K. Mašidlauskaitės nuotr.

 

Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU) Kastė Mašidlauskaitė studijuoja Kūrybines ir kultūrines industrijas. Pavasario semestrą ji praleido Norvegijoje, kurioje pagal Erasmus+ mainų programą studijavo Voldos universitete. Kviečiame skaityti Kastės įspūdžius!

Kastė Mašidlauskaitė

Labai labai noriu papasakoti apie savo Erasmus+ patirtį, nors žinau, kad kažką pamiršiu, kažko iki galo nepasakysiu, bus daug minčių šuolių ir visko, nes tai buvo NEPAKARTOJAMA! Sunku į vieną puslapį sutalpinti visas emocijas, mintis ir įvykius, kurie vyko man gyvenant Norvegijoje. Žmonės visuomet mane mato su plačia šypsena ir trykštančia energija, bet, tiesą sakant, pirma diena kitoje šalyje buvo labai labai baisi. Važiavau viena ir manęs laukė labai ilga kelionė iki Voldos. Iš Lietuvos sparnus pakėliau apie 6 val. ryte, o mano batai į sniegą Voldoje paniro tik apie 7 val. vakare. Buvo ir ašarų, ir nesusipratimų, ir visko, nes tik vakare, išlipusi iš autobuso, supratau, kad čia aš gyvensiu ateinančius pusę metų be šeimos, draugų, mylimo vaikino ir brangiausio šuns.

 

K. Mašidlauskaitės nuotr.

Pirmiausia trumpai apie tai, kas aktualiausia – Voldos Universitetą. Ten – rojus, daug pastatų viename miestelyje ir kiekviename gali rasti viską, ko reikia. Nuo televizijos studijos, kuri man buvo aktuali dėl fotografijos ir visos turimos įrangos, iki didelio baseino ir sporto salių. Universiteto aura man priminė KSU, nes ten lygiai taip pat buvo ramu leisti dienas dirbant ir malonu bendrauti su administracija, koordinatoriais ir kitais studentais. Norvegijoje pasirinkau mokytis fotografiją žiniasklaidai ir leidinių dizainą. Fotografijos paskaitos manęs nesužavėjo, gal dėl to, kad mano pačios sritis yra visai kita, tačiau dėstytojai buvo labai geri! O leidinių dizainas mane vėl grąžino prie seniai pamiršto hobio – piešimo. Taigi, su savo dviem mylimomis draugėmis kūrėme žurnalą apie vaikystės svajonę. Jos dirbo ties tekstais, o aš nupiešiau daugiau nei 100 iliustracijų kiekvienam interviu. Dėstytojai labai dėmesingi ir atsidavę savo darbui. Mielai eidavome į kiekvieną susitikimą su jais, nes jie skyrė daug laiko individualioms konsultacijoms.

 

K. Mašidlauskaitės nuotr.

 

Studijuodama Norvegijoje, išpildžiau keletą savo svajonių: viena iš jų buvo pamatyti Šiaurės pašvaistę. Ir taip, ji toookia žalia! Kai išbėgau į lauką jos fotografuoti, tiek jausmų mane apėmė vienu metu, neįmanoma nupasakoti!

 

K. Mašidlauskaitės nuotr.

Voldoje visi kartoja „tai vieta, kurios niekada nepamirši“. Iš pradžių maniau, kad dėl to, jog tai mano Erasmus, bet ne. Ta vieta tikrai turi kažką tokio, ko žodžiais nenupasakosi. Tave supa fjordas ir snieguotos kalnų viršūnės, plaukus velia stiprus norvegiškas vėjas, sėdi prie ežero ir tavo galvoje vienintelė mintis: „Kokia aš laiminga!“. Tai nedidelis studentiškas miestelis, kuris mane nugramzdino į kūrybos procesą. Lietuvoje esu įpratusi visur lėkti, apsikrauti darbais ir skubėti, tačiau ten atsipalaidavau ir mėgavausi. Pirmas savaites, kai mentoriai klausė, kaip aš, ar viskas gerai ir ar nieko netrūksta, tik atsakydavau „aš mėgaujuosi“. Nė kiek nesigailiu, kad savo Erasmus+ pasirinkau vėjuotą ir snieguotą Norvegiją, o ne smėlėtus paplūdimius. Pajutau tos šalies didybę, šviežią, minkštą orą, pamėgau lietingas dienas, net pripratau prie tokių orų, kurie keičiasi kas 10 minučių, o svarbiausia, kad suradau tokius žmones, kurie tikrai man neleis pamiršti tos vietos! Norvegija, mes susitikome tikrai ne paskutinį kartą!

 

K. Mašidlauskaitės nuotr.

 

O tiems, kurie mąsto, ar verta važiuoti mokytis svetur, tai tikrai taip! Mąstymas pasikeičia daugeliu aspektų, kai ką pradedi vertinti kitaip, dar kartą supranti ir tvirtai įsitikini, ką iš tikrųjų reiškia žodis „draugai“, aišku, didžiuojiesi savimi ir žinai, kad gali pasiekti dar daugiau. Taip kad pirmyn ieškoti universiteto ir į kelionę!

KSU absolventai

Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) bakalauro ir magistro diplomų teikimo šventė vyks birželio 29 dieną, 13 val. KSU Konferencijų salėje (I aukštas, Dariaus ir Girėno g. 21, Vilnius).

Bakalauro diplomai bus įteikti Tarptautinės verslo teisės, Kūrybinių ir kultūrinių industrijų, Politikos komunikacijos ir žurnalistikos, Verslo vadybos bei Antreprenerystės ir vadybos  studijų programų absolventams.

Magistro diplomai bus įteikti Teisės magistro studijų programos absolventams.

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Ruslanas Iržikevičius, Andrius Kubilius, Valdemaras Sarapinas ir prof. dr. Arūnas Augustinaitis

Gegužės 30 dieną Turku ekonomikos mokykloje (Turku School of Economics) vyko 10-asis kasmetinis Baltijos jūros regiono forumas, kuriame dalyvavo bei pranešimą skaitė Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis.

Forumo metu aptarta tarptautinių neramumų įtaka Baltijos jūros regiono ekonomikos vystymuisi. Renginyje dalyvavo daugiau nei 200 ekspertų iš įvairių šalių, tarp kurių buvęs Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, Lietuvos ambasadorius Suomijoje Valdemaras Sarapinas, The Lithuania Tribune įkūrėjas ir redaktorius Ruslanas Iržikevičius.

KSU rektorius dalyvavo panelinėje diskusijoje, skirtoje Baltijos regiono ateities įžvalgų taikymui. „Daugelio pranešėjų nuomonės sutapo – reikalingi nauji, daug efektyvesni metodai ir strategijos Baltijos jūros šalių regionui konkuruoti, konsoliduotis, atsigręžiant į naujus globalios raidos ir regioninio saugumo iššūkius“, –sako prof. dr. Arūnas Augustinaitis.

Šiemet pagrindinis dėmesys buvo skiriamas Baltijos regiono ekonomikos vystymuisi. Forumo organizatorius fondas „Centrum Balticum“ paskelbė naują duomenų bazę, kurioje galima rasti pagrindinių Baltijos jūros regiono ekonominių ir finansinių rodiklių apžvalgą.

Duomenų bazę galite rasti čia: BSR economies.

Daugiau informacijos apie forumą: https://goo.gl/ZRv53x

Teisė diena

Šį pavasarį Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) Teisės fakultetas pirmą kartą Lietuvos mokyklose vykdė projektą „Teisės diena“. Jo metu aplankyta 20 mokyklų, surengtos net 36 paskaitos moksleiviams įvairiomis teisinėmis temomis.

KSU dėstytojas, Lietuvos teisininkų draugijos Jaunųjų teisininkų skyriaus pirmininkas ir projekto „Teisės diena“ koordinatorius Olegas Beriozovas teigia, kad moksleiviai labiausiai domisi praktiniais pavydžiais: „Dažniausiai esame prašomi pateikti realius pavyzdžius, taip ir darydavome, kadangi teorinis lygmuo jiems mažiau įdomus“.

Mokyklų atstovai galėjo patys rinktis jiems įdomias temas iš KSU dėstytojų siūlomų:

• „Nuo 14 matų tu jau darbo rinkoje“, Rūta Globytė, lekt. Vaidotas Granickas
• „Detektyvo darbas“, dr. Ryšardas Burda
• „Pasimatuok, ar teisininko profesija Tau tinka“, Vilius Paulauskas
• „Teisinės priemonės, kurios tave saugo“, lekt. Olegas Beriozovas

Lekt. Vilius Paulauskas

Paklaustas, ar moksleiviai svajoja apie teisininko profesiją, Olegas Beriozovas pasakoja: „Kai kurie svajoja, tačiau ne visi. Ir tai visiškai normalu, kadangi būti teisininku gali ne kiekvienas ir vien tik svajoti neužtenka. Dažniausiai tie, kurie žino, jog savo gyvenimą sies su šia specialybe jau turi žinių, kodėl verta rinktis šią profesiją. Lankant mokyklas, buvo matyti, kurie moksleiviai ketina eiti teisininko keliu. Jie jau susipažinę su šia profesija, baigę kurią nors moksleivių teisės akademiją ar kursus, ieško informacijos internete, skaito naujienas, domisi teisinėmis aktualijomis“.

„Teisė įdomi savo universalumu ir gebėjimu išmokti logiškai mąstyti surandant teisingą atsakymą. Teisės mokslas yra lankstus, jis nėra monotoniškas, kadangi teisė keliauja kartu su visomis šiuolaikinėmis naujovėmis, prisitaiko prie besikeičiančių gyvenimo aplinkybių, tai mokslas, kuris lavina kiekvieno žmogaus gebėjimą tinkamai formuoti savo nuomonę, nesivadovauti emocijos, o argumentais įtikinant kitą asmenį“, – pasakoja projekto koordinatorius.

Olegas Beriozovas pabrėžia, kad teise domėtis yra svarbu kiekvienam: „Teisė nėra vien tai, kas parašyta teisės aktuose. Teisė yra kur kas platesnis dalykas, ji reguliuoja bet kokią sritį mūsų gyvenime, todėl ją žinoti būtina nepriklausomai nuo to, ką gyvenime veiksi: ar dirbsi teisinį darbą, ar vadybinį, ar tiesiog pardavinėsi savo gamybos saldainius“.

Lekt. Rūta Globytė

O. Beriozovo nuomone, tam, kad taptum geru teisininku reikia turėti tam tikrų charakterio savybių: atkaklumo, mokėjimo dirbti komandoje, žingeidumo, nuolatinio tobulėjimo ir kvalifikacijos kėlimo, oratorystės meno išmanymo, užsispyrimo. „O svarbiausia – turi išsiskirti iš visų kitų tam, kad tave pamatytų ir įvertintų kaip profesionalą“, – sako O. Beriozovas

Kazimiero Simonavičiaus universitetas planuoja ir kitais mokslo metais parengti įdomių ir aktualių paskaitų moksleiviams teisinėmis bei kitomis temomis.

Prof. dr. Ryšardas Burda

Puiki naujiena Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) studentams: rugpjūčio 14-25 dienomis Latvijoje vyks NORDPLUS intensyvūs  kursai „Organisation and Individual Security“. Net 10 KSU studentų gali dalyvauti visiškai nemokamai!

Pastaruoju metu saugumo klausimai tampa vis svarbesni Baltijos ir Šiaurės šalyse. Pasaulis susiduria su tokiais iššūkiais kaip migracija, konfliktai dėl kultūrinių skirtumų, kibernetinės atakos ir kt. Tai lemia aukštos kokybės mokymų jauniems specialistams poreikį. Jauniems specialistams reikia ne tik žinių ir įgūdžių, tradiciškai reikalingų saugumo specialistams, tačiau ir gebėjimo valdyti komandą stresinėse situacijose, gerai išmanyti tarpkultūrinės komunikacijos ypatumus bei įveikti kibernetinius iššūkius. Būtent šias žinias bei įgūdžius ugdyti ir skirti šie intensyvūs kursai.

Kursus baigusiems dalyviams suteikiami 3 ECTS kreditai. Organizatoriai apmoka transporto (autobuso bilietus į Rygą ir atgal), apgyvendinimo (studentų bendrabutyje) ir maitinimo (pusryčių, pietų ir vakarienės) išlaidas. Taip pat kitas išlaidas, susijusias su kursais (studijų vizitus, ekskursijas, kai kurias laisvalaikio veiklas).

Pagrindinės kursų temos:

• Saugumo pagrindai,
• Saugumo teorija,
• Saugumo psichologija,
• Asmenų saugumas. Objektų saugumo koncepcija ir techniniai sprendimai;
• Praktinis personalo valdymas – komandinis darbas ir praktinės užduotys. Savisaugos teorija ir praktika;
• Streso valdymas krizinėse situacijose;
• Globalizacija ir tarpkultūrinė komunikacija;
• Komandos formavimas ir socialinės veiklos;
• Kibernetinis saugumas. Duomenų apsaugos teisė;
• Autorių teisės;
• Nusikaltimų prevencija ir nustatymas.

Dalyvauti projekte gali visų KSU studijų programų (tiek bakalauro, tiek magistro) studentai. Kursų kalba – anglų, tad anglų kalbos žinios norintiems dalyvauti studentams yra privalomos.

Užpildytas paraiškas siųskite Tarptautinių ryšių koordinatorei Vaivai Poškaitei-Tomaševič el. paštu international@ksu.lt iki birželio 21 dienos 24:00 val.

Daugiau informacijos apie projektą: ABOUT NORDPLUS Intensive Course
Paraiškos formą galite atsisiųsti čia: APPLICATION FORM FOR STUDENTS

Projekto partneriai:

Turibos universitetas (Latvija)
Kazimiero Simonavičiaus universitetas (Lietuva)
Turku Ekonomikos mokykla (Suomija).

Petro Leono akademijos dalyviai

Kazimiero Simonavičiaus universiteto absolventas Olegas Beriozovas – Lietuvos teisininkų draugijos Jaunųjų teisininkų skyriaus pirmininkas, išsiskiriantis savo veiklumu, aktyviu dalyvavimu visuomenės gyvenime. Prieš 4 metus jo iniciatyva pradėtas projektas Petro Leono akademija – suaugusiųjų teisinio švietimo akademija – sulaukė ne tik pripažinimo, tačiau ir kasmet augančio dalyvių bei dėstytojų skaičiaus.

Papasakok, kaip gimė Petro Leono akademijos idėja.

Idėja gimė prieš 4 metus, kai supratau, kad visuomenė dažniau vadovaujasi emocijomis, o ne žiniomis ir sugebėjimais, yra daug kuo nepatenkinta ir ieškanti kaltųjų tik dėl nežinojimo. Todėl norėjosi sukurti tokią platformą, kuri padėtų kiekvienam piliečiui suvokti, kaip veikia valstybė, kam reikalingi teisės aktai, kodėl galima ar negalima vienaip ar kitaip elgtis, kokios pasekmės galim kilti neapgalvojus savo elgesio ir kt. To pasiekti galima tik per teisinį visuomenės švietimą. Ši idėja pasiteisino, kadangi žmonės imlūs informacijai ir visi dėstytojai, kurie dėstė šioje akademijoje šiais mokslo metais, patvirtino, kad tokių žingeidžių studentų seniai nematė, jų pavydėti galėtų bet kuri aukštoji mokykla.

Kodėl pasirinktas Petro Leono vardas?

Petras Leonas yra vienas iš iškiliausių teisinės valstybės pradininkų Lietuvoje, buvo pirmasis teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugijos įkūrėjas ir pirmininkas, pirmasis Advokatų tarybos pirmininkas, visuomenininkas ir visuomet palaikė visuomenės švietimo idėją. Petro Leono asmenybė mus įpareigoja tęsti jo idėjų sklaidą Lietuvoje, tai mums yra didelė atsakomybė ir garbė. Neretai jis vadinamas Lietuvos sąžine – mus tai įkvepia atiduoti duoklę visuomenei.

Kaip vyksta mokymasis Petro Leono akademijoje?

Petro Leono akademijoje paskaitos vyksta mokslo metais: nuo rugsėjo iki gegužės mėnesio. Kiekvieną mėnesį vyksta keturios paskaitos skirtinga tematika. Ir taip iki pat mokslo metų pabaigos. Dalyvių lankomumas yra būtinas, kadangi kitaip jiems neišduodamas pažymėjimas. Per visus mokslo metus jie išklauso 50 akademinių valandų teisinio švietimo pagrindų kursą. Dalyviai, kaip tikri studentai, turi laikytis tvarkos, vyksta net du egzaminai, todėl dalyvavimas Akademijos veikloje nėra tik paskaitos klausymas. Tai – pilnavertis intensyvus mokymasis.

Kam skirta šį Akademija? Kas joje mokosi?

Akademija skirta vyresniems nei 40 metų asmenims, kurie savo noru dalyvauja Akademijos veikloje. Smagu tai, kad dar prieš paskelbiant registraciją į Akademiją, sulaukiame daugiau nei 70 norinčiųjų užsiregistruoti dalyvių!

Kokie dalyvių atsiliepimai?

Džiaugiamės, kad sulaukiame labai teigiamų atsiliepimų, yra tokių dalyvių, kurie Akademiją lanko ne vienerius metus. Žinoma, tai kiek apsunkina paskaitų organizavimą, nes turi stengtis, kad kasmet programa būtų skirtinga.

Petro Leono akademija – daug laiko ir pastangų reikalaujantis projektas. Kam Tau to reikia?

Visų pirma to reikia visuomenei. Aš iš prigimties esu visuomenininkas, todėl matydamas, jog galiu padaryti ką nors naudingo žmonėms, taip ir darau. Nė viena mano iniciatyva nėra ,,mirusi“, kaip sakoma ,,darbais Tėvynę reikia mylėti, o ne žodžiais“. Tai kaip tik apie mane. Tuo labiau, jog norisi būti kitiems žmonėms pavyzdžiu ir įkvėpimu domėtis, kurti, čia, Lietuvoje, o ne užsienyje.

Kas Tavo komanda? Kas padeda įgyvendinti projektą?

Mano komanda yra teisės studentai iš įvairių aukštųjų mokyklų. Jie padeda reguliuoti visą Akademijos veiklą.

Kaip įsivaizduoji Petro Leono akademijos ateitį?

Ateitis yra visuomenės rankose – Akademija gyvuos tol, kol jos reikės visuomenei. Šiais metais ketiname pradėti plėtros darbus į kitus didžiuosius Lietuvos miestus, nes iki šiol veiklą vykdėme tik Vilniuje. Kalbame su Teisingumo ministerija ir socialiniais partneriais dėl galimų bendradarbiavimo variantų. Petro Leono akademija yra Lietuvos sąžinė, todėl kuo daugiau žmonių jis apjungs, tuo daugiau sąmoningesnės visuomenės narių mes turėsime.

Kiekvieną pavasario semestrą Tony Palmer atvyksta į Lietuvą dėstyti Aviacijos vadybos studentams. T. Palmer yra aviacijos ekspertas, turintis didelę patirtį aviacijos industrijoje. „Man patinka dalintis savo patirtimi, perduoti žinias ir matyti žmonių augimą“, sako Tony.

Tony Palmer

Aviacija yra vienas iš labiausiai pasaulyje augančių sektorių. Kaip manote, kad lemia šį augimą?

Augant populiacijai, disponuojamoms pajamoms, taigi ir polinkiui keliauti, aviacija ir toliau augs užpildydama turimą infrastruktūros pajėgumą. Jei paklaustumėte, ar yra priežasčių, kad šis augimas būtų apribotas, aš atsakyčiau, kad aplinkosaugos veiksmingumas turi tobulėti arba augimas gali būti apribotas.

Kaip jauni žmonės gali pasinaudoti šia situacija?

Yra daug kelių: keliauti ir pamatyti pasaulį arba dirbti šioje industrijoje. Bilietų kainos nuolat realiai mažėja – vis daugiau oro linijų siekia mažesnių sąnaudų, kad galėtų konkuruoti, todėl vis daugiau vietų tampa pasiekiamos. Dėl didesnės industrijos yra daug pareigybių tiek joje, tiek jos aptarnavime, todėl galima studijuoti, tarkime, aviaciją ar turizmą, ir rasti savo vietą.

Kokie darbo aviacijos sektoriuje privalumai?

Tai priklauso nuo žmogaus – man darbas šioje industrijoje yra labai smagus, suteikia daug puikių galimybių. Aš daug keliavau ir daug išmokau!

Papasakokite daugiau apie savo dėstymo patirtį. Kodėl jums patinka mokyti? Ar dėstote tik KSU?

Buvau apmokytas kaip inžinierius, po to dirbau komercinės veiklos planavimo ir oro linijų strategavimo srityse – mano vadovavimo stilius buvo koučeris. Buvau kelių naujų neseniai studijas baigusių darbuotojų mentorius. Man patinka dalintis savo patirtimi, perduoti žinias ir matyti žmonių augimą. Kaip konsultantas parengiau mokymų programas komercinėms oro linijoms ir buvau laikinasis vadovas (ir koučeris), kai vyresnysis vadovas ilgą laiką gydėsi ligoninėje. Tuomet pradėjau mokyti bakalauro studentus savo Alma Mater Kingstono Universitete, vėliau – magistrantūros studentus Prancūzijoje ir dabar Kazimiero Simonavičiaus universitete, Vilniuje. Taip pat esu išorinis ekspertas kitame Jungtinės Karalystės universitete.

Papasakokite daugiau apie svarbiausius projektus, kuriuose dalyvavote.

Aš buvau Concorde ir Boeing 747 bandomojo skrydžio inžinierius. Padėjau gauti licenciją pirmajam skrydžiui be tūpimo iš Jungtinės Karalystės į Japoniją. Bendrovėje British Airways įgyvendinau keletą svarbių pokyčių skrydžių programoje, įvedžiau tvarkaraščio kokybės (angl. Schedule Quality) koncepciją, vadovavau keliems jungtiniams projektams, taip pat projektui, valdžiusiam naujos įgulos sistemos įvedimui. Buvau 2 žemų kainų oro linijų startuolių komandoje: Hapag-Lloyd Express Vokietijoje ir Thompson Fly Jungtinėje Karalystėje.

Kendo

Kaip susidomėjote kendo? Ką tai Jums reiškia?

Tai labai įdomus kovos menas, kilęs iš Japonijos, kuriuo susidomėjau būdamas daugmaž 20-ties. Ieškojau prasmingos veiklos, kuri turėtų discipliną bei struktūrą ir šį tą daugiau nei varžybų sportas. Praktikuoju „senąją mokyklą“, t. y. tą, kuri buvo dar prieš modernų sportinį kendo. Sunku paaiškinti, kaip kendo yra man svarbus. Jo principai aprėpia tęstinį mokymąsi ir vystymąsi ir, laimei, nėra reikalo sustoti, kai pasiekiate brandų amžių ir kai varžybų sportas tampa per sudėtingas.

Ar matote panašumų tarp kendo ir aviacijos?

Kaip ir kitos industrijos, Aviacija yra sėkminga, kai kiekvienas žmogus joje siekia tęstinio tobulėjimo – įgūdžiuose, atlikime, technologijoje ir aptarnavime. Šia prasme kendo ir aviacija yra tokie pat. Visuomet yra panašumų tarp skirtingų veiklų, bet nesileisčiau į gilesnius palyginimus.

Sakoma, kad aviacija yra liga (žinoma, gerąja prasme!) ir kad ja susergama visam gyvenimui. Ar sutinkate?

Nuo šios ligos yra labai nedaug vaistų, o abstinencijos sindromai gali būti sunkūs. Yra daug pamokų, kuriomis aviacija ir kitos industrijos gali dalintis tarpusavyje, todėl tai nebūtinai turi būti viso gyvenimo karjera. Viso gyvenimo potraukis neabejotinai!

Egzai be streso: įveik jaudulį su juoko joga!

Esi abiturientas? Jaudiniesi prieš egzaminus? Kazimiero Simonavičiaus universitetas pasirengęs Tau padėti! Kviečiame į Juoko jogos treniruotę, padėsiančią atsikratyti jaudulio ir įtampos. Renginys vyks gegužės 31 dieną, 15 val. KSU Konferencijų salėje (I aukšte). Dalyvauk – bus juokinga ir naudinga!

Juoko jogos sesijos metu, visų pirma grupėje išsklaidomas pirminis sumišimas ir drovumas. Juokas grupėje greitai suartina žmones, atsiranda bendrumo jausmas. Juokiantis atsikratoma baimių, varžymosi ir įtampos. Net po 15 min juoko jogos sesijos, grupės dalyviai yra labiau atsipalaidavę ir labiau pasirengę kūrybiniams procesams. Iš tikrųjų, tokios sesijos pagerina savijautą, nuotaiką, suteikia jėgų, žmogus jaučiasi tarsi persikrovęs. Visi šie komponentai leidžia pagerinti darbo produktyvumą bei efektyvumą.

Juoko pratimai gali padidinti smegenų aprūpinimą deguonimi net iki 25%, o tai pagerina žmogaus darbo produktyvumą. Taip pat Juokas jums gali padėti išlikti sveikiems, nes stiprina imuninę sistemą ir mažina streso lygį.

Juoko jogos metodas įrodo, kad galime juoktis be jokių priežasčių. Šie užsiėmimai vadinami juoko joga, nes unikali pratimų metodika jungia juoko ir jogos kvėpavimo pratimus. Juoko jogos koncepcija paremta moksliškai įrodytu faktu, kad mūsų kūnas negali atskirti natūralaus juoko nuo dirbtinio. Iš esmės, kūne yra sukuriama ta pati „laimės chemija“. Kai juokas yra ne sąlygojamas humoro, per anekdotus, komedijas ar pokštus, o inicijuojamas kaip pratimas – tai keičia supratimą apie tai, kaip dažnai mes galime juoktis. Juokas gali tapti universalia priemone, norint pagerinti savo fizinę bei emocinę būseną.

Gyvenimas su juoku suteikia galimybę į daugelį gyvenimo aspektų pažvelgti lengvesniu, šviesesniu žvilgsniu. Iš esmės juokas – kuria taiką, visų pirma mūsų širdyse“, – sako juoko jogos trenerė Kristina.

Daugiau informacijos: https://goo.gl/7PK9Ya

KSU absolventai

Žurnalo „Reitingai“ paskelbtame Lietuvos universitetų reitinge Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) užėmė pirmąją vietą pagal alumnų kuriamos pridėtinės vertės ir darbdavių vertinimo kriterijų. KSU pagerino rodiklius beveik visuose šio kriterijaus parametruose: darbdaviai geriau įvertino KSU absolventų žinių ir gebėjimų atitikimą jų įmonių poreikius, dvigubai daugiau darbdavių nei pernai rekomenduotų KSU savo vaikui ar giminaičiui, universiteto absolventai yra paklausūs darbo rinkoje ir po studijų baigimo greitai įsidarbina. Sociologinė darbdavių apklausa atskleidė, kad auga darbdavių žinojimas apie KSU absolventus, vis mažiau jų atsako neturintys nuomonės apie absolventų žinias ir gebėjimus. Tam įtakos gali turėti tai, kad KSU, šiemet švenčiantis 5 metų gimtadienį, kasmet išleidžia vis daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų, nesudėtingai randančių vietą darbo rinkoje.

Kazimiero Simonavičiaus universitetas, praėjusiais metais persikėlęs į naujus ir modernius centrinius rūmus, užėmė antrą poziciją vertinant studijų ir mokslo aplinką. Vienam KSU studentui tenka daugiausiai į infrastruktūrą investuotų savų lėšų per 2011 – 2017 m. metus (452 eur). KSU išsiskiria ir el. žurnalų prieinamumu studentams bei akademiniam personalui.

KSU Studijų skyriaus direktorė Agnė Bružaitė teigia: „Manau, jog per pastaruosius metus Kazimiero Simonavičiaus universiteto pasiektas rezultatas yra geras ir rodo mūsų kokybinį augimą beveik visose „Reitingų“ vertintose srityse. Labiausiai džiugina vos per vienerius metus akivaizdžiai (iš šeštosios vietos į pirmąją) išaugęs alumnų kuriamos pridėtinės vertės ir darbdavių vertinimo kriterijaus reitingas. Tai mums, kaip į sėkmingą studentų karjerą bei stiprų ryšį su studijų procese dalyvaujančiais socialiniais ir verslo partneriais ypač orientuotam universitetui, yra labai svarbus pasiekimas. Šis rezultatas rodo, kad savo absolventams studijų metu gebame suteikti optimalų teorinių bei praktinių žinių ir reikalingų kompetencijų kompleksą, leidžiantį jiems sėkmingai žengti į Lietuvos ir pasaulio darbo rinką, lengvai prisitaikyti prie jos poreikių ir pokyčių.

Kita sritis, kurią norėtųsi išskirti, yra Universiteto konkuravimo tarptautinėje erdvėje augimas. Čia lyginant 2016 ir 2017 metų reitingus taip pat pasiekėme neblogų rezultatų – pakilome per vieną poziciją tarp nevalstybinių universitetų, tačiau, mano manymu, netgi svarbesnis mūsų pasiekimas yra tai, kad šioje srityje ženkliai „pralenkėme“ patys save. Šie metai tarptautinio augimo aspektu buvo tikrai aktyvūs, nes didėjo į studijas priimamų užsienio studentų skaičius, vis aktyviau išnaudojome ir plėtėme tarptautinių mainų bei bendradarbiavimo galimybes, prie savo dėstytojų komandos kvietėme prisijungti dar daugiau geriausių užsienio profesorių ir praktikų, didinome užsienio kalba dėstomų studentams siūlomų studijų dalykų skaičių. Šie žingsniai yra svarbi mūsų pasirinkto sistemiško Universiteto augimo bei tobulėjimo dalis ir smagu, kad rezultatai rodo, jog juos žengiame teisingai“.

Kasmet leidžiamo žurnalo „Reitingai“ Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinimas vykdomas remiantis 7 stambiais kriterijais: 1) moksliškumas, meno ir / ar sporto veikla bei aukščiausi akademinio personalo pasiekimai 2) Esamas ir ateities akademinis personalas 3) Alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai 4) Konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje 5) Studentai ir studijos 6) Studijų ir mokslo aplinka 7) Studentų nuomonė.

Turkijos dienos

Gegužės 15-16 dienomis Kazimiero Simonavičiaus universitete vyks Turkijos dienos. 3 dėstytojai iš Adnan Menderes universiteto (Aydin, Turkija) atvyksta į KSU skaityti 4 įdomių ir aktualių paskaitų. Kviečiame dalyvauti!

Gegužės 15 d. 14:20 – 15:50 val. (210 auditorija)

E. Alper YILMAZ, Adnan Menderes universitetas

Propaganda pasaulio ir Turkijos politiniame gyvenime nuo XX a. iki šių dienų

Propaganda, kuri siekia pakeisti žmonių mąstymą įtikinimo būdu yra rimtas veiksnys, naudojamas vyriausybių, politinių partijų, nevyriausybinių organizacijų ir kt. siekiant stiprinti galią. Nuo pat Pirmojo pasaulinio karo iki šių dienų propaganda vystėsi minkštuoju būdu: nuo karinių metodų, naudotų Hitlerio valdymo metu, iki technologinių iri kultūrinių metodų, būdingų laikotarpiui po Šaltojo karo lyderiaujant JAV. Minkštosios galios ir viešosios diplomatijos metodai dažnai naudojami siekiant paveikti viešąją nuomonę ir dominuoti regione. Turkija taip pat skiria dėmesio šiems metodams. Šia paskaita siekiama išnagrinėti propagandos metodus, ypač matomus Turkijos politiniame gyvenime nuo Antrojo pasaulinio karo iki dabar. Štai kodėl tai gali būti galimybė palyginti propagandos metodus Turkijoje ir Lietuvoje.

Gegužės 15 d. 16:05 – 17:35 val. (210 auditorija)

Ahmet AKBULUT, Adnan Menderes universitetas

Kas lemia efektyvią lyderystę?

Yra įvairių lyderystės teorijų, kurios apibrėžia lyderio efektyvumą. Viena iš jų yra Bruožų teorija (angl. trait theory), kuri išskiria lyderių bruožus ar savybes, kurios lemia jų efektyvumą. Elgesio teorija (angl. behavioural theory) siekia identifikuoti specifinį lyderių elgesį, kuris lemia lyderystės sėkmę. Atsitiktinumų teorija (angl. contingency theory) teigia, kas lyderystės efektyvumas yra susijęs su lederių bruožų, elgesio ir kitų situacinių veiksnių sąveika. Taip pat charizmatiška lyderystė yra vieno ar kelių individų vadovavimas organizacijai, laikomas heroišku ar įkvepiančiu ir turinčiu galią vykdyti ryškius pokyčius organizacijoje bei pasiekti ypatingą darbuotojų našumą.

Sandorio vadovavimo teorija (angl. transactional leadership theory) lyderystę remia apdovanojimų ir bausmių sistema, kuri tiesiogiai priklauso nuo pasekėjų darbo. Transformacinė lyderystė (angl. transformational leadership) – procesas, kuriame lyderiai ir jų sekėjai kelia vieni kitų moralės ir motyvacijos lygį. Paskaitos metu dėstytojas kalbė apie visas šias teorijas siekdamas parodyti, kaip lyderis turėtų kontroliuoti ir įtikinti visuomenę bei jos grupes.

Gegužės 16 d. 17:40 – 19:00 val. (210 auditorija)

Dr. Ali Erdem AKGÜL, Adnan Menderes universitetas

Paskaitų temos:

1.  Turkijos praeitis ir dabartis: šalies politinio gyvenimo fonas
2. Transformacija valstybės ir piliečių santykiuose: e-vyriausybės ir priežiūros atvejis

Dr. Ali Erdem Akgül mokslinių interesų sritys yra „Populiarioji kultūra ir medijos“, „Piliečių ir valstybės santykiai“, „Priežiūra, pasitikėjimas ir internetas“ bei „Sociopolitiniai judėjimai ir socialinės medijos“.