Mokėti kalbą reiškia toli gražu ne tik rašyti be klaidų ir / arba pavartoti vaizdingą žodį. Už tai pagirdavo mokytojai, bet gyvenimas kalbos mokėjimą įvertina kitaip.  Jei norime aktyviai kurti savo ir savo bendruomenės gyvenimą, turime suvokti, kad mokėti kalbą – reiškia suprasti jos vidinę struktūrą, ryšius, gebėti į(si)vertinti, kaip kalboje išryškėja viskas, kas vyksta mūsų gyvenime. Ir drąsiai kalbą kurti patiems. Patiems? Nors nesame kalbininkai? Taip. Kalbą kuriame, kai įgyvendiname naujas idėjas, sumanymus, veiklas, procesus. Kaip tai vyksta? Įvardindami naujus dalykus sukuriame naujus ryšius kalboje ir – atitinkamai –  mąstyme. Nauji ryšiai keičia mąstymo erdves ir plečia horizontus. Tai – būtina kūrybos sąlyga. Kūryba tobulina realų pasaulį. Juk prieš keliolika metų ryšys kalbėti + robotas buvo fantastikos ir animacinių filmukų sritis, o dabar tai natūralios kalbos apdorojimo, kalbos technologijų, dirbtinio intelekto, lingvotechų, startuolių kūrimo realybė.

Kurdami vartojame kalbos galias intuityviai, vadinasi, ne taip efektyviai, kaip galėtume. Dažnai mus kausto iš mokyklos atsinešta baimė padaryti klaidų. Drąsos ir laisvės trūksta mūsų kalbai. Ir sąmoningo jos kuriamųjų galių suvokimo. Milžiniško kalbos potencialo panaudojimo kryptimi juda pasaulio technologijos, inovacijos, ir … investicijos.  Šiandien, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, pažvelkime į kalbą ateities akimis.

KSU bendruomenė