Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) pradeda bendradarbiavimą su advokatų profesine bendrija SKYBRIDGE. Šio bendradarbiavimo tikslas – ne tik kelti aviacijos vadybos ir teisės specialistų profesines žinias, bet ir kartu organizuoti mokomuosius seminarus, renginius ir kitas projektines veiklas aviacijos teisės ir vadybos srityse. 

SKYBRIDGE advokatų profesinė bendrija prisidės prie Universiteto studijų programų tobulinimo, integruojant savo praktinę patirtį į studijas, taip pat bus skatinami patirties mainai bei tarpdisciplinis bendradarbiavimas, apimantis vadybos, verslo ir  teisės studijų kryptis.

„Esame tikri, kad bendradarbiavimas su SKYBRIDGE puikiai papildys tiek teisės, tiek ir aviacijos vadybos studijų programas savo ekspertinėmis įžvalgomis, prisidėsiančiomis prie dar aukštesnės studijų kokybės ir tarpdisciplinių tyrimų plėtros“ – teigia KSU rektorė prof. dr. Jolanta Bieliauskaitė.

SKYBRIDGE advokatų profesinė bendrija jungia ilgametę patirtį verslo ir komercinėje teisėje su ekspertinėmis aviacijos sektoriaus žiniomis.

Spalio 10 d. Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) kartu su partneriais, teisinių paslaugų įmone „Fondia“ ir Aukštoji mokykla SMK, organizuoja renginį „LegalTech inovacijos: dirbtinio intelekto taikymas teisėje ir versle“, kuriame bus nagrinėjami dirbtinio intelekto įrankių valdymo aspektai verslo organizacijose. Apie artėjantį renginį, jo tikslus ir nagrinėjamus klausimus kalbame su pranešėja Katerina Jarmolovičiene. Katerina yra „Fondia” vyresnioji teisininkė, KSU programos „Dirbtinis intelektas: teisiniai aspektai ir rizikų valdymas“ lektorė, IAPP sertifikuota dirbtinio intelekto valdymo profesionalė (AIGP).

Kam skirtas spalio 10 d. renginys ir kokios problemos jame bus nagrinėjamos?

Renginio tema aktuali verslo organizacijų vadovams, teisininkams, personalo valdymo specialistams ir visiems, kas nori saugiai naudoti DI darbe.  Be abejonės kviečiame dalyvauti ir studentus  –  būsimus teisininkus! Dirbtinis intelektas jau nebėra naujiena – jis mūsų kasdienybė. Jo neturėtume vengti, priešingai – turime jį įveiklinti optimizuojant procesus verslo organizacijose. Generatyvinių DI įrankių dėka darbuotojai įmonėse gali greičiau paruošti reikiamus dokumentus, suredaguoti ir išversti tekstus, parengti sutartis ir greičiau parašyti laiškus. Viena iš sričių, kur generatyvinis DI ypač naudingas – didžiulių dokumentų apimčių analizė.

Kokios DI sistemos yra optimaliausios, kaip jos gali palengvinti verslo organizacijų darbuotojų darbą, optimizuoti procesus ir kokios rizikos kyla naudojant vienus ar kitus DI įrankius – apie tai kalbėsime spalio 10 d.

Renginiu taip pat norime paskatinti organizacijų vadovus labiau  domėtis, kokius DI įrankius naudoja jų darbuotojai. Norime juos paskatinti imtis lyderystės diegiant DI sistemas įmonėse. Šiandien darbo rinkoje atsiranda nauja verslo paslauga – DI įrankių, naudojamų organizacijose, „skenavimas“, po kurio dažnai paaiškėja, kad verslo organizacijų vadovai net nežino, kokius DI įrankius naudoja darbuotojai. Vadovams tikrai verta tuo domėtis – tai susiję su duomenų apsaugos, autorinių teisių klausimais ir įmonės reputacija. DI įrankių yra įvairių, todėl svarbu organizacijoje įdiegti saugias DI sistemas.

Dirbtinis intelektas pilnu pajėgumu į mūsų gyvenimus atėjo ne taip seniai, tačiau jau esate IAPP sertifikuota dirbtinio intelekto valdymo profesionalė (AIGP) ir skaitote paskaitas šia tema KSU. Kaip pavyko taip greitai tapti šios srities eksperte?

Karantinas suteikė progą pagalvoti apie dalykus, kuriems paprastai turime mažai laiko. Man tai buvo proga apsvarstyti savo teisininkės karjeros tolimesnę kryptį. Teisininke dirbu nuo 2006 metų ir puikiai pamenu, kaip 2020 m. pamačiau DI sugeneruotą netikrą vaizdą su garsu, vadinamą „Deep Fake“. Mane sudomino šis reiškinys iš teisinės pusės, todėl pradėjau tuo intensyviai domėtis. 2021 m. Mykolo Romerio universitete baigiau Teisės ir technologijų programos (Legal Texh LLM) magistro studijas. Paraleliai su kolegomis Suomijoje, Švedijoje, Estijoje, tarptautinėje teisinių paslaugų įmonėje „Fondia“, ėmėme analizuoti teisės ir DI aspektus. Šiandien toliau gilinuosi į šią sritį, kuri sparčiai auga.

Kokie iššūkiai laukia teisininkų DI srityje? Kam reikia ruoštis?

Teisininkams visada bus aktualu tai, kas svarbu jų klientams. Todėl jų žinių laukas turi būti itin platus – šiandien teisininkai dažnai veikia kaip konsultantai ir turi orientuotis į temas, svarbias jų klientams. Dažnai tenka įsijausti ir į marketingo vadovo, biudžeto planuotojo, pardavimo vadovo vaidmenis ir suprasti, koks DI įrankis galėtų būti naudingiausias šios srities atstovams ir visai organizacijai. Kadangi DI skverbiasi į visas verslo sritis, teisininkai turi domėtis ir išmanyti DI keliamas rizikas bei reglamentavimą. Svarbu žinoti, pagal kokius kriterijus kompanijos turėtų išsirinkti DI įrankius – reta kuri įmonė kurs savo DI sistemas. Įsigyjant DI sistemas, reikia atkreipti dėmesį į jų šališkumo ir saugumo rizikas, įvertinti, ar viskas gerai su duomenų apsauga. Juk ruošiantis naudoti DI produktų ar paslaugų pardavimams, būtina įvertinti duomenų nutekėjimo riziką ir pan. Beje, atsiranda vis daugiau autorių skundų dėl jų intelektinės nuosavybės darbų naudojimo DI programose – tai  intelektinės nuosavybės reglamentavimo klausimas.

DI sparčiai vystosi ir kinta. Kaip suspėti paskui naujoves?

2024 m. rugpjūčio mėn. įsigaliojo ES reglamentas, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės (Dirbtinio intelekto aktas). Į šį aktą yra įtraukti tam tikri saugikliai, kad vystantis technologijoms jis būtų pritaikomas ir aktualus. Aktas parengtas pagal rizikos lygių paskirstymą, su didesniais įsipareigojimais didesnės rizikos veikėjams. Skirtingi rizikos lygiai reikš didesnį arba mažesnį reguliavimą. Tačiau be abejonės, naujienas reikia sekti – dalis rizikų kyla ir iš pačios technologijos.

Esate „Fondia“ narė. Ką Jums duoda buvimas šios teisinės įmonės nare?

„Fondia“ – tarptautinė teisinių paslaugų įmonių grupė, įkurta prieš dvidešimt metų Suomijoje. Turime ofisų Suomijoje,  Švedijoje, Estijoje ir čia, Lietuvoje, daugiau kaip 130 teisės ekspertų keturiose šalyse. Teikiame aukštos kokybės teisines verslo konsultacijas, pasitelkdami novatoriškus paslaugų modelius ir technologijas. „Fondia“ dirbu trejus metus, man ypač svarbu kad turime unikalią, vertybėmis grįstą įmonės kultūrą ir jos įgyvendinimo politiką, kuria vadovaujamės kasdien. Tai atspindi skandinavišką tradiciją, kur didelis dėmesys skiriamas įmonių kultūros puoselėjimui bei nuolatiniam jos tobulinimui.

Kaip užsiregistruoti į konferenciją?

Į konferenciją gali užsiregistruoti visi norintys. Dalyvio mokestis – simbolinis ir siekia 50 Eur. Speciali nuolaida taikoma organizatorių partneriams, jų studentams ir alumnams.

Registracijos forma: LegalTech inovacijos: dirbtinio intelekto taikymas teisėje ir versle (lyyti.fi)

Praėjusių metų lapkričio pabaigoje pasirodęs generatyvinis dirbtinio intelekto (DI) pokalbių  robotas „ChatGPT“ pradėjo dirbtinio intelekto revoliuciją. Ši programa per trumpą laiką tapo daugelio profesijų atstovų neatsiejamu darbo įrankiu – ją naudoja finansininkai, tekstų kūrėjai, vertėjai, redaktoriai ir teisininkai. Dirbtinio intelekto plėtra sparti ir verčia permąstyti profesijų poreikį ateityje. Diskutuojama, kurios profesijos išliks, o kurioms teks adaptuotis. Kaip DI pakeis teisininko profesiją ir kokiems pokyčiams reikia ruoštis, kalbame su Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) rektore, teisės prof. dr. Jolanta Bieliauskaite.

Koką įtaką teisininko profesijai turi dirbtinis intelektas?

Kaip ir kitose profesijose, nemažą dalį parengiamojo darbo, kurį turi atlikti teisininkas,  gali nuveikti DI – jis yra puikus asistentas. Teisininkai DI įrankių dėka jau šiandien savo darbe gali optimizuoti procesus: greičiau paruošti reikiamus dokumentus, suredaguoti tekstus, išversti teisines sąvokas, parengti sutartis ir  greičiau parašyti laiškus. Vienas iš darbų, kuriame generatyvinis DI pasižymi, yra didžiulių dokumentų apimčių analizė. Daugelis teisininkų žino, kiek laiko tai atima ir jau dabar mielai šią funkciją perleidžia DI.

Kokias problemas šiandien DI pritaikymas kelia teisės srityje?

DI pritaikymas teisės srityje kelia nemažai iššūkių, etinių problemų, susijusių su duomenų apsauga, konfidencialumu bei sprendimų priėmimu. Tai yra rimti iššūkiai, apie juos daug kalbama. Juk ChatGPT sistemoje duomenys lieka ir gali būti naudojami toliau. Tačiau užsienyje jau diegiamos DI sistemos įmonių serveriuose ar privačiuose debesyse. Kaip ir kitose profesijose, kuriose privatumas ir konfidencialumas yra itin svarbus, teisininkai greičiausiai bus suinteresuoti naudoti šiuos sprendimus. Taip pat išlieka neatsakytas klausimas, o kas būtų atsakingas už teisininko – roboto klaidas?

Ar DI gali pakeisti teisininką?

DI  teisininko darbą gali atlikti iki tam tikros ribos, sprendimo priėmimas reikalauja daugumos faktorių įvertinimo. Tik žmogus, o ne robotas, surinkęs visą reikalingą informaciją, vadovaudamasis žiniomis, intelektu galėtų kūrybiškai pažvelgti į problemą ir priimti sprendimą. Juk teisinės problemos neretai yra susijusios ir su moralinėmis, socialinėmis problemomis, kurių DI nepajėgus išspręsti. Klaidos teisėje skaudžios, brangiai kainuojančios.

Ar teisininko profesijai negresia išnykimas ateityje?

Neabejoju, kad teisininko profesija liks svarbi, jos poreikis ir reikšmė nesumažės. Nors teisininkams DI padės sumažinti laiko sąnaudas, skirtas rutininiams, pasikartojantiems darbams, pati teisinė sistema negalės būti reguliuojama tik dirbtinio intelekto pagalba. Teisininkai yra ir bus nepakeičiami sprendžiant sudėtingas teisines problemas.

Vis tik jau dabar akivaizdu, kad teisininkui reikalingos ne tik teisinės žinios, bet ir vadybos, projektų valdymo, dizaino mąstysenos, procesų, duomenų analitikos, technologiniai ir kiti įgūdžiai, kurie padės prisitaikyti prie dirbtinio intelekto sąlygotų iššūkių. Mūsų universitetas seka pasaulines tendencijas, rinkos poreikius ir nuolat atnaujina teisės studijų programą taip, kad ji ugdytų teisininkus su aktualiomis kompetencijomis ir profiliu.

Ką reikėtų daryti teisininkams, kad pasirengtų šiems pokyčiams?

Technologinė revoliucija vyksta ir jos nesustabdysime. Teisininkai turi išmokti adaptuotis prie sparčiai besikeičiančios aplinkos, naudotis dirbtinio intelekto sistemomis bei gebėti valdyti jų keliamas rizikas. Todėl universitetams svarbu ne tik peržiūrėti studijų programas, įvertinti, koks teisininkų vaidmuo ir kokių kompetencijų poreikis bus ateityje, bet ir sudaryti sąlygas ugdyti naujas kompetencijas teisinį darbą jau dirbantiems asmenims. Pavyzdžiui, š.m. spalio 10 d. Kazimiero Simonavičiaus universitetas kartu su partneriais organizuoja renginį „Teisės ir technologijų inovacijos: dirbtinio intelekto taikymas teisėje ir versle“, kurio metu bus galima ne tik susipažinti su DI naujovėmis, bet ir praktiškai išbandyti DI ir dizaino mąstysenos taikymą teisės ir verslo kontekstuose taip atnaujinant savo žinias ir įgūdžius.

Kokias moksleivių ir studentų savybes turime ugdyti, kad būtų lengviau prisitaikyti prie pokyčių?

Nauja realybė pareikalaus nuolatinio mokymosi, kūrybiškumo, kritinio mąstymo ir gebėjimo prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Kūrybinio ir kritinio mąstymo vaidmuo ateityje tik augs, todėl, mes, edukacijos srityje dirbantys specialistai, turime sudaryti palankias sąlygas šio mąstymo ugdymui.

Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) gegužės 27-28 dienomis surengė 4-ąją tarptautinę mokslinę konferenciją „Šiuolaikinės teisės iššūkiai: tarptautinė perspektyva”. Šis kasmetinis renginys subūrė universitete teisės srities specialistus, mokslininkus bei studentus iš 12 pasaulio šalių.

Šių metų konferencijoje daug dėmesio buvo skirta teorinėms ir praktinėms žmogaus teisių, teisės ir technologijų sąveikos, teisinio švietimo problemoms, Europos Sąungos teisės naujovėms, Ukrainos teisinės sistemos ypatumams vykstančio karo kontekste.

Pasak KSU rektorės prof. dr. Jolantos Bieliauskaitės, ši kasmet vykstanti konferencija – puiki proga atskleisti šiuolaikinės teisės pokyčius tarptautinėje erdvėje. „Nuolatos kylančių teisinių iššūkių sprendimui mokslinė teisės ir teisinės sistemos refleksija yra ypač svarbi. Todėl labai džiaugiamės kasmet gausėjančiu konferencijos pranešėjų skaičiumi. Pristatomų pranešimų temų įvairovė atskleidžia naujausias teisinių tyrimų, teisinio reguliavimo ir teisės taikymo tendencijas. Tikime, kad renginio metu užmegzti kontaktai taip pat leis pasidalinti gerąja patirtimi ir prisidės prie skirtingų šalių teisinių sistemų tobulinimo“, – sakė rektorė.

Patogu, saugu ir gera – tokiais žodžiais apibūdina savo studijų pasirinkimą penktakursė Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) vientisųjų teisės studijų programos studentė Lidija Šukšterė. Lidija sako, kad KSU ji gali puikiai derinti mokslus su šeimos poreikiais, laisvadarbyste ir savo pomėgiais. Šiuo metu Lidija mokosi pagal individualų studijų planą, tad gali pati puikiai planuoti savo dienotvarkę, nes paskaitos vyksta tik savaitgaliais. Taip pat Lidija džiaugiasi, kad kiekvienas dėstytojas yra savo srities ekspertas, tad paskaitų metu nėra dėstoma tik „sausa“ teorija.

„Manau, jog pats svarbiausias aspektas yra saugumo jausmo užtikrinimas, ypač tada, kai sunku. Svarbu, kai gauni palaikymą, motyvaciją, kai to reikia“, sako Lidija. Kazimiero Simonavičiaus universitete sukurta tokia aplinka, kurioje nesijauti vienišas net ir tada, kai studijuoji pagal individualų studijų planą. „Studijuojant KSU, suteikiama galimybė atlikti stažuotes, pagilinti įgytas teorines bei profesines žinias“, – teigia KSU studentė Lidija Šukšterė.

Paklausta, ką mano apie teisės srities perspektyvas darbo rinkoje, Lidija drąsiai dalinasi savo įžvalgomis ir sako, jog „teisininkų yra daug, bet gerų teisininkų labai mažai“. Pasak jos nesvarbu, kiek darbo rinkoje būtų specialistų, geram specialistui visada bus vietos. „Mano nuomone, technologinis tobulėjimas keičia darbo rinkos tendencijas, tačiau išlaiko gerų specialistų poreikį, todėl nesvarbu, kokios srities atstovas būtum, jeigu savo darbą išmanai, būsi reikalingas“, sako Lidija.

Studijų metu būsima teisininkė Lidija Šukšterė turėjo galimybę dalyvauti mokymuose Latvijoje ir Austrijoje, kur įgijo neįkainuojamos patirties. Paskaitas vedė skirtingų universitetų dėstytojai, vyko daug praktikos sesijų. Lidija teigė gilinusi teorines žinias apie saugumo sektorių, išbandė savigynos meną ir net išmoko šaudyti pistoletu. Pasak studentės, praktika padėjo atrasti ir giliai užslėptus talentus, kurių net nežinojo turinti, pvz. išmoko sukurti internetinę svetainę bei reikalingas skaitmenines vizualizacijas. Austrijoje Lidija gilino žinias duomenų apsaugos, kibernetinio saugumo srityse, analizavo tarptautines saugumo problemas, klausėsi įvairių šalių lektorių ir atliko įvairias grupines užduotis bei dalinosi gerąją patirtimi saugumo srityje tarptautiniu lygmeniu. Lidija džiaugiasi, jog abiejų stažuočių metu jai pavyko užmegzti neįkainuojamas draugystes, kurios tęsiasi lig šiol.

„Civilinė teisė mane labiausiai domina tiek paskaitų metu, tiek po jų. Universitete įgytas žinias pritaikau beveik kasdien, tiek darbinėje aplinkoje, tiek praktikos metu, tiek teikiant atsakymus į mano aplinkoje esančių asmenų teisinius klausimus. Teisė – mano variklis, tad po studijų planuoju ir toliau savo gyvenimą sieti su šia sritimi, dirbant teisės sektoriuje, pavyzdžiui, advokatų kontoroje ar valstybinėje įmonėje, – savo patirtimis dalijosi KSU teisės vientisųjų studijų programos studentė L. Šukšterė, linkėdama visiems, kas galvoja studijuoti teisę – nedvejoti ir pasinaudoti visomis universiteto teikiamomis naudomis: mokymais, kelionėmis bei pažintimis.