Spalio 28 d. 18 val. Laiptų galerijoje (Šiauliai) atidaroma Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktoriaus doc. dr. Remigijaus Venckaus eksperimentinių fotografijų paroda „Amnezija. Niekieno žvilgsnis“. Paroda yra dedikuota mirusiems ir užmirštiems. Kūriniai, sudaryti iš laidotuvių fotografijų, tęsia ankstesnių „Amnezijos“ ciklo parodų idėją bei antrina postfotografijos koncepcijai.

Autorius apie parodos idėją: „Gyvendami vizualiosios kultūros klestėjimo metu esame paveikti geismo ir manijos kaupti tikrovės atvaizdus. Kaip ir daugelis žmonių, taip ir aš žvelgiu į savo artimųjų fotografijas, bandau prisiminti išgyventus naratyvus arba juos kompensuoti sugalvojant naujus. Visiškai neseniai, tarp begalės nuotraukų radau juodą voką, kuriame paslėptos mano mirusių giminaičių fotografijos. Nors laidotuvių ceremonijos nėra tos, kurias aš geisčiau prisiminti, tačiau tarp daugelio atvaizdų išvydau nuotrauką, kurioje regiu prosenelę rankomis liečiančią savo mirusio vyro veidą. Šis atvaizdas mane privertė pakartotinai pajausti siaubo akimirką, kai pirmą kartą suvokiau mirtį, kuri kažkada įvyks ne tik mano artimųjų gyvenimuose, bet ir mano ateityje. Atidžiai apžiūrėjau laidotuvių fotografijose užfiksuotus mirusių, ne tik savo artimų žmonių veidus. Užmerktos akys, sustingę veidai, nebevirpančios lūpos tarsi sugestijuoja kūno išasmeninimą.

Sukūriau septyniasdešimties nuotraukų parodą sudarytą iš portretų. Kviečiu žvelgti į veidus, kurie ne tik nebeegzistuoja, bet ir yra nebeatmenami. Mano kūriniai  – tai savotiškas klausimas apie tuos, kurie išėjo, apie jų atminimą, apie užmarštį, kuri paverčia mus abejingais ir nutraukia gyvą jausmą. Mano paroda  –  tai kvietimas susitikti su jais, anonimiškais ir užmerktais, kurie sufleruoja mintį jog nieko nėra tikresnio už blunkantį žvilgsnį, kaip ir nieko nėra tikresnio už mirtį…“

Parodos atidarymas: 2016 m. spalio 28 d. 18 val.

Paroda veiks: spalio 28 d. – gruodžio 1 d.

Adresas: Laiptų galerija, Žemaitės g. 83, Šiauliai

Spalio 25 d. 9:30 – 10:30 val. KSU viešės įmonės Job Trust atstovė Persefoni Ririka (Graikija).
Norinčius sužinoti apie galimybes atlikti praktiką ir užsidirbti saulėtojoje Graikijoje, kviečiami rinktis 14 auditorijoje, kur po trumpo pristatymo galėsite padiskutuoti su Job Trust atstove ir užduoti jai klausimus.

Primename, jog iki spalio 21 d. (imtinai) galite teikti Erasmus+ paraiškas studijoms užsienyje 2017 m. pavasario semestro metu. Sunku apsispręsti, kur norite tęsti studijas? Pateikiame Jums sąrašą universitetų, į kuriuos dažniausiai vyksta KSU studentai >>

Jei Jūsų norimo universiteto sąraše nėra – prie savo CV ir motyvacinio laiško būtinai pridėkite norimo universiteto pavadinimą (KSU partnerinių universitetų sąrašas >> ). Daugiau informacijos apie studentų atranką Erasmus+ studijoms užsienyje 2017 m. pavasario semestro metu >>

Dar 2008 m. spalio 15 d. Jungtinių Tautų Organizacijai inicijavus pasaulyje kasmet švenčiama Atsakingo vartojimo diena.

Kazimiero Simonavičiaus universiteto Teisės fakultetas (KSU TF) palaiko globalinį vartotojų judėjimą dėl atsakingo vartojimo ugdymo bei švietimo ir su socialiniu partneriu – Viešąją įstaiga „Europos vartotojų centras“ 2016 m. spalio 17 d. suorganizavo atvirą paskaitą „Europos vartotojų centro Lietuvoje veikla: efektyvi ir veiksminga pagalba kiekvienam“, skirtą Pasaulinei atsakingo vartojimo dienai paminėti. Renginį vedė KSU Teisės fakulteto prodekanė Jolita Malinauskaitė.

Paskaitos, kurią skaitė Viešosios įstaigos „Europos vartotojų centras“ teisininkė patarėja Rasa Tiaškevičienė, metu buvo aptarti šie klausimai Europos vartotojų centro Lietuvoje veikla ir Europos vartotojų centrų bendradarbiavimo tinklas (ECC-Net). Netinkamos kokybės prekių ir paslaugų Europos Sąjungoje prevencija. Oro keleivių teisės Europos Sąjungoje. Apgavystės tarpvalstybinėje el. prekybos erdvėje: kaip jų išvengti.

KSU Kūrybinių ir kultūrinių industrijų trečiakursė Salomėja Vasilevskytė dalinasi įspūdžiais iš studijų Mondragono universitete (Ispanija) pagal Erasmus+ mainų programą.

Neslėpsiu, prieš kurį laiką buvau paprašyta pasidalinti mintimis ir savo įspūdžiais apie studijas užsienyje pagal Erasmus+ mainų programą.  Reikėjo laiko, kad galėčiau tas mintis susidėlioti ir bent pamėginti rišliai perteikti ant lapo. Labai tikiuosi, kad šis tekstas bus įdomus ir padrąsins vieną dieną imti ir išmėginti save kitoje aplinkoje.

Kaip ir visi norintys, dalyvavau Erasmus+ atrankoje ir buvau išrinkta vykti į mainus. Po šios naujienos kiek daugiau nei pusmetį viskas tiesiog ėjo savo vaga, laikas nuo laiko pasidomint apie užsienio universitetus, kitas kultūras. Iki paskutinės minutės, kai atsibudus naktį reikėjo atsisveikinti su mylimais žmonėmis, aš nesupratau, kad tai tikrai vyksta, kad aš išvažiuoju pusei metų į svetimą šalį – Ispaniją.

KSU studentės Salomėja ir Augustė (asmeninio archyvo nuotr.)

Kitaip nei dažniausiai įprasta, mano kelionė prasidėjo ne lėktuve. Ji prasidėjo, kai mes, trijų asmenų kompanija (aš, Mados industrijos studentė Augustė bei dar vienas kolega), pajudėjome iš Lietuvos į Ispaniją automobiliu. Tą ankstų rytą jaučiausi labai netvirtai. Trys jauni vairuotojai, vienas automobilis ir beveik 4000 kilometrų prieš akis buvo šioks toks iššūkis.  Laimei, sėkmingai įveiktas aplankant įspūdingo grožio miestus, nykštukines valstybes, leidžiant naktis neapsakomose vietose su privačiais baseinais, panoramomis arba atvirkščiai – visiškose „skylėse“. Taip, po penkių dienų kelionės per Europą mes pasiekėme mažą, slėnyje įsikūrusį miestą Mondragoną, baskų kalba vadinamą Arrasate.

Po įspūdžių kupinos kelionės ir galvoje giliai įsirėžusių vaizdų iš Monako, Mondragono miestelis atrodė labai, sakykime, liūdnai. Ir mintis, kad čia reikės praleisti pusę metų nedžiugino taip smarkiai kaip norėtųsi – visi sutikti žmonės nekalba angliškai, miestelį galima pereiti skersai ir išilgai per 30 minučių, o oras čia toks pats kaip Lietuvoje: dargana, vėjuota ir šalta… Tačiau įsikūrus ir praleidus porą dieną, jausmai ir emocijos pradėjo slūgti. Pasidarė lengviau vertinti situaciją, akys pradėjo pastebėti mažas, tačiau be galo žavias smulkmenas ir viskas pamažu stojo į savas vėžes. Žmonės, net ir nemokėdami anglų kalbos yra labai geranoriški, visada stengiasi padėti, miestelis yra įsikūręs strategiškai patogioje vietoje – 100 kilometrų spinduliu yra bene patys gražiausi baskų krašto miestai: San Sebastianas, Pamplona, Vitoria, Bilbao bei vandenynas. Po paskaitų, kurios vyksta kitame miestelyje, grįžus namo nėra problemų su parkingu, nes bet kur palikus automobilį namo pareisi per 3-8 minutes. Jeigu negali pakeisti situacijos, pakeisk požiūrį į ją! Visada padeda!

Baskų kraštas – ne Ispanija, arba nevadink basko ispanu

Prašau atsiversti žemėlapį ir iš arčiau pažvelgti į Šiaurės Ispaniją, konkrečiai  į  tą plotelį prie Pietų Prancūzijos sienos, kur nuo neatmenamų laikų gyveno ir vis dar gyvena baskai. Tauta, kurios dalis šiai dienai priklauso Ispanijai, o kita dalis – Prancūzijai. Šie žmonės savo būdu, užsispyrimu ir kovinga dvasia yra labai panašūs į lietuvius. Jie turi savo tradicijas, legendas bei mitus, istoriją ir svarbiausia – kalbą − euskara, kuri yra labai sunkiai įkandama, nes nepriklauso indoeuropiečių kalbų grupei. Jų kalba išliko net tada, kai visas kraštas buvo grobstomas, dalinamas, o kalba draudžiama bei niekinama (kažkur girdėta, tiesa?). Šiai dienai, teoriškai, dalis, kurioje mes esame apsistojusios priklauso Ispanijai, tačiau, jeigu paklaustumėte baskų, jie atsakytų, kad čia yra Baskų kraštas ir jis priklauso baskams, o ne kažkam kitam… Taip pat, nederėtų basko pavadinti ispanu, nes kai kurie tai gali palaikyti ir įžeidimu. Jie be galo gerbia, kai svetimšaliai bando bendrauti baskų kalba, tad jeigu nuspręsite apsilankyti čia, nepatingėkite išmokti bent poros frazių.

Ispanijoje mokytis nereikia

Dažniausiai šie žodžiai palydėdavo mane, kai pasakydavau, jog išvažiuoju mokytis į Ispaniją. Tačiau šis mitas buvo sugriautas greičiau nei per pirmas savaites. Mokytis čia reikia. Ir niekas tavęs neišskiria, ar tu mainų programos narys, ar vietinis studentas. Visi darome tuos pačius darbus, visos paskaitos mišrios su vietiniais studentais ir niekas nedaro jokių nuolaidų. Čia nebuvo „mokslo metų pradžios“ jausmo, atrodė, kad tiesiog pradėjome dirbti.

Dėstytojai gana neblogai kalba angliškai, kitaip nei vietiniai studentai. O ir dėstytojų požiūris į studentus labai panašus kaip ir pas mus Kazimiero Simonavičiaus universitete – visada su dėstytoju galima susisiekti asmeniškai, konsultuotis po paskaitos ar tiesiog pačios paskaitos metu diskutuoti tau rūpimu klausimu. Kiek teko susidurti, beveik visi dėstytojai buvo geranoriški. Manau, kad mūsų bei Mondragono universiteto panašumus lemia tai, kad jie abu yra privatūs ir savo darbu, neabejotinai,  siekia kokybės.

Ispaniška kaitra

Mes, lietuviai, išgirdę žodį Ispanija dažniausiai įsivaizduojame karštį, ispaniškus ritmus ir ilgus nesibaigiančius vakarus miesto siautulyje, arba palmėmis apaugusius paplūdimius su žydrų bangų skalaujamomis pakrantėmis. Tačiau, realybė yra visai kitokia. Kai atvykome į Mondragoną mus pasitiko 34 laipsnių karštis, kurį jau kitą dieną pakeitė pilki debesys ir, patikėkit, vėsūs 20 laipsnių. Temperatūrų svyravimai, stiprios liūtys, dargana, vėsa – čia normalūs reiškiniai. Tad, visai kaip namuose – skėtis ir paltas.

Ašarų pakalnė

Prieš išvažiuojant, net ir netikėdama, kad tai vyksta, morališkai ruošiausi, kad bus be galo sunku, kaip liūdėsiu, kad aplink nėra mano draugų, šeimos. Visi draugai išgyvenę Erasmusą guodė, kad bus liūdna, bet įveiksiu tai. Ir šiandien, skaičiuodama jau įpusėjantį antrą mėnesį dar nejaučiu to viso ilgesio. Neverkiau ir važiuodama, nesėdėjau žiūrėdama į vieną tašką ir liūdėdama dėl visko, ką palikau. Tiesiog stengiuosi mėgautis kiekviena akimirka, pasiimant tai, ką gero ji duoda. Čia siunčiu užšifruotą žinutę visiems, kurie slapta labai nori, tačiau bijo pasiryžti važiuoti studijuoti į svečią šalį, nes bijo, kad nesugebės to įveikti. Nėra taip sunku, kaip kiti sako. Jausmai yra labai asmeniškas dalykas, mes kiekvienas juos išgyvename skirtingai ir kol neišvažiuosi, tol nesužinosi, kaip jausies pats. Tad pabandyti tikrai verta, nes kai yra noro, viskas tampa įmanoma.

Erasmus+ studijos – tai galimybė studijuoti viename iš KSU partnerinių universitetų, gaunant Erasmus+ stipendiją nuo 300 EUR/mėn. iki 500 EUR/mėn. Studijų užsienyje trukmė pagal Erasmus+ programą sudaro nuo 3 iki 12 mėn., dažniausiai mobilumas trunka vieną semestrą, kurio trukmė svyruoja nuo 3 iki 6 mėn.

Studijos užsienyje yra pripažįstamos KSU – tai reiškia, kad po grįžimo į KSU nereikės papildomai laikyti egzaminų, jei šie egzaminai buvo išlaikyti užsienio universitete.

Dalyvaukite Erasmus+ atrankoje, jei:

• esate bet kurios studijų pakopos programos nuolatinių studijų studentas;
• norite išvykti vienam semestrui dalinėms studijoms į užsienio aukštąją mokyklą;
• esate II kurso studentas.

Studentų atrankos dokumentai:

Laukiame Jūsų CV (anglų kalba) ir motyvacinio laiško (anglų kalba) (pildymo pavyzdį rasite čia), kuriame nurodytas pageidaujamas universitetas (-ai) elektroniniu paštu: international@ksu.lt iki 2016 m. spalio 21 d.

Pagrindiniai Erasmus+ studentų atrankos kriterijai

1. Ankstesnių mokslo metų akademinės veiklos rezultatai (dviejų paskutinių sesijų rezultatų vidurkis ne mažesnis nei 8 balai).
2. Užsienio kalbos žinios.
3. Motyvacinis laiškas ir CV vertinamas balu dešimtbalėje sistemoje. Argumentuotai pagrįskite savo sprendimą dalyvauti Erasmus+ programoje. Aprašykite, kokiose KSU organizuotuose renginiuose, veiklose dalyvavote (pavyzdžiui,  užsienio dėstytojų paskaitų cikluose, kitų lektorių seminaruose, atvirose paskaitose, išvykose į įvairias valstybines ir nevalstybines institucijas, veikla Studentų mokslinėje draugijoje, atvykusių Erasmus+ studentų globa,  kita aktyvi studentiška veikla ir pan.)
4. Dalyvavimas kitose KSU veiklose.

Siūlome rinktis studijas KSU partneriniuose universitetuose.

Erasmus+ studentų atrankos rezultatai bus skelbiami 2016 m. spalio 28 d.

Atrankos etapai:

1. Elektroninės paraiškos (CV ir motyvacinio laiško) pateikimas,
2. prioritetinės eilutės sudarymas atsižvelgiant į atrankos kriterijus,
3. rezultatų skelbimas.

Jei kyla klausimų apie Erasmus+ studijas užsienyje, prašome kreiptis į KSU Tarptautinių ryšių skyrių, Vaivą Poškaitę-Tomaševič (J. Basanavičiaus 29A, Vilnius, 4 aukštas, 59 kab.) arba rašykite elektroniniu paštu: international@ksu.lt

Vaiva Poškaitė – Tomaševič, asmeninio archyvo nuotr.

Šiais mokslo metais KSU startavo nauja rubrika „KSU veidai“, kuri padės geriau pažinti Universiteto bendruomenės narius, atrasti esamus ir būsimus kolegas. Šįkart kalbiname Vaivą Poškaitę – Tomaševič, Kazimiero Simonavičiaus universiteto tarptautinių ryšių koordinatorę. Su Vaiva kalbamės apie laisvalaikį, muziką ir, žinoma, darbą.

Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?

Laisvalaikio praleidimą suvokiu dviem būdais: būtinasis ir malonusis. Būtinojo laisvalaikio metu dažniausiai tvarkausi, ir tiek čia tos kalbos. O malonusis laisvalaikis  man – kūryba. Sakau „kūryba“ bendrąja prasme, turėdama galvoje ne tik muziką, dailę ar kitas meno rūšis, bet ir paprastus, žemiškus dalykus – juk ir naujo recepto išmėginimas tam tikra prasme yra kūryba. Kiekviena praleista minutė, kuri nesusijusi su kūryba, mano galva, yra tuščiai iššvaistyta. Žinoma, daug kas priklauso nuo nuotaikos, turimo laiko, net nuo oro: su gera draugų kompanija esame pamėgę „atrasti“ Lietuvos kampelius, dažnai einu į gyvo garso koncertus. „Griebiu“ visas naujoves, ką tik pasiūlo pramogų pasaulis. Pačios maloniausios sritys, kur tikrai galiu atsipalaiduoti – muzika ir kelionės.

Koks jūsų ir muzikos santykis?

Kadangi turiu vyresnę sesę, kuri uoliai lankė muzikos mokyklą, tad nuo pat mažumės, gal kokių 3-4 metukų jau turėdavau priverstiniu būdu jai akomponuojant dainuoti duetus ir visaip kaip pritarti. Beje, kaip ir visi jaunesni pusbroliai ir pusseserės. Todėl vieną gražią dieną, būdama 5-erių, bežaisdama smėlio dėžėje nusprendžiau, kad gana man čia užsiiminėti vaikiškais reikalais ir savarankiškai nupėdinau į muzikos mokyklą. Skaityti mokėjau, todėl susiradau duris su užrašu „direktorė“ ir pasibeldusi pasakiau, kad štai, prašom, aš čia tokia atėjau ir galite pradėti džiaugtis, nes dabar pas jus mokysiuosi. Direktorė suimprovizavo egzaminą, tuomet pasakė, kad susisieks su mano mama dėl priėmimo. Tais metais buvau dar per maža, bet vėliau sėkmingai baigiau smuiko specialybę. Studijų metais dainavau LEU chore „Ave vita“, vėliau su grupe. Beje, ištekėjau irgi už muzikanto. O ir abu seneliai mano muzikantai – vienas gražiausiai traukė dainas visoje apylinkėje, kitas sukūręs šeimyninį dūdų orkestrą, kur ir mano  tėtis su broliais nuo vaikystės triūbas pūtė. Tad turiu tą muzikos geną, tik, deja, gyvenimas privertė mažiau dainuoti, daugiau dirbti… Bet muzika visada yra šalia manęs.

Kada išvysime jūsų muzikinį pasirodymą KSU?

Laikausi nuostatos, kad ką darai, turi padaryti gerai, iš širdies, įdėjus pastangų ir darbo. Kad dainuočiau gerai – reikia repetuoti, lavinti balsą, o tam nėra laiko. O dainuoti bet kaip – ne man.

Ar mėgstate keliauti?

Kaip tik vakar vienam žmogui pasakiau – kartais man būtinai reikia pabėgti nuo rutinos, kasdienybės, nuo lietuviškos aplinkos. Tai nereiškia, kad nemyliu savo šalies, atvirkščiai – labai myliu lietuvių kalbą, kultūrą, esu tikra patriotė (ne veltui studijavau lietuvių filologiją),  bet mane rutina žudo. Keliu sparnus kur nors toliau bent kartą į tris mėnesius. Šiemet aplankiau automobiliu Slovakiją, Lenkiją, neseniai trumpam nudūmiau į Latviją, vasarą skridau į Islandiją. Taupant laiką dažniau skraidau, bet labai mėgstu keliauti automobiliu, nes tada esu visiškai laisva savo pasirinkimuose. Europoje dar yra likusios kelios šalys, kurių nesu aplankiusi. Jos laukia savo eilės.

Koks jūsų darbas KSU‘?

O taip, dabar skaitykit atidžiau visi studentai, kurie norite išvykti studijuoti pagal mainų programas: esu tas asmuo, į kurį reikia kreiptis! Tačiau mainų programos nėra mano vienintelė darbo sritis. Sakyčiau, aš esu tie varteliai, pro kuriuos KSU draugauja su viso pasaulio Universitetais ir kitais partneriais.

Kas jums labiausiai patinka jūsų darbe?

Labiausiai – žmonės. Teko dirbti daug įmonių, ir tikrai susibendrauju lengvai, bet čia yra pirmoji įmonė, kur nuo pirmos dienos jaučiuosi sava tarp savų.

Trumpai papasakokite, kokias tarptautines galimybes turi KSU studentai?

Jei trumpai – šiais laikais aktyviems, atsakingiems, pažangiems studentams pasaulis yra po kojomis. Tik spėkit pasinaudoti visomis siūlomomis galimybėmis, kurių yra labai daug! Jei konkrečiai – lengviausias būdas pažinti pasaulį yra per mainų programas, pavyzdžiui,  Erasmus+, bet yra ir kitokių programų. Galite studijuoti užsienio universitete iki 12 mėn., galite išvykti atlikti praktiką užsienyje. Kaip tik spalio 11 d.  KSU puslapyje planuoju paskelbti kvietimą pagal Erasmus+ programą išvykti pavasario semestrui.

Ar dažnai pasitaiko nesusipratimų su tarptautiniais studentais dėl kultūrinių skirtumų?

Nuolatos. Juk visi mes skirtingi! Bet juk dėl to ir įdomu gyventi, ar ne? Visi nesusipratimai kol kas yra tik tokie, iš kurių kartu visi smagiai pasijuokiame.

Į kokias šalis dažniausiai vyksta KSU studentai? Iš kurių  šalių dažniausiai parsiveža teigiamus atsiliepimus?

Na, kadangi gyvename gana šalto klimato zonoje, dažniausiai studentai važiuoja ten, kur bestudijuodami dar gali ir pasimėgauti saule – Italija, Ispanija, Turkija. Šiemet esame pasirašę sutartį ir gavę finansavimą su nauja šalimi – Bosnija ir Hercegovina, tad kviečiu visus apsvarstyti galimybę pažinti ir šią šalį.

Kazimiero Simonavičiaus universiteto Teisės fakultetas, Nacionalinė vartotojų konfederacija ir Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2016 m.  lapkričio 4 d., penktadienį, Lietuvos Respublikos Seime (Konstitucijos salė, I rūmai, Gedimino pr. 53, Vilnius) organizuoja tarptautinę konferenciją „Alternatyvaus ginčų sprendimo tarp vartotojų ir verslininkų teisinis reguliavimas: Europos Sąjungos bei Lietuvos patirtis“ (programa).

Konferencijos tikslas – plėtoti tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą alternatyvaus ginčų sprendimo tarp vartotojo ir verslininko (AGS VV)  teisės srityje.

Konferencijoje numatoma nagrinėti alternatyvaus AGS VV teoriją ir praktiką Europos Sąjungoje bei Lietuvoje. Konferencijoje pranešimus skaitys Lietuvos ir užsienio šalių (Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Lenkijos)  teisės mokslininkai.

Dalyvavimas renginyje nemokamas.

Maloniai kviečiame dalyvauti šioje konferencijoje.

Dalyvių registracija:
Apie dalyvavimą tarptautinėje konferencijoje iki spalio 31 d. 10 val. prašome pranešti el.p. jolita.malinauskaite@ksu.lt nurodant savo vardą, pavardę, atstovaujamą instituciją ir kontaktinę informaciją (el.p., mob. tel. nr.); taip pat parašykite, ar pageidaujate gauti dalyvavimą konferencijoje patvirtinantį pažymėjimą.

SVARBU: Prieš atvykdami į konferenciją nepamirškite su savimi pasiimti asmens dokumentą.

Daugiau informacijos:
Jolita Malinauskaitė
KSU Teisės fakulteto prodekanė,
konferencijos Organizacinio komiteto pirmininkė
Tel. nr. 8 652 44508
El. p. jolita.malinauskaite@ksu.lt

Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) kviečia lankyti privačių detektyvų kursus, organizuojamus pagal Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos patvirtintą mokymo programą.

Remiantis š. m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Privačios detektyvinės veiklos įstatymu, asmuo, norintis verstis šia veikla, privalo išlaikyti Privataus detektyvo kvalifikacinį egzaminą, organizuojamą Policijos departamento. KSU Privačių detektyvų kursų programos dalyviai visapusiškai parengiami laikyti šį egzaminą (jiems išduodamas tai patvirtinantis kursų baigimo pažymėjimas).

Kam naudinga dalyvauti kursuose?

Privačių detektyvų kursai atveria naujas profesines veiklos galimybes daugeliui teisę baigusių studentų, teisininkų bei yra puiki proga tarnybą baigiantiems ar jau baigusiems statutiniams pareigūnams praplėsti veiklos galimybes, toliau dirbant mėgstamą darbą.

Organizacijų psichologė ir KSU dėstytoja Aistė Mažeikienė pabrėžia, kad privačių detektyvų kursai tinka:

• Tiems, kurie dirba pasirinktą darbą, tačiau jaučia, lyg kažko trūktų ir žino, kad rastų laiko dar vienai prasmingai, įtraukiančiai profesinei veiklai, apie kurią seniai svajojo skaitydami detektyvinius romanus ir žiūrėdami filmus;
• Tiems, kurie mėgsta gilintis į detales draugų bei pažįstamų pasakojimuose, ieškoti neatitikimų pateiktoje informacijoje, spręsti keblias situacijas, mėgsta žinoti daugiau ir žiūrėti įdėmiau, nei daugelis aplinkinių;
• Tiems, kurie nori padėti žmonėms objektyviai surinkdami informaciją ir atstatydami teisingumą;
• Buvusiems pareigūnams, tyrėjams, kurie išeina į pensiją;
• Daugiau laisvalaikio turintiems vyresniems žmonėms, turintiems gyvenimo bei darbo patirtį ir reikiamą statusą.

Padrąsinti įgyti privataus detektyvo profesiją galėtų ir institucijų bei įmonių vadovai, išlydintys į pensijos laikotarpį savo vyresnius kolegas.

Apie kursus

Privačių detektyvų kursai organizuojami bendradarbiaujant su saugos tarnyba „Ekskomisarų biuras“. Programos moduliai apima tiek teorinius, tiek praktinius detektyvinės veiklos aspektus: jos teisinius pagrindus, organizavimą, taktiką, techninių priemonių taikymą, informacinę veiklą, psichologiją, ekstremalų vairavimą, kovinę savigyną ir kt.

Mokymo programos dėstytojai išsiskiria aukšta kvalifikacija ir didele patirtimi ne tik akademiniame, bet ir praktiniame darbe teisės, teisėsaugos, kriminalinių tyrimų ir kriminalinės žvalgybos srityse. Praktinius užsiėmimus ves privataus detektyvo patirtį turintys dėstytojai.

Kursų trukmė – 110 akademinių valandų, iš kurių 55 skiriamos praktiniams užsiėmimams.

Užsiėmimai vyks darbo dienų vakarais – 17.00-20.15, savaitgaliais– 09.00-17.00.

Šiuo metu formuojama nauja kursų dalyvių grupė.

Daugiau informacijos apie privačių detektyvų kursus rasite čia.