Komunikacijos studijų kryptis jau ne pirmus metus išlieka viena populiariausių Lietuvoje. Apie šios srities specialistų poreikį byloja ne tik statistika, bet ir patys absolventai, patyrę savo pasirinktos specialybės paklausą dar studijų metu. Universitetai, siekdami aukščiausio lygio studijų kokybės ir tikslingų teorinių bei praktinių žinių suteikimo studentams, šias studijų programas orientuoja atsižvelgiant į naujausias aktualijas bei pokyčius skaitmeninėje aplinkoje. KSU integruotos komunikacijos magistro studijų programa orientuota ne tik į visų aukščiausio lygio specialistui būtinų teorinių bei praktinių žinių suteikimą, bet ir itin didelę reikšmę turintį skaitmeninį marketingą.

Apie tai, kuo išskirtinė ši studijų programa ir naudingos jos metu suteiktos žinios, kalbinome KSU Integruotos komunikacijos programos skaitmeninio marketingo dėstytoją prof dr. Rimantą Plungę.

 KSU siūlo atnaujintą Integruotos komunikacijos studijų programą magistrams, kurioje didelis dėmesys yra skiriamas ir skaitmeniniam marketingui. Šį terminą girdime vis dažniau. Gal galite keliais žodžiais apibrėžti kas gi tai yra?

„Marketingas – tai socialinė vadybinė veikla, duodantis pelną, vartotojų tenkinimas. Šiuolaikiniame pasaulyje vartotojai, dėl įvairiausių priežasčių (patogumo, naujų potyrių, geresnės kainos ir pan.) juda į šiuolaikines skaitmenines aplinkas. Keičiasi daugybė gyvenimo, komunikacijos komponentų, vyksta greita skaitmeninių aplinkų plėtra. Keičiasi ne tik vartotojų įpročiai, bet pastebimos ir kultūros slinktys, greita skaitmeninės infrastruktūros plėtra. Natūraliai skaitmeninis marketingas įgyvendina vieną pagrindinių tikslų – pasiekti tikslinę auditoriją tinkamu laiku, tinkamoje vietoje ir tinkamu būdu. Būtina pažymėti, kad kai kurios auditorijos yra pasiekiamos tik skaitmeninėse erdvėse, nes jie yra skaitmeninių erdvių čiabuviai. Tokias vartotojų – aplinkų transformacijas analizuoja, modeliuoja elektroninis marketingas“.

Kasmet pastovių interneto vartotojų skaičius vis auga, vis daugiau žmonių paslaugas ir prekes perka internetu. Ar skaitmeninis marketingas tampa vienu iš svarbiausių rinkodaros kanalų?

„Be jokios abejonės taip – paskutiniai trys dešimtmečiai pasižymi ypatinga šiuolaikinių medijų technologijų, skaitmeninės kultūros, infrastruktūros plėtra, natūralu, kad išnaudojamos naujos galimybės pasiekti įvairias tikslines auditorijas“.

Kodėl komunikacijos specialistui reikia taip gerai išmanyti skaitmeninį marketingą?

„Šiuolaikinės technologijos suteikia daugybę naujų galimybių marketingo specialistams realizuoti savo sumanymus, įgyvendinti tikslus, tačiau kelia ir daugybę naujų iššūkių – saugumo, elektroninių atsiskaitymų, dirbtinio intelekto elementų, audiovizualinių technologijų taikymo. Dažnai naujos technologijos žada naujas galimybes, tačiau rinkos specialistai turi mokėti spręsti ir naujus iššūkius, o tam reikia skaitmeninių medijų aplinkų pažinimo ir supratimo kaip veikti jose“.

Pandemija pakoregavo žmonių pirkimo įpročius – pirkti prekes ar paslaugas internetu tapo paprasta, greita ir nesudėtinga. Ar šis pandemijos laikotarpis turės įtakos gerų skaitmeninio marketingo specialistų poreikiui?

„Pandeminis laikotarpis paspartino procesus, kurie jau natūraliai vyksta. Drąsiai galima atsakyti, kad skaitmeninio marketingo specialistų poreikis tik auga. Darbo rinkoje vykstančios slinktys yra negrįžtamos, daug dalykų, kurie atrodė natūralūs ir įprasti niekada nebegrįš“.

Atsižvelgiant į  dabartinę situaciją, ši studijų kryptis turi daug perspektyvų. Kokiose srityse ir įstaigose absolventai galės įsidarbinti?

„Tenka stebėti savo buvusių studentų dirbančių visame pasaulyje karjeras, todėl galiu drąsiai tvirtinti, kad šiuolaikines medijas, skaitmenines aplinkas pažįstantis specialistas nesunkiai randa savo veiklos sferą, lengvai prisitaiko darbo rinkoje ir yra pasiruošęs nuolatiniams pokyčiams. Drąsiai galėčiau tvirtinti, kad integruotos komunikacijos specialistų įsidarbinimo galimybės yra labai didelės“.

Interneto erdvei užimant vis didesnį vaidmenį verslo pasaulyje, galima tik spėti, kad ateityje mūsų lauks dar ne vienas pokytis šioje srityje. Tad mokslas  universitete, kuris studijų programas pritaiko besikeičiantiems poreikiams yra geriausias sprendimas tiems, kas nori įgyti aktualias ir naudingas žinias bei sėkmingai įsilieti į specialistų gretas.

Kazimiero Simonavičiaus universiteto Organizacinių inovacijų vadybos magistro ir Aviacijos vadybos bakalauro studijų programos studentų baigiamųjų darbų gynimai vyks birželio 14 dieną.

Gynimų pradžia – 10:00 val. Gynimai vyks naudojantis „Zoom“ platforma.

Baigiamųjų darbų gynimai yra vieši. Norinčius stebėti transliaciją kviečiame registruotis el.paštu: studijos@ksu.lt nurodant savo vardą, pavardę ir el. pašto adresą. Užsiregistravusiems bus atsiųsta transliacijos nuoroda ir prisijungimo duomenys.

Registracija būtina.

Kazimiero Simonavičiaus universiteto Mados industrijos bakalauro studijų programos studentų baigiamųjų darbų gynimai vyks birželio 11 dieną.

Gynimų pradžia – 13:00 val. Gynimai vyks naudojantis „Zoom“ platforma.

Baigiamųjų darbų gynimai yra vieši. Norinčius stebėti transliaciją kviečiame registruotis el.paštu: studijos@ksu.lt nurodant savo vardą, pavardę ir el. pašto adresą. Užsiregistravusiems bus atsiųsta transliacijos nuoroda ir prisijungimo duomenys.

Registracija būtina.

„Patirtis, kurią įgausite studijuodami ar atlikdami praktiką užsienyje, bus garantuotai naudinga ne tik profesiniame,  bet ir jūsų asmeniniame gyvenime“.

Esate baigusi studijas Kazimiero Simonavičiaus universitete. Ką jos Jums davė?

„Būtent universitete išmokau drąsiai reikšti savo nuomonę, įgijau tikrai vertingos viešojo kalbėjimo patirties, išmokau susidėlioti prioritetus ir atkakliai siekti savo tikslų. Labiausiai studijų metu vertinau tai, jog daugumos paskaitų metu nebuvome statomi į itin griežtus rėmus – galėjome rinktis sau įdomiausias projektų temas, atlikdavome nemažai praktinių užduočių, o dėstytojai dalinosi savo asmenine patirtimi iš verslo ar viešojo sektoriaus. Universitetui esu išties dėkinga ir už įgytą tarptautinę patirtį bei už studijų metu sutiktus žmones, kuriuos iki šiol drąsiai galiu vadinti draugais“.

Jūs pasinaudojote studentams suteikta galimybe išvykti pagal „Erasmus+“ programą. Kas Jus labiausiai motyvavo priimant šį sprendimą ir kaip išsirinkote šalį?

„Tuo metu, kai apsisprendžiau pretenduoti į „Erasmus+“ praktiką pirmąjį kartą (2019 m. vasarai), pokyčių man išties reikėjo. Taigi, apmąsčiusi visus „už“ ir „prieš“, ryžausi šiam nuotykiui ir be galo džiaugiuosi savo sprendimu. Be to, po tikrai nuostabios vasaros gavau pasiūlymą sugrįžti į tą pačią įmonę ir baigusi studijas – taip atsidūriau čia antrąjį kartą, šįkart 3 kartus ilgesniam laikotarpiui.

Pirmiausia mano širdis krypo link Ispanijos bei kitų Viduržemio jūros valstybių. Bet galiausiai nusprendžiau būti originalesne ir išvykau į Slovakiją, kur jūros nė su žiburiu nerasi. Iš tiesų šiam sprendimui nemažai įtakos turėjo vienos vasaros metu Amerikoje sutikti šios šalies žmonės, su kuriais ir pasibaigus „Work and Travel“ programai palaikėme gan stiprų ryšį. Atvykusi pas juos į svečius supratau, kad norėčiau čia praleisti daugiau laiko“.

Kaip vyko pasiruošimas kelionei? Kaip pasaulinė pandemija pakoregavo planus?

„Tai buvo be galo įtemptas laikotarpis. Iki paskutinės dienos nebuvau tikra, ar pavyks normaliai pasiekti praktikos vietą. Mano „Erasmus+“ programos pradžia buvo numatyta 2020 m. rugsėjo 15 d. – būtent tada, kai Europoje iš lėto prasidėjo ir antroji pandemijos banga. Pasakysiu nuoširdžiai, kiekvienas rytas prieš kelionę prasidėdavo su baime rasti atšaukimo laišką el. pašte ir tikrinant naujienas, ar nebuvo įvesti nauji kelionių ribojimai tarp man aktualių šalių. Galiausiai visgi pasisekė ir spėjau į vienus iš paskutinių lėktuvų iki Austrijos sostinės“.

Koks buvo Jūsų praktikos tikslas?

„Oficialus numatytas tikslas buvo praktiškai pritaikyti universitete įgytas organizacinių inovacijų, vadybos, komunikacijos ir turizmo žinias. Taip pat aš norėjau pagerinti savo analitinius, kalbinius, koordinavimo, planavimo ir komandinio darbo įgūdžius. Neslėpsiu, jog šalutinis tikslas buvo ir kuo daugiau apkeliauti Slovakiją bei išmokti slidinėti. Pirmajam dar turiu šiek tiek laiko, o dėl antrojo, matyt, turėsiu sugrįžti kitą žiemą“.

Slovakijoje buvo įvestas griežtas karantinas, privalomi testavimai. Kaip tai įtakojo praktikos kokybę ir Jūsų vidinę būseną?

„Tai gan skaudus klausimas. Ne visi esantys Lietuvoje net tikėjo, kad tai, kas vyko čia, buvo tiesa. Normaliu gyvenimu Slovakijoje galėjau pasidžiaugti vos pora rugsėjo savaičių, o tada prasidėjo visi džiaugsmai – didžiosios dalies paslaugų uždarymas, draudimas išvykti iš savo savivaldybės, privalomas kaukių (lauke) ir respiratorių (patalpose) dėvėjimas, perėjimas prie nuotolinio darbo, komendanto valanda ir, kaip minėjote, geriausia dalis – kassavaitinis privalomas testavimas iš nosiaryklės. Visa tai truko nei daug, nei mažai – pusę metų. Neslėpsiu, tuo metu tikrai su pavydu žiūrėjau į Lietuvą ir situaciją joje. Nors norėčiau teigti priešingai, bet praktikos kokybei griežtas karantinas tikrai pakenkė. Didžiąją darbų dalį turėjau atlikti iš namų, jau nekalbu apie tai, su kiek įvairių problemų susidūrė pati įmonė. Bendrai, emocijų buvo įvairių – nuo pykčio, baimės ir nusivylimo iki susitaikymo bei džiaugsmo sulig kiekviena galimybe išeiti iš 4 sienų“.

Pandemija koregavo daugelio planus, tačiau „Erasmus+“ patirtis turėjo suteikti ir teigiamų emocijų. Ką galėtumėte išskirti iš savo praktikos?

„Žinoma. Visų pirma, galėčiau išskirti tikrai nuostabius čia sutiktus žmones, įskaitant savo kolegas, kurie dažnai dėl manęs darydavo kur kas daugiau, negu oficialiai turėtų. Nors didžiąją laiko dalį bendraudavom per kompiuterio ekranus, galiu pasakyti, jog tikrai nesijaučiau vieniša ar kažkaip izoliuota. Kalbant apie pačią praktiką, išmokau daugybę dalykų – nuo preciziško laiko planavimo iki itin greitos reakcijos ir problemų sprendimų. Be abejonės, daug teigiamų emocijų suteikė nereali Slovakijos gamta. Apskritai, galiu pasakyti, jog ši šalis yra tikrai nepakankamai įvertinta turizmo prasme“.

 Ko galite palinkėti visiems, kurie svarsto galimybę dalyvauti  „Erasmus+“ programoje?

„Būtina tam pasiryžti! Patirtis, kurią įgausite studijuodami ar atlikdami praktiką užsienyje bus garantuotai naudinga ne tik profesiniame, bet ir jūsų asmeniniame gyvenime. Pati puikiai žinau, kad kartais yra baisu žengti už savo komforto zonos ribų, ypač tokiems intravertams kaip aš, bet, patikėkite – būtent ten prasideda tikrasis gyvenimas, su naujais nuotykiais, naujomis pažintimis ir nerealiais įspūdžiais, kurie greičiausiai išliks visam gyvenimui“.

Birželio 11-ą,  10:15 val., kviečiame dalyvauti atviroje nuotolinėje paskaitoje, kurioje dėstytoja Aneta Montano (MBA – Radom Academy of Economics (Poland) skaitys paskaitą tema: „Ateities įgūdžiai 2030 m. perspektyvoje. Kokie transformaciniai įgūdžiai reikalingi, kad būtumėte pasirengę daugiapakopei karjerai?.

Birželio 16-ą, 10:15 val. KSU Teisės fakulteto dėstytoja prof. dr. Dalia Perkūmienė skaitys paskaitą, tema: „Skirtingų tėvų ir jų vaikų pavardžių teisinio reglamentavimo problemos ir uždaviniai“.

Prisijungimo nuoroda į abi paskaitas: https://bit.ly/3z1Gj0x

Birželio 28 dieną startuoja formali modulinė profesinio mokymo programa: „Programinės įrangos testuotojas”. Mokymai vyks Kazimiero Simonavičiaus universitete.

Šie mokymai skirto parengti kvalifikuotą darbuotoją, gebantį kurti nesudėtiną programinę įrangą, testuoti informacines sistemas, projektuoti ir kurti nesudėtingas duomenų bazes, valdyti programavimo aplinką ir kūrimo procesą. Sėkmingai pabaigus mokymus, įgyjamos jaunesniojo testuotojo kompetencijos.

 Mokymų trukmė:

Trukmė: 900 val. (113 d., 22,5 sav.)

Kaina: 2010 Eur

Registracija

Kontaktai:

Kompetencijų raidos centras

Tel. +370 640 78 959, El. paštas – krc@ksu.lt

Praėjusią savaitę Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis ir Universiteto Senatas už mokslinius ir pedagoginius pasiekimus suteikė socialinių mokslų srities profesoriaus pedagoginį vardą šiems mokslininkams:

Dr. JARI ROY LEE KAIVO-OJA, Dr. FRANK STEFFEN ROTH, Dr. ANDRIUS STASIUKYNAS, Dr. RAIMUNDAS KALESNYKAS, Dr. BIRUTĖ TEODORA VISOKAVIČIENĖ.

Stojantieji į Kazimiero Simonavičiaus universiteto Organizacinių inovacijų ir vadybos (OIV) bei į Integruotos komunikacijos (IK) magistro studijų programas galės pretenduoti į dalinai valstybės finansuojamas studijų vietas. Nuo šių metų rugsėjo, dalinai finansuojamos bus net 5 studijų vietos.

„Galime pasidžiaugti, jog valstybės skiriamas finansavimas Kazimiero Simonavičiaus universitete vykdomoms magistro studijoms didėja – lyginant su praėjusiais ir dar ankstesniais metais, padidėjo tiek finansuojamų studijų vietų skaičius, į kurias galės pretenduoti stojantieji, tiek ir studijų kainos dalis, kurią padengia valstybės skiriamas finansavimas. 2021 m. įstojusiems ir valstybės finansavimą gavusiems magistro studijų programų studentams savo lėšomis padengti tektų tik apie 10 proc. studijų kainos. Toks finansavimas sudaro puikias galimybes siekti antrojo auštojo mokslo diplomo privačiame Universitete, mokant tik nedidelę dalį kainos už studijas” – pasakoja KSU Studijų skyriaus vadovė Agnė Bružaitė.

Daugiau informacijos: studijos@ksu.lt

Plačiau apie OIV studijų programą skaitykite čia: https://bit.ly/3fedbsv

Plačiau apie IK studijų programą skaitykite čia: https://bit.ly/2ToSMLr

Šią savaitę KSU Teisės biblioteką papildė naujausios tarptautinės teisės ir ekonomikos profesoriaus Alexander J. Bĕlohlávek išleistos ir padovanotos Kazimiero Simonavičiaus universitetui knygos: „Geriausios Arbitražo praktikos“ ir „Imunitetas ir privilegijos“.

Prof. dr. Alexander J. Bĕlohlávek – teisininkas, žymus arbitražo specialistas, tarptautinės teisės ir tarptautinės ekonomikos profesorius Čekijos Respublikos ir Lenkijos universitetuose, buvęs Pasaulinės teisininkų asociacijos prezidentas.

Prof. dr. Alexander Bĕlohlávek su Kazimiero Simonavičiaus universitetu bendradarbiauja nuo 2012 m., kai buvo kviestinis pranešėjas KSU organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „ALTERNATYVŪS GINČŲ SPRENDIMO BŪDAI VIDURIO IR RYTŲ EUROPOJE“.

Verslo vadybos studijos buvo ir išlieka populiarios jau ne vieną dešimtmetį. Tačiau pastaruoju metu, veržlūs būsimieji studentai, puikiai suvokdami, koks verslo pasaulyje yra svarbus gebėjimas atpažinti, transformuoti, realizuoti ir įgalinti galimybes, vis dažniau renkasi antreprenerystės studijas. Orientuotos į verslo idėjų kūrimą, naujų įmonių steigimą, pasvertą riziką ir nuolatinį augimą, šios studijos ne tik suteikia bakalauro išsilavinimą, neįkainojamų žinių, bet ir tampa pagrindu kuriant tvarų verslą ateityje. Apie tai, kokios savybės yra svarbios, norint tapti sėkmingu antrepreneriu ir kokios šių studijų perspektyvos Lietuvoje, kalbamės su Ieva Tamošiūne – Verslo vystymo ir strategijų  specialiste, Kazimiero Simonavičiaus universiteto Antreprenerystės ir vadybos bakalauro programos dėstytoja.

Ieva, kokių reikia turėti savybių antrepreneriui?

„Negaliu sakyti, kad buvimas antrepreneriu būtinai reikalauja specifinių įgūdžių bei vienų ar kitų asmeninių savybių, tačiau šie faktoriai gali prisidėti prie sėkmės. Dažniausiai tikima, kad antrepreneris yra motyvuotas „iš vidaus“, kūrybingas, atsakingas ir nebijantis rizikų. Vieni iš šių gebėjimų gali būti įgimti, kitus reikia ilgai ir atkakliai praktikuoti, tačiau asmeniškai tikiu, jog svarbiausias dalykas antreprenerystėje yra vadinamoji antreprenerio mąstysena (angl. entrepreneurial mindset). Tai mąstymo būdas, apibrėžiamas kaip į augimą orientuota perspektyva, skatinanti kūrybiškumą, nuolatines inovacijas, lankstumą ir prisitaikymą prie besikeičiančių sąlygų. Šią mąstyseną galima ugdyti ir stiprinti per verslumo patirtį, praktiką ir realius išbandymus, tad būtent į tai orientuojamės ruošdami antreprenerystės specialistus“.

Kokie yra šios studijų programos privalumai? Pati dėstai antreprenerystės programoje, ar tiki, jog universitetas gali paruošti ambicingą, žingeidų antreprenerį?

„KSU Antreprenerystės ir vadybos studijų programos tikslas –  rengti antreprenerystės specialistus, verslininkus ir verslo lyderius, kurie tvarų verslą pripažintų pagrindiniu ateities varikliu.

Programoje plačiai taikome inovatyvius, į studentus orientuotus naujausius mokymo metodus: realių atvejų analizes, simuliacinių projektų kūrimą ir įgyvendinimą, komandinį darbą, kuriais siekiame kūrybiškos ir inovatyvios patirties bei geriausio praktinio rezultato.

Pasineriant į daugiakultūrinę ir profesionalią aplinką, reikalaujančią meistriškumo ir didelio įsitraukimo, norime suteikti studentams realią galimybę įsisavinti pagrindinius antreprenerio įgūdžius ir savybes, reikalingus jų tolimesnei karjerai, nesvarbu, ar tai bus steigiant naują savo verslą, ar kartu su studijų kolegomis vystant perspektyvų startuolį, o gal įprasminant žinias bei tobulėjant didelėse tarptautinėse įmonėse.

Tikiu, kad būti antrepreneriu – tai įprasminti kūrybiškumą, atrasti naujus pasaulius ir ugdyti mąstyseną, kuri priverčia pažvelgti už esamų ribų. Mūsų didžiausias tikslas yra sukurti programą, sudarančią sąlygas visapusiškai gilintis į organizacijų inovatyvias,  kūrybines veiklas, organizuoti neformalaus verslumo skatinimo ir ugdymo projektus, įsitraukti į pradedančiųjų verslininkų bendruomenių veiklą ir jų aplinką“.

Kokios antreprenerystės perspektyvos pasaulyje ir Lietuvoje?

„Manau, kad antreprenerystė šiandien – sparčiai populiarėjanti sritis. Taip yra dėl kylančios paklausos, technologijų įtakos ir nuolat besikeičiančių visuomenės poreikių. Tačiau augimui neužtenka tik gerų idėjų, todėl antreprenerystę rytoj matau kaip rimtą akademinę ir profesinę sritį – struktūruotą, tačiau lengvai pritaikomą praktikoje.

Šios priežastys buvo didelis paskatinimas prisijungti prie KSU universiteto dėstytojų bendruomenės ir savo žiniomis bei patirtimi dalytis su rytojaus antrepreneriais. KSU Antreprenerystės ir vadybos programa yra viena iš nedaugelio šios srities programų, pritaikytų būtent bakalauro studentams, pilnai dėstoma anglų kalba ir orientuota būtent į antreprenerio mąstysenos ugdymą bei tvaraus verslo vadybos ir inovacijų žinių tobulinimą“- pasakoja KSU lektorė Ieva Tamošiūnė.

Pastarojo laiko situacija, kai dauguma verslų susidūrė su didesniais ar mažesniais iššūkiais, dar kartą įrodo, kad antreprenerystei būdingas požiūris yra kertinis akmuo, norint nugalėti verslo iššūkius. Mokėjimas rasti tinkamiausius inovatyvius sprendimus, žinios juos įgyvendinant ir gebėjimas sunkumus priimti kaip naują patirtį yra varomoji jėga, padedanti prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių. Permainos, nenumatytos situacijos ir kartais iš anksto nenuspėjami iššūkiai yra neatsiejama verslo pasaulio dalis.

Skaitmeninės mados ir meno profesorė Jules Dagonet gegužę Kazimiero Simonavičiaus universitete ir Vytauto Didžiojo universitete skaitė paskaitų ciklą „Mados industrijos revoliucija – nuo žaidybinių mados eksperimentų iki pasaulinių e-komercijos projektų“. Kaip teigia J. Dagonet, kai Jungtinės Karalystės Kūrybinių menų universitetas (UCA) 2021 m. akreditavo Skaitmeninės mados magistro studijų programą, ją dienraštis „The Guardian“ pavadino „pirmuoju virtualaus kutiūro magistro laipsniu pasaulyje“. Kodėl tai yra svarbu ir ką tai žada mados pasauliui? Į šiuos ir kitus klausimus profesorė sutiko atsakyti po virtualių paskaitų ciklo.

Kokios priežastys nulėmė skaitmeninės mados proveržį paskutiniaisiais metais?

 Neabejotinai, proveržį paskatino pandemija. Kai buvo galimybė rinktis, mados industrijos profesionalai laikėsi tradicinio mados kūrimo ir gamybos modelio, o prasidėjus pandemijai, skaitmeninė mada įgavo racionalų veiklos tęstinumo užtikrinimo pagrindą ir užsidarius durims suteikė galimybę lipti per langą (juokiasi, aut. past). Šiandien nėra apibrėžta, kokį reiškinį apima terminas „skaitmeninė mada“, tačiau mano požiūriu, tai yra trijų dedamųjų visuma.

Kokios yra skaitmeninės mados dedamosios?

Pirma, skaitmeninė mada atrado neišsemiamą savo galimybių aruodą žaidimų industrijoje. 2020 metais žaidimų industrija pasaulyje sudarė 160 mlrd. JAV dolerių, o metinis augimas buvo 12 proc., vien „skinų“ apimtys siekė 40 mlrd. JAV dolerių ir tik 2 proc. jų buvo aprengti prekinių ženklų drabužiais. Taigi, žaidimų industrija kol kas yra begalinė rinka skaitmeninės mados kūrėjams. Antra, skaitmeninė mada glaudžiai susijusi su e-komercijos plėtra. E-komercijos apimtys per 2020 m. paaugo 20 proc. ir neabejotinai šis skaičius tik didės. Mados kūrėjai neišvengiamai turi perorientuoti savo pardavimo kanalus iš dvimačių į trimačius modelius, todėl šioje srityje vėl laukia didžiulė ateitis – nuo vartotojo sąsajos iki naujų skaitmeninio marketingo kanalų. Mados prekių pardavėjams kaip niekad tampa aktualios kūno apimčių matavimo programėlės, veikiančios algoritmo pagrindu ir nustatančios individualius pirkėjo dydžius. Taip pavyksta sumažinti iki 20 proc. grąžinamų prekių ir daro vartotojus laimingesniais, mažiau teršiama aplinka, mažiau betikslio darbo. Trečia, kaip jau dėmesį atkreipė mados tendencijų prognozuotojai ir gamybos apimčių planuotojai, mados gamybos procesas pereina iš masto planavimo į gamybą pagal poreikį (angl. fashion on-demand), kai gamyba prasideda po užsakymo (angl. made to order fashion). Čia stebima efektyvii kapitalizacija, o fizinių atliekų kiekis mažėja net 90 proc.

Sakoma, kad augant virtualiems sprendimams, vis mažiau perkama fizinių mados gaminių, tad – kokia tradicinės mados ateitis?

Mada – tai identiteto dalis, tai kas jūs esate, ką norite papasakoti apie save, ką norite išreikšti savo apranga. Virtualiame pasaulyje tai suteikia daugiau laisvės saviraiškai ir ekstravagancijos bandymams. Skaitmeninė mada išplečia mados ribas ir, apskritai, technologines ir fantazijos galimybes kurti liepsnas, vandenį, realybėje neegzistuojančias faktūras ir audinius. Skaitmeninė mada yra tarpkultūrinės komunikacijos dalis. Tai yra rytojus įgūdžių formavimas ir rekomenduočiau nesnausti, o pradėti eksperimentuoti ir, jei nedrąsu, įsivesti bent dalinius skaitmeninės mados elementus į mados kūrybos ir gamybos procesus. Pradėti po penkerių metų bus vėlu.

Kodėl nutarėte skaityti paskaitas Lietuvos akademinei bendruomenei ir besidomintiems skaitmenine mada?

Su Lietuva mane sieja ypatingas ryšys, nes mano močiutės šaknys būtent iš čia. Kai gavau universitetų atstovų kvietimą, nedelsiant sutikau. Man buvo malonu prisiminti savo du vizitus į Vilnių, kur buvau sužavėta miesto ir jo apylinkių grožio. Tiesa, lankiausi ne skaitmeninės mados tikslais, o dabar – nepaprastai džiaugiuosi turėdama progą pasidalinti savo sukaupta profesine patirtimi.

Savo virtualiose paskaitose prof. Jules Dagonet supažindino auditoriją su pirmaisiais UCA studentų bandymais, aptarė sėkmingus ir nepavykusius pavyzdžius. Kaip teigia profesorė, labai svarbu suvokti, kad skaitmeninė mada nebėra tik žaidybiniai mados eksperimentai, o mados industriją revoliucionuojantis sėkmės reiškinys.

Prof. Jules Dagonet paskaitų ciklas yra bendro dizainerių Seržo Gandžumiano ir Ramunės Strazdaitės, Kazimiero Simonavičiaus universiteto Mados industrijos programos ir Vytauto Didžiojo universiteto Multimedijų ir interneto technologijų studijų programos dėstytojų ir studentų projekto „Skaitmeninė mada: lietuviškos mados eksperimentai” dalis.

Naudojamos iliustracijos:
Grace Moore, BA Textiles at the University for the Creative Arts (UCA)
Ugne Smetonaite, BA Fashion Atelier at the University for the Creative Arts (UCA)
AnnaMarie Wheeler, BA Fashion at the University for the Creative Arts (UCA)

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, įgyvendindama vieną iš veiklos prioritetų, siekdama skatinti duomenų apsaugos pareigūnų supratimą apie Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą ir pasidalinti patirtimi, 2021 m. gegužės 20 d. 9–15 val. rengia 8 akademinių valandų mokymus privataus sektoriaus duomenų apsaugos pareigūnams.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija mokymus rengia kartu su Kazimiero Simonavičiaus universitetu. Juos ves Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, Lietuvos duomenų apsaugos pareigūnų asociacijos ir Lietuvos bankų asociacijos atstovai. Mokymuose dėmesį skirsime tokioms temoms kaip:
•    prašymas susipažinti su asmens duomenimis
•    asmens duomenų teikimo teisėtumo vertinimas
•    rizikos vertinimas
•    pritaikytoji ir standartizuotoji asmens duomenų apsauga
•    komunikacija įvykus asmens duomenų saugumo pažeidimui
•    tiesioginė rinkodara
•    asmens duomenų tvarkymas žiniasklaidos tikslai ir kt.

Programa>>

Kvietimai dalyvauti mokymuose buvo išsiųsti tų Lietuvoje veikiančių įmonių duomenų apsaugos pareigūnams, apie kurių paskyrimą yra pranešta Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.

Privatumo pranešimą duomenų apsaugos pareigūnų praktinių mokymų dalyviams.

Pastaba: Viešojo sektoriaus duomenų apsaugos pareigūnams mokymai planuojami 2021 m. rudenį.

Šaltinis: Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos puslapis: www.vdai.lrv.lt