Pixabay nuotr.

Balandžio 26 d. (trečiadienį) 12 val. Kazimiero Simonavičiaus universitete lektorė Selma Otuzbir iš Tarptautinio Travnik Universiteto (Bosnija ir Hercegovina) skaitys paskaitą, kurios tema – „Romėnų teisė“. Paskaita vyks 212 auditorijoje.

Paskaitoje bus nagrinėjami klasikinės romėnų teisės, įstatymų, privačiosios teisės, „dvylikos stalų“, išankstinės teisės ir kiti klausimai.
Ypatingai kviečiami dalyvauti būsimieji teisininkai ir verslininkai, tačiau paskaita atvira, tad dalyvauti kviečiami visi.

Paskaitos kalba – anglų.

Tarptautiniai KSU studentai

Kirgizija yra Centrinės Azijos valstybė išsiskirianti natūralios gamtos grožiu ir klajokliškomis tradicijomis. Žmogaus nepaliestiems kalnų kyšuliams, uolėtoms keteroms ir kalvotoms vasaros ganykloms gyvybės suteikia pusiau klajoklių piemenų, gyvenančių jurtose, kultūra. Kirgizija pasižymi liberaliausia turistinių vizų politika Centrinėje Azijoje ir viena progresyviausių vyriausybių regione. Šį semestrą KSU studijuoja studentai iš Tarptautinio Atatürk-Ala-too universiteto (Kirgizija): Gulzar Muratalyeva, Ernest Salizhanov ir Aidai Kanatbekova. Su jais kalbamės apie gyvenimą ir studijas Lietuvoje.

Kaip jaučiatės Lietuvoje?

Gulzar: Studijuoti ir pažinti naują kultūrą Lietuvoje yra tarsi išėjimas iš komforto zonos visiškai teigiama prasme. Du mėnesiai, kai gyvenu čia, praplėtė mano akiratį, padėjo labiau subręsti. Vilnius yra miestas, kupinas ryškių ir naujų idėjų gatvės mene, kurį galime sutikti kiekvienoje gatvėje ir kuris suteikia unikalią atmosferą miestui.

Ernest: Čia jaučiuosi labai gerai, nes tai mano pirmoji kelionė ir viskas čia yra gerai.

Aidai: Lietuvoje jaučiuosi gerai, man patinka Vilnius. Išskyrus labai šaltas dienas. Čia yra labai daug gražių vietų, įdomus gatvės menas.

Papasakokite daugiau apie save: kokie jūsų pomėgiai ir hobiai, kuo norėtumėte tapti ateityje?

Ernest: Domiuosi technologijomis ir inžinerija. Man patinka žaisti krepšinį ir užsiimti kikboksu.

Gulzar Muratalyeva

Gulzar: Myliu meną, ypač šiuolaikinį ir gatvės meną. Žaviuosi Aykut Aydoğdu, Wenqing Yan, Chiara Bautista, Miho Hirano bei iliustratoriaus James Zapata darbais. Viena iš priežasčių, kodėl man patinka šie unikalūs ir talentingi menininkai yra ta, kad aš pati piešiu ir užsiimu kaligrafija. Daugiau dėmesio skiriu tapybai. Tapau nuo mažų dienų. Kaip ir dauguma jaunų žmonių, mėgstu klausytis muzikos (džiazo, kantri, pop ir RnB). Taip pat žaidžiu tinklinį, stalo tenisą, mėgstu plaukioti. Žinoma, daug laiko praleidžiu skaitydama įvairių žanrų knygas. Po studijų bakalauro studijų baigimo, norėčiau tęsti magistro studijas Vokietijoje arba Australijoje. Norėčiau tapti profesionalia sinchroninio vertimo specialiste ir dėstytoja universitete.

Aidai: Domiuosi psichologija ir norėčiau tapti psichologe. Man patinka skaityti psichologines knygas. Mano mėgstamiausia yra Irvin D. Yalom „Kai Nyčė verkė“. Laisvalaikiu žaidžiu tenisą. Man patinka viskas, kas susiję su šiuo sportu, ypač merginų apranga. Manau, kad tenisas yra grakštus žaidimas.

Ką studijuojate savo universitete Kirgizijoje?

Gulzar: Esu Tarptautinio Atatürk-Ala-too universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto antrakursė. Studijuoju Sinchroninį vertimą. Ši studijų programa yra dėstoma tik mūsų universitete, todėl galima sakyti, kad tai yra puiki galimybė ateities vertėjams.

Ernest: Savo šalyje studijuoju sinchroninį vertimą.

Aidai: Tarptautiniame Atatürk-Ala-too universitete studijuoju psichologiją.

Koks jūsų įspūdis apie studijas KSU?

Gulzar: Studijuojant KSU svarbiausia dalykas, kuris man labai patinka, yra švietimo sistema. Taip pat aukštos kvalifikacijos dėstytojai, kurie yra visuomet pasirengę skirti daug dėmesio įvairiausioms idėjoms, kylančioms iš studentų. Įdomios paskaitos, kurių metu dėstytojai stengiasi ne tik atlikti savo pareigą, bet ir suteikti naudingos informacijos, kaip būti kūrybingu, inovatyviu ir naujai mąstančiu. Man labai patinka mano nauji tarptautiniai draugai, su kuriais dalijamės naujomis patirtimis bei žiniomis ir kuriame nepamirštamus atsiminimus.

Ernest: Pirmiausia, man labai patinka dėstytojų požiūris ir jų dėstymo metodai. Myliu KSU atmosferą. Labiausiai man čia patinka organizacija.

Aidai: Mano įspūdis apie KSU yra labai geras. Man patinka mandagūs žmonės, ypač Tarptautinių ryšių koordinatorė Vaiva. Universitetas yra labai patogus viduje ir vieta mieste yra gera. Labiausiai man patinka KSU dėstytojai. Jie yra paprasti, jų požiūris į studentus paprastas, jie supranta ir gerbia tai, kad mes keliaujame, supranta, kai prašome atidėti egzaminus. Vienas geriausių dalykų yra mūsų tvarkaraštis, leidžiantis keliauti.

Ar skiriasi studijos čia ir Kirgizijoje?

Ernest: Taip, studijų metodas.

Gulzar: Studijos Lietuvoje ir Kirgizijoje skiriasi keletu aspektu. Tarkime, egzaminų laikymo sistema. Mūsų šalyje ji griežtesnė, bet tai verčia studentus daugiau mokytis. Lietuvoje man labai patinka tai, kad galiu pasirinkti, kurie dalykai man įdomūs. Tai tikra demokratija studentų atžvilgiu, kuri dar nėra taip gerai išplėtota mūsų šalyje. Bet mūsų švietimo sistema sparčiai tobulėja, stengiasi remtis naujausiomis studijų sistemomis, o tai yra tikrai gerai jauniems žmonėms, kurie ruošiasi studijuoti universitetuose artimoje ateityje.

Aidai: Studijos čia panašios kaip ir mano Universitete, išskyrus galimybę pasirinkti studijų dalykus. Čia galime pasirinkti tas paskaitas, kurių norime ir kurių mums reikia. Mūsų Universitete turime nustatytus dalykus, kuriuos privalome studijuoti.

Ką veikiate laisvalaikiu? Ar randate įdomios veiklos?

Aidai Kanatbekova

Gulzar: Kaskart, kai tik turiu laisvo laiko, mėgstu jį leisti su savo draugais. Šiuo metu tai vienas įdomiausių dalykų mano gyvenime, nes turiu puikius draugus iš viso pasaulio, pavyzdžiui, Prancūzijos, Vokietijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Turkijos, Ispanijos ir Italijos. Kiekvienąkart, kai esame kartu, mes bėgiojame drauge, čiuožinėjame ant ledo, tyrinėjame Vilnių ir galybę naujos informacijos, kas yra išties nuostabu. Taip pat labai mėgstu skaityti ir piešti.

Ernest: Dažniausiai laisvalaikiu vaikščioju mieste.

Ar keliaujate iš Lietuvos į kitas ES šalis? Kaip pasirenkate, kurias šalis aplankyti?

Gulzar: Jau aplankiau Lenkiją, būtent Krokuvą, Aušvicą ir Varšuvą. Mes planuojame keliauti su draugais ir į kitas Europos šalis. Nesirenkame jų pagal tam tikrus kriterijus, nes visos šalys yra originalios, turi savito šarmo ir mes tiesiog keliaujame, tyrinėjame ir tuo mėgaujamės.

Ernest: Ne, bet keliausiu balandžio mėnesį.

Aidai: Dėkoju už galimybę čia atvykti ir keliauti. Kelionės buvo vienas iš mano didžiųjų tikslų prieš čia atvykstant. Tai mano pirmasis kartas Europoje ir jau aplankiau Vokietiją (Berlyną), Lenkiją (Varšuvą, Gdanską), Latviją (Rygą) ir greitai keliausiu į Prancūziją (Paryžių). Miestus, kuriuos noriu aplankyti, renkuosi pagal įdomias lankytinas vietas, pavyzdžiui, Paryžiuje, žinoma, noriu pamatyti Eifelio bokštą ir Disneilendą!

Ar yra kas nors iš Kirgizijos, ko ilgitės labiausiai, kol gyvenate čia?

Gulzar: Labai ilgiuosi savo gimtinės. Ilgiuosi oro, kuris būna toks gaivus kiekvieną rytą, šilto klimato, giedro ir žydro dangaus. Taip pat savo kalbos, virtuvės, kuri yra tokia įvairi su visais jos kvapais ir prieskoniais. Kalnų! O taip, ilgiuosi jų labai, nes Vilniuje negaliu jų stebėti. Vis dėlto, Lietuvos gamta yra žavi savaip, ją taip pat labai mėgstu.

Ernest: Manau, savo tėvų. Ir maisto.

Aidai: Labai ilgiuosi mūsų virtuvės ir mamos maisto. Žinoma, bendrabutyje gaminame patys. Ačiū mamai, kuri išmokė mane gaminti. Kartą norėjau pagaminti „Lagman“ ir visur ieškojau tam tikrų daržovių. Visą dieną ieškojau kiekviename prekybos centre. Galiausiai radau, ko ieškojau, kitą dieną turguje.

Ar verta vykti į KSU ir Vilnių? Ar rekomenduotumėte studijas KSU savo draugams?

Ernest: Žinoma, savo draugams rekomenduosiu studijas KSU.

Gulzar: Aš tikrai rekomenduosiu visiems būsimiems studentams užpildyti paraišką studijoms KSU ir atvykti į Lietuvą. Tai vienas iš universitetų, kurie suteikia mums naudingas ir naujas žinias, galimybę savo idėjas ir tikslus paversti realybe. Aš rekomenduočiau Lietuvą, nes tai yra viena iš šalių, kuri taip skiriasi savo kultūra, menu, kraštovaizdžiu, kelionėmis, kad belieka ją pamilti visam savo gyvenimui.

Aidai: AŠ tikrai rekomenduosiu savo draugams ir studentams iš savo Universiteto studijuoti KSU!

Alisa Salkić

Kovo 29 d., trečiadienį, 14 val. Kazimiero Simonavičiaus universitete (Dariaus ir Girėno g. 21, Vilnius, 214 aud.) vyks prof. Alisa Salkič iš Tarptautinio Travnik universiteto (Bosnija ir Hercegovina) paskaita tema „Konstitucinė teisė per lyginamosios teisės prizmę“.

Paskaitoje bus nagrinėjamos temos:  konstitucija ir konstitucionalizmas, teismai ir konstitucija, valdžios padalijimas ir valdymas, pliuralizmas, socialinės gerovės teisė, centralizacija ir federalizmas, slaptumas, turtinė teisė, demokratijos garantijos ir kt.

Paskaita atvira, dalyvauti gali visi norintys.

Kviečiame dalyvauti!

Kviečiame atlikti praktiką didžiausiame mokslo centre Baltijos valstybėse!

Praktika siūloma: Rinkodaros ar komunikacijos studentui
Vieta: AHHAA mokslo centras (Talinas, Estija)
Laikas: Birželio mėn.
Trukmė: 2 sav.
Kalba: Anglų k.
Finansai: Kelionės ir apgyvendinimo išlaidos kompensuojamos.

Rusudan Chachanidze

Šį semestrą strateginį valdymą KSU dėsto Rusudan Chachanidze – Gruzijos Universiteto (University of Georgia) ir Kaukazo universiteto (Caucasus University ) dėstytoja. Su Rusudan Chachanidze kalbamės apie strateginio valdymo svarbą šiuolaikiniame pasaulyje, Gruzijos švietimo sistemą ir jos įspūdžius apie Vilnių bei KSU.

Kaip susidomėjote strateginiu valdymu?

Strateginis valdymas yra dalykas, neturintis specialaus fakulteto – jis jungia daug skirtingų sričių. Bakalauro studijų metu gilinausi į rinkodarą, tuomet pasukau į finansus, o šiuo metu rašau daktaro disertaciją apie finansinius nusikaltimus. Turėjau visas pagrindines žinias, kad susidomėčiau strateginiu valdymu: vadybos, finansų ir rinkodaros žinias. Todėl nusprendžiau visa tai sujungti gilindamasi į strateginį valdymą.

Kodėl strateginis valdymas yra svarbus šiuolaikiniame pasaulyje?

Šiuo metu aplinka yra labai dinamiška. Įmonės ir industrijos juda ir keičiasi labai greitai, todėl jei neturi tinkamų įrankių geram planavimui, sunku pasiekti sėkmę. Žinoma, plano turėjimas neapsaugo nuo pokyčių. Priešingai – strateginis valdymas orientuojasi į lankstų ir greitą atsaką į pokyčius. Manau, kad kiekvienam studentui, kuris ketina kurti verslą arba dirbti didelėje įmonėje, yra svarbu mokėti planuoti. Planavimo įgūdžiai, konceptualus mąstymas ir platesnio konteksto suvokimas yra labai svarbūs gebėjimai, jei nori, kad sektųsi versle.

Ar strateginis valdymas aktualus tik verslui, ar ir viešajam sektoriui?

Tai aktualu tiek viešajam, tiek nepelno siekiančiam sektoriui, taigi ne tik verslui. Žinoma, planavimas reikalingas kiekvienam – nesvarbu, ką darai, turi planuoti dalykus tinkamai.

Ką manote apie strateginio valdymo taikymą Europoje ir Gruzijoje? Ar verslas ir vyriausybės supranta jo svarbą?

Manau, kad daugiausiai tai daro didžiosios korporacijos. Kiekviena didelė įmonė turi strateginio valdymo komandą. Mažos įmonės ne visuomet supranta jo svarbą. Stengiuosi perteikti mažosioms kompanijoms ir antrepreneriams kaip svarbu turėti strategiją, net kai esi mažas. Dirbu su atvejo analizėmis, rodau, kaip kiekviena teorija, kurios mokau, yra taikoma praktikoje, pateikiu realius didelių ir mažų įmonių bei startuolių pavyzdžius, kad jie galėtų pamatyti, kaip naudinga tai gali būti ir kaip šiuos įrankius panaudoti tam, kad pasiektum sėkmę.

Papasakokite plačiau apie Gruzijos aukštojo mokslo sistemą. Kokį vaidmenį joje vaidina privatūs universitetai?

Gruzijoje yra daug privačių ir valstybinių universitetų. Prieš reformą, kuri vyko 2005 ar 2006 metais, valstybės finansavimas atitekdavo tik valstybiniams universitetams. Studijų kokybė juose nebuvo labai aukšta, tačiau privatūs universitetai buvo geri. Vyriausybė norėjo, kad valstybiniai universitetai neatsiliktų nuo privačių, todėl buvo pradėta aukštojo mokslo reforma. Siekta, kad išaugtų konkurencija tarp valstybinių ir privačių universitetų.

Buvo įvesta vaučerio (angl. voucher) sistema. Tai reiškia, kad lėšos skiriamos studentui.  Valstybiniai universitetai negauna jokio valstybinio finansavimo, jei nepritraukia studentų. Jei valstybinis universitetas siūlo žemos kokybės išsilavinimą, studentai jo nesirenka, nes gali gauti finansavimą studijoms privačiuose universitetuose. Mano nuomone, tai pagerino situaciją. Dabar mes turime mažiausiai vieną didelį valstybinį universitetą, kuris teikia aukštos kokybės studijas. Ir viskas dėl konkurencijos.

Sistema Lietuvoje labai panaši. Skiriasi tik tai, kad valstybė nefinansuoja studijų privačiuose universitetuose – gerai mokyklas baigę abiturientai gali gauti stipendijas, padengiančias dalį studijų kainos.

Juk tai pats svarbiausias skirtumas! Valstybiniai universitetai turi konkuruoti dėl finansavimo. Jie turi orientuotis į kokybę, ne tik į publikacijų ar profesorių skaičių. Studentams tai nerūpi. Viskas ko jiems reikia, tai kokybiškas išsilavinimas, leidžiantis gauti darbą po studijų. Publikacijų skaičius nesuras jiems darbo. Todėl ir reikia gerinti studijų kokybę.

Papasakokite apie universitetus, iš kurių atvykote.

Kaukazo universitete (Caucasus University) studijavau verslo administravimą (Bachelor of Business Administration). Tai vienas pirmųjų privačių universitetų Gruzijoje, kuris vykdo labai aukštos kokybės studijas ir turi gerą reputaciją. Tai nedidelis universitetas. Antrasis yra vienas didžiausių privačių universitetų Gruzijoje. Jie abu yra privatūs ir sėkmingi. Štai, pavyzdžiui, sakoma, kad Kaukazo universiteto absolventai gali įveikti bet kokias kliūtis. Taip yra dėl to, kad studijuoti ten nelengva. Manau, kad laikas, kurį praleidau tame universitete man padėjo įgyti daugiau pasitikėjimo savimi, patikėti, kad galiu padaryti viską, ką tik noriu. Jei gali išgyventi 4-erius metus ten, gali išgyventi bet ką! (juokiasi).

Ar pastebite skirtumų tarp studentų Lietuvoje ir Gruzijoje?

Tiesą sakant, nepastebiu. Studentai turi labai panašias vertybes, yra draugiški. Man patinka jūsų studentai, nes jie labai šiltai mane priėmė, yra draugiški ir protingi. Keletą kartų po paskaitų studentai pakvietė mane praleisti su jais laisvalaikį, tiesiog būti jų gyvenimo dalimi. Jie vedėsi mane į vietas, kuriose paprastai lankosi. Man tikrai patinka būti su jais! Tai padeda geriau pažinti kultūrą, nes kai atvyksti į šalį dviem savaitėms ir neturi čia draugų, nėra lengva pažinti kultūrą. Visi čia labai draugiški!

Kokie jūsų įspūdžiai apie KSU?

Man labai patinka jūsų universitetas! Pirmą kartą čia apsilankiau vasarą – dalyvavau seminare. Man čia labai patiko. Žinoma, man taip pat patiko miestas – buvo vasara, visą laiką švietė saulė. KSU administracijos darbuotojai buvo malonūs. Labai apsidžiaugiau gavusi pasiūlymą atvykti dėstyti, nes iš tiesų norėjau sugrįžti. Čia būti labai įdomu. Dabar jūs turite naują pastatą, augate ir man labai smagu patyti, kad jums sekasi.

Ar greitai sugrįšite į KSU?

Labai tikiuosi. Norėčiau turėti progą čia sugrįžti!

Kastė Mašidlauskaitė

Kastė Mašidlauskaitė,
KSU Kūrybinių ir kultūrinių industrijų antrakursė

Jau antrą mėnesį gyvenu nedideliame Norvegijos miestelyje, Voldoje. Šią vietą galiu vadinti antraisiais namais, nes čia jauku, gera ir smagu. Nepasakosiu, kokia nuostabi ir užburianti Norvegijos gamta, kokios įspūdingos snieguotos viršūnės ar kokie nenuspėjami orai. Visų pirma norėčiau pasakyti, kad kai mąsčiau apie šią kelionę, net neįsivaizdavau, kaip čia viskas klostysis. Galvojau, kad mokysiuos, pramogausiu ir tiek.

Volda

Tačiau studijos pagal Erasmus+ mainų programą yra pusė ar visi metai neapsakomos patirties. Kaimynas sukėlęs gaisrą, nes užmigo kepdamas picą, trys gaisro aliarmai per tris dienas, nesibaigiantys vakarėliai virtuvėse, vakarėliai net bendrabučio rūsyje, fotosesijos skalbykloje, Valentino dienos laiškai su netikėčiausiomis žinutėmis, iš kažkur atsiradę nepažįstamieji, pasakojantys, kokia graži Lietuva ir kad įsimintiniausias jų vakarėlis vyko Vilniuje, klube „Salento“. Daug daug pokalbių iki ryto, pavojingos kelionės autobusu serpantinais, Norvegijos jūros bangos, atsitrenkiančios į molą ir grįžtančios atgal. Šiltas pavasaris vidury žiemos, keista norvegiška daržovių sriuba su dešra, atėjęs įkvėpimas kurti, kiekvienas sekmadienio vakaras universitete su filmais ir, aišku, saldus miegas iki pietų. Bet svarbiausias dalykas, ką čia atradau, tai nuoširdi draugystė. Turėti draugą, kurį galėsi kada nors aplankyti, tai viena, bet visai kas kitą, surast žmogų, kuris gyvena kitam pasaulio krašte, bet mąsto taip, kaip tu, bei supranta tave iš pusės žodžio.

Ivona Kukolovič, Mados industrijos studentė (3 kursas)

Dviejų kintamųjų chemija jau įvyko, rezultatas neįkainojamas. Šios lygties sprendimui pateikti neužtektų dvylikos lapų languoto sąsiuvinio. Tegaliu pasidalinti galutiniu lygties rezultatu, gautu iš  pirmojo kintamojo – Erasmus+ studijų Štutgarte (Vokietija) ir antrojo – Erasmus+ studijų Mataro (Ispanija).

Dėkoju Ponui Štutgartui, kad leido pažinti jį ir daugelio kitų kultūrų žmones. Pirmą kartą savo gyvenime teko gyventi viename bute su 5 skirtingų kultūrų atstovais: vokiete, kinais, korėjiečiu, iraniečiu. Naktiniai pokalbiai iki paryčių kalbant apie savo šalių išskirtinumus niekada neprailgdavo. Kiekvieną vakarą keliavau po kinišką, iranietišką virtuvę. Skonio pojūtis pirmą kartą ragaujant tikrų tikriausius jų nacionalinius patiekalus išliko iki šiol. Bet dar ilgiau mano širdyje išliks žmonės, kurie buvo lyg mano angelai sargai, tapo artimiausiais.

Kita pažinimo dalis vyko Erasmus‘ų rate, kur, atrodytų, buvo susirinkusios visos pasaulio tautos. Tiesa, bendravimo kalba su škotais tapo aiškesnė tik pavasario semestro pabaigoje. O bendros studijos ir darbas projektuose su Erasmus+ grupe išmokė geležinės tolerancijos. Kadangi Štutgarto universitete yra knygų leidykla, kino salė, radijo kanalo studija – turėjome galimybę išmokti pasigaminti knygą ir dirbti su profesionalia fotografijos bei kino įranga.

Dėkoju Ponui Mataro, leidusiam kiekvieną rytą važiuoti traukiniu palei jūros krantą ir matyti kylančią saulę. Ispanija ir Ispanijos dalis Katalonija – du skirtingi kraštai. Tai leido suprasti bendravimas ir studijos Katalonijoje (Calella, Mataro, Barcelona). Kataloniečiai nėra atsipūtę ar lengvabūdžiai. Jie yra labai darbštūs, atsakingi žmonės, turintys ir skleidžiantys begalinį nuoširdumą. Šilumą skleidžia ne tik Ispanijos klimatas, bet ir patys žmonės.

Mitas, kad Ispanijoje mokytis nereikia. Svarbu nesuklysti dėl studijų pasirinkimo, nes kitaip bus sudėtinga per porą mėnesių tapti ekonomistu ar buhalteriu, kai Lietuvoje studijuoji Mados industriją.

Studijos Štutgarte ir Mataro padėjo geriau pažinti medijų ir verslo sritis, be kurių mados industrija neegzistuotų, todėl teigiamai vertinu studijų užsienyje metu įgytą patirtį. Buvo malonu susipažinti su tais Ponais. Visiems linkiu tokių pažinčių ir teigiamų cheminių reakcijų – neįkainojamų patirčių.

Kazimiero Simonavičiaus universiteto Tarptautinių ryšių skyrius skelbia studentų atranką studijoms Tarptautiniame Travnik Universitete (Bosnija ir Hercegovina) 2016-2017 m. m. pavasario semestro metu

Laukiame Jūsų CV (anglų kalba) ir motyvacinio laiško (anglų kalba) elektroniniu paštu: international@ksu.lt iki 2017 m. sausio 17 d.

Pagrindiniai studentų atrankos kriterijai:

1. Užsienio kalbos žinios.
2. Studijų programos atitikimas Travnik Universiteto pasiūlytąjai programai:

Papildoma informacija:

1. Semestro pradžia: 2017 kovo 6 d.
2. Semestro pabaiga (įskaitant egzaminų sesiją): 2017 birželio 26 d.
3. Gaunama stipendija: 650 eur/mėn.
4. Dengiamos kelionės išlaidos iki 275
5. Vidutinė būsto nuomos kaina: 150-200 Eur/mėn.
6. Vidutinės pragyvenimo išlaidos šalyje: 250 – 300 Eur/mėn.

Tarptautinio Travnik Universiteto puslapis: http://www.iu-travnik.com/

Jei kyla klausimų apie Erasmus+ studijas užsienyje, prašome kreiptis į KSU Tarptautinių ryšių skyrių elektroniniu paštu: international@ksu.lt

Lapkričio 22-23 d. Malmėje (Švedija) vyko 1-oji tarptautinė konferencija HOUSERASMUS+, kurią organizavo Erasmus studentų tinklas (Erasmus Student Network), Compostela universitetų grupė (Compostela Group of Universities) ir Europos sostinių universitetų tinklas (Network of Universities from the Capitals of Europe).

HOUSERASMUS+ yra konferencija, skirta Šiaurės-Baltijos šalių regiono aukštosioms mokykloms. Konferencija siekiama pasidalinti gerąja praktika bei patirtimi, kaip galėtų būti pagerintos sąlygos surandant būstus tarptautiniams studentams ir praktikantams. HOUSERASMUS+ pristatė tyrimą apie užsienio studentų apgyvendinimą ir pateikė studentų būsto nuomos statistiką. Remiantis tyrimo duomenimis, 70% studentų susiranda gyvenamąją vietą prieš išvykdami į užsienį, 18% studentų nėra susitarę dėl gyvenamosios vietos prieš išvykdami ir tikisi ją rasti atvykę.

Konferencijoje dalyvavo daugiau nei 80  dalyvių iš Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Islandijos, Danijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Universitetus atstovavo darbuotojai, atsakingi už studentų apgyvendinimą, studentus –jų draugijų nariai, taip pat dalyvavo ir nepriklausomi ekspertai – tarpininkai, teikiantys studentams apgyvendinimo paslaugas.

Kiekvienos šalies atstovai diskutavo atskirose darbo grupėse ir parengė ataskaitas apie studentų apgyvendinimo klausimus ir situaciją šalyje, privalumus ir trūkumus, pateikė rekomendacijas.

Nuotr. iš kairės: Prof. Dr.-Ing. Uwe Riedel, Sabine Mahlstedt, Darius Verbyla, Prof. Dr. Arūnas Augustinaitis ir Prof. Dr. Elmar Holschbach,

2016 m. lapkričio mėn. 16 – 17 d. Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis ir kancleris Darius Verbyla viešėjo Pietų Vestfalijos universitete Vokietijoje.

Kartu su Prof. Dr. Monika Reimpell (dekane), Dagmar Perizonius (Tarptautinių ryšių skyriaus vadove), Prof. Dr. Martin Botteck (Tarptautinių ryšių koordinatore), Prof. Dr. Paul Gronau (Dualinių programų vadovu),  Joerg Thiemann,  Prof. Dr. Elmar Holschbach, Prof. Dr. Ralf Lanwehr buvo aptartos tolimesnės universitetų bendradarbiavimo galimybės: studentų ir dėstytojų mainai, bendrų doktorantūros studijų bei dvigubo diplomo kūrimo galimybės.

Pietų Vesfalijos universiteto sėkmės faktorius – mažos studentų grupės ir asmeninė pagalba bei parama studentui. Universitetas didelį dėmesį skiria moderniausioms mokymo priemonėms, naujausiems tyrimams ir papildomiems kursams studentams.

Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) Tarptautinių ryšių skyrius skelbia studentų atranką Erasmus+ praktikai užsienyje 2017 m. vasarą.

Erasmus+ atrankos kriterijai:

1. Atrankoje gali dalyvauti visų pakopų laipsnį suteikiančių nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, neturintys akademinių skolų (studentai privalo būti baigę I kursą).
2. Priimančios įmonės pasiūlyta praktikos programa turi atitikti tavo studijų programos keliamiems reikalavimams.
3. Privalomos užsienio kalbos žinios.
4. Pirmenybė teikiama Erasmus mentoriams.

Studentų atrankos dokumentai:

Iki 2016 m. gruodžio 2 d. laukiame Jūsų užpildytos studento paraiškos Erasmus+ praktikai (Studento paraiška Erasmus+ praktikai) bei oficialaus patvirtinimo iš organizacijos (Letter of confirmation) dėl galimybės atlikti praktiką elektroniniu paštu: international@ksu.lt

Erasmus+ praktikos laikotarpis:

Nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d.

Studentas praktiką gali atlikti nuo dviejų iki keturių mėnesių.

Praktikos užsienyje ieškok:

• Savarankiškai tave dominančių užsienio organizacijų internetinėse svetainėse;
• Teiraukis apie Erasmus+ praktikos galimybės tarptautinių ryšių skyriaus koordinatoriaus, dėstytojų ir praktikos vadovų, kurie palaiko bendradarbiavimo ryšius su užsienio organizacijomis;
• Nepamiršk taip pat kreiptis į tarpininkaujančias organizacijas;
• Erasmus+ praktikos pasiūlymai http://erasmusintern.org/.

Erasmus+ studentų atrankos rezultatai bus skelbiami 2016 m. gruodžio 9 d.

Nuotraukoje iš kairės: prof. dr. Arūnas Augustinaitis, prof. dr. hab. Monika Jaworska-Witkowska, Darius Verbyla ir prof. dr. hab. Lech Witkowski.

Šią savaitę Kazimiero Simonavičiaus universitete viešėjo delegacija iš Kujawy ir Pomorze universiteto Bydgoščiuje (Lenkija): Kujawy ir Pomorze universiteto Bydgoščiuje Socialinių mokslų ir filolofijos fakulteto dekanė prof. dr. hab. Monika Jaworska-Witkowska, prof. dr. hab. Lech Witkowski bei dr. Marta Małecka. Svečiai dalinosi savo patirtimi bei gerąja praktika.

Lenkijos aukštojo mokslo sistemoje plačiai išvystytas privačių universitetų tinklas. Kujawy ir Pomorze universitetas Bydgoščiuje yra vienas iš lyderiaujančių privačių universitetų šalyje. Universitetas, turintis tris padalinius – Socialinių mokslų ir filologijos, Teisės, administravimo ir ekonomikos bei Technikos –  vykdo bakalauro ir magistro studijas. Kujawy ir Pomorze universitetas Bydgoščiuje išsiskiria aktyvia projektine veikla, įtraukiančia akademinę bendruomenę, vietos jaunimą, vaikus, senjorus bei savo srities profesionalus. Vykdomi tokie projektai kaip Vaikų universitetas, Jaunimo kongresas, „Academia pro publico bono“ bei kt., kurių metu įvairios visuomenės grupės skatinamos diskutuoti apie miesto ar tam tikrų socialinių grupių gyvenimo gerinimą, ateitį, perspektyvas, taip pat įgyti naujų žinių, dalintis patirtimi.

KSU kartu su Kujawy ir Pomorze universitetu Bydgoščiuje, Kirgizijos nacionaliniu universitetu ir Rumunijos Vokiškuoju Sibiu universitetu yra pasirašęs keturšalio bendradarbiavimo sutartį, skirtą dalintis didaktine patirtimi, bendradarbiauti verslo, kultūros ir sporto srityse, gerinti studijų kokybę ir efektyvumą, stiprinti universitetų konkurencingumą ir užtikrinti mokslo, verslo ir inovacijų sąveiką.