Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) profesorius, socialinių mokslų daktaras Eugenijus Skerstonas – viena ryškiausių Lietuvos kultūros ir akademinės minties asmenybių. Jis žinomas kaip išvaizdos kultūros, stiliaus, estetikos bei daugelio gyvensenos kultūrai skirtų mokslo-pažintinių albumų autorius. Už nuopelnus kultūrai profesorius apdovanotas Prancūzijos Respublikos Meno ir literatūros riterio ordinu.

Šių metų Vilniaus knygų mugėje jis pristatė savo naują trikalbį tritomį „Privatus Vilnius. Interjerų gyvenimai“, kviečiantį pažvelgti į sostinės tapatybę per privačių interjerų estetiką ir kultūrinį sluoksnį. Tai proginis, Vilniaus 700-ųjų metų jubiliejui skirtas leidinys, išleistas lietuvių, anglų ir lenkų kalbomis. 

Su profesoriumi kalbamės apie leidinio, kurį jis sukūrė kartu su fotografu Augiu Narmontu, atsiradimo aplinkybes ir apie tai, ką jame ras skaitytojas. 

– Kaip gimė naujas, išties nemažos apimties, albumas?
– Šiuo albumu siekiau atskleisti Vilniaus privačių rezidencijų interjerų įvairovę, jų unikalią puošybą. Norėjau dokumentuoti tai, kas dažnai lieka nematoma – privačias erdves, iš kurių galima spręsti apie mūsų kultūrą, tradicijas ir skirtingų estetinių verčių įprasminimą, suvokimą. 

– Jūsų leidinyje matomi interjerai nėra stilizuoti ar specialiai paruošti fotografavimui. Kodėl pasirinkote dokumentinę perspektyvą?
– Man buvo svarbu užfiksuoti gyvenamąsias erdves tokias, kokios jos rastos fotografavimo dieną. Šis tritomis – dokumentika, perteikianti tikrąjį vilniečių gyvenimą, jų estetinius pasirinkimus. Fotografavome erdves būtent tokias, kokios, puošybos atžvilgiu, buvo sumanytos savininkų. 

– Kaip, Jūsų nuomone, namų interjerų puošyba galėtų būti susieta su žmogaus asmenybe?
– Namai yra tarsi mūsų gyvensenos kultūros atspindys. Tai su tikrove sietina metafora. Kaip esu ne kartą sakęs, galėtume įžvelgti dvi funkcijas: viena – praktiškumas, kita – estetika. Kiekvienas žmogus skirtingai suvokia savo aplinką, todėl interjerai yra ne tik erdvės, bet ir saviraiškos forma, atskleidžianti asmeninę meninę nuojautą arba nuovoką, kultūrinį išsilavinimą ir net pasaulėžiūrą, pasaulėjautą. 

– Jūsų tritomis išleistas lietuvių, anglų ir lenkų kalbomis. Ar tai reiškia, kad albumas skirtas ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinei auditorijai?
– Tikrai taip. Vilnius – tarptautinis miestas, turintis gilias istorines sąsajas su įvairiomis kultūromis. Norėjau, kad šis leidinys būtų prieinamas ne tik lietuviams, bet ir užsienio skaitytojams, besidomintiems mūsų sostinės istorija, architektūra ir interjero puošybos kultūra. 

– Kokius Vilniaus gyvenamųjų namų interjerus galima išvysti Jūsų trijų tomų albume? Ar galima sakyti, kad tai ir tam tikra miesto istorijos dalis?
– Jame įamžinti interjerai – tai ne tik dabartiniai privatūs namai, bet ir praeities liudytojai, kartais – labai tolimos. Daugelio erdvių puošyba, taip pat jų erdviniai formatai, ankstesnių savininkų buvo iš esmės pakeisti, bet radome ir tokių, kuriose, sakyčiau, per stebuklą, išliko originalių fragmentų, detalių, menančių praeitį. Neabejotina, kad interjerai yra neatsiejama Vilniaus istorijos dalis – jie skatina vaizdinius apie būtus gyvenimus tarp šių sienų. 

– Kaip, Jūsų nuomone, Vilniaus gyvenamųjų namų interjerai keitėsi per laiką?
– Laiko poveikis gyvenamųjų namų interjerų puošybai ypač stiprus. Visais laikmečiais jų besikeičiantys savininkai savaip įsivaizduodavo intymios aplinkos puošybą, todėl šiandien interjerų tyrėjai bando atsekti kadaise vyravusias tendencijas, esminius jų bruožus, taigi – nustatyti stilistines ypatybes. Sakykime, gotikos arba baroko laikų Vilniuje vyravo vienokios tendencijos, sovietmečiu – kitokios. Laisvos Lietuvos laikotarpiu, po pusamžį trukusios sovietinės okupacijos, matomas suartėjimas su Europa, jos įtaka. Pastaruoju metu matome vis didesnį individualumo siekį – žmonės kitaip ėmė vertinti prabangą, bet, kaip ir anksčiau, tęsia jaukumo paieškas, jas siekia derinti su funkcionalumu ir savitu estetikos suvokimu. 

– Esate ne tik socialinių mokslų daktaras, bet ir gyvensenos kultūros ekspertas. Kaip ši sritis susijusi su interjerais?
– Dėkoju už tokį svarų įvertinimą. Gyvensenos kultūra apima daugelį, su dvasingumu ir vaizduote susijusių sričių, įskaitant ir gyvenamosios aplinkos kūrimą. Interjeras nėra vien tik baldai ar spalvų deriniai – tai mūsų savijauta, kasdienybės kultūra ir netgi pasaulėžiūrą formuojantis veiksnys. Manyčiau, kad labai svarbu kalbėti apie tai, kaip estetika, funkcionalumas ir asmeninė erdvė gali sudaryti palankias prielaidas žmogui jaustis geriau. Pažvelkite į puikias nuotraukas, kuriose įamžinta nesuvaidinta vilniečių gyvensenos kultūros kokybė. 

– Kur galima rasti Jūsų naująjį tritomį?
– Tritomis albumas „Privatus Vilnius. Interjerų gyvenimai“ dar jubiliejiniais metais pasiekė skaitytojus – jį galima rasti bibliotekose, didžiuosiuose internetiniuose knygynuose, leidyklos „Žara“ tinklalapyje.