„Compostela” universitetų grupė kviečia studentus dalyvauti „STELLA Junior” studentų profesinio mobilumo programoje ir atlikti praktiką grupei priklausančioje institucijoje. Dalyvavimas „Stella Junior“ programoje – tai puiki galimybė įgyti profesinės patirties, pagerinti savo užsienio kalbos žinias ir susipažinti su kitomis kultūromis.

Paraiškų pateikimo terminas:  balandžio 30d. Stipendija: 650 eurų. Praktikos trukmė – ne mažiau 15 dienų.

Norėdami dalyvauti konkurse studentai turi užpildyti ir iki paskelbtame kvietime nurodyto termino pateikti:

–          Studento paraiškos forma;

–          CV (Europass formatas);

–          Patvirtinimas, kad esate KSU studentas (kreiptis į KVEI direktorių);

–          Asmens tapatybės kortelės arba paso kopija;

–          Pažymą apie studijų rezultatų vidurkį.

Dokumentai pateikiami el. paštu adresu grupo.compostela@usc.es

Daugiau informacijos rasite čia: http://www2.usc.es/export9/sites/www2/gcompostela/en/descargas/Guidelines-STELLA-Junior.pdf

Iškilus klausimams galite kreiptis į Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorių dr. Mindaugą Kazlauską el. paštu: mindaugas.kazlauskas@ksu.lt

Sausio 18 dieną Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorius Arūnas Augustinaitis dalyvauja Briuselyje veikiančios Europos Socialinių Inovacijų mokyklos (European School of Social Innovation) rengiamoje sesijoje. Jos metu kartu su kitais dalyviais aptars socialinių inovacijų iniciatyvų bei plėtros galimybes ir kitus su socialinėmis inovacijomis susijusius klausimus.

Europos Socialinių Inovacijų mokykla įkurta 2011 metais, po pirmos socialinių inovacijų pasaulinės mokslininkų konferencijos. Vienas pagrindinių mokyklos uždavinių – kaip apjungti pramonės industriją, technologines inovacijas ir mokslą, kurie sąveikaudami galėtų dalyvauti visuomeniniuose pokyčiuose sukuriant socialinių inovacijų sistemų pavyzdžius. Socialinėmis inovacijomis siekiama patobulinti visuomeninę aplinką šiose srityse: švietimo, užimtumo, aplinkosaugos, energetikos, transporto ir mobilumo, sveikatos apsaugos bei skurdo mažinimo ir tvaraus vartojimo.

Lapkričio 29 d. (trečiadienį) 10.15-13.30 val. Kazimiero Simonavičiaus universitete lektorius Nika Tikanashvili iš Gruzijos aviacijos universiteto skaitys paskaitą, kurios tema – „Aviacijos industrija“. Paskaita vyks 212 auditorijoje.

Paskaitoje bus pristatoma navigacijos sistemų apžvalga, žmogiškųjų faktorių įtaka aviacijoje, transporto sistemų skaitmenizavimas bei kitos temos.

Ypatingai kviečiami dalyvauti aviacijos studentai, tačiau paskaita atvira, tad dalyvauti kviečiami visi.

Paskaitos kalba – anglų.

Kviečiame 2-3 kurso studentus teikti paraiškas gauti Erasmus+ programos stipendiją studijoms užsienyje 2017-2018 m. m. pavasario semestre.

Dėmesio! Studentai, kurie jau buvo išvykę Erasmus studijoms ar praktikai, gali vykti antrą kartą. Planuojamų studijų laikotarpis ir ankstesnių Erasmus studijų/praktikos laikotarpis bendrai negali viršyti 12 mėnesių. Studijų laikotarpis turi būti ne trumpesnis nei 3 mėn.

Atrankoje dalyvausiantys studentai turi užpildyti paraišką ir iki spalio 15 d. atsiųsti el. p. international@ksu.lt. KSU Erasmus partnerių universitetų sąrašą rasite čia.

Iškilus klausimams, kreipkitės el. p. international@ksu.lt arba tel. +370 686 34423.

K. Mašidlauskaitės nuotr.

 

Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU) Kastė Mašidlauskaitė studijuoja Kūrybines ir kultūrines industrijas. Pavasario semestrą ji praleido Norvegijoje, kurioje pagal Erasmus+ mainų programą studijavo Voldos universitete. Kviečiame skaityti Kastės įspūdžius!

Kastė Mašidlauskaitė

Labai labai noriu papasakoti apie savo Erasmus+ patirtį, nors žinau, kad kažką pamiršiu, kažko iki galo nepasakysiu, bus daug minčių šuolių ir visko, nes tai buvo NEPAKARTOJAMA! Sunku į vieną puslapį sutalpinti visas emocijas, mintis ir įvykius, kurie vyko man gyvenant Norvegijoje. Žmonės visuomet mane mato su plačia šypsena ir trykštančia energija, bet, tiesą sakant, pirma diena kitoje šalyje buvo labai labai baisi. Važiavau viena ir manęs laukė labai ilga kelionė iki Voldos. Iš Lietuvos sparnus pakėliau apie 6 val. ryte, o mano batai į sniegą Voldoje paniro tik apie 7 val. vakare. Buvo ir ašarų, ir nesusipratimų, ir visko, nes tik vakare, išlipusi iš autobuso, supratau, kad čia aš gyvensiu ateinančius pusę metų be šeimos, draugų, mylimo vaikino ir brangiausio šuns.

 

K. Mašidlauskaitės nuotr.

Pirmiausia trumpai apie tai, kas aktualiausia – Voldos Universitetą. Ten – rojus, daug pastatų viename miestelyje ir kiekviename gali rasti viską, ko reikia. Nuo televizijos studijos, kuri man buvo aktuali dėl fotografijos ir visos turimos įrangos, iki didelio baseino ir sporto salių. Universiteto aura man priminė KSU, nes ten lygiai taip pat buvo ramu leisti dienas dirbant ir malonu bendrauti su administracija, koordinatoriais ir kitais studentais. Norvegijoje pasirinkau mokytis fotografiją žiniasklaidai ir leidinių dizainą. Fotografijos paskaitos manęs nesužavėjo, gal dėl to, kad mano pačios sritis yra visai kita, tačiau dėstytojai buvo labai geri! O leidinių dizainas mane vėl grąžino prie seniai pamiršto hobio – piešimo. Taigi, su savo dviem mylimomis draugėmis kūrėme žurnalą apie vaikystės svajonę. Jos dirbo ties tekstais, o aš nupiešiau daugiau nei 100 iliustracijų kiekvienam interviu. Dėstytojai labai dėmesingi ir atsidavę savo darbui. Mielai eidavome į kiekvieną susitikimą su jais, nes jie skyrė daug laiko individualioms konsultacijoms.

 

K. Mašidlauskaitės nuotr.

 

Studijuodama Norvegijoje, išpildžiau keletą savo svajonių: viena iš jų buvo pamatyti Šiaurės pašvaistę. Ir taip, ji toookia žalia! Kai išbėgau į lauką jos fotografuoti, tiek jausmų mane apėmė vienu metu, neįmanoma nupasakoti!

 

K. Mašidlauskaitės nuotr.

Voldoje visi kartoja „tai vieta, kurios niekada nepamirši“. Iš pradžių maniau, kad dėl to, jog tai mano Erasmus, bet ne. Ta vieta tikrai turi kažką tokio, ko žodžiais nenupasakosi. Tave supa fjordas ir snieguotos kalnų viršūnės, plaukus velia stiprus norvegiškas vėjas, sėdi prie ežero ir tavo galvoje vienintelė mintis: „Kokia aš laiminga!“. Tai nedidelis studentiškas miestelis, kuris mane nugramzdino į kūrybos procesą. Lietuvoje esu įpratusi visur lėkti, apsikrauti darbais ir skubėti, tačiau ten atsipalaidavau ir mėgavausi. Pirmas savaites, kai mentoriai klausė, kaip aš, ar viskas gerai ir ar nieko netrūksta, tik atsakydavau „aš mėgaujuosi“. Nė kiek nesigailiu, kad savo Erasmus+ pasirinkau vėjuotą ir snieguotą Norvegiją, o ne smėlėtus paplūdimius. Pajutau tos šalies didybę, šviežią, minkštą orą, pamėgau lietingas dienas, net pripratau prie tokių orų, kurie keičiasi kas 10 minučių, o svarbiausia, kad suradau tokius žmones, kurie tikrai man neleis pamiršti tos vietos! Norvegija, mes susitikome tikrai ne paskutinį kartą!

 

K. Mašidlauskaitės nuotr.

 

O tiems, kurie mąsto, ar verta važiuoti mokytis svetur, tai tikrai taip! Mąstymas pasikeičia daugeliu aspektų, kai ką pradedi vertinti kitaip, dar kartą supranti ir tvirtai įsitikini, ką iš tikrųjų reiškia žodis „draugai“, aišku, didžiuojiesi savimi ir žinai, kad gali pasiekti dar daugiau. Taip kad pirmyn ieškoti universiteto ir į kelionę!

Pixabay nuotr.

Balandžio 26 d. (trečiadienį) 12 val. Kazimiero Simonavičiaus universitete lektorė Selma Otuzbir iš Tarptautinio Travnik Universiteto (Bosnija ir Hercegovina) skaitys paskaitą, kurios tema – „Romėnų teisė“. Paskaita vyks 212 auditorijoje.

Paskaitoje bus nagrinėjami klasikinės romėnų teisės, įstatymų, privačiosios teisės, „dvylikos stalų“, išankstinės teisės ir kiti klausimai.
Ypatingai kviečiami dalyvauti būsimieji teisininkai ir verslininkai, tačiau paskaita atvira, tad dalyvauti kviečiami visi.

Paskaitos kalba – anglų.

Kastė Mašidlauskaitė

Kastė Mašidlauskaitė,
KSU Kūrybinių ir kultūrinių industrijų antrakursė

Jau antrą mėnesį gyvenu nedideliame Norvegijos miestelyje, Voldoje. Šią vietą galiu vadinti antraisiais namais, nes čia jauku, gera ir smagu. Nepasakosiu, kokia nuostabi ir užburianti Norvegijos gamta, kokios įspūdingos snieguotos viršūnės ar kokie nenuspėjami orai. Visų pirma norėčiau pasakyti, kad kai mąsčiau apie šią kelionę, net neįsivaizdavau, kaip čia viskas klostysis. Galvojau, kad mokysiuos, pramogausiu ir tiek.

Volda

Tačiau studijos pagal Erasmus+ mainų programą yra pusė ar visi metai neapsakomos patirties. Kaimynas sukėlęs gaisrą, nes užmigo kepdamas picą, trys gaisro aliarmai per tris dienas, nesibaigiantys vakarėliai virtuvėse, vakarėliai net bendrabučio rūsyje, fotosesijos skalbykloje, Valentino dienos laiškai su netikėčiausiomis žinutėmis, iš kažkur atsiradę nepažįstamieji, pasakojantys, kokia graži Lietuva ir kad įsimintiniausias jų vakarėlis vyko Vilniuje, klube „Salento“. Daug daug pokalbių iki ryto, pavojingos kelionės autobusu serpantinais, Norvegijos jūros bangos, atsitrenkiančios į molą ir grįžtančios atgal. Šiltas pavasaris vidury žiemos, keista norvegiška daržovių sriuba su dešra, atėjęs įkvėpimas kurti, kiekvienas sekmadienio vakaras universitete su filmais ir, aišku, saldus miegas iki pietų. Bet svarbiausias dalykas, ką čia atradau, tai nuoširdi draugystė. Turėti draugą, kurį galėsi kada nors aplankyti, tai viena, bet visai kas kitą, surast žmogų, kuris gyvena kitam pasaulio krašte, bet mąsto taip, kaip tu, bei supranta tave iš pusės žodžio.

Ivona Kukolovič, Mados industrijos studentė (3 kursas)

Dviejų kintamųjų chemija jau įvyko, rezultatas neįkainojamas. Šios lygties sprendimui pateikti neužtektų dvylikos lapų languoto sąsiuvinio. Tegaliu pasidalinti galutiniu lygties rezultatu, gautu iš  pirmojo kintamojo – Erasmus+ studijų Štutgarte (Vokietija) ir antrojo – Erasmus+ studijų Mataro (Ispanija).

Dėkoju Ponui Štutgartui, kad leido pažinti jį ir daugelio kitų kultūrų žmones. Pirmą kartą savo gyvenime teko gyventi viename bute su 5 skirtingų kultūrų atstovais: vokiete, kinais, korėjiečiu, iraniečiu. Naktiniai pokalbiai iki paryčių kalbant apie savo šalių išskirtinumus niekada neprailgdavo. Kiekvieną vakarą keliavau po kinišką, iranietišką virtuvę. Skonio pojūtis pirmą kartą ragaujant tikrų tikriausius jų nacionalinius patiekalus išliko iki šiol. Bet dar ilgiau mano širdyje išliks žmonės, kurie buvo lyg mano angelai sargai, tapo artimiausiais.

Kita pažinimo dalis vyko Erasmus‘ų rate, kur, atrodytų, buvo susirinkusios visos pasaulio tautos. Tiesa, bendravimo kalba su škotais tapo aiškesnė tik pavasario semestro pabaigoje. O bendros studijos ir darbas projektuose su Erasmus+ grupe išmokė geležinės tolerancijos. Kadangi Štutgarto universitete yra knygų leidykla, kino salė, radijo kanalo studija – turėjome galimybę išmokti pasigaminti knygą ir dirbti su profesionalia fotografijos bei kino įranga.

Dėkoju Ponui Mataro, leidusiam kiekvieną rytą važiuoti traukiniu palei jūros krantą ir matyti kylančią saulę. Ispanija ir Ispanijos dalis Katalonija – du skirtingi kraštai. Tai leido suprasti bendravimas ir studijos Katalonijoje (Calella, Mataro, Barcelona). Kataloniečiai nėra atsipūtę ar lengvabūdžiai. Jie yra labai darbštūs, atsakingi žmonės, turintys ir skleidžiantys begalinį nuoširdumą. Šilumą skleidžia ne tik Ispanijos klimatas, bet ir patys žmonės.

Mitas, kad Ispanijoje mokytis nereikia. Svarbu nesuklysti dėl studijų pasirinkimo, nes kitaip bus sudėtinga per porą mėnesių tapti ekonomistu ar buhalteriu, kai Lietuvoje studijuoji Mados industriją.

Studijos Štutgarte ir Mataro padėjo geriau pažinti medijų ir verslo sritis, be kurių mados industrija neegzistuotų, todėl teigiamai vertinu studijų užsienyje metu įgytą patirtį. Buvo malonu susipažinti su tais Ponais. Visiems linkiu tokių pažinčių ir teigiamų cheminių reakcijų – neįkainojamų patirčių.

Kazimiero Simonavičiaus universiteto Tarptautinių ryšių skyrius skelbia studentų atranką studijoms Tarptautiniame Travnik Universitete (Bosnija ir Hercegovina) 2016-2017 m. m. pavasario semestro metu

Laukiame Jūsų CV (anglų kalba) ir motyvacinio laiško (anglų kalba) elektroniniu paštu: international@ksu.lt iki 2017 m. sausio 17 d.

Pagrindiniai studentų atrankos kriterijai:

1. Užsienio kalbos žinios.
2. Studijų programos atitikimas Travnik Universiteto pasiūlytąjai programai:

Papildoma informacija:

1. Semestro pradžia: 2017 kovo 6 d.
2. Semestro pabaiga (įskaitant egzaminų sesiją): 2017 birželio 26 d.
3. Gaunama stipendija: 650 eur/mėn.
4. Dengiamos kelionės išlaidos iki 275
5. Vidutinė būsto nuomos kaina: 150-200 Eur/mėn.
6. Vidutinės pragyvenimo išlaidos šalyje: 250 – 300 Eur/mėn.

Tarptautinio Travnik Universiteto puslapis: http://www.iu-travnik.com/

Jei kyla klausimų apie Erasmus+ studijas užsienyje, prašome kreiptis į KSU Tarptautinių ryšių skyrių elektroniniu paštu: international@ksu.lt

Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) Tarptautinių ryšių skyrius skelbia studentų atranką Erasmus+ praktikai užsienyje 2017 m. vasarą.

Erasmus+ atrankos kriterijai:

1. Atrankoje gali dalyvauti visų pakopų laipsnį suteikiančių nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, neturintys akademinių skolų (studentai privalo būti baigę I kursą).
2. Priimančios įmonės pasiūlyta praktikos programa turi atitikti tavo studijų programos keliamiems reikalavimams.
3. Privalomos užsienio kalbos žinios.
4. Pirmenybė teikiama Erasmus mentoriams.

Studentų atrankos dokumentai:

Iki 2016 m. gruodžio 2 d. laukiame Jūsų užpildytos studento paraiškos Erasmus+ praktikai (Studento paraiška Erasmus+ praktikai) bei oficialaus patvirtinimo iš organizacijos (Letter of confirmation) dėl galimybės atlikti praktiką elektroniniu paštu: international@ksu.lt

Erasmus+ praktikos laikotarpis:

Nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d.

Studentas praktiką gali atlikti nuo dviejų iki keturių mėnesių.

Praktikos užsienyje ieškok:

• Savarankiškai tave dominančių užsienio organizacijų internetinėse svetainėse;
• Teiraukis apie Erasmus+ praktikos galimybės tarptautinių ryšių skyriaus koordinatoriaus, dėstytojų ir praktikos vadovų, kurie palaiko bendradarbiavimo ryšius su užsienio organizacijomis;
• Nepamiršk taip pat kreiptis į tarpininkaujančias organizacijas;
• Erasmus+ praktikos pasiūlymai http://erasmusintern.org/.

Erasmus+ studentų atrankos rezultatai bus skelbiami 2016 m. gruodžio 9 d.

Įvykus Erasmus+ atrankai 2017 m. pavasario semestrui, sveikiname studentus, sėkmingai įveikusius atrankos etapus:

• Gabrielė Špejeraitė
• Roberta Samušaitė
• Kastė Mašidlauskaitė
• Alina Galdikaitė
• Evelina Brazaitytė
• Goda Račkauskaitė
• Gintautas Pagojus
• Sati Juraitytė

Taip pat informuojame, jog gruodžio mėn. bus gauta lėšų dar 4 papildomoms stipendijomis, tad skelbiamas papildomas konkursas Erasmus+ mobilumui 2017 m. pavasario semestrui! Siųskite atrankos dokumentus international@ksu.lt iki lapkričio 8 d. 15 val. Daugiau informacijos: https://goo.gl/ByUP9M

KSU Kūrybinių ir kultūrinių industrijų trečiakursė Salomėja Vasilevskytė dalinasi įspūdžiais iš studijų Mondragono universitete (Ispanija) pagal Erasmus+ mainų programą.

Neslėpsiu, prieš kurį laiką buvau paprašyta pasidalinti mintimis ir savo įspūdžiais apie studijas užsienyje pagal Erasmus+ mainų programą.  Reikėjo laiko, kad galėčiau tas mintis susidėlioti ir bent pamėginti rišliai perteikti ant lapo. Labai tikiuosi, kad šis tekstas bus įdomus ir padrąsins vieną dieną imti ir išmėginti save kitoje aplinkoje.

Kaip ir visi norintys, dalyvavau Erasmus+ atrankoje ir buvau išrinkta vykti į mainus. Po šios naujienos kiek daugiau nei pusmetį viskas tiesiog ėjo savo vaga, laikas nuo laiko pasidomint apie užsienio universitetus, kitas kultūras. Iki paskutinės minutės, kai atsibudus naktį reikėjo atsisveikinti su mylimais žmonėmis, aš nesupratau, kad tai tikrai vyksta, kad aš išvažiuoju pusei metų į svetimą šalį – Ispaniją.

KSU studentės Salomėja ir Augustė (asmeninio archyvo nuotr.)

Kitaip nei dažniausiai įprasta, mano kelionė prasidėjo ne lėktuve. Ji prasidėjo, kai mes, trijų asmenų kompanija (aš, Mados industrijos studentė Augustė bei dar vienas kolega), pajudėjome iš Lietuvos į Ispaniją automobiliu. Tą ankstų rytą jaučiausi labai netvirtai. Trys jauni vairuotojai, vienas automobilis ir beveik 4000 kilometrų prieš akis buvo šioks toks iššūkis.  Laimei, sėkmingai įveiktas aplankant įspūdingo grožio miestus, nykštukines valstybes, leidžiant naktis neapsakomose vietose su privačiais baseinais, panoramomis arba atvirkščiai – visiškose „skylėse“. Taip, po penkių dienų kelionės per Europą mes pasiekėme mažą, slėnyje įsikūrusį miestą Mondragoną, baskų kalba vadinamą Arrasate.

Po įspūdžių kupinos kelionės ir galvoje giliai įsirėžusių vaizdų iš Monako, Mondragono miestelis atrodė labai, sakykime, liūdnai. Ir mintis, kad čia reikės praleisti pusę metų nedžiugino taip smarkiai kaip norėtųsi – visi sutikti žmonės nekalba angliškai, miestelį galima pereiti skersai ir išilgai per 30 minučių, o oras čia toks pats kaip Lietuvoje: dargana, vėjuota ir šalta… Tačiau įsikūrus ir praleidus porą dieną, jausmai ir emocijos pradėjo slūgti. Pasidarė lengviau vertinti situaciją, akys pradėjo pastebėti mažas, tačiau be galo žavias smulkmenas ir viskas pamažu stojo į savas vėžes. Žmonės, net ir nemokėdami anglų kalbos yra labai geranoriški, visada stengiasi padėti, miestelis yra įsikūręs strategiškai patogioje vietoje – 100 kilometrų spinduliu yra bene patys gražiausi baskų krašto miestai: San Sebastianas, Pamplona, Vitoria, Bilbao bei vandenynas. Po paskaitų, kurios vyksta kitame miestelyje, grįžus namo nėra problemų su parkingu, nes bet kur palikus automobilį namo pareisi per 3-8 minutes. Jeigu negali pakeisti situacijos, pakeisk požiūrį į ją! Visada padeda!

Baskų kraštas – ne Ispanija, arba nevadink basko ispanu

Prašau atsiversti žemėlapį ir iš arčiau pažvelgti į Šiaurės Ispaniją, konkrečiai  į  tą plotelį prie Pietų Prancūzijos sienos, kur nuo neatmenamų laikų gyveno ir vis dar gyvena baskai. Tauta, kurios dalis šiai dienai priklauso Ispanijai, o kita dalis – Prancūzijai. Šie žmonės savo būdu, užsispyrimu ir kovinga dvasia yra labai panašūs į lietuvius. Jie turi savo tradicijas, legendas bei mitus, istoriją ir svarbiausia – kalbą − euskara, kuri yra labai sunkiai įkandama, nes nepriklauso indoeuropiečių kalbų grupei. Jų kalba išliko net tada, kai visas kraštas buvo grobstomas, dalinamas, o kalba draudžiama bei niekinama (kažkur girdėta, tiesa?). Šiai dienai, teoriškai, dalis, kurioje mes esame apsistojusios priklauso Ispanijai, tačiau, jeigu paklaustumėte baskų, jie atsakytų, kad čia yra Baskų kraštas ir jis priklauso baskams, o ne kažkam kitam… Taip pat, nederėtų basko pavadinti ispanu, nes kai kurie tai gali palaikyti ir įžeidimu. Jie be galo gerbia, kai svetimšaliai bando bendrauti baskų kalba, tad jeigu nuspręsite apsilankyti čia, nepatingėkite išmokti bent poros frazių.

Ispanijoje mokytis nereikia

Dažniausiai šie žodžiai palydėdavo mane, kai pasakydavau, jog išvažiuoju mokytis į Ispaniją. Tačiau šis mitas buvo sugriautas greičiau nei per pirmas savaites. Mokytis čia reikia. Ir niekas tavęs neišskiria, ar tu mainų programos narys, ar vietinis studentas. Visi darome tuos pačius darbus, visos paskaitos mišrios su vietiniais studentais ir niekas nedaro jokių nuolaidų. Čia nebuvo „mokslo metų pradžios“ jausmo, atrodė, kad tiesiog pradėjome dirbti.

Dėstytojai gana neblogai kalba angliškai, kitaip nei vietiniai studentai. O ir dėstytojų požiūris į studentus labai panašus kaip ir pas mus Kazimiero Simonavičiaus universitete – visada su dėstytoju galima susisiekti asmeniškai, konsultuotis po paskaitos ar tiesiog pačios paskaitos metu diskutuoti tau rūpimu klausimu. Kiek teko susidurti, beveik visi dėstytojai buvo geranoriški. Manau, kad mūsų bei Mondragono universiteto panašumus lemia tai, kad jie abu yra privatūs ir savo darbu, neabejotinai,  siekia kokybės.

Ispaniška kaitra

Mes, lietuviai, išgirdę žodį Ispanija dažniausiai įsivaizduojame karštį, ispaniškus ritmus ir ilgus nesibaigiančius vakarus miesto siautulyje, arba palmėmis apaugusius paplūdimius su žydrų bangų skalaujamomis pakrantėmis. Tačiau, realybė yra visai kitokia. Kai atvykome į Mondragoną mus pasitiko 34 laipsnių karštis, kurį jau kitą dieną pakeitė pilki debesys ir, patikėkit, vėsūs 20 laipsnių. Temperatūrų svyravimai, stiprios liūtys, dargana, vėsa – čia normalūs reiškiniai. Tad, visai kaip namuose – skėtis ir paltas.

Ašarų pakalnė

Prieš išvažiuojant, net ir netikėdama, kad tai vyksta, morališkai ruošiausi, kad bus be galo sunku, kaip liūdėsiu, kad aplink nėra mano draugų, šeimos. Visi draugai išgyvenę Erasmusą guodė, kad bus liūdna, bet įveiksiu tai. Ir šiandien, skaičiuodama jau įpusėjantį antrą mėnesį dar nejaučiu to viso ilgesio. Neverkiau ir važiuodama, nesėdėjau žiūrėdama į vieną tašką ir liūdėdama dėl visko, ką palikau. Tiesiog stengiuosi mėgautis kiekviena akimirka, pasiimant tai, ką gero ji duoda. Čia siunčiu užšifruotą žinutę visiems, kurie slapta labai nori, tačiau bijo pasiryžti važiuoti studijuoti į svečią šalį, nes bijo, kad nesugebės to įveikti. Nėra taip sunku, kaip kiti sako. Jausmai yra labai asmeniškas dalykas, mes kiekvienas juos išgyvename skirtingai ir kol neišvažiuosi, tol nesužinosi, kaip jausies pats. Tad pabandyti tikrai verta, nes kai yra noro, viskas tampa įmanoma.