Praėjusią savaitę Seime vyko mokslinė konferencija „Socialinės inovacijos ir regionų plėtra“. Joje tarptautinį tyrimą „Socialinės inovacijos kaip socialinių pokyčių veiksnys“ (SI-DRIVE) pristatę Kazimiero Simonavičiaus universiteto mokslininkai su konferencijos dalyviais diskutavo apie gerosios praktikos pavyzdžius Lietuvoje.

Inovacijos, kylančios iš piliečių

Socialinės inovacijos šių laikų visuomenėje vaidina svarbų vaidmenį – yra reikšmingų pokyčių variklis – tačiau pati sąvoka dar nėra plačiai žinoma. „Tai piliečių veiksmai, skirti jų pačių problemų sprendimui“, – konferencijoje, kalbėjo socialinių inovacijų ekspertas, Liuveno Katalikiškojo universiteto, Socialinių tyrimų centro darbuotojas, profesorius dr. Stefenas Dondtas (Steven Dhondt).

Konferencijos, kurią organizavo Seimo Švietimo ir mokslo komitetas bei Kazimiero Simonavičiaus universitetas, dalyviai aptarė šiuo metu kuriamą socialinių inovacijų teoriją. Jos vystymas yra vienas pagrindinių konferencijoje pristatyto mokslinio projekto „Socialinės inovacijos kaip socialinių pokyčių veiksnys“ (SI-DRIVE) tikslų. Nors teorija nėra plačiai žinoma Lietuvoje, praktinių socialinių inovacijų pavyzdžių šalyje galima rasti.

Kazimiero Simonavičiaus universiteto tyrėjų nuomone, viena ryškiausių socialinių inovacijų Lietuvos švietimo sektoriuje yra projektas „Renkuosi mokyti“. Projektas, vykdomas nevyriausybinės organizacijos, siunčia jaunuolius mokytojauti į Lietuvos, ypač regionų, mokyklas. Taip mokyklas pasiekia nauji mokymosi metodai, gerinama dėstymo kokybė, keliamas mokytojo profesijos prestižas bei mažinama atskirtis tarp regionų.

Kitas pavyzdys – Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos projektas „Debesų klasė“. Tai internetinė platforma pedagogams, kuri siekia kelti mokytojų profesinę kvalifikaciją, skatina ieškoti šiuolaikiškų mokymo metodų, dalintis patirtimi su kolegomis.

Abu projektai sprendžia opias regionų mokyklų problemas, susijusias su žmogiškaisiais ištekliais – mokytojų kvalifikacijos bei naujų idėjų mokymo procese trūkumą. Apie Lietuvos regionų problemų sprendimą Kazimiero Simonavičiaus Universiteto rektorius, prof. dr. Arūnas Augustinaitis, pabrėžė, kad „visos inovacijos remiasi žmogiškuoju potencialu. Socialinė inovacija yra ten, kur keičiasi žmogus.“

Socialinės inovacijos – priemonė regionų atgaivinimui?

Konferencijos „Socialinės inovacijos ir regionų plėtra“ dalyviai konstatavo akivaizdų ryšį tarp socialinių inovacijų plėtros ir regionų modernizavimo. Sėkmingai vystytis gali tik regionai plėtojantys socialines inovacijas. Kai regionai inovacinio potencialo nestiprina, tai tampa kliūtimi demografinių procesų reguliavimui, gyvenimo kokybės, verslų plėtojimui, aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietų kūrimui ir socialinių problemų sprendimui.

Konferencijoje buvo nutarta parengti metodinį regionų vystymosi vadovą. Jame turėtų būti nurodyta, kaip įgyvendinti, matuoti inovacijas ir vertinti regionų konkurencingumą, kaip konstruoti regiono tapatybę, kurti kultūros ekonomiką ir plėtoti regioninę specializaciją naudojant istorinį paveldą.

Kurs „Idėjų banką“ regionams

Konferenciją atidarė: LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas prof. dr. Eugenijus Jovaiša, Vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys, Kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė. Pranešimus skaitė tarptautinio mokslinio projekto „Socialinės inovacijos kaip socialinių pokyčių veiksnys“ tyrėjai, socialinių inovacijų ekspertai. Apie socialinių inovacijų potencialą šalies regionuose su mokslininkais diskutavo valstybės institucijų ir vietos savivaldos atstovai, politikos formuotojai ir vykdytojai.

Dalyviai pateikė daugiau nei tris dešimtis siūlymų, kaip stiprinti šalies regionus: nuo idėjų apie mikrokreditus iki darbo aplinkos gerinimo ir visuomenės informacinio raštingumo lygio kėlimo būdų. Vienos iš diskusijų moderatorių, Europos socialinio fondo agentūros direktoriaus pavaduotojas Aurimas Morkūnas pastebėjo: „Daug diskusijos metu gimusių idėjų buvo skirta suvaržymų ir reikalavimų supaprastinimui, t. y. kasdienio gyvenimo palengvinimui“.

Atsižvelgus į pasiūlytų idėjų kiekį, konferencijos organizatoriai nusprendė kurti atvirą socialinių inovacijų „Idėjų banką”. Internete veikiantis „Idėjų bankas“ bus skirtas tiems, kurie nori užsiimti socialinėmis inovacijomis, tačiau jaučia pirminių idėjų, ar įkvėpimo trūkumą.

Konferencija „Socialinės inovacijos ir regionų plėtra“ yra ketverių metų trukmės Europos Sąjungos 7-osios Bendrosios Programos tarptautinio mokslinių tyrimų projekto „Socialinės inovacijos kaip socialinių pokyčių veiksnys“ (SI-DRIVE, Social Innovation – Driving Force of Social Change) dalis. Tyrimą Lietuvoje vykdo Kazimiero Simonavičiaus universitetas.