Meno žinių portale „Kamane.lt“ publikuojamas naujausias Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktoriaus doc. dr. Remigijaus Venckaus menotyrinis straipsnis apie fotomenininko Iridijaus Švelnio kūrybą. Menininkas gyvena Kaune, yra jaunas ir ambicingas šiuolaikinis fotografas, įgijęs radioelektronikos ir vadybos išsilavinimą, mokėsi tapybos ir piešimo pas dailininką Vytautą Laukį. Būdamas Kauno fotoklubo narys, profesines fotomenininko žinias nuotoliniu būdu gilino Niujorko fotografijos institute.

Apie menininko kūrybos savitumą doc. dr. Remigijus Venckus rašo: „I. Švelnio pasaulio matymas pro objektyvą pasaulį metaforizuoja, t. y. fotografuojant vykdomas atpažįstamų daiktų revizavimas ir (re)lokalizavimas. Taip sukuriant naujus daiktų santykius vykdoma jų vardų ir net atvaizdų transpozicija […]  I. Švelnys savo kūriniais atlieka ir fotografijos kritiką. Jis konstatuoja, kad fotografija yra vaizdų citavimo ir percitavimo metodas. Jo negali išvengti meno kūrėjas dabartiniais informacijos pertekliaus laikais. Turiu pastebėti, kad percitavimo nelaikau neigiamybe. Priešingai, percitavimas leidžia kritiškai mąstyti apie vaizdų kultūros istoriją, apie jos akivaizdžius ir nepastebėtus posūkius. […] Taigi, I. Švelnio fotografijų kalba yra labai įvairi. Jo kūriniai rodo, kad menininkas nuolat ieško, išranda ir tobulina savo individualią meno kalbą“.

Skaitykite daugiau: https://goo.gl/IioS6e

Jau šį penktadienį, vasario 10 d., 13 val. Kazimiero Simonavičiaus universitete vyks centrinių rūmų atidarymo ir 5 veiklos metų sukakties šventė. Jos metu prisiminsime svarbiausius Universiteto įvykius ir pasiekimus, iškilmingai atidarysime centrinius rūmus, kuriuos Universiteto bendruomenė nejučia jau praminė namais. Universitete veiks Lietuvos dailininkų sąjungos Skulptūros ir vitražo centro rengiama Kazimiero Simonavičiaus skulptūrų paroda, renginio svečių laukia kitos malonios staigmenos.

Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis, kalbėdamas apie Universiteto persikėlimą į naujutėlaitį 3 aukštų pastatą Dariaus ir Girėno gatvėje, Vilniuje, teigia: „Mes gerai suprantame, kad studentų mokymosi veikla turi integruotis su visomis kitomis asmeninio ir darbinio gyvenimo sritimis, suteikti laisvalaikio ir pramogų, kūrybos ir saviraiškos galimybes. Tai neatsiejamas šiuolaikinių studijų kokybės reikalavimas. Universiteto naujieji namai pastatyti tam, kad atitiktų šiuolaikinio tarptautinio universiteto reikalavimus, kad po jo stogais ir terasomis tilptų viskas, ko reikia studentui, dėstytojui ir darbuotojui. Ir svarbiausia – kiekvienas čia ras tai, kas tenkina jo poreikius ir lūkesčius“.

Naujuosiuose KSU centriniuose rūmuose įrengtos patogios auditorijos, grupinio darbo kambariai, kompiuterių laboratorijos, biblioteka ir skaitykla, poilsio erdvės, kavinė, vasaros terasa, greta – 2 automobilių stovėjimo aikštelės.

Maloniai kviečiame visus Universiteto bendruomenės narius dalyvauti šventėje!

R. Kondratavičiūtė (E. Nakvosaitės nuotr.)

Vos prieš keletą dienų Vilniaus rotušėje buvo iškilmingai įteikti bakalauro bei magistro diplomai KSU absolventams. Tarp jų – ir Rasai Kondratavičiūtei, pirmosios Mados industrijos laidos Lietuvoje bei Baltijos šalyse absolventei. Su Rasa kalbamės apie puikiai įvertintą jos bakalauro baigiamąjį darbą, mados leidinius, ypač jos tyrinėtą „Bangą“, ir ateities planus.

Ką tik baigei studijas KSU. Kokie jausmai, mintys sukasi tavo galvoje?

Tikriausiai kaip ir kiekvienas studentas visų pirma jaučiuosi laiminga baigusi studijas – dar vieną svarbų etapą savo gyvenime. Vis dėl to, 3,5 metų yra ilgas laikotarpis, pasiilgsiu studijų ir įdomių paskaitų, to ganėtinai lengvo studentiško gyvenimo, nors jau labai norisi keliauti toliau, išbandyti save rimtesniuose dalykuose. Prasideda kitas svarbus laikotarpis, kuris šiek tiek baugina – darbo paieškos. Tokie dvejopi jausmai ir mintys, tačiau žinau, kad manęs laukia įdomus, pilnas iššūkių ir, tikiuosi, kūrybingas naujas etapas.

Ką svarbiausio pasiėmei iš savo studijų, ką nešiesi į pasaulį?

Visų pirma, studijų metu išaugau kaip žmogus pasaulio supratimu. Kiekvienas ateiname į universitetą dar vaikas, o studijuodami prisiliečiame prie savarankiškumo, tam tikrų problemų sprendimo. Į pasaulį nešiuosi susiformavusį mados ir stiliaus supratimą, ne tik teorines, bet ir praktines žinias, įgytas studijuojant.

Papasakok apie savo bakalauro baigiamąjį darbą.

Mano baigiamojo darbo tema – „Mados samprata ir jos komunikacija Lietuvoje 1975-1995: žurnalo „Banga“ atvejis“. Taigi, nagrinėjau tuometinę madą, jos komunikacijos kanalus, pačius žurnalus kaip reiškinius. Gilinausi į Sovietų Sąjungos mados supratimą, kaip tai veikė Lietuvos madą ir apskritai – aprangos kultūrą.

Kaip pasirinkai šią temą?

Dar praėjusių metų vasarį turėjome pasirinkti temas savo bakalauro darbams. Galėjome rinktis iš pasiūlytų arba sugalvoti savo. Ši tema buvo pasiūlyta, rašydama ją kiek pakeičiau. Ir labai gerai atsimenu pasirinkimų dieną – atsiverčiau temų sąrašą ir ši iškart krito į akį. Dar nebaigus visų skaityti (o jų tikrai buvo nemažai) buvau visiškai tikra, kad pasirinksiu būtent šią temą. Galbūt įtakos turėjo tai, kad domiuosi žurnalais, perku ir skaitau pagrindinius lietuviškus madų žurnalus, nepraleidžiu progos įsigyti ir užsienio leidinių, kiekvienas mano rytas prasideda nuo naujienų peržvelgimo internete, blogų skaitymo. Taip pat temos pasirinkimui įtakos turėjo ir antrame kurse studijuotas Mados žurnalistikos modulis. Man jis ypač patiko.

Kuo ypatingas žurnalas „Banga“?

Žurnalas „Banga“ – pirmasis ir vienintelis sovietmečiu leistas žurnalas apie madą Lietuvoje, kuris moksliniu požiūriu beveik nenagrinėtas. Vienintelis straipsnis, kuriame analizuojamas žurnalas „Banga“ yra 2011 m. publikuotas L. Janauskienės publikacija „Sovietų Sąjungos aprangos kontrolės mechanizmas: Baltijos šalių mados žurnalai „Banga“, „Rigas Modes“, „Siluett“ 1970-1990 m.“. Tuo ir ypatingas šis žurnalas – tai buvo pirmas tokio pobūdžio leidinys Lietuvoje, kuris beveik niekur neminimas ir nenagrinėjamas. O juk nuo jo ir prasidėjo mados suvokimas.

Ar rašant darbą pakako medžiagos? Papasakok plačiau apie darbo rašymo, tyrimo procesą.

Medžiagos pakako, vis dėl to užbaigiau darbą, apsigyniau ir net labai geru įvertinimu (šypsosi).

Perverčiau visus žurnalo numerius nuo 1962 m. (leidimo pradžios) iki 2003 m. (leidimo pabaigos). Gilinausi į 19 žurnalo numerių, išleistų mano tiriamu laikotarpiu. Jie saugojami Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Į šią biblioteką keliavau kaip į darbą, nes pagrindinis mano tyrimo įrankis – žurnalai, kuriuos galėjau vartyti tik bibliotekoje.

Mano tyrimas susidėjo iš dviejų dalių – ekspertų kokybinio interviu ir turinio analizės. Kalbinau tris su mada ar mados žurnalais susijusius ekspertus. Deja, negaliu atskleisti ekspertų pavardžių, tačiau vienas ekspertas tuomet ir iki šiol dirba mados kūrimo, dizaino srityje, kitas – daugiau specializavosi konstravimo – siuvimo srityje ir trečias ekspertas dirba mados filosofijos srityje. Su kiekvienu ekspertu susitikau atskirai, kalbinau, kas buvo tikrai smagu, galėjau geriau suprasti darbo specifiką, išgirsti ir perteikti jų mintis savo darbe. Iš dalies ir pati pasijutau kaip žurnalistė, derinau laiką, ruošiau klausimus, gilinausi į temą.

Pats rašymo procesas, manau kaip ir kiekvienam studentui, banguotas toks. Vieną dieną prirašai ir džiaugiesi, nes mintys liejasi laisvai ir teisingai. Kitą dieną išspaudi vos kelis sakinius, bet ir tuos ištrini.

Kokius svarbiausius dalykus atradai tyrinėdama „Bangą“? Kas tau pačiai buvo įdomiausia?

Supratau, kaip stipriai tuometinė valdžia veikė mados lauką – kontroliavo kūrėjus, žurnalo rengimą ir leidybą. Taip pat, kad mada Lietuvoje buvo priklausoma nuo Sovietų Sąjungos ideologijos, politinės bei ekonominės padėties. Apie pačią madą – kad ji buvo vienoda ir uniforminė, tačiau tai buvo dangstoma klasikos, santūrumo ir paprastumo sąvokomis. Taip pat, kad žurnalas „Banga“ buvo svarbi mados gairė ir darė didelę įtaką visuomenės apsirengimo kultūrai.

Įdomiausia buvo pamatyti tuos senus leidinius. Kokios fotografijos ir tekstai buvo publikuojami apie tuometinę madą. Taip pat, kaip per tuos 20 metų keitėsi pats žurnalas.

Galbūt turi minčių, kaip galėtum pritaikyti savo darbo rezultatus? Ar svarstei rašyti blogą?

Mintis apie blogo rašymą seniai sukasi galvoje, tačiau vis sugebėdavau atrasti pasiteisinimų jo nepradėti. Ši idėja ypač sustiprėjo rašant bakalauro darbą, tačiau tvirtai žinojau, kad noriu pirmiausia kokybiškai užbaigti studijas, o tada jau galėsiu pradėti „bloginti“. Tad taip, manau, kad mano darbo rezultatai ir įgyta patirtis jį rašant tikrai galėtų pasitarnauti tolimesnėje veikloje.

Kokius mados žurnalus skaitai pati?

Skaitau, kaip ir dauguma, populiariausius žurnalus. Iš lietuviškų – „Ikona“, „L’Officiel“. Taip pat mėgstu ir užsienietiškus „Vogue“ bei „Elle“. Vis stengiuosi iš kelionių jų parsivežti. Nors šiuolaikiniame pasaulyje patogiau ir greičiau yra susipažinti internete su tendencijomis ir naujomis dizainerių kolekcijomis. Taip pat mėgstu paskaitinėti ir blogus.

Kaip, bėgant dešimtmečiams, kito mados žurnalai, jų koncepcija, funkcijos?

Viena iš pagrindinių žurnalų funkcijų dabar yra reklaminė – žurnalai yra tiesiog prikišti įvairių reklaminių žinučių. Žinoma, jie daugiausiai iš to „gyvena“. Todėl tikrai buvo atgaiva akims vartyti seną žurnalą „Banga“, kuriame nebuvo nė vienos reklamos. Na tiksliau sakant, viename numeryje atradau kažką panašaus į reklamą, tačiau tai buvo vienintelis numeris iš visų 19. Žinoma, mano nagrinėtu laikotarpiu Lietuvoje buvo kitokia situacija nei kitur. Sovietinis laikotarpis, cenzūruojami tekstai, nuotraukos, mados.

Kaip planuoji tolimesnę savo ateitį studijų ir karjeros atžvilgiu?

Planų ir svajonių turiu daug. Bent jau kol kas norisi pailsėti nuo studijų, todėl į magistrą stoti neplanuoju. Nors, kas ten žino, po mėnesio kitokios nuomonės gal būsiu (šypsosi).

Kol kas artimiausiuose planuose yra darbas, mėgstama kūrybinė veikla (siuvimas, mezgimas). Taip pat po truputį idėjos apie savo blogą įgauna tam tikrus rėmus.

Žinoma, karjeros planavimas susijęs su baigtomis Mados industrijos studijomis ir galbūt net su žurnalistikos sritimi (šypsosi).

Kazimiero Simonavičiaus universiteto absolventai

Šiandien, sausio 26 dieną, Vilniaus rotušėje buvo įteikti bakalauro ir magistro diplomai Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) absolventams: 17-ajai Teisės magistro bei  2-ajai Tarptautinės verslo teisės bakalauro, 1-ajai Antreprenerystės ir vadybos bakalauro, 13-ajai Verslo vadybos bakalauro, 2-ajai Kūrybinių ir kultūrinių industrijų bakalauro, 1-ajai Mados industrijos bakalauro, 1-ajai Pramogų ir turizmo industrijų bakalauro, 1-ajai Politikos komunikacijos ir žurnalistikos bakalauro laidai.

Absolventus sveikino KSU Rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis, Teisės fakulteto dekanė dr. Aida Kišūnaitė, Verslo mokyklos doc. dr. Austė Kiškienė, Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus, žodį tarė Kūrybinių ir kultūrinių industrijų absolventė, Studentų atstovybės narė Olesia Kazoit.

Ivona Kukolovič, Mados industrijos studentė (3 kursas)

Dviejų kintamųjų chemija jau įvyko, rezultatas neįkainojamas. Šios lygties sprendimui pateikti neužtektų dvylikos lapų languoto sąsiuvinio. Tegaliu pasidalinti galutiniu lygties rezultatu, gautu iš  pirmojo kintamojo – Erasmus+ studijų Štutgarte (Vokietija) ir antrojo – Erasmus+ studijų Mataro (Ispanija).

Dėkoju Ponui Štutgartui, kad leido pažinti jį ir daugelio kitų kultūrų žmones. Pirmą kartą savo gyvenime teko gyventi viename bute su 5 skirtingų kultūrų atstovais: vokiete, kinais, korėjiečiu, iraniečiu. Naktiniai pokalbiai iki paryčių kalbant apie savo šalių išskirtinumus niekada neprailgdavo. Kiekvieną vakarą keliavau po kinišką, iranietišką virtuvę. Skonio pojūtis pirmą kartą ragaujant tikrų tikriausius jų nacionalinius patiekalus išliko iki šiol. Bet dar ilgiau mano širdyje išliks žmonės, kurie buvo lyg mano angelai sargai, tapo artimiausiais.

Kita pažinimo dalis vyko Erasmus‘ų rate, kur, atrodytų, buvo susirinkusios visos pasaulio tautos. Tiesa, bendravimo kalba su škotais tapo aiškesnė tik pavasario semestro pabaigoje. O bendros studijos ir darbas projektuose su Erasmus+ grupe išmokė geležinės tolerancijos. Kadangi Štutgarto universitete yra knygų leidykla, kino salė, radijo kanalo studija – turėjome galimybę išmokti pasigaminti knygą ir dirbti su profesionalia fotografijos bei kino įranga.

Dėkoju Ponui Mataro, leidusiam kiekvieną rytą važiuoti traukiniu palei jūros krantą ir matyti kylančią saulę. Ispanija ir Ispanijos dalis Katalonija – du skirtingi kraštai. Tai leido suprasti bendravimas ir studijos Katalonijoje (Calella, Mataro, Barcelona). Kataloniečiai nėra atsipūtę ar lengvabūdžiai. Jie yra labai darbštūs, atsakingi žmonės, turintys ir skleidžiantys begalinį nuoširdumą. Šilumą skleidžia ne tik Ispanijos klimatas, bet ir patys žmonės.

Mitas, kad Ispanijoje mokytis nereikia. Svarbu nesuklysti dėl studijų pasirinkimo, nes kitaip bus sudėtinga per porą mėnesių tapti ekonomistu ar buhalteriu, kai Lietuvoje studijuoji Mados industriją.

Studijos Štutgarte ir Mataro padėjo geriau pažinti medijų ir verslo sritis, be kurių mados industrija neegzistuotų, todėl teigiamai vertinu studijų užsienyje metu įgytą patirtį. Buvo malonu susipažinti su tais Ponais. Visiems linkiu tokių pažinčių ir teigiamų cheminių reakcijų – neįkainojamų patirčių.

Valstybinis studijų fondas (toliau — Fondas) informuoja, kad 2017 m. sausio 23 d. pradedamas valstybės paramos skyrimo užsienio lietuvių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose (toliau — Parama) konkursas (toliau — Paramos skyrimo konkursas).

Paramos skyrimo konkursas skelbiamas ir Parama teikiama vadovaujantis Valstybės paramos užsienio lietuvių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose skyrimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-1160 (toliau — Aprašas).

Užsienio lietuviams gali būti skiriama dviejų rūšių parama: stipendija ir/ar socialinė išmoka.

• Stipendijos mėnesinis dydis 123,50 Eur
• Socialinė išmoka – tai vienkartinė išmoka, skiriama atsižvelgus pretenduojančio gauti paramą asmens socialinę padėti (nuo 203 Eur iki 319 Eur).

Parama neskiriama studentams, studijuojantiems kalbas tų šalių, iš kurių jie atvyko.

Užsienio lietuviai, studijuojantys Lietuvos aukštosiose mokyklose ir norintys gauti valstybės paramą 2017 m. pavasario semestre, nuo 2017 m. sausio 23 d. iki 2017 m. vasario 20 d. privalo:

1. užsiregistruoti Fondo interneto tinklalapyje ir elektroniniu būdu užpildyti nustatytos formos paraišką. Paraiškos paramai gauti yra teikiamos elektroniniu būdu fondo interneto tinklapyje autorizuojantis per elektroninę bankininkystę arba elektroninio parašo sistemas;
2. studentas, kuris dėl Paramos kreipiasi pirmą kartą, iki paraiškų teikimo termino pabaigos privalo pateikti užsienio lietuvio statusą patvirtinančius dokumentus, arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas. Pretenduojantys į paramą asmenys turi pateikti:

• krašto bendruomenės arba kitos institucijos išduotą lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą jo kopiją,
• arba pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jie ne mažiau kaip 3 metus yra gyvenę užsienyje, o atvykę Lietuvos Respubliką pradėjo mokytis ne žemesnėje nei aštunta klasėje.

3. Studentas, norintis gauti socialinę išmoką, paraiškoje pažymi socialinių kriterijų, pagal kurį pretenduoja gauti socialinę išmoką, ir iki paraiškų teikimo termino pabaigos privalo pateikti Fondui socialinę padėtį patvirtinančius dokumentus (šeimos narių skaičių patvirtinančius dokumentus, mirties liudijimus ir pan.) arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas jų kopijas, išskyrus atvejus, kai Fondas nurodo, kad dokumentų pateikti nereikia.

Užsienio lietuvio statusą patvirtinančius dokumentus ir socialinę padėti patvirtinančius dokumentus studentas turi išsiųsti registruotu paštu arba atnešti j Fondą.

Aukštosios mokyklos, vadovaujantis Aprašu naudodamos Fondo informacinę sistemą, per 3 darbo dienas pateikia informaciją, susijusią su asmens studijų duomenimis: patvirtinimą, kad užsienio lietuvis yra šios aukštosios mokyklos studentas ir nėra laikinai sustabdęs studijų ar išėjęs akademinių atostogų, semestro pradžios ir pabaigos datas (įskaitant atostogų laikotarpius) arba paskutinio kurso studentams — studijų baigimo datą, aukštosios mokyklos nustatyta tvarka turimų akademinių skolų skaičių, studento paskutinės sesijos pažymių vidurkį bei kitus duomenis, reikalingus paramai skirti ir administruoti. Aukštoji mokykla, pateikdama duomenis, patvirtina, kad pateikti duomenys yra teisingi.

Apie priimtą sprendimą per 5 darbo dienas Fondas informuoja aukštąsias mokyklas per informacinę sistemą nuo Fondo direktoriaus sudarytos komisijos sprendimo priėmimo dienos.

Paramą gavusiam asmeniui nutraukus studijas, išbraukus ji iš studentų sąrašų, sustabdžius studijas ar išėjus akademinių atostogų, aukštosios mokyklos apie tai informuoja Fondą per 3 darbo dienas nuo šių aplinkybių atsiradimo pradžios.

Studentai, neturintys lietuviško asmens kodo ir pretenduojantys gauti paramą, iškilus problemoms dėl prisijungimo prie Fondo informacinės sistemos, gali kreiptis telefonu (8 5) 2639158 arba atvykti į Fondą.

Kazimiero Simonavičiaus universiteto Jaunimo teisės klinika atnaujina savo veiklą ir komandą. Kviečiame Teisės studentus tapti Jaunimo teisės klinikos nariais ir įgyti praktikos teikiant teisines konsultacijas jaunimui.

Svarbu! KSU Teisės fakulteto studentams įskaitoma praktika, jeigu jie aktyviai dalyvauja Jaunimo teisės klinikos veikloje.

Naujų narių registracija vyks iki 2017 m. sausio 31 d. 17 val. el. paštu olegas.beriozovas@ksu.lt

Jei abejojate dėl savo konsultavimo įgūdžių, nenusiminkite – juos tobulinti padės profesionalų dėstytojų kolektyvas. Tad kviečiame prisijungti prie KSU Jaunimo teisės klinikos komandos ir teorines žinias pritaikyti praktikoje!

Apie KSU Jaunimo teisės kliniką:

Jaunimo teisės klinika teikia pirminę teisinę pagalbą, kuri apima teisines konsultacijas, patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo (meditacijos, derybų), taikos sutarties ir kitų dokumentų rengimą. Klinika taip pat padeda klientams parengti procesinius dokumentus teismams (ieškinius, skundus, pareiškimus atsiliepimus, kitus procesinius dokumentus).

Projekto tikslai:

• teikti nemokamą teisinę pagalbą Lietuvos jaunimui nuo 14 iki 29 metų;
• šviesti jaunimą teisiniais klausimais, supažindinant juos su Lietuvos teisine sistema ir tokiu būdu padėti  ginti savo teises bei atlikti pilietines pareigas;
• plėtoti Lietuvos jaunimo teisinę savimonę ir vystyti Jaunimo teisę;
• su Teisės fakulteto socialiniais partneriais, draugais ir iniciatyvų rėmėjais atlikti mokslinius tyrimus, teisines analizes apie Lietuvos jaunimui iškylančias teisines problemas, šių tyrimų išvadas publikuoti ir siekti jas spręsti juridinėmis priemonėmis.