Socialinių mokslų daktaras, profesorius Eugenijus Skerstonas Lietuvoje gerai žinomas kaip gyvensenos kultūros ekspertas, populiarus viešųjų paskaitų lektorius, TV programų dalyvis, radijo laidų autorius, bendraautorius ir vedėjas. Jis taip pat yra dešimties knygų, skirtų  gyvensenos kultūros temoms, autorius. E. Skerstonas jau daugiau kaip 10 metų dėsto Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) Mados industrijos studijų programos studentams. Profesorius prisidėjo prie šios išskirtinės studijų programos sukūrimo ir į gyvenimą išleido daugybę sėkmingas karjeros išvaizdos madų industrijos srityje darančių studentų. KSU Mados industrijos programa Lietuvoje kol kas  –  vienintelė.

Kalbėdamas apie savo darbą KSU, profesorius šypsodamasis teigia, kad greičiausiai yra vienas ilgiausiai universitete dirbančių dėstytojų. Jis sako, kad darbas su studentais  jį tikrai džiugina, įkvepia. „KSU turi puikią infrastruktūrą, modernias auditorijas. Pati aplinka yra motyvuojanti, čia tikrai jaučiamas šiuolaikiškumo siekis“, – sako jis.

Išvaizdos madų sritis nepelnytai nuvertinama

Paklaustas apie tai, kaip vertina mados fenomeną, profesorius atsako: „Mada – fenomenas, kuris kelia nuostabą, susižavėjimą“. Profesorius užtikrintai tvirtina, kad išvaizdos sritis  visada buvo jo interesų lauke. Pasak jo, domėjimasis išvaizdos madomis dažnai nepelnytai priimamas kaip labai paviršutiniškas dalykas. „Mūsų elgesys, mūsų išvaizda – svarbi. Jei norime Europos kontekste prisistatyti kaip tikri europiečiai, turime ir savo aprangoje užkoduoti šį siekį. Juk išties galioja teiginys, kad iš  žmogaus išvaizdos sprendžiame apie jo atstovaujamos šalies ekonominę būklę. Tad, kuo geriau atrodome, tuo geriau gyvename. Mes, lietuviai, turime vieną siekį – būti laisvi, patys kurti savo gyvenimą. Gyvenimo kokybė mums visada buvo svarbi. Apie tai galima spręsti ir iš mūsų aprangos, išvaizdos, elgesio“, – sako jis.  Pasak profesoriaus, pokyčiai lietuvių aprangoje matomi, tačiau rengtis galėtume dar geriau. E. Skerstonas teigia, kad jį džiugina ne tik jaunimo noras būti madingais, bet ir individualaus stiliaus paieškos. „Šiandieninis jaunimas neseka mados tendencijomis aklai, o ieško savo išskirtinio stiliaus susiedamas madingumo raiškoje patrauklius praeities  įvaizdžius, sakykime, „Art Deco“, – sako jis.

KSU Mados industrijos programa – išskirtinė

Profesorius džiaugiasi, kad KSU mados industrijos programa 2024 m. Studijų kokybės vertinimo centro buvo akredituota 7 metams. Pasak jo, tai labai reikšmingas viso kolektyvo įvertinimas ir įrodymas, kad ši programa yra brandi ir konkurencinga Europos  aukštojo mokslo kontekste. Jis taip pat mini, kad iš studentų,  mados industriją studijavusių Italijoje ar kituose Europos universitetuose, ne kartą girdėjo, kad KSU programa įdomesnė ir kompleksiškesnė. „KSU Mados industrijos programoje dėstomos retai Europoje sutinkamos disciplinos: mados psichologija, išvaizdos kultūra ir kostiumo istorija. Mūsų temų aprėptis – labai plati ir iš tiesų KSU nagrinėjame temas, kurios neaptariamos kitų universitetų mokslo programose. Už tai noriu padėkoti ir universiteto steigėjams“, – sako profesorius.

Išvaizdos madų srityje karjeros galimybės – neribotos

Nuotrauka: Augis Narmontas

Profesorius mini, kad mados fenomeno tyrinėjimo laukas – praktiškai beribis, ir tie, kas domisi mada bei žino, kurioje mados srityje norėtų dirbti ateityje,  baigę studijas, nesunkiai galės įsitraukti į aktyvią veiklą rinkoje. Profesorius pabrėžia, kad KSU studijos neapima mados praktiškosios pusės – čia nemokoma kurti kolekcijų, siūti – šias studijas siūlo Vilniaus Dizaino kolegija, kurioje jis taip pat profesoriauja. KSU Mados industrijos studijos orientuotos į komunikacijos specialistus, ateities verslo vadybininkus, mados rinkodaros profesionalus. „Mūsų vis labiau laisvėjančioje visuomenėje stiprėja ir mados industrijos sritis, ypač – komercinis sektorius, taigi didėja ir jame dirbančių specialistų, galinčių  pakomentuoti su išvaizdos madomis susijusius reiškinius, dirbti reklamos, aptarnavimo sferos, asmeninio stiliaus konsultavimo, mados vadybos srityse, poreikis“, – sako jis.

Skerstonas taip pat sako matantis neužpildytą nišą didžiųjų prekybos tinklų veikloje. „Sunku suprasti, kodėl didieji prekybos centrai, dirbantys su žinomų prekybinių ženklų steigėjais arba tiekėjais, vis dar nėra aktyvūs socialiniai partneriai; jie galėtų prisidėti formuojant specialistų profilį ir sudaryti galimybes juos įsidarbinti “, – sako jis. Pasak profesoriaus, tokie konsultantai turėtų būti mados srities profesionalai, jie turėtų gebėti daug daugiau nei tik pasiūlyti ir parduoti prekę. Specialistai turėtų išmanyti, kaip vertinti vartotojų savybes, suprasti išvaizdos madų ir stiliaus tendencijas, mados psichologiją. „Mados industrijos studijų programoje mes daug kalbame apie vartotojų elgesio tyrimus, mados psichologiją, tad iš esmės ruošiame specialistus, kurių trūksta, ir kurie jau dabar reikalingi dirbant su Lietuvoje parduodamais gaminiais, pažymėtais garsių prekybinių ženklų logotipais“, – teigia profesorius.

Mados industrijos ateities iššūkiai ir universitetų vaidmuo

Profesorius mini, kad išvaizdos madų industrija, įskaitant prabangos sektorių, yra viena didžiausių pasaulyje ir sunku pasakyti, koks bus jos likimas netgi netolimoje ateityje. Pasak jo, įvairiose šalyse rengiamose konferencijose vyksta daug diskusijų, svarstymų, kuria linkme turėtų būti vystoma mados industrija. Vis labiau globali mados industrija jau šiandien susiduria su klimato kaitos, tvaraus vartojimo, perteklinės gamybos, teisinio reguliavimo, išteklių taupymo ir kitomis problemomis, lemsiančiomis žmonijos gerbūvį, jo kokybę. Jis mini, kad universitetai, siekdami daryti teigiamą poveikį mados politikai, taip pat savo ruožtu turėtų rodyti iniciatyvą glaudžiam bendradarbiavimui su socialiniais partneriais, kurie atstovauja stipriam mados komercijos sektoriui. „Nauda būtų abipusė – žinotume, kur link juda mados industrija ir kokius iššūkius jiems tenka spręsti. Atsižvelgdami į šį poreikį rengtume ir specialistus, kurie būtų tinkami, naudingi ateities darbo rinkai mados industrijos srityje“, – sako jis.