie rašytojo V. Mykolaičio-Putino literatūrinį diskursą, bet kiek apie kiekvieno iš mūsų (piliečio) lietuviškumą“, – rašo doc. dr. Remigijus Venckus.
Paroda – projektas „Žemė“ Vinco Mykolaičio-Putino memorialiniame bute-muziejuje (Tauro g. 10-3, Vilnius) veiks iki rugsėjo 30 d.
Skaitykite daugiau: http://kamane.lt/Kamanes-tekstai/Daile/Kitokia-istorijos-rekonstrukcija
Šią savaitę Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) paskelbė Lietuvos mokslo ir studijų būklės apžvalgą, kurioje apibendrinama naujausia informacija, atspindinti Lietuvos mokslo ir studijų būklę 2016 m. Apžvalga grindžiama oficialiąja statistika, registrų duomenimis, teisės aktais, 2014-2016 m. MOSTA atliktais teminiais tyrimais, oficialiai pateiktomis ekspertų įžvalgomis.
Remiantis MOSTA apžvalgos duomenis, Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) yra sparčiausiai per 2011-2015 m. augęs universitetas – fiksuojamas 75 proc. įstojusiųjų skaičiaus padidėjimas. Tokio didelio augimo nepatyrė nė vienas Lietuvos universitetas, priešingai – didžioji dalis jų susidūrė su studentų skaičiaus mažėjimu. Išaugo tik 3 universitetai KSU (75 proc.), ASU (27 proc.) ir LSU (0,4 proc.) Visi likę patyrę studentų skaičiaus mažėjimą nuo -2 proc. (VU) iki -86 (LCC).
Auga ir stojančiųjų į KSU konkursinis balas – kiek daugiau nei 20 % padidėjo įstojusiųjų su konkursiniu balu 3 ir daugiau. Stojančiųjų konkursinio balo augimą be KSU patyrė tik 2 universitetai: LMTA ir LSMU.
MOSTA atliktos apžvalgos duomenimis, pagal mokslinių publikacijų, patenkančių į TOP 10 proc. labiausiai cituojamų publikacijų, tenkančių vienam tyrėjui skaičių, KSU rikiuojasi vienoje eilėje su VGTU ir VU, gerokai lenkdamas visus likusius šalies universitetus: KTU, VDU, MRU, LSMU, ŠU, ISM, LEU ir kt. Nors tarptautinių mokslinių publikacijų skaičiumi, tenkančiu vienam tyrėjui, KSU atsilieka nuo VGTU bei VU, tačiau jų kokybe ne tik sėkmingai konkuruoja su didžiaisiais šalies universitetais, turinčiais žymiai didesnius tyrėjų išteklius, bet ir juos pralenkia – vertinant publikacijų cituojamumą, KSU pralenkia VU ir nežymiai atsilieka nuo VGTU. Vertinant visų publikacijų skaičių, tenkantį vienam tyrėjui, KSU yra vienoje pozicijoje su VU bei KTU ir atsilieka tik nuo VGTU, LSMU ir ASU.
KSU rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis, komentuodamas MOSTA atliktos apžvalgos duomenis, teigia, kad „tai ilgai lauktas ir visiškai dėsningas mūsų jauno Universiteto rezultatas. Jis rodo, kad naujos ir itin šiuolaikiškos mūsų Universiteto idėjos, vakarietiška vadybos kultūra ir moderni vadyba pradeda pasiteisinti. Nors Švietimo ir mokslo ministerija finansiškai neremia nevalstybinių universitetų mokslinės veiklos, džiugu, kad mūsų vadybiniai sugebėjimai ir veiklos efektyvumas tokiomis aplinkybėmis ne tik susilygina, bet ir keliolika kartų pranoksta valstybės išlaikomus universitetus. Didžiuojamės savo bendruomene, mokslininkais, veržliais studentais, ir tikime, kad mūsų šiuolaikiškos ir gyvybingos idėjos prasiskins kelius šiandieniame aukštojo mokslo sistemoje“.
Iliustracijos: MOSTA Lietuvos mokslo ir studijų būklės apžvalga 2016.
Pirmadienį, birželio 27 d. 14 val. KSU Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Ryšardas Burda ves WEB seminarą „Tarptautinės teisės dėstymo universitetuose tendencijos“, skirtą Eurazijos nacionalinio L. N. Gumiliovo universiteto (Kazachstanas) Tarptautinės teisės katedros dėstytojams ir doktorantams. Prie klausytojų auditorijos galės prisijungti ir kiti Kazachstano universitetai.
Drauge su Teisės fakulteto dekanu, WEB seminare kaip lektorius dalyvaus Europos humanitarinio universiteto (EHU) docentas dr. Konstantin Ivanov.
Paskaitos moderatorius ir pranešėjas – KSU Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Ryšardas Burda.
WEB seminaras bus vedamas rusų kalba.
Foto: Kastė Mašidlauskaitė
Šiandien, birželio 23 d., Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) absolventams buvo įteikti bakalauro bei magistro diplomai. Diplomuota pirmoji Integruotos kūrybos komunikacijos absolventų laida bei 16-toji Teisės absolventų laida.
Absolventus sveikino KSU rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis, KSU senato pirmininkas prof. dr. Romualdas Ginevičius, Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Ryšardas Burda, Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus.
Universiteto rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis džiaugėsi veikliomis ir aktyviomis absolventų laidomis, išreiškė viltį, kad jie taps „trečiuoju sparnu“ universiteto bendruomenėje, bus aktyvūs Alumni klubo nariai, prisidedantys prie sėkmingo Universiteto gyvavimo. Rektorius linkėjo absolventams „sėkmingos karjeros, rasti savo prigimties ir išsilavinimo diktuojamą poziciją mūsų visuomenėje ir besikeičiančiame pasaulyje, nebijoti siekti savo svajonių išsipildymo“.
Kazimiero Simonavičiaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Ryšardas Burda, Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus „Pūko“ televizijos tiesioginiame eteryje diskutuos akademinio sąžiningumo tema. Laidoje „Jaunimo banga“ taip pat kalbės Kūrybinių ir kultūrinių industrijų, antro kurso studentė Karina Millem ir Teisės pirmo kurso studentė Sati Juraitytė.
Laidos svečiai pastebi, kad akademinio nesąžiningumo ir sąžiningumo klausimas šiandien ypač aktualus. Anot doc. dr. R. Venckaus, „kai šiuo metu viešai kalbama apie aukštojo mokslo reformas, kai vyksta diskusijos dėl kokybiško ir nekokybiško mokslo, akademinio personalo kompetencijas ir jų kėlimą, ne tik negalima užmiršti, bet ir būtina daug kalbėti apie akademinį nesąžiningumą, kuris neturi būti normali mūsų akademinės tikrovės realija“.
Kūrybinių ir kultūrinių industrijų antrojo kurso studentė K. Millem teigia: „netoleruoju nusirašinėjimų ir plagiavimų, pati to nedarau ir kitiems nepatariu. Studentui itin nemalonu, kai, investavus daug energijos atliekant studijų užduotį, kitas, kuris nusirašinėjo, gauna didesnį įvertinimą. Su šia situacija galima susidoroti kartu bendradarbiaujant dėstytojams ir studentams ir visiškai neužmerkiant akių“.
Laida „Jaunimo banga“ transliuojama ketvirtadienį 18 val. per „Pūko“ televiziją. Tiesioginę transliaciją galima stebėti ir internetu. Plačiau: http://www.pukas.lt
Birželio 20 d. moksleiviai, dalyvavę susitikimuose su Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) atstovais ir laimėję skrydį realaus skrydžio simuliatoriumi, turėjo galimybę išbandyti savo prizą. Vilniaus privačios gimnazijos moksleivis Kristupas Tilvytis ir Vilniaus „Versmės“ katalikiškos gimnazijos moksleivis Mantas Jacevičius pilotavo lėktuvo simuliatorių. Prizą įsteigė BAA Training – KSU partneris rengiant Aviacijos vadybos specialistus.
Po skrydžio Mantas dalinosi įspūdžiais: „Labai patiko, ypač kai reikėjo kilti. Visada galvojau, jog lakūno profesija yra lengva, bet po šios treniruotės supratau, kad lėktuvą valdyti yra daug sunkiau negu vairuoti automobilį“. Jam antrino ir Kristupas: „Buvo įdomu, supratau, kaip reikia valdyti lėktuvą, jį pakelti nuo žemės ir nutupdyti. Tikrai maloni, naudinga ir nepamirštama patirtis“.
Remigijus Venckus. Fotografija iš ciklo POTSDAMER PLATZ, nr. 003–001 (Berlyno dienoraštis), 2014
Birželio 25 d. 20 val. istorinėje baronų Miunhauzenų šeimos pilyje, įsikūrusioje Hobecko galerijoje (Leitzkau, Vokietija) bus atidaryta Lietuvos fotomeno bienalė „Fotografinės istorijos“, kurioje 12 profesionalių fotomenininkų iš Lietuvos eksponuos išskirtine, specifine technika sukurtas fotografijas. Parodoje bus galima išvysti KSU Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktoriaus doc. dr. Remigijaus Venckaus bei dėstytojo doc. dr. Rimanto Plungės kūrybą.
Pagrindinė bienalės tema – „Fotografinės istorijos“. Ji apima kelionių, miestų, senamiesčių ir teatralizuoto festivalio tematiką, žmonių tarpusavio santykių problematiką, vyro ir moters gyvenimo temas, tapatumo ir atminties aktualijas.
Parodoje eksponuojamas vienas sėkmingiausių doc. dr. Remigijaus Venckaus fotografijų ciklų „Susikertančios linijos. Berlynas“. Ciklo idėja kilo iš anksčiau sukurtų fotografijos serijų „Dienoraščių vietos“, kai menininkas fotografavo keliaudamas po skirtingas vietoves. Anksčiau autorius sukūrė fotografijų ir esė rinkinį „Berlyno dienoraštis“, kurio idėjos tęsiamos minėtoje serijoje. Pirmojoje rinkinio versijoje dominavo nespalvota, minimalistinė fotografija. Dėmesys buvo skirtas ne technologijai, bet estetiniam sprendimui. Vėliau pradėtas eksperimentavimas spalvomis, o kompozicijos centre atsirado žmogus, tikriausiai, kelionės metu sutiktas pakeleivis(-ė). Menininko kelionė yra ilgas procesas, kurio metu svarbus savęs ir aplinkos tyrinėjimas, santykis su „kita“ erdve ir „kitu“ laiku bei laiko ir erdvės kontinuumu.
Rimantas Plungė. Fotografija iš serijos „Reverse“
„Man fotografija – tai žaidimas, kuriame atsiranda ne tik naujos pasakojimo galimybės, bet ir provokacija vyraujančius stereotipus, pasakojimus įtarti klasta. Kurdamas aš klastoju tai, ką fotografuoju“, – apie savo kūrybą pasakoja doc. dr. Remigijus Venckus.
Doc. dr. Rimantas Plungė daug eksperimentuoja fotografijos technikos srityje, kuri neretai padiktuoja kūrinio idėją. Apie kolegos kūrybą menotyriniuose straipsniuose doc. dr. R. Venckus yra teigęs: „menininkas patvirtina, kad fotografija – viena iš kertinių medijų meno priemonių, pranokstanti daugelį pažodinio tikrovės atkartojimo strategijų. Šis menininkas niekada ir nesistengė pakartoti to, kas regima ar be didelių pastangų perskaitoma. Specialiai ribodamas bet kokį linijinį, aiškiai suvokiamą naratyvą, doc. dr. R. Plungė kviečia išlaikyti distanciją. Tai nėra kūrinį nuo žiūrovų aklinai atribojantis atitvaras. Tai distancija, kurios reikia, kad galėtų vykti nuolatinė intelektuali diskusija. Vienodai aktyvias pozicijas čia užima tiek adresatas, tiek pranešimas, tiek technologija“.
Parodos kuratorės – menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė (Lietuva) ir dailininkė Jūratė Sližytė (Vokietija). Bienalės organizatoriai: Förderkreis Kultur und Denkmalpflege e.V. (Vokietija), dailininkė ir parodos kuratorė Jūratė Sližytė (Vokietija), VšĮ „Gabrielės meno galerija“.
Bienalės partneriai: Kazimiero Simonavičiaus universitetas, Vytauto Didžiojo universiteto Šiuolaikinių menų katedra, Kauno Fotoklubas, Giedrės Bartelt Galerija „Trofėjas“, (Vokietija), Kauno A. Martinaičio dailės mokykla, J. Vienožinskio Kauno kolegija menų fakultetas. Bienalės rėmėjai: Kauno miesto savivaldybė, parduotuvė „Weinzeit“ (Vokietija).
Paroda Hobecko galerijoje veiks iki rugpjūčio 7 d.
Moksliniame žurnale „Inter-studia humanitatis“ (19-tame numeryje) publikuoti dviejų KSU mokslininkų straipsniai: doc. dr. Remigijaus Venckaus „Mados ekskursas: Waltas Disney‘us, Hello Kitty, Lady Gaga. Justinas Bieberis ir „Apšvietos dialektika“ bei Kristinos Stankevičiūtės „Don Žuanas kaip psichosocialinis tipas: istorinė apžvalga“.
KSU Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktoriaus doc dr.Remigijaus Venckaus straipsnyje aptariamas mados fenomeno ryšys su individualios tapatybės kūrybos fenomenu analizuojant skirtingus pavyzdžius ir keliant klausimus, kas yra mada ir kaip ji veikia. Pagrindinis straipsnio „atspirties taškas“ yra Maxo Horkheimerio ir Theodoro W. Adorno „Apšvietos dialektikos“ idėjos, kuriomis remiantis aiškinama, kad mados fenomenas neatsiejamas nuo masių valdymo, pasaulio suvokimo ir jo standartų diegimo, individualybės paieškos ir jos žlugimo, visuomeninio elgesio disciplinavimo ir liberalizavimo procesų. Pastebima ir tai, kad masės, vartodamos net politiškai angažuotus ir madingus įvaizdžius, beveik visada susiduria su tuščiu mados ženklu (remiamasi Rolando Bartheso „Mados sistema“). Straipsnyje mada siejama su populiariosios kultūros lauke įsigalėjusiais ir mėgdžiojamais žvaigždžių įvaizdžiais, kurių gamybos principus XX a. susistemino ir iki šiol puikiai reprezentuoja disneilendų konceptas, nuo vaikystės skatinantis geismą būti neva individualia ir originalia asmenybe. Visa tai lemia nesuderinamus konfliktus tarp to, kas masiškai parduodama, kas yra kūniškai patrauklu, ir tarp tapatybės, kurią norima įsigyti, bei individualaus „Aš“. Tad skirtingi mados, tapatumo ir kūniškumo klausimai išsamiai aptariami labiausiai analizuojant Lady Gagos fenomeną, o kai kurie akcentai išryškinami fragmentiškai tiriant animacinio personažo Hello Kitty, dainininko Justino Bieberio ir fotomodelio Essenos O’Neill atvejus.
Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto lektorė Kristina Stankevičiūtė moksliniame straipsnyje „Don Žuanas kaip psichosocialinis tipas: istorinė apžvalga“ teigia, kad „Don Žuanas, fikcinė ispanų baroko figūra, seniai yra tapęs vakarietišku kultūriniu konceptu, ką liudija šio personažo populiarumas įvairiose kultūros plotmėse. Koncepto teorija (G. Deleuze ir F. Guattari) nusako koncepto atsiradimo procesą dviem sąlygomis: pirma, kiekvienas konceptas yra jį sudarančių konceptų susiliejimo taškas; antra, kiekvieno koncepto atsiradimą lemia trys prieškonceptinės figūros, iškylančios atitinkamose referencinėse plotmėse: psichosocialiniai tipai (socialinė plotmė), estetinės figūros (estetinė plotmė) ir konceptualiosios personos (filosofinė plotmė). Šio straipsnio tikslas – apžvelgti psichosocialinę Don Žuano koncepto referencinę plotmę, aptariant socialinius ir psichologinius tipus, pagal kuriuos formavosi Don Žuano figūra Vakarų kultūroje. Chronologiškoje istorinėje apžvalgoje pristatomi tipai – žmogus iš gatvės, laisvamanis, dendis, donžuanas, kaip psichologinis tipažas ir kaip seksualinis kompleksas. Atskaitos tašku pasirinkta pirmojo Don Žuano pasirodymo scenoje data – ispanų dramaturgo Tirso de Molina kūrinys „Sevilijos apgavikas ir jo akmeninis svečias“, pirmąkart pristatytas publikai 1616 m. Apžvalgos išvadose teigiama, kad psichosocialinėje plotmėje nėra aiškiai suvokiamas skirtumas tarp Don Žuano kaip fikcinio personažo ir donžuaniško elgesio, būdingo realiems vyrams. Tai reiškia, kad psichosocialinė ir estetinė koncepto referencinės plotmės.
Žurnalą „Inter-studia humanitatis“galite atsisiųsti čia.
