Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU) startuoja Nekilnojamojo turto verslo ir investavimo bakalauro studijų programa. Studijos prasidės jau šį rugsėjį, o priėmimas į šią studijų programą jau vykdomas.

Kaip teigia KSU rektorė prof. dr. Jolanta Bieliauskaitė, KSU siekia vykdyti studijų programas,  orientuotas į šiandienos ir ateities darbo rinkos poreikius. Pasak rektorės, nekilnojamojo turto verslo ir investavimo sritis yra auganti, joje atsiranda vis daugiau gyvenamųjų ir komercinių objektų, kurių valdymui reikia šios srities profesionalų. „Tai kintanti sritis, veikiama įvairių veiksnių: ekonominių ciklų, besikeičiančių verslo sąlygų, reguliavimo kaitos bei technologinių pokyčių“, –  sako rektorė. Ji pabrėžia, kad šios srities specialistams aktualus platus žinių spektras, todėl programoje numatyti studijų dalykai, apimantys verslo vadybą, nekilnojamojo turto teisę, verslumą, pardavimų valdymą, kapitalo rinkas, nekilnojamojo turto vertinimą, nekilnojamojo turto technologijas ir kitas temas. „Siekiame, kad studentai, baigę šias studijas, galėtų konkuruoti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje“, – teigia rektorė. Ji tvirtina, kad sėkmingai baigę studijas absolventai bus pasirengę įvairioms verslo sektoriaus karjeros galimybėms, įskaitant investicijas į nekilnojamąjį turtą, plėtrą, vertinimą, tarpininkavimą ir turto valdymą. Jie gebės dirbti investavimo analitikais, privačiais investuotojais, profesionaliais NT konsultantais ir NT rinkos analitikais.

Deimantė Žilinskienė, KSU Verslo inovacijų ir komunikacijų mokyklos vadovė, pabrėžia, kad ši studijų programa sukurta remiantis nekilnojamojo turto verslo ir investavimo profesionalų įžvalgomis bei jų dėstymo patirtimi. D. Žilinskienė mini, kad studentams bus sudarytos sąlygos derinti studijas su darbu ir kitomis asmeninio gyvenimo veiklomis, kadangi studijos vyks nuolatine – nuotoline studijų forma. Toks studijų organizavimo būdas taip pat leis studentams dar studijų metais įgyti praktinės, ekspertinio darbo patirties industrijoje ir įgytas žinias iškart taikyti savo darbinėje veikloje.

Kaip teigia prof. dr. Andrius Stasiukynas, UAB „Stamita” direktorius ir savininkas, nekilnojamasis turtas yra viena iš pagrindinių investavimo formų, kuri gali užtikrinti ilgalaikį finansinį saugumą ir stabilų pajamų šaltinį, tad žinios apie investicijų valdymą, rizikos vertinimą ir finansinių strategijų kūrimą yra itin svarbios norint sėkmingai investuoti ir valdyti savo turtą.

„Mūsų šalies ekonomikoje nekilnojamojo turto sektorius vaidina svarbų vaidmenį, tad pastebime, kad ne mėgėjų, o būtent kvalifikuotų specialistų poreikis nuolat didėja. Kazimiero Simonavičiaus universiteto parengta Nekilnojamojo turto verslo ir investavimo bakalauro studijų programa yra pritaikyta šiems poreikiams atliepti”, –  teigia prof. dr. Andrius Stasiukynas.

Jis taip pat kviečia studentus studijų metu išnaudoti galimybes ir  susipažinti su ekspertais, dėstytojais ir kitais kolegomis, kurie gali tapti vertingais kontaktais pradedančio nekilnojamojo turto eksperto karjeros kelyje. „Dalyvaudami seminaruose, konferencijose ir kituose renginiuose studentai turi neįkainojamas galimybes plėsti profesionalų tinklą ir ieškoti verslo galimybių, kas šioje industrijoje itin svarbu“, – teigia prof. dr. sako A. Stasiukynas.

Jis taip pat pabrėžia, kad nekilnojamojo turto sritis yra reikšminga ir prisideda prie miestų ir bendruomenių plėtros, modernios ir tvarios infrastruktūros kūrimo. „Manau, kad būtent tai suteikia galimybę ne tik užsidirbti, bet ir daryti ilgalaikį teigiamą poveikį visuomenei”, –  teigia prof. dr. Andrius Stasiukynas, UAB „Stamita” direktorius ir savininkas.

Bakalauro studijos truks 3,5 metų. Studijos vykdomos lietuvių – anglų kalba.

Plačiau apie Nekilnojamojo turto verslo ir investavimo studijų programą galite sužinoti čia.

Stojantieji į Kazimiero Simonavičiaus universiteto Aviacijos vadybos, Organizacinių inovacijų ir vadybos bei į Integruotos komunikacijos magistro studijų programas 2024 metų priėmimo metu turės galimybę pretenduoti į 5 valstybės skiriama studijų stipendija finansuojamas studijų vietas. Kandidatų į visam studijų laikotarpiui skiriamą valstybės finansavimą atranka vyks konkursinės eilės formavimo principu, orientuojantis į jų ankstesnių studijų akademinius pasiekimus bei į įvertinimą, gautą už dalyvavimą motyvaciniame pokalbyje su KSU Priėmimo komisija.

Priėmimas į KSU magistro studijas su galimybe pretenduoti į valstybės skiriama studijų stipendija finansuojamas (VNF/ST) vietas jau vyksta ir tęsis iki 2024 m. rugpjūčio 11 d.

Daugiau informacijos: priemimas@ksu.lt

Išsamiau apie Aviacijos vadybos studijų programą skaitykite čia:  https://l1nq.com/LDTBu

Išsamiau apie Organizacinių inovacijų ir vadybos studijų programą skaitykite čia: https://l1nq.com/mCjLN

Išsamiau apie Integruotos komunikacijos studijų programą skaitykite čia: https://encr.pw/YAVit

2023–2024 m. m. pavasario semestro metu Kazimiero Simonavičiaus universiteto darbuotojai – lekt. Ramūnas Jucevičius, prof. dr. Tomas Butvilas ir dr. Loreta Tauginienė skaitė pranešimus tarptautinei akademinei bendruomenei ir dalyvavo mišriose intensyviose programose (BIP; angl. Blended Intensive Programmes).

2024 m. kovo mėn. lekt. Ramūnas Jucevičius dalyvavo Leuvene (Belgija) vykusioje BIP apie Europos Sąjungos (ES) teisę ir institucijas. Lektorius skaitė pranešimą apie pažeistų vartotojų teisių apsaugą ES, kuri sulaukė BIP dalyvių susidomėjimo ir paskatino diskusijas apie gerąsias praktikas bei naujausių pokyčių poreikį šioje srityje. Lekt. Ramūnas Jucevičius pasidžiaugė: „Dalyvavimas man kaip dėstytojui buvo vertingas dėl galimybės pasikeisti žiniomis ir patirtimi su kolegomis iš kitų šalių, taip pat užmegzti naujus profesinius ryšius.“ Kartu su BIP dalyviais lektorius taip pat lankėsi Europos Parlamente.

BIP Belgijoje dalyvavo aukštųjų mokyklų atstovai iš Belgijos, Ispanijos, Italijos, Nyderlandų, Portugalijos ir Rumunijos. Sutarta bendradarbiauti su LUMSA universitetu iš Palermo.

2024 m. gegužės mėn. dr. Loreta Tauginienė dalyvavo Europos universitetų aljanso Ulysseus organizuotoje BIP etikos klausimais Sevilijoje (Ispanija). Prorektorė skaitė pranešimą apie mokslinių tyrimų etikos ypatumus piliečių moksle, pateikė praktinių pavyzdžių. BIP dalyviai pasidžiaugė, kad jiems bus lengviau ne tik atpažinti piliečių mokslo iniciatyvas savo mieste, bet ir jas vertinti mokslinių tyrimų etikos kontekste.

BIP Ispanijoje dalyvavo aukštųjų mokyklų atstovai iš Estijos, Ispanijos, Italijos, Juodkalnijos, Prancūzijos, Slovakijos ir Suomijos. Sutarta bendradarbiauti su Sevilijos universitetu.

2024 m. birželio mėn. prof. dr. Tomas Butvilas kartu su Universiteto studentais dalyvavo Gdanske vykusioje BIP apie aukštojo mokslo vietą šiandieniame pasaulyje. Didelis dėmesys skirtas psichologinio atsparumo klausimams visai akademinei bendruomenei, akcentuojant kartų skirtumus bei pabrėžiant Z kartos bruožus. Profesorius dalyvavo dėstytojams skirtuose seminaruose, mokslo dirbtuvėse bei mokslinėje diskusijoje. Kartu su BIP dalyviais ir Universiteto studentais prof. dr. Tomas Butvilas dalyvavo ir kitose BIP veiklose: „Tiek studentai, tiek dėstytojai dalyvavome įtraukiančiose veiklose, o popiet buvo itin kruopščiai ir sumaniai sugalvotos įvairios socialinės veiklos tiek Sopote, tiek Gdansko senamiestyje. Tikrai buvo išlaikyta Activity in Diversity dvasia!“

BIP Lenkijoje dalyvavo aukštųjų mokyklų atstovai iš Brazilijos, Čekijos, Libano, Portugalijos, Rumunijos, Slovėnijos ir Ukrainos. Sutarta bendradarbiauti su Gdansko universitetu.

Universiteto akademinės bendruomenės narių dalyvavimas BIP finansuotas Erasmus+ programos lėšomis.

Šių metų birželio 17 d. Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) prorektorė L. Tauginienė dalyvavo diskusijoje apie mokslinį ir akademinį sąžiningumą. Diskusijoje buvo nagrinėjama, kaip mokslinio sąžiningumo ugdymas gali būti efektyviai integruotas į ugdymo programas mokyklose. Taip pat buvo diskutuota, kaip politikos formuotojai, tyrėjai ir mokslinius tyrimus atliekančios institucijos gali bendradarbiauti siekdamos skatinti mokslinį sąžiningumą, reaguoti į mokslinio nesąžiningumo atvejus ir pan.

Savo pasisakyme prorektorė pabrėžė, kad svarbu ne mokinių amžius, nuo kurio turi būti mokoma apie mokslinį sąžiningumą, bet etapas, kai mokiniams pradedamas gamtamokslinis ugdymas (angl. science education). Būtent šiame etape mokiniai turi galimybę išplėsti savo supratimą apie privatumą (moksliniuose tyrimuose dažnai siejamą su konfidencialumu ir asmens duomenų apsauga) bei geranoriškumo principą (moksliniuose tyrimuose siejamą su informuoto asmens sutikimu dalyvauti konkrečiame moksliniame tyrime ir teise bet kada pasitraukti iš dalyvavimo jame). Prorektorė akcentavo, kad etiniam jautrumui formuoti reikia laiko: turi būti sudaroma galimybė jį vystyti ir stiprinti palaipsniui, pavyzdžiui, dalyvaujant piliečių moksle (bendrakūros principu atliekamuose moksliniuose tyrimuose, kuriuose tyrėjų veiksmus atlieka skirtingo amžiaus, išsilavinimo ir kompetencijos asmenys, t. y. apjungiamos profesionalių ir mėgėjų tyrėjų pastangos). Mokslinio sąžiningumo ugdymas tiek universitetui, tiek nusistovėjusias vertybes turinčiam studijuojančiajam gali kelti tam tikrus iššūkius.

Diskusijoje taip pat dalyvavo buvusi Suomijos nacionalinės mokslinio sąžiningumo tarybos (TENK) vadovė ir ALLEA 2023 m. Europos tyrėjų etikos kodekso rengimo darbo grupės vadovė prof. Krista Varantola ir Jungtinės Karalystės mokslinio sąžiningumo tarnybos (UKRIO) vyriausiasis inovacijų specialistas James Parry. Diskusiją moderavo Austrijos mokslinio sąžiningumo agentūros vadovė dr. Sabine Chai.

Tematines diskusijas (EduTalks@CoE) periodiškai organizuoja Europos Tarybos Etikos, skaidrumo ir sąžiningumo švietime platforma (angl. The Council of Europe Platform on Ethics, Transparency and Integrity in Education (ETINED)). Lietuvos atstovė šioje platformoje yra Studijų kokybės vertinimo centro darbuotoja Ieva Vaiciukevičienė.

Kviečiame pasiklausyti diskusijos įrašo: EduTalk@CoE on Research and Academic Integrity on Vimeo.

1. Ar galėtumėte trumpai prisistatyti?

Mano vardas Viktorija Kučuk, man 18 metų, esu iš Dnipro, Ukrainos. 2023 metais baigiau 138-ąją gimnaziją su sidabro medaliu. Šiuo metu esu pirmakursė Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU), studijuoju Aviacijos vadybą. Mano profesijos pasirinkimas nebuvo atsitiktinis – nuo vaikystės mane žavėjo lėktuvai ir oro uostai. Mano pomėgiai yra tinklinis ir sportiniai šokiai, turiu apdovanojimų šiose srityse. Mano pagrindinės stiprybės yra noras mokytis ir tobulėti, esu pasiruošusi savirealizacijai bet kurioje veiklos srityje. Tačiau turiu ir silpnybę: sau keliu aukštus tikslus ir reikalavimus.

2. Kas motyvavo Jus tapti KSU studente?

KSU siūlo vieną stipriausių Aviacijos vadybos programų Europoje, su integruotais IATA kursais. Mažos studijų grupės užtikrina asmeninį dėmesį kiekvienam studentui.

3. Kodėl pasirinkote Lietuvą?

Nusprendžiau siekti aukštojo mokslo Lietuvoje, nes švietimas  Lietuvoje atitinka aukštus standartus. Lietuvoje įgytas išsilavinimas yra pripažįstamas visoje Europoje. Be to, Lietuva yra nuostabi šalis.

4. Kuo KSU studijos skiriasi nuo studijų jūsų šalyje?

Pagrindinis skirtumas tarp studijų KSU ir studijų Ukrainoje yra tas, kad nuo pirmųjų metų studentai studijuoja savo srities dalykus ir nėra apkraunami nesusijusiais dalykais. Tai leidžia studentams skirti visą laiką profesiniam tobulėjimui. Kitas svarbus skirtumas  – KSU dėstytojai ir personalas su studentais elgiasi pagarbiai, pripažįsta jų teises ir traktuoja juos kaip lygius sau. Tai tikrai svarbu.

5. Koks buvo netikėčiausias studijų aspektas Lietuvoje?

Labiausiai mane nustebino tai, kad  pasiekę gerų akademinių rezultatų, studentai  iš dalies gali finansuoti savo universiteto studijas, tai įmanoma net privačiuose universitetuose. Be to, galima dirbti ir siekti išsilavinimo – tam sudaromos sąlygos.

6. Kaip manote, kokios yra KSU stiprybės ir kokiose srityse reikia tobulėti?

KSU pasižymi bendradarbiavimu su Lietuvos ir tarptautinėmis kompanijomis, paruošdamas studentus sėkmingai karjerai. Universitetas taiko inovatyvius mokymo metodus, turi studentų mainų sutartis su daugiau nei 100 universitetų visame pasaulyje. KSU siūlo daugybę galimybių dalyvauti profesiniame mokyme ir švietimo projektuose užsienyje. Universitetas orientuojasi į specialybes, kurios paklausios ne tik šiandien, bet ir ateityje. Manau, kad KSU yra šiuolaikiškas universitetas ir atitinka šiuolaikinius standartus. Trūkumų įvardinti negalėčiau.

7. Kokie jūsų planai artimiausiems 5 metams?

Per artimiausius 5 metus planuoju baigti bakalauro ir magistro studijas KSU, susirasti darbą savo srityje ir įtvirtinti žinias bei patirtį, įgytas studijų metu.

Šį sezoną Vilkaviškio futbolo klubo „Šešupė“ komandos sportinius kostiumus papuošė Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) logotipas. KSU Verslo vadybą studijuoja šios komandos žaidėja Dovilė Dockaitė. Dovilė – profesionali futbolininkė, sportinę karjerą sėkmingai derinanti su studijomis Kazimiero Simonavičiaus universitete.

Pasak KSU rektorės prof. dr. Jolantos Bieliauskaitės, universitetas siekia auginti ir puoselėti studentų talentus ir stengiasi, kad tam būtų sudarytos visos galimybės: lankstus paskaitų tvarkaraštis, esant poreikiui – individualus studijų grafikas. „Gavome Dovilės ir klubo prezidento prašymą paremti klubą ir ilgai nesvarstėme – kokybiška sportine apranga aprūpinome visą merginų komandą. Dovilės komandos laimėjimai yra ir mūsų laimėjimai“, – sako rektorė.

Dovilė sako, kad ji visada jaučia tiek studentų, tiek dėstytojų palaikymą. Pasak jos, smagu, kad klubo sportinę aprangą papuoš jos alma mater užrašas ir logotipas. „Mums garbė reklamuoti KSU – universitetą, kuriame studijuoju. Tikime, kad KSU atributika mums atneš sėkmę“, – sako ji.

Vytautas Paunksnis, Dovilės Dockaitės treneris ir FK „Šešupė“ prezidentas,  džiaugiasi užmegzta partneryste su Kazimiero Simonavičiaus universitetu ir tikisi, kad ji išaugs į ilgalaikį bendradarbiavimą. ,,Esame klubas, kuris jau dvidešimt metų pavienius talentus augina sunkiu ir kasdieniu darbu. Esame dėkingi universitetui, kuris supranta paramos mūsų futbolui prasmę ir vertę“, – sako klubo prezidentas. Klubas „Šešupė“ – pelno nesiekianti organizacija, turinti paramos rėmėjo statusą. „Branginame kiekvieną rėmėją“, –  sako Vytautas Paunksnis. Jis tikina, kad ši parama svarbi ir  simboline prasme. Pasak trenerio, klubas skatina žaidėjus siekti karjeros aukštumų ne tik sporte bet ir gyvenime. ,,Džiaugiamės ir stebime, kaip klostosi mūsų žaidėjų karjeros – raginame žaidėjas atrasti savo pašaukimą ir įgyti aukštąjį išsilavinimą, kuris taptų tvirtu pagrindu gyvenime“, – sako Vytautas Paunksnis.

Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) gegužės 27-28 dienomis surengė 4-ąją tarptautinę mokslinę konferenciją „Šiuolaikinės teisės iššūkiai: tarptautinė perspektyva”. Šis kasmetinis renginys subūrė universitete teisės srities specialistus, mokslininkus bei studentus iš 12 pasaulio šalių.

Šių metų konferencijoje daug dėmesio buvo skirta teorinėms ir praktinėms žmogaus teisių, teisės ir technologijų sąveikos, teisinio švietimo problemoms, Europos Sąungos teisės naujovėms, Ukrainos teisinės sistemos ypatumams vykstančio karo kontekste.

Pasak KSU rektorės prof. dr. Jolantos Bieliauskaitės, ši kasmet vykstanti konferencija – puiki proga atskleisti šiuolaikinės teisės pokyčius tarptautinėje erdvėje. „Nuolatos kylančių teisinių iššūkių sprendimui mokslinė teisės ir teisinės sistemos refleksija yra ypač svarbi. Todėl labai džiaugiamės kasmet gausėjančiu konferencijos pranešėjų skaičiumi. Pristatomų pranešimų temų įvairovė atskleidžia naujausias teisinių tyrimų, teisinio reguliavimo ir teisės taikymo tendencijas. Tikime, kad renginio metu užmegzti kontaktai taip pat leis pasidalinti gerąja patirtimi ir prisidės prie skirtingų šalių teisinių sistemų tobulinimo“, – sakė rektorė.

Šių metų kovo 1 d. startavo atsinaujinusi tarptautinių konferencijų skatinimo programa, inicijuota Vilniaus miesto plėtros agentūros  „Go Vilnius“. Paraiškas kviečiami teikti visi, norintys Vilniuje organizuoti tarptautines konferencijas ar kitus panašaus pobūdžio renginius. Pareiškėjai gali tikėtis net iki 30 tūkst. eurų konferencijos išlaidas padengiančios kompensacijos. Tinkamos finansuoti konferencijos turi atitikti tam tikrus kriterijus, apimančius tarptautiškumą, konferencijos dydį, trukmę, sezoniškumą ir kt.

Tarptautinių konferencijų skatinimo programa remia konferencijas, kuriose dalyvauja daugiau nei 50 dalyvių, iš kurių, bent pusė yra užsieniečių. Konferencija turi trukti mažiausiai 2 dienas ir vykti mokamose patalpose (viešbučiuose, konferencijų centruose, netradicinėse vietose ir pan.). Visos konferencijos bus vertinamos pagal tam tikrus kriterijus, kurių svarbiausi yra konferencijos dydis, tarptautiškumas, trukmė. Skiriama kompensacijos suma negalės būti didesnė nei 60 proc. konferencijos biudžeto. Vienai konferencijai bus galima pateikti tik vieną paraišką, kuri turės būti pateikta likus ne mažiau kaip 30 dienų iki konferencijos pradžios.

„Siekiame, kad Vilnius būtų matomas užsienyje ir atpažįstamas kaip patrauklus miestas keliauti, gyventi, dirbti ar investuoti. Žinome, kiek daug pastangų ir resursų reikia skirti planuojant ir organizuojant europinę konferenciją ar pasaulinį kongresą ir koks reikšmingas yra miesto palaikymas, todėl tikime, kad ši programa, sumažinanti finansines konferencijų organizatorių rizikas, padės į Vilnių pritraukti svarbių tarptautinių renginių“, – pažymi „Go Vilnius“ vadovė Dovilė Aleksandravičienė.

Į programoje numatytas lėšas pretenduoti gali vieši ir privatūs juridiniai asmenys, organizuojantys konferenciją savo kaštais ir prisiimantys atsakomybę už konferencijos organizavimą. Taip pat  konferencijų organizatoriai, veikiantys užsakovo vardu ir galintys pateikti atstovavimą.

„Tai reikalinga ir svarbi Vilniaus miesto iniciatyva, kuri paskatins universitetą rengti didesnes tarptautines konferencijas ir padės į jas pritraukti aukšto lygio pranešėjus ir ekspertus. Visi esame suinteresuoti, kad Vilnius užsienyje būtų žinomas ne tik kaip turistinis traukos objektas, bet ir kaip žinių ir inovacijų centras,“ – sako Kazimiero Simonavičiau universiteto rektorė prof. dr. Jolanta Bieliauskaitė.

2023 m. konferencijų skatinimo programa pasinaudojo iš viso 74 tarptautinės konferencijos, joms buvo suteikta finansavimo už 615 tūkst. Eur. – ši suma skirta iš turisto rinkliavos surinktų lėšų. Ekonominė vertė, kurią sugeneravo šios konferencijos – 17 mln. Eur. Vienam konferencijos dalyviui buvo skirta 40 Eur finansavimo, o jo sugeneruota ekonominės vertės siekia apie 1000 Eur.

„Norint pasiekti gerų rezultatų, turi patikti tai, ką darai. Aviacija mane supa ne tik studijose, tačiau ir darbinėje veikloje, o ir nemažai draugų yra sutikti studijuojant universitete, tad man šis sektorius ypatingai artimas širdžiai ir įdomus“, – sako Kazimiero Simonavičiaus universitete aviacijos vadybą trečius metus studijuojantis Algimantas Žemaitaitis.

Algimantas studijuoti į Vilnių atvyko iš mažo Lukšių miestelio. Sostinėje greitai susirado ne tik draugų, bet ir mėgstamą veiklą  –  bėgimą, kuris tapo profesionalaus sporto karjeros pradžia. KSU studentas profesionaliai treniruojasi vidutinių distancijų bėgimams ir džiaugiasi puikiu rezultatu  –  2024 metų žiemos sezono iškovotu 800 metrų bėgimo Lietuvos čempiono titulu. Be Aviacijos vadybos studijų ir sporto, Algimantas savo laisvalaikį skiria kelionėms, draugams ir savo šuniukui Džiugui.

Paklaustas apie studijų pasirinkimą A. Žemaitaitis pasakoja, kad studijos Kazimiero Simonavičiaus universitete jam nebuvo pirmosios. Po mokyklos baigimo jis stojo į kitą universitetą, kur taip pat rinkosi studijų programą, susijusią su aviacija. Studijų metu suprato, kad jo netenkina studijų kokybė, o ir karjeros galimybės baigus šią programą, pasirodė gana ribotos. Tuomet Algimantas iš draugų išgirdo apie Aviacijos vadybos bakalauro studijas Kazimiero Simonavičiaus universitete. Studijas KSU baigę arba tuo metu studijavę bičiuliai, gyrė universiteto dėstytojus, praktinį studijų aspektą. Algimantui buvo aktualu, jog universitetas lanksčiai žiūri į dirbančius studentus ir čia sudaromos visos sąlygos, leidžiančios derinti studijas su darbu ir pomėgiais. Tai lėmė Algimanto pasirinkimą pradėti Aviacijos vadybos studijas Kazimiero Simonavičiaus universitete.

„Nors šiuo metu nedirbu aviacijos sektoriuje, įgytos žinios aktualios yra lengvai pritaikomos daugelyje sričių. Oro uosto infrastruktūros planavimas, savo įsivaizduojamų avialinijų projekto kūrimas, valstybių aviacijos sektoriaus perspektyvų ir pavojų vertinimas, aviakompanijų biudžeto analizė – tai tik keli pavyzdžiai, ką per šiuos tris metus veikėme su kolegomis“, – sako Algimantas. Studentas mini, kad KSU turi visą reikalingą infrastruktūrą kokybiškam mokslui bei praktikavimuisi. Kaip sako Algimantas, atėjus dienai, kai sukurtos situacijos nebebus simuliacijos,  gerai paruošti studentai jausis žymiai drąsiau atlikdami tikras užduotis realioje aviacijos aplinkoje. „Savo ateitį sieju su aviacija. Šiuo metu mane labiausiai domina darbas oro uostuose, jų infrastruktūros planavimas, rizikų ir krizių valdymas. Kaip tik planuoju atlikti praktiką oro uoste, po kurios tikiuosi dar aiškiau išsigryninti ateities planus”.

Į klausimą, kaip pavyksta suderinti studijas, darbą ir bėgimo sportą, Algimantas atsako, kad  svarbu išmokti planuoti savo laiką. „Disciplina, laiko planavimas, kantrybė, užsispyrimas ir kryptingas rezultato siekimas praverčia ne tik sporte, bet ir studijose“, – sako jis.

Lankstaus studijų grafiko dėka, Algimantas gali dirbi, sportuoti ir planuoti keliones. Kaip teigia KSU studentas, „labai patogu, kai yra galimybė į paskaitas prisijungti nuotoliu, nespėjus sudalyvauti – visada galima peržiūrėti paskaitos įrašą, o atsiskaitymus dažnai taip pat pavyksta suderinti man patogiu laiku, neaukojant jokių kitų savo veiklų“. Jis taip pat džiaugiasi universiteto suteikiama galimybe pažinti tikrus aviacijos srities profesionalus, kurie nuoširdžiai ir atsidavusiai dalinasi savo patirtimi, patarimais ir žiniomis. „Smagu mokytis iš žmonių, daug pasiekusių šioje srityje. KSU paskaitos nėra grįstos vien sausa teorija“, – sako Algimantas.

Algimantas aktyvus ir po paskaitų – jis  kuravo universiteto bėgimo komandą, dalyvauja universiteto renginiuose, atstovavo universitetui Lietuvos studentų lengvosios atletikos varžybose. „Galimybė įsitraukti į kitas veiklas suteikia man galimybę augti kaip asmenybei“, sako jis. Būsimiems studentams Algimantas linki įsiklausyti į save, įvertinti savo pomėgius, rasti draugų, kurie gali daugiau papasakoti apie savo patirtį universitete.