2021 d. spalio 19 d. Pramogų ir turizmo industrijų studijų programos vadovė doc. dr. Rasa Levickaitė dalyvavo Tailando turizmo skatinimo organizacijos „Amazing Thailand“ diskusijoje ir turizmo paslaugų pristatymo seminare „Virtual Trade Meet Nordic & Baltic“.

Tailandas – viena iš labiausiai dėl Covid-19 nukentėjusių turizmo šalių, kurios BVP susitraukė 6% būtent dėl prarastų darbo vietų svetingumo ir turizmo sektoriuose.

Tailando turizmo skatinimo organizacija „Amazing Thailand“ inicijavo diskusiją ir turizmo paslaugų pristatymo seminarą, į kurį susirinkę turizmo profesionalai diskutavo apie keliavimo galimybių atnaujinimą žiemos sezonu. Tailandas valstybiniu lygmeniu patvirtino „smėlio dėžės“ (angl. sandbox) keliavimo formą, kuri leidžia turistams mėgautis viešbučių teikiama infrastruktūra su ribojama judėjimo galimybe už nustatytų saugumo ribų. Šiuo modeliu ketina naudotis ir kitos Azijos šalys, kurių BVP ženklią dalį sudaro turizmas ir kurių pagrindinis turistų srautas yra būtent žiemos laikotarpiu.

Š. m. spalio 19 d. KSU Teisės fakultete lankėsi Austrijos Graco universiteto (Univerisity of Graz) profesorius dr. Thomas Kruessmann, kuris užsienio studentams skaitė viešą paskaitą “ES teisės viršenybės įgyvendinimo mechanizmas: siekiant bendro Europos standarto “ (angl. “EU Rule of Law Mechanism: towards a common European standard” ).

Prof. dr. Raimundas Kalesnykas: “Vizituojančio dėstytojo įsitraukimas ir dalijimasis naujausia ES teisės taikymo praktika, tendencijomis, iššūkiais ir požiūrio į teisės viršenybės principo svarbą ES valstybėse narėse rodo, kad mūsų universiteto pasirinkta tarptautiškumo kryptis prisideda prie studijų proceso atvirumo ir įvairovės, leidžia užmegzti glaudžius ryšius su garsiais ES universitetais bei plėsti bendradarbiavimą dėstymo, mokslinių tyrimų ir projektinėse veiklos srityse”.

2021 d. spalio 20 d. Pramogų ir turizmo industrijų studijų programos vadovė doc. dr. Rasa Levickaitė dalyvavo „Verslo žinių“ diskusijoje „ReThink!“ ir pristatė temą „Pandeminė sumaištis turizmo versle: grąžinkite mums keliones!“.

Ši verslo diskusija buvo skirta dalintis patirtimi verslo aplinkai aktualiomis temomis ir organizacijų strategijų pokyčiais pandeminėmis aplinkybėmis.

Levickaitė savo pristatyta tema plėtojo turizmo verslams būdingą Henry Mintzberg strategijos logiką ir jos įprasminimą konkrečiais verslų pavyzdžiais, kai strateginiame lygmenyje iškeliamos plano, veiklos modelio, pozicijos, gudrybės ir ateities perspektyvos.

Covid-19 akivaizdoje turizmo verslų strategijos nėrė į pilką zoną, kurioje išnyko sklandus finansinis srautas, teisinis reglamentavimas, IT sistemos buvo nepritaikytos nesuteiktų paslaugų grąžinimo srautams, konkurencinė aplinka iš viso nebeegzistavo, varžovai užvėrė duris, nauji projektai liko stalčiuje.

Turizmo profesinė kasdienybė pakliuvo į spąstus – negaunant pajamų, turizmo verslo subjektai turėjo tęsti veiklą, dirbti psichologiškai trapų darbą be rytojaus perspektyvos. Verslai dėjo maksimalias pastangas stiprinti žmogiškųjų išteklių gebėjimą rasti atsparumo atsargų tiek individualiu, tiek organizacijos lygmeniu. Pasaulyje turizmo nedarbas dėl pandemijos pasiekė virš 180 mln. prarastų darbo vietų.

Šiandien turizmo industrija lipa iš duobės, keliautojai grįžta prie įprastinių keliavimo įpročių, tačiau liekant ribojimams, pilnai neatsistačius aviacijos industrijai ir žmogiškųjų išteklių krizei, grįžimas į įprastas vėžias planuojamas 2023-2024 metais.

Spalio 27 d. 17 val. Michael Hindley skaitys atvirą paskaitą “Prekybos susitarimų sudarymas kaip vienas esminių ES prekybos politikos elementų”.

Lektorius išsilavinimą įgijo Londono universitete, Vakarų Berlyno laisvajame universitete, Lankasterio universitete bei Pietų Velso universitete. 1984-1999 m. ėjo vice-prezidento pareigas Europos Parlamento Prekybos komitete. Konsultuoja tarptautinės politikos klausimais Europos Komisiją, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą, Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos centrą. Dėsto kaip kviestinis lektorius keliuose Europos universitetuose bei eina docento pareigas Džodžtauno universitete (JAV). Taip pat rašo aktualijų straipsnius įvairiuose žurnaluose (daugiau informacijos galite rasti čia).

Paskaita organizuojama bendradarbiaujant su Buvusių Europos Parlamento narių asociacija (FMA), kuri vienija virš 800 buvusių Europos Parlamento narių. Jos tikslas – informuoti Europos Sąjungos piliečius apie ES politiką, sprendimus, institucijas ir galimybes dalyvauti teisėkūroje bei kurti geresnę Europą įtraukiant buvusius europarlamentarus į savo darbą.

Paskaita vyks anglų kalba Zoom platformoje:

https://us02web.zoom.us/j/84326945237?pwd=MGozOVdaODB3S3RjaGZacmprQ1V6dz09

Meeting ID: 843 2694 5237

Passcode: 231254

Išvyka į meno mugę „ArtVilnius’21“ yra Mados industrijos pirmo kurso dalyko „Kūrybinės industrijos“ dalis, dalyko dėstytoja – doc. dr. Rasa Levickaitė.

2021 m. spalio 20 d. 14:20-15:55 val. vyks nuotolinė paskaita „Keliautojai versus pandemija. Quo vadis?“. Kviestinis svečias – Edmundas Rusinas, advokatų kontoros „ADER“ advokatas, vienas iš nedaugelio turizmo teisės ekspertų Lietuvoje.

Paskaitos metu Edmundas pasidalins įžvalgomis ir pakvies diskusijai apie vartotojų ir turizmo paslaugų teikėjų teises ir įsipareigojimus, ar jie dar galioja pasaulinės pandemijos laikotarpiu, o gal viskas, ką žinojome neteko aktualumo ir reikšmės? Taip pat prisiminsime pagrindines vartotojų ir turizmo paslaugų teikėjų teises ir pareigas, įvertinsime jų paskirtį ir reikšmę pasikeitusiame pasaulyje, nubrėšime ateities gaires.

Paskaita yra skirta Pramogų ir turizmo industrijų studijų programos studentams ir visiems neabejingiems šių industrijų aktualijoms. Pramogų ir turizmo patirčių kviestinių svečių paskaitų kurso kuratorė – doc. dr. Rasa Levickaitė.

Norintys užsiregistruoti į paskaitą, rašykite rasa.levickaite@ksu.lt. Maloniai laukiame!

Kazimiero Simonavičiaus universiteto Ateities visuomenės institutas kviečia į mokslinę diskusiją – seminarą „Next Society Interface 2021: Theories, tools, and trainings for grand challenges“, kuris vyks š.m. spalio 15 d. Vilniuje nuo 10:00 val.

Koronaviruso krizė pakeitė tokią visuomenę, kokią mes žinojome. Vis labiau sutariama, kad ši pasaulinė žmonių tragedija yra žadintuvas, generalinė repeticija arba auksinė akimirka pereiti prie teisingesnės ir tvaresnės pasaulio visuomenės, kuri yra atsparesnė ne tik pandemijoms, bet ir klimato kaitai bei daugeliui kitų didžiųjų iššūkių, su kuriais žmonija susiduria XXI amžiuje.

„Next Society Interface 2021: Theories, tools, and trainings for grand challenges“ seminare bus diskutuojama apie įvairias ateities alternatyvas tokiose srityse kaip moksliniai tyrimai, verslas, švietimas ar viešasis sektorius. Seminare bus pristatomos teorijos bei vadybiniai ir švietimo įrankiai, kurie palengvina strateginį valdymą ir sustiprina mūsų galimybes priimti sprendimus pasaulyje, kuriame ateitis yra ir liks daugiskaita.

Renginio metu pranešimus skaitys KSU Ateities visuomenės instituto mokslininkai, tarptautiniu mastu pripažinti tyrėjai: prof. dr. Steffen Roth, prof. dr. Vladislav Valentinov, Prof. Dr. Augusto Sales ir kiti. Renginio pranešėjus ir dalyvius kviesime diskusijai.

Renginio data ir laikas: Spalio 15 d., 10:00 – 14:45 val.

Su renginio programa galite susipažinti čia.

Kviečiame dalyvauti seminare nuotoliniu būdu: https://liedm.zoom.us/j/86400552005.

Norintys užsiregistruoti į paskaitą, rašykite rasa.levickaite@ksu.lt. Maloniai laukiame!

Rugsėjo 10 dieną startuoja Filmavimo aikštelės asistento kursai. Mokymai skirti tiems, kurie neturi patirties, ir tiems, kurie jau dirba kine. Šiuose mokymuose bus suteikiama unikali galimybė susipažinti su kino aikštele, pamatyti, kaip kuriamos reklamos ir dideli kino projektai. Praktiką bus galima atlikti šiuo metu vykstančiuose reklamų ir kino projektų filmavimuose. Tai unikali proga žengti pirmuosius žingsnius kino industrijoje.

Sėkmingai pabaigus mokymus bus išduodamas kursų baigimo pažymėjimas, kuris patvirtins įgytas žinias ir įtrauks dalyvį į kino aikštelės asistentų registrą, kuriuo naudosis prodiuseriai dirbdami kino ir reklamos projektuose.

Lektoriai:

Lineta Mišeikytė – prodiuserė

Lektorė turinti daugiau nei 20 metų patirtį dirbant su tarptautiniais ir lietuviškais kino filmais. Kartu su užsienio partneriais Lietuvoje nufilmavo daugiau nei trisdešimt filmų. Ji dirbo ir kuriant tokius filmus kaip „Tadas Blinda. Pradžia“, „Eksursantė“, „Karas ir taika”, vienas žymiausių serialų „Černobilis”.

Dagnė Puodžiūnaitė – 1’st AD /2’nd AD (pirmasis / antrasis režisieriaus asistentas)

Dagnės karjera kino ir reklamos srityje prasidėjo 2012 m. Pastaruoju metu ji dirba su užsienio platformomis, tokiomis kaip „Netflix“, HBO, BBC, bet nepamiršta ir lietuviško kino. Dagnė dirba kaip pirmoji/antroji režisierių asistentė ir jau kurį laiką prodiusuoja savo projektus, prieš metus įkūrė savo nedidelę gamybos kompaniją „Best Regards“.
Dagnė yra labai atvira, įkvepianti, visada pastebinti naujus talentus mokytoja.

Martynas Mickėnas – reklamos ir kino prodiuseris, (UAB Kino studija).

Nuo 2014 m. –  Nepriklausomų prodiuserių asociacijos narys. Dagiau nei 20 m. patirtis dirbant filmavimo aikštelėje. Kino studijos vadovas, filmų: „1410, Žinomas nežinomas Žalgiris“, „Šešėlių frontas“, „Liepsnojantis kalavijas“ – prodiuseris, filmų: „Nepatyręs“, „Dėdė Rokas ir Nida“, „Nova Lithuania“ bendraprodiuseris.

Pagrindinė informacija:

Mokymai vyks: 2021.09.10-11

09:00-17:00 val.

Kaina: 150 eurų;

* Kursuose galės dalyvauti asmenys turintys galiojantį galimybių pasą arba neigiamą COVID-19 testo rezultatą;

Organizatoriai: Kazimiero Simonavičiaus universitetas, Vilniaus kino biuras.

Partneriai: Lietuvos reklamos prodiuserių asociacija „LAPA“, Nepriklausomų prodiuserių asociacija „NPA“, Vilniaus kino klasteris, Kino studija, „Art box“.

Kursų dėstytojai: Lineta Mišeikytė, Dagnė Puodžiūnaitė, Martynas Mickėnas ir kiti šios srities profesionalai.

Mokymai vyks šiose vietose:

• Kazimiero Simonavičiaus universitetas (Dariaus ir Girėno g. 21, Vilnius);
• Reklamų ar kino projektų filmavimo aikštelės.

*COVID19 karantino sąlygomis, kursai būtų vykdomi nuotoliniu būdu per ZOOM programėlę

Būtina išankstinė registracija į mokymus

Registracija

Paraiška finansavimui

Tel. +370 640 78 959, E-mail – krc@ksu.lt

Kazimiero Simonavičiaus universitetas nuolatos augina ir plečia socialinių partnerių gretas verslumo, rinkodaros, vadybos ir kitose srityse. 

Šių metų birželio mėnesį KSU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su finansų paslaugų ir produktų tiekėju „W1TTY” – naujos kartos išmaniąja finansų programėle.

Šis bendradarbiavimas itin svarbus, kadangi juo yra siekiama didinti studijų prieinamumą labiausiai motyvuotiems studentams, auginti ir tobulinti ateities kartas. W1TTY būsimiems KSU studentams įsteigė kelių tipų stipendijas, skirtas finansuoti studento studijas bei padengti pragyvenimo išlaidas!

Būsimieji KSU studentai – pasinaudokite šia išskirtine galimybe!

Atrankos tvarka: 

– Paraiškos stipendijai gauti teikiamos iki 2021 m. rugpjūčio 23 d.
– Paraiškas vertina Konkurso komisija, kurią sudaro W1TTY ir Universiteto (-ų) atstovai.

Kandidatai stipendijai gauti turi pateikti: 

– W1TTY nustatytos formos paraišką –  www.w1tty.com
– Motyvacinį laišką (iki 500 žodžių);
– Rekomendaciją apie asmenį (mokytojas, darbdavys, lektorius, vadovas, organizacijos vadovas);
– Naujausius turimus dabartinės / paskutinės švietimo įstaigos mokymosi rezultatus;
– Studijų mokesčio ir pragyvenimo išlaidų pagrindimą.

Aukščiau nurodyta informacija ir dokumentai teikiami per W1TTY interneto puslapį www.w1tty.com

Jeigu turite klausimų: scholarships@w1tty.com

„„W1TTY Global” UAB, “ –  išmanusis mobilusis partneris, analizuojantis kartų poreikius bei pagal juos kuriantis finansinius produktus.

Skirdami stipendijas KSU socialiniai partneriai prisideda prie studentų skatinimo siekti gerų rezultatų mokslo srityje, o pabaigus studijas juos pritaikyti praktikoje.

Automatizuota prekyba, automatiniai teksto vertimai iš bet kurios pasaulio kalbos ir daugybė kitų dirbtinio intelekto panaudojimo būdų  palengvina mūsų kasdienines užduotis ar net buitinį gyvenimą. Įvairūs dirbtinio intelekto sprendimai verslo ir medicinos srityse naudojami jau dešimtmetį, o pastaruoju metu šios technologijos sparčiai skinasi kelią ir į teisės pasaulį. Kartu su  naujausiomis technologijomis žengiantys universitetai jau šiandien teisės studentus supažindina su ateities planais. KSU teisės studijos – ne išimtis. Šių studijų programos dėstytoja prof. Dalia Perkūmienė pasidalijo savo įžvalgomis ir atskleidė visas dirbtinio intelekto panaudojimo teisėje galimybes.

KSU teisės studijų programoje didelis dėmesys yra skiriamas studentui ir šiuolaikinėms teisės tendencijoms. Kokie KSU teisės studijų išskirtinumai yra šiandien?

„Teisės studijų programa grindžiama akademinės laisvės ir darnos principais, tarptautiniu lygiu plėtoja pagrindines mokslo ir studijų sritis, atsižvelgiant į šiuolaikinio pasaulio iššūkius. Siekianti kurti ir suteikti studijuojantiems pasaulinio lygio žinias bei vertybinius požiūrius, kurie leistų universitetui tapti valstybės ir visuomenės ateities formavimo židiniu, o jo absolventams aktyviai dalyvauti ateities kūrime, gebėti pozityviai paveikti savo paties, savo valstybės ir pasaulio raidą“.

Teisės sąvoka vis dažniau yra minima su tokiais terminais kaip „technologijos, dirbtinis intelektas“. Kokia yra technologijų įtaka teisės mokslui?

„Plėtojant, modernizuojant ir kuriant naujas technologijas, dirbtinį intelektą, susiduriant  su asmens duomenų apsaugos iššūkiais, teisei tenka svarbus vaidmuo –  inicijuojami technologijų plėtrą reglamentuojantys teisės aktai, taisyklės, etikos standartai. Taip pat svarbu jų įgyvendinimas ir laikymosi užtikrinimas“.

Teisė ir dirbtinis intelektas – ar tikrai tuo norima pakeisti teisėją? Kokios Jūsų įžvalgos?

„Manau, dirbtinis intelektas padidins teismų sistemos darbo efektyvumą. Teisėjo nepakeis, tačiau padės teismams greičiau išspręsti ginčus arba sumažinti ginčų skaičių“.

Yra žmonių teigiančių, kad pasigenda tokių teisėjų savybių kaip sąžiningumas ir  jautrumas žmogaus problemai – tad ar tikrai dirbtinis intelektas (DI)  priimtų teisingesnius sprendimas nei žmogus?

„Galimai, kadangi dirbtinio intelekto neįtakos išoriniai faktoriai, tokie kaip jautrumas, gailestis, tačiau galimos kitokio pobūdžio sisteminės ir techninės klaidos. DI negebės pateikti visapusiškai teisingo sprendimo, kadangi net ir kokybiškai DI atlikta  įstatymų analizė, neužtikrina teisingo sprendimo priėmimo, kurį galėtų priimti teisėjas“.

Kuo dabartiniai būsimieji teisininkai skirsis nuo teisės studijas pabaigusių  prieš gerą dešimtmetį?

„Dirbtinio intelekto pažanga  supaprastins  teisininkų darbą, tačiau teisininkai turės išmanyti šiuolaikines technologijas, gebėti jas kontroliuoti ir valdyti“.