Aleksandras Tsigkas jau keturis metus yra vizituojantis profesorius Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU). Čia jis dėsto Verslo vadybos ir Organizacinių inovacijų vadybos studijų programos studentams. Profesorius taip pat yra podoktorantūros tyrėjas Jonijos universitete Graikijoje. A. Tsigko tyrimai apima architektūros, meno ir inžinerijos sankirtas tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu. Šiandien paprašėme profesoriaus A.Tsigko pasidalinti savo dėstymo patirtimi KSU.

– Kokius studijų dalykus dėstote?

– Visa mano karjera buvo susijusi su gamybos pramone,  šioje srityje dėstau jau daugiau nei 20 metų. Mano dėstomi dalykai apima gamybos, tiekimo grandinių, inovacijų valdymo temas – tai gana plačios sritys.   Man svarbu, kad studentai turėtų kuo platesnį supratimą apie studijuojamą sritį.

Šiandien matome augantį specialistų poreikį, kurie išmanytų kuo daugiau sričių. Todėl svarbu studentams suteikti galimybę susipažinti su įvairiomis disciplinomis. Specializacija tam tikroje siauroje srityje yra puiku, bet ne mažiau svarbu suprasti, kaip skirtingos disciplinos gali būti apjungtos, kaip jos sąveikauja. Prieš daugelį metų ėmiau kelti klausimą, kaip žmonės gali efektyviai bendradarbiauti neturėdami bendro pagrindo. Dažnai žmonės puikiai išmano savo specializacijos sritį (vertikalus mąstymas), tačiau susiduria su sunkumais platesniuose, tarpdisciplininiuose požiūriuose (horizontalus mąstymas). Štai kodėl šiandien platus žinių ir perspektyvų spektras yra toks vertingas.

– Kas jus motyvuoja bendradarbiauti su KSU?

– Prieš dešimt metų susipažinau su kolege konferencijoje Šveicarijoje, per kurią užmezgiau kontaktą su Deimante Žilinskiene, KSU Verslo inovacijų  ir komunikacijos mokyklos vadove. Ši pažintis lėmė mūsų bendradarbiavimą. Mane domina ilgalaikiai partnerystės projektai. Toks yra ir bendradarbiavimas su KSU.

– Kodėl studentai turėtų rinktis KSU?

– KSU turi stiprų tarptautiškumo aspektą,  man asmeniškai tai yra labai svarbu. Vertinga, kad čia, KSU, studentai gali patirti įvairias kultūras ir mąstymo būdus. Daugelis studentų minėjo, kad jie pasirinko Europą ir būtent KSU, ne tik dėl kokybiško išsilavinimo, bet ir siekio patirti skirtingas kultūras. Lietuva – puikus pasirinkimas  –   šalis tarptautiniams studentams patraukli ir finansiniu požiūriu.

Pastebiu, kad ne visos šalys pozicionuoja save kaip atviras tarptautiniams studentams. Čia  KSU nusipelno pagyrimo  – universitetas deda daug pastangų siekdamas juos pritraukti. Europa šiandien ir be reklamos žinoma kaip lyderė daugelyje sričių  –  vis dar išlaikome kultūrinį bei technologinį pranašumą, tačiau kirba klausimas, kiek ilgai tai truks.

– Kokie pagrindiniai skirtumai tarp Graikijos ir Lietuvos švietimo sistemų? 

– Graikijoje nėra privačių universitetų – jų steigimą riboja  šalies Konstitucija. Baiminamasi, kad universitetinis išsilavinimas gali tapti komercializuotas,  dėl ko nukentėtų išsilavinimo kokybė.  Tačiau kokybės klausimas kyla ir valstybiniuose universitetuose – ne visi jie automatiškai užtikrina aukštą ir kokybišką išsilavinimo lygį. Graikijoje universitetai yra nemokami, išskyrus kai kurias magistro studijų programas, kurios visgi yra įperkamos.

– Kokiose šalyse esate dėstęs?

– Dešimt metų intensyviai dėsčiau Vokietijoje, taip pat, žinoma, savo gimtojoje šalyje Graikijoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje ir kitose šalyse. Į akademinį gyvenimą įžengiau gana vėlai, būdamas 50 metų, po 25 metų karjeros pramonėje.

Vėliau studijavau ir architektūrą, nors Graikijoje nedirbau kaip architektas. Mūsų šalyje reikia daugiau archeologų ir restauratorių nei architektų. Vis dėlto architektūros studijos man buvo naudingos. Architektūra  glaudžiai susijusi su kitomis sritimis, pavyzdžiui, inžinerija.

– Ar turite įsimintinų momentų iš savo dėstymo patirties KSU?

Visą gyvenimą dirbu tarptautinėje aplinkoje. Vienoje iš mano grupių KSU kartu mokosi studentai iš Indijos ir Pakistano. Kartu diskutavome, kaip geriau bendradarbiauti grupėje, tad jų paklausiau, kokia yra pagrindinė įtampos tarp jų šalių priežastis. Studentas iš Pakistano atsakė: „Galbūt apie tai nekalbėkime. Palikime tai.“ Jis, matyt, numanė, kad paaiškinus problemą,  gali kilti ginčas, tad nutarė jo išvengti. Vietoj to jis pabrėžė, kas jungia abi tautas, pažymėdamas, kad abi šalys kalba ta pačia kalba. Nepaisant įtampų, Indijos ir Pakistano studentai gali darniai bendrauti ir studijuoti vienoje grupėje. Man ši patirtis yra apie žmogiškumą.

– Kokį patarimą duotumėte studentams?

– Būkite alkani, nebijokite daryti kvailus dalykus!

– Trys žodžiai apibūdinantys Lietuvą?

– Ramybė, architektūra, technologijos.