Tarptautiniai KSU studentai

Kirgizija yra Centrinės Azijos valstybė išsiskirianti natūralios gamtos grožiu ir klajokliškomis tradicijomis. Žmogaus nepaliestiems kalnų kyšuliams, uolėtoms keteroms ir kalvotoms vasaros ganykloms gyvybės suteikia pusiau klajoklių piemenų, gyvenančių jurtose, kultūra. Kirgizija pasižymi liberaliausia turistinių vizų politika Centrinėje Azijoje ir viena progresyviausių vyriausybių regione. Šį semestrą KSU studijuoja studentai iš Tarptautinio Atatürk-Ala-too universiteto (Kirgizija): Gulzar Muratalyeva, Ernest Salizhanov ir Aidai Kanatbekova. Su jais kalbamės apie gyvenimą ir studijas Lietuvoje.

Kaip jaučiatės Lietuvoje?

Gulzar: Studijuoti ir pažinti naują kultūrą Lietuvoje yra tarsi išėjimas iš komforto zonos visiškai teigiama prasme. Du mėnesiai, kai gyvenu čia, praplėtė mano akiratį, padėjo labiau subręsti. Vilnius yra miestas, kupinas ryškių ir naujų idėjų gatvės mene, kurį galime sutikti kiekvienoje gatvėje ir kuris suteikia unikalią atmosferą miestui.

Ernest: Čia jaučiuosi labai gerai, nes tai mano pirmoji kelionė ir viskas čia yra gerai.

Aidai: Lietuvoje jaučiuosi gerai, man patinka Vilnius. Išskyrus labai šaltas dienas. Čia yra labai daug gražių vietų, įdomus gatvės menas.

Papasakokite daugiau apie save: kokie jūsų pomėgiai ir hobiai, kuo norėtumėte tapti ateityje?

Ernest: Domiuosi technologijomis ir inžinerija. Man patinka žaisti krepšinį ir užsiimti kikboksu.

Gulzar Muratalyeva

Gulzar: Myliu meną, ypač šiuolaikinį ir gatvės meną. Žaviuosi Aykut Aydoğdu, Wenqing Yan, Chiara Bautista, Miho Hirano bei iliustratoriaus James Zapata darbais. Viena iš priežasčių, kodėl man patinka šie unikalūs ir talentingi menininkai yra ta, kad aš pati piešiu ir užsiimu kaligrafija. Daugiau dėmesio skiriu tapybai. Tapau nuo mažų dienų. Kaip ir dauguma jaunų žmonių, mėgstu klausytis muzikos (džiazo, kantri, pop ir RnB). Taip pat žaidžiu tinklinį, stalo tenisą, mėgstu plaukioti. Žinoma, daug laiko praleidžiu skaitydama įvairių žanrų knygas. Po studijų bakalauro studijų baigimo, norėčiau tęsti magistro studijas Vokietijoje arba Australijoje. Norėčiau tapti profesionalia sinchroninio vertimo specialiste ir dėstytoja universitete.

Aidai: Domiuosi psichologija ir norėčiau tapti psichologe. Man patinka skaityti psichologines knygas. Mano mėgstamiausia yra Irvin D. Yalom „Kai Nyčė verkė“. Laisvalaikiu žaidžiu tenisą. Man patinka viskas, kas susiję su šiuo sportu, ypač merginų apranga. Manau, kad tenisas yra grakštus žaidimas.

Ką studijuojate savo universitete Kirgizijoje?

Gulzar: Esu Tarptautinio Atatürk-Ala-too universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto antrakursė. Studijuoju Sinchroninį vertimą. Ši studijų programa yra dėstoma tik mūsų universitete, todėl galima sakyti, kad tai yra puiki galimybė ateities vertėjams.

Ernest: Savo šalyje studijuoju sinchroninį vertimą.

Aidai: Tarptautiniame Atatürk-Ala-too universitete studijuoju psichologiją.

Koks jūsų įspūdis apie studijas KSU?

Gulzar: Studijuojant KSU svarbiausia dalykas, kuris man labai patinka, yra švietimo sistema. Taip pat aukštos kvalifikacijos dėstytojai, kurie yra visuomet pasirengę skirti daug dėmesio įvairiausioms idėjoms, kylančioms iš studentų. Įdomios paskaitos, kurių metu dėstytojai stengiasi ne tik atlikti savo pareigą, bet ir suteikti naudingos informacijos, kaip būti kūrybingu, inovatyviu ir naujai mąstančiu. Man labai patinka mano nauji tarptautiniai draugai, su kuriais dalijamės naujomis patirtimis bei žiniomis ir kuriame nepamirštamus atsiminimus.

Ernest: Pirmiausia, man labai patinka dėstytojų požiūris ir jų dėstymo metodai. Myliu KSU atmosferą. Labiausiai man čia patinka organizacija.

Aidai: Mano įspūdis apie KSU yra labai geras. Man patinka mandagūs žmonės, ypač Tarptautinių ryšių koordinatorė Vaiva. Universitetas yra labai patogus viduje ir vieta mieste yra gera. Labiausiai man patinka KSU dėstytojai. Jie yra paprasti, jų požiūris į studentus paprastas, jie supranta ir gerbia tai, kad mes keliaujame, supranta, kai prašome atidėti egzaminus. Vienas geriausių dalykų yra mūsų tvarkaraštis, leidžiantis keliauti.

Ar skiriasi studijos čia ir Kirgizijoje?

Ernest: Taip, studijų metodas.

Gulzar: Studijos Lietuvoje ir Kirgizijoje skiriasi keletu aspektu. Tarkime, egzaminų laikymo sistema. Mūsų šalyje ji griežtesnė, bet tai verčia studentus daugiau mokytis. Lietuvoje man labai patinka tai, kad galiu pasirinkti, kurie dalykai man įdomūs. Tai tikra demokratija studentų atžvilgiu, kuri dar nėra taip gerai išplėtota mūsų šalyje. Bet mūsų švietimo sistema sparčiai tobulėja, stengiasi remtis naujausiomis studijų sistemomis, o tai yra tikrai gerai jauniems žmonėms, kurie ruošiasi studijuoti universitetuose artimoje ateityje.

Aidai: Studijos čia panašios kaip ir mano Universitete, išskyrus galimybę pasirinkti studijų dalykus. Čia galime pasirinkti tas paskaitas, kurių norime ir kurių mums reikia. Mūsų Universitete turime nustatytus dalykus, kuriuos privalome studijuoti.

Ką veikiate laisvalaikiu? Ar randate įdomios veiklos?

Aidai Kanatbekova

Gulzar: Kaskart, kai tik turiu laisvo laiko, mėgstu jį leisti su savo draugais. Šiuo metu tai vienas įdomiausių dalykų mano gyvenime, nes turiu puikius draugus iš viso pasaulio, pavyzdžiui, Prancūzijos, Vokietijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Turkijos, Ispanijos ir Italijos. Kiekvienąkart, kai esame kartu, mes bėgiojame drauge, čiuožinėjame ant ledo, tyrinėjame Vilnių ir galybę naujos informacijos, kas yra išties nuostabu. Taip pat labai mėgstu skaityti ir piešti.

Ernest: Dažniausiai laisvalaikiu vaikščioju mieste.

Ar keliaujate iš Lietuvos į kitas ES šalis? Kaip pasirenkate, kurias šalis aplankyti?

Gulzar: Jau aplankiau Lenkiją, būtent Krokuvą, Aušvicą ir Varšuvą. Mes planuojame keliauti su draugais ir į kitas Europos šalis. Nesirenkame jų pagal tam tikrus kriterijus, nes visos šalys yra originalios, turi savito šarmo ir mes tiesiog keliaujame, tyrinėjame ir tuo mėgaujamės.

Ernest: Ne, bet keliausiu balandžio mėnesį.

Aidai: Dėkoju už galimybę čia atvykti ir keliauti. Kelionės buvo vienas iš mano didžiųjų tikslų prieš čia atvykstant. Tai mano pirmasis kartas Europoje ir jau aplankiau Vokietiją (Berlyną), Lenkiją (Varšuvą, Gdanską), Latviją (Rygą) ir greitai keliausiu į Prancūziją (Paryžių). Miestus, kuriuos noriu aplankyti, renkuosi pagal įdomias lankytinas vietas, pavyzdžiui, Paryžiuje, žinoma, noriu pamatyti Eifelio bokštą ir Disneilendą!

Ar yra kas nors iš Kirgizijos, ko ilgitės labiausiai, kol gyvenate čia?

Gulzar: Labai ilgiuosi savo gimtinės. Ilgiuosi oro, kuris būna toks gaivus kiekvieną rytą, šilto klimato, giedro ir žydro dangaus. Taip pat savo kalbos, virtuvės, kuri yra tokia įvairi su visais jos kvapais ir prieskoniais. Kalnų! O taip, ilgiuosi jų labai, nes Vilniuje negaliu jų stebėti. Vis dėlto, Lietuvos gamta yra žavi savaip, ją taip pat labai mėgstu.

Ernest: Manau, savo tėvų. Ir maisto.

Aidai: Labai ilgiuosi mūsų virtuvės ir mamos maisto. Žinoma, bendrabutyje gaminame patys. Ačiū mamai, kuri išmokė mane gaminti. Kartą norėjau pagaminti „Lagman“ ir visur ieškojau tam tikrų daržovių. Visą dieną ieškojau kiekviename prekybos centre. Galiausiai radau, ko ieškojau, kitą dieną turguje.

Ar verta vykti į KSU ir Vilnių? Ar rekomenduotumėte studijas KSU savo draugams?

Ernest: Žinoma, savo draugams rekomenduosiu studijas KSU.

Gulzar: Aš tikrai rekomenduosiu visiems būsimiems studentams užpildyti paraišką studijoms KSU ir atvykti į Lietuvą. Tai vienas iš universitetų, kurie suteikia mums naudingas ir naujas žinias, galimybę savo idėjas ir tikslus paversti realybe. Aš rekomenduočiau Lietuvą, nes tai yra viena iš šalių, kuri taip skiriasi savo kultūra, menu, kraštovaizdžiu, kelionėmis, kad belieka ją pamilti visam savo gyvenimui.

Aidai: AŠ tikrai rekomenduosiu savo draugams ir studentams iš savo Universiteto studijuoti KSU!

2017 m. kovo 17 d. Kazimiero Simonavičiaus universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „Šiaulių kultūros centru“ ir MB „Sonar garso idėjos“. Ateityje planuojama KSU besimokantiems šiauliečiams suteikti galimybę atlikti praktiką Šiauliuose, kartu su Šiaulių kultūros centru rengti bendrus, tarptautinio lygio projektus, mokymus, kultūros darbuotojų kvalifikacijos kėlimo kursus.

Partnerystę iniciavęs doc. dr. Remigijus Venckus mato puikias bendradarbiavimo galimybes tiek su Šiaulių kultūros centru, tiek su MB „Sonar garso idėjos“. „Partnerystė su kultūros ir meno organizacijomis / įmonėmis mums labai svarbi. Be kultūros neįmanoma jokia žmogaus veikla, joks socialinis saugumas, skirtingų kultūros dalyvių grupių bei regionų integravimas. Kultūros visuomenė, kaip ir išsilavinusi visuomenė, lemia net progresyvų ekonomikos vystymąsi. Ypatingai džiugu pradėti bendradarbiavimą su MB „Sonar garso idėjos“ vadovu Kęstučiu Venskūnu. Džiaugu ir todėl, kad KSU startuoja nauja studijų programa „Garso dizainas“. Su K. Venskūno kompanija teko anksčiau daug bendradarbiauti, esu labai patenkintas sukurtais garso takeliais mano filmams ir garso performansams. Viliuosi, kad mano ilgametis bendradarbiavimas bus naudingas ir KSU medijų meno ir komunikacijos srities studijų programų vystymui“ – teigia doc. dr. Remigijus Venckus.

Alisa Salkić

Kovo 29 d., trečiadienį, 14 val. Kazimiero Simonavičiaus universitete (Dariaus ir Girėno g. 21, Vilnius, 214 aud.) vyks prof. Alisa Salkič iš Tarptautinio Travnik universiteto (Bosnija ir Hercegovina) paskaita tema „Konstitucinė teisė per lyginamosios teisės prizmę“.

Paskaitoje bus nagrinėjamos temos:  konstitucija ir konstitucionalizmas, teismai ir konstitucija, valdžios padalijimas ir valdymas, pliuralizmas, socialinės gerovės teisė, centralizacija ir federalizmas, slaptumas, turtinė teisė, demokratijos garantijos ir kt.

Paskaita atvira, dalyvauti gali visi norintys.

Kviečiame dalyvauti!

Margarita Bukina

Dar visai neseniai naująja KSU Studentų atstovybės prezidente išrinkta Kūrybinių ir kultūrinių industrijų studentė Margarita Bukina. Rinkimų dieną juokavome, kad Margaritos prezidentavimo šūkiu galėtų tapti jos pačios ištarta frazė „Viskas bus gerai“!  Šis interviu apie Margaritą ir tai, kokią KSU SA norėtų matyti ji pati.

Visų pirma, sveikiname su naujomis pareigomis! Ar jau spėjai „apšilti“ KSU SA prezidentės vaidmenyje?

Sveiki! Ačiū labai už sveikinimus. Šiuo metu siunčiu Jums linkėjimus iš Vienos, Austrijos. Po rinkimų buvo tiek daug įvairių emocijų, ,,apšilti” dar nespėjau, tačiau kelionės dėka galėjau viską apgalvoti, leidau mintims susidėlioti į savo vietas, pasisėmiau naujų emocijų ir grįšiu pasiruošusi stropiai mokytis naujoms pareigoms. Nekantriai laukiu leistis į šį dar vieną gyvenimo išbandymą!

Papasakok apie save: ką mėgsti, ką veiki laisvalaikiu, ko kia asmenybė esi?

Esu tas naivus žmogus, kuris tiki, kad meilė yra tobulo gyvenimo eliksyras. Aš meilę jaučiu visur ir viskam: muzikai, pasauliui, šeimai, artimiems draugams ir nepažįstamiems žmonėms, gamtai, maistui, kelionėms, knygoms, filmams, sportui, menui, kitoms kultūroms ir t.t.

Manau, kad esu jautri romantikė, nestinganti užsispyrimo, drovi, bet drąsi asmenybė.

Studijuoju kūrybines ir kultūrines industrijas, vėlgi, tai labai susiję su menu. Sakyčiau, kad esu realistiška menininkė, bet dar nežinau. Kažkuria prasme savęs dar ieškau.

Margarita Bukina

Kokių darbų pirmiausiai imsiesi kaip KSU SA prezidentė? 

Labai daug apie tai galvojau ir dar vis galvoju. Tikriausiai neskambės rimtai, bet juk kiekvienas žmogus yra labai skirtingas, kiekvienas buvęs ir būsimas prezidentas atneš į Universitetą kažką kitokio, o man vienas svarbiausių dalykų yra tarpusavio ryšys bei meilė vieni kitiems.

Rinkimuose minėjau, kad svarbiausia yra pradėti nuo pradžių: sutvirtinti mūsų mažą komandą. Jeigu būsim kaip vienas tvirtas kumštis, tai ir darbus visus tvirtai atlikinėsime. Taip pat iškart grįžusi pradėsiu mokytis naujų pareigų, kad kiekvieną savo žingsnį žengčiau užtikrintai.

Kokius pokyčius norėtum įgyvendinti KSU SA ir apskritai KSU?

Norėčiau padaryti taip, kad KSU SA būtų ta vieta, į kurią visi nori užsukti, kurioje susiburia šaunūs studentai, kurioje aidi juokas ir sklinda pozityvumas. Tuomet ir jokie darbai negąsdins, daug idėjų atsiras savaime. Man taip norisi visko pačio geriausios savo Universitetui, savo komandai, bet iš anksto labai nenoriu žadėti dalykų, kuriuos nežinia, ar galėsiu įgyvendinti. Paklauskite manęs šio klausimo po metų ir aš Jums atsakysiu ar įgyvendinau savo lūkesčius. O užsispyrimo man netrūksta, patikėkite manimi!

Kas tavo komanda?

Mano komandą sudaro labai labai talentingi žmonės, kurie per trumpą laiką padarė labai daug: Gabrielė, Goda, Dominyka, Ignas, Edgaras, Vitalijus, Bernardas. Ir visi kiti, kurie prisideda visada, kai labiausiai reikia pagalbos. Norėčiau konkrečiai įvardinti kuo kiekvienas išskirtinis ir ypatingas, tačiau papasakosiu Jiems žiūrėdama į akis.

Margarita Bukina

Esame ne kartą girdėję Tave dainuojant renginiuose. Ką Tau reiškia muzika? Kokį vaidmenį Tavo gyvenime ji vaidina?

Atradau dar vaikystėje, kad mano pagrindinis atsipalaidavimo, meditacijos ir idėjų pasisėmimo šaltinis yra muzika. Nors tiesa, namuose groju ir dainuoju tik tada, kai būnu visiškai viena, su savo mintimis, savo emocijomis. Todėl, jeigu išgirdote mane dainuojant viešai, galite būti tikri, kad man tai didelis perlipimas per save.

Apie ką šiuo metu svajoji?

Nupirkti tėčiui ir mamai kelionę. Šiuo metu tai mano pagrindinė svajonė, o kitas pasilaikysiu sau, nes laimė mėgsta tylą (šypsosi).

Kazimiero Simonavičiaus universitetas yra Compostela universitetų grupės (Compostela Group of Universities – CGU) narys. CGU organizuoja tarptautinį studentiškų videofilmų konkursą. Sukurkite filmą pagal konkurso temą ir laimėkite 700 EUR prizą!

Temos:

1. Ką žinau apie CGU? Originalus pristatymas (angl. Show what you know about the Compostela Group of Universities in an original way);
2. Diena užsienio studento akimis (angl. A day in the life of an international student);
3. Ar įvairovė skatina kūrybiškumą darbo aplinkoje? (angl. Does diversity foster creativity in a working environment?);
4. Dabartinė padėtis Europoje: krizė ar galimybė? (angl. The European current situation: crisis or opportunity?);
5. Pabėgėliai Europoje: kaip galime sukurti naują ateitį (angl. Refugees in Europe, how can we build a new future?);
6. Ką veikti baigus universitetą? (angl. Figuring out what to do after University).

f

Konkurso sąlygos ir eiga:

1. Konkurse gali dalyvauti tik Kazimiero Simonavičiaus universiteto studentai.
2. Videofilmą gali kurti vienas studentas arba jų grupė.
3. Kūrybos priemonės neribojamos (mobilieji telefonai, vaizdo kameros, fotoaparatai ir pan.).
4. Naudojama tik originali audiovizualinė medžiaga, nepažeidžiant autoriaus ir žmogaus teisių, laikomasi kūrybinės ir akademinės etikos.
5. Maksimali videofilmų trukmė – 1 min. 30 sek.
6. Videofilmai kuriami anglų kalba arba su angliškais subtitrais.
7. Videofilmų pradžioje privalu įdėti CGU ir KSU logotipus (CGU logotipą galite atsisiųsti čia)
8. Filmo titruose anglų kalba nurodomi filmo autoriai ir kūrybiniam darbui vadovavę dėstytojai.
9. Videofilmai konkursui pateikiami iki 2017 m. balandžio 3 d. KSU Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktoriui (remigijus.venckus@ksu.lt). Filmai siunčiami per www.wetransfer.com. Kartu su videofilmu privalomai atsiunčiami dalyvių CV (Europass forma) anglų kalba, taip pat nurodomi kontaktiniai duomenys (tel. nr., el. pašto adresas).
10. 2017 m. Balandžio 16 – 28 d. atrinkti geriausi trys videofilmai persiunčiami CGU dalyvių finaliniam konkursui. Nugalėtojai bus apdovanoti  700 EUR, ir  300 EUR. piniginiais prizais.
11. 2017 m. gegužės mėn. Compostela komisija vertins videofilmus.
12. 2017 m. birželio mėn. skelbiami konkurso nugalėtojai.
13. 2017 m. rugsėjo mėn. Compostelos generalinėje asamblėjoje apdovanojami konkurso laimėtojai.

Daugiau informacijos apie konkursą: https://goo.gl/Hl2LSj

Praėjusių metų laimėtojų darbai: https://goo.gl/MgI5rI

Kviečiame atlikti praktiką didžiausiame mokslo centre Baltijos valstybėse!

Praktika siūloma: Rinkodaros ar komunikacijos studentui
Vieta: AHHAA mokslo centras (Talinas, Estija)
Laikas: Birželio mėn.
Trukmė: 2 sav.
Kalba: Anglų k.
Finansai: Kelionės ir apgyvendinimo išlaidos kompensuojamos.

Šiuolaikinė tapyba – viena dažniausių Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktoriaus doc. dr. Remigijaus Venckaus tyrinėjimo sričių. Menotyrininkas gilinasi į šiuolaikinio meno reiškinius, analizuoja jaunųjų menininkų kūrybą.

Kviečiame skaityti naujausią doc. dr. R. Venckaus parengtą recenziją apie 2016 m. Prancūzijoje rezidavusią ir paveikslus tapiusią vilnietę dailininkę Rūtą Eidukaitytę.

Recenzijoje „Gamta ir laikas Rūtos Eidukaitytės tapyboje“ doc. dr. R. Venckus rašo: „Rūta Eidukaitytė savo ekspresyviais potėpiais  parodo, jog natūrali gamta visada turtingesnė už meną. Gamta niekada nėra tapati numanomam stabiliam laikui. Ji visada stebina žmogaus akį ir verčia dailininką ją stebėti ir įamžinti drobėje. Tikrovė mus apgauna, o dailininkai, norėdami įminti tikrovės melą, įspraudžia regimosios aplinkos grožį į paveikslo plokštumą. Aktualumo nepraranda peizažas, atlikdamas gyvenamosios arba esamosios vietos kaip jausmo atsivėrimo misiją, specialiai ir tikslingai įvietinęs kraštovaizdį R. Euidukaitytės drobių paviršiuose“.

Plačiau skaitykite: http://kamane.lt/Kamanes-tekstai/Daile/Gamta-ir-laikas-Rutos-Eidukaitytes-tapyboje

Rusudan Chachanidze

Šį semestrą strateginį valdymą KSU dėsto Rusudan Chachanidze – Gruzijos Universiteto (University of Georgia) ir Kaukazo universiteto (Caucasus University ) dėstytoja. Su Rusudan Chachanidze kalbamės apie strateginio valdymo svarbą šiuolaikiniame pasaulyje, Gruzijos švietimo sistemą ir jos įspūdžius apie Vilnių bei KSU.

Kaip susidomėjote strateginiu valdymu?

Strateginis valdymas yra dalykas, neturintis specialaus fakulteto – jis jungia daug skirtingų sričių. Bakalauro studijų metu gilinausi į rinkodarą, tuomet pasukau į finansus, o šiuo metu rašau daktaro disertaciją apie finansinius nusikaltimus. Turėjau visas pagrindines žinias, kad susidomėčiau strateginiu valdymu: vadybos, finansų ir rinkodaros žinias. Todėl nusprendžiau visa tai sujungti gilindamasi į strateginį valdymą.

Kodėl strateginis valdymas yra svarbus šiuolaikiniame pasaulyje?

Šiuo metu aplinka yra labai dinamiška. Įmonės ir industrijos juda ir keičiasi labai greitai, todėl jei neturi tinkamų įrankių geram planavimui, sunku pasiekti sėkmę. Žinoma, plano turėjimas neapsaugo nuo pokyčių. Priešingai – strateginis valdymas orientuojasi į lankstų ir greitą atsaką į pokyčius. Manau, kad kiekvienam studentui, kuris ketina kurti verslą arba dirbti didelėje įmonėje, yra svarbu mokėti planuoti. Planavimo įgūdžiai, konceptualus mąstymas ir platesnio konteksto suvokimas yra labai svarbūs gebėjimai, jei nori, kad sektųsi versle.

Ar strateginis valdymas aktualus tik verslui, ar ir viešajam sektoriui?

Tai aktualu tiek viešajam, tiek nepelno siekiančiam sektoriui, taigi ne tik verslui. Žinoma, planavimas reikalingas kiekvienam – nesvarbu, ką darai, turi planuoti dalykus tinkamai.

Ką manote apie strateginio valdymo taikymą Europoje ir Gruzijoje? Ar verslas ir vyriausybės supranta jo svarbą?

Manau, kad daugiausiai tai daro didžiosios korporacijos. Kiekviena didelė įmonė turi strateginio valdymo komandą. Mažos įmonės ne visuomet supranta jo svarbą. Stengiuosi perteikti mažosioms kompanijoms ir antrepreneriams kaip svarbu turėti strategiją, net kai esi mažas. Dirbu su atvejo analizėmis, rodau, kaip kiekviena teorija, kurios mokau, yra taikoma praktikoje, pateikiu realius didelių ir mažų įmonių bei startuolių pavyzdžius, kad jie galėtų pamatyti, kaip naudinga tai gali būti ir kaip šiuos įrankius panaudoti tam, kad pasiektum sėkmę.

Papasakokite plačiau apie Gruzijos aukštojo mokslo sistemą. Kokį vaidmenį joje vaidina privatūs universitetai?

Gruzijoje yra daug privačių ir valstybinių universitetų. Prieš reformą, kuri vyko 2005 ar 2006 metais, valstybės finansavimas atitekdavo tik valstybiniams universitetams. Studijų kokybė juose nebuvo labai aukšta, tačiau privatūs universitetai buvo geri. Vyriausybė norėjo, kad valstybiniai universitetai neatsiliktų nuo privačių, todėl buvo pradėta aukštojo mokslo reforma. Siekta, kad išaugtų konkurencija tarp valstybinių ir privačių universitetų.

Buvo įvesta vaučerio (angl. voucher) sistema. Tai reiškia, kad lėšos skiriamos studentui.  Valstybiniai universitetai negauna jokio valstybinio finansavimo, jei nepritraukia studentų. Jei valstybinis universitetas siūlo žemos kokybės išsilavinimą, studentai jo nesirenka, nes gali gauti finansavimą studijoms privačiuose universitetuose. Mano nuomone, tai pagerino situaciją. Dabar mes turime mažiausiai vieną didelį valstybinį universitetą, kuris teikia aukštos kokybės studijas. Ir viskas dėl konkurencijos.

Sistema Lietuvoje labai panaši. Skiriasi tik tai, kad valstybė nefinansuoja studijų privačiuose universitetuose – gerai mokyklas baigę abiturientai gali gauti stipendijas, padengiančias dalį studijų kainos.

Juk tai pats svarbiausias skirtumas! Valstybiniai universitetai turi konkuruoti dėl finansavimo. Jie turi orientuotis į kokybę, ne tik į publikacijų ar profesorių skaičių. Studentams tai nerūpi. Viskas ko jiems reikia, tai kokybiškas išsilavinimas, leidžiantis gauti darbą po studijų. Publikacijų skaičius nesuras jiems darbo. Todėl ir reikia gerinti studijų kokybę.

Papasakokite apie universitetus, iš kurių atvykote.

Kaukazo universitete (Caucasus University) studijavau verslo administravimą (Bachelor of Business Administration). Tai vienas pirmųjų privačių universitetų Gruzijoje, kuris vykdo labai aukštos kokybės studijas ir turi gerą reputaciją. Tai nedidelis universitetas. Antrasis yra vienas didžiausių privačių universitetų Gruzijoje. Jie abu yra privatūs ir sėkmingi. Štai, pavyzdžiui, sakoma, kad Kaukazo universiteto absolventai gali įveikti bet kokias kliūtis. Taip yra dėl to, kad studijuoti ten nelengva. Manau, kad laikas, kurį praleidau tame universitete man padėjo įgyti daugiau pasitikėjimo savimi, patikėti, kad galiu padaryti viską, ką tik noriu. Jei gali išgyventi 4-erius metus ten, gali išgyventi bet ką! (juokiasi).

Ar pastebite skirtumų tarp studentų Lietuvoje ir Gruzijoje?

Tiesą sakant, nepastebiu. Studentai turi labai panašias vertybes, yra draugiški. Man patinka jūsų studentai, nes jie labai šiltai mane priėmė, yra draugiški ir protingi. Keletą kartų po paskaitų studentai pakvietė mane praleisti su jais laisvalaikį, tiesiog būti jų gyvenimo dalimi. Jie vedėsi mane į vietas, kuriose paprastai lankosi. Man tikrai patinka būti su jais! Tai padeda geriau pažinti kultūrą, nes kai atvyksti į šalį dviem savaitėms ir neturi čia draugų, nėra lengva pažinti kultūrą. Visi čia labai draugiški!

Kokie jūsų įspūdžiai apie KSU?

Man labai patinka jūsų universitetas! Pirmą kartą čia apsilankiau vasarą – dalyvavau seminare. Man čia labai patiko. Žinoma, man taip pat patiko miestas – buvo vasara, visą laiką švietė saulė. KSU administracijos darbuotojai buvo malonūs. Labai apsidžiaugiau gavusi pasiūlymą atvykti dėstyti, nes iš tiesų norėjau sugrįžti. Čia būti labai įdomu. Dabar jūs turite naują pastatą, augate ir man labai smagu patyti, kad jums sekasi.

Ar greitai sugrįšite į KSU?

Labai tikiuosi. Norėčiau turėti progą čia sugrįžti!

KSU rektorius, prof. dr. Arūnas Augustinaitis

Penktadienį Kazimiero Simonavičiaus universitete sulaukėme daug svečių – čia lankėsi moksleiviai iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. KSU kvietė moksleivius ne tik susipažinti su Universitetu ir bent vienai dienai įsijausti į studento vaidmenį – dalyvauti paskaitose, bendrauti su dėstytojais, studentais ir administracijos darbuotojais – tačiau ir susipažinti su praktikos bei karjeros galimybėmis. Moksleiviai lankėsi įvairiose įmonėse ir institucijose:

• Kriminalistinių tyrimų centras
• „Telia“
• LNK televizija
• Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius
• „BAA Training“

Čia jie galėjo užduoti rūpimus klausimus, susipažinti su vykdomomis veiklomis, jų specifika: patirti, ką reiškia sėdėti žinių vedėjo vietoje ar prie lėktuvo vairo, pamatyti, kaip kuriamas filmo garso takelis, vykdomi nusikaltimų tyrimai (imami pirštų antspaudai ir kt).

Renginį Universitete vedė studentės Goda Janušauskaitė ir Margarita Bukina. Susirinkusius moksleivius bei mokytojus pasveikino KSU rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis. KSU Studentų atstovybė papasakojo apie savo veiklą ir organizavo smagius žaidimus.

Lietuvių kalbos instituto mokslininkė dr. Aurelija Tamulionienė su moksleiviais diskutavo apie raštingumą ir neraštingumą, pristatė dažniausias klaidas, pasitaikančias abiturientų brandos egzaminų rašiniuose, patarė, kaip reikėtų jų išvengti.

Patyrę dėstytojai moksleivius supažindino su įvairiomis sritimis: doc. dr. Eugenijus Skerstonas pristatė mados industriją, doc. dr. Remigijus Venckus – audiovizualinius menus, prof. dr. Ryšardas Burda – teisę ir detektyvistiką, Evaldas Kuzminas (AB „Avia Solutions Group“) – aviaciją.

Išvykdami KSU Atvirų durų dienos dalyviai dalinosi teigiamais įspūdžiais –  abiturientė iš Ukmergės rajono Aida Stakaitė teigė, kad renginys jai labai patiko, nes gavo daugiau dėmesio sau: „Kai kalba, žinau, kad kalba su manimi, kalba būtent man. Pavyzdžiui, kai man kyla koks nors klausimas iš karto galiu gauti atsakymą, išsiaiškinti, galiu ir savo nuomonę pasakyti“.

Abiturientė Aistė Šnipaitytė pasakojo: „KSU Atvirų durų diena paliko labai teigiamus įspūdžius, iš tikrųjų labai patiko. Bent jau aš asmeniškai pamačiau galbūt visai kitą pusę. Mums nebuvo paprasčiausiai pristatytos vykdomos studijų programos, bet daugiau gilinomės į mokslus ar netgi kur praktiką būtų galima atlikti“.

Kastė Mašidlauskaitė

Kastė Mašidlauskaitė,
KSU Kūrybinių ir kultūrinių industrijų antrakursė

Jau antrą mėnesį gyvenu nedideliame Norvegijos miestelyje, Voldoje. Šią vietą galiu vadinti antraisiais namais, nes čia jauku, gera ir smagu. Nepasakosiu, kokia nuostabi ir užburianti Norvegijos gamta, kokios įspūdingos snieguotos viršūnės ar kokie nenuspėjami orai. Visų pirma norėčiau pasakyti, kad kai mąsčiau apie šią kelionę, net neįsivaizdavau, kaip čia viskas klostysis. Galvojau, kad mokysiuos, pramogausiu ir tiek.

Volda

Tačiau studijos pagal Erasmus+ mainų programą yra pusė ar visi metai neapsakomos patirties. Kaimynas sukėlęs gaisrą, nes užmigo kepdamas picą, trys gaisro aliarmai per tris dienas, nesibaigiantys vakarėliai virtuvėse, vakarėliai net bendrabučio rūsyje, fotosesijos skalbykloje, Valentino dienos laiškai su netikėčiausiomis žinutėmis, iš kažkur atsiradę nepažįstamieji, pasakojantys, kokia graži Lietuva ir kad įsimintiniausias jų vakarėlis vyko Vilniuje, klube „Salento“. Daug daug pokalbių iki ryto, pavojingos kelionės autobusu serpantinais, Norvegijos jūros bangos, atsitrenkiančios į molą ir grįžtančios atgal. Šiltas pavasaris vidury žiemos, keista norvegiška daržovių sriuba su dešra, atėjęs įkvėpimas kurti, kiekvienas sekmadienio vakaras universitete su filmais ir, aišku, saldus miegas iki pietų. Bet svarbiausias dalykas, ką čia atradau, tai nuoširdi draugystė. Turėti draugą, kurį galėsi kada nors aplankyti, tai viena, bet visai kas kitą, surast žmogų, kuris gyvena kitam pasaulio krašte, bet mąsto taip, kaip tu, bei supranta tave iš pusės žodžio.