Jau galima pasiklausyti KSU Rektoriaus prof. dr. Arūno Augustinaičio pranešimą „Kur dėsime kablelį: pokyčių kūrimas negalimas laukimas?“
Rekomenduojame visiems, kas domisi regionalizacija ir kūrybos bei inovacijų ekonomika, o ypač Kūrybos ekonomikos magistro studijų programos bei Pramogų ir turizmo industrijų studijų programos dėstytojams ir studentams. Kaip visada, prof. A. Augustinaičio įžvalgos yra tikslios.
Ką reiškia tokios sąvokos kaip Neringos burbulas ir Juodkrantės gentis regionų plėtros ir sumaniojo valdymo strategijose? Kaip regionuose turėtų veikti socialinės įtraukties technologijos ir kodėl jų gerovės ateitis – kultūros ir inovacijų ekonomika? Kaip simbolinės regionų figūros turi tapti plėtros katalizatoriais? Pranešime atskleidžiami vidiniai ryšiai, kodėl Juodkrantėje viskas yra simbolinė Liudviko Rėzos figūra: Europos mokslas, kultūrinė ir literatūrinė lietuvybė, prūsiškai-kuršiškai-žemaitiškos realijos, Napoleono žygių trasos ir visuomeniniai požiūriai, religijų sankirtos ir filosofija, meno ir gamtos paveldas, pagaliau verslo tradicijos ir kurortinis turizmas.
Diskusiją surengė L. Rėzos kultūros centras, moderavo Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumo pirmininkė, KSU profesorė dr. Jolanta Zabarskaitė. Ši diskusija yra vienas iš renginių skirtų Neringai – Lietuvos kultūros sostinei 2021.
Vaizdo įrašą galite pamatyti čia
Intensyviai studijavai KSU, dirbai ar dėl kitų priežasčių nedalyvavai Erasmus+ programoje? Paskutinė proga tai padaryti – atlikti ABSOVENTŲ praktiką!
Kviečiame paskutinio kurso studentus teikti paraiškas gauti Erasmus+ programos stipendiją absolventų praktikai užsienyje per pirmus metus po studijų baigimo. Stipendijos dydis nuo 600 iki 700 EUR per mėnesį priklausomai nuo šalies, į kurią vykstama.
Dėmesio! Studentai, kurie jau buvo išvykę Erasmus studijoms ir/ar praktikai, gali vykti ir absolventų praktikai, tačiau planuojamos praktikos laikotarpis ir ankstesnių Erasmus studijų/praktikos laikotarpis bendrai negali viršyti 12 mėnesių (vientisųjų teisės studijų atveju – 24 mėn.). Praktikos laikotarpis turi būti ne trumpesnis nei 2 mėn.
Atrankoje dalyvausiantys studentai turi užpildyti paraišką ir iki gegužės 31 d. atsiųsti el. p. international@ksu.lt. Paraiškas gali teikti ir studentai, dar neturintys konkrečios praktikos vietos.
Daugiau informacijos apie Erasmus praktiką rasite KSU tinklalapyje.
Iškilus klausimams kreipkitės el. p. international@ksu.lt arba tel. +370 686 34423.
KSU Teisės fakulteto Studentų mokslinė draugija kviečia į atvirų paskaitų ciklą „Teisė kitu kampu“. Šios paskaitos skirtos visiems, kurie nori tobulinti save kaip būsimą karjeros asmenybę, susipažinti su kitokiu teisiniu požiūriu ir diskutuoti aktualiausiomis teisės bei socialinėmis temomis.
Kviečiame gegužės 13 dieną, 16:00 val., sudalyvauti atviroje nuotolinėje paskaitoje „Valstybės kontrolė: nuo teorijos iki praktikos. Auditavimo ypatumai ir iššūkiai“.
Paskaitos metu bus pristatyti esminiai valstybinio audito aspektai, Valstybės kontrolės veikla ir vieta visoje šalies institucijų sąrangoje, bei bus kalbama apie rezultatus ir naudą, kurią ši įstaiga sukuria kiekvienam šalies gyventojui.
Paskaitą skaitys – Inga Tarakavičiūtė, Audito plėtros departamento direktorė.
„Valstybės kontrolėje dirbu jau 18-us metus. Per šiuos metus augo net tik valstybinis auditas, ne tik mūsų institucija, bet ir visa visuomenė bei sprendimų priėmėjai. Šiandien audito funkcija šalyje vis giliau įsitvirtina ir yra pagalbininkas priimant Lietuvai svarbius sprendimus” – I. Tarakavičiūtė.
Registracija į paskaitą: https://bit.ly/2Rp2UTc
Paskaita vyks per Zoom platformą, prisijungimas: https://bit.ly/3unuJKe
Kontaktinė informacija:
Olegas Beriozovas
Teisės fakulteto prodekanas
olegas.beriozovas@ksu.lt
Gegužės 7 dieną, 15 val., Amsterdamo taikomųjų mokslų universiteto Skaitmeninių medijų ir kūrybinių industrijų fakulteto tyrėja Lisette Vonk kviečia į nuotolinę kelionę po virtualų mados pasaulį. Paskaitos metu pranešėja supažindins su priaugintos realybės skaitmeninės mados projektais, skaitmeniniu dizainu, kūno skenavimu, virtualios aplinkos patirtimis ir ateities technologijomis. Lisette tyrinėja skaitmeninę madą ir fizines skaitmenines technologijas, dalyvauja virtualių kolekcijų kūrimo projektuose, dirba su studentais, todėl dalis paskaitos bus skirta klaidų analizei ir įkvėpimui bei raginimui priimti iššūkį profesionaliai analizuoti ir kurti mados ateitį.
Lisette Vonk paskaita yra bendro dizainerių Seržo Grandžumiano ir Ramunės Strazdaitės, Kazimiero Simonavičiaus universiteto Mados industrijos programos ir Vytauto Didžiojo universiteto Multimedijų ir interneto technologijų studijų programos dėstytojų ir studentų projekto „Skaitmeninė mada: lietuviškos mados eksperimentai“ dalis.
Paskaita yra skirta projekto dalyviams, tačiau, jeigu jus domina ši tema, gaukite prisijungimo nuorodą rašydami rasa.levickaite@ksu.lt.
Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) yra naujas Europos duomenų apsaugos įstatymas, kuris įsigaliojo 2018 m. gegužės mėnesį. Jo pagrindinis tikslas – sustiprinti Europos Sąjungos piliečių asmeninių duomenų apsaugą. Apie tai, ką turėtų žinoti kiekvienas ir kaip BDAR gina mūsų teises socialinėje erdvėje, kalbamės su KSU Teisės fakulteto prodekanu Olegu Beriozovu.
Vis dažniau socialiniuose tinkluose pastebime frazes: „Be mano sutikimo nuotrauka dalintis draudžiama“, „Žiniasklaidoje naudoti draudžiama“ – kokia yra kiekvieno mūsų teisė? Kaip apsaugoti savo duomenis, jei socialiniuose tinkluose dalinamės savo kasdienybe?
„Kiekvieno mūsų teisė yra viešinti informaciją apie save tik laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Jeigu matome, jog mūsų duomenimis naudojasi kiti asmenys, turėtume nedelsiant kreiptis į Valstybinę asmens duomenų inspekciją, jog būtų tiriamas galimas pažeidimas“.
Yra svarbu atskirti ribą tarp privačios ir viešos informacijos, kuri yra skelbiama socialiniuose tinkluose. Pastaruoju metu žmonių sąmoningumas, kalbant apie asmeninių duomenų saugumą internetinėje erdvėje, sparčiai žengia pirmyn, nors socialiniai tinklai ir užima itin svarbią vietą daugumos gyvenimuose. Tačiau verta prisiminti, kad atsakingas elgesys privalomas kalbant ne tik apie asmeninius, bet ir apie kitų asmenų duomenis.
Jei į mūsų vaizdo ar video kadrą patenka nepažįstami žmonės ir mes tai paviešiname savo socialiniuose tinkluose, ar tai jau yra BDAR pažeidimas?
„LR visuomenės informavimo įstatymo 14 str. rašoma, kad informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti tik tada, jei žmogus sutinka. Ši nuostata taikoma tiek fiziškai – darant kadrą, bet kurių renginių metu ir viešinant nuotraukas internete, tiek taikoma ir socialiniams tinklams. Bet kuriuo atveju, turi būti to asmens sutikimas. Iš kitos pusės, socialiniuose tinkluose žmonės patys apsibrėžia viešumo ribas, nusprendžia su kuo dalijasi savo nuotraukomis ir kita informacija, juk tai nereiškia, jog nuotraukos įkėlimas suteikia galimybę ja naudoti visiems. Nors konkrečiu atveju, bus nustatinėjamos visos aplinkybės ir sprendžiama ar tai yra BDAR pažeidimas“.
Ar užtenka žodinio sutikimo, kaip leidimo, naudoti kito žmogaus atvaizdą ar asmens duomenis?
„Pagal LR Civilinį kodeksą, žodiniai susitarimai yra galiojantys, jei įstatymai nereikalauja rašytinės atitinkamo sandorio formos. Jeigu kalbame apie asmens duomenų naudojimą, rekomenduojamas tik rašytinio pobūdžio sutikimas, kurio terminas nustatomas abiejų šalių susitarimu“.
Kiekvienas mūsų turime asmeninį gyvenimą ir tik patys sprendžiame, kiek norime jį viešinti. Rūpinimasis savo duomenų saugumu ir atsakingas elgesys socialiniuose tinkluose – tai ne tik mūsų, kaip pareigingų LR piliečių pareiga, bet ir atsakomybė, pagrįsta įstatymais visose Europos šalyse.
Komunikacijos studijų programų absolventai yra vieni geidžiamiausių specialistų Lietuvoje ir pasaulyje jau ne vienerius metus. Veržlus, motyvuotas, mokantis priimti ir įgyvendinti individualius įmonei naudingus sprendimus specialistas dažnai tampa būtent tuo darbuotoju, kurio dėka klesti verslas ir gerėja įmonės rezultatai.
Praktinės bei teorinės žinios apie efektyvius komunikacijos metodus, jų įgyvendinimo būdai, prekės ženklo žinomumo didinimo strategijos yra pagrindiniai rodikliai, į kuriuos orientuojasi KSU integruotos komunikacijos studijos. Kitaip tariant, šios studijos – tai komunikacija, orientuota į šiuolaikinius verslo poreikius.
Dr. Mindaugas Kazlauskas, KSU Integruotos komunikacijos magistro studijų programos vadovas: „Integruotos komunikacijos magistro studijų programa – išskirtinė tuo, kad sutelkia visas esmines komunikacijos kompetencijas, kurios padidintų komunikacijos efektyvumą ir pasiūlytų originalius sprendimus įvairiose srityse bei vis labiau įskaitmeninamose aplinkose. Ši programa – tai integruotų komunikacijos žinių ir metodų skaitmeniniame amžiuje visuma, kadangi tik šiuolaikinio komunikacinio mąstymo ir metodų visuma skaitmenintose aplinkose leidžia sukonstruoti geriausius ir veiksmingiausius veiklos modelius“.
Komunikacija neabejotinai yra viena iš tų sričių, kuri nuolat kinta. Šiandien dauguma įmonių vis didesnę reikšmę skiria komunikacijai internetinėje erdvėje ir ypač vertina specialistus, gerai išmanančius komunikaciją socialiniuose tinkluose. Be to, nuolat kinta taikomų standartinių komunikacijos strategijų efektyvumas. Anksčiau duodavusias gerus rezultatus strategijas šiandien keičia nauji metodai ir šiuolaikiniams poreikiams pritaikyti sprendimai. Siekiant parengti aukščiausio lygio specialistus, turinčius ne tik plataus spektro, bet ir šiandienines aktualijas atspindinčias žinias, KSU integruotos komunikacijos studijos nuolat atnaujinamos ir orientuojamos į tai, kas aktualu šiandien.
„Ši programa yra labai dinamiška – ji kinta kartu su tomis naujovėmis, kurios iškyla šiuolaikiniame itin intensyviame gyvenime ir inovacijų ekonomikoje. Dabar programos turinyje daugiau skiriama dėmesio generalizuojančioms komunikacijos sritims, kurios suformuotų integralų šiuolaikinės komunikacijos teorinį ir metodologinį karkasą, leistų įgyti visuminį komunikacinį mąstymą, grįstą šiuolaikiniais tyrimo metodais ir informacinėmis technologijomis. Šalia skaitmeninės rinkos komunikacinio integravimo metodų, „dizaininio“ mąstymo metodologijų, programoje labiau atsispindi atvirų inovacijų bei kūrybinių metodų taikymo kompetencijos“.
Komunikacijos specialistas – tai ne vienintelis pasirinkimas KSU integruotos komunikacijos magistro laipsnį įgijusiems studentams. Plataus spektro žinios gali būti pritaikomos įvairiose srityse. Jaučiantys potraukį savo gebėjimus panaudoti skaitmeninėje ar medijų erdvėje, dažnai renkasi skaitmeninės rinkodaros projektų vadovo ar socialinių tinklų specialisto kryptį. Tuo tarpu teikiantys pirmenybę gyvam bendarvimui, save atranda komunikacijos specialisto pareigose privačiame ar valstybinių institucijų sektoriuje. Na, o norintiems realizuoti unikalias savo verslo idėjas, integruotos komunikacijos studijos suteikia ne tik žinių kaip tai padaryti, bet ir motyvacijos bei pasitikėjimo savimi įgyvendinant sumanymus.
Stojant į Integruotos komunikacijos magistro programą išankstinio priėmimo metu nuo 03.01 d. iki 07.16 d., suteikiama 30 % nuolaida visai studijų kainai.
Daugiau informacijos: https://bit.ly/3xrqKhG
Mados industrija 2020 metais yra vienas labiausiai nuo pandemijos nukentėjusių sektorių, patyrusių 2,5 trln. JAV dolerių nuostolį ir sunkiai valdomą sąstingį darbo rinkoje. Tuo pačiu – tai istoriniai pokyčiai kai skaitmeniniai drabužiai įžengus į antruosius karantino metus tapo labiausiai aptarinėjama 2021 metų technologijų tendencija. Mados ir grožio prekių pasaulis suvartoja iki 70% mažiau lyginant su 2019 metais, tačiau netrunka pasaulį apskrieti aukštosios mados naujiena – parduota pirmoji skaitmeninė „The Fabricant“ suknelė „Iridescence“ už 9,5 tūkst. JAV dolerių, kurią kūrėjų komanda pavadina kolekciniu skaitmeniniu meno kūriniu. Garsieji prekių ženklai ir neigia, bet tuo pat metu ir žavisi skaitmenine utopija. Ypatingai daiktiškas, materialios prigimties mados produktas per pusmetį transformuojasi į paprastą ir patogų namų rūbą realybėje ir transcendentinį apdarą ekrane.
Kazimiero Simonavičiaus universiteto Mados industrijos studijų programos dėstytojai ir studentai kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Multimedijų ir interneto technologijų dėstytojų ir studentų komanda, sekdami naujausias mados tendencijas ir technologinį virsmą, 2021 m. kovo mėn. inicijavo skaitmeninės mados projektą. Dirbti kartu pakviesti lietuviškos mados kūrėjai jau po pirmo pokalbio pasiryžo bandyti naujoves, veikti neapibrėžtyje, išeiti iš įprastų kūrybinio proceso rėmų ir sukurti eksperimentines skaitmenines kolekcijas.
Projektui „Skaitmeninė mada: lietuviškos mados eksperimentai“ suburtos unikalios komandos kurios kūrybinę ašį sudaro lietuviškos mados kūrėjai klasikai Ramunė Strazdaitė ir Seržas Gandžumianas (Serge Gandzumian). Projektas startavo prieš mėnesį ir šiai dienai dizaineriai jau turi galimybę stebėti savo dvimačių eskizų virsmą į 3D modelius, kurie iki vėlyvo pavasario transformuosis priaugintos realybės aplikacijos kolekcijų pristatymais. Virtualūs siūlai, skaitmeninės siuvimo mašinų adatos ir medžiagų tekstūros tampa kasdieniais įrankiais kuriant kolekcijų modelius, o dvimačių iškarpų virsmas į trimačius drabužius, tikslius tūrius ir medžiagų glamžumą stebina ir visko mačiusius dizainerius.
Dizainerė Ramunė Strazdaitė, kurianti pavasario gamtos motyvų įkvėptą kolekciją „la nature“, teigia: „Projekte sutikau dalyvauti, nes pamačiau, jog projekto idėja šiuo metu yra labai aktuali. Šis pandeminis laikas, kuomet viskas suvaržyta bei laikinai sustabdyta, kelia daug naujų klausimų: kaip mados kūrėjai gali save išreikšti tokiomis sugriežtintomis sąlygomis, kokios yra dabar, kaip mada gali prieiti arčiau žmogaus, kokia kryptimi gali plėstis veiklos būdai. Todėl projektas yra labai įdomus susiklosčiusios situacijos sprendimo būdas. Džiugu matyti visos projekto komandos užsidegimą bei darnų ir tikslų darbą. Darbo pradžia puiki ir tikiuosi pabaiga bus nuostabi tiek projekto dalyviams, tiek visiems besidomintiems mada.“
„Laikas reikalauja naujų iššūkių, naujų kolekcijos pristatymo būdų, – sako naujovėms ir eksperimentams atviras mados dizaineris Seržas Gandžumianas. Džiaugiuosi galėdamas pasiūlyti skaitmeninti savo kuriamą tvarumo įkvėptą laisvalaikio kolekciją, skirtą aktyviam ir atsakingam miesto žmogui“. Unikalia forma pristatomoje S. Gandžumiano kolekcijoje „urbanique“ derės veržlumas ir energija, natūralumas ir ekologija, atsakomybė ir vertybės.
Kazimiero Simonavičiaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto studentų projektinė komanda dega idėja, kad jau pirmą birželio savaitę priaugintos realybės aplikacija ir 3D kolekcijomis galės nudžiuginti mados mylėtojus ir vartotojus.
Kazimiero Simonavičiaus universitetas siekia, kad vykdomos studijos atitiktų aukščiausius kokybės reikalavimus. Universiteto studijų programos reguliariai vertinamos ne tik nacionaliniu, tačiau ir tarptautiniu lygiu. 2021 m. balanžio 26 d. KSU lankysis tarptautinė ekspertų grupė, kuri vertins Universiteto vykdomas Rinkodaros krypties studijas. Šis vizitas, organizuojamas Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC), yra svarbi Universiteto vykdomų studijų kokybės užtikrinimo dalis.
Rinkodaros krypties studijos ir joms priklausanti Rinkodaros ir reklamavimo studijų programa tarptautinės ekspertų grupės bus vertinama pirmąjį kartą pagal Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) sudarytą Studijų krypčių išorinio vertinimo planą.
Ekspertai į Universitetą atvyks jau susipažinę su Rinkodaros krypties studijų savianalizės rengimo grupės parengtu vykdomų studijų savianalizės suvestinės dokumentu ir susitiks su universiteto bendruomene: dėstytojais, studentais, absolventais, administracija, studijų įgyvendinime dalyvaujančiais socialiniais partneriais, atliks Universiteto materialinės bazės apžiūrą.
Su vertinimo darbotvarke galite susipažinti čia
Gegužės 5 d. 13:30 val. Kazimiero Simonavičiaus universiteto studentus ir kitus, besidominčius skaitmenine rinkodara, kviečiame į atvirą nuotolinę paskaitą apie karjeros galimybes skaitmeniniame marketinge ir pagrindines 2021 m. skaitmeninės rinkodaros tendencijas.
Paskaitos svečias – Skaitmeninės rinkodaros agentūros ,,Relevant” bendraįkūrėjas ir vadovas, skaitmeninės rinkodaros ekspertas Deividas Budginas.
„Relevant“ skaitmeninės rinkodaros paslaugas teikia tokioms įmonėms kaip „Kekava“, „DPD Lietuva“, „Modus Group“, „Visma“ „Cobalt“ ir kt.
Plačiau apie ,,Relevant” skaitykite: https://bit.ly/3uNXzmX
Norintys dalyvauti paskaitoje, kviečiami registruotis pas KSU Verslo mokyklos direktorę Deimantę Žilinskienę el. paštu: deimante.zilinskiene@ksu.lt iki gegužės 4 d.
Nuoroda į paskaitą bus atsiųsta paskaitos dieną.
Atviros paskaitos su skaitmeninio marketingo ekspertais yra KSU Rinkodaros ir reklamavimo bakalauro studijų programos dalis.
Kviečiame dalyvauti balandžio 29 – 30 dienomis vyksiančioje Kazimiero Simonavičiaus universiteto Teisės fakulteto ir užsienio Universitetų partnerių organizuojamoje tarptautinėje konferencijoje, „Šiuolaikinės teisės problemos ir iššūkiai tarptautinės teisės kontekste – 2021 m”.
Šiais sudėtingais laikais, vykstant dideliems geopolitiniams pokyčiams, kyla poreikis peržiūrėti teisinę konceptualios tvarkos struktūrą bei jos veikimą ir išnagrinėti naujų normų, įrankių ir paradigmų sukūrimo galimybę.
Ši konferencija suteiks galimybę kritiškai ir kūrybiškai mąstyti apie visas tarptautinės teisės sritis. Sesijų metu bus pristatytos perspektyvos – naujoviškų būdų taikymas sprendžiant iškylančias problemas.
Konferencijos tikslas – skatinti Lietuvos ir pasaulio mokslininkų viešąją mokslinę diskusiją, keliant šiuolaikinės teisės problemas bei iššūkius tarptautinės teisės, komercinės, šeimos, baudžiamosios, aplinkosaugos ir kitų teisės šakų kontekstuose.
Konferencijos dalyviai: Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkai – tyrėjai, dėstytojai, studentai, teisės – praktikai ir socialiniai partneriai.
Konferencijos temos:
Konferencijos programa ir laikas: balandžio 29-os dienos.
Konferencijos programa ir laikas : balandžio 30-os dienos.
Nuoroda į Zoom prisijungimo kambarį (balandžio 29 diena)
https://us02web.zoom.us/j/89764111904
Nuoroda į Zoom prisijungimo kambarį (balandžio 30 diena)
https://us02web.zoom.us/j/85218401813
Konferencija vyks: lietuvių, anglų ir rusų kalbomis.
Dalyvavimas – nemokamas.
Kontaktinė informacija:
Olegas Beriozovas
Teisės fakulteto prodekanas
olegas.beriozovas@ksu.lt
Pirmosios mados fotografijos publikuotos „Vogue“ mados žurnale dar 1911 metais. Kai kurie pirmieji mados fotografai pagrindiniais aspektais laikė eleganciją, lengvumą ir lyg vėjyje plevenančias sukneles. Kiti, tuo tarpu, mados nuotraukose originaliai derino geometrinius motyvus. Laikui bėgant, kaip ir bet kuri kita meno šaka, keitėsi ir mados fotografija. Šiandien be skoningų nuotraukų neįsivaizduojamas ne tik nei vienas mados žurnalas, bet ir internetinis drabužių katalogas. Toks sparčiai augantis populiarumas kartais priverčia pagalvoti, ar mados fotografiją vis dar galima vadinti menu, ar ji jau tapo šiuolaikinės popkultūros dalimi?
Į šį ir keletą kitų su mados fotografijos tendencijomis susijusių klausimų mums atsakė fotomenininkė, KSU Mados industrijos studijų programos dėstytoja Monika Požerskytė – Kalvelė.
Kodėl vis dar yra keliamas klausimas ar mados fotografija yra menas? Juk neretai jų kompozicija, spalvinė gama, apšvietimas ir emocija nenusileidžia įspūdingiausioms meninėms fotografijoms.
Šis klausimas keliamas vis rečiau ir rečiau. Gal labiau reikėtų kalbėti apie kūrybingą ir nelabai, stipriai komercinę ir idėjinę mados fotografiją. Vis dėlto, manau, kad reikia nepamiršti, jog svarbiausia yra idėja.
Mados fotografija stereotipiškai matoma kaip pardavimo priemonė, popkultūros dalis. Kada ji virsta menu?
Taip matoma, nes tokia ir buvo (ir yra) mados fotografija. Mados fotografijos paskirtis juk ir yra parodyti rūbą ar daiktą. Fotografai, kurių darbai dabar vertinami kaip menas, buvo išskirtiniai savo laiku, kitokie, įdomūs ir naujoviški. Jie nekopijavo, jie ieškojo kažko naujo ir įdomaus tiek idėjomis, tiek technologija. Jie buvo stiprūs, drąsūs ir kitokie. Jie turėjo savo išskirtinį žvilgsnį ir idėjas.
Ar sutinkate, kad mados fotografija, kaip ir kitos meno šakos, kartu atlieka ir istorijos išsaugojimo funkciją, kuri atspindi tuometines visuomenės vertybes?
Mano nuomone, mados fotografija truputį mažiau atspindi visuomenės vertybes, bent jau norėtųsi dažniau matyti žinutę šioje fotografijos srityje. Manau, tai yra dėl to, kad mados fotografija yra gan stipriai susijusi su komercija. Mados fotografijoje mes galime ryškiausiai sekti moterį bei visas temas, susijusias su ja.
Kiek mados fotografijoje yra spontaniškumo? Ar visą koncepciją ir idėją sugalvoja užsakovas?
Be abejo, mados fotografija yra labai komandinis darbas, nedaug yra fotografų, kurie dirba vieni. Stipri, kūrybinga, pasitikinti vieni kitais komanda gali sukurti įdomius darbus. Bet vis dėlto, manau, kad šioje komandoje svarbiausias yra ne užsakovas, o fotografas. Tada mados fotografija ir pradeda darytis įdomesnė ir kūrybiškesnė.
Kiek yra svarbu eksponavimo kanalai? Mados fotografijas įprasta matyti žurnaluose, kataloguose, socialinėse medijose, bet ne galerijose. Ar mados fotografijų patekimas į galerijas yra/būtų žingsnis pripažinimo link?
Tik Lietuvos kontekste gali kilti toks klausimas. Paimkite vien Berlyne esantį Helmut Newton muziejų. Be abejo, pirma vieta, kur pamatyti galime mados fotografijas tai yra žurnalai, bet meno galerijose jų eksponuojama taip pat nemažai.
Ar tiesa, kad žiūrovas lengviau įsitraukia į mados fotografijas, nei į menines, nes jos yra paprastesnės ir lengviau suprantamos?
Tai priklauso nuo fotografo ir jo kūrybos. Jei pažiūrėtumėte pvz. Juerden Teller, Wolfgang Tillmans ar Nick Knihgt mados fotografijos darbus, manau, kad juos suprasti mums reikėtų tam tikro konteksto, pasigilinti ir, aišku, pasidomėti jų kūryba.
Menas – tai žmogaus kūrybos išraiška. Ir nors mados fotografijoje pagrindiniu akcentu yra drabužiai ar daiktai, tačiau ir čia slypi plačios galimybės išreikšti savo kūrybines galias. Tik nuo fotografo sumanymų, minčių, sampratos ir ribų priklauso kiek meniška bus mados fotografija. Kartais ji atskleidžia ne tik gilias idėjas, bet ir visą istoriją, įtraukiančią kiekvieną žiūrovą.
Kazimiero Simonavičiaus universiteto Verslo mokykla nuolatos siekia auginti ir plėsti socialinių partnerių gretas aviacijos, rinkodaros ir reklamavimo, verslumo, vadybos ir kitose srityse. Šių metų balandžio mėnesį KSU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su aviacijos įmone, organizuojančia krovinių pervežimus oro transportu nuo 2013 m., – UAB ,,Avialogistika” – ,,WuliuAir”.
Organizacijos veiklos geografija – 238 oro uostai visame pasaulyje. Įmonė teikia integruotas logistikos paslaugas įvairaus dydžio verslams. Be standartinio krovinių gabenimo, įmonė siūlo elektroninės komercijos logistikos sprendimus, taip pat dirba su temperatūrinių krovinių pervežimu ir kitais specializuotais logistikos projektais.
,,Džiaugiamės prasidėjusiu bendradarbiavimu su Kazimiero Simonavičiaus universitetu ir tikimės pasidalinti labai praktinėmis žiniomis ir patirtimi su studentais, norinčiais taip pat būti aviacijos industrijos dalimi”, – džiaugiasi UAB Avialogistika ,,WuliuAir” direktorius Renatas Zubenas.
,,Šis bendradarbiavimas yra labai aktualus mūsų Universiteto aviacijos vadybos studentams, kadangi jis apima atvirų paskaitų, praktikų, patirtinio mokymosi, išvykstamųjų vizitų sritis, integruotas į studijų laikotarpį. Taip pat pandemijos laikotarpiu krovinių gabenimas oro transportu yra nepaprastai reikalingas, tad praktinių žinių pasidalinimas, tikime, jog labai parturtins mūsų studentų žinias, leis dar geriau pažinti industriją”, – teigia KSU Verslo mokyklos direktorė Deimantė Žilinskienė.
