Gegužės 25 dieną 18 val. kviečiame dalyvauti atviroje nuotolinėje konsultacijoje apie Organizacinių inovacijų ir vadybos magistro studijų programą.
Konsultacijos metu studijų programos vadovė, Kazimiero Simonavičiaus universiteto Verslo mokyklos direktorė Deimantė Žilinskienė pristatys studijų programą, jos ypatumus, papasakos, kaip organizuojamos studijos ir atsakys į visus Jums rūpimus klausimus apie Organizacinių inovacijų studijų programą ir studijas KSU.
Registracija privaloma. Registruotis galite čia.
Vladislav Kežun
Vladislav Kežun yra vienas iš KSU Aviacijos vadybos nuotolinių bakalauro studijų programos studentų, gyvenantis saulėtajame Bankoke, kur pastaruosius kelerius metus dirba „FL Technics“ – orlaivių ir jų komponentų techninės priežiūros įmonės pardavimų skyriuje. Vladislav pasakoja apie karjerą aviacijoje ir šio sektoriaus ypatumus.
Kaip nusprendėte pradėti savo karjerą aviacijos sektoriuje? Kuo šis darbas yra įdomus ir kaip atsidūrėte Bankoke?
Prieš pradėdamas dirbti aviacijos sektoriuje, kurį laiką dirbau pardavimų srityje su pramonininkais. Tačiau labai greitai supratau, jog Lietuvoje pramonės industrija nėra didelė ir perspektyvų mažai. Žiūrinėjau skirtingus sektorius ir visai atsitiktinai pamačiau darbo skelbimą, skelbiantį, kad aviacijos įmonė ieško darbuotojų. Pokalbis vyko Lietuvos oro uoste. Gerai pamenu, kad jo metu išgirdau įdomią mintį: „Jeigu jau patekai į aviaciją, mažai tikėtina, kad iš jos išeisi“. Panašu, kad žodžiai buvo lemtingi.
Šiandien jau skaičiuoju ketvirtus metus, kai dirbu „FL Technics“ orlaivių ir jų komponentų techninės priežiūros įmonėje. Mūsų rinka yra labai didelė: Artimieji Rytai, Afrika, Europa ir šiuo metu Azija, todėl jau kelerius metus gyvenu ir dirbu viename iš įmonės padalinių, įsikūrusiame Bankoke.
Kaip atrodo Jūsų darbo diena?
Jeigu diena prasideda biure, tuomet atėjęs ryte pirmiausiai praleidžiu kelias valandas skaitydamas ir atsakinėdamas elektroninius laiškus, pabaigiu pradėtus susitikimus ir ruošiuosi naujiems.
Mano darbe monotonijos nėra, tenka daug laiko praleisti skrendant į susitikimus su klientais. Mano atsakomybė yra vystyti Azijos rinką ir, žinoma, padaryti kuo daugiau ir kuo sėkmingesnių pardavimo sandorių.
Pardavinėjate orlaivio dalis, kad įsivaizduotumėme, apie kokias sumas kalbame ir kas yra Jūsų pirkėjai? Kokiomis aplinkybėmis pirkėjui gali prireikti, pvz., orlaivio variklio?
Sumos išties įspūdingos – kalbame apie milijoninius sandorius. Pagrindiniai klientai yra įvairių šalių avialinijų kompanijos. Orlaivio varikliai – viena iš brangiausių orlaivio dalių. Kalbant apie paklausą, ji atsiranda tada, kai susidėvi senas variklis. Lėktuvai yra pagaminti taip, jog tarnautų ilgai (pvz., Amerikos lėktuvų eksploatavimo laikotarpis yra apie 30 metų), tačiau variklio galiojimo laikas yra pakankamai cikliškas, panašiai kaip ir automobilio variklio stovį nusako pravažiuota rida. Todėl po tam tikro laiko variklius reikia keisti arba remontuoti.
Darbas įdomus, sekasi gerai, tad kas paskatino ir kodėl nusprendėte pradėti studijuoti Aviacijos vadybą nuotoliu būdu?
Teko studijuoti verslo vadybą kitoje aukštojoje mokykloje, tačiau studijos nepateisino mano lūkesčių. Mokiausi daug skirtingų disciplinų, tačiau nieko konkretaus. Dirbant su klasikiniais pardavimais, tokių žinių galbūt ir pakanka, tačiau mano atveju pasirinkta aviacijos sritis yra labai specifinė ir tokių bendrinių žinių neužtenka.
„FL Technics“ įmonė labai daug dėmesio skiria personalo ugdymui: per pirmuosius darbo metus turėjau daugiau nei 10 skirtingų mokymų. Tai buvo aviacinio pobūdžio mokymai, po kurių supratau, kokio dydžio yra ši industrija ir kiek vietos joje yra augti. Tai tikriausiai ir turėjo didžiausią įtaką mano sprendimui studijuoti Aviacijos vadybą ir įgyti bakalauro laipsnį būtent šioje nišinėje srityje.
Kaip šiandien vertinate tokį savo pasirinkimą? Kaip sekasi suderinti darbą su studijomis?
Darbą su studijomis suderinti sekasi puikiai, mane gelbsti 5 valandų laiko skirtumas. Po darbo spėju išklausyti visas paskaitas. Šiose studijose labai vertinu dėstytojų supratingumą. Jie – ne tik teoretikai, bet ir praktikai – ekspertai, kurie patys dirba aviacijoje ir supranta rinkos dydį, svarbą, mastą. Tokia studijų forma yra labai patogi dirbančiam žmogui, pavyzdžiui, jeigu turiu susitikimą su klientu Kinijoje, negaliu jo praleisti, tad namų darbus galiu pristatyti keliomis dienomis vėliau, o jeigu negaliu paskaitose sudalyvauti nuotoliniu būdu „gyvai“, bet kada galiu peržiūrėti iškart įkeltą paskaitos įrašą. Toks supratingumas, patogumas ir individualus dėmesys yra be galo vertingas.
Kam rekomenduotumėte rinktis nuotolines Aviacijos vadybos studijas?
Tai labai specifinė sritis, todėl nuotolines Aviacijos vadybos studijas rekomenduoju tiems, kurie jau dirba šiame sektoriuje ir turi pagrindines reikalingas žinias, kurios leidžia geriau suprasti dėstomus dalykus ir terminologiją. Taip pat ir studijuojantiems yra geriau, kai grupę sudaro studentai, turintys panašų žinių bagažą, tada visi galime kalbėti ta pačia aviacijos kalba ir taip pat auginti savo pažinčių tinklą, dalintis skirtingomis patirtimis, nes grupės draugai dirba skirtingose aviacijos kompanijose visame pasaulyje.
Daugiau apie nuotolines Aviacijos vadybos studijas galite sužinoti čia.
Mokėti kalbą reiškia toli gražu ne tik rašyti be klaidų ir / arba pavartoti vaizdingą žodį. Už tai pagirdavo mokytojai, bet gyvenimas kalbos mokėjimą įvertina kitaip. Jei norime aktyviai kurti savo ir savo bendruomenės gyvenimą, turime suvokti, kad mokėti kalbą – reiškia suprasti jos vidinę struktūrą, ryšius, gebėti į(si)vertinti, kaip kalboje išryškėja viskas, kas vyksta mūsų gyvenime. Ir drąsiai kalbą kurti patiems. Patiems? Nors nesame kalbininkai? Taip. Kalbą kuriame, kai įgyvendiname naujas idėjas, sumanymus, veiklas, procesus. Kaip tai vyksta? Įvardindami naujus dalykus sukuriame naujus ryšius kalboje ir – atitinkamai – mąstyme. Nauji ryšiai keičia mąstymo erdves ir plečia horizontus. Tai – būtina kūrybos sąlyga. Kūryba tobulina realų pasaulį. Juk prieš keliolika metų ryšys kalbėti + robotas buvo fantastikos ir animacinių filmukų sritis, o dabar tai natūralios kalbos apdorojimo, kalbos technologijų, dirbtinio intelekto, lingvotechų, startuolių kūrimo realybė.
Kurdami vartojame kalbos galias intuityviai, vadinasi, ne taip efektyviai, kaip galėtume. Dažnai mus kausto iš mokyklos atsinešta baimė padaryti klaidų. Drąsos ir laisvės trūksta mūsų kalbai. Ir sąmoningo jos kuriamųjų galių suvokimo. Milžiniško kalbos potencialo panaudojimo kryptimi juda pasaulio technologijos, inovacijos, ir … investicijos. Šiandien, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, pažvelkime į kalbą ateities akimis.
KSU bendruomenė
Gegužės 18 dieną 10 val. Kazimiero Simonavičiaus universitetas, bendradarbiaudamas su „Vilnius Legal Hackers“, organizuoja atvirą nuotolinę paskaitą apie teisinių technologijų (ang. Legal Tech) tendencijas 2020 m. Lektorius – Dr. Martynas Mockus. Paskaita vyks anglų k. Trukmė – 45 min.
Tema: Legal Tech tendencijos 2020 m.
Paskaitos metu sužinosite:
Dr. Martynas Mockus
Dr. Martynas Mockus yra apsigynęs tarptautinį doktorantūros laipsnį teisės, mokslo ir technologijų srityje (Joint International Doctoral (Ph.D.) Degree in Law, Science, and Technology (http://www.last-jd.eu/), kurį išdavė 5 Europos universitetai, o studijas finansavo Europos Komisijos Europos mokslinių tyrimų taryba. Nuo 2005 m. jis dėsto studentams, teisininkams ir valstybės tarnautojams įvairius modulius, susijusius su teisės ir informatikos mokslų sąsaja. Martyno tyrimų kryptys yra teisė ir dirbtinis intelektas (teisinės ontologijos), teisėkūra 2.0, „griaunančiųjų technologijų“ ir juos lydinčių fenomenų teisinis reguliavimas ir problemos.
Dr. Martynas Mockus yra vykdęs/vykdo šias veiklas:
Registracija. Dalyvavimas nemokamas, tačiau registracija būtina.
Labai dažnai sėkmingi verslai prasideda nuo geros idėjos, riboto biudžeto ir nedidelės komandos. Kaip šiuo resursus išnaudoti efektyviai komunikacijai? Nuo ko pradėti ir kaip tai padaryti pačiam?
Praktinių mokymų „Komunikacijos pagrindai“ metu:
Po mokymų jūsų laukia registruoti kompetencijos pažymėjimai ir individuali konsultacija su lektore.
Mokymų sritis: Rinkodara ir komunikacija
Mokymai vyks: 2020 m. gegužės 18-19 d.
Trukmė: 4 val. (12.00-14.00 val.)
Daugiau informacijos ir registracija
Kviečiame gegužės 14 dieną 14 val. dalyvauti Kazimiero Simonavičiaus universiteto Verslo mokyklos dėstytojo dr. Javed Imran atviroje nuotolinėje paskaitoje „Tarpkultūrinės komunikacijos iššūkis karantino metu“. Paskaitos trukmė – 45 min.
Dėl karantino, laisvo judėjimo apribojimų ir valstybių sienų uždarymo mums įprastas gyvenimas sustojo. Skirtingos priemonės, kurias taiko valstybės siekdamos įveikti didžiulį koronaviruso pandemijos iššūkį, ir susidūrimas su ekonominėmis bei socialinėmis rizikomis plačiai atskleidžia kiekvienos tautos išskirtinį charakterį ir kultūrinę aplinką. Šis staigus pokytis ir „slowbalization“ procesas gali neigiamai paveikti mus tiesiogiai ir netiesiogiai asmeniniame bei profesiniame lygmenyje. Kad įveiktume dabartinį ir pokarantininį iššūkį, greita ir efektyvi tarpkultūrinė komunikacija yra neišvengiama.
Paskaitoje sužinosite:
Paskaita skirta:
Dr. Javed Imran (KSU nuotr.)
Dr. Javed Imran Kazimiero Simonavičiaus universiteto Verslo mokykloje dėsto Tarpkultūrinę komunikaciją bei koordinuoja KSU tarptautines programas. Jis turi didesnę nei 10 metų patirtį tarpkultūrinės komunikacijos, tarptautinio bendradarbiavimo, tarpkultūrinių derybų ir tarptautinės plėtros srityse. Jis dėstė keliuose pripažintuose universitetuose Azijoje ir Europoje, daugiausiai pabrėžiant įvairovės, dialogo ir plėtros sąsajas bei skatinant pasaulinį tarpusavio supratimą.
Dr. Javed Imran taip pat konsultavo institucijų lyderius ir komandas, suinteresuotas internacionalizcijos politikos bei strategijos vystymu ar peržiūrėjimu, įvairiose programose.
Dalyvavimas nemokamas, tačiau registracija būtina. Registruotis galite čia.
Dr. Austė Kiškienė (KSU nuotr.)
„Virtualių užsiėmimų nereikia bijoti – tai gali būti puiki proga „įdarbinti“ technologijas ir padėti vaikams įgyti žinių ir įgūdžių, būtinų ateities pasauliui“, – teigia neformalaus švietimo iniciatyvos – KSU Tarptautinio vaikų universiteto ALFA – vadovė dr. Austė Kiškienė. Lietuvoje įvedus karantiną, ugdymo programas pritaikyti virtualiam mokymuisi teko ir vaikų universitetui.
Ką daryti, kad virtualus ugdymas būtų sėkmingas
„Virtualūs užsiėmimai, be jokios abejonės, yra kitokie nei gyvas bendravimas įprasto užsiėmimo metu“, – pripažįsta dr. Austė Kiškienė. Jos nuomone, virtualus užsiėmimas yra reiklesnis tiek edukatoriaus kvalifikacijai, tiek ir programos kokybei.
„Virtualiame užsiėmime reikia daugiau pastangų, siekiant sudominti vaiką bei užtikrinti kokybišką bendravimą ir edukacinių užsiėmimų naudą. Tačiau kartu virtualūs užsiėmimai turi savų privalumų – daugiau dėmesio kiekvienam vaikui, jei tik grupės pakankamai mažos. Svarbu, kad užsiėmimai būtų gyvi, tiesioginiai, kad vaikai galėtų bendrauti tarpusavyje ir su edukatoriumi. Labai svarbu, kad užsiėmimų turinys būtų įtraukiantis, interaktyvus, skatinantis vaikus ne tik žiūrėti ir klausyti, bet ir aktyviai dalyvauti“, – sako dr. A. Kiškienė.
„Daugeliui vaikų svarbu, kad jie galėtų pasisakyti virtualių užsiėmimų metu, būtų pastebėti, su jais būtų pabendrauta, paaiškinta, pagelbėta. Dėl to tiesioginiai virtualūs užsiėmimai yra sėkmingi tik mažoms vaikų grupėms, kur individualaus dėmesio užtenka kiekvienam“, – pastebi vaikų universiteto vadovė.
Ingrida Kasperavičienė, Vaikų universiteto ALFA studentės mama, pripažįsta: „Pereiti prie nuotolinio mokymosi buvo sunku – reikėjo priprasti ir prie technologijų, ir prie to, kad ženkliai sumažėjo bendravimo galimybės. Bet Vaikų universiteto užsiėmimai dukrai buvo įdomūs nuo pat pirmojo virtualaus susitikimo. Puiki programa iš karto buvo didelis kontrastas mokyklai.“
Virtualaus ugdymas – galimybė atsiskleisti?
Vaikų universiteto vadovė sako pastebinti, kad virtualūs užsiėmimai gali būti puiki galimybė atsiskleisti vaikams ir jų gebėjimams: „Daug priklauso nuo vaiko charakterio bei užsiėmimo turinio. Kai kurie vaikai labai atsiskleidė būtent virtualių užsiėmimų metu – atsirado daugiau noro ir drąsos bendrauti, išsakyti savo nuomonę. Nemažai vaikų įvertino galimybę bendrauti su bendraamžiais ir karantino metu. Virtualių užsiėmimų pasiekiamumas vietos prasme – taip pat unikali savybė. Esame ne iš vieno vaiko girdėję, kad yra labai smagu susitikti su bendraamžiais, kurie yra iš visos Lietuvos. Tai labai vertinga ir ugdymo prasme: vaikai susiranda daugiau draugų, prasiplečia jų akiratis, atsiranda galimybė palyginti skirtingas situacijas ir požiūrius, yra daugiau klausimų diskusijoms ir skirtingų nuomonių. Taip pat ir atsiranda daugiau drąsos, kai bendraujama su vaikais nebūtinai iš savo kiemo ar mokyklos – dalis vaikų jaučiasi laisvesni tokioje aplinkoje. Artimiausiu metu taip pat planuojame tarptautines virtualias vaikų grupes, kur galės kartu mokytis ir bendrauti vaikai iš viso pasaulio“.
Dr. A. Kiškienė teigia, jog nuotolinis ugdymas ir ypač patirtinės, kūrybinės, „pasidaryk pats“ tipo užduotys atskleidžia daug įdomių dalykų apie šiuolaikinius vaikus ir jų ugdymą: „Mes jau ir įprastuose užsiėmimuose pastebėjome, jog šiuolaikinių vaikų įprastame ugdyme mažai dėmesio skiriama eksperimentams, kūrybai, „pasidaryk pats“ veikloms. Tačiau šiuos įgūdžius būtina lavinti visokio amžiaus vaikams – tai puikiausios kūrybinio mąstymo ir vaizduotės treniruotės, o įgyti įgūdžiai vaikui padės toliau mokytis ir pasirinki mėgstamas veiklas ateičiai“.
Kiek reikalingas tėvų įsitraukimas į virtualaus ugdymo procesą?
Vienas virtualių užsiėmimų privalumų yra tai, kad juos stebėti gali ir tėvai. Tai leidžia pamatyti, kaip sekasi jų vaikams bet kokioje veikloje, į kurią jie yra įsitraukę. „Taip galima sužinoti daug dalykų apie savo vaiką – kas jam patinka, kokie užsiėmimai, mokslo šakos yra arčiau širdies, kam yra gabesnis vaikas. Taip pat pastebėti problemas, žinių spragas ir atkreipti dėmesį į bendrus komunikacijos gebėjimus. Iš kitos pusės, virtualus užsiėmimas karantino metu – tai ir pagalba tėvams organizuojant vaikų užimtumą. Virtualūs užsiėmimai suteikia vaikams naujų žinių ir parodo, kad prie kompiuterio laiką galima leisti ne tik žaidžiant žaidimus“, – sako dr. Austė Kiškienė.
Visiems – tiek tėvams, tiek vaikams, tiek pedagogams, karantinas ir persiorientavimas į nuotolinį mokymą buvo iššūkis. Naujos ir nepažįstamos sistemos, techninės problemos jungiantis prie užsiėmimų, nuolatinis sėdėjimas prie kompiuterio, visiškai kitokios pamokos daugelį išmušė iš vėžių. Iš tėvų tai pareikalavo daug didesnio indėlio į vaikų mokymosi procesą – sužiūrėti, kada ir kur įjungti užsiėmimus, padėti vaikui prisijungti prie pamokų ar užsiėmimų. Daugeliu atveju ir būti su vaiku, nes daug kas neaišku ir nepažįstama.
„Vis dėlto, daugeliu atveju tėvų įsitraukimas į ugdymo procesą nėra būtinas. Teisingai sudėliota programa lemia, jog vaikai sėkmingai užsiima veikla patys. Tėvų palaikymo daugiau reikėjo pradžioje, kai nuotolinio ugdymo situacija buvo nepažįstama ir nauja. Aišku, mažesniems, ikimokyklinio amžiaus vaikams reikia daugiau pagalbos ir padrąsinimo iš tėvų pusės. Mokyklinukai paprastai puikiausiai susitvarko patys“, – pastebi vaikų universiteto vadovė.
Gediminas Kiela, leidžiantis savo sūnų į Vaikų universiteto ALFA užsiėmimus, sako, kad persiorientavimas į nuotolinį mokymą vyko visiškai lengvai ir sklandžiai. „Vaikams tai pasirodė savaime suprantama. Mes, suaugusieji, gal pripratę daugiau bendrauti tiesiogiai, ir mums virtualus bendravimas gali atrodyti nejaukus ar sudėtingesnis. Bet vaikams to nėra, viskas ženkliai lengviau“, – pastebi tėtis.
Į universitetą – sulaukus vos septynerių!
Vaikų universitetas ALFA duris jauniesiems 7-13 metų studentams atvėrė 2018 m. Vilniuje ir pasiūlė naują edukacinį modelį, sujungiantį socialinius įgūdžius, kūrybiškumą ir inovatyvumą, mokslą ir technologijas su universitetinio gyvenimo ypatumais. Paklausta, kuo vaikų universitetas skiriasi nuo mokyklos, jo vadovė nedvejodama atsako: „Mes – ne mokykla! Siūlome įdomias, nekasdieniškas, įtraukiančias temas, kurioms mokyklose nėra laiko, pvz., Ar magija yra mokslas? Papildome mokyklinę edukaciją gilesnėmis mokslinėmis žiniomis ir patirtiniu ugdymu, kuris ruošia vaikus ateičiai. Vaikų universiteto užsiėmimai – gyvi ir interaktyvūs, mes turime laiko bendrauti, diskutuoti, mokytis per kūrybą ir praktinius darbus. Galime ir virtualiuose užsiėmimuose dirbti mažose grupėse. Mes suteikiame vaikams įgūdžių ir žinių, kurie padeda geriau suvokti įvairias mokslo sritis ir atrasti save, savo gebėjimus, kurie mokyklos suole ne visada atsiskleidžia. Norime parodyti vaikams ir tėvams, kad mokslas gali būti įdomus ir praplėsti akiratį, parodant, kiek daug įvairių dalykų galima veikti kiekvienoje mokslo ar profesinėje srityje“.
Iki karantino vaikų universitetas užsiėmimus organizavo daugiau nei 12-oje Lietuvos miestų po pamokų ir savaitgaliais, taip pat atostogų stovyklas, trumpas savaitgalio stovyklas.
Sužinokite daugiau apie Tarptautinį vaikų universitetą ALFA
Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kompetencijų raidos centras kviečia gegužės 11, 13 ir 18 dienomis dalyvauti nuotoliniuose mediacijos mokymuose: „Vyraujantys aspektai konfliktų atsiradime, poveikio daryme ir sprendimuose“. Mokymų lektorė – Jolanta Masian.
Mokymų programos tikslai:
Mokymai orientuoti į dalyvių praktinių įgūdžių lavinimą, pagristą išsamiomis teorinėmis žiniomis. Siekiant mokymų kokybės, užsiėmimai vyksta nedidelėse grupėse (12 asmenų).
Jolanta Masian – klinikinė psichologė, išsilavinimą ir specializaciją įgijusi VU (Lietuva), SGH (Lenkija), KUL (Lenkija), atitinkanti europinį psichologų kvalifikacijos standartą (EuroPsy sertifikatas), POA narė. Aktyviai dalyvauja profesinėse mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje skaitydama pranešimus ir vesdama seminarus profesionalams.
Lektorė turi sukaupusi patirtį kuriant ir įgyvendinant efektyvios komunikacijos, asertyvumo, streso įveikos strategijų taikymo, konfliktų sprendimo, profesinio perdegimo profilaktikos psichologinių mokymų programas medicinos bei švietimo įstaigų darbuotojams.
Psichologinius mokymus, teorinius ir praktinius seminarus įvairių profesijų atstovams Lietuvoje ir užsienyje Jolanta Masian veda nuo 1999 metų.
Baigus mokymus, bus išduodamas tai patvirtinantis pažymėjimas, registruotas kvalifikacijos tobulinimo ir renginių registre.
Daugiau informacijos ir registracija: https://bit.ly/2WoUmL1
Studentai yra kviečiami teikti paraiškas tikslinėms išmokoms Lietuvos aukštosiose mokyklose gauti.
Informuojame, kad nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki gegužės 16 d. prasideda prašymų teikimas per Stipendijų ir finansinės paramos studentams informacinę sistemą tikslinei išmokai 2020 m. pavasario semestrui papildomo priėmimo metu gegužės mėn. gauti.
Valstybinio studijų fondo raštas čia.
Nuo praėjusių metų rugsėjo Kazimiero Simonavičiaus universitete Aviacijos vadybos studijos vykdomos ne tik įprasta nuolatine studijų forma, tačiau ir nuotoliniu būdu. Nuotolinės studijos (angl. Online Studies) – tai studijų forma, leidžianti studentui studijuoti per atstumą – paskaitos, konsultacijos ir atsiskaitymai vyksta internetu.
Kazimiero Simonavičiaus universitetas yra vienintelis universitetas Lietuvoje, vykdantis Aviacijos vadybos studijas tiek įprastu, tiek nuotoliniu būdu. Siūloma nuotolinė studijų forma yra pritaikyta dirbantiems žmonėms – studentai gali mokytis tada, kada jiems patogu, ir toje pasaulio vietoje, kurioje yra.
Darbas aviacijos srityje reikalauja specifinių žinių apie industriją, net jei darbuotojas dirba administracijoje, o ne orlaivio įguloje ar orlaivių techninio aptarnavimo centre. Dalis darbuotojų dirbti pradeda neišmanydami sektoriaus ypatumų, todėl turi gilinti savo žinias ne tik dirbdami, bet ir studijuodami.
Norinčius geriau suprasti, ką reiškia studijuoti nuotoliniu būdu, kviečiame gegužės 5 dieną 18 val. dalyvauti KSU Aviacijos vadybos dėstytojo doc. dr. Anil Padhra atviroje paskaitoje „Aviacija ir COVID-19: kelias į atsigavimą“ (ang. Aviation and COVID-19: The Path to Recovery).
Daugiau informacijos ir registracija: https://bit.ly/2Sl1xm9
Daugiau informacijos apie Aviacijos vadybos nuotolines studijas: https://bit.ly/2YkwriE
Intensyviai studijavai KSU, dirbai ar dėl kitų priežasčių nedalyvavai Erasmus+ programoje? Paskutinė proga tai padaryti – atlikti ABSOVENTŲ praktiką!
Kviečiame paskutinio kurso studentus teikti paraiškas gauti Erasmus+ programos stipendiją absolventų praktikai užsienyje per pirmus metus po studijų baigimo. Stipendijos dydis nuo 600 iki 700 EUR per mėnesį priklausomai nuo šalies, į kurią vykstama.
Dėmesio! Studentai, kurie jau buvo išvykę Erasmus studijoms ir/ar praktikai, gali vykti ir absolventų praktikai, tačiau planuojamos praktikos laikotarpis ir ankstesnių Erasmus studijų/praktikos laikotarpis bendrai negali viršyti 12 mėnesių. Praktikos laikotarpis turi būti ne trumpesnis nei 2 mėn.
Atrankoje dalyvausiantys studentai turi užpildyti paraišką ir iki gegužės 31 d. atsiųsti el. p. international@ksu.lt. Paraiškas gali teikti ir studentai, dar neturintys konkrečios praktikos vietos.
Daugiau informacijos apie Erasmus praktiką rasite čia.
Iškilus klausimams kreipkitės el. p. international@ksu.lt arba tel. +370 686 34423.
KSU partneris – tarptautinis Algebros universitetas (Kroatija) kviečia studentus vasarą praleisti turiningai ir įdomiai, dalyvaujant nuotolinėje vasaros mokykloje (ang. Summer School), kuri vyks liepos 5-25 dienomis. KSU studentams taikoma 5% nuolaida visai kainai.
Siūlomi kursai:
· Dirbtinis intelektas;
· Kibernetinė apsauga;
· Prekės ženklo kūrimas;
· Duomenimis grįsti pasakojimai
Visi siūlomi kursai yra 6 arba 3 kreditų vertės, todėl sukuriama galimybė studijų kryptį atitinkančius dalykus įskaityti savo mokymo įstaigoje.
Registracija vyksta iki gegužės 15 dienos.
Visa informacija ir registracija: https://bit.ly/2xVXlCn
