| Universitetas |
| Universitetas |
Prof. Dr. Birutė Visokavičienė
Pastaraisiais metais išpopuliarėjusi Universalių bazinių pajamų (UBP) idėja – kiekvienam piliečiui suteikti nustatytą mėnesinę išmoką, garantuojančią pragyvenimą, nekeliant žmogui jokių sąlygų – jau ne vieną dešimtmetį sklando įvairiose pasaulio valstybėse. Praėjusią savaitę Suomija pristatė pasauliui finalinius daug dėmesio sulaukusio UBP eksperimento rezultatus. Apie juos ir UBP taikymo galimybes pasakoja Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorė dr. Birutė Visokavičienė.
Kuo ypatingas Suomijos eksperimentas?
Suomija siekia žmonių gerovės, ją kuria ir neatsitiktinai pasirinko universalių bazinių pajamų eksperimentą. Tai pirmasis nacionalinis įstatymu numatytas UBP eksperimentas pasaulyje. Ir, kaip teigia jo mokslinis vadovas prof. Olli Kangas, eksperimentas sėkmingai įgyvendintas, suteikė naudingos informacijos.
Suomija įrodė, kad UBP gali veikti visos valstybės mastu, mokant visiems vienodą išmoką nepriklausomai nuo socialinio statuso, turtinės padėties, įsidarbinimo. UBP yra plačiai ir giliai ištyrinėtos Suomijoje, todėl visos pažangios pasaulio valstybės atidžiai analizuoja Suomijos eksperimentą, kuris atskleidė realius žmonių poreikius, įpročius ir sunkumus bei valstybės galimybes.
Ką atskleidė Suomijos eksperimento rezultatai?
Visų pirma eksperimentas parodė, kokią naudą visuomenei ir ekonomikai gali teikti universalios bazinės pajamos. Pagrindinis eksperimento tikslas buvo ištirti, kaip pertvarkyti Suomijos socialinio draudimo sistemą, kad ji būtų efektyvesnė, suderinta su vykstančiais pokyčiais ir iššūkiais, susijusiais su darbu ir motyvacija dirbti.
Eksperimentą organizavusi KELA (valstybinė socialinio draudimo institucija, kaip SODRA Lietuvoje) jį vykdė 2 metus: 2017 – 2018 m. Buvo atrinktos 2 grupės. Pirmąją grupę sudarė 2000 eksperimento dalyvių – darbą praradusių žmonių iš visos Suomijos, kuriems buvo mokamos UBP išmokos. Kitą – kontrolinę – grupę sudarė asmenys, nedalyvaujantys eksperimente ir vietoj UBP gaunantys įprastą socialinę paramą.
Eksperimentas atskleidė svarbų dalyką: pagerėjo dalyvių sveikata, savijauta. Užtikrintai gaudami pragyvenimui reikalingas pajamas, žmonės pasijuto saugūs. Šios pajamos nebuvo apmokestinamos ir nepriklausė nuo to, ką žmogus toliau veiks: ieškos samdomo darbo ar kurs verslą, tobulins kvalifikaciją, dirbs, mokysis ir pan. Kai žmogus jaučiasi saugiai, pagerėja sveikata, kyla noras būti kūrybingu, dirbti, tobulėti.
Tyrimas atskleidė, kad UBP turi poveikį užimtumui. Tiriamųjų grupėje labai pasikeitė požiūris į darbą. Atsirado motyvacija dirbti, noras įsidarbinti. Jie pradėjo dirbti savarankiškai, bandė kurti verslą, ir, lyginant su kontroline grupe, gaunančia pašalpas, paaiškėjo, kad eksperimento dalyviai dirbo daugiau negu kontrolinė grupė.
Suomijos eksperimentas parodė ir tai, kokia tvari jau dabar yra Suomijos socialinės apsaugos sistema. Tai yra pamokos daugeliui valstybių, ne tik Lietuvai ar Baltijos šalims.
Ko galime pasimokyti iš Suomijos?
Pirmiausia galėtume pasimokyti solidarumo su žmonėmis, daugiau nuoširdaus dėmesio. Suomijos socialinės apsaugos sistema jau dabar užtikrina garantuotą minimalų pragyvenimo lygį. Svarbu pabrėžti, kad eksperimento metu suteikiamos universalios bazinės pajamos (560 Eur) savo dydžiu prilygo bedarbio pašalpai. Tai reiškia, kad eksperimente dalyvavę žmonės nepatyrė didelės materialinės naudos. Analogiškas eksperimentas Lietuvoje reikštų, kad žmonės patirtų materialinę naudą. Suomijoje atsirado pasitikėjimas valstybe, nes valstybė sudarė sąlygas žmonėms jaustis saugiai, oriai ir gyventi normalų gyvenimą. Tai yra labai svarbu.
Suomijos socialinio draudimo sistema jau šiuo metu yra tobula ir tai pati didžiausia pamoka mums.
Kita pamoka: mes daug kalbame apie gerovę, bet kalbėti jau nepakanka, laikas veikti. Šalies gerovę turime įgyvendinti kartu. Kartu su mokslininkais, pramonininkais, viešųjų paslaugų, kultūros, sveikatos apsaugos, švietimo ir kt. atstovais.
Eksperimentas parodo ir kaip reikia elgtis krizės atveju. Kad ir dabar, COVID-19 akivaizdoje, UBP galėtų būti veiksminga priemonė. Nederėtų pamiršti, kad gelbėti reikia visus žmones. Mes negalime įvertinti kiekvieno žmogaus situacijos. Vieni žmonės šiandien praranda darbą ir galbūt negreitai grįš į darbo rinką. Tai kaip galime nesirūpinti šiais žmonėmis ir nesuteikti jiems būtinosios pagalbos? Suomija garantuoja savo žmonėms saugumą, kuo mes negalime pasigirti.
Kuo UBP taikymas pranašesnis už tradicinius ekonomikos gelbėjimo būdus, ypač dabartinės pandemijos metu?
Dabar mokamos pašalpos yra apaugusios išlaidomis, susijusiomis su išmokų administravimu, patalpų išlaikymu, valstybės tarnautojų, savivaldybių darbuotojų atlyginimais ir kt. Lenkijos tyrimai parodė, kad tokios išlaidos sudaro 50-60 proc. visų skiriamų pašalpų bendrosios sumos. Tai reiškia, kad žmogų pasiekia tik 40-50 proc. Likusieji pinigai tenka biurokratinėmis išlaidoms. Pirmas UBP laimėjimas – žmogus gautų tiesiai ir tiek, kiek jam reikia pragyvenimui. Tai yra greitas ir svarbus ekonominis efektas, aktualus ir COVID-19 akivaizdoje, ir ateityje.
Lietuvoje taip pat UBP žmonėms suteiktų saugumo jausmą. Kiekvienas verslininkas pajustų UBP naudą, nes jo darbuotojai jaustųsi saugūs. Net ir negalėdami dirbti dėl sumažėjusių darbų apimčių, darbuotojai išsaugotų darbo vietas.
Ar UBP yra Lietuvai „įkandama“ priemonė?
Žinoma, tik reikia kitaip pasižiūrėti į priemonių visumą ir į gerovės kūrimo tikslą, finansus ir ekonomiką. Besąlyginės universalios bazinės pajamos kiekvienam Lietuvos gyventojui (kas mėnesį po 600 Eur, galbūt ateityje ir daugiau) apyvartoje didintų verslo, valstybės biudžeto pajamas, jos grįžtų į ekonomiką ir taip ją augintų. Pinigų ir fiskalinės politikos priemonėmis ir instrumentais galime garantuoti visų kitų išteklių panaudojimą. Jų yra labai daug, reikia tik išmaniai juos panaudoti.
Universalių bazinių pajamų moksliniai tyrimai jau pradėti ir Lietuvoje, Kazimiero Simonavičiaus universitete, sutelkę tarptautinę mokslo grupę, kartu su Norvegijos, Suomijos, Latvijos, Estijos mokslininkais rengiame mokslinius projektus UBP eksperimentams ir įgyvendinimui. Tai mūsų pirmas ir realus žingsnis siekiant žmonių gerovės Lietuvoje.
Karantino sąlygoms švelnėjant, studijų organizavimo tvarka Kazimiero Simonavičiaus universitete nesikeičia – studijų procesas toliau vyks nuotoliniu būdu iki šio semestro pabaigos, t. y. 2020 m. birželio 29 dienos.
Kilus klausimams, maloniai prašome kreiptis į Studijų skyrių: el. p. studijos@ksu.lt arba tel. + 370 655 62117.
Gegužės 25 dieną 18 val. kviečiame dalyvauti atviroje nuotolinėje konsultacijoje apie Organizacinių inovacijų ir vadybos magistro studijų programą.
Konsultacijos metu studijų programos vadovė, Kazimiero Simonavičiaus universiteto Verslo mokyklos direktorė Deimantė Žilinskienė pristatys studijų programą, jos ypatumus, papasakos, kaip organizuojamos studijos ir atsakys į visus Jums rūpimus klausimus apie Organizacinių inovacijų studijų programą ir studijas KSU.
Registracija privaloma. Registruotis galite čia.
Gegužės 18 dieną 10 val. Kazimiero Simonavičiaus universitetas, bendradarbiaudamas su „Vilnius Legal Hackers“, organizuoja atvirą nuotolinę paskaitą apie teisinių technologijų (ang. Legal Tech) tendencijas 2020 m. Lektorius – Dr. Martynas Mockus. Paskaita vyks anglų k. Trukmė – 45 min.
Tema: Legal Tech tendencijos 2020 m.
Paskaitos metu sužinosite:
Dr. Martynas Mockus
Dr. Martynas Mockus yra apsigynęs tarptautinį doktorantūros laipsnį teisės, mokslo ir technologijų srityje (Joint International Doctoral (Ph.D.) Degree in Law, Science, and Technology (http://www.last-jd.eu/), kurį išdavė 5 Europos universitetai, o studijas finansavo Europos Komisijos Europos mokslinių tyrimų taryba. Nuo 2005 m. jis dėsto studentams, teisininkams ir valstybės tarnautojams įvairius modulius, susijusius su teisės ir informatikos mokslų sąsaja. Martyno tyrimų kryptys yra teisė ir dirbtinis intelektas (teisinės ontologijos), teisėkūra 2.0, „griaunančiųjų technologijų“ ir juos lydinčių fenomenų teisinis reguliavimas ir problemos.
Dr. Martynas Mockus yra vykdęs/vykdo šias veiklas:
Registracija. Dalyvavimas nemokamas, tačiau registracija būtina.
Kviečiame gegužės 14 dieną 14 val. dalyvauti Kazimiero Simonavičiaus universiteto Verslo mokyklos dėstytojo dr. Javed Imran atviroje nuotolinėje paskaitoje „Tarpkultūrinės komunikacijos iššūkis karantino metu“. Paskaitos trukmė – 45 min.
Dėl karantino, laisvo judėjimo apribojimų ir valstybių sienų uždarymo mums įprastas gyvenimas sustojo. Skirtingos priemonės, kurias taiko valstybės siekdamos įveikti didžiulį koronaviruso pandemijos iššūkį, ir susidūrimas su ekonominėmis bei socialinėmis rizikomis plačiai atskleidžia kiekvienos tautos išskirtinį charakterį ir kultūrinę aplinką. Šis staigus pokytis ir „slowbalization“ procesas gali neigiamai paveikti mus tiesiogiai ir netiesiogiai asmeniniame bei profesiniame lygmenyje. Kad įveiktume dabartinį ir pokarantininį iššūkį, greita ir efektyvi tarpkultūrinė komunikacija yra neišvengiama.
Paskaitoje sužinosite:
Paskaita skirta:
Dr. Javed Imran (KSU nuotr.)
Dr. Javed Imran Kazimiero Simonavičiaus universiteto Verslo mokykloje dėsto Tarpkultūrinę komunikaciją bei koordinuoja KSU tarptautines programas. Jis turi didesnę nei 10 metų patirtį tarpkultūrinės komunikacijos, tarptautinio bendradarbiavimo, tarpkultūrinių derybų ir tarptautinės plėtros srityse. Jis dėstė keliuose pripažintuose universitetuose Azijoje ir Europoje, daugiausiai pabrėžiant įvairovės, dialogo ir plėtros sąsajas bei skatinant pasaulinį tarpusavio supratimą.
Dr. Javed Imran taip pat konsultavo institucijų lyderius ir komandas, suinteresuotas internacionalizcijos politikos bei strategijos vystymu ar peržiūrėjimu, įvairiose programose.
Dalyvavimas nemokamas, tačiau registracija būtina. Registruotis galite čia.
Nuo praėjusių metų rugsėjo Kazimiero Simonavičiaus universitete Aviacijos vadybos studijos vykdomos ne tik įprasta nuolatine studijų forma, tačiau ir nuotoliniu būdu. Nuotolinės studijos (angl. Online Studies) – tai studijų forma, leidžianti studentui studijuoti per atstumą – paskaitos, konsultacijos ir atsiskaitymai vyksta internetu.
Kazimiero Simonavičiaus universitetas yra vienintelis universitetas Lietuvoje, vykdantis Aviacijos vadybos studijas tiek įprastu, tiek nuotoliniu būdu. Siūloma nuotolinė studijų forma yra pritaikyta dirbantiems žmonėms – studentai gali mokytis tada, kada jiems patogu, ir toje pasaulio vietoje, kurioje yra.
Darbas aviacijos srityje reikalauja specifinių žinių apie industriją, net jei darbuotojas dirba administracijoje, o ne orlaivio įguloje ar orlaivių techninio aptarnavimo centre. Dalis darbuotojų dirbti pradeda neišmanydami sektoriaus ypatumų, todėl turi gilinti savo žinias ne tik dirbdami, bet ir studijuodami.
Norinčius geriau suprasti, ką reiškia studijuoti nuotoliniu būdu, kviečiame gegužės 5 dieną 18 val. dalyvauti KSU Aviacijos vadybos dėstytojo doc. dr. Anil Padhra atviroje paskaitoje „Aviacija ir COVID-19: kelias į atsigavimą“ (ang. Aviation and COVID-19: The Path to Recovery).
Daugiau informacijos ir registracija: https://bit.ly/2Sl1xm9
Daugiau informacijos apie Aviacijos vadybos nuotolines studijas: https://bit.ly/2YkwriE
KSU partneris – tarptautinis Algebros universitetas (Kroatija) kviečia studentus vasarą praleisti turiningai ir įdomiai, dalyvaujant nuotolinėje vasaros mokykloje (ang. Summer School), kuri vyks liepos 5-25 dienomis. KSU studentams taikoma 5% nuolaida visai kainai.
Siūlomi kursai:
· Dirbtinis intelektas;
· Kibernetinė apsauga;
· Prekės ženklo kūrimas;
· Duomenimis grįsti pasakojimai
Visi siūlomi kursai yra 6 arba 3 kreditų vertės, todėl sukuriama galimybė studijų kryptį atitinkančius dalykus įskaityti savo mokymo įstaigoje.
Registracija vyksta iki gegužės 15 dienos.
Visa informacija ir registracija: https://bit.ly/2xVXlCn
Jonny Andersen
Šią savaitę prie Kazimiero Simonavičiaus universiteto Verslo mokyklos Aviacijos vadybos studijų programos dėstytojų komandos prisijungė naujas vizituojantis dėstytojas – Jonny Andersen, dėstysiantis Antžeminių paslaugų vadybą (angl. Ground Services Management).
Jonny Andersen yra patyręs aviacijos vadovas, turintis 25 metus siekiančią pasaulinę patirtį ir kompetenciją valdant pokyčius, vadovaujant oro uostų ir antžeminėms operacijoms, vykdant verslo pertvarkas ir infrastruktūros projektus.
Jis ėjo generalinio direktoriaus pareigas Kenijos oro uostų administracijoje, kurioje dirba 2 000 darbuotojų, vykdančių 18 valstybinių Kenijos aerodromų veiklą ir plėtrą. Prieš pradėdamas dirbti Kenijos oro uostų administracijoje Nairobyje, Kenijoje, jis dirbo Nacionalinių oro uostų direktoriumi Avinor mieste Norvegijoje, kur buvo atsakingas už šešių Norvegijos oro uostų valdymą. Savo karjeroje jis taip pat ėjo antžeminių operacijų vyr. viceprezidento pareigas „AirBaltic“, Latvijoje.
Jis taip pat yra Ženevos universiteto kviestinis lektorius, dėsto oro uostų strategiją Tarptautinės oro transporto asociacijos (ang. IATA – International Air Transport Association) klientams visame pasaulyje bei konsultuoja „Airbus“ įvairiais su oro uostais susijusiais klausimais.
Ekspertinės sritys:
Jonny Andersen yra „AirportWorks“, nepriklausomos patariamosios praktikos oro uostų operatoriams, privatiems ir viešiesiems oro uostų savininkams, taip pat instituciniams investuotojams ir regioninės plėtros bankams, įkūrėjas. Per savo pasaulinės industrijos ekspertų tinklą „AirportWorks“ teikia patarimus oro uostų privatizavimo, tvaraus oro uostų sistemų optimizavimo, infrastruktūros plėtros ir oro uostų strategijų planavimo srityse.
Jonny yra įgijęs magistro laipsnį Kranfildo universitete (ang. Cranfield University) Jungtinėje Karalystėje. Jis yra „Modalis Infrastructure Partners Inc.“ bendradarbis Kanadoje, o nuo 2016 m. – Karališkosios aeronautikos draugijos narys (Fellow of the Royal Aeronautical Society).
„Džiaugiamės, kad Kazimiero Simonavičiaus universiteto Aviacijos vadybos studijų programos dėstytojų komanda sparčiai auga ir didžiuojamės, kad jos gretas pildo puikūs ir gerai žinomi aviacijos ekspertai, praktikai bei dėstytojai iš viso pasaulio. Tai leidžia užtikrinti studijų programoje dėstomų modulių išskirtinę kokybę, tarptautiškumą, o kartu ir parodo, kad ši studijų programa savo kokybe bei dėstytojų-profesionalų komanda nė kiek nenusileidžia kitoms žymioms aviacijos studijų programoms Europoje“, – teigia KSU Verslo mokyklos direktorė Deimantė Žilinskienė.
Kazimiero Simonavičiaus universitetas, bendradarbiaudamas su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, rengia atvirą paskaitą „Rytojaus turizmas, svetingumas ir patirties industrija“. Paskaita vyks nuotoliniu būdu balandžio 30 dieną 10 val. Paskaitą skaitys Suomijos turizmo, svetingumo, maisto industrijos ir paslaugų ekspertas Vesa Heikkinen. Atvira paskaita yra skirta turizmo profesionalams, Kazimiero Simonavičiaus universiteto partneriams, dėstytojams, studentams ir absolventams. Paskaitos trukmė – 45 min.
Paskaitos temos:
Vesa Heikkinen Antero yra ateities tyrėjas turizmo svetingumo, maisto industrijos ir paslaugų srityse. Jis yra vyriausiasis patarėjas Europos turizmo, svetingumo, patirties ir maisto industrijos bei paslaugų inovacijų klausimais, Haaga-Helia taikomųjų mokslų universiteto (ang. Haaga-Helia University of Applied Sciences) dėstytojas bei žurnalo „Aromi“ ekspertas. Jis turi pedagogikos mokslų daktaro laipsnį.
Vesa Heikkinen
Vesa Heikkinen Antero tyrimų, inovacijų ir mokymo sritys:
Registracija vykdoma čia iki balandžio 29 dienos. Dalyvavimas nemokamas, tačiau registracija būtina.
Indrė Radavičienė
Nuo šių metų į Rinkodaros ir reklamavimo studijų programą integruotas naujas studijų dalykas – Elgsenos kainodara. Šį modulį dėsto rinkodaros ekspertė Indrė Radavičienė.
Jau daugiau nei 15 metų Indrė Radavičienė dirba rinkodaros srityje. Per šiuos metus sukaupė daug patirties, kaip kryptingai valdyti rinkodarą organizacijoje, kaip susitelkti į vartotojo lūkesčius ir poreikius, kokias rinkodaros, kainodaros, komunikacijos priemones ir kanalus naudoti įvairiose verslo situacijose, kokie rinkodaros, kainodaros sprendimai leidžia sukurti tikrąją vertę klientui.
Rinkodaros, kainodaros patirties I. Radavičienė toliau semiasi įgyvendindama įvairių verslo sektorių rinkodaros projektus: nuo kultūros iki logistikos. Savo patirtimi dalinasi su Kazimiero Simonavičiaus universiteto, Vilniaus universiteto ir kitais Lietuvos bei užsienio universitetų studentais. Skaitė paskaitas daugiau nei 30 užsienio universitetų, dalyvavo daugiau nei 10 tarptautinių rinkodaros projektų. Šiuo metu I. Radavičienė rengia elgsenos kainodaros srities disertaciją, kurios gynimas yra numatytas artimiausiu metu.
„Tiesa yra ta, kad vartotojai neperka prekės tik dėl kainos. Jie perka dėl daugelio veiksnių: jiems patinka prekės ženklas. Jie nori išbandyti tą prekę ar paslaugą, kurią rekomendavo draugas socialiniuose tinkluose. Jie nenori mokėti nei per daug, nei per mažai. Galbūt jie rinktųsi kitą prekę, bet čia, šioje vietoje, kurioje jie yra dabar, ji nepasiekiama.
Vartotojų elgsenos ir rinkodaros/kainodaros ryšiu domiuosi jau daugiau nei 10 metų. Labiausiai patinka kurti tokius kainodaros modelius, kurie yra sąžiningi vartotojui ir leidžia įmonei generuoti pelną. Doktorantūros studijos, verslo konsultaciniai projektai, stažuotės ir darbas garsiausiose pasaulio kainodaros konsultacijų kompanijose suformavo ir toliau formuoja patirtį, kuria noriu su jumis pasidalinti ir įkvėpti „prisijaukinti“ kainodarą“, – sako dėstytoja Indrė Radavičienė.
Elgsenos kainodaros studijų dalyko metu:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. balandžio 8 d. nutarimu pratęsti Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtą karantiną bei atsižvelgiant į infekcijos COVID-19 plitimo grėsmę šalyje, nuotolinis darbas Kazimiero Simonavičiaus universitete pratęsiamas iki 2020 m. birželio 29 d.
Nuotolinis darbo režimas gali būti atšauktas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos priimtus potvarkius.
Dr. Rūta Klimašauskienė
„Kartais vadovai bijo darbuotojams prisipažinti, kad jie nežino, kas laukia ateityje, tačiau naujausi neuromokslo tyrimai patvirtina, kad kai nežinomybės laipsnis didelis, jis stipriai demotyvuoja žmones“, – sako Kazimiero Simonavičiaus universiteto dėstytoja, personalo ir grupės santykių specialistė dr. Rūta Klimašauskienė. Ji pasakoja, ką daryti, kad darbuotojai išlaikytų motyvaciją, vadovai sustiprintų autoritetą ir kaip karantino laikotarpiu užtikrinti sklandų visos organizacijos darbą.
Kaip užtikrinti sklandų darbą, kai visa organizacija dirba nuotoliniu būdu?
Vienas iš esminių dalykų yra susitarimai: pirmiausia tarpusavio susitarimai tarp kolegų, taip pat tarp vadovų ir darbuotojų. Svarbu, kad vadovai paprastai ir aiškiai iškomunikuotų, kokio rezultato iš darbuotojo tikisi. Rekomenduojama kiek įmanoma dažnai, pavyzdžiui kiekvieną rytą susitarti dėl tos dienos užduoties turinio, o vakare susisiekti ir aptarti, kaip sekėsi. Tai vienas svarbiausių dalykų, kai kalbame darbinių užduočių skyrimą, kontrolę ir atlikimo lygmenį.
Kalbant apie kolegų tarpusavio darbą organizacijoje, svarbu susitarti dėl darbo valandų, kuomet visi darbuotojai turi būti pasiekiami ryšio priemonėmis. To nepadarius, gali nutikti taip, jog darbuotojas rašys tuo metu, kai visi kiti nebedirba, o negaudamas atsakymo, negalės tęsti savo veiklos. Akivaizdu, kad tuomet, kai negalime nueiti į greta esantį kolegos kabinetą ir trumpai pasiteirauti bei žodžiu aptarti aktualių dalykų, ženkliai padidėja bendravimas elektroniniu paštu arba telefonu. Kad neapkrautume vieni kitų informacija, susitarkime, kaip komunikuojame: kaip sprendžiame einamuosius dalykus, kam ir kokiais klausimais adresuojame laiškus, bendrausime el. paštu, telefonu ar vaizdo ryšio priemonėmis. Tai pagrindiniai susitarimai, kurie gali padėti.
Kaip darbdaviui motyvuoti darbuotojus šiuo sudėtingu laikotarpiu?
Darbdaviai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad darbuotojai šiuo laikotarpiu gali patirti daug įvairių emocijų ir didelę įtampą, kurią kelia karantinas, nežinomybė dėl ateities, nauja, nepažinta situacija. Nereikėtų to ignoruoti.
Valstybinio lygio sprendimų, tokių kaip karantino atšaukimas, mes, kaip vadovai, negalime lemti. Tačiau galime maksimaliai teikti informaciją savo darbuotojams apie tai, kaip dirbsime, kokie mūsų planai, kaip organizacijos ateitį mato vadovas ir kokių veiksmų ketina imtis. Dalinimasis ateities planais gali bent jau šioje srityje sumažinti darbuotojų nežinomybę. Kartais vadovai bijo darbuotojams prisipažinti, kad jie nežino, kas laukia ateityje, tačiau naujausi neuromokslo tyrimai patvirtina, kad kai nežinomybės laipsnis didelis, jis stipriai demotyvuoja žmones. Todėl daugeliu atvejų vadovui yra žymiai geriau pripažinti, kad šiuo metu jis dar neturi visos informacijos. Tai veikia darbuotojus pastiprinančiai, lyginant su tais atvejais, kai vadovas nuslepia dalį informacijos, nieko nesako arba, dar blogiau, – meluoja, kad viskas yra gerai, nors akivaizdu, kad taip nėra: juk darbuotojai mato, kas vyksta jų įmonėje ir su kituose versluose. Todėl geriau pasakyti, kad šiuo metu ne viską žinote, ir sakyti tai atvirai, dažniau dalintis atsinaujinusia informacija arba pasikeitusiais planais, negu atkakliai tylėti ir menkinti savo kaip vadovo autoritetą.
Kokių naujų galimybių atveria nuotolinio darbo laikotarpis?
Darbas iš namų nemažai daliai įmonių nėra naujiena. Jei žiūrėtume platesniame kontekste, tai gali būti šiokia tokia naujiena dabartiniu laikotarpiu, nes namuose greičiausiai esame ne vieni: yra vaikai, sutuoktiniai ar kiti šeimos nariai, prie kurių turime derintis. Tai tikrai sudėtinga dėl skirtingų poreikių, tvarkaraščių, galiausiai, dėl priežiūros, jei turime nepilnamečių vaikų.
Kokias galimybes atveria nuotolinis darbas? Daug darbdavių džiaugiasi didesniu darbuotojų susitelkimu, kai kuriais atvejais – išaugusiu produktyvumu. Nors gali būti, kad savo įmonėje pajusite ir atvirkščią situaciją: jeigu nuotolinis darbas nebuvo jums įprasta praktika, pavyzdžiui, kad penktadieniais kai kurie darbuotojai galėdavo dirbti namuose, tai dabar, kol darbuotojai išmoks planuoti savo darbotvarkes ir suderinti jas su namiškiais bei kitais dalykais, produktyvumas gali būti kritęs.
Rekomenduočiau atkreipti dėmesį į tai, ką tokios kritinės, nežinomos ir neapibrėžtos situacijos duoda įmonei: tai iš tiesų labai gera proga peržiūrėti jūsų tarpusavio santykius ir padidinti komandos sutelktumą. Tai, kaip mes elgiamės kritinėse situacijose ir jei mums pavyksta sėkmingai jas įveikti, ženkliai padidina komandos sutelktumą. O tai lemia ir padidėjusį kūrybiškumą, inovatyvumą ir efektyvumą. Tai neabejotinai duoda įmonei naujus produktus ir paslaugas, kurias gali įtraukti į savo paslaugų ar produktų sąrašą ir taip padidinti pajamas.
Kartais darbdaviui tenka priimti sunkius ir nepopuliarius sprendimus. Kaip nemalonias žinias pranešti kolektyvui?
Pirmiausia reikėtų sau pripažinti, kad nemalonios žinios pranešimas nebus malonus nė vienai pusei: nei tai, kuri praneša, nei tai, kuri žinią girdi. Kažin, ar įmanoma rasti būdą, kaip pranešti nemalonią žinią maloniai. Geriausia kiek įmanoma sąžiningai ir atvirai komunikuoti situaciją ir per tai įgyti darbuotojų pasitikėjimą. Svarbu nepamiršti, kad galite susidurti su įvairiausiomis darbuotojų emocijomis, nes jie turi atlaikyti dvigubą smūgį: aplinkos situacija (turiu galvoje patį karantiną) yra sudėtinga ir nežinoma, ir dar darbdavys praneša apie atleidimą. Darbuotojui tokią situaciją priimti yra labai sunku.
Sušvelninti darbuotojų patiriamą stresą gali padėti elementarus žmogiškumas, atjautos parodymas ir įsijautimas į kito situaciją. Pačiam darbdaviui tai taip pat nėra lengvas sprendimas, nes tikrai nė vienas vadovas neatleidinėja žmonių su džiaugsmu. Dažnam vadovui, kuriančiam ir vystančiam įmonę, dedančiam visas pastangas, kad įmonė gyvuotų, suvokimas, kad dėl išorinių priežasčių reikia ją mažinti, yra sunkus.
Kokios įtakos dirbantiesiems gali turėti ilgas saviizoliacijos laikotarpis? Kaip galėtume padėti sau ir vieni kitiems?
Pirmiausia, kiek įmanoma daugiau bendraukite vieni su kitais: telefonu, žinutėmis, vaizdo konferencijomis. Būdami izoliacijoje labai stipriai apribojame socialinius ryšius, o socialiniai ryšiai ir priklausymas tam tikroms visuomenės grupėms žmonėms yra gyvybiškai svarbūs. Neuromokslininkai pripažįsta, kad tarpusavio ryšiai yra toks pats pirminis žmogaus poreikis kaip ir alkis. Taigi, bendraukite, maksimaliai bendraukite.
Mokslininkai, tyrinėjantys pandemijos metu taikomų saviizoliacijos ir karantino poveikį žmonių psichikos sveikatai, pastebi didėjantį vienišumo jausmą. Ir tai susiję ne su kartu gyvenančių asmenų skaičiumi, bet su tuo, jog prarandame platesnio tiesioginio socialinio kontakto galimybę, galimybę apsikabinti, pasimatyti, leisti laiką kartu ir pan. Ilgainiui tai neišvengiamai lems mūsų savijautą.
Nebijokite atvirai pasidalinti, kuo šiuo metu gyvenate, galbūt su kokiais vidiniais, emociniais sunkumais susiduriate. Organizacijų vadovams siūlyčiau susirinkimo pradžioje išdrįsti kiekvieno darbuotojo paprašyti, kad trumpai pasidalintų, kuo gyvena. Dažniausiai tokie pasidalinimai suartina žmones, atskleidžia, kad kiekvienas išgyvena labai panašius dalykus: ir pyktis gali kilti, ir kaltės jausmas, ir nepasitenkinimas, ir liūdesys. Dalinimasis patvirtina, kad visa tai išgyventi yra normalu.